aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 4D-2025/2.1-525 PRIEŠ VALSTYBINĘ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2025 m. gegužės 6 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau tekste ir citatose – Tarnyba) pareigūnų veiksmų (neveikimo), vilkinimo ir nepagrįstų procedūrų nagrinėjant Pareiškėjo vartojimo ginčą, pateiktą Tarnybai 2024 m. liepos 10 d. prašymu ir patikslintą 2024 m. rugpjūčio 8 d. raštu (toliau – Skundas).

 

2. Skunde, be kita ko nurodyta:

2.1. „Kreipiuosi dėl Tarnyboje nagrinėjamo ginčo, pateikto 2024-07-10 prašymu (pakeistu 2024-08-08 raštu dėl atsakymo į gamintojo teiginius ir reikalavimo keitimo), termino vykdymo, galimai nepagrįstų ir neteisėtų Tarnybos procedūrų ir priimtų sprendimų.“

„2023-12-11 kreipiausi į Tarnybą su prašymu (reg. Nr. 7G-9492) nagrinėti ginčą dėl durų ir jų montavimo darbų galimai netinkamos kokybės (toliau – 2023-12-11 Prašymas), kuriuo buvo prašoma nutraukti sutartį ir įpareigoti V. V., dirbantį pagal Verslo liudijimą […] (toliau – Rangovas) grąžinti sumokėtą kainą (5 180,00 Eur). Tarnyba surašė gaminio vertinimo išvadą (toliau – Išvada) […], o vėliau 2024-04-29 Nutarimu „Dėl X prašymo“ (toliau – 2024-04-29 Nutarimas) […] atmetė reikalavimą nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą kainą kaip neproporcingą, nes nustatyti trūkumai gali būti pašalinti, ir aiškiai konstatavo, kad devynerios durys turi trūkumų – balkšvų plėmų ir „Vartotojas turi teisę į Išvadoje nurodytų durų defektų pašalinimą“.

„Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau minėtas reikalavimas nebuvo patenkintas bei kad Tarnybos buvo konstatuota, kad aš turiu teisę į durų defektų pašalinimą, 2024-07-10 į Tarnybą kreipiausi su nauju Prašymu (toliau – 2024-07-10 Prašymas), kuriuo iš pradžių reikalavau įpareigoti Rangovą nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti duris) […], tačiau Rangovui toliau neigiant akivaizdų durų broką ir nesutinkant taisyti visų brokuotų durų pagal Išvadą kaip nurodyta Rangovo 2024-07-29 rašte Tarnybai […], 2024-08-08 raštu dėl atsakymo į gamintojo teiginius ir reikalavimo keitimo (prie 2024-07-10 Prašymo) [toliau tekste ir citatose – 2024 m. rugpjūčio 8 d. Raštas] […] pakeičiau reikalavimą ir reikalavau, kad Rangovas sumažintų durų gamybos darbų kainą taisymo verte, kad galėčiau teisę į sutaisymą įgyvendinti pas kitą rangovą. Tarnybai taip pat pateikta tokį reikalavimą pagrindžianti nauja aplinkybė, t. y. ekspertų apžiūros aktas su sąmata.

Kaip minėta, ginčo metu kreipiausi į ekspertus – MB Expro Inžineriją […]. MB Expro Inžinerija pateikė lokalinę vienų durų sutaisymo sąmatą, kur nurodoma tiksli vienų durų sutaisymo kaina – 688,64 Eur […]. Tai reiškia, kad 9 durų trūkumų pašalinimo kaina būtų 6 197,76 Eur (688,64 x 9 = 6197,76 Eur).“

„Man 2024 m. rugpjūčio 8 d. Raštu pakeitus reikalavimą toliau ginčo nagrinėjimas Tarnyboje truko 235 dienas. Per šį laikotarpį iš Tarnybos negavau jokio pranešimo apie ginčo nagrinėjimo eigą bei Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 22⁵ straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų terminų laikymąsi. Kokie veiksmai, kokios procedūros buvo atliktos Tarnybos per 235 ginčo nagrinėjimo dienas? Kodėl nebuvo pateikta informacija apie ginčo nagrinėjimo termino pratęsimą bei kodėl ginčas Tarnyboje nebuvo išspręstas per terminus kaip numatyta VTAĮ 22⁵ straipsnio 1 dalies 5 punkte? Ar Tarnyboje yra kontrolės ir valdymo sistema, užtikrinanti, kad vartojimo ginčai būtų išnagrinėti pagal teisės aktų nustatytus terminus?“

2.2. „Praėjus 235 dienoms po pakeisto reikalavimo ir pagrindžiančių aplinkybių pateikimo Tarnybai, Tarnyba 2025-03-31 nutarimu „Dėl Jūsų prašymo“ [toliau tekste ir citatose – 2025 m. kovo 31 d. Sprendimas] nutraukė ginčą […], laikydamasi pozicijos, kad 2024-07-10 Prašymu inicijuoto bei 2024 m. rugpjūčio 8 d. Raštu koreguoto ginčo dalykas ir pagrindas sutampa su 2023-12-11 Prašymu inicijuoto ginčo dalyku ir faktiniu pagrindu. Nesutinkant su tokiomis išvadomis buvo kreiptasi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus [toliau tekste ir citatose – Teismas] su prašymu […] [ginčijant neteisėtą 2025 m. kovo 31 d. Sprendimą dėl ginčo nagrinėjimo nutraukimo, t. y. dėl ginčo dalyko ir pagrindo].

Teismas 2025-04-18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. … […] [toliau tekste ir citatose – Nutartis] tenkino mano prašymą, panaikino 2025 m. kovo 31 d. Sprendimą ir įpareigojo Tarnybą nagrinėti Pareiškėjo 2024-07-10 Prašymą (pakeistą 2024 m. rugpjūčio 8 d. Raštu) inicijuoti vartojimo ginčą […]. Tokia situacija kelia Tarnybos darbuotojų kompetencijos ir atsakomybės klausimą. Atsižvelgiant į neteisėtą 2025 m. kovo 31 d. Sprendimą, kurį, aš kaip vartotojas buvau priverstas skųsti Teismui, ar Tarnyba yra pasirengusi dėl savo klaidos atlyginti mano patirtas išlaidas advokato pagalbai, kuris mane atstovavo Teisme?“

2.3. „Pažymėtina, kad ginčas nutrauktas vadovaujantis VTAĮ 26 str. 4 punktu, t. y. paaiškėjus šio įstatymo 23³ straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytoms aplinkybėms, t. y. yra įsiteisėjęs 2025 m. kovo 31 d. Sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pabrėžtina, kad pagal VTAĮ 23³ straipsnio 2 dalį, vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas atsisakyti nagrinėti ginčą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vartotojo prašymo nagrinėti vartojimo ginčą ir kitų šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų gavimo. Tačiau, kaip matyti iš 2025 m. kovo 31 d. Sprendimo, jis buvo priimtas nesilaikant minėto termino. Tokie pažeidimai rodo, kad Tarnyba galimai atmestinai vykdė vartotojo inicijuotą vartojimo ginčo procedūrą.“

2.4. „Tarnyba Nutartimi yra įpareigota nagrinėti reikalavimą mažinti durų kainą tokia suma, kuri reikalinga durų defektams sutaisyti (taisymo verte), t. y. sumažinti darbų kainą iki nulio, nes trūkumų šalinimas kainuoja ne mažiau už durų gamybos kainą.

