SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2024 m. gruodžio 12 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – Krašto apsaugos ministerija, KAM) pareigūnų veiksmų, susijusių su skundo dėl Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos sprendimo neatidėti privalomosios karinės tarnybos nagrinėjimu (toliau – Skundas).

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje 2025 m. vasario 3 d. gautas papildomas Pareiškėjo kreipimasis dėl Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus tarnautojų veiksmų, nevykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įsiteisėjusios nutarties ir įtraukiant jį į 2025 metų šauktinių sąrašą.

2. Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma:

2.1. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba 2024 m. rugpjūčio 21 d. priėmė pirmąjį sprendimą neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos, kurį Pareiškėjas apskundė krašto apsaugos ministrui;

2.2. krašto apsaugos ministras panaikino Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos sprendimą ir įpareigojo Pareiškėjo prašymą dėl privalomosios pradinės karo tarnybos (toliau – PPKT) atidėjimo išnagrinėti iš naujo, įvertinant visas naujai pateiktas aplinkybes;

2.3. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba 2024 m. spalio 2 d. priėmė naują sprendimą neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos; šį sprendimą Pareiškėjas apskundė krašto apsaugos ministrui;

2.4. krašto apsaugos ministras priėmė sprendimą panaikinti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos 2024 m. spalio 2 d. sprendimą ir įpareigojo iš naujo
išnagrinėti Pareiškėjo prašymą;

2.5. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba neįvertino pateiktos naujos informacijos, susijusius su sveikatos būkle, ir 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimu prašymo vėl netenkino;

2.6. Pareiškėjas Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą apskundė krašto apsaugos ministrui, tačiau negauna atsakymo, nors praėjo skundo nagrinėjimui nustatyti terminai.

3. Pareiškėjas prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes dėl skundo nagrinėjimo terminų nesilaikymo.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierė 2024 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 4D-2024/1-1397/3D-2502 kreipėsi į KAM, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

KAM 2025 m. sausio 16 d. atsakymu Nr. 12-01-97 Seimo kontrolierę informavo:

4.1. Pareiškėjo 2024 m. lapkričio 20 d. skundas KAM buvo registruotas lapkričio 21 d.
(registracijos Nr. I-297), atsakymas pateiktas 2024 m. gruodžio 20 d., t. y. per 21 darbo dieną.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi,
„viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi
priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos“. KAM atsakymas nebuvo
pateiktas per teisės aktuose nustatytą terminą dėl KAM vadovybės pasikeitimo.“

4.2. „Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba, priimdama sprendimus
neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos Pareiškėjui, atsižvelgė į KAM pastabas bei
nurodymus.“

4.3. „Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 17 d. yra kreipęsis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją,
kad KAM būtų įpareigota išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl Pareiškėjo 2024 m. lapkričio 20 d.
skundo. KAM 2024 m. gruodžio 23 d. pateikė atsiliepimą Lietuvos administracinių ginčų komisijai,
kuriame nurodė, kad į Pareiškėjo 2024 m. lapkričio 20 d. skundą atsakė, todėl skundo dalykas išnyko.
2025 m. sausio 10 d. iš Lietuvos administracinių ginčų komisijos gautas raštas dėl Pareiškėjo skundo
atsisakymo.“

4.4. KAM 2024 m. gruodžio 20 d. atsakyme Pareiškėjui nurodoma:

„Vertinant trečiąjį Pareiškėjo skundą ministrui nustatyta, jog Karo prievolininkų šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą 2024 m. plano, patvirtinto Lietuvos kariuomenės vado 2023 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. V-1626 „Dėl Karo prievolininkų šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą 2024 m. plano patvirtinimo“, 1.1.16 papunktis nurodo, jog paskutinis 2024 m. karo prievolininkų šaukimas į tarnybos vietą Pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione įvyko 2024 m. gruodžio 9 d. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Pareikėjo šaukimo į PPKT 2024 m. procedūros yra nutrauktos ir jis 2024 m. nebebus kviečiamas atlikti PPKT, todėl Pareiškėjo tarnybos atidėjimo klausimas nebėra aktualus, tai reiškia, jog nebėra pagrindo nagrinėti Pareikėjo 2024 m. lapkričio 20 d. skundo krašto apsaugos ministrui.

