PAŽYMA DĖL X IR Y SKUNDO PRIEŠ VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

Dokumento numeris 4D-2023/1-562
Data 2023-10-19
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X IR Y SKUNDO PRIEŠ VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
Kontrolierius Erika Leonaitė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2023 m. gegužės 30 d. gavo advokato R. S. (toliau – atstovas), atstovaujančio Kongo Demokratinės Respublikos piliečiams X ir Y (toliau ir – Pareiškėjai, užsieniečiai), skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) pareigūnų veiksmų, susijusių su užsieniečių išsiuntimu iš Lietuvos ir teisės gauti informaciją neužtikrinimu (toliau – Skundas).

 

  1. Pareiškėjai Skunde nurodo:

2.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tenkino Pareiškėjų apeliacinius skundus ir pripažino, kad jų laisvės apribojimas nėra pagrįstas, tačiau Užsieniečių registracijos centro (toliau ir – URC) administracija savavališkai ribojo judėjimo laisvę argumentuodama tuo, kad nėra išspausdintos įėjimo į URC kortelės. Apriboję Pareiškėjų judėjimo laisvę pareigūnai pažeidė jų pagrindines habeas corpus teises, išsiuntimo iš Lietuvos metu nesudarė galimybės susisiekti su artimaisiais ir advokatu.

2.2. Pareiškėjai iš Lietuvos buvo išsiųsti be asmens dokumentų, nepatikrinus jų tapatybės, neteisėtai kertant kitų valstybių sienas, pažeidžiant jų orumą ir teises. Asmenų grįžimo dokumentai buvo išduoti pagal VSAT nurodytas tapatybes, nesutikrinus juose nurodytų asmenų tapatybių nacionaliniame registre ir neįsitikinus, kad jie ir Pareiškėjai yra tapatūs, juose nenurodytos nei asmenų nuotraukos, nei kiti identifikaciniai požymiai.

2.3. Asmens bylose nėra stebėtojo surašytos ataskaitos, išsiuntimo stebėsena nebuvo vykdoma. Pareiškėjų bylose nėra informacijos apie tai, kada Pareiškėjai kirto Lietuvos Respublikos (ar kitų valstybių) sieną, kokiu skrydžiu jie buvo išsiųsti ir nuo kada galioja draudimas atvykti. Pareiškėjų bylose nėra jokios informacijos apie įvykdytą išsiuntimą iš Belgijos Karalystės, skrydžio organizatorių ir kelionės maršrutą.

2.4. Y buvo išsiųstas neišnagrinėjus jo pateikto prieglobsčio prašymo. Užsieniečio prieglobsčio byloje yra šaukimas į numatytą teismo posėdį, kuriame nagrinėjamas pareiškėjo skundas prieglobsčio byloje, tačiau Pareiškėjas buvo išsiųstas iki numatyto posėdžio datos.

 

  1. Pareiškėjai Seimo kontrolierės prašo išnagrinėti jų Skundą.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Seimo kontrolierė 2023-06-27 raštu Nr. 4D-2023/1-562/3D-1389 kreipėsi į VSAT, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

Seimo kontrolierių įstaigoje 2023-07-18 gautas VSAT raštas Nr. 21-14-1447, kuriuo paaiškinama:

4.1. „Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023-04-19 priėmus sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1645-552/2023, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2023-04-21 priėmė patikslintą pažymą Nr. 23S52514, kuria apgyvendino užsienietį VSAT (pažyma pridedama). Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023-04-20 priėmus sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1646-821/2023, VSAT kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, o šis 2023-04-21 priėmė sprendimą apgyvendinti užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimo […].

Vadovaujantis Migracijos departamento ir teismo priimtais sprendimais užsieniečių judėjimo laisvė nebuvo ribojama, jiems sudaryta galimybė išeiti iš VSAT Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka.“

4.2. „Užsieniečiai buvo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos vadovaujantis įsiteisėjusiais Migracijos departamento sprendimais: Kongo Demokratinės Respublikos pilietis Y – Migracijos departamento 2021-10-26 sprendimu Nr.21S34716, Kongo Demokratinės Respublikos pilietis X – Migracijos departamento 2021-09-13 sprendimu Nr. 21S23432 […]. Abiem užsieniečiams Kongo Demokratinės Respublikos kompetentinga valstybės institucija 2022-12-16 išdavė kelionės dokumentus, galiojančius tris mėnesius nuo dokumentų išdavimo dienos. Kadangi užsieniečių išsiuntimo organizavimas užtruko ilgiau negu jų kelionės dokumentų galiojimo laikas, bendradarbiaujant su Europos pakrančių ir sienos apsaugos agentūros FRONTEX ryšio karininke  Kongo Demokratinėje Respublikoje 2023-04-05 jiems buvo išduoti nauji kelionės dokumentai.“

4.3. „Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 126 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija kartu su tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis vykdo užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos stebėseną vidaus reikalų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Apie užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos stebėsenos vykdymą VšĮ „A“ yra informavusi VSAT ir VSAT apie visas planuojamas vykdyti išsiuntimo operacijas informuoja VšĮ „A“. Apie rašte minimų Kongo Demokratinės Respublikos piliečių išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos VšĮ „A“ atsakingi darbuotojai buvo informuoti nustatyta tvarka, tačiau šios išsiuntimo operacijos metu išsiuntimo procedūros stebėsenos jie nevykdė.“

4.4. „Migracijos departamentas 2021-10-26 priėmė Kongo Demokratinės Respublikos piliečiui Y sprendimą nesuteikti prieglobsčio ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos. Šį sprendimą užsienietis buvo apskundęs Vilniaus regiono apylinkės teismui, jis 2022-03-29 priėmė sprendimą atmesti užsieniečio skundą ir palikti galioti Migracijos departamento sprendimą. Šį teismo sprendimą užsienietis apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, jis 2022-05-19 priėmė nutartį atmesti užsieniečio skundą bei palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo priimtą sprendimą.

2023-02-21 Y pateikė pakartotiną prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas nagrinėjo prašymą iš esmės skubos tvarka ir 2023-02-28 priėmė sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio. Šį sprendimą užsienietis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui […].

Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punktu nustatyta, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka. Įstatymo 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Atsižvelgdamas į tai, VSAT Užsieniečių registracijos centras 2023-03-07 raštu Nr. 21-7K-345 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su tikslu išsiaiškinti, ar užsieniečiui nėra priimtos reikalavimo užtikrinimo priemonės. 2023-03-09 buvo gautas Vilniaus apygardos administracinio teismo  atsakymas, kad užsienietis nepateikė prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo […]. Kadangi užsieniečiui nebuvo priimtas teismo sprendimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, užsienietis, vadovaujantis Migracijos departamento 2021-10-26 sprendimu Nr. 21S34716, buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.“

4.5. „Užsienietis buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos anksčiau, nei įvyko teismo posėdis, nes teismas jo atžvilgiu nebuvo priėmęs sprendimo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.“

4.6. „2023-05-12 advokatas R. S. kreipėsi į VSAT Užsieniečių registracijos centrą su prašymu pateikti Kongo Demokratinės Respublikos piliečių X ir Y asmens bylas […]. 2023-05-18 VSAT Užsieniečių registracijos centras raštu Nr. 21K-7K-663 informavo užsieniečių advokatą apie VSAT vado 2018-03-28 įsakymu Nr. 4-143 patvirtintų VSAT Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių XVIII skyriuje numatyta susipažinimo su užsieniečio asmens byla tvarka […]. R. S. 2023-05-23 buvo atvykęs į VSAT Užsieniečių  registracijos centrą susipažinti su minėtų užsieniečių asmens bylomis.

Atkreipiame dėmesį, kad užsieniečių asmens bylose gali nebūti medžiagos, susijusios su išsiuntimo procedūros logistinių klausimų sprendimu (kai yra vykdomas el. susirašinėjimas dėl tranzito per kitas Europos Sąjungos valstybes nares patvirtinimo, derinami jungtinių skrydžių organizavimo klausimai ir kt.).“

4.7. Seimo kontrolierei VSAT pateikė Pareiškėjų išvežimo organizavimo dokumentų kopijas, iš kurių nustatyta, kad užsieniečiai iš Lietuvos buvo išvežti 2023-04-25 per Lenkiją, Vokietiją, į Belgijos oro uostą, iš kur buvo išskraidinti į jų kilmės šalį.

 

  1. Seimo kontrolierė 2023-08-31 raštu Nr. 4D-2023/1-562/3D-1815 kreipėsi į VSAT, prašydama pateikti papildomą informaciją.

Seimo kontrolierių įstaigoje 2023-09-18 gautas VSAT raštas Nr. 21-7K-1264, kuriuo paaiškinama:

5.1. „2023-04-19 Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinė byla Nr. A-1645-552/2023) priėmus sprendimą Kongo Demokratinės Respublikos piliečio Y apeliacinį skundą patenkinti, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023-03-16 sprendimą panaikinti, Kongo Demokratinės Respublikos pilietis Y supažindintas su sprendimu, jam atspausdinta bei išduota nauja identifikavimo kortelė (pridedama). 2023-04-21 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams (administracinė byla Nr. A20.-197-1156/2023) priėmus sprendimą iš dalies tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą, skirti Kongo Demokratinės Respublikos piliečiu prisistačiusiam X alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų – 14 dienų, šį terminą skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo dienos, bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Kongo Demokratinės Respublikos pilietis X supažindintas su sprendimu, jam atspausdinta bei išduota nauja identifikavimo kortelė.“

5.2. „Pažymėtina, kad VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos cente apgyvendintiems užsieniečiams identifikavimo kortelės išduodamos VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų VSAT prie LR VRM vado 2018-03-28 įsakymu Nr. 4-143 II skyriuje nustatyta tvarka. VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre apgyvendintiems užsieniečiams identifikavimo kortelės išduodamos nefiksuojant išdavimo fakto pasirašytinai. Pažymėtina, kad praktikoje indentifikavimo kortelė atspausdinama ir įteikiama užsieniečiui ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo suvestų duomenų į VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro elektroninį žurnalą.“

5.3. „Kongo Demokratinės Respublikos piliečiai Y, X, įteikus anksčiau išvardintus teismo sprendimus, informuoti apie teisę išeiti iš VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro nustatyta tvarka, bei apgyvendinti užsieniečių bendrabutyje 310 ir 305 kambariuose. Y iš VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro buvo išsėjęs 2023-04-24 11.39 val. ir sugrįžo 2023-04-24 12.09 val. (išėjimo el. žurnalo kopija pridedama).“

5.4. „Užsieniečiai sulaikyti iki 48 val. VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre 2023-04-24 16.30 val., 16.35 val. Kongo Demokratinės Respublikos piliečių Y, X išsiuntimo procedūros aktyvioji fazė pradėta vykdyti 2023-04-25 (anksti ryte). Suderinus sausumos tranzitą per Lenkijos Respubliką, Vokietijos Federacinę Respubliką bei Belgijos Karalystę užsieniečiai kartu su palydos pareigūnais mikroautobusais nuvyko į Belgijos Karalystės Briuselio oro uostą iš kur dalyvaujant bendroje grąžinimo operacijoje į Kongo Demokratinę Respubliką užsieniečiai buvo išskraidinti į kilmės valstybę. Valstybių sienų kirtimo laikai nurodyti tranzito paraiškose.“

 

Tyrimui reikšmingų teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau ir – UTPĮ):

126 straipsnis – „1. Užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu: 1) jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą arba jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti; 2) jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra ir nėra šio Įstatymo 125 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę; 21) jis yra šio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, 1408straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytas užsienietis ir nėra šio Įstatymo 125 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę; 3) jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai; 4) priimtas sprendimas jį išsiųsti iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo. 2. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija kartu su tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis vykdo užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos stebėseną vidaus reikalų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.“

                      127 straipsnis – „1. Sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti ir jeigu jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. 2. Sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas gali būti sustabdytas. 3. Įpareigojime išvykti iš Lietuvos Respublikos nustatomas ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas, per kurį užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos. 31. Jeigu yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba įpareigojime išvykti iš Lietuvos Respublikos jam gali būti nustatytas trumpesnis negu 7 dienų terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba terminas savanoriškai išvykti nesuteikiamas. 32. Šio straipsnio 1, 3 dalyse nurodytas terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pratęstas dėl šio Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ir 2 dalies 3, 4 punktuose nurodytų aplinkybių, tačiau bendras įpareigojimo savanoriškai išvykti terminas negali viršyti 60 dienų. 4. Sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos priima institucija, nustačiusi užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos pagrindą, – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o jo įvykdymą kontroliuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba. 5. Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl vykdymo galimumo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima institucija, nustačiusi užsieniečio išsiuntimo pagrindą, – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o juos vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Prieš priimdamos sprendimą šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, šioje dalyje nurodytos institucijos dėl sprendimo vykdymo konsultuojasi su sprendimą užsienietį išsiųsti priėmusia valstybe. 6. Sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja institucija, nustačiusi užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę pagrindą, – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. 7. Tvarką, reglamentuojančią, sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, grąžinimo į užsienio valstybę ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimą ir jų vykdymą, nustato vidaus reikalų ministras.“

137 straipsnis – „1. Skundas dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali būti paduotas atitinkamam administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus.“

139 straipsnis – „Apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai: 1) panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 21 punkte nurodytais pagrindais; 2) užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką iš saugios trečiosios valstybės, prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas ir jis grąžinamas arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į saugią trečiąją valstybę; 3) skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka; 4) nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas ir užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę; 5) suteiktas prieglobstis panaikinamas ir užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Teismas nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, kai skundas pateiktas šio Įstatymo 138 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, priima ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo taikyti tokias priemones gavimo dienos, o jeigu toks prašymas pateikiamas kartu su skundu, – nuo skundo gavimo dienos.“

 

  1. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (toliau – TGIDPNĮ):

                      4 straipsnis – „1. Institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. 2. Duomenys kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares ir Europos ekonominės erdvės valstybes, fiziniams, juridiniams asmenims, juridinio asmens statuso neturintiems subjektams, jų filialams ir atstovybėms teikiami tokia pačia tvarka kaip ir pareiškėjams, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, tarptautinėms sutartims, Europos Sąjungos teisės aktams ir kitiems norminiams teisės aktams.“

6 straipsnis – „1. Institucija ir valstybės valdomas subjektas, teikdami duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, vadovaujasi šiais principais: 1) duomenų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys; 2) duomenų tikslumo – pareiškėjui teikiami duomenys turi atitikti institucijos ar valstybės valdomo subjekto disponuojamus duomenis; 3) teisėtumo – institucijos ir valstybės valdomo subjekto veiksmai teikiant duomenis grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais; 4) objektyvumo – institucijos ir valstybės valdomo subjekto darbuotojai, teikdami duomenis, turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti duomenis; 6) duomenų prieinamumo – sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti duomenis neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės duomenų teikimo pareiškėjams sąlygos“.

 

  1. Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429:

35 punktas – „Priėmus sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo (išskyrus aprašo 23 punkte nurodytus atvejus, kai priimamas Migracijos departamento sprendimas dėl teisinės padėties), Migracijos departamentas ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo atlikti šiuos veiksmus: 35.1. išspausdinti iš MIGRIS sprendimą; 35.2. supažindinti užsienietį jam suprantama kalba su priimtu sprendimu dėl jo įpareigojimo išvykti ar grąžinimo. Sprendime privalo pasirašyti užsienietis, užsienietį su sprendimu supažindinęs valstybės tarnautojas ir vertėjas, jeigu jis dalyvavo. Jeigu užsienietis, susipažinęs su sprendimu, atsisako pasirašyti, šį faktą savo parašais turi patvirtinti ne mažiau kaip du šiame supažindinime dalyvavę valstybės tarnautojai. Sprendime taip pat nurodoma atsisakymo pasirašyti priežastis. Supažindinant nepilnametį užsienietį su sprendimu dėl jo grąžinimo, turi dalyvauti ir sprendime pasirašyti šį nepilnametį lydintis asmuo. Jeigu priimtas sprendimas dėl nelydimo nepilnamečio užsieniečio grąžinimo, Migracijos departamentui supažindinant nelydimą nepilnametį užsienietį su priimtu sprendimu, turi dalyvauti ir sprendime pasirašyti šio nepilnamečio užsieniečio atstovas; 35.3. įteikti užsieniečiui sprendimą su aprašo 35.2 papunktyje nurodytų asmenų parašais ir šio sprendimo skaitmeninę kopiją įkelti į MIGRIS; 35.4. įteikti užsieniečiui jo kelionės dokumentą, o aprašo 11 punkto pirmojoje pastraipoje nurodytu atveju – Europos kelionės dokumentą; 35.5. informuoti užsienietį, kuriam teikiama aprašo 91 ar 93 punkte nustatyta parama, kad užsieniečio išvykimo iš Lietuvos Respublikos per pasienio kontrolės punktą dieną jam bus išmokėta 91 ar 93 punkte nustatyta piniginė išmoka.“

39 punktas – „Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo užsieniečio, dėl kurio priimtas sprendimas dėl grąžinimo, išvykimo iš Lietuvos Respublikos į MIGRIS įrašo šio sprendimo dėl užsieniečio grąžinimo įvykdymo – valstybės sienos kirtimo – datą ir valstybę, į kurią užsienietis išvyko, ir apie sprendimo įvykdymą per MIGRIS informuoja Migracijos departamentą, jeigu sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo priimtas kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.“

67 punktas – „Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo ar sprendimą dėl kitos valstybės sprendimo vykdymo galimumo vykdantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos struktūrinis padalinys, įvykdęs sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo arba sprendimą dėl kitos valstybės sprendimo vykdymo galimumo, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo įvykdymo dienos į MIGRIS įrašo užsieniečio išsiuntimo datą ir valstybę, į kurią jis išsiųstas, ir apie sprendimo įvykdymą per MIGRIS informuoja Migracijos departamentą, jeigu šiame sprendime yra nurodytas laikas, kurį užsieniečiui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką.“

 

  1. Užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos stebėsenos vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos

ir darbo ministro 2015 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 1V-279/1A-196:

2 punktas – „Aprašo nuostatos taikomos užsienietį išsiunčiant iš Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – įstatymas) 106 straipsnio 6 dalies ar 126 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.“