2025-05-02 gavau Tarnybos raštą Nr. 4G-10993 [toliau tekste ir citatose – Tarnybos raštas Nr. 4G-10993] […] dėl ginčo neteisminio sprendimo procedūros pradžios, kuriame neteisingai nurodomas mano keltas galutinis reikalavimas, neva aš prašau grąžinti 6197,76 EUR. 2025-05-05 raštu Tarnybai […] atkreiptas Tarnybos dėmesys, kad Tarnybos rašte Nr. 4G-10993 neteisingai nurodomas vartotojo reikalavimas ir kad Tarnyba buvo įpareigota nagrinėti reikalavimą kaip nurodoma Nutarties 17 ir 20 punktuose. Ar Tarnyboje įdiegta kontrolės ir valdymo sistema, užtikrinanti, kad vartojimo ginčas būtų kompetentingai ir atsakingai nagrinėjamas ir nebūtų pakartotinai daromos klaidos, kaip pvz. neteisingai įvardijamas vartotojo keliamas reikalavimas? Tokia klaida reiškia, jog nėra tinkamai vykdoma Nutartis, kuria Teismas įpareigojo Tarnybą nagrinėti ginčą sprendžiant dėl reikalavimo kaip nurodyta Teismo Nutarties 17 ir 20 p.“

2.5. „Taip pat Tarnybos rašte Nr. 4G-10993 nurodoma, kad neteisėtai nutraukto ir iki neteisėto nutraukimo jau 235 dienas nagrinėto prašymo nagrinėjimas truks ir sprendimas bus priimtas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo to laiko, kai gaunami visi ginčo nagrinėjimui būtini dokumentai kaip nustatyta VTAĮ 22⁵ straipsnio 1 dalies 5 punkte. Kokiais teisės aktais reglamentuojamas ginčo nagrinėjimo terminas po to, kai Teismas panaikina neteisėtą 2025 m. kovo 31 d. Sprendimą nutraukti ginčo nagrinėjimą ir įpareigoja nagrinėti ginčą? Kyla pagrįstų abejonių, ar ginčui nagrinėti vėl turėtų būti skiriamas ne ilgesnis kaip 90 dienų terminas, kai ginčas jau buvo nagrinėtas 235 dienas.“

2.6. „Kyla pagrįstų klausimų, kaip Tarnyba sprendė dėl pirmojo kelto reikalavimo nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą kainą proporcingumo, bei kaip, Tarnybai atlikus apžiūrą, Tarnyba galėjo teigti, kad trūkumai gali būti ištaisomi duris padengiant naujai, jei nebuvo atlikta ekspertizė, rinkos apklausa ar kiti tyrimai? Ar Tarnyba neturi vertinti visų reikšmingų aplinkybių priimdama savo nutarimus, net jei jos yra paaiškėjusios vėliau? Ar pagrįstos yra Tarnybos procedūros, jei vartotojas, kurio teisės yra pažeistos, ir tai yra įrodyta net keliomis išvadomis, tame tarpe ir pačios Tarnybos, turi kreiptis į Tarnybą net keletą kartų iš eilės? […]. Aš kaip vartotojas šiuo metu esu paliktas tokioje situacijoje, kai negaliu nei grąžinti nekokybiškų durų gamintojui ir atgauti sumokėtus pinigus, nei negaliu įgyvendinti teisės į durų defektų pašalinimą.“

 

3. Skunde prašoma Seimo kontrolierės „ištirti, ar Tarnyba ir jos darbuotojai tinkamai vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms.“

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

4. Kartu su Skundu pateiktuose dokumentuose nurodyta:

4.1. Teismo Nutartyje nurodyta:

„17. Nagrinėjamu atveju, 2024-07-10 Prašymu (koreguotu 2024 m. rugpjūčio 8 d. Raštu) inicijuotame ginče galutinis reikalavimas yra mažinti durų kainą tokia suma, kuri reikalinga durų defektams sutaisyti (taisymo verte). Bylos duomenimis, 2023 m. gruodžio 11 d. prašymu buvo reikalaujama nutraukti Sutartį ir įpareigoti Rangovą grąžinti sumokėtus pinigus (5 180,00 Eur). 18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.678 straipsnio 1 dalimi, 6.665 straipsniu, 6.680 straipsniu, 6.334 straipsniu bei 6.222 straipsniu, reikalavimas nutraukti sutartį bei reikalavimas sumažinti ginčo daikto kainą yra traktuojami kaip skirtingi reikalavimai. […] 21. Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, jog 2024-07-10 Prašymu inicijuotame (koreguotu 2024 m. rugpjūčio 8 d. Raštu) vartojimo ginče ir 2023-12-11 Prašymu inicijuotame ginče yra reiškiamas skirtingas materialinis teisinis reikalavimas, t. y. ginčo dalykas skiriasi. […]. […] teismas n u t a r i a:

patenkinti Pareiškėjo X prašymą.

Panaikinti 2025 m. kovo 31 d. Sprendimą ir įpareigoti Tarnybą nagrinėti Pareiškėjo 2024-07-10 Prašymą (pakeistą 2024 m. rugpjūčio 8 d. Raštu) inicijuotą vartojimo ginčą.

Nutartis neskundžiama.“

4.2. Tarnybos rašte Nr. 4G-10993 nurodyta:

„Tarnyba 2024-07-11 gavo Jūsų 2024-07-10 Prašymą ir susijusią medžiagą dėl tarp Jūsų ir Rangovo kilusio ginčo dėl pagamintų durų galimai netinkamos kokybės. Atsižvelgiant į tai, Jūs kreipėtės į Tarnybą ir prašėte, kad Rangovas nemokamai pašalintų daikto trūkumus (pataisytų daiktą). Pažymėtina, kad 2024-08-09 raštu (reg. Nr. 5G-11241 [2024 m. rugpjūčio 8 d. Raštas]) Jūs pakeitėte reikalavimą ir prašėte, kad Rangovas grąžintų 6197,76 EUR.

Tarnybai nutraukus nagrinėti prašyme nurodytą ginčą, Jūs kreipėtės į Teismą, kuris Nutartimi įpareigojo Tarnybą išnagrinėti iš esmės tarp Jūsų ir Rangovo kilusį ginčą.

Informuojame, kad Tarnyba ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus, atlieka vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę, taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones, taip pat gina vartotojų viešąjį interesą [VTAĮ 12 straipsnio 1 dalis]. Tarnyba, siekdama sudaryti sąlygas ginčą išspręsti taikiai ir vadovaudamasi VTAĮ 24 straipsnio 1 dalimi bei 25 straipsnio 9 dalimi, pradėjo ginčo neteisminio sprendimo procedūrą ir kreipėsi į Rangovą, siūlydama ginčą išspręsti taikiai bei informuoti Jus ir Tarnybą apie priimtus sprendimus, o ginčo neišsprendus taikiai, pateikti motyvuotus paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus dėl Jūsų prašyme nurodytų reikalavimų.

Pažymime, kad Jūs turite teisę apsvarstyti taikaus susitarimo sąlygas per protingą terminą arba atsisakyti savo reikalavimų ir nutraukti vartojimo ginčo neteisminio sprendimo procedūrą iki sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo. Tuo atveju, kai šalys nusprendžia ginčą spręsti vykdant taikinimo procedūrą, abiejų šalių prašymu ginčo nagrinėjimas Tarnyboje sustabdomas 60 dienų. Tarnyba nutraukia ginčo nagrinėjimą, jeigu vartotojas ir pardavėjas ar paslaugų teikėjas ginčą užbaigia taikiu susitarimu. Apie šį sprendimą prašytume informuoti raštu Jūsų prašymą nagrinėjantį asmenį.

