SKUNDO ESMĖ

 

1. Seimo kontrolierė 2025 m. spalio 20 ir 27, 28 dienomis gavo X (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Generalinės prokuratūros pareigūnų veiksmų (neveikimo), neregistruojant jos kreipimųsi, o užregistruotus kreipimusis, adresuotus generalinei prokurorei, nepagrįstai persiunčiant institucijai, kurios veiksmai yra skundžiami, ir dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus pareigūnų veiksmų (neveikimo), netinkamai nagrinėjant jos kreipimusis (toliau – Skundas).

 

2. Skunde nurodyta:

2.1. Generalinės prokuratūros pareigūnai neužregistravo Pareiškėjos 2025 m. rugpjūčio 6 d., 2025 m. spalio 6 d. ir dviejų 2025 m. spalio 14 d. kreipimųsi, adresuotų generalinei prokurorei. Pareiškėjos nuomone, šį faktą patvirtina tai, kad ji negauna patvirtinimo apie jų gavimą ir (ar) jų priėmimą institucijoje;

2.2. Generalinėje prokuratūroje priimti Pareiškėjos skundai yra nepagrįstai persiunčiami Klaipėdos apygardos prokuratūrai – institucijai, kurios veiksmai yra skundžiami;

2.3. Pareiškėjai nebuvo pateiktas aiškus atsakymas į jos 2025 m. spalio 18 ir 21 dienų kreipimuose nurodytus klausimus.

 

3. Pareiškėja Seimo kontrolierės prašo ištirti jos Skundą.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

4. Seimo kontrolierė 2025 m. spalio 27 d. raštu Nr. SE-2150 kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

5. Seimo kontrolierė 2025 m. lapkričio 11 d. gavo Generalinės prokuratūros 2025 m. lapkričio 18 d. raštą Nr. 17.2.-2951 (1 priedas).

 

6. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Baudžiamojo proceso kodekso, Prokuratūros įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų nuostatose, pateikiamas 2 priede.

 

7. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, prašymai ir skundai yra tvarkomi ir apskaitomi atitinkamame institucijos dokumentų registre, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro priimtų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų. Prašymus ir skundus, adresuotus Generalinei prokuratūrai, priima ir institucijos dokumentų registre registruoja už dokumentų valdymą atsakingi prokuratūros darbuotojai.

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjos 2025 m. rugpjūčio 6 d. skundas Generalinėje prokuratūroje buvo gautas ir užregistruotas 2025 m. rugpjūčio 7 d., suteikiant jam numerį AP-20323, 2025 m. spalio 6 d. prašymas – 2025 m. spalio 7 d., suteikiant jam numerį AP-26206, 2025 m. spalio 14 d. kreipimasis – 2025 m. spalio 14 d., suteikiant jam numerį AP-26998, 2025 m. spalio 14 d. prašymas – 2025 m. spalio 14 d., suteikiant jam numerį AP-27029. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Pareiškėjos 2025 m. rugpjūčio 6 d., 2025 m. spalio 6 d. ir 2025 m. spalio 14 d. kreipimaisi, adresuoti generalinei prokurorei, buvo užregistruoti taip, kaip tai yra nustatyta teisės aktuose.

 

8. Priėmus prašymą ar skundą asmeniui kreipiantis asmeniškai, asmens pageidavimu įteikiama, o jeigu prašymas ar skundas gautas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, kitomis institucijos naudojamomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu – asmens pageidavimu per 3 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos naudojant asmens nurodytą kontaktinę informaciją išsiunčiama pažyma (informacija) apie priimtus dokumentus. Pasak Generalinės prokuratūros pareigūnų, prokuratūroje yra laikomasi pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimų ir asmenys informuojami apie jų prašymų ir skundų gavimo prokuratūroje faktą, jeigu jie savo prašyme ar skunde tokį pageidavimą nurodo.

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėja nebuvo informuota apie jos kreipimųsi gavimo Generalinėje prokuratūroje faktą, nes Pareiškėja tokio pageidavimo nenurodė. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Generalinės prokuratūros pareigūnai tinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir pagrįstai Pareiškėjos neinformavo apie jo skundų gavimo Generalinėje prokuratūroje faktą.

 

8. Pagal Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo nuostatas, prašymus ir skundus, adresuotus Generalinei prokuratūrai, už dokumentų valdymą atsakingas prokuratūros darbuotojas perduoda generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui), prokuratūros kancleriui, departamento, skyriaus vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui) ar vedėjui pagal generalinio prokuroro nustatytas veiklos sritis. Prašymai ir skundai pagal kompetenciją perduodami ir rezoliucijos rašomos dokumentų valdymo sistemos priemonėmis. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojas), prokuratūros kancleris, Generalinės prokuratūros departamento, skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) ar vedėjas gautą prašymą ar skundą perduoda nagrinėti pagal kompetenciją prokuratūros padalinių vadovams, prokurorams ar prokuratūros darbuotojams. Apygardos prokuratūros ar jos padalinio vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) gautą prašymą ar skundą nedelsdamas perduoda nagrinėti pagal kompetenciją apygardos prokuratūros padalinio vadovui, prokurorui ar prokuratūros darbuotojui.

8.1. 2025 m. rugpjūčio 6 d. Pareiškėja Generalinei prokuratūrai pateikė skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokurorų ir Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro veiksmų (neveikimo), atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Pareiškėjos tėvo mirties aplinkybių.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas aukštesnysis prokuroras nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus ir duoda prokurorams privalomus nurodymus, išskyrus nurodymą, kokį proceso sprendimą priimti. Tai reiškia, kad prokuroro procesinę veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras.

Kadangi ikiteisminį tyrimą dėl Pareiškėjos tėvo mirties aplinkybių organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroras, jo procesinę veiklą pagal nustatytą teisinį reguliavimą pirmiausia kontroliuoja apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros prokuroras, Generalinės prokuratūros departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas). Aukštesnysis prokuroras, gavęs skundą ar pranešimą dėl proceso įstatymo pažeidimo, gali jį nagrinėti pats arba perduoti nagrinėti kitam aukštesniajam prokurorui.

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Generalinėje prokuratūroje gautas Pareiškėjos 2025 m. rugpjūčio 6 d. kreipimasis generalinės prokurorės sprendimu dokumentų valdymo priemonėmis buvo perduotas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui, kuris šį kreipimąsi dokumentų valdymo priemonėmis perdavė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui. Šis prokuroras Pareiškėjos 2025 m. rugpjūčio 6 d. kreipimąsi pavedė įvertinti ikiteisminį tyrimą organizuojančio prokuroro aukštesniajai prokurorei – Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiajai prokurorei, kuri 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu atmetė Pareiškėjos skundą. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Pareiškėjos 2025 m. rugpjūčio 6 d. skundo dalis dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokurorų veiksmų (neveikimo), atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Pareiškėjos tėvo mirties aplinkybių, vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, buvo perduoda kompetentingam subjektui.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą, Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausioji prokurorė buvo kompetentinga nagrinėti tik Pareiškėjos 2025 m. rugpjūčio 6 d. skundo dalį dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokurorų, bet ne Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro veiksmų (neveikimo), atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Pareiškėjos tėvo mirties aplinkybių. Generalinės prokuratūros pareigūnai paaiškino, kad Pareiškėjos 2025 m. rugpjūčio 6 d. skunde nurodyti teiginiai dėl galimai neteisėtų Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro veiksmų (neveikimo) nebuvo konkretūs, o Pareiškėjos pozicija iš esmės buvo grindžiama tik pridėtu Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2025 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. IBPS-S-448973-25, kuriuo pagal kompetenciją teismui buvo persiųsta Pareiškėjos 2025 m. liepos 31 d. skundo dalis dėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimo ir prokurorės šališkumo (nušalinimo). Generalinės prokuratūros pareigūnų nuomone, Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras veikė savo kompetencijos ribose ir, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, pagrįstai Pareiškėjos skundo dalį perdavė nagrinėti pagal kompetenciją teismui. Seimo kontrolierė pažymi, kad toks Generalinės prokuratūros pareigūnų paaiškinimas ir Skundo tyrimo metu pateiktas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro veiksmų (neveikimo), atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Pareiškėjos tėvo mirties aplinkybių, vertinimas jų neatleidžia nuo teisės aktuose įtvirtintos pareigos išnagrinėti pirmiau nurodytą Pareiškėjos 2025 m. rugpjūčio 6 d. skundo dalį arba ją perduoti nagrinėti kitam kompetentingam subjektui ir užtikrinti, kad dėl šios Pareiškėjos skundo dalies būtų priimtas teisės aktų reikalavimus atitinkantis sprendimas. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Generalinės prokuratūros pareigūnai nesilaikė Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 22, 25, 27, 33, 36 punktuose nustatytų reikalavimų, neišnagrinėjo Pareiškėjos 2025 m. rugpjūčio 6 d. skundo dalies dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro veiksmų (neveikimo), atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Pareiškėjos tėvo mirties aplinkybių, arba neperdavė jos nagrinėti kompetentingam subjektui bei neužtikrino, jog dėl pirmiau nurodytos Pareiškėjos skundo dalies būtų priimtas teisės aktų reikalavimus atitinkantis sprendimas.

