PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 4D-2024/1-583 PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE APLINKOS MINISTERIJOS

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir citatose – NŽT) pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimą (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėjas Skunde nurodo:

2.1. Pagal tuomečio NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. gegužės 15 d. išvadą Nr. 49IP-589 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – Išvada), Pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises į lygiavertį miško žemės sklypą, esantį <…> kaime, <…> seniūnijoje, Vilniaus rajono savivaldybėje.

Tuomečio NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1368-( 14.48.2.) buvo patvirtintas „[…] Vilniaus apskrities Vilniaus rajono <…> seniūnijos <…> kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas [toliau – Projektas], kuriame [Pareiškėjui] buvo suprojektuotas […] 0.40 ha ploto miško sklypas, projektinis Nr. <…>.“

Tuometis NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. lapkričio ­14 d. raštu Nr. 48SD-16417-(14.48.136E.) kreipėsi į valstybės įmonę Valstybės žemės fondą […] informuodamas, kad „paženklinus žemės sklypą (projektinis Nr. <…>) vietovėje, paaiškėjo, kad suprojektuoto 0.40 ha ploto žemės sklypo (miško) vertė yra didesnė nei pretendentas turi teisę atkurti nuosavybės teises i mišką, todėl suprojektuoto žemės sklypo plotas turi būti mažinamas. [NŽT] Vilniaus rajono skyrius informavo, kad parengs Projekto pakeitimą dėl žemės sklypo ploto ir ribų.“

2.2. „Daug metų nesulaukiau iš valstybės institucijų jokių veiksmų ir jokio atsakymo, todėl 2023-­03-08 vėl kreipiausi į NŽT.“

Tuometis NŽT „[…] Vilniaus rajono skyrius 2023-04-06 raštu Nr. 48SD-4172-(14.48.104.) atsiuntė identišką atsakymą kaip ir 2019 metais, t. y. institucija informavo, kad šiuo metu sprendžia klausimą dėl Projekto patikslinimo ir sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą (projektinis Nr. <…>) priėmimo. Skyrius informavo, kad apie tolimesnius priimtus sprendimus būsiu informuotas raštu.“

2.3. „Pažymėtina, kad pakartotinai 2023-10-16 raštu kreipiausi į NŽT bet iki šiol į šį mano prašymą negavau jokio atsakymo.“

2.4. „Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų faktų, jog pagal Išvadą iki šiol dar nėra baigti žemės projektavimo darbai ir nėra priimtas NŽT sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Taigi praėjus 9 metams […] NŽT nesugebėjo atlikti jai teisės aktais priskirtų funkcijų ir grąžinti man suprojektuoto lygiaverčio miško sklypo. Beje, NŽT nuo 2017 metų (<…> k. v. projekto patvirtinimo) nesugebėjo patikslinti šios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos Projekto. NŽT nuo 2023-10-16 net nesiteikia atsakyti į mano prašymus. Esant tokiai situacijai esu pasipiktinęs NŽT neveikimu ir aplaidumu. Tokiu būdu yra pažeidžiamos mano turtinės teisės bei prarandamas pasitikėjimas teise ir valstybės institucijomis.“

 

3. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo:

3.1. „[…] ištirti NŽT neveikimą (vilkinimą) atlikti jai pavestas funkcijas“;

3.2. „[…] įpareigoti […] atsakyti į mano 2023-10-16 prašymą“;

3.3. „[…] įpareigoti nedelsiant imtis atitinkamų veiksmų atkuriant nuosavybės teises į lygiavertį miško sklypą, suprojektuotą Vilniaus apskrities Vilniaus rajono <…> seniūnijos <…> kadastro vietovėje. <…> kaime, sklypo projektinis Nr. <…>.“

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

4. Seimo kontrolierė dėl informacijos ir ją patvirtinančių dokumentų gavimo kreipėsi į NŽT.

 

5. NŽT nurodė:

5.1. „Iš NŽT dokumentų valdymo sistemos duomenų nustatyta, kad Pareiškėjo 2023-10-16 skundas Nacionalinėje žemės tarnyboje nebuvo gautas. Nacionalinėje žemės tarnyboje Pareiškėjo 2023-11-28 skundas gautas ir užregistruotas 2023-11-30.“

Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 28 d. skunde NŽT Vilniaus rajono skyriui nurodė: Projekte jam buvo suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. <…>); 2023 m. balandžio mėn. tuomečio NŽT Vilniaus rajono skyriaus raštu Nr. 48SD-4172-(14.48.104.) buvo informuotas, jog „klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą yra sprendžiamas“, bei prašė: „[…] priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą (projektinis Nr. <…>) […] ir apie sprendimo priėmimą informuoti mane raštu.“

„[…] dėl tuomečio NŽT Vilniaus rajono skyriaus darbuotojams tekusio didelio darbo krūvio, žmogiškųjų faktorių (darbuotojų trūkumas, laikinas nedarbingumas ir pan.) ir asmenų kreipimųsi gausos Pareiškėjo 2023-11-28 pateiktas prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nebuvo išnagrinėtas.“

5.2. „[…] <…> kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1368-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, <…> seniūnijos, <…> kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – Projektas), Pareiškėjui suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. <…>). Žemės sklypo (projektinis Nr. <…>) kadastro duomenų byla tuomečiam NŽT Vilniaus rajono skyriui […] pateikta patikrai 2018-10-16.“

5.3. NŽT Vilniaus rajono skyrius, atsakydamas į Valstybės žemės fondo Vilniaus žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus (toliau ir citatose – Žemės fondas) 2018 m. spalio 16 d. raštą Nr. S-10986, 2019 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 48SD-16417(14.48.136E.) „Dėl išvados pateikimo“, be kita ko, nurodė:

„[NŽT] Skyrius išnagrinėjęs Projektą ir specialisto S. L. Skyriui pateiktą 2018 m. spalio 18 d. aiškinamąjį raštą bei žemės sklypo (projektinis Nr. <…>) situacijos brėžinį nustatė, kad žemės sklypo (projektinis Nr. <…>) ribos atlikus kadastrinius matavimus kinta ir neatitinka Projekte suprojektuotų šio žemės sklypo ribų. Paženklinus žemės sklypą (projektinis Nr. <…>) vietovėje, paaiškėjo, kad suprojektuoto 0,40 ha ploto žemės sklypo (miško) vertė yra didesnė nei […] Pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į mišką, todėl jam suprojektuoto žemės sklypo plotas turi būti mažinamas. Žemės sklypo (projektinis Nr.<…>) ribos tikslinamos pagal NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. gegužės 15 d. išvadą Nr. 49IP-589 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ nurodytą vertę (444 Eur) ir dalis žemės (miško) sklypo (projektinis Nr. <…>) pervedama į laisvą žemės fondą.

[…] [NŽT] Skyrius parengs Projekto pakeitimą dėl žemės sklypo (projektinis Nr. <…>) ploto ir ribų.“

5.4. „NŽT 2023 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 48VĮ-520-(14.48.2 E.) „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, <…> seniūnijos, <…> kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1368-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono <…> seniūnijos <…> kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo pakeistos suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. <…>) ribos ir plotas.“

5.5. „NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2024-09-11 Paslaugų užsakymo aktu Nr. 1DPS-2947-(2.1.12 E.) yra užsakyta Vilniaus apskrities Vilniaus rajono <…> seniūnijos <…> kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1368-(14.48.2.), suprojektuoto perduodamo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio turėtajam žemės sklypo paženklinimo vietovėje ir kadastro duomenų bylos parengimo paslauga. NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius gavęs iš valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro žemės sklypo kadastro duomenų bylą nedelsiant priims sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo Pareiškėjui perduodant neatlygintinai nuosavybėn miškų ūkio paskirties žemės sklypą.“

NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vyriausioji specialistė A. T. informavo, kad žemės sklypo (projektinis Nr. <….) kadastrinių matavimų byla NŽT  tikrinimui pateikta 2025 m. vasario 13 d. NŽT Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vedėja A. Z. nurodė, kad žemės sklypo (projektinis Nr. <…>) kadastrinių matavimų byla, tikrinimo metu, tai yra 2025 m. vasario 26 d., nustačius trūkumų, grąžinta matininkei.

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

6. Lietuvos Respublikos įstatymai

6.1. Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio „Seimo kontrolierių tiriami skundai“ 1 dalis – „Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje“.

6.2. Žemės reformos įstatymo:

18 straipsnio „Skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų ir (ar) dėl valstybinės žemės patikėtinių veiklos, susijusios su valstybinės žemės patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarka“:

2 dalis – „Skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padaliniai.“

3 dalis – „Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimai ir veiksmai ar neveikimas, išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.“

6.3. Viešojo administravimo įstatymo:

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) atsakomybės už priimtus sprendimus. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius; […]; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […].“

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. […].“

6.4. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo:

17 straipsnio „Institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises“ 1 dalis – „Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.“

19 straipsnio „Sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskundimo tvarka“ 1 dalis – „Šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.“

 

7. Kiti teisės aktai

7.1. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl  Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Įgyvendinimo tvarka), 122 punktas – „Skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.“

7.2. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Kadastro nuostatai), 67 punktas – „Jeigu administracijos padalinys, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas jį suderina. […]. Administracijos padalinys privalo patikrinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir suderinti žemės sklypo planą per 10 darbo dienų nuo jo gavimo.“

7.3. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika):

55 punktas – „Pretendentai, nesutinkantys su jiems projektuojamų žemės sklypų ribomis ir vieta, bei kitais planuojamais sprendiniais, savo pasiūlymus bei pretenzijas gali teikti raštu per visą žemėtvarkos projekto rengimo laikotarpį iki žemėtvarkos projekto viešo svarstymo ir jo metu žemėtvarkos skyriui, kuris privalo ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pasiūlymų ir pretenzijų pateikimo raštu juos išnagrinėti bei atsakyti pretendentui. […]. Jeigu nustatoma, kad pretendentų pasiūlymai ir pretenzijos pagrįstos, žemėtvarkos skyrius įpareigoja projekto autorių per 15 darbo dienų nuo pasiūlymo ar pretenzijos išnagrinėjimo patikslinti žemėtvarkos projektą. Atmetant pretenziją ar pasiūlymą turi būti nurodyti atmetimo motyvai. Žemėtvarkos skyriaus vedėjo priimtas sprendimas atmesti pretenzijas ar pasiūlymus gali būti skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovui Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.“

99 punktas – „Žemėtvarkos projektai, kuriuose suprojektuoti žemės sklypai pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, įgyvendinami šio skirsnio nustatyta tvarka.

Žemėtvarkos projekto įgyvendinimo darbai apima suprojektuotų žemės sklypų ribų ir suprojektuotų kelių paženklinimą vietovėje, žemės sklypų kadastro duomenų bylų parengimą ir žemėtvarkos projekto patikslinimui reikalingų dokumentų parengimą (jei ženklinant vietovėje žemės sklypus nustatoma, kad reikalingas žemėtvarkos projekto patikslinimas).“

108 punktas – „Tais atvejais, kai paženklinus žemės sklypą nustatoma, kad žemės sklypo […] plotas neatitinka žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo […] ploto (išskyrus atvejį, kai plotų skirtumas neviršija maksimalios leistinos (ribinės) paklaidos, nurodytos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede), projekto autorius arba matininkas apie tai raštu informuoja pretendentą, kuriam paženklintas žemės sklypas, ir žemėtvarkos skyrių. Projekto autorius arba matininkas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį, nurodydamas žemėtvarkos projekte suprojektuotas bei vietovėje paženklintas žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų išnagrinėjęs paženklinto žemės sklypo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (ar) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (ar) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo žemėtvarkos projekte būtinumo. Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Žemėtvarkos skyrius teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatęs pažeidimų, dėl kurių atsirado žemės sklypo ploto ir (ar) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumų, atlieka teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų […] patikslinimą […].

Suprojektuotų žemės sklypų ribų patikslinimas atliekamas patvirtinto žemėtvarkos projekto (jo dalies) kopijoje, kurioje patikslintas žemės sklypo ribas pažymi ir šią kopiją žemėtvarkos skyriui spausdintine bei skaitmenine […] forma per Lietuvos erdvinės informacijos portalą pateikia žemės sklypą paženklinęs asmuo.

Patvirtinto žemėtvarkos projekto (jo dalies) kopija, kurioje patikslinamos suprojektuotų žemės sklypų ribos, ir įsakymas dėl žemėtvarkos projekto patikslinimo yra neatskiriama patvirtinto žemėtvarkos projekto dalis. […].“

113 punktas – „Projekto autorius arba matininkas nustato kiekvieno paženklinto žemės sklypo kadastro duomenis ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo“, apskaičiuoja kiekvieno žemės sklypo vertę. […]. Kai nustatoma, kad perduodamo neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo vertė yra didesnė arba mažesnė, nei pretendentas turi teisę atkurti nuosavybės teises, žemės sklypo ribos patikslinamos žemėtvarkos projekte šios Metodikos 108 punkte nustatyta tvarka ir paženklinamos vietovėje […].

Perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas laikomas lygiaverčiu turėtajam, jeigu perduodamo neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo ploto, nurodyto aro tikslumu, vertė atitinka turėto žemės sklypo vertę.“

119 punktas – „Projekto autorius arba matininkas parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas spausdintine forma su lydraščiu perduoda žemėtvarkos skyriui, jei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nenustatyta kitaip.“

120 punktas – „Žemėtvarkos skyrius patikrina kadastro duomenų bylą ir suderina kadastro duomenų byloje esančius žemės sklypų planus ir kadastro duomenų lenteles Nacionalinės žemės tarnybos vadovo nustatyta tvarka.“

7.4. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1P-186-(1.1 E.) „Dėl Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės):

9 punktas – „Tikrinimo kameraliai metu Kadastro skyriaus darbuotojas nustato, ar: 9.1. žemės sklypo kadastro duomenų byloje yra visi dokumentai […].“

14 punktas – „Jeigu tikrinimo kameraliai metu nustatoma, kad žemės sklypo kadastro duomenų byla atitinka Taisyklių 9 punkte nurodytus teisės aktų reikalavimus, ir priimamas sprendimas neatlikti tikrinimo vietovėje, Kadastro skyriaus darbuotojas pasirašo Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą (klausimyną) ir perduoda žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nacionalinės žemės tarnybos vadovo įgaliotam vadovaujamas pareigas einančiam Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojui […] derinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą.“

26 punktas – „Jeigu žemės sklypo kadastro duomenų byla atitinka Taisyklių 9 punkte nurodytus teisės aktų reikalavimus […] ir jeigu žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamas parengtas žemės sklypo planas yra suderintas ir Kadastro skyriui yra pateiktas prašymas, sprendimas patvirtinti kadastro duomenis turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo žemės sklypo plano suderinimo.“

28 punktas – „Sprendimą patvirtinti kadastro duomenis priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovo įgaliotas vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas (toliau – sprendimą priimantis darbuotojas). […].“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

8. Europos žmogaus teisių teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika:

8.1. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT)  2019 m. sausio 15 d. paskelbė sprendimą dėl teisingo atlyginimo byloje Grigovič prieš Lietuvą (peticijos Nr. 54882/10). Dar 2017 m. spalio 10 d. sprendimu EŽTT buvo nustatęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmo protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) pažeidimą, nes iki šiol nėra nei atkurtos nuosavybės teisės į turėtą žemę, nei išmokėta kompensacija. Nors EŽTT sutiko, kad valstybei žemės grąžinimas yra sudėtingas procesas, vis dėlto nusprendė, kad dėl valdžios institucijų delsimo pareiškėjas patyrė nežinomybę, pernelyg didelę naštą.

8.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018 m. kovo 2 d. nutarime Nr. KT3-N2/2018 yra konstatavęs:

„[…]. Aiškindamas Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį kartu su šio straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog Konstitucija yra valstybės valdžią ribojanti aukščiausioji teisė, joje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas (inter alia 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2010 m. spalio 27 d. išvada, 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimas).

Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, taip pat turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (inter alia 2014 m. gegužės 27 d., 2015 m. lapkričio 19 d., 2016 m. liepos 8 d. nutarimai).“

 

9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika:

9.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas (pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2016 m. birželio 1 d. pasitarime), konstatuojama:

„[…] Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (šiuo aspektu žr. 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr. 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). […]. Gero administravimo principas yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas. Gero administravimo principas įtvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). […]. Nepaisant to, kad Viešojo administravimo įstatyme gero administravimo principas tiesiogiai nėra įtvirtintas, jis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išvedamas iš Konstitucijos nuostatų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas inter alia gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015).“

9.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendime (administracinė byla Nr. A602-1189/2013) konstatuota: „[…] viešojo administravimo subjektui nustatomi procedūriniai terminai sprendimo priėmimui, tokie terminai yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją.“

9.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendime (administracinė byla Nr. A662-3137/2011) konstatuota:

„Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms […].  Taigi kiekviena valdžios institucija (taip pat ir viešojo administravimo) yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad viešojo administravimo subjektų veiksmai turi sudaryti palankias sąlygas įstatymų nustatytiems tikslams pasiekti. […].“

9.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-122-261/2018) konstatuota:

„[…] turto nacionalizacija palietė didžiąja dalį visuomenės, todėl šių pasekmių pašalinimas, atkuriant nuosavybės teises, yra prioritetinis valstybės ir visos visuomenės interesas, tai patvirtina ir Atkūrimo įstatymo preambulės nuostatos, todėl bet kuris teisingumo pažeidimas šiame procese yra ne tik konkretaus asmens teisių pažeidimas, bet ir visos visuomenės interesas, kad procesas būtų teisėtas, skaidrus ir teisingas. Šios nuostatos grindžiamos taip pat Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartimis administracinėse bylose Nr. A63-323/2011, Nr. A858-279/2011, Nr. A146-335/2008, Nr. A17-742/2007, Nr. A14-86/2007 ir Nr. A3-11/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006. […].“

 

Tyrimo išvados

 

10. Atsižvelgiant į Pareiškėjo Skunde nurodytas aplinkybes, išskirtinos šios Pareiškėjo Skundo dalys:

10.1. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) gavus Pareiškėjo 2023 m. lapkričio 28 d. skundą;

10.2. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo Pareiškėjui klausimą.