Informuojame, kad Tarnyba vartojimo ginčą išnagrinėja ir sprendimą priima ne vėliau kaip per 90 dienų [VTAĮ 22⁵ straipsnio 1 dalies 5 punktas] nuo to laiko, kai gauna visus ginčo nagrinėjimui būtinus dokumentus [VTAĮ 23 straipsnio 3 dalis]. Atkreipiame dėmesį, kad Jūs turite teisę prašyti ginčą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Informuojame, kad Tarnybos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Tarnybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme [VTAĮ 28 straipsnio 1 dalis], prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Įsigaliojęs Tarnybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai [VTAĮ 28 straipsnio 2 dalis]. Informuojame, kad Jūsų kreipimasis į Tarnybą neatima Jūsų teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso [toliau – CPK] nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti tarp Jūsų ir Rangovo kilusį ginčą iš esmės [VTAĮ 29 straipsnio 1 dalis]. Apie tai, kad pareiškėte ieškinį bendrosios kompetencijos teisme privalote informuoti Tarnybą [VTAĮ 27 straipsnio 3 dalies 11 punktas].

Apie tolimesnę Jūsų prašymo nagrinėjimo eigą informuosime papildomai teisės aktų nustatyta tvarka. […].“

4.3. Pareiškėjo 2025 m. gegužės 5 d. prašyme Tarnybai (toliau – 2025 m. gegužės 5 d. Prašymas) nurodyta:

„1. 2025 m. gegužės 2 d. aš, Pareiškėjas, gavau Tarnybos raštą Nr. 4G-10993, kuriame nurodoma, kad vadovaujantis Teismo Nutartimi, VTAĮ 24 straipsnio 1 dalimi bei 25 straipsnio 9 dalimi, pradėta ginčo neteisminio sprendimo procedūra. Rašte nurodant Pareiškėjo keltą reikalavimą, teigiama, kad Pareiškėjas pakeitė reikalavimą ir Pareiškėjas neva prašė, kad Rangovas grąžintų 6197,76 EUR. 2. Pažymėtina, kad Tarnybos rašte Nr. 4G-10993 neteisingai nurodomas Pareiškėjos reikalavimas, t. y., nurodytas reikalavimas neatitinka to, kuris buvo teiktas Pareiškėjo 2024-07-10 Prašymu (koreguotu 2024 m. rugpjūčio 8 d. Raštu) bei neatitinka Nutarties. […]. 4. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 8 d. Raštu pateikė galutinį reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes. T. y., buvo pateikti įrodymai – 2024-08-01 apžiūros išvada ir lokalinė vienų durų sutaisymo sąmata, kur nurodoma tiksli vienų durų sutaisymo kaina – 688,64 Eur. Tai esminė aplinkybė, be kurios nebūtų įmanoma nustatyti, kad 9 durų trūkumų pašalinimo kaina būtų 6 197,76 Eur (688,64 x 9 = 6197,76 Eur). Vertinant šias aplinkybes, nagrinėjamo ginčo atveju trūkumų šalinimas kainuoja ne mažiau už durų gamybos kainą. 5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, prašau Tarnybos užtikrinti tinkamą Nutarties vykdymą, t. y., nagrinėti Pareiškėjo 2024-07-10 Prašymą (pakeistą 2024 m. rugpjūčio 8 d. Raštu) inicijuoti vartojimo ginčą ir spręsti dėl reikalavimo kaip nurodyta Nutarties 17 ir 20 punktuose.“

 

5. Seimo kontrolierė, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes 2025 m. birželio 9 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydama pateikti motyvuotus paaiškinimus, informaciją, reikalingą Skundo tyrimui atlikti, ir imtis priemonių kuo skubiau priimti sprendimą dėl Pareiškėjo ir Rangovo ginčo.

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

6. Tarnyba Seimo kontrolierei 2025 m. birželio 27 d. raštu pateikė toliau nurodytą informaciją:

6.1. Į Seimo kontrolierės klausimą, ar iš tiesų per 235 ginčo nagrinėjimo dienas Tarnyba nepateikė Pareiškėjui „jokio pranešimo apie ginčo nagrinėjimo eigą bei VTAĮ 22⁵ straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų terminų laikymąsi“, informacijos „apie ginčo nagrinėjimo termino pratęsimą“, „kokie veiksmai, kokios procedūros buvo atliktos Tarnybos per 235 ginčo nagrinėjimo dienas?“ (pažymos 2.1 papunktis), jeigu taip – nurodyti motyvuotas priežastis, atsakyta:

„[…] pirmasis Pareiškėjo prašymas dėl iš rangovo V. V. įsigytų durų ir jų montavimo darbų galimai netinkamos kokybės Tarnyboje gautas 2023 m. gruodžio 10 d. (reg. Nr. 7G-9492) ir prašymas išnagrinėtas priėmus 2024-04-29 Nutarimą. Pažymėtina, kad Pareiškėjo reikalavimas (nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus (5180,00 EUR)) buvo atmestas atsižvelgiant į 2024-04-09 Gaminio/Paslaugos vertinimo išvadą Nr. 2GVI-936, kurioje konstatuota, kad durų trūkumai gali būti pašalinti (gaminių trūkumai mažareikšmiai). Antrasis Pareiškėjo prašymas (reg. Nr. 7G-7290) gautas 2024 m. liepos 11 d. Prašyme Pareiškėjas nurodė, kad rangovas nevykdo nutarimo, t. y. nepašalina durų trūkumų, todėl pakartotinai prašo sutarties nutraukimo bei pinigų grąžinimo. Tarnyba, įvertinusi tai, kad jau yra įsigaliojęs vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjekto sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba sprendimas nutraukti ginčo nagrinėjimą, Tarnyba atsisakė nagrinėti Pareiškėjo prašymą 2025 m. kovo 31 d. Sprendimu. Pareiškėjas kreipėsi į Teismą, prašydamas 1) panaikinti 2025 m. kovo 31 d. Sprendimą; 2) įpareigoti Tarnybą nagrinėti 2024 m. liepos 10 d. prašymu (pakeistas 2024 m. rugpjūčio 8 d. Raštu) inicijuotą vartojimo ginčą Tarnyboje. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba iš naujo pradėjo ginčo nagrinėjimą 2024 m. liepos 10 d. prašymo pagrindu bei 2025 m. birželio 13 d. priėmė nutarimą Nr. 10G-1717 [toliau tekste ir citatose – 2025 m. birželio 13 d. Nutarimas], kuriuo įpareigojo rangovą sumažinti durų gamybos ir montavimo darbų kainą 6197,76 EUR, t. y. ta suma, kiek kainuotų defektų (baltų plėmų) pašalinimas, remiantis Pareiškėjo pateikta MB „Expro Inžinerija“ apžiūros išvada. Pažymėtina, kad Pareiškėjas visais ginčo nagrinėjimo atvejais buvo informuotas apie jo procesines teises ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, o ginčo nagrinėjimo trukmės skaičiuotinos kiekvienu atveju atskirai, t. y. terminas neskaičiuotinas nuo pradinio prašymo Tarnybai pateikimo dienos.“

6.2. Į Seimo kontrolierės klausimą, „kodėl ginčas Tarnyboje nebuvo išspręstas per terminus kaip numatyta VTAĮ 22⁵ straipsnio 1 dalies 5 punkte“ (pažymos 2.1 papunktis), atsakyta:

„[…] ginčas nebuvo išnagrinėtas per teisės aktuose nustatytą 120 dienų terminą, o pasibaigus 90 dienų laikotarpiui, šis terminas nebuvo pratęstas. Tai lėmė objektyvios aplinkybės – Tarnyboje vyko struktūriniai reorganizacijos procesai, keitėsi Paslaugų skyriaus vadovas, skyrių paliko nemaža dalis darbuotojų, o likusiems specialistams teko itin didelis darbo krūvis, susijęs su sudėtingų ginčų nagrinėjimu. Dėl šių priežasčių buvo laikinai sutrikdytas įprastinis darbo procesas, kas turėjo įtakos ir šio konkretaus ginčo nagrinėjimo termino praleidimui.“

6.3. Į Seimo kontrolierės klausimą, „ar Tarnyboje yra kontrolės ir valdymo sistema, užtikrinanti, kad vartojimo ginčai būtų išnagrinėti pagal teisės aktų nustatytus terminus“ (pažymos 2.1 papunktis), atsakyta:

„[…] struktūrinio padalinio tinkamą funkcijų vykdymą (įskaitant ir ginčo nagrinėjimo terminų laikymąsi) užtikrina padalinio vedėjas.“

6.4. Į Seimo kontrolierės klausimą, „ar Tarnyba yra pasirengusi dėl savo klaidos atlyginti […] [Pareiškėjo] patirtas išlaidas advokato pagalbai, kuris mane atstovavo Teisme? Ar Tarnyboje yra kontrolės ir valdymo sistema, užtikrinanti, kad vartojimo ginčai nebūtų neteisėtai nutraukiami?“ (pažymos 2.2 papunktis), atsakyta:

„[…] Tarnyba atlygina vartotojų išlaidas advokatui, atstovaujančiam vartotojui ginčo nagrinėjimo Tarnyboje metu, jei vartotojo reikalavimai nutarimu yra tenkintini. Tačiau išlaidos, patirtos teismo procese, Tarnybos nėra kompensuojamos.“

6.5. Į Seimo kontrolierės klausimą, kodėl 2025 m. kovo 31 d. Sprendimas nutraukti ginčo nagrinėjimą buvo priimtas nesilaikant VTAĮ 23³ straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo – sprendimą atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą priimti per 5 darbo dienas (pažymos 2.3 papunktis), atsakyta:

„[…] terminų nesilaikymą lėmė aplinkybės, kurios įvardintos“ pažymos 6.2 papunktyje.

6.6. Dėl Pareiškėjo teiginių, kad „Tarnyba Nutartimi yra įpareigota nagrinėti reikalavimą mažinti durų kainą tokia suma, kuri reikalinga durų defektams sutaisyti (taisymo verte), t. y. sumažinti darbų kainą iki nulio, nes trūkumų šalinimas kainuoja ne mažiau už durų gamybos kainą“, kad Tarnybos rašte Nr. 4G-10993 „neteisingai nurodomas mano keltas galutinis reikalavimas, neva aš prašau grąžinti 6197,76 EUR“, „tokia klaida reiškia, jog nėra tinkamai vykdoma Nutartis, kuria Teismas įpareigojo Tarnybą nagrinėti ginčą sprendžiant dėl reikalavimo kaip nurodyta Teismo Nutarties 17 ir 20 p.“ (pažymos 2.4 papunktis), atsakyta:

„[…] atsižvelgiant į didelį gaunamų skundų kiekį, Tarnyboje išlieka žmogiškosios klaidos tikimybė. Kiekvienu tokios klaidos atveju darbuotojų dėmesys atkreipiamas į nustatytas klaidas, dedamos maksimalios pastangos jas ištaisyti ir užtikrinti, kad ateityje jos nepasikartotų. Pažymėtina, kad jeigu klaida pastebima jau po galutinio sprendimo (nutarimo) surašymo ir ji yra reikšminga tolesniam nutarimo įvykdymui, kiekvienu atveju atliekamas nutarimo techninės klaidos ištaisymas.“

6.7. Dėl Pareiškėjo klausimų: „kokiais teisės aktais reglamentuojamas ginčo nagrinėjimo terminas po to, kai Teismas panaikina neteisėtą 2025 m. kovo 31 d. Sprendimą nutraukti ginčo nagrinėjimą ir įpareigoja nagrinėti ginčą?“; „kyla pagrįstų abejonių, ar ginčui nagrinėti vėl turėtų būti skiriamas ne ilgesnis kaip 90 dienų terminas, kai ginčas jau buvo nagrinėtas 235 dienas“  (pažymos 2.5 papunktis), atsakyta:

„[…] tais atvejais, kai teismas panaikina Tarnybos priimtą sprendimą, ginčo šalys informuojamos apie naujai pradėtą ginčo nagrinėjimo procesą, joms išaiškinamos procesinės teisės ir pareigos. Tokiu atveju terminas skaičiuojamas vadovaujantis VTAĮ 22⁵ straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai teismas grąžina bylą, kuri jau buvo nagrinėta, Tarnyba deda maksimalias pastangas kuo operatyviau ją išnagrinėti, nepasiekiant įstatyme numatyto maksimalaus ginčo nagrinėjimo termino.“

6.8. Dėl Pareiškėjo keliamų klausimų, nurodytų pažymos 2.6 papunktyje, atsakyta:

„Tarnyba, vykdydama jai pavestas funkcijas, yra įgaliota vertinti, ar ne maisto prekės atitinka privalomuosius ir (ar) deklaruojamuosius reikalavimus, nustatytus teisės aktuose bei gamintojų ar tiekėjų deklaracijose. Vadovaudamasi šia kompetencija, Tarnyba priima nutarimus dėl vartotojų reikalavimų pagrįstumo, remdamasi objektyviais ir motyvuotais vertinimais. Tokie vertinimai grindžiami Tarnybos darbuotojų atliekamais gaminių ar paslaugų vertinimais bei jų pagrindu surašytomis vertinimo išvadomis. Šiuos vertinimus atlieka tik kompetentingi specialistai, turintys reikiamą kvalifikaciją, žinias bei patirtį konkrečioje srityje, todėl Tarnybos sprendimai šiuo aspektu yra pagrįsti profesionalia analize ir nepriklausomu vertinimu.“

6.9. Į prašymą pateikti Tarnybos atsakymo į Pareiškėjo 2025 m. gegužės 5 d. Prašymą kopiją (pažymos 4.3 papunktis) atsakyta:

„[…] oficialiai (raštu) Pareiškėjui nebuvo atsakyta dėl tų pačių priežasčių, nurodytų“ pažymos 6.2 punkte.

6.10. Dėl Seimo kontrolierės siūlymo atsižvelgus į tai, kad iki šiol Pareiškėjo teisės nėra apgintos, Pareiškėjas negali „nei grąžinti nekokybiškų durų gamintojui ir atgauti sumokėtus pinigus, nei negali įgyvendinti teisės į durų defektų pašalinimą“, imtis priemonių kuo skubiau priimti sprendimą dėl Pareiškėjo ir Rangovo ginčo:

6.10.1. 2025 m. birželio 13 d. Nutarime, be kita ko, nurodyta;

„Komisija, vadovaudamasi VTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 dalies 11 punkto ir 28 straipsnio nuostatomis, n u t a r i a:

Patenkinti vartotojo X […] reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu vartotojo reikalavimą sumažinti durų gamybos ir montavimo darbų kainą 6197,76 EUR, t. y. ta suma, kiek kainuotų defektų (baltų plėmų) pašalinimas, remiantis MB „Expro Inžinerija“ Apžiūros išvada.“

6.10.2. „Pareiškėjo reikalavimas tenkintas pilna apimti ir apie priimtą sprendimą ginčo šalys informuotos 2025 m. birželio 13 d. Nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2025 m. birželio 13 d. raštu Nr. 4G-14399 kartu pateikiant ir nutarimą Nr. 10G-1717“:

„Informuojame, jog Komisija, vadovaudamasi VTAĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vartotojų ginčų sprendimo ne teisme rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp vartotojo X […] ir V. V. dėl durų ir jų montavimo darbų galimai netinkamos kokybės ir tuo pagrindu Vartotojo keliamo reikalavimo sumažinti durų gamybos ir montavimo darbų kainą 6197,76 EUR, t. y. ta suma, kiek kainuotų defektų (baltų plėmų) pašalinimas, remiantis MB „Expro Inžinerija“ apžiūros išvada ir 2025-06-13 priėmė Nutarimą.