8.2. Pareiškėja 2025 m. spalio 6 d. (2025 m. spalio 6 d. kreipimasis institucijoje buvo užregistruotas 2025 m. spalio 7 d.) raštu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama atsakyti į klausimus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu (dėl aplinkybių, susijusių su Pareiškėjos tėvo kūno skrodimu).

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis ikiteisminį tyrimą atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, pareigūnas. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Jis nustato ikiteisminio tyrimo kryptis, apimtį, būtinus atlikti procesinius veiksmus, priima sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo ar jo dalies nutraukimo / atnaujinimo bei atlieka kitus jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Taigi ikiteisminį tyrimą atliekantis prokuroras yra įgaliotas spręsti visus su ikiteisminiu tyrimu susijusius klausimus. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad būtent Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokurorui, atliekančiam ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjos kreipimąsi dėl jos tėvo mirties aplinkybių, tenka pareiga atsakyti į Pareiškėjos raštu iškeltus klausimus, susijusius su pirmiau nurodytu ikiteisminiu tyrimu.

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Generalinėje prokuratūroje gautas Pareiškėjos 2025 m. spalio 7 d. kreipimasis generalinės prokurorės sprendimu dokumentų valdymo priemonėmis buvo perduotas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kuris jį perdavė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus vyriausiajai prokurorei, o ši pavedė jį nagrinėti minėtą tyrimą organizuojančiam prokurorui. Taigi Pareiškėjos 2025 m. spalio 7 d. buvo perduotas nagrinėti kompetentingam subjektui taip, kaip tai nustatyta Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo nuostatose.

8.3. Pareiškėja 2025 m. spalio 14 d. raštu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai neteisingos baudžiamosios bylos kvalifikacijos.

Kaip minėta, prokuroro procesinę veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro procesinę veiklą pagal nustatytą teisinį reguliavimą pirmiausia kontroliuoja apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros prokuroras, Generalinės prokuratūros departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas). Aukštesnysis prokuroras, gavęs skundą ar pranešimą dėl proceso įstatymo pažeidimo, gali jį nagrinėti pats arba perduoti nagrinėti kitam aukštesniajam prokurorui.

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Generalinėje prokuratūroje gautas Pareiškėjos 2025 m. spalio 14 d. kreipimasis generalinės prokurorės sprendimu dokumentų valdymo priemonėmis buvo perduotas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui, kuris šį kreipimąsi dokumentų valdymo priemonėmis perdavė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui. Šis prokuroras Pareiškėjos 2025 m. spalio 14 d. kreipimąsi pavedė įvertinti ikiteisminį tyrimą organizuojančio prokuroro aukštesniajai prokurorei – Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiajai prokurorei. Taigi Pareiškėjos 2025 m. spalio 14 d. buvo perduotas nagrinėti kompetentingam subjektui (aukštesniajam prokurorui) taip, kaip tai nustatyta Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo nuostatose.

8.4. Pareiškėja 2025 m. spalio 14 d. raštu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama paaiškinti, dėl kokių priežasčių jos kreipimasis, susijęs su veikos kvalifikavimu, buvo persiųstas į Klaipėdos apygardos prokuratūrą. Į šį Pareiškėjos prašymą buvo atsakyta Generalinės prokuratūros 2025 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 17.2.-2898. Taigi Pareiškėjos 2025 m. spalio 14 d. prašymas, adresuotas Generalinei prokuratūrai, nebuvo persiųstas Klaipėdos apygardos prokuratūrai ir į jį atsakė kompetentingas subjektas, kuriam Pareiškėja pirmiau nurodytą prašymą adresavo.

8.5. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Skundo teiginiai dėl netinkamo Pareiškėjos skundų persiuntimo yra atmestini, išskyrus, kiek tai susiję su Generalinės prokuratūros veiksmais (neveikimu), neišnagrinėjant Pareiškėjos 2025 m. rugpjūčio 6 d. skundo dalies dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro veiksmų (neveikimo), atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Pareiškėjos tėvo mirties aplinkybių, ir neperduodant jos nagrinėti kitam kompetentingam subjektui bei neužtikrinant, jog dėl pirmiau nurodytos Pareiškėjos skundo dalies būtų priimtas teisės aktų reikalavimus atitinkantis sprendimas.

 

9. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėja 2025 m. spalio 18 d., šeštadienį, raštu kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus pareigūnus prašydama atsakyti, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė yra pripažinta nukentėjusiąją ir dėl kokių priežasčių šis teisinis statusas nėra suteiktas Pareiškėjai. Šis kreipimasis buvo užregistruotas 2025 m. spalio 20 d. Pareiškėja 2025 m. spalio 21 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus pareigūnus pakartotinai prašydama atsakyti į jos 2025 m. spalio 18 d. kreipimesi pateiktus klausimus. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, šie Pareiškėjos kreipimaisi buvo sujungti ir į juos į juos per teisės aktuose nustatytą terminą buvo aiškiai ir išsamiai atsakyta Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus 2025 m. spalio 28 d. raštu Nr. IBPS-S-623108-25. Šiame rašte Pareiškėjai priminta, kad ikiteisminis tyrimas yra atliekamas dėl galimo VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės atsakingų asmenų piktnaudžiavimo, siekiant turtinės naudos ir neteisėtai atliekant jos mirusio tėvo kūno valymą be artimųjų sutikimo, nurodyta, kad VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninei nėra suteiktas nukentėjusiosios teisinis statusas, paaiškinta, kad pagal galiojančias teisės aktų nuostatas nėra pagrindo ją pripažinti nukentėjusiąja, nes Pareiškėjos patirtos įprastos laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidos nėra laikomos žala ir susijusios su tiriama nusikalstama veika. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus pareigūnai tinkamai išnagrinėjo Pareiškėjos pateiktus kreipimusis ir išsamiai į juos atsakė.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

10. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, Seimo kontrolierė nusprendžia:

10.1. X Skundo dalį dėl Generalinės prokuratūros pareigūnų veiksmų (neveikimo), neišnagrinėjant Pareiškėjos 2025 m. rugpjūčio 6 d. skundo dalies dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro veiksmų (neveikimo), atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Pareiškėjos tėvo mirties aplinkybių, ir neperduodant jos nagrinėti kitam kompetentingam subjektui bei neužtikrinant, jog dėl pirmiau nurodytos Pareiškėjos skundo dalies būtų priimtas teisės aktų reikalavimus atitinkantis sprendimas, pripažinti pagrįsta.

10.2. X Skundo dalį dėl Generalinės prokuratūros pareigūnų veiksmų (neveikimo), neregistruojant jos kreipimųsi, o užregistruotus kreipimusis, adresuotus generalinei prokurorei, (išskyrus Pareiškėjos 2025 m. rugpjūčio 6 d. skundo dalį dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro veiksmų (neveikimo), atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Pareiškėjos tėvo mirties aplinkybių) nepagrįstai persiunčiant institucijai, kurios veiksmai yra skundžiami, ir dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus pareigūnų veiksmų (neveikimo), netinkamai nagrinėjant jos kreipimusis, atmesti.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

11. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14, 17 punktais, Seimo kontrolierė Užsienio reikalų ministrui rekomenduoja:

11.1. išnagrinėti Pareiškėjos 2025 m. rugpjūčio 6 d. skundo dalį dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro veiksmų (neveikimo) atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Pareiškėjos tėvo mirties aplinkybių arba perduoti ją išnagrinėti kompetentingam subjektui bei užtikrinti, jog dėl pirmiau nurodytos Pareiškėjos skundo dalies būtų priimtas teisės aktų reikalavimus atitinkantis sprendimas;

11.2. atkreipti pavaldžių pareigūnų dėmesį į Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 22, 25, 27, 33, 36 punktuose nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos jiems kyla pareiga asmens skundą (jo dalį) perduoti nagrinėti pagal kompetenciją, kad dėl skunde (jo dalyje) keliamų reikalavimų būtų priimtas sprendimas.

 

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją),  bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti el. p. [email protected] arba per E. pristatymo informacinę sistemą).

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                    Erika Leonaitė

 

 

1 priedas

 

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

1. Seimo kontrolierė 2025 m. lapkričio 18 d. gavo Generalinės prokuratūros 2025 m. lapkričio 18 d. raštą Nr. 17.2.-2951. Rašte ir jo prieduose pateikta ši informacija:

1.1. „2025 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais Generalinėje prokuratūroje buvo gauti ir užregistruoti keturi Pareiškėjos kreipimaisi: 1. 2025-08-06 skundas „Dėl prokurorų veiksmų, trukdžiusių pradėti tyrimą dėl, galimai, žmogžudystės bei dėl neteisėto smegenų mirties nustatymo, galimai, organo – trachėjos išėmimo“ buvo gautas ir užregistruotas Generalinėje prokuratūroje 2025-08-07, prokuratūros reg. Nr. AP-20323 (priedas Nr. 1). 2. 2025-10-06 prašymas atsakyti į pateiktus klausimus, susijusius su Pareiškėjos mirusiu tėvu buvo gautas ir užregistruotas Generalinėje prokuratūroje 2025-10-07, prokuratūros reg. Nr. AP-26206 (priedas Nr. 2). 3. 2025-10-14 kreipimasis dėl neteisingos baudžiamosios bylos kvalifikacijos buvo gautas ir užregistruotas Generalinėje prokuratūroje 2025-10-14, prokuratūros reg. Nr. AP-26998 (priedas Nr. 3). 4. 2025-10-14 prašymas dėl informacijos pateikimo buvo gautas ir užregistruotas Generalinėje prokuratūroje 2025-10-14, prokuratūros reg. Nr. AP-27029 (priedas Nr. 4).“

1.2. „Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (2021-12-01 nutarimo Nr. 1014 redakcija su vėlesniais pakeitimais), 31 punkte nustatyta, kad priėmus prašymą ar skundą asmeniui kreipiantis asmeniškai, asmens pageidavimu įteikiama, o jeigu prašymas ar skundas gautas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, kitomis institucijos naudojamomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu – asmens pageidavimu per 3 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos naudojant asmens nurodytą kontaktinę informaciją išsiunčiama pažyma (informacija) apie priimtus dokumentus. Taigi, kai prokuratūroje gaunamas pareiškėjo kreipimasis elektroninių ryšių priemonėmis ir jame aiškiai prašoma pateikti patvirtinimą apie jo gavimą, pareiškėjui išsiunčiamas pranešimas su informacija apie skundo ar prašymo gavimą ir užregistravimą, nurodant registravimo numerį. Jeigu tokio pageidavimo nepareiškiama, patvirtinimas nesiunčiamas. Tais atvejais, kai dokumentai pateikiami paštu, surašoma pažyma, patvirtinanti skundo/prašymo gavimą. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, patvirtinimas apie Generalinėje prokuratūroje gautus ir užregistruotus Pareiškėjos kreipimusis nebuvo siųstas, kadangi Pareiškėja atskirai to neprašė.“

1.3. „2025-08-06 skundas (prokuratūros reg. Nr. AP-20323), 2025-10-06 prašymas (prokuratūros reg. Nr. AP-26206) bei 2025-10-14 kreipimasis (prokuratūros reg. Nr. AP-26998) dokumentų valdymo priemonėmis pagal kompetenciją buvo perduoti Klaipėdos apygardos prokuratūrai.

Pažymėtina, kad Pareiškėjos kreipimuose buvo keliami klausimai, susiję su jos tėvo kūno skrodimu ir atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-00682-25, kurį organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroras. Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Pareiškėjos 2024-12-30 skundą (pareiškimą) dėl aplinkybių, susijusių su mirusio Pareiškėjos tėvo kūno skrodimu. Atsižvelgus į tai, kad Pareiškėja ne kartą kreipėsi dėl aplinkybių, susijusių su atliekamu tyrimu ir nurodytos aplinkybės pagal kompetenciją buvo vertintos ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-00682-25, Pareiškėjos kreipimaisi, įvertinus juose keliamus klausimus, buvo perduoti nagrinėti pagal kompetenciją Klaipėdos apygardos prokuratūrai.

Pažymėtina ir tai, kad, siekiant užtikrinti proceso efektyvumą, visos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su Pareiškėjos mirusiu tėvu, yra vertinamos būtent atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-00682-25. […].

Generalinėje prokuratūroje gauti Pareiškėjos kreipimaisi (prokuratūros reg. Nr. AP-20323 bei reg. Nr. AP-26998) generalinės prokurorės sprendimu dokumentų valdymo priemonėmis buvo perduoti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui, kuris, […] ir atsižvelgdamas į tai, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroras, šiuos kreipimusis dokumentų valdymo priemonėmis perdavė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui. Pastarasis pavedė skundus vertinti ikiteisminį tyrimą organizuojančio prokuroro aukštesniajai prokurorei – Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiajai prokurorei.

Generalinėje prokuratūroje gautas Pareiškėjos kreipimasis reg. Nr. AP-26206 taip pat generalinės prokurorės sprendimu, atsižvelgus į tai, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroras, dokumentų valdymo priemonėmis buvo perduotas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kuris jį perdavė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus vyriausiajai prokurorei, o ši pavedė jį nagrinėti minėtą tyrimą organizuojančiam prokurorui.

Kadangi ikiteisminio tyrimo metu tyrimą organizuojančio prokuroro procesinę veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras, Pareiškėjos kreipimaisi, kuriuose buvo keliami klausimai dėl ikiteisminį tyrimą organizuojančio prokuroro veiksmų ir procesinių sprendimų, pagal kompetenciją buvo išnagrinėti aukštesniojo prokuroro – Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiosios prokurorės, kuri 2025-08-13 nutarimu atmetė Pareiškėjos skundą (reg. Nr. AP-20323), o 2025-10-21 pateikė atsakymą Nr. IBPS-S-609484-25 dėl Pareiškėjos kreipimosi (reg. Nr. AP-26998).

Pareiškėjos kreipimasis, kuriame buvo keliami klausimai, susiję su jos tėvo kūno skrodimu (reg. Nr. AP-26206) taip pat pagal kompetenciją buvo perduotas nagrinėti prokurorui, organizuojančiam ir kontroliuojančiam ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-00682-25.

Pažymėtina ir tai, kad Pareiškėjos 2025-08-06 skunde (reg. Nr. AP-20323) nurodyti teiginiai dėl galimai neteisėtų Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro veiksmų nebuvo konkretizuoti, o pareiškėjos pozicija iš esmės buvo grindžiama tik pridėtu Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2025-08-01 raštu Nr. IBPS-S-448973-25, kuriuo, vadovaujantis BPK 60 straipsnio 4 dalimi ir 168 straipsnio 5 dalimi, pagal kompetenciją teismui buvo persiųsta Pareiškėjos 2025-07-31 skundo dalis dėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimo ir prokurorės šališkumo (nušalinimo). Pažymėtina, kad vien tai, jog Pareiškėjos netenkina priimti sprendimai, savaime nereiškia, kad jie neteisėti. Minėtu atveju, Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras veikė savo kompetencijos ribose ir vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, Pareiškėjos skundo dalį perdavė nagrinėti pagal kompetenciją teismui.“

