SKUNDO ESMĖ

 

 

1. Seimo kontrolierė gavo X (toliau – Pareiškėja) skundą dėl VĮ Valstybinių miškų urėdijos (toliau vadinama Urėdija ir VMU), Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama ir Tarnyba) ir Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos (toliau vadinama Direkcija ir MLST direkcija) pareigūnų (darbuotojų) galimai netinkamų veiksmų (neveikimo) sprendžiant Pareiškėjai aktualų nuotekų siurblinės įrengimo bei Pareiškėjai priklausančių turto objektų prijungimo prie centralizuotų nuotekų tinklų klausimą (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėja Skunde ir jo papildyme nurodo:

2.1. norėdama nuosavybės teise priklausantį pagalbinio ūkio pastatą (unikalus Nr. <…>), esantį kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklype, kurio kadastro Nr. <…>), adresu <…>, Karklė, Klaipėdos r. sav., prijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų Pareiškėja to negali padaryti dėl, Pareiškėjos įsitikinimu, nepagrįsto Direkcijos tarnautojų atsisakymo pritarti nuotekų siurblinės, kuri Pareiškėjos atveju būtina norint prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, įrengimui kitame Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklype (kadastro Nr.<…>), adresu <…>, Karklė, Klaipėdos r. sav. (toliau – Žemės sklypas). Pažymėtina, kad abu paminėti Pareiškėjai priklausantys žemės sklypai patenka į Karklės etnokultūrinio draustinio teritoriją.

2.2. svarstydama alternatyvius siurblinės įrengimo vietos variantus dėl leidimo įrengti siurblinę miško teritorijai priklausančioje dalyje Pareiškėja kreipėsi į Urėdiją, tačiau iš skundžiamos institucijos gavo tik formalų atsisakymą;

2.3. apskundusi Aplinkos ministerijai Direkcijos atsisakymą pritarti nuotekų siurblinės įrengimui Žemės sklype, Pareiškėja gavo Tarnybos atsakymą, kuriame jai nepaaiškinta, kodėl negalima įrengti siurblinės kitame sklype, o tik paminėta, kad teisės aktai tokios galimybės nenumato;

2.4. sumokėjusi už centralizuotų vandentiekio ir nuotekų komunikacijų įrengimą dėl skundžiamų institucijų formalių ir nepagrįstų sprendimų Pareiškėja negali prijungti jai priklausančio nekilnojamojo turto prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų.

3. Pareiškėja kartu su Skundu ir jo papildymu Seimo kontrolierei pateikė ir kitą tyrimui reikšmingą informaciją (1 priedas).

 

TYRIMO IŠVADOS

 

4. Dėl Pareiškėjos Skunde ir jo papildyme nurodytų aplinkybių Seimo kontrolierė Skundo tyrimo metu su paklausimais kreipėsi į Urėdiją, Tarnybą bei Direkciją (2 priedas).

 

5. Urėdija, Tarnyba bei Direkcija pateikė Seimo kontrolierei paaiškinimus bei dokumentus, susijusius su Pareiškėjos Skunde nurodytomis aplinkybėmis (2 priedas).

 

6. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Seimo kontrolierių įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme, Žemės įstatyme, Saugomų teritorijų įstatymo, Statybos įstatyme, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, Statybos techniniame reglamente STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika pateikiami pažymos 3 ir 4 prieduose.

 

7. Atsižvelgiant į Pareiškėjos Skundo turinį, skundžiamas institucijas bei tyrimo metu nustatytas aplinkybes, tyrimo išvados pateikiamos išskiriant šias dalis:

7.1. dėl Urėdijos darbuotojų galimai netinkamų veiksmų (sprendimų);

7.2. dėl Tarnybos tarnautojų galimai netinkamų veiksmų (sprendimų);

7.3. dėl Direkcijos tarnautojų galimai netinkamų veiksmų (sprendimų);

7.4. dėl Pareiškėjos teisėtų lūkesčių užtikrinimo.

 

Dėl Urėdijos darbuotojų galimai netinkamų veiksmų (sprendimų)

 

8. Tyrimo metu nustatyta, kad, siekdama gauti sutikimą įrengti nuotekų siurblinę valstybinės žemės miškų ūkio paskirties sklype (kadastro Nr. <…>), Pareiškėja 2023 m. liepos 19 d. el. laišku (2 priedo 3.1 papunktis) dėl to su prašymu kreipėsi į Urėdijos Kretingos regioninį padalinį (2 priedo 2.1 papunktis), kuris į Pareiškėjos kreipimąsi atsakė 2023 m. liepos 24 d. raštu (2 priedo 3.2 papunktis). Pažymėtina, kad nors Pareiškėja tiek savo kreipimesi į Urėdijos Kretingos regioninį padalinį, tiek Skunde Seimo kontrolierei nurodė mananti, jog jos prašymas galėtų būti tenkinamas, nes valstybinės žemės miškų ūkio paskirties sklypo (kadastro Nr. <…>) dalis nėra apaugusi medžiais bei vizualiai yra laisva, tačiau pabrėžtina, kad, atsižvelgiant į Urėdijos Kretingos regioninio padalinio 2023 m. liepos 24 d. rašte nurodytas Žemės įstatymo nuostatas (2 priedo 3.2 papunktis) bei Seimo kontrolierei teiktuose paaiškinimuose nurodytus teisinius pagrindus (2 priedo 2.2, 2.3 papunkčiai), konstatuotina, jog Urėdijos Kretingos regioninio padalinio 2023 m. liepos 24 d. rašte išreikštas nepritarimas siurblinės įrengimui valstybinės žemės miškų ūkio paskirties sklype buvo pagrįstas. Kaip teigtina remiantis Urėdijos paaiškinimuose Seimo kontrolierei nurodytų Civilinio kodekso, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, Žemės įstatymo nuostatomis bei teismine praktika (2 priedo 2.2, 2.3 papunkčiai, 3 priedo 3 punktas), Urėdija, kaip valstybinės miško žemės patikėtinis, negali imtis veiksmų ar duoti sutikimų, kaip Pareiškėjos atveju, kurie lemtų bet kokį miško žemės sklypų valdymo ar naudojimo apribojimą. Todėl, nors, Pareiškėjos įsitikinimu, Urėdijos Kretingos regioninio padalinio 2023 m. liepos 24 d. rašte išreikštas nepritarimas dėl nuotekų siurblinės įrengimo atrodė formalus, išreikštas neįsigilinus į susidariusią situaciją (1 priedo 1.5 papunktis), tačiau, Seimo kontrolierės vertinimu, Urėdijos Kretingos regioninio padalinio Pareiškėjai pateikta pozicija buvo teisiškai pagrįsta.
9. Dėl Urėdijos Kretingos regioninio padalinio 2023 m. liepos 24 d. rašte nurodyto nepritarimo nuotekų siurblinės įrengimui kaip informacinio pobūdžio rašto, ar kaip institucijos priimto administracinio sprendimo statuso akcentuotina tai, kad šios aplinkybės nagrinėjamu atveju įvertinimas yra svarbus tuo, jog Urėdijos Kretingos regioninio padalinio 2023 m. liepos 24 d. raštą laikant informacinio pobūdžio raštu, kaip tą teigia Urėdija (2 priedo 2.4 papunktis), minėtasis skundžiamos institucijos atsakymas nebūtų sukėlęs Pareiškėjai teisinių pasekmių ir ji, radusi naujų argumentų ar pasikeitus faktinėms aplinkybėms, galėtų kreiptis į Urėdiją pakartotinai. Tačiau, remiantis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinta administracinio sprendimo sąvoka (3 priedo 2 punktas), teigtina, kad Urėdijos Kretingos regioninis padalinys 2023 m. liepos 24 d. rašte išreiškė institucijos valią (sprendimą) dėl Pareiškėjos 2023 m. liepos 19 d. prašymo leisti įrengti siurblinę valstybinės žemės miškų ūkio paskirties sklype. Tokia institucijos valios išraiška (priimtas administracinis sprendimas) lemia, kad Pareiškėjai nesutinkant su Urėdijos Kretingos regioninio padalinio nepritarimu Pareiškėjos pateiktai schemai, numatančiai siurblinės įrengimą valstybinės žemės miškų ūkio paskirties sklype, Pareiškėja minėtąjį institucijos nepritarimą galėjo ginčyti teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais (2 priedo 2.5 papunktis, 3 priedo 2 punktas). Kaip nustatyta Skundo tyrimo metu, Pareiškėja tokia Urėdijos Kretingos regioninio padalinio 2023 m. liepos 24 d. priimto sprendimo apskundimo teise nepasinaudojo, nors skundžiamos institucijos 2023 m. liepos 24 d. rašte šio sprendimo apskundimo tvarka jai buvo nurodyta (2 priedo 3.3 papunktis). Tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėja neginčijo Urėdijos Kretingos regioninio padalinio 2023 m. liepos 24 d. sprendimo. Pastebėtina, kad 2023 m. liepos 27 d. su prašymu – skundu kreipdamasi į aplinkos ministrą Pareiškėja skundėsi Direkcijos, o ne Urėdijos Kretingos regioninio padalinio veiksmais (neveikimu) (2 priedo 3.3 papunktis).
10. Iš to, kas paminėta, darytina išvada, jog Urėdijos Kretingos regioninio padalinio darbuotojų veiksmai nagrinėjant Pareiškėjos kreipimąsi neturėjo proceso vilkinimo požymių, o skundžiamos institucijos priimtas sprendimas buvo pagrįstas Žemės įstatymo nuostatomis, kurios įpareigoja Urėdiją, kaip valstybinės miško žemės patikėtinį, veikti remiantis viešuoju interesu.

Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjos Skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su Urėdijos Kretingos regioninio padalinio darbuotojų veiksmais ar sprendimais, laikytinos nepasitvirtinusiomis.

 

Dėl Tarnybos tarnautojų galimai netinkamų veiksmų (sprendimų)

 