3 punktas – „Apraše vartojama sąvoka „stebėsena“ suprantama kaip aprašo nustatyta tvarka atliekamas nepriklausomas tikslingai organizuotas užsieniečio išsiuntimo vykdymo stebėjimas ir šio stebėjimo metu gautų duomenų analizė bei vertinimas.“

5 punktas – „Stebėsenos tikslas – nešališkai ir objektyviai vertinti, ar institucija, vykdydama sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo arba sprendimą dėl kitos valstybės priimto sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymo galimumo (toliau – sprendimas dėl išsiuntimo), laikosi reikalavimų, įtvirtintų 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse, 2005 m. gegužės 4 d. Europos Tarybos Ministrų kabineto Dvidešimtyje gairių dėl priverstinio grąžinimo (CM(2005)40), Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą standartuose, taip pat kitų tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų bei rekomendacijų užsieniečių išsiuntimo srityje, ir užtikrinamos išsiunčiamų užsieniečių pagrindinės žmogaus teisės ir orumas visos išsiuntimo procedūros metu.“

6 punktas – „Stebėseną aprašo nustatyta tvarka vykdo tarptautinės ar nevyriausybinės organizacijos, su kuriomis teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasirašo projekto sutartį (toliau – projekto sutartis), paskirtas (-i) stebėtojas (-ai) (toliau – stebėtojas) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM).“

10 punktas – „Stebėtojas, pasirinkdamas stebėti konkretų sprendimo dėl išsiuntimo vykdymą, pirmenybę teikia atvejams, kai išsiunčiamas užsienietis, kuris yra pažeidžiamas asmuo, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes, kai būtina didesnė išsiunčiamo užsieniečio teisių ir interesų apsauga.“

 

  1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 194:

7 punktas – „Tarnybos veiklos tikslas – įgyvendinti valstybės politiką valstybės sienos apsaugos ir jos kirtimo kontrolės srityse.“

12 punktas – „Tarnybai vadovauja tarnybos vadas, kurį skiria į pareigas ir atleidžia iš pareigų Lietuvos Respublikos Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu. Tarnybos vadas skiriamas 5 metų kadencijai, tačiau ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Tarnybos vadas yra aukščiausiasis tarnybos pareigūnas, kontroliuojantis tarnybą ir atsakantis už bendrą tarnybos struktūrinių padalinių veiklą.“

14 punktas – „Tarnybos vadas: 14.1. organizuoja ir kontroliuoja tarnybai nustatyto veiklos tikslo siekimą ir atliekamų funkcijų vykdymą“.

 

  1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 4-1220:

7 punktas – „Centro uždaviniai: 7.1. organizuoti užsieniečių priėmimą, laikymą bei apgyvendinimą centre, užtikrinti nustatytas apgyvendinimo sąlygas ir sulaikytų užsieniečių judėjimo laisvės apribojimą; 7.2. atlikti veiksmus siekiant nustatyti sulaikytų ir apgyvendintų užsieniečių asmens tapatybę, pilietybę ir atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes; 7.3. pagal kompetenciją atlikti pirminius veiksmus, susijusius su prieglobsčio prašymo pateikimu; 7.4. organizuoti priimtų sprendimų dėl sulaikytų ir apgyvendintų užsieniečių išsiuntimo ar grąžinimo vykdymą ir vykdyti šiuos sprendimus; 7.5. organizuoti ir / ar dalyvauti jungtiniuose skrydžiuose siekiant išsiųsti ir / ar grąžinti trečiųjų šalių piliečius iš dviejų ar daugiau Europos Sąjungos valstybių narių teritorijos ir teikti su tuo susijusią informaciją kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms.“

 

  1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų VSAT prie LR VRM vado 2018-03-28 įsakymu Nr. 4-143:

19 punktas – „Centre apgyvendintų užsieniečių registracija vykdoma tokia tvarka: […] 19.4. po pirminės informacijos įvedimo į centro elektroninį žurnalą, užsieniečiui padaroma jo asmens identifikavimo kortelė su asmens nuotrauka, vardu, pavarde ir bylos kodu (2 priedas). […] 19.5. asmens identifikavimo kortelė užsieniečiui duodama buvimo centre laikotarpiui.“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime išaiškino:

„Konstitucinė teisė gauti informaciją – svarbi prielaida įgyvendinti įvairias Konstitucijoje įtvirtintas asmens teises ir laisves. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimas, kitų konstitucinių vertybių užtikrinimas labai priklauso nuo galimybių gauti iš įvairių šaltinių informaciją ir ja naudotis (2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas). Pavyzdžiui, Konstitucinis Teismas 1995 m. balandžio 20 d. nutarime yra konstatavęs, kad žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus turi būti pagrįsta realia galimybe laisvai juos formuoti įvairios informacijos pagrindu, įskaitant teisę nevaržomai gauti informaciją. Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad informacijos laisvė nėra absoliuti, taip pat kad Konstitucija neleidžia nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo, įstatymais įtvirtinus informacijos laisvės įgyvendinimo garantijas, būtų sudaromos prielaidos pažeisti kitas konstitucines vertybes, jų pusiausvyrą (pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Konstitucija numato galimybę informacijos laisvę riboti, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai, t. y., jeigu informacijos laisvės ribojimais siekiama apsaugoti, apginti Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nurodytas vertybes, kurių sąrašas (pateiktas Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje), kaip savo 2005 m. rugsėjo 19 d. ir 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimuose yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, negali būti laikomas išsamiu, baigtiniu, taigi neleidžiančiu laisvės gauti ir skleisti informaciją riboti tada, kai reikia apsaugoti kitas, Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje expressis verbis nepaminėtas, konstitucines vertybes. Informacijos laisvės ribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu, tačiau Konstitucija neužkerta kelio kai kurių su informacijos gavimu ir skleidimu susijusių santykių reguliuoti ir poįstatyminiais (įstatymų įgyvendinamaisiais) teisės aktais, tačiau jais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris nebūtų grindžiamas Konstitucija ir įstatymais arba kuris konkuruotų su įstatymų nustatytuoju (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Atsižvelgiant į Skunde aprašytas aplinkybes, išvados pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:

14.1. dėl VSAT veiksmų, susijusių su Pareiškėjų išsiuntimu iš Lietuvos;

14.2. dėl teisės gauti informaciją užtikrinimo.

 

Dėl VSAT veiksmų, susijusių su Pareiškėjų apgyvendinimu URC ir

 išsiuntimu iš Lietuvos

 

  1. Pareiškėjų atstovas Skunde Seimo kontrolierei pranešė, kad VSAT administracija savavališkai ribojo Pareiškėjų judėjimo laisvę jiems gyvenant URC patalpose. Pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos procedūra atlikta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, t. y. užsieniečiai išsiųsti be asmens dokumentų, nebuvo vykdoma išsiuntimo stebėsena. Vienas iš Pareiškėjų išsiųstas neišnagrinėjus jo pateikto prieglobsčio prašymo ir neleidus dalyvauti teismo posėdyje.

 

  1. Skundo tyrimo metu nustatyta:

– Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023-04-19 sprendimo ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023-04-21 sprendimo pagrindu Pareiškėjai buvo apgyvendinti URC netaikant judėjimo laisvės apribojimo, jiems buvo pagamintos ir išduotos identifikavimo kortelės, leista išeiti iš VSAT Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka.

– Pareiškėjai buvo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos vadovaujantis įsiteisėjusiais Migracijos departamento sprendimais nesuteikti prieglobsčio ir išsiųsti iš Lietuvos, priimtais 2021-09-13 ir 2021-10-26. Vienas iš Pareiškėjų 2021-10-26 sprendimą buvo apskundęs teismui, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022-03-29 priėmė sprendimą atmesti užsieniečio skundą ir palikti galioti Migracijos departamento sprendimą. Šį teismo sprendimą užsienietis apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022-05-19 priėmė nutartį atmesti užsieniečio skundą bei palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo priimtą sprendimą.

Pareiškėjas, kuris buvo apskundęs 2021-10-26 Migracijos departamento sprendimą, 2023-02-21 pateikė pakartotinį prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas šį prašymą nagrinėjo iš esmės skubos tvarka ir 2023-02-28 priėmė sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio. Užsienietis šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, teismas 2023-03-13 nutartimi skundą priėmė nagrinėti.

VSAT 2023-03-07 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą siekdama išsiaiškinti, ar užsieniečiui nėra priimtos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios gali turėti įtakos grąžinimo procedūrai. 2023-03-09 buvo gautas Vilniaus apygardos administracinio teismo atsakymas, kad užsienietis nepateikė prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Gavus šią informaciją buvo pradėta užsieniečio išsiuntimo procedūra.

– Pareiškėjams jų kilmės šalies kompetentinga valstybės institucija 2022-12-16 išdavė kelionės dokumentus, galiojančius tris mėnesius nuo dokumentų išdavimo dienos. Kadangi užsieniečių išsiuntimo organizavimas užtruko ilgiau negu jų kelionės dokumentų galiojimo laikas, bendradarbiaujant su Europos pakrančių ir sienos apsaugos agentūros FRONTEX ryšio karininke 2023-04-05 jiems buvo išduoti nauji kelionės dokumentai.

– Užsieniečiai iš Lietuvos buvo išvežti 2023-04-25 per Lenkiją, Vokietiją, į Belgijos oro uostą, iš kur buvo išskraidinti į jų kilmės šalį.