Maloniai prašome Vartotojo ir paslaugos teikėjo per 30 dienų nuo 2025 m. birželio 13 d. Nutarimo priėmimo dienos informuoti Tarnybą apie priimto 2025 m. birželio 13 d. Nutarimo vykdymą.

Papildomai informuojame, kad Nutarimas įsigalios ir taps privalomu vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo šio Nutarimo priėmimo dienos nesikreips su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą. Tokiu atveju minėtas Nutarimas taps vykdomuoju dokumentu, su kuriuo Vartotojas turi teisę kreiptis į antstolį dėl šio Nutarimo priverstinio įvykdymo. Pažymėtina, kad popieriniai vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo turi būti siunčiami Lietuvos antstolių rūmams (Konstitucijos pr. 15, LT-09319 Vilnius), o elektroniniai vykdomieji dokumentai pateikiami Antstolių informacinėje sistemoje prisijungiant prie Elektroninės vykdomosios bylos portalo – https://www.antstoliai.lt/vbp/public.“

6.11. Dėl Seimo kontrolierės siūlymo pateikti Pareiškėjui motyvuotus atsakymus į Skunde pateiktus klausimus (pažymos 6.2–6.10 papunkčiai) (Seimo kontrolierei – atsakymo kopiją) – Tarnyba nepateikė Seimo kontrolierei atsakymo Pareiškėjui į Skunde pateiktus klausimus kopijos.

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

7. Lietuvos Respublikos įstatymai

7.1. Konstitucijos 5 straipsnis – „[…]. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“

7.2. Seimo kontrolierių įstatymo:

3 straipsnis „Seimo kontrolierių veiklos tikslai“ – „Seimo kontrolierių veiklos tikslai: 1) ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms; […].“

12 straipsnio „Seimo kontrolierių tiriami skundai“ 1 dalis – „Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. […]“.

7.3. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (VTAĮ):

12 straipsnio „Tarnybos funkcijos ir teisės“ 1 dalis – „Tarnyba atlieka šias funkcijas: […] 5) ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus […].“

22 straipsnio „Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos“ 1 dalis – „Vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėja šios institucijos (toliau – vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos): […] 6) Tarnyba – ginčus kitose, šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nenurodytose, vartotojų teisių apsaugos srityse.“

22⁵ straipsnio „Reikalavimai vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūroms“  1 dalis – „Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros turi atitikti šiuos reikalavimus: […] 5) vartojimo ginčas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl ginčo esmės priimtas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo to laiko, kai vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas gavo šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus. Jeigu dėl pagrįstų priežasčių per šį terminą vartojimo ginčas negali būti išnagrinėtas ir priimtas sprendimas, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas gali šį terminą pratęsti, tačiau ne ilgiau negu 30 dienų. Ginčo šalims turi būti pranešta apie šio termino pratęsimą.“

23³ straipsnio „Atsisakymas nagrinėti ginčą“ 2 dalis – „Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas atsisakyti nagrinėti ginčą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vartotojo prašymo nagrinėti vartojimo ginčą ir kitų šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų gavimo.“

25 straipsnio „Ginčų nagrinėjimas“:

8 dalis – „Ginčo šalys ir kiti nagrinėjant ginčą dalyvaujantys asmenys turi teisę […] pateikti prašymus […], naudotis kitomis šio įstatymo suteikiamomis teisėmis. […].“

10 dalis – „Vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija imasi priemonių, kad ginčo šalys nepiktnaudžiautų savo teisėmis ir nevilkintų ginčo nagrinėjimo, ir siekia, kad ginčas būtų tinkamai išspręstas per įmanomai trumpiausią laiką.“

7.4. Teismų įstatymo 9 straipsnio „Teismų sprendimų privalomumas“ 1 dalis – „Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.“

7.5. Civilinio proceso kodekso (CPK):

78 straipsnis „Procesinių terminų atnaujinimas“ – „1. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. 2. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo paduodamas teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą, ir nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. 3. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas. 4. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą. […].“

98 straipsnio „Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas“ 1 dalis – „Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.“

277 straipsnis „Papildomas sprendimas“ – „1. Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: […] 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. 2. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. 3. Papildomą sprendimą teismas priima rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. […].“

279 straipsnio „Sprendimo įsiteisėjimas“ 1 dalis – „[…] Šio Kodekso numatytais atvejais byloje priimtas sprendimas ar nutartis, kurie negali būti skundžiami apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos.“

7.6. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo:

4 straipsnio „Vidaus kontrolės tikslai ir įgyvendinimas“ 1 dalis – „Siekiant viešajam juridiniam asmeniui strateginiuose planavimo dokumentuose numatytų tikslų, turi būti nustatomi ir analizuojami rizikos veiksniai ir kuriama vidaus kontrolė, kurios tikslai – padėti užtikrinti, kad viešasis juridinis asmuo: 1) laikytųsi teisės aktų, reglamentuojančių viešojo juridinio asmens veiklą, reikalavimų […].“

5 straipsnis „Vidaus kontrolės principai“ – „Vidaus kontrolė viešajame juridiniame asmenyje įgyvendinama laikantis šių principų: 1) tinkamumo – vidaus kontrolė pirmiausia turi būti įgyvendinama tose viešojo juridinio asmens veiklos srityse, kuriose susiduriama su didžiausia rizika […]; 3) rezultatyvumo – turi būti pasiekti vidaus kontrolės tikslai; 4) optimalumo – vidaus kontrolė turi būti proporcinga rizikai ir neperteklinė; 5) dinamiškumo – vidaus kontrolė turi būti nuolat tobulinama atsižvelgiant į pasikeitusias viešojo juridinio asmens veiklos sąlygas; 6) nenutrūkstamo funkcionavimo – vidaus kontrolė turi būti įgyvendinama nuolat.“

 

Tyrimui reikšminga Lietuvos Respublikos teismų praktika

 

8. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika:

2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ – „Konstitucijoje yra nurodytos ir kitos valstybės institucijos, kurios pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį nėra priskiriamos nei įstatymų leidžiamajai, nei vykdomajai, nei teisminei valdžiai. Antai pagal Konstituciją tokios institucijos ir / arba pareigūnai yra Seimo kontrolieriai (Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalis) […].“

„Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise […]. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. […]. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. […].“

„Valstybės tarnybos sistemos, valdžios įstaigų darbas turi būti organizuotas taip, kad į valdžios įstaigas, valstybės tarnautojus kreipęsi žmonės nepatirtų savivalės, piktnaudžiavimo, biurokratizmo, kad jų reikalai būtų nagrinėjami ir sprendžiami nevilkinant.“

2018 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. KT6-N4/2018 – „Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, taip pat turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (inter alia 2015 m. lapkričio 19 d., 2016 m. liepos 8 d., 2018 m. kovo 2 d. nutarimai). Pažymėtina, kad konstitucinis atsakingo valdymo principas, aiškinamas kartu su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms imperatyvu […] (2016 m. liepos 8 d. nutarimas).“

 

9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika: 

LVAT praktika, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas, LVAT biuletenis Nr. 30 – „Atsižvelgęs į Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, LVAT yra pripažinęs, kad viešuoju administravimu nelaikytinos tokios veiklos, kaip: […] Ginčų nagrinėjimas ikiteismine tvarka“; „Tarnyba pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija.“

2009 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A39-375/2009 – „Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad viena iš Tarnybos funkcijų yra vartotojų ginčų sprendimas ne teisme pagal vartotojų skundus. Tai reiškia, kad Tarnyba yra vartotojų ginčų sprendimo ikiteisminė institucija.“

2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-1605/2012 – „Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-05-11, 2004-12-13 nutarimai, 2004-11-05 išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (LVAT 2005-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A¹⁰-655/2005). […] kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės […]) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“

2013 m. spalio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1189/2013 – „Terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją […].“

 

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika:

2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008 – „Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“

2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2013 – „Pažymėtina, kad Tarnyba, nagrinėdama vartotojų ir pardavėjų ar paslaugų teikėjų ginčus, atlieka vartotojų teisių gynimo ir ginčo sprendimo tarpininko funkciją, tačiau šioje srityje neturi viešojo administravimo subjekto įgaliojimų […].“

 

Tyrimo išvados

 

11. Apibendrinus Skunde nurodytas aplinkybes, konstatuotina:

11.1. Pareiškėjas  skundžiasi, kad Tarnyba, ne teismo tvarka nagrinėdama jo skundą, nesilaikė VTAĮ nustatytų vartojimo ginčų sprendimo priėmimo, sprendimo atsisakyti nagrinėti skundą terminų, jų nustatyta tvarka nepratęsė, netinkamai vykdė Teismo Nutartį, nes Tarnybos rašte neteisingai nurodė Pareiškėjo galutinį reikalavimą.

Be to, Pareiškėjui neaišku, „ar Tarnyboje yra kontrolės ir valdymo sistema“, užtikrinanti, kad Tarnyboje būtų laikomasi vartojimo ginčų nagrinėjimo terminų, kitų teisės aktų reikalavimų, ar „Tarnyba yra pasirengusi dėl savo klaidos“ atlyginti Pareiškėjui jo patirtas išlaidas advokato pagalbai, „kokiais teisės aktais reglamentuojamas ginčo nagrinėjimo terminas po to, kai teismas panaikina neteisėtą“ Tarnybos sprendimą (pažymos 2.1–2.5 punktai).

11.2. Taip pat Pareiškėjui kyla klausimų, „kaip Tarnyba sprendė dėl pirmojo kelto reikalavimo nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą kainą proporcingumo, bei kaip, Tarnybai atlikus apžiūrą, Tarnyba galėjo teigti, kad trūkumai gali būti ištaisomi duris padengiant naujai, jei nebuvo atlikta ekspertizė, rinkos apklausa ar kiti tyrimai? Ar Tarnyba neturi vertinti visų reikšmingų aplinkybių priimdama savo nutarimus, net jei jos yra paaiškėjusios vėliau? Ar pagrįstos yra Tarnybos procedūros […]“ (pažymos 2.6 papunktis).

 

12. Pažymėtina, kad Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. Seimo kontrolierių vienas iš veiklos tikslų – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms (pažymos 7.2 papunktis). Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime išaiškino, kad Seimo kontrolieriai, pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį, nėra priskiriami nei įstatymų leidžiamajai, nei vykdomajai, nei teisminei valdžiai (pažymos 8 punktas). Be to, Seimo kontrolieriams nepriskirta atlikti vertinimų specialiųjų (specifinių) žinių reikalaujančiose srityse, taip pat Seimo kontrolieriai netiria skundų, kilusių iš civilinių (vartojimo) teisinių santykių, nesprendžia su tuo susijusių vartojimo ginčų, nenustato faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo). Seimo kontrolierius negali atlikti to, ką pagal teisės aktus yra įgalioti atlikti atitinkami viešosios teisės subjektai. Pažymėtina ir tai, kad Seimo kontrolieriai negali įpareigoti viešosios teisės subjekto priimti atitinkamą sprendimą ar jo nepriimti.

Pagal LVAT ir LAT praktiką, pacituotą pažymos 9 ir 10 punktuose, viešuoju administravimu nelaikytinos tokios veiklos, kaip ginčų nagrinėjimas ikiteismine tvarka, o Tarnyba: „pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija“, „nagrinėdama vartotojų ir pardavėjų ar paslaugų teikėjų ginčus, atlieka vartotojų teisių gynimo ir ginčo sprendimo tarpininko funkciją, tačiau šioje srityje neturi viešojo administravimo subjekto įgaliojimų“, „yra vartotojų ginčų sprendimo ikiteisminė institucija“. LVAT yra išaiškinta, kad Tarnyba, išankstine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka priimdama nutarimą dėl vartotojo skundo, iš esmės sprendžia civilinį teisinį ginčą. Taigi, Tarnyba pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti kaip viešojo administravimo institucija, tačiau tais atvejais, kai ji nagrinėja vartotojų ir pardavėjų ar paslaugų teikėjų ginčus, ji veikia kaip ikiteisminio nagrinėjimo institucija ir tokia veikla nelaikytina viešuoju administravimu.

Dėl šios priežasties Tarnybos galimai netinkama veikla ar galimas neveikimas, sprendžiant Pareiškėjo ir Rangovo ginčą, pvz., pažymos 11.2 papunktyje nurodytais klausimais, nėra šioje pažymoje vertintini, kaip nepriskirti Seimo kontrolieriaus kompetencijai.

Pažymėtina, kad Tarnyba šio tyrimo metu Seimo kontrolierės prašymu pateikė paaiškinimus dėl pažymos 11.2 papunktyje nurodytų Pareiškėjui kylančių klausimų (pažymos 6.8 papunktis).

 

13. Tačiau šiuo atveju svarbu pabrėžti tai, kad Seimo kontrolieriai prižiūri, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (pažymos 7.1 papunktis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs (pažymos 8 punktas), kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise, kad neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.

Iš konstitucinio imperatyvo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ kildinamas atsakingo valdymo (gero administravimo) principas. Šis principas yra teisinės sistemos pamatinis principas, viešojo sektoriaus subjektai yra saistomi jo reikalavimų. Gero administravimo principas labai platus, be kita ko, reiškiantis, kad valdžios įstaigos turi pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, reikalus tvarkyti teisingai, per kiek įmanoma trumpesnį laiką, elgtis atidžiai, apdairiai, rūpestingai ir pan. Kaip pažymėjo LAT, ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų (pažymos 10 punktas).

Tinkamas, atsakingas valdymas yra neatsiejamas nuo gero administravimo. Konstitucinis atsakingo valdymo principas yra aiškinamas kartu su jau pirmiau aprašytu Konstitucijoje įtvirtintu valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms imperatyvu.

Taigi, apibendrinant, viešosios teisės subjektai yra saistomi konstitucinių teisės principų – teisinės valstybės, teisės viršenybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms ir kt., taip pat gero administravimo, atsakingo valdymo principų. Teismų jurisprudencijoje pabrėžiama valdžios įstaigų pareiga laikytis konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).

 

14. Seimo kontrolierė, turėdama pareigą prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms (pažymos 7.2 papunktis), atsižvelgusi į tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir į teisės aktų nuostatas, pacituotas šioje pažymoje, turėdama teisę teikti siūlymus ar pastabas atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms dėl administravimo gerinimo, kad nebūtų pažeidinėjamos žmogaus teisės ir laisvės, nustatė Tarnybos veiklos aspektus, kurie nedera su geru administravimu.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinę nuostatą „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, be kita ko, yra konstatavęs, kad, pagal Konstituciją, valstybės tarnybos sistemos, valdžios įstaigų darbas turi būti organizuotas taip, kad į valdžios įstaigas, valstybės tarnautojus kreipęsi žmonės nepatirtų savivalės, piktnaudžiavimo, biurokratizmo, kad jų reikalai būtų nagrinėjami ir sprendžiami nevilkinant (pažymos 8 ir 9 punktai).

Vadovaujantis VTAĮ 22⁵ straipsnio reikalavimais Tarnyba vartojimo ginčą ne teismo tvarka turėjo išnagrinėti ir dėl Pareiškėjo ir Rangovo ginčo esmės priimti sprendimą ne vėliau kaip per 90 dienų nuo to laiko, kai ji gavo VTAĮ nurodytus dokumentus. Jeigu dėl pagrįstų priežasčių per šį terminą vartojimo ginčas negali būti išnagrinėtas ir priimtas sprendimas, Tarnyba gali šį terminą pratęsti ne ilgiau negu 30 dienų, ginčo šalims pranešant apie šio termino pratęsimą. Be to, Tarnyba turi siekti, kad ginčas būtų tinkamai išspręstas per įmanomai trumpiausią laiką (pažymos 7.3 papunktis).

Pažymėtina, kad VTAĮ nustatyti Tarnybos sprendimų priėmimo terminai yra skirti užtikrinti asmenų teisę į klausimų išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką, neatidėliojant, kad procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas (LVAT praktika; pažymos 9 papunktis). Todėl akivaizdu, kad asmenys, besikreipiantys į Tarnybą, pagrįstai tikisi, kad jų klausimai bus išsprendžiami per įmanomai trumpiausią laiką, neviršijant VTAĮ nustatytų terminų.

Pagal šio tyrimo metu gautus duomenis, dėl Skunde nurodyto ginčo Tarnyba priėmė 2025 m. kovo 31 d. Sprendimą per 235 dienas (nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d. Rašto gavimo Tarnyboje iki 2025 m. kovo 31 d. Sprendimo priėmimo), t. y. 2,6 karto viršydama VTAĮ nustatytą 90 dienų terminą ir jo nustatyta tvarka nepratęsusi (pažymos 6.2 papunktis). Taip pat pastebėtina, kad vadovaujantis VTAĮ 23³ straipsnio 2 dalimi, 2025 m. kovo 31 d. Sprendimas nutraukti ginčo nagrinėjimą turėjo būti priimtas per 5 darbo dienas, t. y. ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 16 d. (skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d. Rašto gavimo Tarnyboje; pažymos 7.3 papunktis), o buvo priimtas tik kitų metų kovo 31 d. Be to, Tarnyba šio tyrimo metu Seimo kontrolierės prašymu nepateikė išsamių paaiškinimų dėl to, „kokie veiksmai, kokios procedūros buvo atliktos Tarnybos per 235 ginčo nagrinėjimo dienas“ (pažymos 6.1 papunktis).

Tarnyba šio tyrimo metu pateikė paaiškinimus dėl tokio neveikimo. Tarnybos teigimu, „tai lėmė objektyvios aplinkybės – Tarnyboje vyko struktūriniai reorganizacijos procesai, keitėsi Paslaugų skyriaus vadovas, skyrių paliko nemaža dalis darbuotojų, o likusiems specialistams teko itin didelis darbo krūvis, susijęs su sudėtingų ginčų nagrinėjimu. Dėl šių priežasčių buvo laikinai sutrikdytas įprastinis darbo procesas, kas turėjo įtakos ir šio konkretaus ginčo nagrinėjimo termino praleidimui“, termino pratęsimo nesurašymui, 2025 m. kovo 31 d. Sprendimo nutraukti ginčo nagrinėjimą nepriėmimui per 5 darbo dienas (pažymos 6.2 ir 6.5 papunkčiai). Tokie Tarnybos paaiškinimai vertintini kritiškai, ypač atsižvelgiant į itin reikšmingą įstatyme įtvirtinto termino praleidimą.

Pažymėtina, kad Tarnyba, šio tyrimo metu atsakydama į Seimo kontrolierės klausimą „kokie veiksmai, kokios procedūros buvo atliktos Tarnybos per 235 ginčo nagrinėjimo dienas?“, nepateikė duomenų apie tai, kad savo iniciatyva būtų teikusi Pareiškėjui informaciją apie delsimą išnagrinėti ginčą, planuojamą ginčo išnagrinėjimo terminą (pažymos 6.1 papunktis).

Seimo kontrolierės nuomone, tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių Tarnybos sprendimas dėl vartojimo ginčo nėra priimamas per VTAĮ nustatytą terminą, Tarnyba turi elgtis atsakingai ir savo iniciatyva informuoti asmenį, pateikusį Tarnybai prašymą nagrinėti vartojimo ginčą, apie užsitęsusį vartojimo ginčo nagrinėjimo procesą, uždelsimo priežastis ir kada numatoma priimti sprendimą.

Taigi, Tarnyba ne tik nepagrįstai neišnagrinėjo ginčo per įmanomai trumpiausią laiką, bet ir iš esmės pažeidė VTAĮ nustatytus sprendimo nutraukti ginčo nagrinėjimą, ginčų nagrinėjimo terminus, ignoravo Pareiškėjo teisėtus lūkesčius.

Manytina, kad nepateisinama yra tai, kad Tarnyboje gali kilti ir kyla tokių situacijų, kai asmenys turi laukti neapibrėžtą laiką, kol Tarnyba priims sprendimą dėl vartojimo ginčo. Tokia Tarnybos veikla nedera su geru administravimu, atsakingu valdymu ir nelaikytina tinkamu tarnavimu žmonėms.

 

15. Vadovaujantis Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi (pažymos 7.4 papunktis) įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams ir turi būti vykdomi.

Teismas Nutartyje įpareigojo Tarnybą nagrinėti Pareiškėjo 2024 m. liepos 10 d. prašymą, pakeistą 2024 m. rugpjūčio 8 d. Raštu, ir inicijuotą vartojimo ginčą (pažymos 4.1 papunktis).

Taigi, Tarnyba, 2025-05-02 Tarnybos rašte Nr. 4G-10993 nurodydama ne galutinį Pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 8 d. Rašte pakeistą reikalavimą sprendžiant jo ir Rangovo ginčą (vietoj reikalavimo sumažinti durų gamybos darbų kainą taisymo verte, pažymėjo, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d. Raštu „Jūs pakeitėte reikalavimą ir prašėte, kad Rangovas grąžintų 6197,76 EUR“), elgėsi nepakankamai rūpestingai, neatidžiai, tačiau pradėjo vykdyti Nutartį (pažymos 4.2 papunktis).

Vadovaujantis VTAĮ 25 straipsnio 8 dalimi, ginčo, nagrinėjamo ne teismo tvarka, šalys turi teisę teikti prašymus ginčo nagrinėjimo metu (pažymos 7.3 papunktis). Pareiškėjas jo ir Rangovo ginčo nagrinėjimo Tarnyboje metu Tarnybai pateikė 2025 m. gegužės 5 d. Prašymą „inicijuoti vartojimo ginčą ir spręsti dėl reikalavimo kaip nurodyta Nutarties 17 ir 20 punktuose“, dėl nesutikimo su Tarnybos rašto Nr. 4G-10993 teiginiu, kad Pareiškėjas pakeistu reikalavimu prašo, „kad Rangovas grąžintų 6197,76 EUR“ (pažymos 4.3 papunktis).

Tarnyba į šį Pareiškėjo prašymą atskirai neatsakė, tačiau 2025 m. birželio 13 d. Nutarimu į jį atsižvelgė ir patenkino Pareiškėjo tinkamą galutinį reikalavimą ir įgyvendino Teismo Nutartį (pažymos 6.2 ir 6.9 papunkčiai).

Pažymėtina, kad VTAĮ nenustatyta atskira vartotojų prašymų, pateiktų  įgyvendinant VTAĮ 25 straipsnio 8 dalyje nustatytas ginčo šalių teises, nagrinėjimo tvarka, taigi, manytina, jie gali būti išnagrinėti kartu su ginču.

Pastebėtina, kad Tarnyba šio tyrimo metu Tarnybos rašto Nr. 4G-10993 netinkamą teiginį dėl Pareiškėjo galutinio reikalavimo sprendžiant jo ir Rangovo ginčą įvertino kaip žmogiškąją klaidą, paaiškino, kokių veiksmų imasi, kai paaiškėja panašaus pobūdžio klaidos (pažymos 6.6 papunktis).

Laikytina, kad minėta klaida buvo ištaisyta Tarnybai šio tyrimo metu įvykdžius Teismo Nutartį ir priėmus 2025 m. birželio 13 d. Nutarimą, kuriuo Rangovas pagal Pareiškėjo galutinį reikalavimą įpareigotas sumažinti durų gamybos ir montavimo darbų kainą 6197,76 EUR, t. y. ta suma, kiek kainuotų defektų (baltų plėmų) pašalinimas (pažymos 6.1 ir 6.10 punktai).

 

16. Pastebėtina, kad Tarnyba šio tyrimo metu pateikė paaiškinimus ir dėl Pareiškėjo Skunde keliamų kitų klausimų:

16.1. Dėl Pareiškėjo klausimo, „kokiais teisės aktais reglamentuojamas ginčo nagrinėjimo terminas po to, kai teismas panaikina neteisėtą“ Tarnybos sprendimą, Tarnyba atsakė, kad „tokiu atveju terminas skaičiuojamas vadovaujantis VTAĮ 22⁵ straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta tvarka“ (pažymos 6.7 papunktis).

Seimo kontrolierė atkreipia Pareiškėjo dėmesį į tai, kad vadovaujantis CPK 279 straipsnio 1 dalimi neskundžiama Nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (pažymos 4.1 ir 7.5 papunkčiai).

Pastebėtina, kad Tarnyba po to, kai į ją kreipėsi Seimo kontrolierė (pažymos 5 punktas), priėmė 2025 m. birželio 13 d. Nutarimą per 56 dienas nuo Teismo Nutarties įsigaliojimo, nepažeidusi 90 dienų termino (nenustatyti kitokie ginčų nagrinėjimo terminai, nei nustatyti VTAĮ 22⁵ straipsnio 1 dalies 5 punkte). Tai atitinka šio tyrimo  metu Tarnybos pateiktus paaiškinimus, kokiais terminais nagrinėjami ginčai, kai teismas panaikina Tarnybos priimtą sprendimą (pažymos 6.7 papunktis).

16.2. Dėl Pareiškėjo klausimo, ar „Tarnyba yra pasirengusi dėl savo klaidos atlyginti Pareiškėjui jo patirtas išlaidas advokato pagalbai“, Tarnyba atsakė, kad „išlaidos, patirtos teismo procese, Tarnybos nėra kompensuojamos“ (pažymos 6.4 papunktis). Pastebėtina, kad Tarnyba šiuo atveju nepagrįstai savo paaiškinimo nemotyvavo teisės aktų nuostatomis, nepaaiškino tokių išlaidų kompensavimo tvarkos.

Atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys į tai, kad vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi (pažymos 7.5 papunktis), išlaidas advokato pagalbai apmokėti galėjo priteisti Teismas, jeigu Pareiškėjas dėl šių išlaidų priteisimo Teismui raštu būtų pateikęs prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Pastebėtina, kad vadovaujantis CPK 277 straipsniu (pažymos 7.5 papunktis),  Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu gali priimti papildomą sprendimą, jeigu Teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo Teismo sprendimo priėmimo dienos. Praleidus šį terminą yra galimybė kreiptis į Teismą dėl termino atnaujinimo, pridedant įrodymus, pagrindžiančius praleisto termino atnaujinimo būtinumą bei pareiškimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 78 straipsnis; pažymos 7.5 papunktis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kreipimasis į Seimo kontrolierių nepratęsia ir nesustabdo terminų, nustatytų su skundu, pareiškimu kreiptis į Teismą.

16.3. Dėl Pareiškėjo klausimo, „ar Tarnyboje yra kontrolės ir valdymo sistema“, užtikrinanti, kad Tarnyboje būtų laikomasi vartojimo ginčų nagrinėjimo terminų, kitų teisės aktų reikalavimų, Tarnyba atsakė, kad „struktūrinio padalinio tinkamą funkcijų vykdymą (įskaitant ir ginčo nagrinėjimo terminų laikymąsi) užtikrina padalinio vedėjas“ (pažymos 6.3 papunktis).

Vadovaujantis Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 4 straipsnio 1 ir 5 dalimis (pažymos 7.6 papunktis), siekiant Tarnybai strateginiuose planavimo dokumentuose numatytų tikslų, turi būti nustatomi ir analizuojami rizikos veiksniai ir kuriama vidaus kontrolė, kurios tikslai – padėti užtikrinti, kad Tarnyba laikytųsi teisės aktų, reglamentuojančių Tarnybos veiklą, reikalavimų. Vidaus kontrolė pirmiausia turi būti įgyvendinama tose Tarnybos veiklos srityse, kuriose susiduriama su didžiausia rizika, turi būti pasiekti vidaus kontrolės tikslai, vidaus kontrolė turi būti nuolat tobulinama atsižvelgiant į pasikeitusias Tarnybos veiklos sąlygas, t. y. užtikrinami vidaus kontrolės tinkamumo, rezultatyvumo, dinamiškumo ir kitų principų reikalavimai.

Pastebėtina, kad, atsižvelgus į tai, jog Tarnyba jau kuris laikas susiduria su ginčų ne teismo tvarka nagrinėjimo terminų, nustatytų VTAĮ, nesilaikymo problema, manytina, kad galėtų būti tobulinama Tarnybos vidaus kontrolės sistema.

 

17. Pažymėtina, kad Tarnyba šio tyrimo metu neatsižvelgė į Seimo kontrolierės siūlymą pateikti Pareiškėjui motyvuotus atsakymus į Skunde pateiktus klausimus (pažymos 6.2–6.10 papunkčiai) (pažymos 6.11 papunktis).

Tačiau, atsižvelgus į tai, kad Tarnyba atsakymus į pirmiau nurodytus klausimus pateikė Seimo kontrolierei (šie atsakymai nurodyti pažymos 6.2–6.10 papunkčiuose), o Seimo kontrolierė šioje pažymoje Pareiškėjui pateikė papildomus motyvuotus paaiškinimus jam rūpimais klausimais (pažymos 15 ir 16 punktai), nėra tikslinga teikti Tarnybai kartotinę rekomendaciją pateikti Pareiškėjui atsakymus į klausimus.

 

18. Seimo kontrolierė, atsižvelgusi į tai, kas pirmiau išdėstyta, pažymi, kad Tarnybos darbuotojai, nagrinėjantys vartojimo ginčą, be specialiųjų teisės aktų nuostatų, savo veikloje turi vadovautis ir gero administravimo, atsakingo valdymo principais, todėl pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėjo teisė į gerą administravimą buvo pažeista, Pareiškėjo Skundas pripažintinas pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos veiklos (neveikimo) pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu Seimo kontrolierė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorei rekomenduoja:

20.1. imtis priemonių, kad ateityje, tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių Tarnybos sprendimas dėl vartojimo ginčo nėra priimamas per VTAĮ nustatytą terminą, Tarnyba elgtųsi atsakingai ir savo iniciatyva informuotų asmenį, pateikusį Tarnybai prašymą nagrinėti vartojimo ginčą, apie užsitęsusį vartojimo ginčo nagrinėjimo procesą, uždelsimo priežastis ir kada numatoma priimti sprendimą;

20.2. imtis papildomų priemonių (tarp jų, vidaus kontrolės tobulinimo priemonių), kurios užkirstų kelią besitęsiantiems asmenų teisių į gerą administravimą pažeidimams Tarnyboje dėl Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatytų vartotojų ginčų ne teismo tvarka nagrinėjimo terminų nesilaikymo.

 

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo rekomendacijos gavimo dienos.

 

 Seimo kontrolierė                                                                                             Erika Leonaitė