1.4. „2025-10-14 Generalinėje prokuratūroje buvo gautas Pareiškėjos prašymas dėl informacijos, susijusios su jos skundo, prokuratūros reg. Nr. AP-26206, persiuntimu. Pareiškėjai pateiktas Generalinės prokuratūros 2025-11-11 raštas Nr. 17.2.-2898, kuriame atsakyta į jos klausimus dėl skundo perdavimo Klaipėdos apygardos prokuratūrai aplinkybių […].“

1.5. „2025-10-18 (šeštadienio) prašymas prokuratūroje buvo užregistruotas 2025-10-20 (prokuratūros reg. Nr. AP-27526), o 2025-10-21 gavus pakartotinį analogišką prašymą jis, vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020-04-17 įsakymu Nr. I-103 (2022-10-27 įsakymo Nr. I-313 redakcija su vėlesniais pakeitimais), 20 p., buvo pridėtas prie jau minėto užregistruoto skundo (reg. Nr. AP-27526), nesuteikiant jam naujo registracijos numerio.“

1.5.1. Pareiškėjos 2025 m. spalio 18 ir 21 dienų kreipimuose Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus pareigūnų prašoma atsakyti, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė yra pripažinta nukentėjusiąją ir dėl kokių priežasčių šis teisinis statusas nėra suteiktas Pareiškėjai.

1.5.2. Į Pareiškėjos 2025 m. spalio 18 ir 21 dienų kreipimusis buvo atsakyta Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus 2025 m. spalio 28 d. raštu Nr. IBPS-S-623108-25. Šiame rašte nurodyta:

„Atkreipiamas Jūsų dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl Klaipėdos universiteto ligoninės, Patologijos centro atsakingų asmenų galimo piktnaudžiavimo siekiant turtinės naudos, atliekant neteisėtai mirusiojo Jūsų tėvo […] kūno valymą be artimųjų sutikimo.

Atsakydami į Jūsų klausimą dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės pripažinimo nukentėjusiąją, paaiškiname, kad VšĮ „Klaipėdos universiteto ligoninė“, šiuo metu byloje nėra pripažinta nukentėjusiąja, kadangi tyrimo duomenimis dar nenustatyta konkreti žala, kurią galimai galėjo patirti ligoninė dėl galimo piktnaudžiavimo.

Pažymėtina, kad Jums jau buvo išaiškinta, jog šiame ikiteisminiame tyrime vertinamos Jūsų patirtos įprastos laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidos nelaikomos žala teisiniu požiūriu. Kadangi šios išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su šiame tyrime tiriama nusikalstama veika – piktnaudžiavimu, todėl nėra teisinio pagrindo Jus pripažinti nukentėjusiąja.“

 

 

2 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

 

1. Nacionalinės teisės aktai:

1.1. Baudžiamojo proceso kodekso:

164 straipsnio „Ikiteisminio tyrimo subjektai“ 1 dalis – „Ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokuroras gali nuspręsti pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar jo dalį.“

170 straipsnio „Prokuroro įgaliojimai atliekant ikiteisminį tyrimą“ 6 dalis – „Aukštesnysis prokuroras nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus ir duoda prokurorams privalomus nurodymus, išskyrus nurodymą, kokį proceso sprendimą priimti.“

174 straipsnis „Ikiteisminio tyrimo vieta“ 1 dalis – „Ikiteisminį tyrimą atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, pareigūnas.“

1.2. Prokuratūros įstatymo:

15 straipsnis „Aukštesnysis prokuroras“ – „[…]. 2. Prokurorui vykdant proceso įstatymus, aukštesnysis prokuroras yra: […]; 2) apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokurorui – apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros prokuroras, Generalinės prokuratūros departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas); […]. 4. Aukštesnysis prokuroras, gavęs skundą ar pranešimą dėl proceso įstatymo pažeidimo, gali jį nagrinėti pats arba pagal Kompetencijos nuostatus perduoti nagrinėti kitam aukštesniajam prokurorui. Prokuroro priimtą proceso sprendimą gali išnagrinėti tik vienas aukštesnysis prokuroras, priimdamas motyvuotą nutarimą.“

1.4. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875:

30 punktas – „Prašymai ir skundai, išskyrus Taisyklių 18 punkte nurodytus prašymus ar skundus, tvarkomi ir apskaitomi atitinkamame institucijos dokumentų registre, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro priimtų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų.“

31 punktas – „Priėmus prašymą ar skundą asmeniui kreipiantis asmeniškai, asmens pageidavimu įteikiama, o jeigu prašymas ar skundas gautas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, kitomis institucijos naudojamomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu – asmens pageidavimu per 3 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos naudojant asmens nurodytą kontaktinę informaciją išsiunčiama pažyma (informacija) apie priimtus dokumentus.“

1.5. Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103:

2 punktas – „Asmenų prašymai ir skundai registruojami, nagrinėjami, atsakymai rengiami, skundai dėl jų pateikiami ir asmenys priimami vadovaujantis Aprašu, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymu, Lietuvos Respublikos peticijų konstituciniu įstatymu (toliau – Peticijų konstitucinis įstatymas), Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (toliau – Reglamentas (ES) 910/2014), ir kitais teisės aktais. […].“

15 punktas – „Prašymus ir skundus priima ir registruoja už dokumentų valdymą atsakingi prokuratūros darbuotojai.“

20 punktas – „Gautus asmenų prašymus ir skundus už dokumentų valdymą atsakingas prokuratūros darbuotojas dokumentų valdymo sistemoje užregistruoja bendrame asmenų prašymų, pareiškimų ir skundų registre tą darbo dieną, kai jie gaunami, prieš tai patikrinęs, ar toks dokumentas neužregistruotas dokumentų valdymo sistemoje. Prašymo ar skundo dešiniajame viršutiniame kampe dedamas registracijos spaudas ir jame įrašoma prašymo ar skundo gavimo data ir dokumentų valdymo sistemos suteiktas registracijos numeris. Kontrolė dokumentų valdymo sistemoje nustatoma laikantis Aprašo IV skyriuje ar kituose teisės aktuose nustatytų terminų.“

22 punktas – „Prašymus ir skundus, adresuotus Generalinei prokuratūrai, už dokumentų valdymą atsakingas prokuratūros darbuotojas perduoda generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui), prokuratūros kancleriui, departamento, skyriaus vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui) ar vedėjui pagal generalinio prokuroro nustatytas veiklos sritis. Prašymai ir skundai pagal kompetenciją perduodami ir rezoliucijos rašomos dokumentų valdymo sistemos priemonėmis.“

25 punktas – „Generalinis prokuroras (jo pavaduotojas), prokuratūros kancleris, Generalinės prokuratūros departamento, skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) ar vedėjas gautą prašymą ar skundą perduoda nagrinėti pagal kompetenciją prokuratūros padalinių vadovams, prokurorams ar prokuratūros darbuotojams.“

27 punktas – „Apygardos prokuratūros ar jos padalinio vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) gautą prašymą ar skundą nedelsdamas perduoda nagrinėti pagal kompetenciją apygardos prokuratūros padalinio vadovui, prokurorui ar prokuratūros darbuotojui.“

33 punktas – „Generalinėje prokuratūroje gauti prašymai ir skundai, kuriuos pavesta nagrinėti teritorinei prokuratūrai, dokumentų valdymo sistemos priemonėmis perduodami nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo tokio prašymo ar skundo gavimo. Už dokumentų valdymą atsakingas prokuratūros darbuotojas, dokumentų valdymo sistemoje patikrinęs rezoliucijas ir perdavimus, prašymų ir skundų originalus perduoda arba išsiunčia (be lydraščio) vykdytojui ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo rezoliucijos dokumentų valdymo sistemoje įrašymo (perdavimo vykdytojui). Apie prašymo ar skundo perdavimą pareiškėjui nepranešama.“

36 punktas – „Prašymas ar skundas, išskyrus Aprašo 9 punkte nustatytus atvejus, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo ar skundo gavimo prokuratūroje dienos, jeigu kituose teisės aktuose nenustatyta kitaip. […].“

1.6. Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, patvirtintų generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-141, 7 punktas – „Generalinės prokuratūros departamento, skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas): […]; 7.3. Sprendžia, kuriai apygardos prokuratūrai, jos padaliniui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai perduoti nagrinėti skundus, pareiškimus, pranešimus apie nusikalstamas veikas.“