– Pareiškėjai iš Lietuvos Respublikos buvo išsiųsti vadovaujantis įsiteisėjusiais Migracijos departamento sprendimais, abu užsieniečiai turėjo galiojančius kelionės dokumentus. VSAT apie užsieniečių išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos informavo VšĮ „A“, tačiau šios išsiuntimo operacijos metu išsiuntimo procedūros stebėsenos jie nevykdė.

– Vienas iš užsieniečių buvo išsiųstas iš Lietuvos nepasibaigus apskųsto Migracijos departamento sprendimo nagrinėjimo teisme procesui, tačiau VSAT kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir gavo atsakymą, kad užsienietis nepateikė prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. UTPĮ 139 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, nagrinėjamu atveju tokios nutarties nebuvo.

 

  1. Vadovaujantis VSAT nuostatais, VSAT veiklos tikslas – įgyvendinti valstybės politiką valstybės sienos apsaugos ir jos kirtimo kontrolės srityse. VSAT vadovauja tarnybos vadas, kuris kontroliuoja tarnybą ir atsako už bendrą tarnybos struktūrinių padalinių veiklą, organizuoja ir kontroliuoja tarnybai nustatyto veiklos tikslo siekimą ir atliekamų funkcijų vykdymą.

VSAT URC nuostatuose numatyta, kad URC organizuoja užsieniečių priėmimą, laikymą bei apgyvendinimą centre, užtikrina nustatytas apgyvendinimo sąlygas ir sulaikytų užsieniečių judėjimo laisvės apribojimą, organizuoja priimtų sprendimų dėl sulaikytų ir apgyvendintų užsieniečių išsiuntimo ar grąžinimo vykdymą ir vykdo šiuos sprendimus.

Užsieniečių registracijos centro Vidaus tvarkos taisyklėse numatyta, kad į URC naujai atvykusiam užsieniečiui po pirminės informacijos įvedimo į centro elektroninį žurnalą, padaroma jo asmens identifikavimo kortelė su asmens nuotrauka, vardu, pavarde ir bylos kodu, ši kortelė užsieniečiui duodama buvimo centre laikotarpiui.

Tyrimo metu VSAT patvirtino, kad Pareiškėjams buvo atspausdintos ir išduotos jų asmens identifikavimo kortelės (Seimo kontrolierei pateiktos kortelių kopijos). Pareiškėjai buvo informuoti apie teisę išeiti iš VSAT URC nustatyta tvarka ir, kaip nustatyta iš Seimo kontrolierei pateiktų registracijos žurnalo kopijų, šia teise naudojosi.

 

  1. ĮUTP numatyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja institucija, nustačiusi užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę pagrindą, – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Tvarką, reglamentuojančią, sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, grąžinimo į užsienio valstybę ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimą ir jų vykdymą, nustato vidaus reikalų ministras.

Šiuo tiriamu atveju Migracijos departamentas priėmė sprendimus dėl Pareiškėjų grąžinimo į jų kilmės šalį. 2023-04-25 Pareiškėjai buvo išvežti iš Lietuvos ir sugrąžinti į jų kilmės šalį.

ĮUTP numatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija kartu su tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis vykdo užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos stebėseną vidaus reikalų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

Užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos stebėsenos vykdymo tvarkos apraše numatyta, kad išsiuntimo stebėseną vykdo tarptautinės ar nevyriausybinės organizacijos, su kuriomis teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasirašo projekto sutartį. Stebėtojas, pasirinkdamas stebėti konkretų sprendimo dėl išsiuntimo vykdymą, pirmenybę teikia atvejams, kai išsiunčiamas užsienietis, kuris yra pažeidžiamas asmuo, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes, kai būtina didesnė išsiunčiamo užsieniečio teisių ir interesų apsauga.

Šiuo tiriamu atveju nustatyta, kad VSAT informavo VšĮ „A“ apie planuojamą vykdyti išsiuntimo operaciją, tačiau Pareiškėjų išsiuntimo jie nestebėjo.

 

  1. Įvertinus Skundo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Pareiškėjai iš Lietuvos buvo išsiųsti galiojančių Migracijos departamento sprendimų pagrindu. VSAT dėl kelionės dokumentų gavimo į atsakingas institucijas kreipėsi tik pasibaigus teismo procesui, kurio metu buvo vertinamas Migracijos departamento sprendimų pagrįstumas ir teisėtumas. Vienam iš Pareiškėjų pateikus naują prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir apskundus teismui Migracijos departamento sprendimą nesuteikti prieglobsčio, VSAT kreipėsi į teismą, siekdama išsiaiškinti dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir tik sulaukę atsakymo, kad toks prašymas nepateiktas, VSAT pradėjo išsiuntimo procesą. Abu užsieniečiai iš Lietuvos buvo išvežti su galiojančiais kelionės dokumentais, pervežimas per kitų valstybių teritorijas buvo suderintas iš anksto ir buvo gauti visi leidimai. Pareiškėjams, apgyvendinus juos VSAT URC, buvo išduotos identifikavimo kortelės, iš URC jie galėjo išvykti ir šia teise naudojosi.

Atsižvelgiant į šias konstatuotas aplinkybes, darytina išvada, kad Skundo dalis dėl VSAT veiksmų, susijusių su Pareiškėjų apgyvendinimu VSAT URC ir išsiuntimu iš Lietuvos, atmestina.

 

Dėl teisės gauti informaciją užtikrinimo

 

  1. Pareiškėjų atstovas nurodė, kad kreipėsi į VSAT su prašymu susipažinti su Pareiškėjų bylomis, tačiau bylose nerado visos pageidaujamos informacijos apie tikslų Pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos laiką.

 

  1. Tyrimo metu nustatyta, kad VSAT 2023-04-28 raštu Nr. 21-7K-585 informavo Pareiškėjų atstovą apie įvykusį Pareiškėjų išsiuntimą iš Lietuvos.

Pareiškėjų atstovas 2023-05-12 kreipėsi į VSAT su prašymu pateikti jam Pareiškėjų asmens bylas. VSAT 2023-05-18 raštu paaiškino susipažinimo su užsieniečių asmens bylomis tvarką. Pareiškėjų atstovas 2023-05-23 buvo nuvykęs į VSAT Užsieniečių registracijos centrą ir susipažino su minėtų užsieniečių asmens bylomis.

Skundo tyrimo metu VSAT Seimo kontrolierę informavo, kad užsieniečių asmens bylose gali nebūti medžiagos, susijusios su išsiuntimo procedūros logistinių klausimų sprendimu (kai yra vykdomas el. susirašinėjimas dėl tranzito per kitas Europos Sąjungos valstybes nares patvirtinimo, derinami jungtinių skrydžių organizavimo klausimai ir kt.).

Pareiškėjų išsiuntimo procedūros stebėsenos nei VšĮ „A“, nei kita organizacija nevykdė, todėl asmens bylose nėra ir stebėjimo ataskaitos.

 

  1. Konstitucinis Teismas, pasisakydamas apie konstitucinę teisę gauti informaciją, išaiškino, kad teisė gauti informaciją – svarbi prielaida įgyvendinti įvairias Konstitucijoje įtvirtintas asmens teises ir laisves, o šią teisę galima riboti tik tada, kai ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; jais neturi būti paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; turi būti laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).

TGIDPNĮ įtvirtinta bendroji nuostata, kad institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Institucija ir valstybės valdomas subjektas, teikdami duomenis, turi vadovautis šiais (ir kitais) principais: duomenų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys; duomenų tikslumo – pareiškėjui teikiami duomenys turi atitikti institucijos ar valstybės valdomo subjekto disponuojamus duomenis.

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad VSAT Pareiškėjų atstovui operatyviai suteikė informaciją apie susipažinimo su užsieniečių asmens bylomis tvarką ir sudarė galimybę gauti pageidaujamą ir įstaigos turimą informaciją.

Pastebėtina, kad vadovaujantis Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo 39 punktu, VSAT pareigūnas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo užsieniečio, dėl kurio priimtas sprendimas dėl grąžinimo, išvykimo iš Lietuvos Respublikos į MIGRIS įrašo šio sprendimo dėl užsieniečio grąžinimo įvykdymo – valstybės sienos kirtimo – datą ir valstybę, į kurią užsienietis išvyko, ir apie sprendimo įvykdymą per MIGRIS informuoja Migracijos departamentą, jeigu sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo priimtas kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Taigi, Migracijos departamentas disponuoja informacija apie užsieniečių išvykimo iš Lietuvos ir valstybės sienos kirtimo datą bei išvykimo šalį.

 

  1. Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad VSAT informavo Pareiškėjų atstovą apie įvykdytą užsieniečių išsiuntimą iš Lietuvos, operatyviai atsakė į Pareiškėjo atstovo prašymą dėl susipažinimo su asmens bylomis bei užtikrino šios teisės įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skundo dalis dėl VSAT pareigūnų veiksmų galimai neužtikrinant teisės gauti informaciją atmestina.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X ir Y skundo dalies tyrimą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų veiksmų, susijusių su Pareiškėjų apgyvendinimu Užsieniečių registracijos centre ir išsiuntimu iš Lietuvos, atmesti.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X ir Y skundo dalies tyrimą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų veiksmų, susijusių su teisės gauti informaciją neužtikrinimu, atmesti.

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                            Erika Leonaitė