PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 4D-2024/1-1308 PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS PRAVIENIŠKIŲ 2-ĄJĮ KALĖJIMĄ

Dokumento numeris PA-32
Data 2025-03-06
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 4D-2024/1-1308 PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS PRAVIENIŠKIŲ 2-ĄJĮ KALĖJIMĄ
Kontrolierius Erika Leonaitė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo 2024 m. lapkričio 29 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų, susijusių su saugumo užtikrinimu ir skundų, prašymų nagrinėjimu (toliau – Skundas).

 

  1. Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma:

2.1. Pareiškėjas ne kartą su skundais ir prašymais kreipėsi į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją, prašydamas jį laikyti izoliuotą dėl grėsmės jo saugumui. Prašymai nebuvo registruojami, atsakymai nebuvo pateikti, izoliuotas taip pat nebuvo.

2.2. 2024 m. rugsėjo 10 d. ryte Pareiškėjas įteikė dar vieną prašymą jį izoliuoti, tačiau prašymas netenkintas ir tą pačią dieną jis buvo sumuštas bei išgabentas į ligoninę.

2.3. 2024 m. spalio mėnesį Pareiškėjas buvo atvežtas į Kauno kalėjimą, tačiau visi drabužiai liko Pravieniškių 2-ajame kalėjime. Pareiškėjas parašė prašymą, kad būtų atvežti jo daiktai, tačiau nei atsakymo, nei daiktų nesulaukė.

 

  1. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti jo skundą.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Seimo kontrolierė 2024 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 4D-2024/1-1308/3D-2347 kreipėsi į LKT, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

LKT 2024 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. 1S-8439 Seimo kontrolierę informavo:

4.1. „Nuteistasis X (toliau – pareiškėjas) į Lietuvos kalėjimų tarnybos
Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (toliau – Pravieniškių 2-asis kalėjimas) atvyko 2023-09-18.“

4.2. „Patikrinus dokumentų valdymo bendrąją informacinę sistemą nenustatyta, kad
pareiškėjas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijai būtų pateikęs prašymus izoliuoti dėl grėsmės
jo saugumui ir sveikatai.“

4.3. „Pateiktais duomenimis, Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnams nebuvo žinomos
aplinkybės dėl galinčios kilti grėsmės pareiškėjo saugumui.“

4.4. „Informuojame, jog pareiškėjas nebuvo kreipęsis į Lietuvos kalėjimų tarnybos
Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus dėl izoliavimo nuo
kitų nuteistųjų ar grėsmės jo saugumui ir (ar) sveikatai.“

4.5. „Po 2024-09-10 įvykio vadovaujantis Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo
skyriaus vyriausiojo specialisto 2024-09-10 nurodymu Nr. SV-23-27600 (kopija pridedama) pareiškėjas konvojuotas į LSMUL Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos skyrių.“

4.6. „Informuojame, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos
Ikiteisminio tyrimo skyriuje 2024-09-12 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00573-24 pagal
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį dėl X sunkaus
sveikatos sutrikdymo. Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Kauno
apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorė R. N. K. Ikiteisminis tyrimas
tęsiamas, procesinis sprendimas nepriimtas.“

4.7. „Į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (toliau – Kauno kalėjimas) pareiškėjas perkeltas 2024-10-21.“

4.8. „Pareiškėjas dėl daiktų pervežimo į Kauno kalėjimą kreipėsi su 2024-10-23 prašymu Nr.
NPS-23-23737 (kopija pridedama). Pareigūnai, patikrinę sandėlį, nuteistojo daiktų nerado, apie
daiktų nebuvimą pažymėta dokumentų valdymo bendrojoje informacinėje sistemoje „DBSIS“.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Europos kalėjimų taisyklių (toliau – EKT):

31.7 papunktis – „Jei kaliniui leidžiama turėti savo nuosavybę su savimi, kalėjimo valdžia turi imtis priemonių jai apsaugoti.“

33.5 papunktis – „Kalinys turi pasirašyti daiktų ir pinigų grąžinimo kvitą.“

52.2 papunktis – „Tinkamos procedūros turi užtikrinti kalinių, kalėjimo personalo ir visų lankytojų saugumą, ir iki minimumo sumažinti smurto ir kitų įvykių, kurie galėtų kelti grėsmę, tikimybę.“

52.3 papunktis – „Turi būti dedamos visos įmanomos pastangos, kad kaliniams būtą leista dalyvauti kasdienėje veikloje visiškai saugiai.“

 

  1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 52 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializacijos tikslai ir priemonės“:

1 dalis – „Nuteistųjų resocializacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) Probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis.“

2 dalis – „Nuteistųjų resocializacijos tikslai:

1) užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją;

2) mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą.“

3 dalis – „Nuteistųjų resocializacijos priemonės yra šios:

1) individualus ir grupinis darbas su nuteistaisiais, kurio metu ugdomi nuteistųjų gebėjimai gyventi nenusikalstant ir skatinama jų resocializacija;

2) nuteistųjų dvasinių ir socialinių poreikių tenkinimo priemonės;

3) pagalba sprendžiant nuteistųjų asmenines ir socialines problemas;

4) socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo skatinimo priemonės;

5) laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) Probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotų elgesio pataisos programų įgyvendinimas;

6) individuali ar grupinė psichoterapija;

7) psichologinė pagalba;

8) atkuriamojo pobūdžio priemonės, kuriomis siekiama sutaikyti nuteistąjį ir nukentėjusįjį bei atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą;

9) kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems sėkmingai resocializuotis.“

 

  1. Bausmių vykdymo sistemos įstatymo 11 straipsnis „Bausmių vykdymo sistemos pareigūnų pareigos“ – „Bausmių vykdymo sistemos pareigūnai privalo: […]; 2) gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves; 3) saugoti asmenis nuo gresiančio pavojaus jų sveikatai ir (ar) gyvybei; […] 5) elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą;“.

 

  1. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; […]; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.“

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 4 dalis:

„Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“

13 straipsnio „Administracinio sprendimo ar kitos informacijos įteikimas (paskelbimas)“ 1 dalis:

„Asmeniui, pateikusiam prašymą, ar asmeniui, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, taip pat asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą pateikiant to sprendimo kopiją, o kai reikia apsaugoti atitinkamų kategorijų duomenis, – nuasmenintą priimto administracinio sprendimo nuorašą. Atvejais, kai administracinio sprendimo kopija ar nuorašas negali būti pateikti arba kai administracinio sprendimo forma neleidžia užtikrinti visų šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje reikalaujamų duomenų pateikimo, šie duomenys nurodytiems asmenims pateikiami raštu pranešant apie priimtą administracinį sprendimą. Jeigu asmuo nėra nurodęs pageidaujamo administracinio sprendimo ar kitos informacijos gavimo būdo, jie pateikiami tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas ar skundas.“

 

  1. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės):

42 punktas – „Į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas.“

45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį:

45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. […]“.

 

  1. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – Taisyklės):

20 punktas – „Suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietoje izoliuoti arba atskirai vieni nuo kitų gali būti laikomi: […] 20.8. kiti suimtieji ir nuteistieji, jei kitais būdais ar priemonėmis nėra galimybės užtikrinti laisvės atėmimo vietų įstaigos saugumo. […]“

21 punktas – „Suimtieji ar nuteistieji izoliuoti arba atskirai vieni nuo kitų gali būti laikomi atskirose suėmimo vykdymo arba bausmės atlikimo vietose, tose pačiose suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietose esančiuose skirtinguose gyvenamuosiuose pastatuose, šių pastatų aukštuose arba gyvenamosiose patalpose (kamerose) ar palatose.“

22 punktas – „Sprendimą dėl suimtųjų ar nuteistųjų izoliavimo arba atskiro vienų nuo kitų laikymo priima laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas. Šiame sprendime turi būti nurodyti jo priėmimo motyvai, suimtieji ar nuteistieji, kuriems taikomas izoliavimas arba atskiras laikymas vienų nuo kitų, izoliavimo arba atskiro laikymo būdas, prireikus tokio izoliavimo ar atskiro laikymo vienų nuo kitų trukmė.“

 

  1. Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-1070, (toliau – Instrukcija)

42.3 papunktis – „pastebėjus sužalojimų ant kalinamojo kūno ar sužinojus, kad kuris nors iš jų badauja, apie tai pranešama tarnybą baigiančios ir pradedančios budinčiųjų pamainų specialistams, atsakingiems už apsaugą ir priežiūrą, ir laukiama tolesnių jų nurodymų;“.

 

Tyrimui reikšminga Seimo kontrolierių darbo praktika

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė:

12.1. 2024 m. lapkričio 7 d. pažymoje Nr. 4D-2024/1-1016 konstatavo:

„Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas […] kalėjimo administracijai įteikė išsiųsti prašymus ir pareiškimą, adresuotus LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijai. Šie kreipimaisi buvo susiję su jo planuojamu atvežimu į šį kalėjimą ir su jo laikymo sąlygomis. Pareiškėjo įteikti dokumentai buvo išsiųsti, tačiau atsakymai į juos nebuvo parengti, o Pareiškėjui atvykus į minėtą kalėjimą paaiškėjo, kad administracija nieko nežino apie jiems siųstus prašymus. […]

Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės institucijos, įstaigos, pareigūnai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą. Valstybės institucijos turi veikti apdairiai ir rūpestingai, tai savo praktikoje dažnai akcentuoja LVAT.

Tiriamu atveju nustatyta, kad buvo nesilaikyta administracinės procedūros reikalavimų ir terminų, atsakymai Pareiškėjui ne tik nebuvo parengti, tačiau galiausiai Pareiškėjas netgi buvo suklaidintas, nurodant, kad tokie jo prašymai net nebuvo išsiųsti. Tokie pareigūnų veiksmai nedera su atsakingo valdymo (gero administravimo) principu, apimančiu viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą bei įpareigojančiu valstybės institucijas dirbti rūpestingai ir atidžiai.

Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad atsakymo pareiškėjams nepateikimas gali apriboti besikreipiančiojo konstitucinę teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, taip pat ginti savo teises teisme.“

12.2. 2024 m. sausio 4 d. pažymoje Nr. 4D-2023/1-1022 konstatavo:

„LKT taip pat informavo, kad Pareiškėja raštu nesikreipė į […] kalėjimo administraciją dėl galimai nepakankamo ar netinkamo materialinio aprūpinimo, todėl nebuvo sprendžiamas klausimas dėl kitokių priemonių […] išdavimo.

Pastebėtina, jog Seimo kontrolierei nebuvo pateikta informacija, patvirtinanti, kad Pareiškėjai
yra žinoma aplinkybė, kad […] pirmiausia turėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti jo rekomendaciją, kurią vėliau turėtų pateikti kalėjimo administracijai. Priešingai, Pareiškėja Skunde teigia, kad kreipėsi į budinčią pareigūnę dėl netinkamo […], tačiau sulaukė atsakymo, jog tokiu atveju turi pati pirkti […].

Iš Pareiškėjos Skundo matyti, kad jai kylantys klausimai […] yra dėl informacijos ir komunikacijos su pareigūnais stokos. Pareiškėja galimai nesulaukia realios pareigūnų pagalbos organizuojant ir tenkinant būtiniausius […] poreikius. Pastebėtina, kad teisės aktuose įtvirtintos bausmių vykdymo sistemos pareigūnų pareigos apima pareigą padėti laisvės atėmimo vietų įstaigoje laikomiems nuteistiesiems, pareigą gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves, pareigą elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą.

Tiek Lietuvos ir užsienio teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje akcentuojamas sąžiningas
viešojo administravimo subjektams teisės aktuose priskirtų funkcijų atlikimas, kuris suvokiamas kaip
fundamentali, bazinė vertybė. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas įtvirtina
viešojo administravimo subjekto pareigą dirbti apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai,
veikti taip, kad būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, būtų reaguojama į nusiskundimus bei operatyviai sprendžiamos problemos.“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą, išvados bus
    pateikiamos išskiriant šias dalis:

13.1. dėl saugumo užtikrinimo;

13.2. dėl prašymo nagrinėjimo.

 

Dėl saugumo užtikrinimo

 

  1. Pareiškėjas Skunde nurodė, kad ne kartą su skundais ir prašymais kreipėsi į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją, prašydamas jį laikyti izoliuotą dėl grėsmės jo saugumui. Prašymai nebuvo registruojami, atsakymai nebuvo pateikti, Pareiškėjas izoliuotas taip pat nebuvo. 2024 m. rugsėjo 10 d. ryte Pareiškėjas įteikė dar vieną prašymą jį izoliuoti, tačiau prašymas netenkintas ir tą pačią dieną jis buvo sumuštas bei išgabentas į ligoninę.
  2. Skundo tyrimo metu nustatyta:

– Pareiškėjas į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą atvyko 2023 m. rugsėjo 18 d.;

– LKT paaiškino, kad Pareiškėjas nesikreipė nei į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją, nei į LKT su prašymais jį izoliuoti dėl grėsmės jo saugumui ir sveikatai;

– Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija nurodė, kad pareigūnams nebuvo žinomos aplinkybės dėl galinčios kilti grėsmės Pareiškėjo saugumui;

– 2024 m. rugsėjo 10 d. Pareiškėjas buvo sumuštas, po įvykio jis buvo konvojuotas į ligoninę;

– LKT Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje 2024 m. rugsėjo 12 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Pareiškėjo sunkaus sveikatos sutrikdymo;

– Pareiškėjas 2024 m. spalio 21 d. buvo perkeltas į LKT Kauno kalėjimą.

 

  1. Ministrų Komiteto rekomendacijoje „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ numatyta, kad tinkamos procedūros turi užtikrinti kalinių, kalėjimo personalo ir visų lankytojų saugumą, ir iki minimumo sumažinti smurto ir kitų įvykių, kurie galėtų kelti grėsmę, tikimybę. Turi būti dedamos visos įmanomos pastangos, kad kaliniams būtą leista dalyvauti kasdienėje veikloje visiškai saugiai.

Bausmių vykdymo sistemos įstatyme numatyta, kad pareigūnai privalo saugoti asmenis nuo gresiančio pavojaus jų sveikatai ir (ar) gyvybei. Taisyklėse numatyta, kad bausmės atlikimo vietoje izoliuoti arba atskirai vieni nuo kitų gali būti laikomi ir tie nuteistieji, kai kitais būdais ar priemonėmis nėra galimybės užtikrinti laisvės atėmimo vietų įstaigos saugumo.

Skundo tyrimo metu LKT informavo, kad Pareiškėjas su prašymais dėl grėsmės saugumui ar sveikatai nesikreipė nei į kalėjimo administraciją, nei į LKT, nebuvo užregistruotas nė vienas skundas ar prašymas izoliuoti dėl saugumo, o Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija taip pat neturėjo informacijos apie galimą grėsmę. Iš pateiktos informacijos matyti, kad incidentas, kurio metu Pareiškėjas buvo sužalotas, įvyko praėjus beveik metams nuo jo atvykimo į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą ir per visą šį laikotarpį kalėjimo administracijai nebuvo žinoma apie galimą grėsmę Pareiškėjui.

Pareiškėjas po incidento tą pačią dieną buvo išvežtas į gydymo įstaigą, kur jam suteikta pagalba. Dėl Pareiškėjo sveikatos sutrikdymo nedelsiant pradėtas ikiteisminis tyrimas.

 

  1. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau ir – EŽTT) 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09), pateikė išvadą, jog, siekiant įrodyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimą, asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. EŽTT pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų įkalintų asmenų pusės, ir, jeigu taip, kad būtina nustatyti, ar įkalinimo įstaigos administracija pagal savo įgaliojimus ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, nes įkalinimo įstaigos administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar įkalinti asmenys kelia pavojų (sau ar kitiems).

Šio tyrimo metu LKT paaiškino, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija informacijos apie galimą grėsmę Pareiškėjui neturėjo, o LKT Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams tokia informacija taip pat nebuvo pateikta. Pareiškėjas Skunde ir Seimo kontrolierės vizito Kauno kalėjime metu teigė, jog ne kartą kreipėsi į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją, nurodydamas, kad gali kilti grėsmė jo sveikatai ir gyvybei, teikė prašymus jį izoliuoti, tačiau tyrimo metu LKT informavo, kad tokių užregistruotų prašymų kalėjimo administracija nerado.

Vertinant LKT pateiktą informaciją ir Pareiškėjo nusiskundimus, Seimo kontrolierei kyla abejonių dėl tinkamo kalėjimo pareigūnų funkcijų atlikimo, kiek tai susiję su nuteistųjų resocializacijos procesu ir resocializacijos tikslų įgyvendinimu.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 52 straipsniu, pagrindiniai nuteistųjų resocializacijos tikslai yra užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją bei mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Siekiant šių tikslų pasitelkiamos tokios priemonės, kaip individualus ir grupinis darbas su nuteistaisiais, kurio metu ugdomi nuteistųjų gebėjimai gyventi nenusikalstant ir skatinama jų resocializacija; pagalba sprendžiant nuteistųjų asmenines ir socialines problemas; individuali ar grupinė psichoterapija ir kt.

Taigi, siekdami įgyvendinti resocializacijos tikslus, atsakingi pareigūnai turi stengtis užmegzti profesionalius ir pozityvius santykius su nuteistaisiais, o tai yra labai svarbu tiek siekiant įvertinti kiekvieno nuteistojo poreikius, tiek siekiant pastebėti nuteistųjų keliamą riziką bei nustatyti pavojus, grėsmes, neigiamus pokyčius, vykstančius padalinyje, kuriame dirba pareigūnas. Resocializacijos skyriaus pareigūnai turi pažinti įstaigoje kalinčius žmones, skirti kuo daugiau laiko bendravimui su jais, o pastebėję tam tikras rizikas – pasidalyti informacija su kitais atsakingais pareigūnais ir kartu imtis reikalingų prevencinių veiksmų.

Šio tyrimo metu Pareiškėjo Skunde iškeltos problemos ir kalėjimo administracijos teiginiai, kad individuali nuteistojo situacija nebuvo žinoma, akivaizdžiai parodo pareigūnų darbo su nuteistaisiais stoką bei resocializacijos tikslų neįgyvendinimą. Vertinant šias aplinkybes, atkreiptinas LKT direktoriaus dėmesys į būtinybę užtikrinti kuo efektyvesnį pareigūnų, atsakingų už nuteistųjų resocializaciją, bendravimą su kiekvienu nuteistuoju, tokiu būdu kiek įmanoma labiau užtikrinant individualius poreikius, tiek užkertant kelią galimoms grėsmėms.

Pažymėtina, kad Seimo kontrolierei yra žinoma ir apie atvejus, kai nuteistieji nepagrįstai nuogąstauja dėl savo saugumo. Tačiau tai tik dar labiau patvirtina, kad kiekvienas nuteistasis rūpinasi dėl savo sveikatos ir gyvybės. Pareigūnai tokiais atvejais visuomet turi reaguoti ir imtis visų priemonių patikrinti, nuteistojo manymu, kylančias grėsmes, kad kuo anksčiau būtų užkirstas kelias smurtui tarp nuteistųjų.

 

  1. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Seimo kontrolierė dažnai susiduria su nuteistųjų (suimtųjų) nusiskundimais dėl neregistruojamų ir „dingstančių“ įteiktų prašymų, skundų, pareiškimų, nepateiktų atsakymų į jų kreipimusis.

Seimo kontrolierės darbo praktika įrodo, kad ir kituose kalėjimuose nuteistieji (suimtieji) dažnai skundžiasi dėl nepriimamų (neregistruojamų) / pradingusių prašymų arba netgi apskritai nežino apie tai, kad turi teisę tokius pateikti. Iš kitos pusės, kalėjimų administracijos nedažnu atveju vis dar į raštu pateiktus prašymus ir skundus neteikia atsakymų, motyvuodamos, kad buvo paaiškinta (atsakyta) žodžiu, taip pat nustatomos problemos keičiantis informacija tarp skirtingų kalėjimo skyrių ir pan. (pažymos 12 punktas). Tokios situacijos nuteistajam dažnai nepalieka galimybės įrodyti, kad jis kreipėsi į pareigūnus, juos informavo, todėl atkreiptinas LKT direktoriaus dėmesys į būtinybę spręsti šią problemą ir užtikrinti, kad būtų galimybė objektyviai įvertinti prašymų bei kitų kreipimųsi įteikimo pareigūnams faktą.

 

  1. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, tai yra tai, kad Pareiškėjo individuali situacija Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijai nebuvo žinoma, darytina išvada, kad buvo nevykdomas arba netinkamai vykdomas nuteistojo resocializacijos procesas, nebuvo pastebėta kitų nuteistųjų keliama rizika, nenustatytas pavojus, dėl ko kilo konfliktas ir buvo sutrikdyta Pareiškėjo sveikata, todėl Skundas dėl saugumo neužtikrinimo pripažįstamas pagrįstu.

 

Dėl prašymo nagrinėjimo

 

  1. Pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. spalio mėnesį buvo atvežtas į Kauno kalėjimą, tačiau visi jo drabužiai liko Pravieniškių 2-ajame kalėjime. Pareiškėjas parašė prašymą, kad būtų atvežti jo daiktai (drabužiai), tačiau nei atsakymo, nei daiktų nesulaukė.

 

  1. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2024 m. spalio 21 d. tiesiai iš ligoninės, kur buvo gydomas dėl Pravieniškių 2-ajame kalėjime patirtų sužalojimų, buvo perkeltas į Kauno kalėjimą. Pareiškėjas 2024 m. spalio 23 d. su prašymu kreipėsi į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją, prašydamas pervežti jo asmeninius daiktus iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo į Kauno kalėjimą.

LKT informavo, kad pareigūnai, patikrinę sandėlį, nuteistojo daiktų nerado, apie daiktų nebuvimą pažymėta dokumentų valdymo bendrojoje informacinėje sistemoje „DBSIS“.

Vertinant Skundo aplinkybes, svarbu atkreipti dėmesį, kad nuteistasis neprašė atvežti jo asmeninių daiktų, laikomų būtent Pravieniškių 2-ojo kalėjimo sandėlyje, o prašė atvežti daiktus, kurie liko Pravieniškių 2-ajame kalėjime jį išvežus į gydymo įstaigą ir perkėlus į Kauno kalėjimą. Seimo kontrolierei nebuvo pateikta informacija apie Pareiškėjo asmeninių daiktų surinkimą iš jo buvusios gyvenamosios patalpos, kaip ir nebuvo pateikta informacija, ar Pareiškėjas savo asmeninius daiktus vežėsi kartu su savimi, išvykdamas iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo.

Kaip numatyta Europos kalėjimų taisyklėse, jei kaliniui leidžiama turėti savo nuosavybę su savimi, kalėjimo valdžia turi imtis priemonių jai apsaugoti, o siekiant užtikrinti tinkamą nuteistojo nuosavybės apskaitą, kalinys turi pasirašyti daiktų ir pinigų grąžinimo kvitą.

Atsižvelgiant į tai, kad Seimo kontrolierei nebuvo pateikta išsami informacija dėl Pareiškėjo daiktų galimo dingimo, LKT direktoriaus prašoma informuoti, ar Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija, gavusi Pareiškėjo prašymą, atliko tyrimą dėl įstaigoje likusių nuteistojo asmeninių daiktų, jeigu tyrimas buvo atliktas, o daiktai nerasti, išsiaiškinti, kur jie dingo.

 

  1. Pastebėtina, kad Skundo tyrimo metu LKT nepateikė informacijos, jog Pareiškėjui į jo prašymą dėl daiktų atvežimo būtų pateiktas atsakymas, o ir Pareiškėjas nurodė, kad negavo nei daiktų, nei atsakymo į prašymą. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėdami pareiškėjų skundus, LKT, kaip viešojo administravimo subjektas, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tarp jų ir objektyvumo principo, kuris reiškia, kad oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis, viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos, o į prašymą ar skundą institucija turi atsakyti atsižvelgdama į jo turinį.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija, gavusi Pareiškėjo prašymą, turėjo arba atlikti jo prašomus veiksmus, tai yra surinkti asmeninius daiktus ir išsiųsti į Kauno kalėjimą, arba, jeigu daiktai nebuvo rasti, pateikti Pareiškėjui atsakymą raštu, nurodant prašymo netenkinimo priežastis. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija nesivadovavo Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis, kuriose nurodyta, kad į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą paslaugą arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti. Seimo kontrolierė atkreipia pareigūnų dėmesį į tai, kad prašymą pateikusio asmens informavimo apie priimtą sprendimą pareiga yra nustatyta ir Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatose.

Pabrėžtina, kad sąžiningas viešojo administravimo subjektams teisės aktuose priskirtų funkcijų atlikimas suvokiamas kaip fundamentali, bazinė vertybė. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą dirbti apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai, veikti taip, kad būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, būtų reaguojama į nusiskundimus bei operatyviai sprendžiamos problemos.

 

  1. Apibendrinant tyrimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Skundas dėl Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), nepateikiant atsakymo į Pareiškėjo prašymą ir tokiu būdu nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo bei Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatų, pažeidė gero viešojo administravimo principą ir Pareiškėjo teisę būti informuotam, todėl Skundas pripažįstamas pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų, susijusių su saugumo užtikrinimu, pripažinti pagrįstu.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų, susijusių su prašymo nagrinėjimu, pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduojaimtis priemonių, kad nuteistųjų resocializacijos procesas kalėjimuose būtų įgyvendinamas kuo efektyviau, gilinantis į kiekvieno nuteistojo individualią situaciją bei imantis atitinkamų priemonių iškilusioms grėsmėms ar problemoms spręsti.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja spręsti nuteistųjų (suimtųjų) prašymų, skundų, pareiškimų registravimo problemą ir užtikrinti, kad būtų galimybė objektyviai įvertinti prašymų bei kitų kreipimųsi įteikimo pareigūnams faktą.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 14 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduojaatlikti tyrimą dėl jo asmeninių daiktų Pravieniškių 2-ajame kalėjime dingimo bei pateikti Pareiškėjui išsamų atsakymą.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja imtis priemonių ir užtikrinti, kad į visus nuteistųjų ir suimtųjų prašymus būtų atsakoma teisės aktuose nustatyta tvarka.

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p.  [email protected]).

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                       Erika Leonaitė