 

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) gavus Pareiškėjo 2023 m. lapkričio 28 d. skundą

 

11. Apibendrinus Skundo tyrimo metu gautą informaciją, teisės aktų nuostatas, pacituotas pažymos 6–7 punktuose, teismų praktiką (pažymos 8–9 punktai), susijusias su NŽT pareigūnų veiksmais (neveikimu) gavus Pareiškėjo 2023 m. lapkričio 28 d. skundą, konstatuotina:

11.1. Seimo kontrolieriai, vadovaudamiesi Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje (pažymos 6.1 papunktis).

11.2. Įgyvendinimo tvarkos 122 punktas nustato, kad skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka (pažymos 7.1 papunktis). Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padaliniai (pažymos 6.2 papunktis). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatas, viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio skundo gavimo dienos (pažymos 6.3 papunktis).

Skundo tyrimo metu NŽT informavo, kad ji nebuvo gavusi Pareiškėjo 2023 m. spalio 16 d. skundo, tačiau NŽT buvo gautas Pareiškėjo 2023 m. lapkričio 28 d. skundas. Šis skundas, kaip pažymėjo NŽT, „[…] dėl tuo metu NŽT Vilniaus rajono skyriui tenkančio didelio darbo krūvio, žmogiškųjų faktorių (darbuotojų trūkumas, laikinas nedarbingumas ir pan.) bei gausaus asmenų kreipimųsi“ nebuvo išnagrinėtas (pažymos 5.1 papunktis).

Įvertinus Skundo tyrimo metu NŽT pateiktą informaciją, konstatuotina, kad tuomečio NŽT Vilniaus rajono skyriaus  pareigūnai, gavę Pareiškėjo 2023 m. lapkričio 28 d. skundą, nesiėmė jokių veiksmų, kad Pareiškėjo 2023 m. lapkričio 28 d. skundas teisės aktų nustatyta tvarka (terminais) būtų išnagrinėtas ir jam būtų pateiktas motyvuotas atsakymas. Atsižvelgus į tai, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius, gavęs Pareiškėjo 2023 m. lapkričio 28 d. skundą, nesivadovavo pirmiau cituotomis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies ir Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

Skundo tyrimo metu Seimo kontrolierei nebuvo suteikta informacija, kad NŽT, nustačiusi (faktas nustatytas Seimo kontrolierei teikiant informaciją dėl Pareiškėjo Skundo), jog Pareiškėjo 2023 m. lapkričio 28 d. skundas nėra išnagrinėtas ir Pareiškėjui į jį nėra pateiktas atsakymas, ėmėsi kokių nors veiksmų, kad Pareiškėjui būtų pateiktas atsakymas į jo 2023 m. lapkričio 28 d. skundą.

11.3. Seimo kontrolierė atkreipia NŽT dėmesį į tai, kad NŽT, nagrinėdama asmenų prašymus ir skundus bei priimdama administracinius sprendimus, privalo vadovautis ne tik Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais atsakomybės už priimtus sprendimus, įstatymo viršenybės, išsamumo principais (pažymos 6.3 papunktis), bet ir gero administravimo principu. Kaip ne kartą savo sprendimuose yra akcentavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, šis principas yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas ir įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (pažymos 9.1 papunktis). Viešojo administravimo subjektas, vykdydamas savo veiklą, privalo vadovautis ir atsakingo valdymo principu, kuris, kaip savo nutarimuose yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai savo funkcijas turi vykdyti  vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos bei Lietuvos valstybės interesais, taip pat  tinkamai įgyvendindami jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (pažymos 8.2 papunktis). Pažymėtina, kad nagrinėjant asmenų prašymus (skundus) privaloma laikytis teisės aktuose nustatytų terminų, kurie skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją. Pareiškėjai, besikreipiantys į viešojo administravimo subjektą, pagrįstai tikisi, kad sprendimai jiems aktualiais klausimais bus priimti per teisės aktuose nustatytus terminus. Todėl atsakymų (sprendimų) nepateikimas asmenims nedera ne tik su pirmiau minėtais Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais, bet ir su gero administravimo, o taip pat ir atsakingo valdymo principais. Žmogiškųjų išteklių trūkumas ir dėl to padidėjęs darbo krūvis neatleidžia NŽT nuo pareigos teisės aktuose nustatytais terminais išnagrinėti pareiškėjų kreipimusis ir priimti sprendimus (pateikti atsakymus). Tai taikytina ir konkrečiu Skunde aptariamu atveju.