Atskirai pasisakytina dėl Pareiškėjo sveikatos būklės vertinimo. Karo prievolininkų sveikatos patikrinimą atlieka Karinės medicinos ekspertizės komisija (toliau – KMEK), vadovaudamasi Karinės medicinos ekspertizės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – KMEK nuostatai). Pagal KMEK nuostatų 22 punktą, medicinos ekspertizė atliekama vadovaujantis Sveikatos būklės įvertinimo metodika ir tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais. Dėl karo prievolininko tinkamumo karo tarnybai pagal sveikatą kiekvienu individualiu atveju sprendimą priima KMEK, todėl skundų krašto apsaugos ministrui nagrinėjimo komisija neturi teisės ir pareigos vertinti Pareiškėjo sveikatos būklės ir (ar) pateiktų
medicininių pažymų/siuntimų ar kitų dokumentų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog KMEK nuostatų 42 punkte numatyta, jog, gavus iš sveikatos priežiūros ar kitų įstaigų papildomos informacijos apie asmens, kuriam atlikta medicinos ekspertizė, sveikatos būklę (kai ši informacija gali turėti įtakos nustatant asmens tinkamumą tarnybai), inicijuojama pakartotinė medicinos ekspertizė, siekiant įvertinti gautą naują informaciją ir priimti naują ekspertinį nutarimą, todėl Pareiškėjas turi teisę KMEK pateikti atnaujintą informaciją (medicinines pažymas/siuntimus ar kitus dokumentus) ir prašyti atlikti sveikatos būklės vertinimą iš naujo.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, nutarta 2024 m. lapkričio 20 d. X skundą dėl ginčijamo sprendimo, nelikus skundo objekto, palikti nenagrinėtą. Taip pat Pareiškėjui, patekus į 2025 m. šaukiamųjų atlikti PPKT sąrašą, siūloma kreiptis dar kartą į KMEK pirmininką dėl pakartotinės medicinos ekspertizės, pateikiant naujai gautus dokumentus iš sveikatos priežiūros ar kitų įstaigų apie pakitusią savo sveikatos būklę.“

4.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2024 m. gruodžio 30 d., išnagrinėjęs Pareiškėjo skundą, priėmė nutartį sustabdyti Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės pakomisės Vilniuje 2024 m. birželio 12 d. ekspertinio nutarimo Nr. 2381 galiojimą, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

4.6. Pareiškėjas buvo įtrauktas į 2025 metų karo prievolininkų sąrašą ir yra šaukiamas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

5. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo:

12 straipsnio „Seimo kontrolierių tiriami skundai“1 dalis – „Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.“

17 straipsnio „Atsisakymas nagrinėti skundą“:

1 dalis – „Seimo kontrolierius ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka informuodamas pareiškėją, jeigu:

1) padaro išvadą, kad skundo dalykas yra mažareikšmis;

2) skundas paduotas praėjus šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytam terminui;

3) skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai;

4) skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas arba yra nagrinėjamas teisme;

5) dėl skundo dalyko yra priimtas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą;

6) padaro išvadą, kad skundą nagrinėti tikslinga kitoje institucijoje ar įstaigoje.“

4 dalis – „Jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, skundo tyrimas nutraukiamas.“

6. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo:

2 straipsnis „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“:

9 dalis – „Karo prievolė – konstitucinė Lietuvos Respublikos piliečio pareiga atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.“

10 dalis – „Karo prievolininkas – karo prievolę turintis Lietuvos Respublikos pilnametis pilietis.“

19 dalis – „Privalomoji karo tarnyba – karo prievolininko atliekama privalomoji pradinė karo tarnyba, tarnyba rezerve ar tarnyba paskelbus mobilizaciją.“

5 straipsnis „Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo sąlygos“:

2 dalis – „Karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo, įskaitant ir pagrindinio karinio parengtumo neįgijusius karo prievolininkus, atliekančius kitą tarnybą rezerve, šaukiami nuo 18 iki 23 metų (įskaitytinai), o raštu pareiškę norą – nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, kuriems nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba atidėta individualia tvarka šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, į šią tarnybą, pasibaigus šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms aplinkybėms, šaukiami iki 26 metų (įskaitytinai), bet ne ilgiau kaip iki kitų kalendorinių metų pabaigos po šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių.“

3 dalis – „Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė – 9 mėnesiai.“

4 dalis – „Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys karo prievolininkai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamos privalomosios pradinės karo tarnybos kariams nustatytos išmokos buitinėms išlaidoms ir premijos, taikomos socialinės garantijos.“

30 straipsnis „Karo prievolės administravimas“ – „Karo prievolę administruoja krašto apsaugos sistemos institucija, kuriai ši funkcija pavedama krašto apsaugos ministro įsakymu.“

38 straipsnio „Karo prievolininko ir asmens, sukakusio 17 metų, teisė skųsti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimus“:

1 dalis – „Karo prievolininkas ir asmuo, sukakęs 17 metų, turi teisę skųsti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimą krašto apsaugos ministrui per 10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.“

2 dalis – „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas skundas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka išnagrinėjamas per 14 dienų nuo jo gavimo dienos. Išnagrinėjus skundą, priimamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimas palikti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimą nepakeistą, jį pakeisti arba panaikinti.“

3 dalis – „Karo prievolininkas ir asmuo, sukakęs 17 metų, krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens priimtą sprendimą per 10 dienų nuo jo gavimo dienos gali skųsti Regionų administraciniam teismui.“

4 dalis – „Karo prievolininko ir asmens, sukakusio 17 metų, skundo pateikimas nestabdo karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo vykdymo.“

7. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ):

1 straipsnio „Įstatymo paskirtis ir taikymas“ 2 dalis – „Šio įstatymo antrojo ir trečiojo skyrių nuostatos viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal kituose įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant administracinius sprendimus, teikiant administracines paslaugas, priimant ir nagrinėjat prašymus ar skundus nenustato kiti tokią veiklą reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.“

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […]; 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs;“.

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“

Lietuvos Respublikos teismų praktika

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, yra konstatavęs:

8.1. „[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą […]. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. […]. […] kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.)“ (žr. 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).“

8.2. „[…] kiekvienas viešojo administravimo subjektas veiklą vykdo teisės aktais nustatytos
kompetencijos ribose. Kompetencija kaip kompleksas tam tikrų priemonių (uždaviniai, funkcijos,
teisės ir pareigos, veiklos formos ir metodai) yra svarbiausia administracinio teisinio statuso sudėtinė
dalis (2014 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-293/2014). Viešojo
administravimo subjekto administracinį teisinį statusą sudaro tokie elementai kaip uždaviniai,
funkcijos, teisės ir pan. Kiekvieno šio elemento vaidmuo nurodytame kontekste yra skirtingas, todėl
jie negali būti tapatinami arba tam tikros analizės (sisteminės, loginės ir t. t.) būdu iš vienų išvedami
kiti. Tai reiškia, kad viešojo administravimo subjekto administracinis teisinis statusas juridiškai turi
būti aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas teisės aktuose (2013 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje
byloje Nr. A662-1405/2013). Viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo
principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems
suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis, ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms
priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai“ (žr. 2014 m. kovo 27 d. nutartį
administracinėje byloje Nr. A502-727/2014; 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr.
A-1547-502/2015; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012).

Tyrimo išvados

9. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą, išvados bus pateikiamos išskiriant šias dalis:

9.1. dėl Krašto apsaugos ministerijos veiksmų nagrinėjant skundą;

9.2. dėl sprendimo įtraukti į šauktinių sąrašą pagrįstumo.

Dėl Krašto apsaugos ministerijos veiksmų nagrinėjant skundą

10. Pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. lapkričio 20 d. pateikė skundą KAM dėl Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimo teisėtumo įvertinimo, tačiau vis negauna atsakymo.

11. Skundo tyrimo metu nustatyta:

– Krašto apsaugos ministerijoje 2024 metais buvo gauti trys Pareiškėjo skundai dėl Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos sprendimų neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos;

– KAM Pareiškėjo 2024 m. lapkričio 20 d. skundą gavo 2024 m. lapkričio 21 d., atsakymas pateiktas 2024 m. gruodžio 20 d., po Seimo kontrolierės kreipimosi į KAM;

– LVAT 2024 m. gruodžio 30 d. priėmė nutartį sustabdyti Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės pakomisės Vilniuje 2024 m. birželio 12 d. ekspertinio nutarimo Nr. 2381 dėl Pareiškėjo sveikatos būklės galiojimą, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje;

– Pareiškėjas yra įtrauktas į 2025 metų karo prievolininkų sąrašą ir yra šaukiamas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.

12. Lietuvos Respublikos karo prievolės administravimą reglamentuoja specialus teisės aktas –Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas. Šiame įstatyme numatyta, kad karo prievolę administruoja krašto apsaugos sistemos institucija, kuriai ši funkcija pavedama krašto apsaugos ministro įsakymu. Karo prievolė – konstitucinė Lietuvos Respublikos piliečio pareiga atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, o karo prievolininkas – tai karo prievolę turintis Lietuvos Respublikos pilnametis pilietis.

Karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo, įskaitant ir pagrindinio karinio parengtumo neįgijusius karo prievolininkus, atliekančius kitą tarnybą rezerve, šaukiami nuo 18 iki 23 metų (įskaitytinai), o raštu pareiškę norą – nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai).

Karo prievolės įstatymo 38 straipsnyje numatyta, kad karo prievolininkas ir asmuo, sukakęs 17 metų, turi teisę skųsti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimą krašto apsaugos ministrui per 10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos, skundas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka išnagrinėjamas per 14 dienų nuo jo gavimo dienos. Išnagrinėjus skundą, priimamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimas palikti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimą nepakeistą, jį pakeisti arba panaikinti.

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas jo netenkinantį Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos sprendimą neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos apskundė krašto apsaugos ministrui. Pareiškėjo skundas buvo gautas 2024 m. lapkričio 21 d., atsakymas pateiktas 2024 m. gruodžio 20 d. ir tik po to, kai Seimo kontrolierė kreipėsi į KAM dėl informacijos pateikimo.

Krašto apsaugos ministerija, teikdama informaciją Seimo kontrolierei, paaiškino, kad atsakymas Pareiškėjui nebuvo pateiktas per teisės aktuose nustatytą terminą dėl KAM vadovybės pasikeitimo, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, sprendimą jie privalėjo priimti per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos ir atsakymą pateikti pavėlavo tik vieną dieną.

Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo nuostatos viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal kituose įstatymuose nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant ir nagrinėjant prašymus ar skundus nenustato kiti tokią veiklą reglamentuojantys įstatymai. Šiuo atveju karo prievolės administravimą reglamentuoja Karo prievolės įstatymas, kuris yra specialusis įstatymas VAĮ atžvilgiu. Vadovaujantis bendruoju teisės principu lex specialis derogat legi generali, pagal kurį esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai yra taikoma specialioji norma, tais atvejais kai krašto apsaugos ministras gauna skundą dėl karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo, toks skundas turi būti išnagrinėtas vadovaujantis pirmiausia Karo prievolės įstatymo normomis. Pagal Karo prievolės įstatyme imperatyviai nustatytas procedūras, krašto apsaugos ministras skundus dėl karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo  turi išnagrinėti per 14 dienų nuo skundo gavimo dienos. Todėl krašto apsaugos ministras neturėjo pagrindo Pareiškėjo skundą dėl PPKT sprendimo nagrinėti vadovaudamasis kitomis, nei (ir kiek) tai nustatyta Karo prievolės įstatyme, taisyklėmis ir tai pačiai skundo nagrinėjimo procedūrai taikyti kitus (20 darbo dienų) terminus.

Šiuo tiriamu atveju Pareiškėjas atsakymą į skundą gavo po 29 dienų, tai yra praėjus daugiau nei du kartus ilgesniam terminui nei nustatytas Karo prievolės įstatyme.

13. Seimo kontrolierė pažymi, kad kiekviena valstybės įstaiga / institucija (nagrinėjamu
    atveju – Krašto apsaugos ministerija) yra saistoma bendrųjų konstitucinių teisės principų (teisinės
    valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų
    lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų
    (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Iš konstitucinio imperatyvo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, kildinamas gero administravimo principas. Šis principas yra teisinės sistemos pamatinis principas, viešojo sektoriaus subjektai yra saistomi jo reikalavimų. Gero administravimo principas labai platus, be kita ko, reiškiantis, kad valdžios įstaigos turi pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, reikalus tvarkyti teisingai, per kiek įmanoma trumpesnį laiką, elgtis atidžiai, apdairiai, rūpestingai ir pan. Tinkamas, atsakingas valdymas yra neatsiejamas nuo gero administravimo.

Nagrinėdama asmenų prašymus ir skundus, KAM, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo laikytis įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo, efektyvumo principų, be to, kaip ir kitos valstybės institucijos, turi veikti apdairiai ir rūpestingai.

14. Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Krašto apsaugos ministerijos veiksmai, kai Pareiškėjo 2024 m. lapkričio 20 d. skundas buvo išnagrinėtas per daugiau nei dvigubai ilgesnį terminą nei numatyta teisės aktuose, vertintini kaip prieštaraujantys Karo prievolės įstatymo nuostatoms bei gero viešojo administravimo principui, todėl Skundas pripažįstamas pagrįstu.

Dėl sprendimo įtraukti į šauktinių sąrašą pagrįstumo

15. Papildomame kreipimesi Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus sprendimu įtraukti jį į 2025 metų šauktinių sąrašą, nes sprendimas priimtas neatsižvelgus į LVAT priimtą nutartį.

16. Vertinant papildomame Pareiškėjo skunde pateiktą informaciją, atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys, kad Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje, tačiau Seimo kontrolieriai, vykdydami įstatymu suteiktus įgaliojimus, neatlieka ir negali perimti atitinkamo viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtų funkcijų vykdymo. Seimo kontrolieriai neturi įstatymu suteiktų įgaliojimų pakeisti (panaikinti) priimtų Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos administracinių sprendimų arba įpareigoti tai padaryti atsakingų pareigūnų.

Viešojo administravimo subjektai veikia pagal suteiktus įgaliojimus ir savarankiškai
pagal priskirtą kompetenciją priima sprendimus bei atsako už atliktų veiksmų ir (arba) priimtų
sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą teisės aktuose nustatyta tvarka, taip pat atsako, jeigu nesiima
atitinkamų veiksmų, užtikrinančių įstatymuose ar kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų
laikymąsi, arba viršija jiems suteiktus įgaliojimus.

Kaip jau buvo nurodyta šioje pažymoje, vadovaujantis Karo prievolės įstatymo 38 straipsniu, karo prievolininkas turi teisę skųsti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimą krašto apsaugos ministrui per 10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos, skundas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti išnagrinėjamas per 14 dienų nuo jo gavimo dienos.

17. Apibendrinant pirmiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 4 dalimi ir 22 straipsnio 3 dalimi, kur numatyta, kad tyrimas nutraukiamas, jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja, jog skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai, Seimo kontrolierė daro išvadą, kad tyrimas dėl sprendimo įtraukti Pareiškėją į šauktinių sąrašą nutrauktinas.

18. Atsižvelgiant į Pareiškėjo pateiktą informaciją, tai yra, kad LVAT priėmė nutartį sustabdyti Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės pakomisės Vilniuje 2024 m. birželio 12 d. ekspertinio nutarimo Nr. 2381 dėl Pareiškėjo sveikatos būklės galiojimą, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje, o Pareiškėjas vėl yra įtrauktas į 2025 metų karo prievolininkų sąrašą ir yra šaukiamas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, Seimo kontrolierės nuomone, krašto apsaugos ministrui tikslinga išsiaiškinti, ar priimant sprendimą Pareiškėją pašaukti atlikti privalomąją karinę tarnybą, Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai buvo žinoma apie LVAT 2024 m. gruodžio 30 d. priimtą nutartį ir ar buvo tinkamai į ją atsižvelgta.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pareigūnų veiksmų, susijusių su skundo nagrinėjimu, pripažinti pagrįsta.

20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos sprendimo įtraukti jį į šauktinių sąrašą nutraukti.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui rekomenduoja imtis priemonių, kad pareiškėjų skundai dėl karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo būtų nagrinėjami laikantis Karo prievolės įstatyme nustatytų procedūrų.

22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 21 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui rekomenduoja išsiaiškinti, ar priimant sprendimą Pareiškėją pašaukti atlikti privalomąją karinę tarnybą, Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai buvo žinoma apie LVAT 2024 m. gruodžio 30 d. priimtą nutartį ir ar buvo tinkamai į ją atsižvelgta.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p.  [email protected]).

Seimo kontrolierė                                                                                                                Erika Leonaitė