11. Analizuodama Pareiškėjos Skunde nurodytą nusiskundimą dėl Tarnybos 2023 m. rugsėjo 21 d. rašte išdėstytos pozicijos, jog nėra teisinio pagrindo Pareiškėjai įrengti nuotekų siurblinę Žemės sklype (1 priedo 2.2 papunktis, 2 priedo 4.4 papunktis), Seimo kontrolierė pažymi, kad Pareiškėja ar jos įgaliotas atstovas į Tarnybą tiesiogiai nesikreipė (2 priedo 4.1 papunktis}, o Tarnyboje Pareiškėjai aktuali situacija buvo vertinta remiantis Aplinkos ministerijos persiųstu Pareiškėjos kreipimusi (1 priedo 2.2 papunktis).
12. Akcentuotina, kad, kaip Tarnyba nurodė Seimo kontrolierei teiktuose paaiškinimuose, institucija nedalyvauja statybos procesuose, kas reiškia, jog Pareiškėjos atveju dėl statybos projekto dėl nuotekų siurblinės įrengimo Pareiškėjai priklausančiuose abiejuose žemės sklypuose (kadastro Nr. <…> ir Nr. <…>) pritarimo Tarnyba 2023 m. rugsėjo 21 d. rašte pateikė tik institucijos nuomonę, paremtą galiojančių teisės aktų, kurie reglamentuoja saugomų teritorijų planavimo, apsaugos ir tvarkymo klausimus, nuostatomis (2 priedo 4.3 papunktis). Tuo remiantis, darytina išvada, jog Tarnybos teikta pozicija 2023 m. rugsėjo 21 d. rašte nebuvo už nuotekų siurblinės statybos projekto derinimą atsakingos institucijos atsisakymas leisti (suderinti) tokio statybos projekto sprendinius, tad Tarnybos 2023 m. rugsėjo 21 d. raštas Pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukėlė. Tačiau pabrėžtina, kad minėtame Tarnybos atsakyme Pareiškėjai nurodyti argumentai dėl taikytinų teisės aktų nuostatų Pareiškėjos atveju buvo svarbūs tuo, jog Pareiškėjai buvo suteikta išsami informacija apie tuos teisinius pagrindus, kuriuos Direkcija, pagal kompetenciją atliekanti statinio projektų sprendinių atitikties nustatytiems reikalavimas kontrolę, vertins. Tad nors Pareiškėja Skunde Seimo kontrolierei nurodė nesuprantanti ribojimo įrengti nuotekų siurblinę kitame Žemės sklype nei yra pastatas, kurį siekiama prijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, tačiau Seimo kontrolierė konstatuoja, jog, remiantis Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis (3 priedo 4 punktas), Tarnybos 2023 m. rugsėjo 21 d. rašte Pareiškėjai buvo tinkamai išaiškintos galimybės (tiksliau – jų nebuvimas) dėl nuotekų siurblinės įrengimo kitame, nei yra pastatas (unikalus Nr. <…>), Žemės sklype. Todėl teigtina, kad Pareiškėjos Skunde nurodytas argumentas, jog Tarnyba 2023 m. rugsėjo 21 d. rašte nepaaiškino, kodėl ji negali įrengti nuotekų siurblinės Žemės sklype (1 priedo 1.8 papunktis) yra nepagrįstas.
13. Pastebėtina ir tai, kad Tarnyba 2023 m. rugsėjo 21 d. rašte Pareiškėjai, o taip pat paaiškinimuose Seimo kontrolierei (2 priedo 4.2 papunktis) akcentavo, kad Karklės etnokultūriniame draustinyje veikla vykdoma atsižvelgiant į suformuoto žemės sklypo paskirtį ir patvirtintus detaliuosius planus, kas, Seimo kontrolierės vertinimu, galėjo (gali) būti paskata Pareiškėjai inicijuoti Žemės sklypo detaliojo plano rengimo procesą siekiant papildomų galimybių dėl kitokio pobūdžio veiklos Žemės sklype vystymo. Tačiau, kaip patvirtina tyrimo metu surinkta informacija, detalusis planas Žemės sklypui nėra parengtas ir patvirtintas (2 priedo 10.3 papunktis).
14. Atsižvelgiant į Skunde nurodytą Pareiškėjos teiginį, kad Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamentas nuo pat pradžių numatė leidimą tiesti infrastruktūros komunikacijas gyvenvietėse (1 priedo 1.8 papunktis), konstatuotina, jog Tarnyba, remdamasi Seimo kontrolierei teiktuose paaiškinimuose (2 priedo 4.2 papunktyje) išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, paneigė minėtąjį Pareiškėjos Skundo argumentą. Todėl Seimo kontrolierė mano, kad teigti, jog Tarnybos pozicija 2023 m. rugsėjo 21 d. rašte teikiant Pareiškėjos atvejo vertinimą būtų buvusi nepagrįsta ar neišsami nėra pagrindo.
15. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad Tarnybos tarnautojų veiksmuose nagrinėjant Aplinkos ministerijos 2023 m. rugpjūčio 31 d. raštu persiųstą Pareiškėjos kreipimąsi nebuvo neveikimo ar kitokio netinkamo veikimo požymių.

 

Dėl Direkcijos tarnautojų galimai netinkamų veiksmų (sprendimų)

 

16. Vertindama Skunde nurodytas faktines aplinkybes, kiek jos susijusios su Pareiškėjos kvestionuojamais Direkcijos tarnautojų veiksmais ir sprendimais, Seimo kontrolierė pažymi, kad:

16.1. remiantis tiek Pareiškėjos krepimųsi į Direkciją metu, tiek dabar galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 27 straipsnio 9 dalies bei 27¹ straipsnio 2 dalies nuostatomis (3 priedo 5 punktas), Direkcijai pagal kompetenciją yra priskirta tikrinti statinių projektus ir teikti išvadas dėl jų sprendinių atitikties reikalavimams, nustatytiems saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentuose, valstybinių parkų nuostatuose, kituose veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, kad abu Pareiškėjai priklausantys žemės sklypai (kadastro Nr. <…. ir kadastro Nr. <…>) patenka į Karklės etnokultūrinį draustinį, nagrinėjamu Pareiškėjos atveju Direkcija yra būtent ta institucija, kuri gali vertinti nuotekų siurblinės projekto sprendinius ir tam projektui išduoti arba neišduoti sutikimą (pritarimą);

16.2. atkreiptinas dėmesys, jog  nors Skunde Pareiškėja teigia, kad ji Direkcijos prašė išduoti sutikimą nuotekų siurblinės Žemės sklype įrengimui (1 priedo 1.4 papunktis), tačiau, remiantis tyrimo metu surinkta informacija (2 priedo 6.1, 10.1 papunkčiai), su prašymu pritarti (duoti sutikimą) nuotekų siurblinės įrengimui būtent Žemės sklype Pareiškėja ar jos įgaliotas atstovas į Direkciją nesikreipė ir todėl Direkcija nebuvo Pareiškėjai pateikusi oficialaus atsisakymo išduoti sutikimą / derinimą buitinių nuotekų siurblinės įrengimui Žemės sklype (2 priedo 6.5 papunktis). Pažymėtina, jog Pareiškėjos interesams atstovaujantis UAB „Vanduja“ darbuotojas E. V. [duomenys neskelbtini] 2023 m. balandžio 20 d. buvo pateikęs prašymą Direkcijai dėl pritarimo projekto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų <…>, Karklės k., Kretingalės sen., Klaipėdos r. sav., statybos projektas“ sprendiniams. Šiam projektui Direkcija buvo pritarusi (2 priedo 6.1 papunktis, 7 punktas). Be to, tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad šiuo metu aktualiu ir galiojančiu yra Direkcijos 2024 m. rugpjūčio 16 d. duotas sutikimas, kuriuo buvo pritarta UAB „Vanduja“ atstovo K. Ž. [duomenys neskelbtini] pateiktam 2024 m. liepos 23 d. prašymui pritarti projekto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų <…>, Karklės k., Kretingalės sen., Klaipėdos r. sav., statybos projektas“ sprendiniams (2 priedo 10.2 papunktis), kuriais buvo koreguota projektuojamos nuotekų siurblinės vieta.

Manytina, kad Pareiškėjos teiginys dėl buvusio jos prašymo Direkcijai leisti Žemės sklype įrengti nuotekų siurblinę yra susijęs su Pareiškėjos atstovo UAB „Vanduja“ darbuotojo E. V. 2023 m. vasario 14 d. el. laišku teiktu kreipimusi, kuriame buvo prašoma peržiūrėti preliminarius vandentiekio nuotekų sprendinius, kurie buvo suprojektuoti ne tik žemės sklype, adresu <…>, Karklės k., bet ir Žemės sklype (2 priedo 6.5 papunktis). Kaip Seimo kontrolierei patvirtino pati skundžiama institucija savo paaiškinimuose, Direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėjas 2023 m. vasario 17 d. laišku Pareiškėjos atstovui tik nurodė susipažinimui pateikto plano esminius trūkumus, pakomentavo dėl galimybių realiai realizuoti jame numatytus sprendinius, t. y. pakonsultavo asmenį jam aktualiu klausimu, kaip tą numato Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 45.2 papunkčio nuostata (3 priedo 7 punktas). Tačiau, kaip jau ir buvo minėta, tai nelaikytina Direkcijos oficialiu atsisakymu išduoti sutikimą (pritarimą) Pareiškėjos atstovo pateiktam statybos projektui;

16.3. atsižvelgiant į Pareiškėjos Skunde nurodytą argumentą, jog, jos nuomone, Direkcija nepagrįstai nedavė sutikimo, motyvuodama vykstančiu teisminiu ginču dėl savavališkos statybos Žemės sklype (1 priedo 1.4 papunktis), dar kartą pažymėtina, jog tai nebuvo oficialus skundžiamos institucijos atsisakymas išduoti sutikimą (pritarimą) nuotekų siurblinės įrengimui Žemės sklype, o tik konsultuojant Pareiškėjos atstovą nurodytas teisinis pagrindas, kuris, remiantis tuo metu buvusiomis faktinėmis aplinkybėmis bei galiojančiomis Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punkto nuostatomis (3 priedo 5 punktas) buvo pagrįstas. Minėtosios Statybos įstatymo nuostatos taikymo pagrįstumas Pareiškėjos atveju patvirtinamas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teikiamais išaiškinimais (4 priedo 2, 4 punktai).

Būtina pažymėti, kad nors Skundo tyrimo metu vykęs teisminis procesas civilinėje byloje pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį Pareiškėjai dėl deklaracijos apie statinio, pastatyto žemės sklype <…>, Karklės k., statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo ir pagal Pareiškėjos priešieškinį ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl administracinių sprendimų panaikinimo, kurį Direkcija laikė ribojančiu pagrindu išduoti leidimą nuotekų siurblinės statybos projektui Žemės sklype, yra baigtas (2 priedo 8 punktas), tačiau, remiantis informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenimis, įrašas apie Žemės sklype esančią savavališką statybą yra galiojantis (2 priedo 11 punktas). Savavališkos statybos faktas Žemės sklype yra fiksuotas ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše;

16.4. svarbu paminėti ir tai, kad tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog Pareiškėjos atstovams oficialiai kreipusis dėl nuotekų siurblinės įrengimo žemės sklype, adresu <…>, Karkės k., Klaipėdos r., projekto suderinimo Direkcija abu kartus pateiktiems projektams pritarė (2 priedo 7 punktas, 10.2 papunktis), tačiau tik dėl Pareiškėjai žinomų priežasčių šių projektų sprendiniai nėra iki šiol įgyvendinti. Jei tai lemia priežastys, kurias Pareiškėja akcentavo Skunde Seimo kontrolierei (1 priedo 1.3 – 1.5 papunkčiai), Seimo kontrolierės vertinimu, tai tik galimai parodo nebuvus parengto tinkamiausio nuotekų siurblinės įrengimo projekto, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog Direkcijos tarnautojų veiksmuose konsultuojant Pareiškėjos atstovą ar išduodant sutikimus dėl nuotekų siurblinės įrengimo žemės sklype, adresu <…>, Karkės k., Klaipėdos r., projekto būtų buvę biurokratizmo, kaip jis apibrėžiamas Seimo kontrolierių įstatyme (3 priedo 1 punktas), požymių.

17. Remiantis išdėstytu, ši Pareiškėjos Skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.

 

Dėl Pareiškėjos teisėtų lūkesčių užtikrinimo

 

18. Remdamasi Pareiškėjos Skunde nurodytomis skundžiamomis aplinkybėmis ir akcentuojamu siekiu gauti Direkcijos sutikimą buitinės nuotekų siurblinės įrengimui būtent Žemės sklype (1 priedo 1.4, 1.6 papunkčiai), Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, jog, kaip konstatuota pirmiau paminėtose šio tyrimo išvadose (12 punktai), Tarnybos argumentai dėl nesamos galimybės įrengti nuotekų siurblinę pagal Pareiškėjos norą, t. y. būtent Žemės sklype, negali būti laikomi tik formaliais ar priimtais neįsigilinus į situaciją, kaip Skunde teigia Pareiškėja, nes jie buvo pagrįsti nagrinėjamam atvejui aktualiomis teisės aktų nuostatomis. Pabrėžtina, kad, kaip ne kartą konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, viešojo administravimo subjektai savo veikloje yra saistomi administracinės teisės principo, nustatančio, kad viešojo administravimo subjektui „neleidžiama daryti to, ko įstatymas nenumato“ (4 priedo 3 punktas). Tad iš to seka, jog jei teisės aktai, kuriuos skundžiamos institucijos Pareiškėjai nurodė savo atsakymuose, neleidžia Žemės sklype įrengti nuotekų siurblinės, tai jokiu būdu nereiškia, kad skundžiamos institucijos veikė formaliai.

Tačiau sutiktina su Pareiškėjos Skunde nurodytais teiginiais, jog valstybė siekia visuotinai pereiti nuo vietinių buitinių nuotekų tvarkymo būdo prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo, kas įtvirtinta ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (3 priedo 6 punktas). Todėl, Seimo kontrolierės vertinimu, Pareiškėjos siekis savo iniciatyva įgyvendinti turimo nekilnojamojo turto prijungimą prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų negali būti apribotas dėl neatrandamo tinkamiausio problemos (nuotekų siurblinės įrengimo vietos) išsprendimo būdo.

Akcentuotina, kad Karklės kaimas ir jame esanti <…> gatvė priklauso viešojo vandens tiekimo teritorijai, kurios plėtra ir projektuojama infrastruktūra numatyta 2014 m. patvirtintame Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajame plane. Be to, remiantis UAB „Vanduja“ rašte Pareiškėjai (1 priedo 2.3 papunktis) nurodyta informacija, taip pat konstatuotina, kad techninės galimybės prijungti Pareiškėjai priklausantį pastatą, esantį adresu <…>, Karklė, Klaipėdos r., yra, tik būtinas tinkamai suprojektuotas bei suderintas statybos projektas.

Svarbu pažymėti, kad, Seimo kontrolierės vertinimu, Direkcija nepagrįstai laikosi pozicijos, jog Pareiškėja gali realizuoti savo teises dėl prisijungimo prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal 2011 m. rugpjūčio 16 d. patvirtinto bei galiojančio „Žemės sklypo (kad. Nr. <…>, <…>) Karklės k., Kretingalės sen., detalusis planas“ sprendinius, o konkrečiai – numatytu sprendiniu „Esamas uždaras biologinis valymo įrenginys“ (2 priedo 6.6 papunktis). Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, jog minėtojo detaliojo plano Aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad vietiniai nuotekų tinklai projektuojami laikinai (ateityje numatant juos demontuoti), kol bus nutiesti centralizuoti tinklai ir bus galima prie jų prisijungti (2 priedo 12 punktas). Taigi, tiek minėtame detaliajame plane numatyto sprendinio laikinumo faktorius, tiek pirmiau nurodytos aplinkybės dėl Klaipėdos rajono savivaldybės įgyvendintų vandentiekio ir nuotekų infrastruktūros plėtros planų, kai centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai Karklės kaime buvo nutiesti siekiant, kad jais galėtų naudotis kuo daugiau gyventojų, konstatuotina, jog Pareiškėjos turimas tikslas jai nuosavybės teise priklausantį pastatą (unikalus Nr. <…>) prijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų yra visiškai pagrįstas ir teisėtas. Todėl Seimo kontrolierė pastebi, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aiškinimu dėl teisėtų lūkesčių apsaugos (4 priedo 1 punktas), Pareiškėjos teisėti lūkesčiai savo nekilnojamąjį turtą prijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų negali būti pažeidžiami, o su šiuo procesu susijusios valstybės institucijos turi netrukdyti, ar, kaip konstatuotina Pareiškėjos atveju, padėti tokius asmens lūkesčius realizuoti.

Taip pat pažymėtina, kad sutiktina su Direkcijos paaiškinimuose Seimo kontrolierei nurodytais argumentais dėl Statybos techniniame reglamente STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ projekto vadovo ir projekto dalies vadovo funkcijų ir atsakomybės bei Statybos įstatyme numatytų pareigų pačiam statytojui (užsakovui) (2 priedo 6.6 papunktis, 3 priedo 8 punktas). Tačiau akivaizdu ir tai, kad be techninių statybos projekto sprendinių numatymo, tam tikrose sudėtingose situacijose, kokioms, Seimo kontrolierės vertinimu, priskirtinas ir Pareiškėjos Skunde nurodytas atvejis, būtina kompetentinga saugomų teritorijų ekspertų, kokie ir yra Tarnybos ir Direkcijos tarnautojai, nuomonė dėl numatytų techninių sprendinių teisinio pagrįstumo.

19. Atsižvelgusi į pirmiau prieitas išvadas bei remdamasi Seimo kontrolierių įstatyme įtvirtintu Seimo kontrolierių veiklos tikslu ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms (3 priedo 1 punktas), Seimo kontrolierė konstatuoja esant būtinybę užtikrinti Pareiškėjos teises į saugią bei švarią aplinką, todėl ši Pareiškėjos Skundo dalis pripažįstama pagrįsta, o Tarnybos ir Direkcijos vadovams teikiama su šio poreikio realizavimu susijusi rekomendacija.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

20. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia

X skundo dalį dėl VĮ Valstybinių miškų urėdijos darbuotojų galimai netinkamų veiksmų (neveikimo) atmesti.

 

21. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia

X skundo dalį dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos tarnautojų galimai netinkamų veiksmų (neveikimo) atmesti.

 

22. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia

X skundo dalį dėl Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos tarnautojų galimai netinkamų veiksmų (neveikimo) atmesti.

 

23. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia

X skundo dalį dėl Pareiškėjos teisėtų lūkesčių užtikrinimo pripažinti pagrįsta.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

 

24. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Seimo kontrolierė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriui ir Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos direktoriui rekomenduoja:

atsižvelgiant į šios pažymos 18 punkte pateiktą išvadą dėl valstybės institucijų turimos pareigos padėti Pareiškėjai užtikrinti jos teisėtų lūkesčių prijungti savo turimą turtą prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų įgyvendinimą bei taip užtikrinti Pareiškėjos teisę į saugią ir švarią aplinką, Pareiškėjai ar jos įgaliotam atstovui kreipusis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos ir (ar) į Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkciją su prašymu dėl tinkamiausios vietos nuotekų siurblinės, reikalingos Pareiškėjai priklausančiam pastatui (unikalus Nr. <…>) prijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, nustatymo ir (ar) dėl pritarimo vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos projekto sprendiniams, vadovaujantis tarpinstitucinio bendradarbiavimo principu, paskirti atsakingus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos atstovus, kurie suteiktų Pareiškėjai ar Pareiškėjos atstovui (-ams) metodinę pagalbą dėl teisės aktų nuostatas atitinkančio tinkamiausio būdo (sprendimo varianto) pastato (unikalus Nr. <…>) prijungimui prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų.

 

Primenama, kad Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei prašoma pateikti el. p. [email protected] arba per E. pristatymo informacinę sistemą).

 

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                Erika Leonaitė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1 priedas

 

SKUNDE PATEIKTA INFORMACIJA

 

1. Seimo kontrolierei pateiktame Pareiškėjos Skunde ir jo papildyme, be kita ko, nurodyta:

1.1. „[…] Sumokėjus už centralizuotus tinklus, negalime įsirengti nuotekų įvado, nes to neleidžia Pajūrio regioninio parko direkcija (dabar reorganizuota į Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkciją). Priežastys sveiku protu nesuvokiamos. Kai kasdien girdime, kas daroma ir vis priimami nauji teisės aktai mažinant taršą, net kėsinamasi tikrinti dėl taršos žmonių įsirengtus valymo įrenginius, o čia turim saugotojus nuo žmogaus noro įsirengti civilizuotas nuotekas.“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta)

1.2. „[…] Man nuosavybės teise priklauso pagalbinio ūkio pastatas (unikalus Nr. <…>), esantis žemės sklypo (kad. Nr. <…>) <…>, Karklėje, Klaipėdos rajono sav.,[…].“

1.3. „[…] Rengiant vandentiekio ir nuotekų įvado į pastatą projektą patekau į beviltišką situaciją dėl nuotekų siurblinės įrengimo. Centralizuoti tinklai yra įrengti taip, kad nuotekų įvado į pastatą be siurblinės įrengti negalima. Ir tai nėra mano užgaida, juo labiau, kad siurblinė kainuoja labai daug ir dėl to įvado kaina dar išauga dvigubai. Bet ne gana to, kad esu susimokėjusi už centralizuotų tinklų nutiesimą, Pajūrio regioninio parko direkcija (toliau – Parko direkcija) neduoda sutikimo siurblinei įrengti dėl to, kad nuotekų siurblinę techninės galimybės įrengti yra tik kitame šalia esančiame man nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nes kitur neužtenka vietos. Palei pat rekonstruojamą pastatą praeina kelias, o mano prie pastato priklausančios žemės ploto siurblinei įrengti neužtenka.“

1.4. „[…] Nors ir gavus / pridėjus valstybinės žemės dalį fiziškai siurblinę įrengti neįmanoma, nes pasak specialistų plaukiantis smėlis tiesiog paplautų pastato pamatus ir sukeltų didžiulę riziką saugumui. Tam sutikimo neduotų ir kitų šalia esančiu pastatų savininkai, nes tiesiogine prasme kiltų pavojus jų statiniams. Todėl prašiau leisti siurblinę įrengti kitoje kelio pusėje man nuosavybės teise priklausančiame kitame žemės sklype (kad. Nr. <…>), <…>, tačiau Pajūrio regioninio parko direkcija sutikimo nedavė, motyvuodama, kad dabar vyksta teisminiai ginčai…(o ginčai vyksta ne dėl siurblinės ir net ne dėl žemės sklypo, o dėl tariamai nelegalių statinių (medinės stoginės / pavėsinės ir 12 kv. m. statinuko) […]).“

1.5. „[…] Po važiuojamąja kelio dalimi (nors būtų labai brangus ir rizikingas sprendimas) vietos siurblinei taip pat neužtenka, nes ten jau nutiesti dujų, elektros, telekomunikaciniai tinklai ir bendri nuotekų bei vandentiekio tinklai […]. Nacionalinė žemės tarnyba gal ir duotų sutikimą siurblinę rengti valstybinėje žemėje tarp kelio ir <…> žemės sklypo, bet ploto įrengti siurblinę taip pat neužtenka vietos. […]  su paskutine viltim kreipiausi į Valstybinę miškų urėdiją dėl leidimo įrengti siurblinę miško teritorijai priklausančioje dalyje, esančioje palei kelią tiesiai priešais rekonstruojamą pastatą, kur yra tiesiog tuščias plotas, jame nėra jokių medžių ar vertingų augalų ir ploto siurblinei įrengti užtektų. Kaip ir reikėjo tikėtis, gavau formalų atsisakymą. Žmogaus žemiškas prašymas institucijoms tiesiog laiko gaišimas, kad kuo greičiau atsikratyti nesigilinant į susidariusią situaciją.“

1.6. „[…] liko tik vienintelė galimybė siurblinę įrengti būtent tame už kelio kitame man ir mano seseriai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype <…>. Sesuo tam neprieštarauja – sutikimas yra. Tačiau tam prieštarauja Pajūrio regioninio parko direkcija. Iki absurdo ir sveiku protu nesuvokiamas draudimas neleisti nuosavame sklype (nenaudojant valstybinės, miškų ar kitos žemės) įsirengti komunikacijas.“

1.7. „[…] Dėl to kreipiausi pagalbos į Aplinkos ministeriją / ministrą, prašiau asmeniškai įsigilinti į problemą, tačiau mano prašymas / skundas eilinį kartą buvo persiųstas Saugomų teritorijų tarnybai prie AM, tai yra institucijai, kurią skundžiu / tiesiogiai kuruoja parkų direkcijas. Ir taip jau dešimtys prašymų buvo persiųsti ankstesni skundai, kai kreipiausi dėl <…> žemės sklypo. Akivaizdu, kad kitokio atsakymo negaliu gauti, kai į skundą atsakinėja tie, kuriuos skundžiu. […]“

1.8. „[…] Nors taip ir nepaaiškino, kodėl negalima įrengti siurblinės kitame sklype, tik paminėjo, kad teisės aktai nenumato. Visko teisės aktai ir negali numatyti, bet nėra nė vieno teisės akto, kuris draustų tai padaryti – vietoj lauko tualeto įrengti centralizuotų tinklų nuotekas. Juo labiau, kad Pajūrio regioninio parko Apsaugos reglamentas nuo pat pradžių numatė leidimą tiesti infrastruktūros komunikacijas gyvenvietėse.“

1.9. „[…] Ar atsiras kas gali paaiškinti Parko direkcijai ir Saugomų teritorijų tarnybai, kad nuotekų siurblinė yra neatsiejama centralizuotų tinklų dalis, ne mano, o centralizuotų tinklų dalis. […] Man nesvarbu kur bus įrengta ta siurblinė, tik leiskit tai padaryti. Žmonės savo lėšom finansuoja tai, ką turėjo seniai atlikti valstybė / savivaldybės ir dar turi kovoti […].“

1.10. „[…] dabar neleidžiama įrengti nuotekų siurblinės, kuri niekaip negali pakenkti parko tikslams, o tik prisidėti prie parko gerovės / švaros pagerinimo. O šioje situacijoje civilizuotai atlikti gamtinius reikalus, pasak parko, negalima. Suprasti reikia, kad galiu grąžinti lauko tualetą ir viskas bus normalu. […]“

1.11. „[…] Net negalėjau numanyti, kad sumokėjus už centralizuotas nuotekų ir vandentiekio komunikacijas negalėsiu prie jų prisijungti dėl vienos institucijos absurdiško prieštaravimo. Jau nekalbu apie tai, kad pajūryje yra sudėtinga ir labai brangu įsirengti nuotekų įrenginius / įkasti siurblinę dėl aukšto gruntinio vandens ir plaukiančio smėlio, dėl ko ženkliai išauga darbų kainos. Tokius darbus galima vykdyti tik vasaros pabaigoje kai vanduo bent kiek nusenka. Ir šioje vietoje parko veiksmai yra nepaaiškinamai nusikalstami žmogiškąja prasme. […] Dabar jau abu mano asmeninės nuosavybės vienetai tiek <…>, tiek <…> nebegalimi naudotis, nors turiu pastatą, bet jame nėra nei vandens, nei nuotekų, turiu žemės sklypą, kuriame pasak parko direkcijos negalima nieko, žmogaus nuosavybė niekaip nėra ginama nei Konstitucijos, nei institucijų, kurios turi žmogui padėti.“

 

2. Pareiškėja kartu su Skundu pateikė Skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus, iš kurių, be kita ko, nustatyta:

2.1. Direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėjas R. P. 2023 m. vasario 17 d. elektroniniame laiške UAB „Vanduja“ buvo nurodęs, jog „[…] Situacija tikrai kebli, nes su žemės sklypo bendrasavininkiais vyksta teisminiai ginčai dėl nelegalių statybų. Tinklai tiesiami sklype, adresu <…>, tačiau nėra pateiktas sklypo bendraturčių sutikimas. Jei tinklai tiesiami ir sklype <…>, tuomet Projekto pavadinimas neatitinka numatomų sprendinių. Be to šiame sklype (<…>) vyksta teisminis ginčas dėl viešo intereso gynimo, todėl, kol vyks teisminiai procesai, jokie statybos ar projektavimo darbai negali būti atliekami (tai „išplaukia“ iš teisminės praktikos).“

2.2. Tarnybos 2023 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. V3-1763 Pareiškėjai, kaip UAB „Anarima“ direktorei, atsakant į Aplinkos ministerijos 2023 m. rugpjūčio 31 d. persiųstą Pareiškėjos kreipimąsi, be kita ko, buvo nurodyta:

„[…] Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 3 d. 2 p. įtvirtinta, kad leidžiama rekonstruoti esamus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodyboje. Tačiau pažymėtina tai, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta galimybė sodybos statinius, įrenginius statyti / rekonstruoti / įrengti keliuose žemės sklypuose. Iš išdėstyto darytina išvada, kad Sklype Nr. 2 [pastaba: žemės sklypas, esantis adresu <…>, Karklės k., Klaipėdos r.] sodybos pastatų, statinių, inžinerinių įrenginių statyba / rekonstrukcija / įrengimas yra leidžiamas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Taigi, sodybos žemės sklype leidžiama pagalbinio ūkio pastato bei inžinerinių statinių / įrenginių statyba. Tačiau teisės aktai neleidžia sodybos priklausinius, įrenginius išdėstyti keliuose žemės sklypuose. […]

Išvada: atsižvelgiant į aukščiau paminėtus teisės aktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį, teritorijų planavimo dokumentus, reglamentuojančius statybų teisę valstybiniuose parkuose, Sklype Nr. 1 [pastaba: žemės sklypas, esantis adresu <…>, Karklės k., Klaipėdos r.] nėra galimybės statyti siurblinę, vandentiekio, nuotekų įrangą, reikalingą aptarnauti pastatą, esantį kitame Sklype Nr. 2.“

2.3. UAB „Vanduja“ 2024 m. balandžio 26 d. rašte Nr. 2024/17 Pareiškėjai buvo nurodyta:

„[…] Informuojame, kad UAB „Vanduja“ 2023 metais pastatė bendro naudojimo buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklus <…> gatvėje, Karklės k., Klaipėdos r., pagal UAB „Roboventa“ ir UAB „Vanduja“ parengtus projektus Nr. ROB-20191106-00-TDP-LVN ir Nr. 2021-09-16-TDP-VN. Buitinių nuotekų bendro naudojimo tinklų statyba yra baigta ir priduota AB „Klaipėdos vanduo“. Šie buitinių nuotekų tinklai yra slėginiai, todėl kiekvienas vartotojas, norintis prisijungti prie šių tinklų turi atskirai išsiimti AB „Klaipėdos vanduo“ prisijungimo sąlygas, parengti projektą ir pastatyti buitinių nuotekų išvadus bei įsirengti atskiras buitinių nuotekų slėgio kėlimo siurblines.

Pažymime, kad ties <…> ir <…> sklypais yra įrengtas buitinių nuotekų šulinys, kuriame yra dvi atšakos su sklendėmis skirtomis šiems adresams pasijungti.“

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2 priedas

 

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

1. Dėl Pareiškėjos Skunde nurodytų aplinkybių, Seimo kontrolierė su paklausimais kreipėsi:

1.1. į Urėdiją, be kita ko, institucijos prašydama: informuoti, ar Pareiškėjos 2023 m. liepos 20 d. kreipimasis buvo nagrinėtas Urėdijoje, o ne tik Urėdijos Kretingos teritoriniame padalinyje; patvirtinti arba paneigti Pareiškėjos Skunde nurodytas faktines aplinkybes dėl valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. <…>) esančio tuščio ploto, nurodant, ar šios faktinės aplinkybės buvo vertinamos ir laikomos nereikšmingomis sprendžiant dėl Urėdijos sutikimo buitinių nuotekų siurblinės įrengimui valstybinės žemės sklype neišdavimo; nurodyti, ar Urėdijos Kretingos teritorinio padalinio atsisakymas duoti sutikimą dėl buitinių nuotekų siurblinės įrengimo valstybinės žemės sklype buvo susijęs tik su Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata; jei, Urėdijos nuomone, sutikimas negali būti išduotas remiantis ir kitomis teisės aktų nuostatomis – nurodyti jas; nurodyti, ar Urėdijos Kretingos teritorinio padalinio 2023 m. liepos 24 d. rašte išdėstyti argumentai dėl nesamos galimybės statyti buitinių nuotekų siurblinę valstybinės žemės sklype, laikytini Urėdijos administraciniu aktu, t. y. atsisakymu išduoti Pareiškėjai sutikimą dėl buitinių nuotekų siurblinės įrengimo valstybinės žemės sklype, ar informaciniu raštu, kuriame tik pateikta Urėdijos nuomonė dėl nesamos galimybės įrengti buitinių nuotekų siurblinę valstybinės žemės sklype; remiantis teisės aktų nuostatomis, patvirtinti arba paneigti, jog Urėdijos Kretingos teritorinio padalinio 2023 m. liepos 24 d. raštas galėjo (gali) būti skundžiamas ne tik minėtame rašte nurodytoms institucijoms, tačiau ir Urėdijos generaliniam direktoriui;

1.2. į Tarnybą bei Direkciją, be kita ko, institucijų prašydama: nurodyti, kokių teisės aktų nuostatų pagrindu Pareiškėja privalo gauti Tarnybos ir (ar) Direkcijos sutikimą buitinių nuotekų siurblinės žemės sklype (kadastro Nr. <….), adresu <…>, Karklė, Klaipėdos r. (toliau – Žemės sklypas) įrengimui; patvirtinti arba paneigti Pareiškėjos Skunde nurodytą teiginį, jog Pareiškėjai negavus Tarnybos ir (ar) Direkcijos sutikimo dėl buitinių nuotekų siurblinės Žemės sklype įrengimo Pareiškėjai yra užkertamas kelias jai priklausantį turtą, esantį adresu <…>, Karklė, Klaipėdos r., prijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų; informuoti, ar derinant UAB „Roboventa“ ir UAB „Vanduja“ parengtus projektus Nr. ROB-20191106-00-TDP-LVN ir Nr. 2021-09-16-TDP-VN dėl bendrojo naudojimo buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklų įrengimo <…> gatvėje, Karklės k., buvo reikalingas (gautas) Tarnybos pritarimas; jei taip – nurodyti, ar sutikimo išdavimo metu buvo vertintos aplinkybės dėl būsimo poreikio asmenims, pageidaujantiems prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, atskirai įsirengti buitinių nuotekų slėgio kėlimo siurblines ir dėl jų įsirengimo gauti Tarnybos ir (ar) Direkcijos sutikimą; paaiškinti Pareiškėjos Skunde nurodytą aplinkybę, jog Direkcija sutikimo įrengti buitinių nuotekų siurblinę Žemės sklype nedavė dėl vykstančių teisminių ginčų; remiantis dokumentais, patvirtinti arba paneigti Pareiškėjos Skunde nurodytą teiginį, jog Pajūrio regioninio parko Apsaugos reglamentas nuo pat pradžių numatė leidimą tiesti infrastruktūros komunikacijas gyvenvietėse; nurodyti, ar Tarnybos atsisakymas duoti sutikimą dėl buitinių nuotekų siurblinės įrengimo Žemės sklype buvo susijęs tik su tuo metu galiojusios Saugomų teritorijų įstatymo redakcijos 13 straipsnio 3 dalies 2 punkte [pastaba: šiuo metu aktualios Saugomų teritorijų įstatymo redakcijos 9 straipsnio 3 dalies 2 punktas] įtvirtinta nuostata; jei, Tarnybos nuomone, sutikimas negali būti išduotas remiantis ir kitomis teisės aktų nuostatomis – nurodyti jas; informuoti, ar be Direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėjo el. laiško UAB „Vanduja“ Direkcija oficialiai teikė Pareiškėjai atsakymą, kuriame būtų buvęs nurodytas atsisakymas išduoti sutikimą buitinių nuotekų siurblinės Žemės sklype įrengimui; jei ne – nurodyti kokiu pagrindu ir tikslu Direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėjas el. laiške teikė informaciją (nuomonę) UAB „Vanduja“ dėl Pareiškėjai aktualaus klausimo; nurodyti, ar Tarnybos 2023 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. V3-1763 išdėstyti argumentai dėl nesamos galimybės statyti buitinių nuotekų siurblinę Žemės sklype laikytini Tarnybos administraciniu aktu, t. y. atsisakymu išduoti Pareiškėjai sutikimą dėl buitinių nuotekų siurblinės įrengimo Žemės sklype, ar informaciniu raštu, kuriame tik pateikta Tarnybos nuomonė dėl nesamos galimybės įrengti buitinių nuotekų siurblinę Žemės sklype; pateikti teisės aktų nuostatomis pagrįstą Tarnybos ir Direkcijos nuomonę, kaip Pareiškėja galėtų realizuoti teisę dėl jai priklausančio turto prisijungimo prie centralizuotų nuotekų tinklų, t. y. kokiu būdu turėtų būti išspręsta Pareiškėjai aktuali problema dėl buitinių nuotekų siurblinės įrengimo ir kurioje konkrečioje vietoje, Tarnybos ir Direkcijos nuomone, nuotekų siurblinė galėtų (turėtų) būti statoma, jog nebūtų pažeistos Saugomų teritorijų įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos bei galiojantys teritorijų planavimo dokumentai.

 

2. Atsakydama į Seimo kontrolierės paklausimą dėl Pareiškėjos Skunde nurodytų aplinkybių, Urėdija 2024 m. liepos 18 d. rašte Nr. 58-S-11973, pateikė paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, nurodė:

2.1. „[…] Pareiškėja 2023 m. liepos 19 d. elektroniniu paštu (reg. Nr. 58-PIL-1106) kreipėsi į VMU Kretingos regioninį padalinį dėl pritarimo buitinių nuotėkų siurblinės įrengimo VMU patikėjimo teise valdomame valstybinės žemės miškų ūkio paskirties sklype, kadastrinis Nr. <…>, esančiame šalia Pareiškėjos privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastrinis Nr. <…>, adresu <…., Karklė, Klaipėdos r. iki vandens kolonėlės paplūdimyje brėžinio suderinimo. VMU, įvertinusi tai, kad buitinių nuotekų siurblinė su ją jungiančiais tinklais planuojama įrengti VMU patikėjimo teise valdomame valstybinės žemės miškų ūkio paskirties sklype, kadastrinis Nr. <…>, siurblinės įrengimui nepritarė ir apie tai Pareiškėją informavo 2023 m. liepos 24 d. raštu Nr. 58-S-11510 „Dėl nepritarimo buitinių nuotekų siurblinės įrengimui“.

2.2. „VMU savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu (toliau – VSĮĮ), kitais teisės aktais bei savo įstatais (VSĮĮ 2 str. 8 d.). CK 4.106 str. ir 4.109 str. 1 dalies nuostatos įpareigoja patikėjimo teise valdantį valstybės turtą subjektą valdyti, naudoti jam perduotą turtą, juo disponuoti patikėtinio įstatuose ir jo veiklą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. CK 4.106 str. 1 d. apibrėžta turto patikėjimo teisė: tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Turto patikėjimo teisės sąvoka taip pat pateikiama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 2 str. 12 p.: „Turto patikėjimo teisė – valstybės ar savivaldybių institucijos, Lietuvos banko, valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos teisė savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis valdyti, naudoti valstybės ar savivaldybių perduotą turtą ir disponuoti juo nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų.“

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nėra pateikiamas baigtinis sąrašas sprendimų, susijusių su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, kuriuos turi teisę priimti valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo subjektai […], todėl jų diskrecija šioje srityje yra pakankamai plati. Tačiau pažymėtina, kad kaip nustato VSTVNDĮ 9 str. valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: visuomeninės naudos; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (1p.); efektyvumo; šis principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (2 p.); racionalumo; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas (3 p.); viešosios teisės; šis principas reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (4 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės turtą patikėjimo teise valdantys subjektai, valdydami, naudodami šį turtą ar juo disponuodami, privalo elgtis kaip apdairūs ir racionalūs savininkai, vadovautis įstatyme numatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1571-624/2015).

Teismai taip pat yra pažymėję, kad valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos. Viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pagal teisėtumo principą reikalaujama atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galią turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 232/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1357-520/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1837-502/2018).

Aktualu ir tai, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) 95 str. [pastaba: iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusios įstatymo redakcijos] imperatyviai nustato, kad „Miško žemėje draudžiama: statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius; paversti miško žemę kitomis žemės naudmenomis, išskyrus Miškų įstatyme nustatytus atvejus; privačią miško valdą arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančią miško žemę skaidyti į dalis, išskyrus Miškų įstatyme nustatytus atvejus.“ Iš šios teisės normos dispozicijos akivaizdu, kad draudžiama bet kokių statinių ir (ar) įrenginių statyba / statymas / tiesimas, išskyrus inžinerinių statinių ir (ar) įrenginių, kurie priskiriami miško infrastruktūrai. Kaip apibrėžta Miškų įstatymo 2 str. 11 d. „Miško infrastruktūra – miško medelynuose įrengta infrastruktūra, miško žemėje esantys miško keliai, miško žemės sausinimo sistemų įrenginiai, miško priešgaisrinės apsaugos sistemos inžineriniai statiniai ir įrenginiai, taip pat kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti.“ „Valstybiniuose miškuose esanti miško infrastruktūra, sukurta iš miško valdytojo lėšų ir (arba) jam skirtų valstybės lėšų, nuosavybės teise priklauso valstybei“ (Miškų įstatymo 7 str. 5 d.). Pagal Miškų įstatymo 2 str. 19 p. „Miško valdytojas – miško savininkas; miškų urėdija, valstybinio rezervato direkcija, nacionalinio parko direkcija, savivaldybė, valstybės įmonė ar kitas juridinis asmuo, valdantis patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka jam Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miško žemę; […]“. Taigi, sistemiškai aiškinant viešosios teisės principą „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, darytina išvada, kad: miško žemėje galimi tik miško infrastruktūrai priskiriami inžineriniai statiniai ir (ar) įrenginiai.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 9 dalis nustato, jog miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). To paties įstatymo 2 straipsnio 20 dalis nustato, kad miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, akivaizdu, kad net jei dalyje žemės sklypo neauga medžiai, tai nereiškia, kad žemės sklypas nėra laikomas miško žeme.

Aktualu ir tai, kad Miškų įstatymo 11 str. 1 d. nustatyti išimtiniai atvejai (inter alia 2 punkte, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti). Be to, remiantis Miškų įstatymo 11 str. 5 d., miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose, kas šiuo atveju nėra atlikta. Vadovaudamiesi pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatomis manome, kad statyti statinius (šiuo atveju įrengti privačią buitinių nuotekų siurblinę) miško žemėje draudžiama. Statyti statinius miško žemėje galima tik Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, tik teisės aktų nustatyta tvarka pavertus miško žemę kitomis naudmenomis, tik kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis yra suplanuotas atitinkamuose teritorijų planavimo dokumentuose.“

2.3. „Žemės įstatymo 7 str. 6 d. (redakcija galiojusi iki 2023 m. gruodžio 31 d.) numatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodyti patikėtiniai (šiuo atveju VMU) negali perduotų miško žemės sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo. Vyriausybės nutarime gali būti nustatyta ir kitų apribojimų valdyti bei naudoti perduotus miško žemės sklypus ar kitus žemės sklypus. Žemės įstatymo 7 str. 13 d. numatyta, kad valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai [pastaba: Urėdijos paminėtos Žemės įstatymo nuostatos nuo 2026 m. sausio 1 d. galiojančioje Žemės įstatymo redakcijos atitinka 7 straipsnio 5, 8, 14 dalis].

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus […] Pareiškėjos reikalavimas leisti VMU patikėjimo teise valdomame žemės sklype įrengti buitinių nuotekų siurblinę, pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį nelaikytini su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu susijusiu sandoriu. Aukščiau cituoti įstatymai imperatyviai draudžia patikėtinei VMU (valdančiai ir naudojančiai valstybinę žemę patikėjimo teise, pagal nurodytą jos paskirtį, vykdančiai kompleksinę miškų ūkio veiklą) priimti sprendimus, susijusius su valstybinės žemės perdavimu naudoti kitu būdu ar kitaip suvaržyti daiktines teises į šią žemę. Todėl nors vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 10 dalimi visi valstybinės žemės patikėtiniai turi teisę sudaryti sandorius dėl žemės servitutų, tačiau dėl Žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto draudimo patikėtiniai, kurie patikėjimo teises į valstybinės žemės sklypus įgijo vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, sandorių, kurių pagrindu patikėtinių valdomas žemės sklypas įgytų tarnaujančiojo daikto statusą, sudaryti negali.“

2.4. „VMU Kretingos regioninio padalinio 2023 m. liepos 24 d. raštas Nr. 58-S-11510 dėl nesamos galimybės statyti buitinių nuotekų siurblinę VMU patikėjimo teise valdomame miško žemės sklype, iš esmės yra laikomas informacinio pobūdžio raštu, kadangi raštas susijęs su VMU atsisakymu leisti patikėjimo teise valdomoje valstybinėje miško žemėje tam tikras veiklas – šiuo atveju – statyti buitinių nuotekų siurblinę. VMU, spręsdama dėl leidimo statyti buitinių nuotekų siurblinę valstybei priklausančioje miško žemėje, įgyvendino atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu.“

2.5. „[…] atsakymų apskundimo tvarka numatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) ir Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Tiek VAĮ, tiek Taisyklėse numatyta, kad VMU atsakymas gali būti skundžiamas VMU arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, arba per 1 (vieną) mėnesį nuo atsakymo gavimo Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka, arba Regionų apygardos administraciniam teismui, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

 

3. Kartu su paaiškinimais Urėdija pateikė:

3.1. Pareiškėjos 2023 m. liepos 19 d. el. laišku atsiųstą prašymą Urėdijos Kretingos regioniniam padaliniui (nuorašą), iš kurio matyti, jog Pareiškėja Urėdijos teritorinio padalinio prašė „[…] peržiūrėti mano prašymą ir leisti siurblinę įrengti dalyje jūsų žinioje esančioje žemėje (schema pridedama), kurioje realiai nėra jokių medžių ar kitų vertingų augalų.“

3.2. Urėdijos Kretingos regioninio padalinio 2023 m. liepos 24 d. raštą Nr. 58-S-11510 „Dėl nepritarimo buitinių nuotėkų siurblinės įrengimui“ (kopiją), kuris patvirtina, jog Urėdijos Kretingos regioninis padalinys nepritarė buitinių nuotekų siurblinės su ją jungiančiais tinklais įrengimui miškų ūkio paskirties valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. <…>) remdamasis tuo, kad „[…] Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatomis, šio straipsnio 3 dalyje nurodyti patikėtiniai (taip pat ir VMU) negali perduotų valdyti patikėjimo teise miško žemės sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti juos naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Atsižvelgiant į minėtas Žemės įstatymo nuostatas VMU neturi teisės priimti sprendimų prieštaraujančių Žemės įstatymo nuostatoms (imperatyviai draudžiamų Žemės įstatymo reglamentavimu).“

3.3. Pastebėtina, kad minėtame Urėdijos Kretingos regioninio padalinio 2023 m. liepos 24 d. rašte buvo nurodyta tokio institucijos pateikto atsakymo Pareiškėjai apskundimo tvarka, nurodant, jog sprendimą Pareiškėja gali skųsti Aplinkos ministerijai, Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų apygardos administraciniam teismui (Kauno rūmams), tačiau šioms institucijoms Urėdijos Kretingos regioninio padalinio 2023 m. liepos 24 d. rašto Pareiškėja neskundė.

 

4. Tarnybos 2024 m. liepos 18 d. raštu Nr. V3-1886 pateiktuose paaiškinimuose Seimo kontrolierei, be kita ko, buvo nurodyta:

4.1. „[…] Tarnybos veiklos tikslai ir uždaviniai nustatyti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (toliau – ST įstatymas) ir Tarnybos nuostatuose, patvirtintuose aplinkos ministro 2002 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 377. Tarnybos funkcijos išdėstytos ST įstatymo 27 straipsnyje „Saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimas“. Tarnyba yra biudžetinė įstaiga, įgyvendinanti šalies saugomų teritorijų politiką.

Vadovaujantis pateiktų teisės aktų nuostatomis, Tarnyba, be kita ko, pagal kompetenciją nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus, pasiūlymus, pareiškimus ir skundus, konsultuoja kitas institucijas saugomų teritorijų planavimo, apsaugos ir tvarkymo klausimais, bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis. Tačiau kaip viešojo administravimo subjektas, Tarnyba nedalyvauja Lietuvos Respublikos statybos įstatyme įtvirtintuose statybos procesuose. Funkcijos nagrinėti statinių statybų projektus įtvirtintos Statybos įstatymo 27 str. 9. d., kuriame nustatyta, kad „šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina: […] 2) saugomų teritorijų direkcijos (nagrinėjamu atveju – Direkcija).

Atsižvelgiant į išdėstytą, Pareiškėjai nebuvo teisinio pagrindo kreiptis į Tarnybą dėl pritarimo / sutikimo buitinių nuotekų siurblinės įrengimui. Pažymėtina ir tai, kad Pareiškėja į Tarnybą ir nesikreipė.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2023 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. D8(E)-5072 persiuntė Tarnybai Pareiškėjos raštą nagrinėti ir atsakyti pagal kompetenciją, vadovaujantis ST ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymais, bet ne Statybos įstatymo nuostatomis.“

4.2. „Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 425 (nebegalioja nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d.) (toliau – Reglamentas) yra poįstatyminis teisės aktas, kuris nustato specialius Pajūrio regioninio parko teritorijų planavimo, statinių projektavimo ir statybos jo teritorijoje reikalavimus bei apsaugos, tvarkymo ir naudojimo ypatumus (1 p.). Reglamento 2 p. išvardyta eilė įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, statybos techninių reglamentų, kitų teisės aktų bei planavimo dokumentų (iš jų – Pajūrio regioninio parko ir jo zonų ribų bei buferinės apsaugos zonos planas, Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas, regioninio parko dalių specialieji ar detalieji planai, gamtotvarkos ir paveldotvarkos planai, bendrieji planai), kuriais yra reglamentuojama veikla regioniniame parke.

Iš išdėstyto matyti, kad valstybiniame parke planuojama veikla turi neprieštarauti eilei teisės aktų. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 str. 2 d. 16 p. įtvirtinta, kad valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atvejus, kai Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis: […] f) statomi sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai sodybose.

Reglamento 16 p. įtvirtinta, kad inžineriniai statiniai, inžineriniai tinklai bei susisiekimo komunikacijos projektuojamos, statomos (tiesiamos), rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį bei neteršiant aplinkos. 49.1 p.: gyvenviečių urbanistiniai – architektūriniai ir inžinerinės įrangos klausimai sprendžiami rengiant detaliuosius planus ar specialiuosius planus; 49.2 p.: gyvenviečių plėtra diferencijuojama pagal Regioninio parko tvarkymo plane nustatytą jų reglamento tipą. 50. Gyvenamosiose vietovėse įrengiami šiuolaikinį technikos lygį atitinkantys inžineriniai tinklai, gerinama kelių, gatvių, aikščių bei kiemų paviršiaus danga.

Iš išdėstyto matyti, kad, skirtingai, nei teigia Pareiškėja, Reglamente nėra (ir negali būti) įtvirtintas leidimas „tiesti infrastruktūros komunikacijas gyvenvietėse“. Čia tik nurodyta galimybė inžinerinės įrangos klausimus spręsti rengiant detaliuosius planus ar specialiuosius planus.

Direkcija Tarnybą informavo, kad nagrinėjamame žemės sklype nėra parengto ir patvirtinto detaliojo ar specialiojo plano.“

4.3. „Tarnyba 2023 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. V3-1763 pateikė atsakymą į Aplinkos ministerijos 2023 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. D8(E)-5072 persiųstą Pareiškėjos 2023 m. liepos 27 d. prašymą. Tarnybos atsakymas pateiktas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis ir jis nėra administracinis aktas. Raštas traktuotinas kaip institucijos pozicija (nuomonė) nagrinėjamais klausimais.“

4.4. „Tarnyba 2023 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. V3-1763 jau yra pateikusi savo poziciją, kokiems teisės aktams turėtų neprieštarauti numatomi buitinių nuotekų siurblinės įrengimo projekto sprendiniai. Tačiau konkretus nuotekų įrenginių vietos parinkimas, tinkamas suprojektavimas yra ne valstybės institucijų, o projektuotojų kompetencijoje (Statybos įstatymo 13, 14, 16, 24, 27 str.; statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738).

Taip pat Direkcija Tarnybą informavo, kad Pareiškėja galėtų realizuoti teisę dėl jai priklausančio turto prisijungimo prie centralizuotų nuotekų tinklų vadovaujantis „Žemės sklypo (kad. Nr. <…>, <…>) Karklės k., Kretingalės sen., detaliuoju planu“, kurio pagrindiniame brėžinyje ir Aiškinamajame rašte sutartiniu ženklu „NVĮ“ numatytas sprendinys „Esamas uždaras biologinis valymo įrenginys“, be to, Direkcija yra pritarusi UAB „Vanduja“ parengtam „Vandentiekio ir nuotekų tinklų <…>, Karklės k., Kretingalės sen., Klaipėdos r. sav., statybos projekto“ sklypo planui su vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklais.

Pažymėtina ir tai, kad Tarnyba yra pasirengusi bendradarbiauti su projektuotojais teikiant metodinę pagalbą, siekiant rasti tinkamiausią sprendimą, tačiau dėl tarnybinės pagalbos į Tarnybą projektuotojai iki šiol nėra kreipęsi.“

 

5. Iš kartu su paaiškinimais Tarnybos pateiktų dokumentų taip pat nustatyta, kad Tarnyba Aplinkos ministerijos 2023 m. rugpjūčio 31 d. raštu persiųsto Pareiškėjo kreipimosi pagrindu Tarnyba Pareiškėjos situaciją vertino tiek dėl galimybės įrengti buitinių nuotekų siurblinę žemės sklype (kadastro Nr. <…>), tiek žemės sklype (kadastro Nr. <…>).

Aplinkos ministerijos 2023 m. rugpjūčio 31 d. rašte, be kita ko, buvo nurodyta, jog „[…] Aplinkos ministerija 2023-07-27 gavo UAB „Anarima“ direktorės X prašymą dėl Aplinkos ministerijos tarpininkavimo, įrengiant nuotekų siurblinę Karklėje, nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kad. Nr. <…>), <…>, kuriame skundžiami Pajūrio regioninio parko direkcijos veiksmai (toliau – skundas).“

Pažymėtina, kad Tarnybos 2023 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. V3-1763 Pareiškėjai buvo nurodyta šio institucijos atsakymo apskundimo tvarka, tačiau Pareiškėja ja nepasinaudojo.

 

6. Direkcijos Seimo kontrolierei teiktuose paaiškinimuose (2024 m. liepos 19 d. raštas Nr. S-1022) dėl Pareiškėjos Skunde nurodytų teiginių, be kita ko, buvo nurodyta:

6.1. „[…] MLST direkcija nėra gavusi Pareiškėjos prašymų pritarti (duoti sutikimą) buitinių nuotekų siurblinės įrengimui žemės sklype, esančiame <…>, Karklė, Klaipėdos raj. (kadastro Nr. <….) (toliau – Žemės sklypas). 2023 m. balandžio 21 d. gautas „Vandentiekio ir nuotekų tinklų <…>, Karklės k., Kretingalės sen., Klaipėdos r. sav., statybos projektas“ (gavimo Nr. G-741) […]. MLST direkcija 2023 m. balandžio 21 d. raštu Nr. S-689 jam pritarė.“

6.2. „Negavus MLST direkcijos pritarimo dėl buitinių nuotekų siurblinės statybos Žemės sklype, neužkertamas kelias Pareiškėjai priklausantį turtą, esantį sklype, adresu <…>, Karklė, Kretingalės sen., Klaipėdos raj., pajungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų.“

6.3. „Prisijungimo prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų ar atskirai įsirengti buitinių nuotekų slėgio kėlimo siurblines galimybė numatyta „Žemės sklypo (kad. Nr. <…>, <…>) Karklės k., Kretingalės sen., detaliojo plano“ sprendiniuose ir projekte „Vandentiekio ir nuotekų tinklų <…>, Karklės k., Kretingalės sen., Klaipėdos r. sav., statybos projektas.“ MLST direkcijos atstovas, vadovaudamasis priskirta kompetencija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2024-07-01) 27 str. 5 d., Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (suvestinė redakcija 2024-07-01 – 2024-10-31) 27¹ str. 2 d. patikrino „Vandentiekio ir nuotekų tinklų <…>, Karklės k., Kretingalės sen., Klaipėdos r. sav., statybos projekto“ atitikimą reikalavimams, nustatytiems saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentuose, Nuostatuose, kituose veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose teisės aktuose ir nenustačiusi prieštaravimo šiems teisės aktams, jam pritarė. MLST direkcijai nepriskirta kompetencija vertinti dėl būsimų poreikių asmenims, pageidaujantiems prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, atskirai ar kartu įsirengti buitinių nuotekų slėgio kėlimo siurblines. Tačiau dėl suprojektuotų tinklų į MLST direkciją pritarimui gauti turės būti kreipiamasi pagal aukščiau išvardintų teisės aktų reikalavimus.“

6.4. „Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamentas (toliau – Reglamentas) (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 425, galiojo iki 2023-08-23) nustato specialius Pajūrio regioninio parko teritorijų planavimo, statinių projektavimo ir statybos jo teritorijoje reikalavimus bei apsaugos, tvarkymo ir naudojimo ypatumus regioninio parko funkcinio prioriteto zonose. O Reglamento 2 p. nustatyta, kad veiklą Pajūrio regioniniame parke reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymai, kiti teisės aktai, Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas, regioninio parko dalių specialieji ar detalieji planai, gamtotvarkos ir paveldotvarkos planai, bendrieji planai. Atkreipiame dėmesį, kad detalusis planas Žemės sklypui neparengtas. Papildomai informuojame, kad Pajūrio regioninio parko teritorijos tvarkymo principus ir kraštovaizdžio tvarkymo zonas; kraštovaizdžio tvarkymo zonų priežiūros ir vystymo, pažeistų gamtos kompleksų bei objektų atkūrimo priemones; gamtos ir kultūros paveldo apsaugos, rekreacijos, gyvenamųjų vietovių vystymo kryptis bei priemones, pažintiniam turizmui reikalingą infrastruktūrą ir plėtros kryptis nustato Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-623) (toliau – Tvarkymo planas). Tvarkymo plano 24 p. nustatyta, kad regioninio parko teritorijoje palaikomas istoriškai susiformavęs užstatymas, gyvenamųjų vietovių išdėstymas, kuriama kompaktiškai užstatytų, urbanistinių teritorijų sistema, kurioje saugoma ar atkuriama pajūrio gyvenviečių urbanistinė struktūra, puoselėjama tradicinė architektūra, o 26 p. nustatyta, kad naujų sodybų kūrimas galimas: 26.1. gyvenamosios paskirties prioriteto funkcinių zonų sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe), sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) ir ekstensyvaus tvarkymo (GŪe) kraštovaizdžio tvarkymo zonose; buvusių sodybų vietose (26.2 punktas); ekologinės apsaugos prioriteto funkcinės zonos bendrojo apsauginio ūkininkavimo (ŽAb) kraštovaizdžio tvarkymo zonose: vienkieminių sodybų kūrimas galimas žemės sklypuose, kurių plotas ne mažesnis kaip 7 ha, sodybos vietą siejant su esamu užstatymu gretimuose sklypuose ar numatomu užstatymu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 838 patvirtinto Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano sprendiniais Žemės sklypas patenka į Karklės etnokultūrinį draustinį, kurio tikslas – „išsaugoti Karklės kaimo gatvių planinę struktūrą, sodybų erdvinio planavimo principus, susiformavusią žemėnaudos struktūrą“. Vadovaujantis Tvarkymo plano sprendiniais etnokultūriniame draustinyje numatyta galimybė tik atkurti buvusias sodybas. MLST direkcijos žiniomis, Žemės sklype nėra nustatytas juridinis faktas dėl buvusios sodybos. Atsižvelgiant į išdėstytą, paneigiame Pareiškėjos Skunde nurodytą teiginį, jog Pajūrio regioninio parko Apsaugos reglamentas nuo pat pradžių numatė leidimą tiesti infrastruktūros komunikacijas gyvenvietėse, kaip neatitinkantį teisės aktų reikalavimų.“

6.5. „MLST direkcija 2023 m. vasario 14 d. elektroniniu laišku gavo UAB „Vanduja“ prašymą peržiūrėti preliminarius vandentiekio nuotekų sprendinius <…>, Karklė: „siunčiu peržiūrai preliminarius vandentiekio nuotekų sprendinius <…>, Karklė“. Informuojame, kad MLST direkcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27¹ str. 2 d. nustatyta tvarka, „tikrina statinių, suprojektuotų valstybiniuose parkuose, saugomų teritorijų direkcijoms priskirtuose valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose rezervatuose, biosferos rezervatuose, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonose, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, projektus“. MLST direkcijai nebuvo pateiktas projektas, o tik preliminarūs vandentiekio nuotekų sprendiniai <…>, Karklė. MLST direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Nuostatais ir kitais teisės aktais priskirta kompetencija ir Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių […] 42. p. nustatyta tvarka, peržiūrėjo gautus dokumentus ir nustatė, kad tinklai projektuojami ne tik sklype, adresu <…>, bet ir Žemės sklype bei informavo UAB „Vanduja” projektuotoją elektroniniu laišku, kad, MLST direkcijos specialistų nuomone, projekto pavadinimas neatitinka sprendinių, be to nepateiktas sklypo, adresu <…> savininkų sutikimas. MLST direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėjas, žinodamas susiklosčiusią situaciją dėl to, kad Žemės sklype nustatyta pastato – ūkinio pastato savavališka statyba ir Klaipėdos apylinkės teisme iškelta byla dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą panaikinimo ir įpareigojimo išregistruoti atliktą teisinę registraciją, informavo apie tai UAB „Vanduja“. MLST direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėjas, […] informavo UAB „Vanduja“ apie susiklosčiusią situaciją Žemės sklype. Primename, kad kaip nustatyta Statybos įstatymo 27 str. 16 d., kad jei yra „gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys) ar statinyje (jo dalyje, jeigu statinį nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys ir statinio dalys suformuotos atskirais turtiniais vienetais), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti, tokiu atveju gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas tik su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems statybos darbams atlikti“. Į MLST direkciją buvo kreiptasi ne įteisinti jau atliktus savavališkus statybos darbus, bet derinti inžinerinių tinklų naujos statybos. MLST direkcija informuoja, kad prašymų, kuriuose būtų atsisakymas išduoti sutikimą / derinimą buitinių nuotekų siurblinės Žemės sklype įrengimui, Pareiškėja MLST direkcijai nebuvo pateikusi.“

6.6. „Pareiškėja galėtų realizuoti teisę dėl jai priklausančio turto prisijungimo prie centralizuotų nuotekų tinklų, vadovaujantis „Žemės sklypo (kad. Nr. <…>, <…>) Karklės k., Kretingalės sen., detaliuoju planu“, kurio pagrindiniame brėžinyje ir Aiškinamajame rašte sutartiniu ženklu „NVĮ“ numatytas sprendinys „Esamas uždaras biologinis valymo įrenginys“, be to, MLST direkcija yra pritarusi UAB „Vanduja“ parengtam „Vandentiekio ir nuotekų tinklų <…>, Karklės k., Kretingalės sen., Klaipėdos r. sav., statybos projekto“ sklypo planui su vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklais. Informuojame, kad STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (Suvestinė redakcija 2024-07-11 – 2024-10-31) (toliau STR) 1 priede nustatytos projekto vadovo, o 2 priede – projekto dalies vadovo funkcijos ir atsakomybė. Projekto vadovas parengia techninio projekto ar techninio darbo projekto bendrąją dalį (STR 1 priedo 2.8. p.), o „pasirašydamas projektą nurodo kvalifikacijos atestato ar pažymos numerį ir taip prisiima atsakomybę, kad projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas“ (STR 1 priedo 2.9. p.). STR 2 priedo 2.7. p. nurodyta, kad projekto dalies vadovas „užtikrina, kad projekto dalies projektiniai sprendiniai, įgyvendinantys esminius statinių reikalavimus, būtų pateikti su konkrečiais techniniais parametrais (ar kita forma išreikštais reikalavimais), kad šie ir kiti projektiniai sprendiniai atitiktų susijusių su projekto dalimi, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, šią dalį normuojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, būtų atlikti reikiami skaičiavimai, derinimai, parengti būtini brėžiniai, techninės specifikacijos, aiškinamieji raštai ir kiti reikalingi dokumentai“, o STR 2 priedo 2.8. p. nustatyta, kad „pasirašydamas projekto dalį, nurodo kvalifikacijos atestato ar pažymos numerį ir taip prisiima atsakomybę, kad projektas atitinka su projekto dalimi susijusių įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas“. Statybos dalyvius, jų pareigas ir teises nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas […], įstatymo lydintieji teisės aktai. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 str. nustatytos Statytojo (užsakovo) pareigos ir teisės. Statytojas (užsakovas) privalo: 1) pateikti statinio projektuotojui privalomuosius statinio projekto rengimo dokumentus; 2) organizuoti (arba pavesti tai padaryti statinio projektuotojui) statinio statybos sklypo, statybvietės ir gretimų statinių bei sklypų, kuriems statyba gali daryti neigiamą poveikį, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus statybinius tyrimus ir sudaryti sąlygas tyrėjui juos atlikti bei kitos pareigos ir teisės. MLST direkcijos kompetencijai nepriskirta funkcija numatyti techniškai, funkciškai ar pan. tinkamiausias vietas nuotekų siurblinės įrengimui, tačiau numatomi sprendiniai negali prieštarauti teritorijų planavimo, statinių projektavimo teisės aktams.“

 

7. Kartu su paaiškinimais Tarnyba pateikė Direkcijos 2023 m. balandžio 21 d. raštą Nr. S-689 (7.1) „Dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų <…>, Karklės k., Kretingalės sen., Klaipėdos r. sav., statybos projekto“ (kopiją), kuris patvirtino, jog Direkcija, atsižvelgdama į 2023 m. balandžio 20 d. gautą Pareiškėjos įgalioto asmens (UAB „Vanduja“ atstovo) prašymą dėl pritarimo Vandentiekio ir nuotekų tinklų <…>, Karklės k., Kretingalės sen., Klaipėdos r. sav., statybos projektui, buvo pritarusi „Vandentiekio ir nuotekų tinklų <…> Karklės k., Kretingalės sen., Klaipėdos r. sav., statybos projekto“ sklypo planui su vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklais.

 

8. Tyrimo metu paaiškėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-414-796/2024, buvo išspręstas ginčas pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį Pareiškėjai dėl deklaracijos apie statinio, pastatyto žemės sklype <…>, Karklės k., statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo ir pagal Pareiškėjos priešieškinį ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl administracinių sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys J. M., Direkcija, VĮ Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija. Iki šios teismo nutarties priėmimo Direkcija laikėsi pozicijos, jog Statybos įstatymo 27 str. 16 d. pagrindu institucijų sutikimas dėl buitinių nuotekų siurblinės įrengimo žemės sklype, adresu <…>, Karklė, negali būti svarstomas.

 

9. Seimo kontrolierė kreipdamasi papildomu kreipimusi į Direkciją siekė išsiaiškinti, ar laikotarpyje nuo 2024 m. iki 2025 m. pabaigos Pareiškėja buvo kreipusis į Direkciją su prašymu suderinti vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos projektą dėl inžinerinių tinklų (nuotekų siurblinės) įrengimo Žemės sklype; taip pat gauti informaciją, ar žemės sklype, adresu <…>, Karklė, Klaipėdos r., (kadastro Nr. <….), esančio gyvenamojo namo savininkas yra (buvo) kreipęsis į Direkciją dėl sutikimo žemės sklype, adresu <…>, Karklė, Kretingalės sen., leisti statyti buitinių nuotekų siurblinę ir kaip šiuo atveju buvo (jei buvo) sprendžiamas šis klausimas; taipogi sužinoti, ar, Direkcijos žiniomis, teisme (-uose) nėra Pareiškėjos ar kitų viešojo administravimo institucijų inicijuotų ginčų dėl Žemės sklypo ar jame esančių statinių, o taip pat ginčo, susijusio su Pareiškėjos siekiu minėtame Žemės sklype įsirengti nuotekų siurblinę.

 

10. Direkcija 2025 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. S-2164) pateikė Seimo kontrolierei paaiškinimus, be kita ko, nurodydama:

10.1. „Informuojame, kad Direkcija laikotarpyje nuo 2024 metų […] nėra gavusi Pareiškėjos prašymų pritarti (duoti sutikimą) vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos projektui dėl inžinerinių tinklų (nuotekų siurblinės) įrengimo Sklype [pastaba: žemės sklypas, adresu <…>, Karklė, Klaipėdos r.]

10.2. „Direkcija 2024 m. liepos 23 d. gavo prašymą pritarti projektui „Vandentiekio ir nuotekų tinklų <…>, Karklės k., Kretingalės sen., Klaipėdos r. sav., statybos projektas“ (toliau – Projektas) (gavimo Direkcijoje Nr. G-1582) […]. Direkcija 2024 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. S-1175 jam pritarė […]. Prisijungimo prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų galimybė numatyta „Žemės sklypo (kad. Nr. <…>, <…>) Karklės k., Kretingalės sen., detaliojo plano“ sprendiniuose ir projekte „Vandentiekio ir nuotekų tinklų <…>, Karklės k., Kretingalės sen., Klaipėdos r. sav., statybos projektas“. Direkcijos atstovas […] Projektui pritarė.

10.3. „[…] Direkcija 2024 m. gegužės 21 d. gavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos raštą Nr. (5.1.23 Mr)A5-1804) „Dėl leidimo rengti detalųjį planą” (gavimo Direkcijoje Nr. G-942) su prašymu informuoti, ar Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija sutinka, kad būtų rengiamas žemės sklypo kad. Nr. <…> detalusis planas pagal nurodytus planavimo tikslus […], kuriame X ir J. M. [asmens duomenys neskelbtini] prašo […] organizuoti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. <…>, adresas Klaipėdos rajono sav., Karklės k., <…>, ar kvartalo, į kurį patenka šis žemės sklypas detaliojo plano rengimą, su tikslu pakeisti šio žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties, nustatyti naudojimo būdą vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Taip pat jos prašo nustatyti planuojamą plotą, atitinkantį kvartalo sąvoką“.

Direkcija informavo Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, kad pagal Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą (patvirtintas 2016 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 838) Sklypas patenka į Pajūrio regioninio parko konservacinio funkcinio prioriteto zoną – Karklės etnokultūrinį draustinį. Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano 2.7. p. nustatyta, kad „Karklės etnokultūrinio draustinio tikslas – išsaugoti Karklės kaimo gatvių planinę struktūrą, sodybų erdvinio planavimo principus, susiformavusią žemėnaudos struktūrą“.

[…] Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu Sklypo žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, todėl jam taikomas specializuoto apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonos (ŽAs) apsaugos reglamentas.

[…] Pagal „Pajūrio (Karklės) regioninio parko etnografinės dalies specialiojo namų valdų žemės sklypų suplanavimo projektą“ (patvirtintas 1996 m. balandžio 11 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 78) Sklype sodybų atstatymas (regeneravimas) nenumatytas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2868-662/2019 atmetė skundą dėl galimybės Sklype pakeisti naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę ir nustatyti naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų teritorijos. Po šios teismo nutarties priėmimo iki šiol iš esmės nėra pasikeitusios aplinkybės (teisės aktai, teritorijų planavimo dokumentai), reglamentuojančios statinių bei pastatų statybas Sklype.“

 

11. Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ 2026 m. vasario 19 d. duomenimis, Žemės sklype (kadastro Nr. <…>) 2022 m. vasario 17 d. buvo užfiksuota savavališka statyba ir tuo pagrindu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas surašė savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-220217-00031, kuris ir šiuo metu yra galiojantis.

 

12. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. AV-1793 „Dėl […] žemės sklypų (kad. Nr. <…>, <…>), esančių Karklės kaime, Kretingalės seniūnijoje, detaliojo plano patvirtinimo ir žemės paskirties pakeitimo“ patvirtintame detaliajame žemės sklypų (kad. Nr. <…>, <…>) plane buvo suprojektuoti vietiniai nuotekų tinklai. Pagrindiniame brėžinyje žemės sklype (kadastro Nr. <…>) nurodyta, jog yra įrengtas (jau esamas) uždaras biologinis valymo įrenginys, o detaliojo plano aiškinamajame rašte prie inžinerinės infrastruktūros sprendinių nurodyta, jog „[…] Buitinės nuotekos: sklype Nr. 1 [pastaba: žemės sklypas, kurio kadastro Nr. <…>] susidariusios nuotekos bus nuvedamos į laikiną nuotekų biologinį nuotekų valymo įrenginį, kuris yra įrengtas sklype Nr. 1, išvalytas vanduo naudojamas želdinių laistymui […]. Kai bus įrengti centralizuoti nuotekų tinklai planuojamoje teritorijoje, bus pasijungta į juos, o laikini vietiniai buitinių nuotekų įrenginiai bus demontuoti.“

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

 

Nacionalinės teisė aktai

1.Seimo kontrolierių įstatymo:

2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 1 dalis – „Biurokratizmas– tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.“

3 straipsnis „Seimo kontrolierių veiklos tikslai“ – „Seimo kontrolierių veiklos tikslai:

1) ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms;“

 

2. Viešojo administravimo įstatymo:

2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 5 dalis – „Administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei.“

14 straipsnis „Administracinio sprendimo apskundimas“ – „Asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo administracinio sprendimo ar atsakymo įteikimo (paskelbimo) asmeniui šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dienos ar veiksmo (neveikimo) arba vilkinimo paaiškėjimo asmeniui dienos tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.“

 

3. Žemės įstatymo:

7 straipsnio „Valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja patikėjimo teise“

5 dalis – „Vyriausybės nutarimais valstybinės žemės sklypai miškui veisti ir (ar) kuriuose yra miško žemė perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos.“

8 dalis – „Šio straipsnio 5 dalyje nurodyti patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus dėl žemės servitutų nustatymo sandoriais ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimų išdavimą pagal Statybos įstatymo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas. Vyriausybės nutarime gali būti nustatyta ir kitų apribojimų valdyti bei naudoti perduotus miško žemės ar kitus žemės sklypus. Šioje dalyje numatyti apribojimai neriboja valstybinės žemės, valdomos patikėjimo teise, valdytojų teisės sudaryti Saugomų teritorijų įstatyme numatytas apsaugos sutartis.“

14 dalis – „Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.“

 

4. Saugomų teritorijų įstatymo:

9 straipsnio „Veiklos draustiniuose reglamentavimas“ 3 dalis – „Statybos gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose reglamentavimas: […]

2) Nauji sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai statomi, esami rekonstruojami laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatas (namas). Sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio žemės sklypo dalyje, nesuformuotoje kaip atskiras žemės sklypas ir apimančioje iki 2 hektarų plotą, išskyrus atvejus, kai atstatomi istorinės dvaro sodybos statiniai, kurie (registruoti Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultūros vertybės) buvo išdėstyti didesniame kaip 2 hektarų plote. Jeigu atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus vienos sodybos pastatų ir inžinerinių statinių užimama žemė priskiriama keliems gretimiems žemės sklypams, nes sodybą dalija viešasis kelias ar upė, laikoma, kad sodyba yra išsidėsčiusi keliuose žemės sklypuose (žemės valdoje) ir šiame straipsnyje nustatyta pastatų ir inžinerinių statinių statybos sodybose teisė juose taikoma, kol šie žemės sklypai ir juose esantys statiniai priklauso tam pačiam žemės savininkui (bendraturčiams).“

 

5. Statybos įstatymo:

27 straipsnio „Statybą leidžiantys dokumentai“

9 dalis – „Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytų statinio projektų (statinio projekto rengimo pirmuoju etapu rengiamo dokumento – projektinių pasiūlymų) sprendinių atitiktį įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina šio įstatymo 27¹ straipsnyje nurodyti subjektai.“

16 dalis – „Šiame straipsnyje nurodytos statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu:

1) iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys) ar statinyje (jo dalyje, jeigu statinį nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys ir statinio dalys suformuotos atskirais turtiniais vienetais), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems ir kitiems statybos darbams atlikti. Kai statinį nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys ir statinio dalys suformuotos atskirais turtiniais vienetais, šis reikalavimas taikomas statinio daliai, kurioje nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti;“

27¹ straipsnio „Projektinius pasiūlymus tikrinančių subjektų kompetencija“ 2 dalis – „Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina:

1) statinių, suprojektuotų valstybiniuose parkuose, saugomų teritorijų direkcijoms priskirtuose valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose rezervatuose, biosferos rezervatuose, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonose, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, projektinius pasiūlymus. Tikrinama projektinių pasiūlymų sprendinių atitiktis reikalavimams, nustatytiems:

1. a) saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentuose (statinio paskirties atitiktis žemės sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai, naudojimo būdui);
2. b) valstybinių parkų nuostatuose (statinių išdėstymo žemės sklype, leistinų žemės sklypo užstatymo rodiklių, statinių formų, tūrių, panaudotų medžiagų);
3. c) kituose veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose teisės aktuose; […]“

32 straipsnis „Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ – „Savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.“

 

6. 6. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo:

12 straipsnio „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo planavimas“ 2 dalis – „Savivaldybių institucijos turi siekti, kad pagal infrastruktūros plėtros planus visi savivaldybės gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas. Aglomeracijose turi būti planuojamos centralizuotosios geriamojo vandens tiekimo ir centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus.“

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių:

45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: […]

45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; […]“

 

8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“:

7 punktas – „Projektas rengiamas vadovaujantis:

7.1. Statybos įstatymu [5.1] ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus; teisės aktais, reglamentuojančiais esminius statinių reikalavimus ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases; kitais teisės aktais; teritorijų planavimo, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais.“

1 priedo „Projekto vadovo funkcijos“

1 punktas – „Projekto vadovas, atstovaudamas statytojo interesams ir nepažeisdamas projektuotojo interesų, privalo užtikrinti, kad projekto sprendiniai atitiktų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 [5.17] nustatytus esminius statinių reikalavimus, įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų [5.1] reikalavimus, nepažeistų valstybės, neįgaliųjų integracijos, visuomenės ir trečiųjų asmenų interesų.“

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGA TEISMŲ PRAKTIKA

 

1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas (byla Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03):

„Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui.

[…] Konstitucinė nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, konstitucinis atviros visuomenės imperatyvas, konstitucinė valstybės tarnybos samprata suponuoja tai, kad valstybės tarnyba turi būti atvira, prieinama žmonėms, kurių reikalus ji tvarko. Minėta, kad valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, paskirtis, taigi ir valstybės tarnybos paskirtis, – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą.“

 

2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1097-815/2024:

„Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalyje […] nustatyta, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu: 1) iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys) ar statinyje (jo dalyje, jeigu statinį nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys ir statinio dalys suformuotos atskirais turtiniais vienetais), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas tik su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems statybos darbams atlikti.

[…] iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad gavus duomenis, jog žemės sklype ar jo dalyje, dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nustatytas savavališkos statybos faktas, t. y. žemės sklypui ar jo daliai surašytas savavališkos statybos aktas, bei nesant atitinkamų duomenų apie savavališkos statybos padarinių pašalinimą (Statybos įstatymo 27 str. 16 d. 1 p.), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas.“

 

3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1828-662/2021:

„[…] Pareiga remtis įstatymais, be kita ko, reiškia ir viešojo administravimo subjekto pareigą veikti tik pagal įstatymų nustatytą kompetenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-102-822/2019, 2016 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-867-662/2016). Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektui galioja administracinės teisės principas, nustatantis, jog viešojo administravimo subjektui „galima atlikti tik tai, kas nustatyta įstatyme“, „neleidžiama daryti to, ko įstatymas nenumato“. Šis imperatyvas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas neturi diskrecijos teisės peržengti jam nustatytos kompetencijos ribas ar veikti tokiu būdu, kokio nenumato teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2853/2012).[…]

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjektas turi teisę atlikti tik tuos konkrečius veiksmus, kuriuos numato teisės normos, viešojoje teisėje priimta, kad administravimo subjektų veikla yra tiksliai sureguliuota, o galimybės pasirinkti elgesio modelį, nenumatytą teisės aktuose, nėra.“

 

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019:

„[…] savavališkos statybos akto surašymas, nesant atitinkamų duomenų apie savavališkos statybos padarinių pašalinimą (Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punktas) arba įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą (Statybos įstatymo 27 straipsnio 18 dalis), eliminuoja statybą leidžiančio dokumento išdavimo galimybę. Tai reiškia, kad savavališkos statybos aktas gali turėti įtakos asmens, kuriam jis surašytas, teisėms – t. y. jis gali riboti galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą.“