aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-1329 PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Seimo kontrolierė 2025 m. spalio 17 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 26 d. skundo dėl pasivaikščiojimo kiemuose sumontuotų grotų nagrinėjimu (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėjas Skunde nurodo, kad LKT pateiktame 2025 m. spalio 15 d. atsakyme į Pareiškėjo skundą, visiškai neatsižvelgta į skunde keliamą klausimą, net neinformuojama, ar problema keliama pagrįstai. LKT rašte pateikiama tik bendro pobūdžio informacija ir siūloma klausimus spręsti su Pareiškėją prižiūrinčiu pareigūnu.

 

TYRIMO IŠVADOS

 

3. Tyrimo metu 2025 m. spalio 27 d. Seimo kontrolierė kreipėsi į LKT, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

4. Seimo kontrolierė gavo LKT 2025 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. 1S-8014 (1 priedas).

 

5. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Viešojo administravimo įstatyme, Seimo kontrolierių įstatyme, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, (toliau – Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės), ir teismų praktika, suformuota Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, pateikiama 2 ir 3 prieduose.

 

6. Skundo tyrimo metu LKT Seimo kontrolierę informavo, kad susipažinus su Pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 26 d. skundo LKT Vilniaus kalėjimui turiniu ir Pareiškėjui pateiktu LKT Turto valdymo skyriaus vedėjo pasirašytu 2025 m. spalio 15 d. atsakymu į Pareiškėjo skundą konstatuotina, kad pateiktas atsakymas neatitinka skundo turinio bei išsamumo principo, jame pateikiamos tik teisės aktų, reglamentuojančių pasivaikščiojimo kiemelių įrengimą, nuostatos, tačiau nepasisakoma apie skunde dėstomą pareiškėjo reikalavimą (1 priedo 1 punktas).

 

7. Viešojo administravimo subjektas, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje taip pat privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tarp jų įstatymo viršenybės ir išsamumo principų. Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas išsamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (2 priedo 1 punktas). Taigi, viešojo administravimo subjektai, rengdami atsakymus, privalo įvertinti pareiškėjo skundo turinį ir pateikti teisės aktų nuostatomis pagrįstą, aiškų ir argumentuotą atsakymą, kuriame būtų atsakyta į skunde keliamus klausimus, o jei prašoma informacija nepateikiama, turi būti nurodytos priežastys, kodėl tai negali būti padaryta. Reikalavimas į prašymą ar skundą atsakyti atsižvelgiant į jo turinį įtvirtintas ir Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklėse (2 priedo 3 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad gero administravimo (atsakingo valdymo) principas savo ruožtu apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais bei teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą. Taigi, viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai turi būti pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitikti teisės normų reikalavimus (3 priedo 2 punktas).

 

8. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 26 d. LKT Vilniaus kalėjimo administracijai pateikė skundą dėl to, kad pasivaikščiojimo kiemelių atnaujinimo metu prie sienų pritvirtinus papildomas grotas sportuojant kyla pavojus į jas susitrenkti, taip pat sugadinti drabužius. Pareiškėjas skunde reikalavo grotas numontuoti (1 priedo 4 punktas).

LKT Turto valdymo skyrius 2025 m. spalio 15 d. į Pareiškėjo skundą pateikė atsakymą, kuriame nurodyti du teisės aktai, kuriais vadovaujantis įrengtos LKT Vilniaus kalėjimo pastatuose apgyvendinamų asmenų bendrojo naudojimo patalpos, gyvenamosios kameros ir pasivaikščiojimo kiemų patalpos. Rašte taip pat nurodyta, kad kilus neaiškumų ar pageidavimų, klausimai sprendžiami su Pareiškėją prižiūrinčiu pareigūnu (1 priedo 5 punktas).

 

9. Pažymėtina, kad Pareiškėjui pateiktame LKT atsakyme nenurodyta nei kokios faktinės aplinkybės nustatytos skundo tyrimo metu, nei konkrečios, skundo aplinkybes atitinkančios, teisės aktų nuostatos, nei koks yra LKT sprendimas dėl Pareiškėjo skunde nurodytos problemos, t. y. visiškai neatsakyta atsižvelgiant į prašymo turinį.

Tai, kad LKT pareigūnų Pareiškėjui pateiktas atsakymas neatitinka skundo turinio bei išsamumo principo, Seimo kontrolierei pateiktame rašte pripažino ir LKT (1 priedo 1 punktas), tačiau nepateikė informacijos, kad konstatavus faktą, jog Pareiškėjui nebuvo tinkamai atsakyta, Pareiškėjo skundas būtų išnagrinėtas iš naujo ir pateiktas išsamus, teisės aktų reikalavimus atitinkantis atsakymas.

Seimo kontrolierei paprašius, kad LKT paaiškintų, kaip Pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 26 d. skunde nurodytą problemą gali išspręsti Pareiškėją prižiūrintis pareigūnas, LKT nurodė, kad kontaktinis pareigūnas, Pareiškėjui žodžiu arba raštu paprašius, gali pateikti jį dominančių teisės aktų, reglamentuojančių pasivaikščiojimo kiemelių įrengimą, kopijas, užregistruoti Pareiškėjui kilusius papildomus paklausimus, prašymus ar skundus. Pareiškėjas kontaktiniam pareigūnui taip pat gali perduoti kitą informaciją, apie kurią pagal kompetenciją gali būti pranešama kitam atsakingam padaliniui (šiuo atveju – LKT Turto valdymo skyriaus darbuotojams) (1 priedo 2, 3 punktai).

Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į tai, jog, vietoj to, kad būtų aiškiai ir išsamiai Pareiškėjui atsakyta į jo skunde keliamą konkrečią problemą, LKT Turto valdymo skyriaus pareigūnai, kurie, atsižvelgiant į Seimo kontrolierei LKT pateiktą informaciją (1 priedo 2 punktas), pagal priskirtą kompetenciją ir turi spręsti Pareiškėjo skunde keliamą klausimą, Pareiškėjui pateikė formalų, nesprendžiantį klausimo iš esmės atsakymą, kuriame pasiūlė, kilus neaiškumų, juos spręsti su Pareiškėją prižiūrinčiu pareigūnu, nors akivaizdu, kad kontaktinis pareigūnas pats problemos neišspręstų, o tik galėtų ją perduoti tam pačiam LKT Turto valdymo skyriui.

Pažymėtina, kad tokia pareigūno veikla, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.), yra laikoma biurokratizmu (2 priedo 2 punktas).

 

10. Įvertinus tai, kas paminėta, konstatuojama, kad LKT pareigūnai, 2025 m. spalio 15 d. raštu pateikdami atsakymą į Pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 26 d. skundą, nepateikė faktinėmis aplinkybėmis ir konkrečiomis teisės aktų nuostatomis pagrįsto LKT sprendimo, t. y. pateikė biurokratišką atsakymą, kuriame visiškai neatsakyta į Pareiškėjo skunde nurodytą problemą. Taigi, pareigūnai nesivadovavo Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu išsamumo principu, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo bei Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių nuostatas, kas leidžia daryti išvadą, kad nesilaikė ir įstatymo viršenybės principo.

 

11. Atsižvelgiant į tai, kad LKT pareigūnai, nagrinėdami Pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 26 d. skundą nesivadovavo įstatymo viršenybės ir išsamumo, taigi ir gero administravimo bei atsakingo valdymo principais, elgėsi biurokratiškai, konstatuotina, kad Pareiškėjo Skundas dėl LKT pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjo skundo dėl pasivaikščiojimo kiemuose sumontuotų grotų nagrinėjimu, yra pagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja imtis priemonių, kad Pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 26 d. skundas būtų išnagrinėtas iš naujo ir Pareiškėjui būtų pateiktas argumentuotas, išsamus bei skundo aplinkybes atitinkančiomis teisės aktų nuostatomis pagrįstas atsakymas. Taip pat imtis priemonių, kad ateityje LKT pareigūnai, nagrinėdami pareiškėjų skundus, įvertintų skundo turinį ir konkrečiai, aiškiai atsakytų į skunde keliamus klausimus, atsakymus pagrįsdami skundo aplinkybes atitinkančiomis teisės aktų nuostatomis bei objektyviais duomenimis.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAs

 

12. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia

X skundą dėl LKT pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjo skundo dėl pasivaikščiojimo kiemuose sumontuotų grotų nagrinėjimu, pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJos

 

13. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja:

13.1. imtis priemonių, kad Pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 26 d. skundas būtų išnagrinėtas iš naujo ir Pareiškėjui būtų pateiktas argumentuotas, išsamus bei skundo aplinkybes atitinkančiomis teisės aktų nuostatomis pagrįstas atsakymas;

13.2. imtis priemonių, kad ateityje LKT pareigūnai, nagrinėdami pareiškėjų skundus, įvertintų skundo turinį ir konkrečiai, aiškiai atsakytų į skunde keliamus klausimus, atsakymus pagrįsdami skundo aplinkybes atitinkančiomis teisės aktų nuostatomis bei objektyviais duomenimis.

 

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Seimo kontrolierę (rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti el. p. [email protected] arba per E. pristatymo informacinę sistemą).

 

 

 

Seimo kontrolierė

Erika Leonaitė

 

 

 

1 priedas

 

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

2025 m. lapkričio 11 d. Seimo kontrolierė gavo LKT raštą Nr. 1S-8014. Rašte ir jo prieduose pateikta ši informacija:

 

1. „Pažymime, jog peržiūrėjus pareiškėjo 2025-09-26 skundo Nr. NPS-25-11829 ir Turto valdymo skyriaus vedėjo 2025-10-15 atsakymo Nr. 2S-8211 turinį, konstatuotina, kad pateiktas atsakymas neatitinka skundo turinio bei išsamumo principo, jame pateikiamos tik teisės aktų, reglamentuojančių pasivaikščiojimo kiemelių įrengimą, nuostatos, tačiau nepasisakoma apie skunde dėstomą pareiškėjo reikalavimą „numontuoti nuo pasivaikščiojimo kiemelių sienų prisuktas papildomas grotas“ (citatos kalba netaisyta).“

 

2. „Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – Taisyklės), 211 punktu, kiekvienam suimtajam yra priskiriamas kontaktinis laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas. Atsižvelgiant į Taisyklių 211.2, 211.3 papunkčius, kontaktinis pareigūnas pareiškėjui jo prašymu šiuo atveju gali suteikti jį dominančių teisės aktų, reglamentuojančių pasivaikščiojimo kiemelių įrengimą, kopijas, užregistruoti pareiškėjui kilusius papildomus paklausimus, prašymus ar skundus. Pareiškėjas kontaktiniam pareigūnui taip pat gali perduoti kitą informaciją, apie kurią pagal kompetenciją gali būti pranešama kitam atsakingam padaliniui (šiuo atveju – Turto valdymo skyriaus darbuotojams).“

 

3. „Pareiškėjas į pareigūnus ir kitus darbuotojus gali kreiptis teikdamas kreipimusis žodžiu arba raštu.“

 

4. Pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 26 d. skunde LKT Vilniaus kalėjimui (LKT reg. Nr. NPS-25-11829) rašoma:

„2025 09 22 d. atsakymu Nr. 2S-7459 pateikėt, kad 2025 06–07 mėn. buvo atnaujinami kiemeliai. Kadangi pritvarkėt taip, kad tenka gadinti drabužius ir patirti skausmą susitrenkiant į grotas sporto metu, reikalauju numontuoti nuo pasivaikščiojimų kiemelių sienų prisuktas papildomas grotas, kurių iki „atnaujinimo“ nebuvo įrengtų.

Šio skundo registracijos faktą pateikite Pažyma.“

 

5. LKT Turto valdymo skyriaus 2025 m. spalio 15 d. atsakyme Nr. 2S-8211 į Pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 26 d. skundą (LKT reg. Nr. NPS-25-11829) nurodyta:

„Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo (toliau – VK) Turto valdymo skyrius išnagrinėjo Jūsų 2025 m. rugsėjo 26 d. (Reg. 2025-09-26 d. Nr. NPS-25-11829) skundą.

VK bendrabutyje, sugriežtinto rėžimo pastate apgyvendinamų asmenų, bendrojo naudojimo patalpos, gyvenamosios kameros ir pasivaikščiojimo kiemų patalpos yra įrengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintomis „Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės“ (toliau – Taisyklės) nustatytais reikalavimais. Kilus neaiškumams / pageidavimams klausimai sprendžiami su Jus prižiūrinčiu pareigūnu.

Šis atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius).“

 

 

 

2 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

 

1. Viešojo administravimo įstatymo:

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“: „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […].“

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 5 dalis: „Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: […] 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; […].“

11 straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“ 1 dalis: „Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“

 

2. Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 1 dalis: „Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.“

 

3. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 45 punktas: „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: 45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka; 45.4. į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.“
   

3 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGA TEISMŲ PRAKTIKA

 

1. Konstitucinio Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarime Nr. KT6-N4/2018 pažymėta:

„Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, taip pat turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (inter alia 2015 m. lapkričio 19 d., 2016 m. liepos 8 d., 2018 m. kovo 2 d. nutarimai).“

 

2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika:

2.1. 2012 m. kovo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-1605/2012 pažymėta: „Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A¹⁰-655/2005). […] Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“

2.2. 2012 m. gegužės 31 d. sprendime pažymėta, kad gero administravimo (atsakingo valdymo) principas, savo ruožtu apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais bei teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A⁶⁰²-2112/2012).

2.3. 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015 pažymėta: „[…] viešojo administravimo subjektas, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais, inter alia įstatymų viršenybės ir objektyvumo principais, lemiančiais viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato.“