 

12. Atsižvelgus į tai, kad:

12.1. NŽT Vilniaus rajono skyrius, gavęs Pareiškėjo 2023 m. lapkričio 28 d. skundą, nesivadovavo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi ir Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, t. y. nesiėmė minėtuose teisės aktuose nustatytų veiksmų, kad Pareiškėjo 2023 m. lapkričio 28 d. skundas būtų išnagrinėtas ir jam būtų pateiktas motyvuotas atsakymas (pažymos 11.2 papunktis);

12.2. NŽT, nustačiusi, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius nėra išnagrinėjęs Pareiškėjo 2023 m. lapkričio 28 d. skundo ir nėra pateikęs Pareiškėjui atsakymo, nesiėmė jokių veiksmų dėl jo išnagrinėjimo ir atsakymo pateikimo Pareiškėjui (pažymos 11.2 papunktis),

Skundo dalis dėl NŽT pareigūnų veiksmų (neveikimo) gavus Pareiškėjo 2023 m. lapkričio 28 d. skundą pripažintina pagrįsta.

 

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo Pareiškėjui klausimą

 

13. Apibendrinus Skundo tyrimo metu gautą informaciją, teisės aktų nuostatas, pacituotas pažymos 6–7 punktuose, teismų praktiką (pažymos 8–9 punktai), susijusias su NŽT pareigūnų veiksmais (neveikimu) sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo Pareiškėjui klausimą, konstatuotina:

13.1. Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, nagrinėja NŽT (pažymos 6.4 papunktis). Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas ir įgyvendinimas yra tęstinio pobūdžio procesas, nes, kaip tai nustato Metodikos 99 punktas, žemėtvarkos projekto įgyvendinimo darbai apima suprojektuotų žemės sklypų ribų ir suprojektuotų kelių paženklinimą vietovėje, žemės sklypų kadastro duomenų bylų parengimą ir žemėtvarkos projekto patikslinimui reikalingų dokumentų parengimą (jei ženklinant vietovėje žemės sklypus nustatoma, kad reikalingas žemėtvarkos projekto patikslinimas) (pažymos 7.3 papunktis).

13.2. Metodikos 113 punktas reglamentuoja, kad projekto autorius arba matininkas nustato kiekvieno paženklinto žemės sklypo kadastro duomenis ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo“, apskaičiuoja kiekvieno žemės sklypo vertę. Kai nustatoma, kad perduodamo neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo vertė yra didesnė arba mažesnė, nei pretendentas turi teisę atkurti nuosavybės teises, žemės sklypo ribos patikslinamos žemėtvarkos projekte šios Metodikos 108 punkte nustatyta tvarka ir paženklinamos vietovėje. Metodikos 108 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai paženklinus žemės sklypą nustatoma, kad žemės sklypo plotas neatitinka žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo ploto (išskyrus atvejį, kai plotų skirtumas neviršija maksimalios leistinos (ribinės) paklaidos, nurodytos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede), projekto autorius arba matininkas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį, nurodydamas žemėtvarkos projekte suprojektuotas bei vietovėje paženklintas žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų išnagrinėjęs paženklinto žemės sklypo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (ar) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (ar) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo žemėtvarkos projekte būtinumo. Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis (pažymos 7.3 papunktis).

Projektas, kuriame Pareiškėjui buvo suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. <…>), buvo patvirtintas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1368-(14.48.2.) (pažymos 5.2 papunktis). Žemės fondas 2018 m. spalio 16 d. raštu Nr. S-10986 (toliau – 2018 m. spalio 16 d. raštas) patikrai NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė Pareiškėjui suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. <…>) kadastro duomenų bylą (pažymos 5.2 papunktis).

NŽT Vilniaus rajono skyrius, išnagrinėjęs Projektą ir kitus dokumentus, nustatė, kad: žemės sklypo (projektinis Nr. <…>) ribos, atlikus kadastrinius matavimus, kinta ir neatitinka Projekte suprojektuotų šio žemės sklypo ribų; „[…] paženklinus žemės sklypą (projektinis Nr. <…>) vietovėje, paaiškėjo, jog suprojektuoto 0,40 ha ploto žemės sklypo (miško) vertė yra didesnė nei Pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į mišką, todėl jam suprojektuoto žemės sklypo plotas turi būti mažinamas.“ NŽT Vilniaus rajono skyrius, atsižvelgęs į žemės sklypo (projektinis Nr. <…>) kadastro duomenų bylos patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, 2019 m.  lapkričio 14 d. rašte Nr. 48SD-16417(14.48.136E.) „Dėl išvados pateikimo“ (toliau – 2019 m. lapkričio 14 d. raštas) pateikė išvadą, kad „[…] žemės sklypo (projektinis Nr. <…>) ribos tikslinamos pagal NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. gegužės 15 d. išvadą Nr. 49IP-589 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ nurodytą vertę (444 Eur) ir dalis žemės (miško) sklypo (projektinis Nr. <…>) pervedama į laisvą žemės fondą“, bei minėtu 2019 m. lapkričio 14 d. raštu Žemės fondą  informavo, kad „[…] parengs Projekto pakeitimą dėl žemės sklypo (projektinis Nr. <…>) ploto ir ribų“ (pažymos 5.3 papunktis).

NŽT Vilniaus rajono skyrius, vadovaudamasis Metodikos 108 punktu, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų turėjo išnagrinėti paženklinto žemės sklypo (projektinis Nr. <…>) suformavimo dokumentus (kitus dokumentus), nustatyti žemės sklypo (projektinis Nr. <…>) ploto ir (ar) ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašyti išvadą dėl žemės sklypo (projektinis Nr. <…>) ploto ir (ar) ribų patikslinimo Projekte būtinumo. Atsižvelgus į tai, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius išvadą dėl žemės sklypo (projektinis Nr. <…>) ploto ir ribų patikslinimo Žemės fondui pateikė 2019 m. lapkričio 14 d. raštu, t. y. praėjus daugiau nei metams nuo Žemės fondo 2018 m. spalio 16 d. rašto, kuriuo NŽT Vilniaus skyriui buvo pateikta tikrinti žemės sklypo (projektinis Nr. <…>) kadastro duomenų byla, gavimo, konstatuotina, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius išvadą dėl žemės sklypo (projektinis Nr. <…>) ploto ir ribų patikslinimo Projekte pateikė nesivadovaudamas Metodikos 108 punkte nustatytu 20 darbo dienų terminu.

13.3. Metodikos 108 punktas nustato, kad suprojektuotų žemės sklypų ribų patikslinimas atliekamas patvirtinto žemėtvarkos projekto (jo dalies) kopijoje, kurioje patikslintas žemės sklypo ribas pažymi ir šią kopiją žemėtvarkos skyriui pateikia žemės sklypą paženklinęs asmuo, o patvirtinto žemėtvarkos projekto (jo dalies) kopija, kurioje patikslinamos suprojektuotų žemės sklypų ribos, ir įsakymas dėl žemėtvarkos projekto patikslinimo yra neatskiriama patvirtinto žemėtvarkos projekto dalis (pažymos 7.3 papunktis).

Projekto pakeitimas, kuriame buvo pakeistos suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. <…>) ribos ir plotas, patvirtintas NŽT 2023 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 48VĮ-520-(14.48.2 E.) (toliau – 2023 m. gegužės 16 d. įsakymas) (pažymos 5.4 papunktis). NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2024 m. rugsėjo 11 d. užsakė žemės sklypo (projektinis Nr. <…>) paženklinimo vietovėje ir kadastro duomenų bylos parengimo paslaugą (pažymos 5.5 papunktis).

Pažymėtina, kad Projekto, kuriame buvo pakeistos suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. <…>) ribos ir plotas, pakeitimas buvo patvirtintas NŽT 2023 m. gegužės 16 d. įsakymu, t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams nuo išvados, kad žemės sklypo (projektinis Nr. <…>) plotas ir ribos turi būti tikslinamos, pateiktos NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. rašte, surašymo (pažymos 5.3, 5.4 papunkčiai). Pažymėtina ir tai, kad žemės sklypo (projektinis Nr. <…>) paženklinimo vietovėje ir kadastro duomenų bylos parengimo paslaugą NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius užsakė 2024 m. rugsėjo 11 d., t. y. praėjus pusantrų metų nuo NŽT 2023 m. gegužės 16 d. įsakymo, kuriuo buvo patvirtintas Projekto pakeitimas, priėmimo  (pažymos 5.4, 5.5 papunkčiai).

13.4.  Žemės sklypo (projektinis Nr. <…>) kadastrinių matavimų byla NŽT tikrinimui pateikta 2025 m. vasario 13 d. Kaip nurodė NŽT, ši byla 2025 m. vasario 26 d. grąžinta matininkei nustatytų trūkumų pašalinimui (pažymos 5.5 papunktis).

 

14. Atsižvelgus į tai, kad:

14.1. NŽT Vilniaus rajono skyrius išvadą dėl žemės sklypo (projektinis Nr. <…>) ploto ir ribų patikslinimo Projekte Žemės fondui pateikė praėjus daugiau nei metams nuo Žemės fondo kreipimosi dėl išvados pateikimo gavimo, nors turėjo pateikti per 20 darbo dienų terminą, nustatytą Metodikos 108 punkte (pažymos 13.2 papunktis),

14.2. NŽT pareigūnų neveikimas, kai daugiau nei trejus metus nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo (projektinis Nr. <…>) ribų ir ploto patikslinimo bei Projekto pakeitimo, kai žemės sklypo (projektinis Nr. <…>) paženklinimo vietovėje ir kadastro duomenų bylos parengimo paslauga yra užsakoma praėjus daugiau nei metams nuo Projekto patikslinimo (pažymos 13.3 papunktis),

Skundo dalis dėl NŽT pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo Pareiškėjui klausimą pripažintina pagrįsta.

 

15. Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į tai, kad EŽTT savo sprendimuose yra konstatavęs pretendento teisės į nuosavybės apsaugą pažeidimą, akcentuojant, kad ilgą laiką nepriimant sprendimo dėl turėtos žemės grąžinimo ar kompensavimo už negrąžinamą žemę pretendentas patiria nežinomybę, pernelyg didelę naštą (pažymos 8.1 papunktis). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, turto nacionalizacijos pasekmių pašalinimas, atkuriant nuosavybės teises, yra prioritetinis valstybės ir visos visuomenės interesas, todėl bet kuris teisingumo pažeidimas šiame procese yra ne tik konkretaus asmens teisių pažeidimas, bet ir visos visuomenės interesas, kad procesas būtų teisėtas, skaidrus ir teisingas (pažymos 9.4 papunktis).

Pažymėtina, kad dėl valstybės institucijų klaidų, neveikimo Pareiškėjui vis dar nėra atkuriamos nuosavybės teisės į turėtą žemę. NŽT pareigūnų nepateisinamai ilgai trunkantis neveikimas, kai daugiau nei trejus metus nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo (projektinis Nr. <…>) ribų ir ploto patikslinimo bei Projekto pakeitimo, kai žemės sklypo (projektinis Nr. <…>) paženklinimo vietovėje ir kadastro duomenų bylos parengimo paslauga yra užsakoma praėjus daugiau nei metams nuo Projekto patikslinimo, o Pareiškėjas apie pirmiau minėtus veiksmus nėra net informuojamas, nesuderinamas su viešojo administravimo subjektams jų veikloje privalomais laikytis atsakingo valdymo, teisėtumo ir efektyvumo principais, nedera su gero administravimo principu, kuris įpareigoja viešojo administravimo subjektą veikti atsakingai, tinkamai (pažymos 9.1, 9.3 papunkčiai).

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

16. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia

X Skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) gavus Pareiškėjo 2023 m. lapkričio 28 d. skundą pripažinti pagrįsta.

 

17. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia

X Skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo Pareiškėjui klausimą pripažinti pagrįsta.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14, 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė rekomenduoja:

18.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui atkreipti dėmesį į tai, kad dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnų neveikimo Pareiškėjui nepateisinamai ilgą laiką nėra atkuriamos nuosavybės teisės, Pareiškėjui neteikiama informacija apie nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, dėl ko Pareiškėjas patiria nežinomybę, ir imtis priemonių, kad Pareiškėjui būtų suteikta visa informacija apie nuosavybės teisių atkūrimo procedūras bei nevilkinant būtų priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo (pažymos 15 punktas);

18.2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriui:

18.2.1 atkreipti dėmesį į tai, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius:

12. a) gavęs Pareiškėjo 2023 m. lapkričio 28 d. skundą, nesiėmė veiksmų, kad Pareiškėjo 2023 m. lapkričio 28 d. skundas būtų išnagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (pažymos 12.1 papunktis);
13. b) išvadą dėl žemės sklypo (projektinis Nr. <…>) ploto ir ribų patikslinimo Projekte Žemės fondui pateikė praėjus daugiau nei metams nuo Žemės fondo kreipimosi dėl išvados pateikimo gavimo, nors tai turėjo būti padaryta per 20 darbo dienų terminą, nustatytą Metodikos 108 punkte; be to, daugiau nei trejus metus nesprendė klausimo dėl žemės sklypo (projektinis Nr. <…>) ribų ir ploto patikslinimo bei Projekto pakeitimo, o žemės sklypo (projektinis Nr. <…>) paženklinimo vietovėje ir kadastro duomenų bylos parengimo paslaugą užsakė praėjus daugiau nei metams nuo Projekto patikslinimo (pažymos 14.1, 14.2 papunkčiai);

18.2.2. atkreipti dėmesį į tai, kad NŽT, nustačiusi, jog NŽT Vilniaus rajono skyrius nėra išnagrinėjęs Pareiškėjo 2023 m. lapkričio 28 d. skundo ir nėra pateikęs Pareiškėjui atsakymo, nesiėmė jokių veiksmų dėl minėto skundo išnagrinėjimo ir atsakymo pateikimo Pareiškėjui (pažymos 12.2 papunktis), bei imtis veiksmų, kad Pareiškėjo 2023 m. lapkričio 28 d. skundas būtų išnagrinėtas ir Pareiškėjui pateiktas motyvuotas atsakymas;

18.2.3. užtikrinti, kad nebūtų vilkinamas žemės sklypo (projektinis Nr. <…>) kadastro duomenų bylos tikrinimas (derinimas) bei sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo Pareiškėjui priėmimas.

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p. [email protected]).

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                                 Erika Leonaitė