aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-1282 PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Seimo kontrolierė 2025 m. spalio 8 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su skundo persiuntimu nagrinėti Vilniaus kalėjimo administracijai (toliau – Skundas).

 

2. Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma:

2.1. Pareiškėjas kreipėsi į LKT dėl Vilniaus kalėjimo pareigūno veiksmų įvertinimo. LKT skundo nenagrinėjo ir persiuntė nagrinėti Vilniaus kalėjimo administracijai;

2.2. Pareiškėjui atsakymą į jo skundą parengė Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus pareigūnė, kuriai yra pavaldus skundžiamas pareigūnas;

2.3. Vilniaus kalėjimo administracija dėl jo skundo aplinkybių neatliko tyrimo, atsakymas nepagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, nemotyvuotas.

 

TYRIMO IŠVADOS

 

3. Seimo kontrolierė 2025 m. spalio 20 d. raštu Nr. SE-2117 kreipėsi į LKT, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes. Seimo kontrolierė 2025 m. lapkričio 11 d. gavo LKT atsakymą Nr. 1S-8015 (1 priedas).

 

4. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijoje Rec(2006)2 valstybėms narėms „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – Europos kalėjimų taisyklės), Bausmių vykdymo sistemos įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme, pateikiamas 2 priede.

 

5. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją (1 priedas) ir teisinį reguliavimą (2 priedas), pateikiamos išvados.

 

6. Pareiškėjas nurodė, kad su skundu kreipėsi į LKT dėl Vilniaus kalėjime dirbančio pareigūno veiksmų / neveikimo, tačiau jo skundas buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus kalėjimo administracijai, gautas atsakymas neišsamus ir neobjektyvus.

 

7. Skundo tyrimo metu, įvertinus nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, nustatyta:

7.1. LKT 2025 m. rugsėjo 4 d. gavo Pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 2 d. skundą dėl Vilniaus kalėjimo pareigūno veiksmų / neveikimo. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas pavedė Pareiškėjo skundą išnagrinėti Vilniaus kalėjimo viršininkui. Vilniaus kalėjimo viršininko atsakymas buvo parengtas ir Pareiškėjui įteiktas 2025 m. spalio 1 d.

Viešojo administravimo įstatyme numatyta, kad administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, darbuotojas arba viešojo administravimo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sudaryta komisija rašytiniu pavedimu per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos. Draudžiama persiųsti (perduoti) skundą nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui, kitam įstatymų nustatytą specialų statusą turinčiam fiziniam asmeniui ar darbuotojui, o kai skundas dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo paduodamas aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, – viešojo administravimo subjektui ar jo struktūriniam padaliniui, kurių veiksmai yra skundžiami.

Susipažinus su Vilniaus kalėjimo atsakymu į Pareiškėjo skundą matyti, kad skundas buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus kalėjimo viršininkui LKT direktoriaus pavaduotojo pavedimu, atsakymą pasirašė Vilniaus kalėjimo viršininkas, atsakymą parengė pareigūnas, kurio veiksmai ar neveikimas nebuvo skundžiami.

7.2. Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas objektyvumo principas, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Šiame įstatyme įtvirtintas ir išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

Vertinant Vilniaus kalėjimo viršininko atsakymą matyti, kad Pareiškėjui buvo išsamiai atsakyta į keliamus klausimus, paaiškinta, kad skundžiamo pareigūno veiksmuose nenustatyta tarnybinio nusižengimo požymių, ir nėra pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo procedūrą.

Skundo tyrimo metu LKT informavo, kad Vilniaus kalėjimo administracijai yra žinomos Pareiškėjo ir jo nurodyto pareigūno galimos bendravimo problemos, tačiau priežasčių pakeisti vertintoją nebuvo nustatyta. Siekiant užtikrinti, kad Pareiškėjas tinkamai suprastų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo procedūrą ir kriminogeninių sričių valdymo aspektus, 2025 m. rugsėjo 24 d. su juo buvo pravestas individualus pokalbis.

7.3. Paminėtina, jog Europos kalėjimų taisyklėse pabrėžta, kad darbuotojai visada turi elgtis ir atlikti savo pareigas taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką kaliniams ir įgytų jų pagarbą ir turi būti sudaromos kiek įmanoma geresnius ryšius tarp administracijos, kitų darbuotojų, įvairių institucijų ir kalinių skatinančios sąlygos.

Tiriamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjo vertinimo procese dalyvauja ne tik jo nurodytas pareigūnas, bet ir kiti pareigūnai bei specialistai, kurių pateikiamos išvados yra svarbios vertinimo procedūros metu. Pareiškėjui buvo pateiktas išsamus atsakymas į jo skundą, paaiškinant, jog nenustatyta, kad atsakingas pareigūnas būtų padaręs procedūrinius pažeidimus, kurie sudarytų pagrindą abejoti jo objektyvumu ar kompetencija, o faktas, nuteistajam nepatinka priskirtas vertinimą atliekantis pareigūnas, ar nepriimtinas atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas – savaime nėra pagrindas jį keisti.

Pareiškėjas papildomai buvo pakviestas individualiam pokalbiui, kurio metu buvo dar kartą atsakyta į keliamus klausimus.

 

8. Apibendrinant tyrimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Pareiškėjui atsakymą į jo skundą parengė Vilniaus kalėjimo viršininkas, o jo veiksmai nebuvo skundžiami, pateiktas atsakymas yra išsamus, nurodyta apskundimo tvarka, Pareiškėjui aktualūs klausimai buvo aptarti ir individualaus pokalbio metu, todėl Skundas atmestinas.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

9. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su skundo persiuntimu nagrinėti Vilniaus kalėjimo administracijai, atmesti.

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                            Erika Leonaitė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1 priedas

 

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

1. 2025 m. spalio 29 d. Seimo kontrolierė gavo LKT 2025 m. spalio 29 d. raštą Nr. 1S-7717. Rašte pateikta ši informacija:

1.1. „Informuojame, kad 2025-09-04 buvo gautas nuteistojo X (toliau – pareiškėjas) 2025-09-02 skundas (reg. Nr. 2G-3411) dėl Vilniaus kalėjimo darbuotojo veiksmų. 2025-10-01 Vilniaus kalėjimo viršininko raštu Nr. SN-25-1804 pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas.“

1.2. „Minėtas 2025-09-02 skundas buvo perduotas nagrinėti Vilniaus kalėjimui Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus pavaduotojo pavedimu, atsižvelgiant į kalėjimo viršininkui suteiktus įgaliojimus, numatytus Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2025 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. V-710 1.23.5 papunktyje.“

1.3. „Lietuvos kalėjimų tarnyba skundo dėl Vilniaus kalėjimo viršininko 2025-10-01 rašto pagrįstumo nėra gavusi.“

1.4. „Informuojame, kad Vilniaus kalėjimo administracijai yra žinomos galimos bendravimo tarp pareiškėjo ir pareigūno problemos. Pažymėtina, kad priežasčių pakeisti vertintoją nenustatyta. Specialistų keitimas galimas tik nustačius realių pažeidimų ar esant įrodytiems šališkumo faktams.

Siekiant užtikrinti, kad nuteistasis tinkamai suprastų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo procedūrą ir kriminogeninių sričių valdymo aspektus, 2025 m. rugsėjo 24 d. su pareiškėjo buvo pravestas individualus pokalbis.“

 

2. LKT Vilniaus kalėjimo viršininko 2025 m. spalio 1 d. atsakyme Nr. SN-25-1804 nurodyta:

2.1. „Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimas (toliau – VK) 2025 m. rugsėjo 4 d. gavo Jūsų skundą (registracijos Nr. 2G-3411), kuriuo prašote pradėti tarnybinį tyrimą prieš Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus vyresnįjį specialistą (toliau – Specialistas). Skunde teigėte, kad minėtas pareigūnas yra šališkas Jūsų atžvilgiu, neva susidaręs išankstinę neigiamą nuomonę, todėl, Jūsų nuomone, jo atlikti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai buvo neobjektyvūs – esą juose neatsispindi Jūsų pasiekti teigiami pokyčiai bei pažanga. Taip pat nurodėte, kad įvykdėte Individualų resocializacijos planą, laikotės įstatymų reikalavimų, tačiau vis tiek esate vertinamas kaip turintis didelę nusikalstamo elgesio riziką.“

2.2. „Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuo pirmojo Jums atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo iki paskutiniojo (atlikto 2025-07-04) yra fiksuojami teigiami nusikalstamo elgesio rizikos valdymo pokyčiai, liudijantys apie teigiamą elgesio dinamiką. Taip pat pažymėtina, kad Jūsų pastangos, susijusios su kriminogeninių rizikos veiksnių valdymo veiksmais bausmės atlikimo metu buvo įvertintos ir VK viršininko 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. NĮ-25- 1763, VK viršininko 2025 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. NSN-25-272, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 77 ir 78 straipsnių nuostatomis, Jūs buvote paskatintas.

Akcentuojame, kad vadovaujantis aukščiau minėtomis BVK nuostatomis nuteistieji yra skatinami už nepriekaištingą elgesį bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.“

2.3. „Vertinant Jūsų teiginį apie galimą Specialisto šališkumą, pažymėtina, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai buvo atlikti vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais. Specialistas turi reikiamą kvalifikaciją, yra baigęs OASys metodikos naudotojų mokymus, turi atitinkamą akademinį išsilavinimą bei profesinę patirtį.

Rizikos vertinimo dokumentai yra parengti profesionaliai, vertinimo duomenys yra pagrįsti, jų turinys atitinka metodikos reikalavimus. Skundo nagrinėjimo metu nenustatyta, kad Specialistas padarė procedūrinius pažeidimus, kurie sudarytų pagrindą abejoti Specialisto objektyvumu ar kompetencija.

Pažymėtina, kad faktas, jog Jums asmeniškai nepatinka priskirtas vertinimą atliekantis Specialistas, ar nepriimtinas atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas – savaime nėra pagrindas jį keisti. Galiojantys teisės aktai nenumato nuteistajam teisės pasirinkti vertinantį Specialistą ar reikalauti jo pakeitimo be objektyvių ir įrodymais pagrįstų priežasčių. Specialistų keitimas galimas tik tuo atveju, jei nustatomi realūs pažeidimai arba aiškiai įrodyti šališkumo faktai. Šiuo atveju – tokių nenustatyta.“

2.4. „Papildomai informuojame, kad VK žinoma, kad 2025 m. rugsėjo 21 d. skambinote į Lietuvos kalėjimų tarnybos pasitikėjimo liniją, pokalbio metu nurodėte, kad pateikėte labai svarbius dokumentus Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui, tačiau nežinote, ar jie pasiekė adresatą ir ar priimtas sprendimas.

Pažymime, kad Jūsų 2025-09-04 skundas Nr. 2G-3411 buvo persiųstas nagrinėti
Vilniaus kalėjimo administracijai, ir šis atsakymas yra oficialus institucijos atsakymas į Jūsų
pateiktą kreipimąsi.“

2.5. „2025 m. rugsėjo 24 d. individualaus pokalbio su Resocializacijos skyriaus vyriausiąja specialiste metu Jums buvo paaiškinta nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo procedūra bei galimi kriminogeninių rizikos sričių valdymo aspektai – išsilavinimo ir įsidarbinimo, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų srityse. Taip pat aptarti formalūs kriterijai, taikomi perkeliant nuteistuosius iš paprastosios į lengvąją grupę. Buvo detaliai paaiškinta, kodėl Specialisto negalima keisti vien dėl subjektyvaus nepasitenkinimo ar priešiško elgesio jo atžvilgiu, nes tai nelaikoma pagrindu pripažinti pareigūną netinkamai vykdančiu pareigas ar nekompetentingu.

Be to, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimo metu nenustatyta tarnybinio nusižengimo požymių, atitinkančių teisės aktuose numatytas sąlygas pradėti tarnybinio patikrinimo procedūrą. Nenustatyta sąmoningo neveikimo ar pareigų neatlikimo, kurie sudarytų pagrindą inicijuoti tarnybinį patikrinimą. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad administracinė procedūra netaikoma tais atvejais, kai pažeidimas nėra sisteminio pobūdžio, o darbuotojo veiksmai yra formalūs ir neturėjo esminės įtakos priimamų viešojo administravimo sprendimų kokybei ar pagrįstumui.

Primename, kad sprendimus dėl drausminės atsakomybės taikymo priima darbdavys, įvertinęs, ar darbuotojo elgesyje yra tarnybinio nusižengimo požymių – tai yra, ar nustatyti sistemingi pareigų pažeidimai, galintys turėti reikšmingos įtakos įstaigos veiklai ar asmenų teisėms. Šiuo atveju – tokių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į visą surinktą ir įvertintą informaciją, konstatuojame, kad Jūsų skundas yra nepagrįstas.“

 

 

 

 

2 priedas

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

 

 

1. Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“:

75 punktas – „Darbuotojai visada turi elgtis ir atlikti savo pareigas taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką kaliniams ir įgytų jų pagarbą […].“

87.1 papunktis – „Turi būti sudarytos sąlygos, skatinančios kiek įmanoma geresnius ryšius tarp administracijos, kitų darbuotojų, įvairių institucijų ir kalinių.“

 

2. Nacionalinės teisės aktai:

2.1. Bausmių vykdymo sistemos įstatymo 11 straipsnis „Bausmių vykdymo sistemos pareigūnų pareigos“: „Bausmių vykdymo sistemos pareigūnai privalo: […]; 2) gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves; 3) saugoti asmenis nuo gresiančio pavojaus jų sveikatai ir (ar) gyvybei; […] 5) elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą;“.

 

2.2. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo:

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais“:

„[…] 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį;

[…]

9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs;“.

23 straipsnio „Administracinės procedūros pradžia“:

1 dalis – „Administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, darbuotojas arba viešojo administravimo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sudaryta komisija rašytiniu pavedimu per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.“

2 dalis – „Draudžiama persiųsti (perduoti) skundą nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui, kitam įstatymų nustatytą specialų statusą turinčiam fiziniam asmeniui ar darbuotojui, o kai skundas dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo paduodamas aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, – viešojo administravimo subjektui ar jo struktūriniam padaliniui, kurių veiksmai yra skundžiami.“