PAŽYMA DĖL X PAKARTOTINIO SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBĄ, LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJĄ

Dokumento numeris 4D-2020/1-1539
Data 2020-12-17
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X PAKARTOTINIO SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBĄ, LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJĄ
Kontrolierius Augustinas Normantas
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje gautas X (toliau vadinama –
Pareiškėjas) pakartotinis skundas (toliau vadinama – Pakartotinis skundas) dėl Valstybinės vartotojų
teisių apsaugos tarnybos (toliau vadinama – Tarnyba arba VVTAT), Lietuvos Respublikos
teisingumo ministerijos (toliau vadinama – Ministerija) pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai
netinkamai išnagrinėjus skundą.
Pakartotinis skundas taip pat yra adresuotas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui,
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai,
Ministerijai, Lietuvos administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos Konstituciniam
Teismui, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos transporto saugos administracijai,
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, Tarnybai.
2. Pakartotiniame skunde bei papildomuose dokumentuose (gauti 2020-12-02) pateikta
toliau nurodyta informacija:
2.1. „Teikiamas atsakymas į 2020 m. lapkričio 20 d. raštą Nr. 4E-30502. Prašome pradėti
išsamų patikrinimą dėl Tarnybos veiklos ir restruktūrizavimo“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).
2.2. „[…] ar gali eiti direktorės pareigas nekompetentingas valstybės tarnautojas N. U. (ar
valstybės įstaigų vadovai neturi savo užimamų pareigų kadencijų, jie yra paskiriami ir dirba
neterminuotai ir nėra jų rotacijos) […]. Teikia informaciją skundų atsakovams ir komentuoja apie
mano asmenį, kas prieštarauja duomenų apsaugos įstatymui ir Valstybės tarnautojų etikos normoms,
bet ir nesivadovauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos
Civiliniu kodeksu. Rašo bet ką, nesivadovauja įstatymais ir jų teikiami raštai prieštarauja vienas
kitam […]. Tarnybai yra pateikiama papildomų, nenuginčijamų įrodymų, tačiau tarnyba piktybiškai
neatnaujina tyrimo [….].“
2.3. „Teisingumo ministerija talkina teigdama rašte melagingus teiginius […]. Buvo
pateiktas dokumentas, net keletą kartų, bet į jį neatsižvelgia nei Tarnyba, nei Ministerija. Dauguma
gaunamų atsakymų iš Teisingumo ministerijos yra vienodo turinio, kad tai ne Ministerijos
kompetencijos ribos.“
2.4. „Dar vienas nekompetentingas valstybės tarnautojas, VVTAT Rekreacinių paslaugų
skyriaus vedėja Ž. K., nusprendė aferistiniu būdu neva nieko nepateikta.“
2.5. „[…] Lietuvoje teismai yra korumpuoti, nepasitikiu ir sprendimai nėra objektyvūs.
Teisėjai perkami. […].“
2
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
3. Iš Seimo kontrolierių įstaigoje (skundo, Pakartotinio skundo tyrimui) gautų dokumentų,
nustatyta:
3.1. Tarnyba 2020-08-21 (į 2020-08-20 prašymą) raštu Pareiškėjui atsakė:
„Tarnyba 2020-08-20 gavo Jūsų raštą bei papildomus dokumentus. Rašte Jūs nurodėte, jog
prašote atnaujinti tyrimą dėl UAB […] nevykdytų reguliaraus susisiekimo maršrutų (pagal Jūsų
2020-03-26 Tarnybai pateikta prašymą (reg. Nr. 7-1256) dėl UAB […] galimai netinkamai suteiktų
paslaugų ir dėl to patirtos žalos atlyginimo).
Informuojame, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje
yra įtvirtinti atsisakymo nagrinėti asmenų prašymus ir skundus pagrindai. Minėto straipsnio 5 dalies
4 punkte yra nurodyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo
įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad
tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo
subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo
nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti
viešojo administravimo subjekto priimta sprendimą.
