PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 4D-2024/2-1268 PRIEŠ PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2024 m. lapkričio 21 d. gavo X (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybė) pareigūnų veiksmų (neveikimo), nepateikus atsakymo į skundą dėl socialinės paramos skyrimo ir piliečių aptarnavimo Savivaldybėje (toliau – Skundas). Taip pat gauti Skundo papildomi dokumentai.

2. Pareiškėja Skunde nurodo:

„2024-10-01 pateikiau skundą Palangos miesto savivaldybės administracijai, bet iki šios dienos atsakymo negavau. Jau ne pirmą kartą kreipiuosi pagalbos, tačiau administracijos darbuotojai ignoruoja piliečių skundus, nesilaiko terminų, tiesiog nesiima jokių veiksmų, kad problema būtų išspręsta.“

3.    Pareiškėja prašo „išnagrinėti situaciją ir imtis veiksmų“.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierė, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Savivaldybę, prašydama pateikti motyvuotus paaiškinimus, informaciją: „4.1. dėl Skunde nurodytų aplinkybių, 4.2.1. kada gautas ir užregistruotas Pareiškėjos 2024 m. rugsėjo 30 d. skundas, kuo vadovaujantis, kieno sprendimu ir kam nukreiptas vykdyti; 4.2.2. kuo vadovaujantis ir / ar iš esmės skundas buvo nagrinėjamas; jeigu skundas iš esmės nebuvo nagrinėjamas, nurodyti motyvuotas to priežastis; 4.2.3. kuo vadovaujantis, kiek kartų Pareiškėjos skundo tyrimas buvo pratęstas, kada ir kaip apie tai buvo informuota Pareiškėja; jeigu skundo tyrimas nebuvo pratęstas, nurodyti motyvuotas to priežastis; 4.2.4. kada Pareiškėjai pateiktas ir ar pateiktas atsakymas (priimtas sprendimas) į jos 2024 m. rugsėjo 30 d. skundą; jeigu atsakymas pateiktas, kada apie tai informuota Pareiškėja; jeigu atsakymas nepateiktas, nurodyti motyvuotas to priežastis; 4.2.5. kokių veiksmų pagal kompetenciją ėmėsi Savivaldybės pareigūnai, siekdami išsiaiškinti ir spręsti Pareiškėjos skunde aprašomą situaciją / problemą (dalį socialinės pašalpos mokėjimo grynaisiais, skunde minimų specialisčių galimai netinkamo elgesio įvertinimo ir kita) bei teisės aktuose nustatytais terminais priimti sprendimą; 4.3. įvertinti, ar Savivaldybės administracijos pareigūnai tinkamai atliko / atlieka savo funkcijas (nagrinėja skundus ir teisės aktuose nustatytais terminais pateikia atsakymus, teikia asmenims informaciją ir kita).“

5. Iš Savivaldybės Skundo tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta:

5.1. „Pareiškėjos […] skundas Palangos miesto savivaldybėje gautas 2024 m. rugsėjo 30 d., užregistruotas 2024 m. spalio 1 d. bei jam suteiktas registracijos Nr. (8.6.) D1-2504 „Dėl specialistų bendravimo su klientais“. Pareiškėja […] 2024 m. spalio 1 d. 14:27:40 el. pašto adresu …@gmail.com el. pranešimu informuota apie užregistruotą dokumentą.“

5.2. „Išnagrinėti skundą bei pateikti atsakymą buvo pavesta Palangos miesto savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vyriausiajai specialistei […]. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 10 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos, […] skundas turėjo būti išnagrinėtas iki 2024 m. spalio 29 d. imtinai.

Atsakymas pareiškėjai pateiktas 2024 m. spalio 28 d. Nr. (8.6 Mr) D3-5020, tačiau vietoj pareiškėjos nurodyto el. pašto adreso …@gmail.com atsakymas buvo pateiktas el. pašto adresu … (klaidingu), dėl šios priežasties pareiškėja […] atsakymo į skundą negavo.

Palangos miesto savivaldybės administracijoje 2024 m. lapkričio 26 d. gavus Seimo kontrolierės Jolitos Miliuvienės raštą Nr. 4D-2024/2-1268/3D-2298 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjai […] teisingu el. pašto adresu nedelsiant buvo išsiųstas 2024 m. spalio 28 d. [pagal metaduomenis – 2024 m. spalio 29 d.] atsakymas.

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė pasitarimo metu darbuotojams priminė bei griežtai nurodė laikytis teisės aktuose nurodytos tvarkos ir terminų, nurodė atidžiai bei atsakingai nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų prašymus ir skundus.“

5.3. Skundo tyrimui pateikta:

5.3.1. Savivaldybės 2024 m. lapkričio 28 d. atsakymo Pareiškėjai kopija:

„Palangos miesto savivaldybės administracijoje gautas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos raštas, kuriame nurodote, jog negavote atsakymo į 2024 m. rugsėjo 30 d. Palangos miesto savivaldybės administracijai teiktą skundą.

Labai atsiprašome, tačiau dėl techninės klaidos atsakymo negavote laiku, dėl šios priežasties siunčiame pakartotinai Palangos miesto savivaldybės administracijos 2024 m. spalio 29 d. atsakymą į Jūsų skundą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyriaus specialisčių bendravimo.“

5.3.2. Savivaldybės 2024 m. spalio 29 d. atsakymo Pareiškėjai kopija:

„2024 m. rugsėjo 30 d. Palangos miesto savivaldybės administracijoje gautas Jūsų skundas [dėl] Palangos miesto savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus tarnautojų neva nepagarbaus elgesio, paniekos, patyčių bei žeminančių klausimų.

Informuojame, kad Jūsų skunde išdėstytos faktinės aplinkybės buvo patikrintos ir įvertintos. Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus vyriausiųjų specialisčių veiksmuose nenustatyta tarnybinio nusižengimo pažeidimo požymių.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas užtikrina Jūsų teisę paduoti skundą dėl viešojo administravimo subjekto darbuotojų veiksmų, tačiau sprendimą pradėti tarnybinį patikrinimą priima tik darbuotoją (tarnautoją) į pareigas priėmęs asmuo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-23/2012, 2012 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-710/2012, 2013 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-624/2013). Joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie tikėtiną tarnybinį nusižengimą (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-1321/2014, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1312-261/2015, 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2483-629/2020).

Šis atsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui (H. Manto g. 37, LT-92236 Klaipėda) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams (Galinio Pylimo g. 9, LT-91230 Klaipėda) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per 1 (vieną) mėnesį nuo atsakymo gavimo dienos.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

6. Lietuvos Respublikos įstatymai

6.1. Seimo kontrolierių įstatymo (toliau – SKĮ):

12 straipsnio „Seimo kontrolierių tiriami skundai“ 1 dalis – „Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.“

22 straipsnio „Seimo kontrolieriaus sprendimai“ 3 dalis – „Skundo tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės arba, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia, taip pat kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.“

6.2. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):

2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 12 dalis – „Skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti.“

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. […]. 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […].“

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“

11 straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“ 1 dalis – „Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“

14 straipsnis „Administracinio sprendimo apskundimas“ – „Asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo administracinio sprendimo ar atsakymo įteikimo (paskelbimo) asmeniui šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dienos ar veiksmo (neveikimo) arba vilkinimo paaiškėjimo asmeniui dienos tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.“

6.3. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas)

2 straipsnis „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ – „11. Piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams (toliau – piniginė socialinė parama) – pinigine ar nepinigine formomis teikiama parama nepasiturintiems gyventojams šio įstatymo nustatyta tvarka. […]. 13. Socialinė kortelė – dokumentas, kuriuo nepasiturintiems gyventojams suteikiama teisė pirkti maisto produktus ir kitas būtinas prekes, išskyrus alkoholinius gėrimus, tabako gaminius, loterijos bilietus.“

3 straipsnis „Piniginės socialinės paramos teikimo principai“ – „Piniginė socialinė parama teikiama vadovaujantis šiais principais: 1) bendradarbiavimo ir dalyvavimo. Piniginės socialinės paramos teikimas remiasi asmenų, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos, […]; savivaldybės, […] tarpusavio pagalba; […]; 3) socialinio teisingumo ir veiksmingumo. Piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, […] išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudojant turimus išteklius; […].“

22 straipsnis „Piniginės socialinės paramos teikimas“ – „1. Socialinė pašalpa gali būti teikiama: 1) pinigais; 2) nepinigine forma (maisto produktais, drabužiais ir kitomis reikalingomis prekėmis, socialinėmis kortelėmis, maitinimo talonais, apmokant vaikų (įvaikių) maitinimo išlaidas mokyklose ar dienos centruose, apmokant suaugusių asmenų gydymosi nuo priklausomybių ligų išlaidas ir kitais savivaldybės tarybos nustatytais būdais); 3) pinigais ir (ar) nepinigine forma teikiamą socialinę pašalpą derinant su socialinėmis paslaugomis (bendrosiomis, socialinės priežiūros).“

6.4. Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ)

4 straipsnis „Valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai“ – „2. Valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai yra šie: atsakomybė. […]; 8) sąžiningumas ir nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų, išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą, nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms; 10) pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų, žmogaus teises ir laisves, […]; 13) teisingumas. Valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų, būti teisingas nagrinėdamas prašymus, skundus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis, savo tarnybos laiką naudoti efektyviai ir tik tarnybos tikslams; […]. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai, vadovaudamiesi šiame įstatyme nustatytais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais, formuoja tarnybinės etikos politiką valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose ar įstaigų sistemoje ir kontroliuoja, kaip tarnybinės etikos politika įgyvendinama.“

7. Kiti teisės aktai

Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės):

35 punktas – „Prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją.“

42 punktas – „Į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas. Jeigu asmens prašyme ar skunde buvo nurodytas būdas, kuriuo asmuo pageidauja gauti atsakymą, atsakoma nurodytu būdu. Jeigu asmuo, pateikdamas prašymą ar skundą vietoje (institucijoje), aiškiai žodžiu nurodo pageidaujamą atsakymo gavimo būdą, asmenį aptarnaujantis institucijos darbuotojas tą informaciją užfiksuoja ir asmeniui yra atsakoma jo pageidautu būdu.“

45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: […].“

47 punktas – „Atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

8. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – KT) 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas: „pagal Konstitucijąvalstybės tarnybos sistemos, valdžios įstaigų darbas turi būti organizuotas taip, kad į valdžios įstaigas, valstybės tarnautojus kreipęsi žmonės nepatirtų savivalės, piktnaudžiavimo, biurokratizmo, kad jų reikalai būtų nagrinėjami ir sprendžiami nevilkinant; valstybės tarnybos prieinamumo žmonėms reikalavimas sietinas ir su valstybės tarnybos, kaip sistemos, darna (taigi ir su būtinumu užtikrinti valstybės tarnybos sistemos vieningumą); neleistina, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų darbas būtų organizuotas taip, kad į valstybės ar savivaldybės instituciją, valstybės tarnautoją tam tikru reikalu kreipęsis asmuo būtų priverstas dar kartą kreiptis tuo pačiu reikalu dėl to, kad po pirmojo kreipimosi, nors šis ir buvo pagrįstas ir atitiko visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus (įskaitant procedūrinius), šio reikalo nagrinėjimas nebuvo inicijuotas.“

9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika:

„[…] viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad VAĮ, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys […]“ (2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-610-14).

Tyrimo išvados

10. Pareiškėja skundžiasi tuo, jog Savivaldybė neatsakė į jos skundą, „nesilaiko terminų“.

11. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, pažymima:

11.1. VAĮ 11 straipsnio 1 dalis (pažymos 6.2 papunktis) nustato, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas taisykles. Prašymų nagrinėjimo taisyklių 42 punktas (pažymos 7 punktas) nustato, kad į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas. Jeigu asmens prašyme ar skunde buvo nurodytas būdas, kuriuo asmuo pageidauja gauti atsakymą, atsakoma nurodytu būdu. Jeigu asmuo, pateikdamas prašymą ar skundą vietoje (institucijoje), aiškiai žodžiu nurodo pageidaujamą atsakymo gavimo būdą, asmenį aptarnaujantis institucijos darbuotojas tą informaciją užfiksuoja ir asmeniui yra atsakoma jo pageidautu būdu.

11.2. Pažymėtina, kad teisės aktuose nustatytas viešojo administravimo subjektų atsakymų (sprendimų) pateikimo būdas (tvarka) skirtas tam, kad asmuo, pateikęs prašymą ar skundą, iš viešojo administravimo subjekto tikrai gautų atsakymą (sprendimą) ir būtų informuotas (žinotų), kaip viešojo administravimo subjektas išnagrinėjo asmens pateiktą prašymą ar skundą, ir, jeigu nesutiktų su gautu atsakymu (sprendimu), galėtų jį skųsti ir ginčyti kreipdamasis į ginčus nagrinėjančias institucijas, taip gindamas savo teises ir laisves viešojo administravimo srityje.

12. Iš Skundo tyrimui pateiktos informacijos nustatyta (pažymos 5 punktas), kad Savivaldybė išnagrinėjo Pareiškėjos skundą ir priėmė sprendimą per teisės aktuose nustatytą 20 darbo dienų terminą, tačiau dėl rašte klaidingai nurodyto Pareiškėjos el. pašto adreso Pareiškėja sprendimo (atsakymo) negavo. Tik gavusi Seimo kontrolierės paklausimą, Savivaldybė pastebėjo techninę klaidą ir Pareiškėjai pakartotinai išsiuntė atsakymą (sprendimą) į jos skundą. Savivaldybė Pareiškėjai paaiškino, dėl kokių priežasčių atsakymas (sprendimas) nebuvo pateiktas laiku (pažymos 5.3.1 papunktis), Pareiškėjos atsiprašė.

Savivaldybės administracijos direktorė Seimo kontrolierę informavo, kad pasitarimo metu darbuotojams priminė bei griežtai nurodė laikytis teisės aktuose nurodytos tvarkos ir terminų, nurodė atidžiai bei atsakingai nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų prašymus ir skundus.

13. Pareiškėja Savivaldybės atsakymą (sprendimą) į jos skundą gavo šio tyrimo metu. Savivaldybės atsakyme pažymėta, kad patikrinus Pareiškėjos skunde savivaldybei nurodytas aplinkybes dėl nepagarbaus Savivaldybės darbuotojų bendravimo su Pareiškėja, „Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus vyriausiųjų specialisčių veiksmuose nenustatyta tarnybinio nusižengimo pažeidimo požymių“ (pažymos 5.3.2. punktas).

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Pareiškėja, prireikus, gali kreiptis į Savivaldybę, prašydama paaiškinti atsakyme nurodytas aplinkybes. Jeigu Pareiškėja nesutinka su Savivaldybės atsakymu (jo turiniu), ji turi teisę juos skųsti ginčus nagrinėjančioms institucijoms – Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui. Atsakymo apskundimo tvarka nurodyta ir pačiame atsakyme. Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Praleidęs skundo padavimo terminą, kreipdamasis į administracinį teismą, asmuo turi teisę prašyti atnaujinti terminą skundui paduoti.

14. Pareiškėjos skundo kontekste Savivaldybei primintina, kad Savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai, organizuoja jos darbą, atsako už vidaus administravimą Savivaldybės administracijoje[1], todėl jis privalo vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme, Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintais žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo, reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę, objektyvumo, sąžiningumo ir nešališkumo, tesingumo, profesionalumo ir kitais principais, formuoti tarnybinės etikos politiką savivaldybėje ir kontroliuoti, kaip tarnybinės etikos politika įgyvendinama savivaldybėje (šios pažymos 6.4 papunktis). Taigi, nors Savivaldybė nenustatė, kad Savivaldybės administracijos tarnautojai būtų padarę tarnybinį pažeidimą, Savivaldybės administracijos direktorius, manytina, turėjo, sureagavęs į Pareiškėjos skundą dėl Savivaldybės tarnautojų (darbuotojų) veiksmais galimai pažeistų jos teisių, spręsti dėl administracinės procedūros, priminti Savivaldybės valstybės tarnautojams (darbuotojams), kad tokios konfliktinės situacijos neturi kilti, jog Savivaldybės valstybės tarnautojai (darbuotojai), atlikdami savo funkcijas, privalo gerbti žmogų, jo orumą, žmogaus teises ir laisves, nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų, būti teisingais nagrinėdami prašymus, skundus, nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis galiomis. Teiktina rekomendacija Savivaldybės administracijos direktoriui.

15. Į Seimo kontrolierės rašte pateiktą klausimą „kokių veiksmų pagal kompetenciją ėmėsi Savivaldybės pareigūnai, siekdami išsiaiškinti ir spręsti Pareiškėjos skunde aprašomą situaciją / problemą (dalį socialinės pašalpos mokėjimo grynaisiais <…>) bei teisės aktuose nustatytais terminais priimti sprendimą“ Savivaldybė atsakymo nepateikė. Skundo tyrimo metu Pareiškėja patvirtino, kad socialinę paramą gauna nepinigine forma – socialine kortele.

Atkreiptinas Savivaldybės dėmesys į tai, kad socialinės paramos teikimas turi remtis  asmenų, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos, ir Savivaldybės tarpusavio pagalba,  siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia ir tokia forma, kad būti patenkinti paramos gavėjo būtini poreikiai (pažymos 6.3 papunktis). Todėl skiriant paramą visada būtina individualiai įvertinti paramos gavėjo poreikius (pvz. šiuo atveju Pareiškėja teigia, kad jai yra būtini vaistai, kuriuos nusipirkti reikalingi gryni pinigai).

16. Apibendrinus pateiktas išvadas, konstatuotina, kad Savivaldybė Pareiškėjai, nors ir pavėluotai (dėl techninių kliūčių), atsakymą pateikė (skundžiamos aplinkybės dėl negauto atsakymo išnyko), todėl, vadovaujantis SKĮ 22 straipsnio nuostatomis („skundo tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybė“, pažymos 6.1 papunktis), Pareiškėjos skundo tyrimas

nutrauktinas.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

17. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) tyrimą nutraukti.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduoja priminti Savivaldybės tarnautojams jų pareigą laikytis tarnybinės etikos.

Seimo kontrolierė                                                                                                        Jolita Miliuvienė

[1] Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnis