PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 4D-2024/1-1469 PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2024 m. gruodžio 31 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – Kalėjimų tarnyba) pareigūnų veiksmų (neveikimo) netinkamai išnagrinėjus jo kreipimąsi dėl informacijos pateikimo (toliau – Skundas).

2. Pareiškėjas Skunde nurodo:

2.1. „2024-12-13 d. prašymu Nr. NPS-18-33149 kreipiausi į Lietuvos kalėjimų tarnybą, kuriuo prašiau man pateikti 17 būrio tvarkinio pareigybių sąrašą. 2024-12-13 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos atsakymas Nr. 2S-7191 teigiama, kad prašoma informacija man pateikta nebus, nes tai sudaro tarnybinio pobūdžio informaciją, neva mano prašoma informacija gali būti pateikta atitinkamoms institucijoms“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

2.2. Pareiškėjas yra Alytaus kalėjimo nuteistųjų kolektyvo tarybos narys, todėl turi teisę „gauti ir rinkti informaciją apie nuteistųjų užimtumo, kalinimo ir buities sąlygas, bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą, maitinimą, sveikatos priežiūros paslaugas“; kaip nuteistųjų kolektyvo tarybos narys turi teisę teikti siūlymus dėl šių klausimų.

2.3. „Be kita ko esu pats tvarkinys ir ši informacija apie tvarkinio pareigybių sąrašą man yra aktuali. Matydamas, kad Alytaus kalėjimo 17 būrio tvarkinys […] netinkamai atlieka savo darbą […], mano kaip nuteistųjų tarybos nario pareiga supažindinti tvarkinį su tvarkinio pareigybių sąrašu.“

3. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierė 2025 m. sausio 9 d. raštu Nr. SE-48 kreipėsi į Kalėjimų tarnybos direktorių, prašydama paaiškinti Skunde aprašytas aplinkybes. 2025 m. sausio 27 d. Seimo kontrolierė gavo Kalėjimų tarnybos 2025 m. sausio 27 d. raštą Nr. 1S-609, kuriame nurodoma:

4.1. „Pareiškėjas 2024-12-09 pateikė prašymą (užregistruota 2024-12-09, Nr. NPS-18-33149) dėl pareigybių sąrašo pateikimo. 2024-12-13 raštu Nr. 2S-7191 pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas.“

4.2. „Informuojame, kad 17 būrio tvarkinio pareigybių sąraše yra kitų nuteistųjų asmeniniai duomenys (vardas, pavardė). Pažymėtina, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba asmens duomenis tvarko  vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) 5 straipsnio įtvirtintais principais. Atsižvelgiant į tai, informuojame, kad prašoma informacija yra tarnybinio pobūdžio, ją sudaro kitų asmenų duomenys, tad informacija pareiškėjui teikiama nebuvo.“

Papildomai prie atsakymo pridėta:

– 2024 m. gruodžio 9 d. Pareiškėjo prašymo Nr. NPS-18-33149 kopija; prašyme jis prašė informacijos – pateikti jam 17 būrio pareigybių sąrašą.

– 2024 m. gruodžio 13 d. Kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus atsakymo Nr. 2S-7191 kopija; atsakyme nurodyta, kad prašoma informacija nebus pateikta, nes tai sudaro tarnybinio pobūdžio informaciją. Prašoma informacija gali būti pateikta atitinkamoms valstybės institucijoms, esant jų prašymui, nes Pareiškėjo prašoma pateikti informacija yra skirta tarnybiniam naudojimui. Atsakyme nurodyta ir rašto apskundimo tvarka.

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

5. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. […] 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“.

            10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“:

3 dalis – „Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus.“

5 dalis – „Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.“

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK):

48 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė steigti kolektyvo tarybas“:

1 dalis – „Nuteistieji turi teisę bausmės atlikimo vietose steigti nuteistųjų kolektyvo tarybas, kurių paskirtis – patarti laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriui klausimais, susijusiais su nuteistųjų resocializacija, integracija į visuomenę, užimtumu, sveikatos priežiūra ir priklausomybės ligų gydymu, kalinimo sąlygų gerinimu, buities poreikių užtikrinimu, organizacijos kultūra bei teisiniu reglamentavimu.“

5 dalis – „Nuteistųjų kolektyvų tarybų nariai turi teisę: 1) priimti prašymus, skundus ir pasiūlymus iš kitų nuteistųjų; 2) gauti ir rinkti informaciją apie nuteistųjų užimtumo, kalinimo ir buities sąlygas, bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą, maitinimą, sveikatos priežiūros paslaugas; 3) teikti siūlymus dėl nuteistųjų resocializacijos, integracijos į visuomenę, užimtumo, sveikatos priežiūros ir priklausomybės ligų gydymo organizavimo, kalinimo sąlygų gerinimo, buities poreikių užtikrinimo bei teisinio reglamentavimo tobulinimo; 4) pakviesti kitus nuteistuosius į nuteistųjų kolektyvų tarybų posėdžius.“

7. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (toliau – TGIDPNĮ):

2 straipsnio „Įstatymo taikymas“ 2 dalis – „Šis įstatymas netaikomas: […] 6) duomenims, prie kurių prieiga pagal nustatytą tvarką neleidžiama arba ribojama dėl asmens duomenų apsaugos, taip pat duomenų, kurių teikimas nėra draudžiamas, daliai, kurią sudaro asmens duomenys, kurių pakartotinis naudojimas pažeistų asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą pagal Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl asmens duomenų apsaugos;

            4 straipsnio „Institucijos ir valstybės valdomo subjekto pareiga teikti duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis“ 1 dalis – „Institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.“

            6 straipsnio „Duomenų, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, teikimo principai“ 1 dalis – „Institucija ir valstybės valdomas subjektas, teikdami duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, vadovaujasi šiais principais:

1) duomenų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys;

2) duomenų tikslumo – pareiškėjui teikiami duomenys turi atitikti institucijos ar valstybės valdomo subjekto disponuojamus duomenis;

[…]

5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti duomenis; […].“

8. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės):

42 punktas – „Į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas.“

            45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį:

45.1.  į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.2.  į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.3.  į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka.

[…]“.

Tyrimui reikšminga teismų praktika

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT):

9.1. 2008 m. lapkričio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1698/2008) yra nurodęs: „[…] nenustačius pagrindų, dėl kurių pagal Įstatymą [TGIDPNĮ] pareiškėjų prašoma informacija gali būti neteikiama, taip pat nesant duomenų, kad institucija prašomos informacijos neturėtų, informacija turi būti teikiama; į asmenų prašymus pateikiami atsakymai privalo būti konkretūs, aiškūs ir išsamūs.“

9.2. 2015 m. liepos 31 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje
Nr. A-1547-502/2015, konstatavo: „Gero administravimo principas yra platus, tai yra savyje talpinantis ne vieną įvairaus pobūdžio (materialinio, procedūrinio) imperatyvą (elementą), tai yra: Pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai. Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą.“

Tyrimo išvados

10. Pareiškėjas Skunde rašo, jog kreipėsi su prašymu pateikti jam 17 būrio tvarkinio pareigybių sąrašą, tačiau minėta informacija jam nebuvo pateikta. Pareiškėjas yra Alytaus kalėjimo nuteistųjų kolektyvo tarybos narys ir ši informacija apie tvarkinio pareigybių sąrašą yra jam aktuali, siekiant atkreipti tvarkinių dėmesį į netinkamai atliekamą darbą.

11. Vadovaujantis TGIDPNĮ nuostatomis, kiekvienas asmuo turi teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų. TGIDPNĮ numatyta, kad institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus (šios pažymos 6 punktas).

Pažymėtina, kad Kalėjimų tarnyba, nagrinėdama pareiškėjų skundus ir prašymus, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis ir kitų viešojo administravimo srityje taikomų teisės aktų bei viešojo administravimo srityje taikomų principų, o nagrinėdama prašymus dėl duomenų teikimo privalo laikytis ir TGIDPNĮ nustatytų duomenų teikimo principų – duomenų išsamumo, duomenų tikslumo, pagalbos.

Vienas iš viešojo administravimo srityje taikomų principų yra išsamumo principas. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (šios pažymos 5 punktas). Taigi, viešojo administravimo subjektai, rengdami atsakymus, privalo įvertinti pareiškėjo prašymo turinį ir pateikti teisės aktų nuostatomis pagrįstą, aiškų ir argumentuotą atsakymą, kuriame būtų atsakyta į visus keliamus klausimus, o jei prašoma informacija nepateikiama, turi būti nurodytos priežastys, kodėl tai negali būti padaryta.

12. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 9 d. Kalėjimų tarnybai pateikė prašymą Nr. NPS-18-33149, kuriame jis prašė informacijos – pateikti jam 17 būrio tvarkinio pareigybių sąrašą. 2024 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 2S-7191 Kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyrius jam atsakė, kad prašoma informacija nebus pateikta, nes tai sudaro tarnybinio pobūdžio informaciją. Prašoma informacija gali būti pateikta atitinkamoms valstybės institucijoms, esant jų prašymui, nes Pareiškėjo prašoma pateikti informacija yra skirta tarnybiniam naudojimui. Atsakyme nurodyta ir rašto apskundimo tvarka.

TGIDPNĮ nustatyta, kad institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kalėjimų tarnyba privalo įvertinti Pareiškėjo prašymo turinį ir pateikti teisės aktų nuostatomis pagrįstą, aiškų ir argumentuotą atsakymą, kuriame būtų atsakyta į visus keliamus klausimus, o jei prašoma informacija nepateikiama, turi būti nurodytos priežastys (taip pat ir teisinis pagrindas), kodėl tai negali būti padaryta (5, 6 šios pažymos punktai).

Kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyrius atsakyme Pareiškėjui prašomos informacijos dėl 17 būrio pareigybių sąrašo nepateikė, nurodydamas priežastį (kad tai yra informacija, skirta tarnybiniam naudojimui) ir nenurodydamas teisinio pagrindo. Pagal TGIDPNĮ reglamentavimą, Kalėjimų tarnyba privalo teikti duomenis, išskyrus TGIDPNĮ ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Vertintina, kad atsakyme Pareiškėjui nepateikus jo prašomų duomenų ir nenurodžius tokio sprendimo teisinio pagrindo, kyla pagrįstų abejonių dėl tokio sprendimo teisėtumo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Skundo tyrimo metu Kalėjimų tarnyba Seimo kontrolierei paaiškino, kad prašoma informacija Pareiškėjui nebuvo teikiama dėl to, kad tvarkinio pareigybių sąraše yra kitų nuteistųjų asmeninių duomenų (vardas, pavardė) ir todėl, laikantis BDAR 5 straipsnyje nustatytų principų, ši informacija Pareiškėjui negali būti pateikta. Seimo kontrolierė pažymi, kad šis teisinis pagrindas, dėl ko buvo atsisakyta Pareiškėjui teikti jo prašomą informaciją, Pareiškėjui teiktame atsakyme nebuvo nurodytas.

Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad TGIDPNĮ nuostatos netaikomas duomenims, prie kurių prieiga pagal nustatytą tvarką neleidžiama arba ribojama dėl asmens duomenų apsaugos, taip pat duomenų, kurių teikimas nėra draudžiamas, daliai, kurią sudaro asmens duomenys, kurių pakartotinis naudojimas pažeistų asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą pagal Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl asmens duomenų apsaugos.

13. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjui pateiktame atsakyme nėra nurodytas atsisakymo suteikti prašomą informaciją teisinis pagrindas, darytina išvada, kad sprendimas neatitinka VAĮ administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų. Todėl Skundas dėl pareigūnų veiksmų netinkamai išnagrinėjus prašymą dėl informacijos pateikimo, pripažintinas pagrįstu.

14. Iš Skunde nurodytų aplinkybių kyla pagrįstų abejonių, ar Pareiškėjas tikrai siekė gauti 17 būrio tvarkinio pareigybių sąrašą. Skunde jis nurodo, kad nėra patenkintas tvarka būryje, todėl mano, kad tvarkiniai netinkamai atlieka savo funkcijas ir jis, kaip nuteistųjų kolektyvo tarybos narys, jaučia pareigą supažindinti 17 būrio tvarkinius su „tvarkinio pareigybių sąrašu“. Iš Skunde nurodytų priežasčių, dėl kurių Pareiškėjas siekė gauti „17 būrio tvarkinio pareigybių sąrašą“, galima konstatuoti, kad Pareiškėjas siekia sužinoti, kokios yra tvarkinio funkcijos (ką tvarkinys konkrečiai turi atlikti pagal tvarkinio pareigybės aprašymą), ir imtis veiksmų, kad tvarkiniai tinkamai jas vykdytų (šios pažymos 2.3 papunktis). Todėl tikėtina, kad pareigybių sąrašo su asmens duomenimis Pareiškėjui nereikėjo.

14.1. Asmenų prašymus dėl duomenų teikimo institucijos nagrinėja vadovaudamosi Taisyklėmis. Jose nustatyta, kad į prašymus turi būti atsakoma atsižvelgiant į jų turinį. Šiuo atveju vertintina, kad prašymo turinys nėra vienareikšmiškai aiškus. Tokiu atveju, vadovaujantis gero viešojo administravimo principu, institucijai kyla pareiga išsiaiškinti, kokios tiksliai informacijos pageidauja Pareiškėjas. Šiuo atveju pareigūnai nesiaiškino, kokios konkrečiai informacijos pageidauja Pareiškėjas, taip pat ir pats Pareiškėjas, gavęs institucijos atsakymą ir nesutikdamas su juo, nesikreipė į pareigūnus, siekdamas patikslinti savo prašymą, o pateikė skundą Seimo kontrolierei. Seimo kontrolierė atkreipia Pareiškėjo dėmesį į tai, kad visus klausimus, susijusius su bausmės atlikimu, gyvenimo sąlygomis kalėjime, pirmiausia reikia spręsti su artimiausiais pareigūnais.

Pažymėtina, kad siekiant, jog pareigūnai kaip galima efektyviau priimtų sprendimus dėl pateiktų prašymų, pareiškėjai prašymuose turėtų konkrečiai nurodyti, kokias savo teises siekia įgyvendinti, koks yra konkretus prašymas. Šiuo tiriamu atveju, kilus abejonių dėl Pareiškėjo prašymo esmės, darytina išvada, kad pirmiausia tikslinga išsiaiškinti, koks yra konkretus Pareiškėjo prašymas.

14.2. Kartu atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys į tai, kad nuteistųjų kolektyvo tarybų paskirtis, apibrėžta BVK, yra patarti kalėjimo direktoriui klausimais, susijusiais su nuteistųjų resocializacija, integracija į visuomenę, užimtumu, sveikatos priežiūra ir priklausomybės ligų gydymu, kalinimo sąlygų gerinimu, buities poreikių užtikrinimu, organizacijos kultūra bei teisiniu reglamentavimu. BVK taip pat yra nustatytas ir baigtinis nuteistųjų kolektyvo tarybos nario teisių sąrašas. Jame nuteistųjų kolektyvo tarybos nariams nėra suteikti įgaliojimai (nustatytos pareigos) tikrinti ar kitaip kontroliuoti kitų nuteistųjų. Todėl atkreipiant dėmesį į Skunde išdėstytą pastebėjimą, kad „matydamas, kad […] tvarkinys […] netinkamai atlieka savo darbą, […], mano kaip nuteistųjų tarybos nario pareiga supažindinti tvarkinį su tvarkinio pareigybių sąrašu […]“, paaiškintina, jog susidūrus su kitų nuteistųjų netinkamu ir (ar) neteisėtu elgesiu (veiksmais), reikia nedelsiant apie tai informuoti pareigūnus, kurie ir yra įpareigoti priimti sprendimus pagal kompetenciją, kad bausmės atlikimo vietoje būtų tinkamai užtikrinama tvarka.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

15. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Kalėjimų tarnybos pareigūnų veiksmų, (neveikimo) netinkamai išnagrinėjus jo kreipimąsi dėl informacijos pateikimo pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

16. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja:

16.1. išsiaiškinti, kokios tiksliai informacijos savo 2024 m. gruodžio 13 d. prašyme prašė Pareiškėjas, ir, esant poreikiui gauti informaciją apie tvarkinio funkcijas, pakartotinai išnagrinėti Pareiškėjo prašymą;

16.2. imtis priemonių, kad ateityje priėmus sprendimą neteikti prašomos informacijos atsakyme būtų nurodomas ir tokio sprendimo teisinis pagrindas.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p.  [email protected]).

Seimo kontrolierė                                                                                                        Erika Leonaitė