Atsižvelgdami į tai, kad pateiktame rašte nenurodėte jokių naujų aplinkybių, kurių dar
nebūtų įvertinusi Tarnyba, bei atkreipdami dėmesį į tai, kad dėl priežasčių, dėl kurių atsisakyta
nagrinėti Jūsų 2020-03-26 pateiktą prašymą, Tarnyba pasisakė 2020-04-06 raštu Nr. 4E-8305; 2020-
04-30 raštu Nr. 4E-10753, 2020-05-07 raštu Nr. 4E-11530, 2020-07-16 raštu Nr. 4E-18541, todėl
pakartotinai Jus informuojame, kad Tarnyba tų pačių aplinkybių nenagrinės ir dėl jų nepasisakys.“
Išaiškinta šio atsakymo apskundimo tvarka.
3.2. Tarnyba į Pareiškėjo 2020-09-01 prašymą atsakė:
„Tarnyba 2020-09-01 gavo Jūsų prašymą (reg. Nr. 7-3 5 73) dėl UAB […] galimai
netinkamai suteiktų paslaugų ir dėl to patirtos žalos atlyginimo.
Įvertinus Jūsų Tarnybai pateiktą prašymą bei kartu su juo pateiktus prašyme nurodytas
aplinkybes pagrindžiančius dokumentus buvo nustatyta, jog analogiškus nusiskundimus Jūs
išdėstėte ir Jūsų 2020-03-26 Tarnybai pateiktame prašyme […]. Pažymime, kad Tarnyba, įvertinusi
Jūsų 2020-03-26 pateiktą prašymą bei 2020-04-14 pateiktus papildomus aplinkybes pagrindžiančius
dokumentus, atsisakė nagrinėti tarp Jūsų ir UAB […] kilusį ginčą ir apie priimtą sprendimą Jus
informavo 2020-04-30 raštu Nr. 4E-10753.
Tarnyba taip pat minėtame rašte atkreipė Jūsų dėmesį į tai, kad nagrinėjant vartojimo ginčą
priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai
atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą,
užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo
suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui.
Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau –
Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 233
straipsnio l dalies 3 punkte įtvirtinta, jog vartojimo ginčus
nagrinėjanti institucija gali atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, jei yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo
sprendimas arba yra įsigaliojęs vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjekto sprendimas dėl
ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba sprendimas nutraukti ginčo
nagrinėjimą.
Atsižvelgdami į tai, kad 2020-09-01 Tarnybai pateiktame prašyme nenurodėte jokių naujų
aplinkybių, kurių dar nebūtu įvertinusi Tarnyba, bei į tai, kad Tarnybos 2020-04-30 priimtas
sprendimas atsisakyti nagrinėti Jūsų 2020-03-26 pateiktą prašymą yra įsiteisėjęs, informuojame, kad
3
Tarnyba Jūsų 2020-09-01 pateikto prašymo nenagrinės.“ Išaiškinta šio atsakymo apskundimo
tvarka.
3.3. Tarnyba į Pareiškėjo 2020-11-11 prašymą atsakė:
„Tarnyba 2020-11-13 gavo Jūsų skundą (reg. Nr.5E-2578), kuriame Jūs reiškiate
nusiskundimus dėl Tarnybos atsisakymo nagrinėti Jūsų 2020-03-26 Tarnybai pateiktą prašymą
(reg. Nr. 7-1256) bei 2020-09-01 pateiktą prašymą (reg. Nr. 7-3573) dėl UAB […] galimai
netinkamai suteiktų paslaugų ir dėl to patirtos žalos atlyginimo.
Informuojame, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnyje
yra įtvirtinti atsisakymo nagrinėti prašymus ir skundus pagrindai. Minėto straipsnio 3 dalies
3 punkte yra nurodyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo
įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad
tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo
subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo
nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti
viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
Atsižvelgdami į tai, kad pateiktame skunde nenurodėte jokių naujų aplinkybių, kurių dar
nebūtų įvertinusi Tarnyba, bei atkreipdami dėmesį į tai, kad dėl priežasčių, dėl kurių atsisakyta
nagrinėti Jūsų 2020-03-26 ir 2020-09-01 pateiktus prašymus, Tarnyba pasisakė 2020-04-06 raštu
Nr. 4E-8305, 2020-04-30 raštu Nr. 4E-10753 bei 2020-09-09 raštu Nr. 4E-23319, informuojame,
kad Tarnyba pakartotinai tų pačių aplinkybių nenagrinės ir dėl jų nepasisakys.“ Išaiškinta atsakymo
apskundimo tvarka.
3.4. Ministerija į Pareiškėjo 2020-08-25 ir 2020-11-12, 2020-11-17 prašymus atsakė:
3.4.1. „[…] Tarnyba yra paskirta atsakinga institucija, nagrinėjanti vartotojų skundus ginčų
sprendimo ne teisme tvarka pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą
(ES) Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, kuriuo iš
dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/20041. Tarnyba, gavusi Jūsų 2020 m. kovo 26 d.
prašymą, nustatė, kad dėl netinkamai suteiktų paslaugų į UAB […] Jūs kreipėtės 2020 m. kovo
18 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo tos dienos, kurią sužinojote apie savo teisių ar
teisėtų interesų pažeidimą.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo
21 straipsnio l dalį vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar
teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ar
paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į
teismą. Vartotojas privalo kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ne vėliau kaip per tris mėnesius
nuo tos dienos, kurią vartotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų
pažeidimą“;
3.4.2. „Atsižvelgdama į tai, kad Jūs į paslaugos teikėją UAB […] kreipėtės praleidus
įstatyme nustatytą terminą, Tarnyba, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo
233
straipsnio l dalies 6 punkto nuostata, atsisakė nagrinėti tarp Jūsų ir UAB […] kilusį ginčą“;
3.4.3. „Jums 2020 m. balandžio 14 d. Tarnybai pateikus papildomus paaiškinimus ir
prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus, Tarnyba informavo Jus, kad vartotojas,
kreipdamasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją, privalo, be kita ko, pateikti prašyme
išdėstytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų kopijas, todėl paprašė Jūsų pašalinti pateikto
prašymo trūkumus (t. y. nurodyti, kam UAB […] galimai netinkamai suteikė paslaugas – Jums ar
kitam asmeniui, nurodyti, kokiais tikslais (asmeniniais, darbo, verslo, susijusiais su profesija ar kt.),
Jūs ar Jūsų prašyme minimas asmuo, ketinote įsigyti UAB […] teikiamas paslaugas, pateikti
paaiškinimus dėl prašyme esančių prieštaravimų, susijusių su galutine kelionės tikslo vieta, į kurią
buvo vykstama Jūsų prašyme minima transporto priemone atvykusia iš Vilniaus, paaiškinti, kaip
pateikta autobuso, vykusio maršrutu Vilnius–Švenčionys–Ignalina–Visaginas, bilieto kopija yra
4
susijusi su Jūsų prašyme nurodytomis aplinkybėmis ir, jei turite, pateikti kitus dokumentus, kurie,
Jūsų manymu, gali turėti reikšmės Jūsų prašymo nagrinėjimui). Taip pat Tarnyba atkreipė Jūsų
dėmesį į tai, kad Tarnyba turi teisę atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, jei vartotojo kreipimasis
neatitinka Vartotojų teisių apsaugos įstatymo ir trūkumai nepašalinami per vartojimo ginčus
nagrinėjančios institucijos nustatytą ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą“;
3.4.4. „Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad Jūs atsakydamas nurodėte, jog UAB […]
netinkamai suteikė paslaugas kitam asmeniui, kuris nėra įgaliojęs Jus atstovauti savo interesus, ir į
tai, kad nebuvo pašalinti Tarnybai pateikto prašymo trūkumai, vadovaudamasi Vartotojų teisių
apsaugos įstatymo 233
straipsnio l dalies 5 ir 7 punktų nuostatomis, atsisakė nagrinėti Jūsų prašymą.
Pažymėtina, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad
nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai
sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti
vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo
sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos
teismui. Ši apskundimo tvarka buvo nurodyta ir Tarnybos Jums siųstuose atsakymuose.
Taip pat norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad Teisingumo ministerijai teisės aktai
nesuteikia įgaliojimų peržiūrėti ar panaikinti Tarnybos priimtų sprendimų dėl vartojimo ginčų
neteisminio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.“
4. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje 2020 m. rugpjūčio 24 d. buvo gautas
Pareiškėjo skundas dėl Tarnybos atsakingų pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai atsakyme į
2020-08-20 kreipimąsi nurodžius tikrovės neatitinkančią informaciją. Skunde, be kitų aplinkybių,
buvo rašoma, kad „pateikti nauji dokumentai, kuriuos reikalavo pateikti LR Valstybinė vartotojų
teisių apsaugos tarnyba, kad būtų atliktas tyrimas išsamiai, šiuo sprendimu yra skleidžiamas melas ir
nepagarba pateikusiam skundą pareiškėjui.“ Pareiškėjas prašė „pradėti išsamiai atlikti tyrimą.“ Iš
Skundo ir jo priedų turinio buvo nustatyta, kad iš esmės skundžiamasi dėl Tarnybos atsakingų
pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su vartojimo ginčo nagrinėjimu. Buvo konstatuota, kad
skundo klausimai yra susiję su problemomis, kilusiomis iš civilinių (vartojimo) teisinių santykių
(vartojimo ginčo). Seimo kontrolierius pažymėjo, kad netiria skundų, kilusių iš civilinių (vartojimo)
teisinių santykių, ir nesprendžia su tuo susijusių ginčų.
Taip pat buvo nustatyta, kad Tarnyba, išnagrinėjusi Pareiškėjo 2020-08-20 kreipimąsi ir
įvertinusi prie jo pridėtus dokumentus, priėmė sprendimą neatnaujinti tyrimo. Pažymėta, kad Seimo
kontrolierius negali įsiterpti į VVTAT kompetenciją nagrinėjant vartojimo ginčus. Tarnyba
nagrinėdama pareiškėjų skundus pati savarankiškai priima sprendimus, o Seimo kontrolierius negali
daryti įtakos šiems priimamiems sprendimams. Tarnyba kiekvienoje su vartojimo ginčo nagrinėjimu
susijusioje situacijoje turi savo poziciją, o Seimo kontrolierius neturi įgaliojimų įpareigoti ją
pakeisti arba panaikinti. Tarnybai priskirtų funkcijų vykdymas, atitinkamų sprendimų priėmimas,
kurie nebūtinai privalo būti tokie, kokių nori pareiškėjai, savaime nelaikytini pažeidimu.
Atsižvelgus į aprašytas aplinkybes, į teisinį reglamentavimą, Seimo kontrolierius
2020-09-02 raštu Nr. 4D-2020/1-1113 informavo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo
kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagal kurį Seimo kontrolierius priima
sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, kai skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo
kontrolieriaus kompetencijai, atsisako tirti skundą, nes Skundas kilęs iš civilinių (vartojimo) teisinių
santykių.
Dėl vartojimo ginčo sprendimo iš esmės Pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendrosios
kompetencijos teismą.
5
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
5. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai
5.1. Viešojo administravimo įstatyme (VAĮ) reglamentuojama:
5.1.1. 2 straipsnis – „14. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu
nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę
paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. 15.
Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad
yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti“;
5.1.2. 14 straipsnis – „1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo
administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė.“
5.2. Seimo kontrolierių įstatyme (SKĮ) reglamentuojama:
5.2.1. 12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų
piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo
administravimo srityje“;
5.2.2. 17 straipsnis – „1. Seimo kontrolierius […] priima sprendimą atsisakyti nagrinėti
skundą, apie tai informuodamas pareiškėją, jeigu: […] 3) skunde nurodytų aplinkybių tyrimas
nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai; […] 6) padaro išvadą, kad skundą nagrinėti
tikslinga kitoje institucijoje ar įstaigoje. […]. 3. Skundą ištyrus, pakartotinai paduotas skundas
netiriamas, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama naujų faktų. Jeigu
pareiškėjas piktnaudžiauja teise kreiptis į Seimo kontrolierių, Seimo kontrolieriaus sprendimu
susirašinėjimas su tokiu pareiškėju gali būti nutraukiamas.“
5.3. Vartotojų teisių apsaugos įstatyme (VTAĮ) reglamentuojama:
5.3.1. 20 straipsnis – „1. Vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė
jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar
paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos
pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų
neteisminio sprendimo subjektą neatima iš vartotojo teisės kreiptis į teismą. 2. Vartotojas turi teisę
ginti savo teises ar teisėtus interesus ir kitais, šiame įstatyme nenumatytais, teisėtais būdais“;
5.3.2. 21 straipsnis – „1. Vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė
jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į
pardavėją ar paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas
tiesiogiai kreipiasi į teismą. Vartotojas privalo kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ne vėliau kaip
per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią vartotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių ar
teisėtų interesų pažeidimą […]“;
5.3.3. 22 straipsnis – „1. Vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėja šios institucijos
(toliau – vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos): […] 6) Valstybinė vartotojų teisių apsaugos
tarnyba – ginčus kitose, šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nenurodytose, vartotojų teisių
apsaugos srityse“;
5.3.4. 27 straipsnis – „1. Vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija, išnagrinėjusi ginčą,
priima vieną iš šių sprendimų dėl ginčo esmės: 1) patenkinti vartotojo reikalavimus; 2) iš dalies
patenkinti vartotojo reikalavimus; 3) atmesti vartotojo reikalavimus. 2. Vartojimo ginčus
nagrinėjanti institucija sprendimą dėl ginčo esmės priima atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu
nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus […]“;
5.3.5. 28 straipsnis – „1. Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja
ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus
nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios
kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš
6
esmės. 2. Įsigaliojęs vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis
dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai Civilinio
proceso kodekso nustatyta tvarka. 3. Kiti įstatymai gali nustatyti kitokias vartojimo ginčus
nagrinėjančios institucijos sprendimo įsigaliojimo ir vykdymo taisykles, negu nustatyta šiame
straipsnyje“;
5.3.6. 29 straipsnis – „1. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją
neatima iš vartotojo teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso
nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės. 2. Kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus
nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos
sprendimo apskundimu. 3. Nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios
institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą,
sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo
ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami
bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų
neskundžiamos.“
5.4. Teismų įstatyme (TĮ) reglamentuojama:
5.4.1. 1 straipsnis – „1. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. 2. Teismai
sprendimus bylose priima Lietuvos Respublikos vardu. 3. Bylose teismų priimtus sprendimus gali
peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka“;
5.4.2. 2 straipsnis – „Teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės
valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų
asmenų“;
5.4.3. 3 straipsnis – „1. Teisėjų nepriklausomumo garantijas bei teisėjų statusą nustato
Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai bei kiti teisės aktai. 2. Teisėjai, vykdydami
teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų. […].“
5.5. Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Prašymų ir skundų
nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau vadinama
– Prašymų nagrinėjimo taisyklės) nustatyta: „35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į
jo turinį: […].“
Tyrimui reikšminga teismų praktika
6. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (KT) praktika:
„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės
gynybos principas yra universalus; teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi
kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba
teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti
interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje, ar ne; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti
ar paneigti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat
negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti; jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė
kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi
remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė
situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors
pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją yra
neįmanoma, Lietuvos Respublikos Konstitucija jos netoleruoja (Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).“
7
7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau vadinama ir – LVAT) praktika:
7.1. LVAT 2016-02-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1150-520/2016:
„[…] atsakovas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą
atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir
argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei
neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. […]“;
7.2.. LVAT 2014-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-610/2014 – „[…] viešojo
administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus,
pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ja nuostatų bei kitų
teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad VAĮ, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų
taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys […]“;
7.3. „Teisėjų kolegija […] pastebi, jog valdžios institucijų sistema yra sukurta taip, kad
kiekviena institucija turi jos paskirtį atitinkančias priskirtas funkcijas, kompetenciją, kurių privalo
laikytis. Pagal VAĮ viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis
įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą
turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo
administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų
suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų
nustatyta, tikslų (3 straipsnio 1, 4 punktai). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą
viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o
veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto
aktą pripažinti neteisėtu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d.
nutartį administracinėje byloje Nr. A662-906/2009, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje
byloje Nr. A756-1229/2010).“
Tyrimo išvados
8. Atsižvelgus į tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą, pažymėtina:
8.1. Seimo kontrolierius nėra įgaliotas spręsti vartotojų ginčų, vertinti administracinių
sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo;
8.2. Pareiškėjas skundžiasi, kad Tarnyba ir Ministerija netinkamai išnagrinėjo jo
prašymus;
8.3. nagrinėjamu atveju:
8.3.1. Tarnybai, Ministerijai ir kitoms institucijoms Pareiškėjas teikia skundus dėl
galimai netinkamai Tarnyboje išnagrinėto jo skundo (t. y. nesprendė vartojimo ginčo) dėl uždarosios
akcinės bendrovės suteiktų paslaugų ir dėl to patirtos žalos atlyginimo. Nesutikdamas su minėtų
institucijų atsakymais, Pareiškėjas rašo skundus Seimo kontrolierių įstaigai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Ministerija, Tarnyba, kitos institucijos pateikė atsakymus į
visus Pareiškėjo kreipimusis / skundus teisės aktuose (VAĮ, Prašymų nagrinėjimo taisyklių)
nustatyta tvarka ir terminais.
Pažymėtina ir tai, kad Tarnyba, Ministerija savo atsakymuose nurodė informaciją apie
Pareiškėjo teisę apskųsti minėtų institucijų teikiamus atsakymus, sprendimus bendrosios
kompetencijos teismui. Pareiškėjas, kaip nustatyta, nepasinaudojo šia teise, nes „Lietuvoje teismai
yra korumpuoti sprendimai nėra objektyvūs. Teisėjai perkami“;
8.3.2. atkreiptinas dėmesys į LVAT suformuotą praktiką: „[…] visi viešojo administravimo
subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis,
o plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas. Tokios institucijos,
vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, privalo veikti tik taip, kaip numato teisės aktai,
8
priešingu atveju būtų pažeistas viešojo administravimo subjektui taikytinas bendrojo draudimo
principas – veikti taip, kaip nėra leidžiama“.
Tarnyba yra valstybės įstaiga prie Teisingumo ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką
vartotojų teisių apsaugos srityje ir užtikrinanti vartotojų teisių apsaugą, taip pat institucija,
nagrinėjanti vartojimo ginčus ne teismo tvarka. Pažymėtina ir tai, kad Tarnybai teisės aktais yra
nustatyta diskrecija (įvertinus aplinkybes, pateiktus dokumentus) spręsti, ar pradėti tyrimą dėl
vartojimo ginčo ar atsisakyti jį nagrinėti VTAĮ nustatytais pagrindais.
Pažymėtina, kad Ministerijai nėra suteikti įgaliojimai vertinti Tarnybos priimtų, susijusių su
vartojimo ginčais, sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, jie gali būti skundžiami tik bendrosios
kompetencijos teismui. Visa tai Pareiškėjui išsamiai buvo išaiškinta jam pateiktuose Ministerijos
atsakymuose;
8.3.3. Seimo kontrolierių įstaigoje išnagrinėtas ne vienas Pareiškėjo skundas dėl galimai
Tarnybos netinkamai išnagrinėtų jo prašymų, nepagrįstų sprendimų. Pareiškėjui ne kartą yra
paaiškinta (Seimo kontrolieriaus 2020-09-02 raštas Nr. 4D-2020/1-1113/3D-2336, Seimo
kontrolieriaus 2019-09-27 raštas Nr. 4D-2019/1-1194/3D-2393), kad jo skundai dėl Tarnybos
atsakingų pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant vartojimo ginčą, yra susiję su civiliniais
(vartojimo) teisiniais santykiais. Taigi, Seimo kontrolierius netiria skundų, kilusių iš civilinių
(vartojimo) teisinių santykių, ir nesprendžia su tuo susijusių ginčų. Seimo kontrolieriai tiria
pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus
teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje (pvz., dėl pareigūnų laiku nepriimtų sprendimų,
kuriuos pagal įstatymą jie įgalioti priimti, dėl informacijos asmenims apie jų teises, priimtų
sprendimų apskundimo tvarką nesuteikimo, dėl pagal kompetenciją pareiškėjams pateiktų
neišsamių paaiškinimų ir pan.), tačiau nenagrinėja nei viešojo administravimo srities, nei civilinių
ginčų dėl teisės.
Pažymėtina tai, kad Pareiškėjui buvo paaiškinta, jog pagal teisinį reguliavimą, kreipimasis į
vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją ir priimtas Tarnybos sprendimas neatima
vartotojo teisės galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus vartojimo srityje ginti kreipiantis į
bendrosios kompetencijos teismą bei sprendžiant vartojimo ginčą iš esmės teismine tvarka.
Kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos (Tarnybos) sprendimo dėl
ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Taigi, nesutikdamas su
Tarnybos sprendimu, laikydamas jį nepagrįstu ir / arba neteisėtu, Pareiškėjas turi teisę kreiptis į
bendrosios kompetencijos teismą ir vartojimo ginčą iš esmės spręsti teisme. Skunde nurodytus
argumentus dėl Tarnybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, dėl įrodymų, bylai reikšmingų
aplinkybių, taip pat galimų Tarnybos procedūrinių pažeidimų nagrinėjant vartojimo ginčą (jeigu jų
buvo), jis gali nurodyti ieškinyje teismui kreipiantis dėl vartojimo ginčo sprendimo iš esmės.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Pakartotiniame skunde nurodyta (išvardinti adresatai), kad
jis pateiktas ir Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri pagal kompetenciją turėtų išnagrinėti
Pareiškėjo skundą ir pateikti atsakymą.
Pažymėtina ir tai (Pareiškėjui tai ne kartą paaiškinta), kad VTAĮ yra nustatyta specialioji
vartojimo ginčų nagrinėjimo tvarka, jos turi būti laikomasi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra
išaiškinęs, kad „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į
teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir
tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Konstitucines nuostatas
konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam
tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai, konkrečiai civiliniame procese – CPK 5 straipsnio 1 dalis.
Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas
interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje numatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis
į teismą. Be to, pagal šią teisės normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia,
o būtent įstatymų nustatyta tvarka. Šia blanketine teisės norma įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę
9
suinteresuotų asmenų teisę kreiptis į teismą reglamentuoti ir kitais įstatymais (CPK 1 straipsnio 2
dalis). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų
teisės ir teisėti interesai pažeidžiami […]“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2009 m.
vasario 2 d., Nr. 3K-3-25/2009, 2009 m. birželio 8 d., Nr. 3K-3-252/2009).
9. Remiantis Seimo kontrolierių veiklos nešališkumo, teisingumo bei proporcingumo
principais, svarbu paminėti aplinkybę, kad Pareiškėjas rašo prašymus, komentuoja / vertina iš
Tarnybos, Ministerijos gautus atsakymus, teikia savo nuomonę dėl pareigūnų veiklos, teisės aktų
nuostatų taikymo / netaikymo, vėl nurodo tas pačias aplinkybes dėl paslaugų teikėjo veiksmų,
tačiau tinkamai neįsigilina į pateiktus atsakymus, kuriuose Pareiškėjui buvo išsamiai išaiškintos
galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių Tarnybos, Ministerijos veiklą, vartotojų ginčų sprendimo
tvarką, nuostatos, nurodyta apskundimo tvarka.
Lietuvos Aukščiausias Teismas (LAT) savo nutartyje yra pasisakęs:
„[…] kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis
protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir
sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus
asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Pažymėtina, kad teisės
aktai skelbiami viešai, todėl kiekvienas rūpestingas asmuo gali sužinoti savo teises ir pareigas.
Asmuo, ignoruodamas įstatymus, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai,
todėl negali pasiteisinti tuo, kad nežino įstatymų ar juos netinkamai supranta. CK 1.6 straipsnyje,
atsižvelgiant į konstitucinę nuostatą, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės
(Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis), įtvirtinta, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų
suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų
nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (LAT nutartis civ. byla Nr. 3K-3-384/2007).“
Atkreiptinas dėmesys į teismų suformuotą praktiką: LVAT ne kartą savo sprendimuose yra
pasisakęs, kad, jeigu „atsakovas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui
tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės
aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir
neteisėtas bei neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų“, viešojo administravimo
subjektas pagal savo kompetenciją turi patikrinti informaciją apie galimai padarytą pažeidimą, ją
įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu, „tačiau tai nereiškia, kad VAĮ,
kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo
besikreipiantys į juos asmenys“.
10. Apibendrinus pateiktas išvadas, konstatuotina, kad, Pareiškėjui Ministerija, Tarnyba
pateikė tinkamus atsakymus, kuriuose jam buvo išaiškintos teisės aktų nuostatos, institucijų
kompetencija, apskundimo tvarka (jeigu Pareiškėjas nesutinka su sprendimais, jis turi teisę skųsti
sprendimus, atsakymus teismui, nurodant aplinkybes, su kuriomis jis nesutinka).
Kadangi Pakartotiniame skunde nurodytos aplinkybės dėl Tarnybos pareigūnų veiksmų
(neveikimo) Seimo kontrolieriaus jau buvo analizuotos, vertintos, Pareiškėjui pateikti paaiškinimai
dėl vartojimo ginčų sprendimų vertinimo bei jų apskundimo tvarkos, Seimo kontrolierių
kompetencijos, naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą įžvelgti Tarnybos pareigūnų
biurokratizmą ar piktnaudžiavimą, nepateikta, todėl Pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas.
Ministerija veikė pagal jai teisės aktais nustatytą kompetenciją, vadovaujantis VAĮ,
Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis, pateikė tinkamus atsakymus, Pareiškėjo skundas šioje
dalyje atmestinas.
11. Atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys į tai, kad:
11.1. kreipimasis į vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją dėl
vartojimo ginčo išnagrinėjimo neriboja vartotojo teisės kreiptis tiesiogiai į teismą, todėl,
10
manydamas, kad paslaugų teikėjas pažeidė Pareiškėjo, kaip vartotojo, teises, jas gali ginti teisme.
Vadovaujantis TĮ nuostatomis, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalimi, Administracinių bylų
teisenos įstatymo 5 straipsniu, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka
kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas;
11.2. vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jeigu
pareiškėjas piktnaudžiauja teise kreiptis į Seimo kontrolierių, Seimo kontrolieriaus sprendimu
susirašinėjimas su tokiu pareiškėju gali būti nutrauktas;
11.3. vadovaujantis Tarnybos nuostatais, Tarnybos direktorius, vadovaudamasis įstatymais
ir kitais teisės aktais, priima į pareigas ir atleidžia iš jų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos
tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo
užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, skatina juos, skiria jiems nuobaudas ir
pašalpas. Taigi, Tarnybos direktorius sprendžia dėl Tarnybos darbuotojų kompetencijos, funkcijų
vykdymo / nevykdymo.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI
12. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1
dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia
X Pakartotinio skundo dalį dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pareigūnų
veiksmų (neveikimo) atmesti.

13. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia
X Pakartotinio skundo dalį dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareigūnų
veiksmų (neveikimo) atmesti.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas