aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-109 PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS ŠIAULIŲ KALĖJIMĄ IR LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), atsisakant priimti ir registruoti Pareiškėjo prašymus, ir LKT pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo skundą (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėjas Skunde nurodo:

„2024 12 12 d. rytinio patikrinimo metu RS [Resocializacijos skyriaus] specialistei įteikiau du prašymus, kuriuos priėmė registravimui ir jokių pastabų nepateikė.

Tą pačią dieną RS specialistė prisistatė ir nurodė, jog mano prašymų neregistruos ir gražino juos atgal.

Dėl tokio RS spec. […] elgesio kreipiausi į Lietuvos kalėjimų tarnybą 2024 12 12 d. skundu reg. Nr. 2G-3776, kuriame išdėsčiau nurodytas aplinkybes bei reiškiau pretenzijas dėl tokio biurokratizmo.

LKT 2025 01 16 d. atsakymu Nr. 2S-349 pateikė, jog mano skundas nepagrįstas, nes mano du prašymai parašyti ant vieno lapo (skirtingų pusių), o taip daryti negalima, nes vadovaujantis Taisyklių [Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875] 30 p. mano du prašymai ant vieno lapo negali būti tinkamai užregistruoti ir vėliau paskirti nagrinėjimui atsakingiems Šiaulių kalėjimo darbuotojams“ (šių ir kitų citatų kalba netaisyta).

 

3. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo pateikti išvadą, „[…] ar tokia tvarka draudžianti teikti prašymus yra tinkamo viešojo administravimo pavyzdys ir ar tai nėra biurokratizmas.“

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

4. Seimo kontrolierė 2025 m. sausio 29 d. raštu Nr. SE-214 kreipėsi į LKT, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

LKT 2025 m. vasario 14 d. raštu Nr. 1S-1151 Seimo kontrolierę informavo:

4.1. Pareiškėjas „[…] 2024-12-12 Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus pareigūnei įteikė du prašymus, kurie buvo parašyti ant skirtingų vieno lapo pusių. Atsižvelgiant į tai, siekiant tinkamai užregistruoti pareiškėjo pateiktus kreipimusis Gautų suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių prašymų (skundų) registre, prašymai buvo grąžinti pareiškėjui, paprašant juos perrašyti ant dviejų skirtingų lapų ir tuomet pateikti registracijai. Pažymime, jog prašymų perrašymui pareiškėjui buvo pateikti du popieriaus lapai, tačiau nuteistasis ne pirmą kartą kategoriškai atsisako išklausyti pareigūnę ir jos pateikiamą informaciją.“

4.2. Pareiškėjas „[…] Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui pateikė 2024-12-17 skundą Nr. 2G-3776, į kurį atsakymas pateiktas Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus 2025-01-16 raštu Nr. 2S-349 […]“.

4.3. LKT Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus 2025 m. sausio 16 d. raštu Nr. 2S-349 atsakant į Pareiškėjo 2024 m. gruodžio 12 d. skundą, užregistruotą 2024 m. gruodžio 17 d. (reg. Nr. 2G-3776), nurodyta:

4.3.1. „[…] Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus pareigūnai priimdami prašymus ir skundus vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų „Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 11.1. p. ir priimdami prašymus ir skundus, preliminariai nustato, kokia jų esmė, ar Šiaulių kalėjimo darbuotojai pagal kompetenciją gali spręsti prašyme ar skunde išdėstytus klausimus, kokios informacijos reikia sprendimams priimti, patikrina, ar visa reikalinga informacija ar dokumentai, kuriuos privalo pateikti asmuo, kuris kreipiasi, yra pateikti, numato, kokią informaciją institucija turi ir paprašo asmenį, kuris kreipiasi, pateikti informaciją ir dokumentus, kurių institucija pati neturi ir gauti negali arba kuriuos privalo pateikti šis asmuo, bet jų nepateikia. Visi prašymai ar skundai, išskyrus teikiamus žodžiu, registruojami Šiaulių kalėjimo dokumentų valdymo sistemos priemonėmis Gautų suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių prašymų (skundų) registre ir saugomi atitinkamose bylose.“

4.3.2. „LKT Skundo nagrinėjimo metu nustatė, kad 2024-12-12 Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistei grąžino Jums du Jūsų skirtingus prašymus parašytus ant vieno lapo ir paaiškino, kad taip negalima bei paprašė prašymus perrašyti ant skirtingų lapų. Jūsų teikti prašymai buvo grąžinti Jums atgal, kad galėtumėte perrašyti, ir tuomet pateikti registracijai.“

4.3.3. „[…] vadovaujantis Taisyklių 30 p. reikalavimais prašymai ir skundai tvarkomi ir apskaitomi atitinkamame dokumentų registre, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro priimtų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų, todėl ant vieno lapo Jūsų pateikti du skirtingi prašymai negali būti tinkamai užregistruoti ir vėliau paskirti nagrinėjimui atsakingiems Šiaulių kalėjimo darbuotojams.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

5. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ):

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […] 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; […]“.

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 5 dalis – „Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: […] 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; […].“

11 straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“:

1 dalis – „Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“

3 dalis – „Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: 1) nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo; 2) jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jeigu jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to viešojo administravimo subjektas negali tokio prašymo ar skundo išnagrinėti; 3) paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą; 4) paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas; 5) nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėjęs daugiau kaip vienas mėnuo; 6) prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją.“

 

6. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 1 dalis – „Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.“

 

7. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, (toliau ir – Taisyklės):

11 punktas – „Asmenų aptarnavimo padalinys atlieka šias funkcijas: 11.1. „priima prašymus ir skundus, preliminariai nustato, kokia jų esmė, ar institucija pagal kompetenciją gali spręsti prašyme ar skunde išdėstytus klausimus, kokios informacijos reikia sprendimams priimti, patikrina, ar visa reikalinga informacija ar dokumentai, kuriuos privalo pateikti asmuo, kuris kreipiasi, yra pateikti, numato, kokią informaciją institucija turi ar gali gauti iš savo pavaldžių ir kitų institucijų, valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų, finansuojamų iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ir (ar) valstybės pinigų fondų, ir paprašo asmenį, kuris kreipiasi, pateikti informaciją ir dokumentus, kurių institucija pati neturi ir gauti negali arba kuriuos privalo pateikti šis asmuo, bet jų nepateikia; […] 11.4. grąžina asmeniui prašymus ar skundus, neatitinkančius Taisyklių 23 ir 24 punktuose nustatytų reikalavimų;“.

23 punktas – „Prašyme ar skunde turi būti: 23.1. fizinio asmens vardas, pavardė ir (ar) kita įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose teisės aktuose nustatyta informacija, būtina siekiant asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumą, išskyrus Taisyklių 18 punkte nurodytą atvejį; 23.2. Civilinio kodekso 2.44 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, jeigu kreipiamasi juridinio asmens vardu; 23.3. kontaktinė informacija ryšiui su asmeniu palaikyti – telefono numeris, elektroninio pašto adresas, adresas arba prireikus kitų elektroninių ryšių priemonių nuorodos ar (ir) numeriai.“

24 punktas – „Prašymas ir skundas raštu turi būti: 24.1. parašytas valstybine kalba arba turėti vertimą į valstybinę kalbą, kurio turiniui ir autentiškumo užtikrinimui mutatis mutandis taikomos Taisyklių 23.1, 23.3, 24.2, 24.3 ir 24.5 papunkčių nuostatos (išskyrus Taisyklių 25 ir 26 punktuose nurodytus atvejus); 24.2. parašytas įskaitomai; 24.3. konkretus ir suprantamas; 24.4. parašytas taip, kad jo turinys ar forma nepažeistų etiketo ir geros moralės normų; 24.5. pasirašytas prašymą pateikusio asmens arba jo atstovo. Kai teikiant prašymą naudojamos elektroninių ryšių priemonės, turi būti pateikta pasirašyto prašymo skaitmeninė kopija arba prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu Reglamente (ES) 910/2014 nustatytus reikalavimus, arba suformuotas tokiu būdu, kuris leidžia prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumą.“

29 punktas – „Prašymai ir skundai gali būti nenagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais, taip pat kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.“

30 punktas – „Prašymai ir skundai, išskyrus Taisyklių 18 punkte nurodytus prašymus ar skundus, tvarkomi ir apskaitomi atitinkamame institucijos dokumentų registre, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro priimtų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų.“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

8. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika:

8.1. LVAT 2014 m. balandžio 9 d. aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime yra nurodęs:

„Šio teisinio reguliavimo kontekste teisėjų kolegija pažymėjo, kad Pataisos namai ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjektai, be minėtų specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.) (2012 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A⁸²²-3206/2012). Laisvės atėmimo institucijų sprendimuose turi būti aiškiai nurodyti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįsti sprendimo motyvai, kurie, be kita ko, atitiktų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus reikalavimus (2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A¹⁴³-2876/2011).“

8.2. 2012 m. kovo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-1605/2012 pažymėta: „Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A¹⁰-655/2005). […] Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“

8.3. 2012 m. gegužės 31 d. sprendime pažymėta, kad gero administravimo (atsakingo valdymo) principas, savo ruožtu apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais bei teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (žr. LVAT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A⁶⁰²-2112/2012).

8.4. 2014 m. gegužės 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A²⁶¹-706/2014 pažymėta: „Teisėtumo principas viešojo administravimo srityje reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir kad jų priimti sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Norėdami priimti administracinį teisės aktą viešojo administravimo subjektai privalo turėti tinkamas priežastis, o ne pateikti bet kokias priežastis, kad patenkintų formalius reikalavimus.“

8.5. 2015 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015 pažymėta: „Tokie viešojo administravimo institucijos veiksmai, kai nesiremiama gero administravimo principu siekiant padėti besikreipiančiam asmeniui įgyvendinti jo teises, o formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos, pripažintini neteisėtais.“

8.6. 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015 pažymėta: „[…] viešojo administravimo subjektas, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais, inter alia įstatymų viršenybės ir objektyvumo principais, lemiančiais viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato.“

 

Tyrimo išvados

 

9. Atsižvelgiant į Skunde aprašytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, išvados bus pateikiamos išskiriant šias dalis:

9.1. dėl LKT Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjo prašymų registravimu;

9.2. dėl LKT pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo skundą.

 

Dėl LKT Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjo prašymų registravimu

 

10. Skunde rašoma, kad LKT Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistė atsisakė priimti ir registruoti Pareiškėjo įteiktus du prašymus.

 

11. Skundo tyrimo metu LKT Seimo kontrolierę informavo, kad Pareiškėjas „[…] Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus pareigūnei įteikė du prašymus, kurie buvo parašyti ant skirtingų vieno lapo pusių. Atsižvelgiant į tai, siekiant tinkamai užregistruoti pareiškėjo pateiktus kreipimusis Gautų suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių prašymų (skundų) registre, prašymai buvo grąžinti pareiškėjui, paprašant juos perrašyti ant dviejų skirtingų lapų ir tuomet pateikti registracijai.“

 

12. Viešojo administravimo subjektas (nagrinėjamu atveju – LKT Šiaulių kalėjimas), priimdamas (registruodamas) ir nagrinėdamas prašymus ir skundus, privalo laikytis VAĮ ir Taisyklių nuostatų.

Taisyklėse yra nustatyti atvejai, kai prašymus ir skundus priimantis padalinys arba šią funkciją atliekantis institucijos darbuotojas gali nepriimti prašymo ar skundo ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui (šios pažymos 7 punktas).

VAĮ nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai viešojo administravimo subjektui pateikti prašymai gali būti nenagrinėjami (šios pažymos 5 punktas).

Nei Taisyklėse, nei VAĮ, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta, kad prašymai galėtų būti nepriimami vien dėl to, kad jie parašyti ant vieno lapo skirtingų pusių.

 

13. Jokiuose teisės aktuose neįtvirtintas atsisakymo priimti ir registruoti prašymus pagrindas negali būti pateisinamas siekiu tinkamai užregistruoti pateiktus kreipimusis institucijos gautų rašytinių prašymų (skundų) registre. Juolab kad nenurodyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių prašymai, parašyti ant vieno lapo skirtingų pusių, negalėtų būti tinkamai užregistruoti minėtame registre.

LKT Šiaulių kalėjimo pareigūnai, atsisakydami priimti ir registruoti Pareiškėjo du prašymus, kurie buvo parašyti ant skirtingų vieno lapo pusių, elgėsi nerūpestingai, nesilaikė VAĮ ir Taisyklių nuostatų. Tokia pareigūnų veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, laikoma biurokratizmu (šios pažymos 6 punktas).

 

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skundo dalis dėl LKT Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjo prašymų registravimu, yra pagrįsta.

 

Dėl LKT pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo skundą

 

15. Pareiškėjas Skunde nurodė, kad dėl LKT Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus pareigūnės atsisakymo priimti ir registruoti jo prašymus kreipėsi į LKT, tačiau jo skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, atsisakymo tenkinti skundą priežastis nepagrįsta.

 

16. Skundo tyrimo metu iš LKT pateiktos informacijos nustatyta, kad LKT, išnagrinėjusi Pareiškėjo skundą, pateiktu atsakymu Pareiškėją informavo, jog visi prašymai ir skundai, išskyrus teikiamus žodžiu, registruojami LKT Šiaulių kalėjimo dokumentų valdymo sistemos priemonėmis Gautų suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių prašymų (skundų) registre ir saugomi atitinkamose bylose. Taip pat nurodė, kad, vadovaujantis Taisyklių 30 punkto nuostata, prašymai ir skundai tvarkomi ir apskaitomi atitinkamame dokumentų registre laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro priimtų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų, todėl ant vieno lapo pateikti du skirtingi prašymai negali būti tinkamai užregistruoti ir vėliau paskirti nagrinėti atsakingiems LKT Šiaulių kalėjimo darbuotojams.

 

17. VAĮ yra nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti administracinis sprendimas, įskaitant pareigą nurodyti administracinio sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes, administracinio sprendimo motyvus (šios pažymos 5 punktas).

Nagrinėdama pareiškėjų skundus LKT, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje taip pat privalo laikytis ir viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tarp jų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principų, kurie reiškia, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (šios pažymos 5 punktas).

Seimo kontrolierė pažymi, kad LVAT savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs, kad įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (šios pažymos 8 punktas).

 

18. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad LKT, teikdama Pareiškėjui atsakymą į jo skundą, nenurodė Pareiškėjui aiškių priežasčių, kodėl negali būti priimami ir registruojami prašymai, parašyti ant vieno lapo skirtingų pusių, nenurodė, kokių Lietuvos vyriausiojo archyvaro priimtų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų tokiu atveju nebūtų galimybės laikytis, t. y. nenurodė, kuo konkrečiai grindžia reikalavimą prašymus teikti parašytus tik ant atskirų lapų. Tokios informacijos LKT nepateikė ir Seimo kontrolierei Skundo tyrimo metu.

Pažymėtina, kad valstybės institucijų oficialiųjų dokumentų tvarkymo ir apskaitos bendruosius reikalavimus nustato Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118, kurių III skyrius reglamentuoja dokumentų registravimą, tačiau šiose taisyklėse nėra numatyta jokių išimčių, dėl kurių gautas dokumentas gali būti neregistruojamas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad LKT veiklos organizavimą ir procesus reglamentuojančiuose teisės aktuose (pvz., Lietuvos kalėjimų tarnybos kalėjimų Resocializacijos skyrių veiklos tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-446) nustatyta, jog paprastai suimtųjų ir nuteistųjų prašymai pateikiami toliau vykdyti LKT naudojamos dokumentų valdymo sistemos priemonėmis, o tai reiškia, kad gauti popieriniai dokumentai suskaitmeninami (nuskenuojami). Taigi argumentas, kad ant vieno lapo skirtingų pusių parašyti prašymai negali būti paskirti nagrinėti atsakingiems LKT Šiaulių kalėjimo darbuotojams, neturi pagrindo.

Akivaizdu, kad šiuo atveju pareigūnai, nagrinėdami Pareiškėjo skundą, nesivadovavo gero administravimo principu, kuris savo ruožtu apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais bei teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (šios pažymos 8 punktas), ir priėmė VAĮ nustatytų reikalavimų (šios pažymos 5 punktas) neatitinkantį sprendimą.

 

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad LKT sprendimas dėl Pareiškėjo skundo neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą bei motyvus, todėl Skundo dalis dėl LKT pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo skundą yra pagrįsta.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl LKT Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant klausimą, susijusį su Pareiškėjo prašymų registravimu, pripažinti pagrįsta.

 

21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl LKT pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo skundą pripažinti pagrįsta.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja:

22.1. užtikrinti, kad visi pareiškėjų prašymai ir skundai būtų registruojami laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, ir kitų teisės aktų nuostatų, nekeliant pareiškėjams papildomų (teisės aktuose nenustatytų) biurokratinių reikalavimų;

22.2. imtis priemonių, kad LKT pareigūnai, nagrinėdami pareiškėjų skundus, įsigilintų į juose keliamas problemas ir priimdami administracinį sprendimą laikytųsi VAĮ nustatytų reikalavimų, įskaitant reikalavimą nurodyti administracinio sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą bei sprendimo motyvus.

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą arba el. p.  [email protected]).

 

Seimo kontrolierė

Erika Leonaitė