PAŽYMA DĖL X IR Y SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

Dokumento numeris 4D-2022/1-170
Data 2022-03-31
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X IR Y SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS
Kontrolierius Erika Leonaitė
Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo X (toliau vadinama – Pareiškėja) ir Y (toliau vadinama – Pareiškėjas; abu kartu – Pareiškėjai) skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir citatose vadinama – NŽT) pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos 2021-03-30 skundą.

 

  1. Pareiškėjai skunde, pateiktame Seimo kontrolierei, rašo:

2.1. „Nuo 2014 metų […] ne kartą kreipėmės į NŽT Trakų skyrių dėl informacijos apie žemės sklypą suteikimo bei išsipirkimo galimybių, tačiau nesulaukdavome atsakymų […]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

Pareiškėja 2014 m. kovo 2 d. prašyme (toliau ir citatose vadinama – 2014-03-02 prašymas) Trakų skyriaus prašė informuoti: „kam suprojektuotas 19 arų žemės sklypas, esantis už man priklausančio sklypo kadastrinis Nr.<…>, Aukštadvario sen. <…>“; „Esant galimybei, […] leisti man įsigyti šį sklypą.“

Pareiškėja 2019 m. kovo 8 d. prašyme (toliau ir citatose vadinama – 2019-03-08 prašymas) Trakų skyriaus prašė: „[…] leisti išsipirkti pridėtame plane pažymėtus simboliu 482 sklypus, kurie buvo suprojektuoti prie mano įsigytų sklypų […], kadangi sklypai ribojasi su mano turimais, prie prašomų išsipirkti sklypų nėra privažiavimo, sklypai buvo suprojektuoti prie mano turimų sklypų.“

Pareiškėjas 2020 m. vasario 25 d. prašyme (toliau ir citatose vadinama – 2020-02-25 prašymas) Trakų skyriui rašė: „Pateikiu laikino žemės sklypo plano originalą. Prašau papildomai išnagrinėti prašymą prie pateikto Pareiškėjos 2019-03-08 prašymo.“

„Taip pat negautas joks atsakymas į 2020-02-25 prašymą […]. Buvo tik žodinis NŽT Trakų skyriaus darbuotojų paaiškinimas, kad pateiktas planas pasirašytas jų darbuotojų, tačiau pas juos archyve toks pats dokumentas nerastas, todėl juo jie negali vadovautis. Kad juo būtų galima vadovautis turėjo būti NŽT Trakų skyriaus vadovo nurodymas įtraukti jį archyvą. Pareiškėjas buvo susitikęs su tuo metu laikinai skyriui vadovaujančiu pareigūnu, kuris pripažino, kad aktas pasirašytas jų darbuotojo, tačiau atlikti tyrimą, kodėl tokio dokumento nėra archyve, atsisakė, motyvuodamas, kad darbuotojai neprivalo prisiminti ką ir kur pasirašo, nors pripažino, kad radus aktą archyve, būtų galima pagal tą faktą leisti išsipirkti žemės sklypą“;

2.2. Pareiškėja kreipėsi į NŽT 2021 m. kovo 30 d. skundu (toliau ir citatose vadinama – 2021-03-30 skundas), kuriame nurodė: „2014-03-04 prašymu raštu […] kreipiausi į […] Trakų skyrių dėl informacijos, apie žemės sklypą, suteikimo. Nesulaukę atsakymo 2014-12-28 el. paštu vėl kreipėmės į Trakų skyrių ir sulaukėme skambučio iš darbuotojos […] su prašymu atvykti į aptarimą Trakų skyriuje, kuriame turėjo dalyvauti ir žemėtvarkos projekto autorius. […]. Pasitarimo metu buvo žadėta surasti susijusius dokumentus bei šį sklypą suteikti kaip kompensaciją už netoliese esantį sklypą, kuriam trūko ploto. Nesulaukę atsakymo kreipėmės į kitus šio skyriaus darbuotojus, kurie pranešė, kad įstatymai nenumato tokių kompensacijų […]. Be to, patys, pas buvusį savininką, suradome sklypų planus, kuriuose buvo pažymėtas sklypas ir 2019 metų pavasarį juos Pareiškėjas pristatė į […] Trakų skyrių. Sekretorė, kad būtų greičiau, patarė rašyti naują prašymą, kuris būtų prijungtas prie seno, 2014 metų prašymo. Taip ir padariau, parašiau naują prašymą, bet kaip supratau, jis nebuvo prijungtas prie seno prašymo, nes naują nagrinėjo kita darbuotoja […], kuri sutiko, kad pagal surastus planus galima leisti išsipirkti prašomą sklypą, bet paprašė pateikti plano originalą, po to notarinę pirkimo sutartį, kad matytųsi kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaroma pagal mūsų pateiktą planą. Pažymiu, kad tai buvo daroma tam, kadangi darbuotoja archyve nerado analogiško mūsų planui dokumento. Pateikus visus prašomus dokumentus, darbuotoja nusiuntė dokumentus pateikusį Pareiškėją pas laikiną skyriaus vadovą kad šis duotų pritarimą. Laikinasis vadovas žodžiu paaiškino, kad negalima leisti išsipirkti, nes pas juos nerasta analogiško plano originalo, o į argumentus iš kur tada ant originalo atsirado Trakų skyriaus darbuotojos parašas ir antspaudas, atsakė, kad darbuotojas negali prisiminti visko, ką pasirašė. Kadangi pagal LR Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 4 punktą sprendimas turėjo būti priimtas per 20 dienų, (o jau praėjo 7 metai), tačiau nei į vieną prašymą nesu gavusi jokio atsakymo […]“;

2.3. „Gautame atsakyme […] iš NŽT nurodoma tik bendro pobūdžio informacija dėl galiojančios žemės įsigijimo tvarkos ir nieko nepasisakoma kodėl nebuvo nagrinėjamas kiekvienas prašymas atskirai, nes kiekviename prašyme buvo prašoma visai skirtingų dalykų, tik bendrai konstatuojant kad NŽT Trakų skyriaus darbuotojai padarė pažeidimų ir jiems nurodyta ateityje nedaryti panašių pažeidimų. Mūsų nuomone, kiekvienas mūsų prašymas turėjo būti išnagrinėtas atskirai ir pagal kiekvieną prašymą pateiktas atskiras atsakymas. Jų atsakyme nurodoma, kad į
2014-03-04 prašymą 2016-11-10 buvo pateiktas atsakymas Nr. 46SD-4685(14.46.104), tačiau mes jo nesame gavę“;

2.4. „2011-11-03 [galimai 2021-11-03] el. paštu […] kreipėmės į NŽT darbuotoją
B. K.“, nurodydami: „Į mūsų skundą dėl Trakų skyriaus […] darbuotojų veiksmų gavome Jūsų atsakymą […], tačiau iš atsakymo neaišku, ar mums bus pateikti atsakymai iš Trakų skyriaus […], nes tai buvo atskiri prašymai […], o Jūsų atsakymas yra tik bendro pobūdžio informacija, o ne atsakymas į kiekvieną mūsų prašymą. Taip pat Jūs nurodėte, kad 2016-11-10 […] raštu Nr.46SD-4685(14.46.104) mums buvo išsiųstas atsakymas, bet mes nesame jo gavę. Prašome pateikti jo kopiją […]“;

2.5. „Mūsų nuomone, tokie darbuotojų veiksmai, kaip galiu – leisti ar neleisti, galiu – prijungti ar neprijungti, neprivalome atsakyti kodėl nėra jų darbuotojų pasirašytų dokumentų archyve (nors analogiškas dokumentas yra registrų centre ir notarinėje byloje) sudaro visas prielaidas korupcijai […].“

 

  1. Pareiškėjai Seimo kontrolierės prašo: „[…] atlikti tyrimą dėl NŽT ir NŽT Trakų skyriaus darbuotojų veiksmų, kadangi jų veiksmuose, mūsų nuomone, gali būti ne tik biurokratizmo bet ir piktnaudžiavimo faktų.“

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė, gavusi Pareiškėjų skundą, dėl informacijos ir ją patvirtinančių dokumentų gavimo kreipėsi į NŽT.

 

  1. Iš NŽT pateiktos informacijos, dokumentų (kopijos) nustatyta:

5.1. „Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, Pareiškėja Trakų rajono savivaldybės Kareiviškių kaime nuosavybės teise valdo 0,07 ha kitos paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) bei 0,3000 ha, 0,7266 ha ir 0,8000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypus (kadastro Nr. <…>, Nr. <…> ir Nr. <…>). Pareiškėja paminėtus žemės sklypus privačion nuosavybėn įsigijo iš G. A. S. [vardas, pavardė Seimo kontrolierei yra žinomi] 2012 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (registro Nr. SK-5212).

  1. A. S. pirmiau nurodytus žemės sklypus, taip pat žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) įsigijo iš J. T. [vardas, pavardė Seimo kontrolierei yra žinomi] 1998 m. spalio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (registro Nr. 2-6123).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1996 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 79-2974 „Dėl pil. J. T nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo“ (toliau – Sprendimas), perduodant iki nacionalizacijos turėtos žemės plotą (ekvivalentine natūra), J. T buvo perduotas privačion nuosavybėn jos naudotas 0,07 ha namų valdos žemės sklypas (kadastro Nr. <…>) bei 2,20 ha bendro ploto naudoti ir pageidauti įsigyti nuosavybėn asmeninio ūkio žemės sklypai (kadastro Nr. <….>, Nr. <…>, Nr. <…> ir Nr. <…>).“

„[…] Sprendimu J. T. žemės sklypus (kadastro Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…> ir Nr. <…>) privačion nuosavybėn įsigijo pagal Trakų rajono Aukštadvario agrarinės reformos tarnybos žemėtvarkininkės G. D. parengtame Kareiviškių kaimo J. T. asmeninio ūkio žemės sklypų abrise, t. y. lauko darbų brėžinyje (toliau – Abrisas), nurodytas 1996-06-03 vietovėje paženklintų žemės sklypų (Nr. 48, Nr. 482, Nr. 483, Nr. 484, Nr. 485) ribas. Pagal Abrise nurodytas žemės sklypų ribas nustatyti žemės sklypų duomenys nuo 1997-07-30 įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypų ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.

  1. T. 1996 metais sukomplektuotoje Nuosavybės teisių atkūrimo byloje (toliau – Byla) nėra iki Sprendimo priėmimo parengtų laikinųjų žemės sklypų planų (Byloje esančioje dokumentų raštų rodyklėje tokie planai taip pat nenurodyti).“

„[…] 2020-02-25 prašyme nurodytas laikinas žemės sklypo planas (toliau – Planas) buvo pridėtas ir prie Pareiškėjos 2019-03-08 prašymo. Be to, nurodytas Planas Trakų skyriui buvo pateiktas ir anksčiau, ir jis buvo vertinamas nagrinėjant Pareiškėjos 2014-03-02 prašymą (atsakymas pateiktas Trakų skyriaus 2016-11-10 raštu), taip pat 2016 metais atliekant Pareiškėjai priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, siekiant pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) vietą.“

„Plano vertinti kaip dokumento, patvirtinančio J. T. įsigytų žemės sklypų vietą ir ribas, negalime, nes matyti, kad jis parengtas daug vėliau, Plane pakeista privačių žemės sklypų vieta (pvz., vietoj Abrise pažymėto žemės sklypo Nr. 482 Plane pažymėti du tokiu pat numeriu žemės sklypai kitoje vietoje). Be to, Plane nenurodytas jo rengėjas, Planas nesuderintas su tuometės Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėju bei kitais atsakingais asmenimis.

Pažymėtina ir tai, kad nuo 1998-05-08 įsigaliojus Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikai (patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“), žemės sklypų planai rengiami pagal šios metodikos 8 priede patvirtintą formą.

Taigi, Planas nelaikytinas J. T. įsigytų žemės sklypų vietai, riboms patvirtinti tinkamu dokumentu, ir todėl jis neturi būti saugomas Trakų skyriaus archyve esančioje Byloje“;

5.2. „NŽT Pareiškėjos 2021-03-30 prašymas buvo gautas 2021-07-12 (Dokumentų valdymo sistemoje (toliau – DVS) registruotas Nr. 1GS-564).“

NŽT, atsakydama į Pareiškėjos 2021-03-30 skundą, 2021-08-23 rašte Nr. 1SS-1295-(5.59 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau vadinama – 2021-08-23 raštas) nurodė:

„NŽT 2021-07-12 gavo Jūsų 2021-03-30 skundą […], kuriame skundžiatės, kad Trakų skyrius Jums neatsakė į 2014 metais, taip pat 2019 ir 2020 metais, pateiktus prašymus dėl valstybinės žemės įsigijimo.

[…] prašote parduoti valstybinės žemės plotą, kuris ribojasi su Jums nuosavybės teise priklausančiu kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos) žemės sklypu (kadastro
Nr. <…>).

[…] Jums nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. <…>) vakarų pusėje ribojasi su 0,14 ha laisvos žemės fondo žemės plotu (Nr. 338), kurį sudaro žemės ūkio naudmenos. Šis žemės plotas yra įsiterpęs tarp Jums ir kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų.

Paaiškiname, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo
1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi: 1) asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius, – šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti jų naudojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus; 2) asmeninio ūkio žemės naudotojai – jų naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus; 3) privačių žemės sklypų savininkai – tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha. Pirmumo teisė pirkti įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą taikoma jį nuomojančiam ar laikinai naudojančiam besiribojančio žemės sklypo savininkui.

Pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 4 punktą, laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, parduodami besiribojančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkams.

Kadangi žemės ūkio veiklai tinkamas naudoti 0,14 ha laisvos žemės fondo žemės plotas
(Nr. 338) ribojasi su Jums nuosavybės teise priklausančiu kitos paskirties žemės sklypu (kadastro Nr. <…>), todėl, remiantis paminėtais teisės aktų reikalavimais, šis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotas Jums negali būti parduotas. Laisvos žemės fondo žemės plotą (Nr. 338) galėtų pirkti tik besiribojančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus valdantys savininkai.

Dėl Trakų skyriaus darbuotojų veiksmų nagrinėjant Jūsų prašymus, nustatėme, kad Trakų skyriuje 2014-03-04 gautas Jūsų 2014-03-02 prašymas informuoti „kam suprojektuotas 19 arų žemės sklypas, esantis už man priklausančio sklypo“ buvo nagrinėtas Trakų skyriaus organizuotame susirinkime, kuriame dalyvavo Trakų skyriaus specialistai, Aukštadvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius VĮ Valstybės žemės fondo specialistas V. V., Jūsų atstovas […] bei UAB „A“ atstovas […]. Atsakymas į Jūsų 2014-03-02 prašymą, atsižvelgiant į susirinkimo metu priimtą sprendimą, Jums pateiktas Trakų skyriaus 2016-11-10 raštu Nr. 46SD-4685-(14.46.104.) „Dėl informacijos pateikimo“.

[…] Trakų skyrius atsakymo į Jūsų 2019-03-08 prašymą (Trakų skyriuje gautas ir užregistruotas 2019-03-19) parduoti žemės plotą […] nepateikė. Taip pat Trakų skyrius atsakymo nepateikė ir į Jūsų prašyme nurodytą Pareiškėjo 2020-02-25 prašymą.

[…] tiek pagal 2019-03-08 prašymo pateikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnį (redakcija, galiojusi nuo 2019-01-01 iki 2019-07-01), tiek pagal šiuo metu galiojančio Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, informuojame, kad Trakų skyriaus vedėjas supažindintas su Jūsų [2021-03-30 skundo] […] nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir vedėjo paprašyta užtikrinti, kad panašaus pobūdžio atvejai ateityje nesikartotų ir skyrius, nagrinėdamas asmenų prašymus, griežtai laikytųsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų bei terminų.

[…]

NŽT priimti sprendimai, kurie asmeniui sukuria teises ir pareigas (išskyrus informacinio pobūdžio raštus), per vieną mėnesį gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai (adresas – Vilniaus g. 27, Vilnius) arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui“;

5.3. atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėja 2021-03-30 skunde „[…] skundėsi dėl NŽT teritorinio padalinio – Trakų skyriaus nepateiktų atsakymų į jos prašymus dėl valstybinės žemės įsigijimo, buvo nuspręsta Pareiškėjos keliamus klausimus išnagrinėti ir atsakymą pateikti NŽT centrinio padalinio raštu. Todėl Trakų skyriaus buvo paprašyta pateikti paaiškinimą ir dokumentus dėl
2021-03-30 [skunde] […] nurodytų aplinkybių, o terminas Trakų skyriaus pateiktiems dokumentams įvertinti ir atsakymui Pareiškėjai parengti, remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, buvo pratęstas 10 darbo dienų, t. y. iki 2021-08-23. Pareiškėja apie pratęstą terminą prašymui išnagrinėti informuota NŽT 2021-08-05 raštu Nr. 1SS-1211-(5.59 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau vadinama – 2021-08-05 raštas);

5.4. „Kadangi Pareiškėja NŽT pateiktame 2021-03-30 [skunde] […], taip pat Trakų skyriui […] pateiktame 2019-03-08 prašyme, į kurį Trakų skyrius nebuvo raštu pateikęs atsakymo, prašė parduoti valstybinės žemės plotą, kuris ribojasi su jai nuosavybės teise priklausančiu kitos paskirties žemės sklypu (kadastro Nr. <…>), todėl dėl minėtos valstybinės žemės įsigijimo Pareiškėjai buvo atsakyta NŽT 2021-08-23 raštu ir Trakų skyrius neįpareigotas Pareiškėjai dar kartą atsakyti tais pačiais klausimais“;

5.5. „DVS neužregistruotas NŽT 2021-11-03 Pareiškėjos galbūt teiktas prašymas pateikti jai adresuoto Trakų skyriaus 2016-11-10 rašto Nr. 46SD-4685-(14.46.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – Trakų skyriaus 2016-11-10 raštas) kopiją;

5.6. „Remiantis Aukštadvario kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės
planu ir žiniaraščiu (patvirtinti Trakų skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 16 d. įsakymu
Nr. 46VĮ-216-(14.46.2 E.) „Dėl Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės Aukštadvario seniūnijos Aukštadvario kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“), Pareiškėjos pageidaujamas pirkti iš valstybės 0,17 ha laisvos žemės fondo žemės plotas (Nr. 338) yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, t. y. jis iš visų pusių yra apribotas trimis kitos paskirties žemės sklypais (taip pat žemės sklypu, kurio kadastro Nr. <…>), ir dviem kitiems asmenims priklausančiais žemės ūkio paskirties žemės sklypais, neturi privažiavimo. Žemės plotą sudaro žemės ūkio naudmenos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi: 1) asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius, – šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti jų naudojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus; 2) asmeninio ūkio žemės naudotojai – jų naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus; 3) privačių žemės sklypų savininkai – tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha. Pirmumo teisė pirkti įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą taikoma jį nuomojančiam ar laikinai naudojančiam besiribojančio žemės sklypo savininkui.

Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“.

Vadovaujantis paminėtų teisės aktų nuostatomis, nurodytas laisvos žemės fondo
žemės plotas (Nr. 338) gali būti projektuojamas tik dėl jo sujungimo su žemės ūkio paskirties
žemės sklypu.

Kadangi Pareiškėja nevaldo su įsiterpusiu 0,17 ha laisvos žemės fondo žemės plotu (Nr. 338) bendrą ribą turinčio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, todėl, remiantis pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, paminėtas įsiterpęs valstybinės žemės plotas Pareiškėjai negali būti formuojamas ir parduodamas.

Paminėtina, kad 0,17 ha laisvos žemės fondo žemės plotas (Nr. 338) negali būti formuojamas kaip kitos paskirties įsiterpęs žemės sklypas dėl jo prijungimo prie Pareiškėjai priklausančio kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. <…>), kadangi jis neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje nustatytų įsiterpusiems kitos paskirties žemės sklypams formuoti keliamų reikalavimų.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos įstatymai

6.1. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnis:

„4. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. […]. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. 5. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta:
7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo
tvarką […].“

6.2. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnis:

„2. Teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi: 1) asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius, – šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti jų naudojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus; 2) asmeninio ūkio žemės naudotojai – jų naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus; 3) privačių žemės sklypų savininkai – tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha. Pirmumo teisė pirkti įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą taikoma jį nuomojančiam ar laikinai naudojančiam besiribojančio žemės sklypo savininkui.“

 

  1. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 7 punktas:

„Žemės sklypų pardavimą organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo parduoti žemės sklypą ir dokumentų, kuriuos privalo pateikti asmuo, pageidaujantis pirkti žemės sklypą, gavimo prašymą parduoti žemės sklypą pateikusį asmenį raštu informuoja, ar bus rengiami dokumentai pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Jeigu priimamas sprendimas atsisakyti rengti dokumentus pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, jame išdėstomi atsisakymo motyvai ir nurodoma, kad sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Atsižvelgiant į skundo tyrimo metu gautą informaciją, dokumentus (kopijos), teisinį reglamentavimą, pacituotą pažymos 6–7 punktuose, susijusius su NŽT pareigūnų veiksmais (neveikimu) nagrinėjant Pareiškėjos 2021-03-30 skundą, konstatuotina:

8.1. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis nustato, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti
per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų, apie tai informuojant asmenį, pateikusį skundą (pažymos 6.1 punktas).

NŽT 2021-07-12 buvo gautas ir užregistruotas Pareiškėjos 2021-03-30 skundas, į kurį atsakyta NŽT 2021-08-23 raštu (pažymos 5.2 punktas). Pažymėtina, kad NŽT, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, pratęsė Pareiškėjos 2021-03-30 skundo nagrinėjimo terminą ir apie tai 2021-08-05 raštu informavo Pareiškėją (pažymos 5.3 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjos 2021-03-30 skundas NŽT gautas ir užregistruotas
2021-07-12, į tai, kad Pareiškėja NŽT 2021-08-05 raštu buvo informuota apie jos 2021-03-30 skundo nagrinėjimo termino pratęsimą, į tai, kad atsakymas Pareiškėjai pateiktas NŽT 2021-08-23 raštu, t. y. per 30 darbo dienų, darytina išvada, kad NŽT Pareiškėjos 2021-03-30 skundą išnagrinėjo nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatų;

8.2. Pareiškėja 2021-03-30 skunde NŽT rašė, kad „2014-03-04 raštu kreipiausi į Trakų skyrių dėl informacijos, apie žemės sklypą, suteikimo“, kad 2019 metais Trakų skyriui pateikė naują prašymą ir dokumentus (planus), tačiau nė į vieną iš šių prašymų negavo atsakymo (pažymos 2.2 punktas).

NŽT, išnagrinėjusi Pareiškėjos 2021-03-30 skundą, 2021-08-23 raštu Pareiškėją informavo, kad: Trakų skyrius atsakymą į Pareiškėjos 2014-03-02 prašymą pateikė 2016-11-10 raštu; Trakų skyrius nepateikė atsakymo į Pareiškėjos 2019-03-08 prašymą ir Pareiškėjo 2020-02-25 prašymą;  atsakymus Takų skyrius, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, turėjo pateikti per 20 darbo dienų nuo prašymų gavimo dienos; Trakų skyriaus vedėjo paprašyta užtikrinti, jog panašaus pobūdžio atvejai ateityje nesikartotų ir Trakų skyrius, nagrinėdamas asmenų prašymus, griežtai laikytųsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų bei terminų. Pareiškėja NŽT 2021-08-23 raštu taip pat buvo informuota, kad: vadovaujantis teisės aktų nuostatomis (nurodė konkrečias teisės aktų nuostatas), 0,14 ha laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotą (Nr. 338) galėtų pirkti tik besiribojančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkai; 0,14 ha laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotas (Nr. 338) negali būti parduotas Pareiškėjai, nes minėtas 0,14 ha laisvos valstybinės fondo žemės plotas (Nr. 338) ribojasi su Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu kitos paskirties žemės sklypu (kadastro Nr. <…>) (pažymos 5.2 punktas).

Taigi, įvertinus Pareiškėjos 2021-03-30 skundo turinį ir NŽT 2021-08-23 rašto turinį, nustatyta, kad NŽT išnagrinėjo Pareiškėjos 2021-03-30 skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su Trakų skyriaus pareigūnų veiksmais (neveikimu) nagrinėjant Pareiškėjos 2014-03-02 prašymą,   2019-03-08 prašymą bei Pareiškėjo 2020-02-25 prašymą, t. y. įvertino Trakų skyriaus pareigūnų veiksmus (neveikimą). NŽT 2021-08-23 rašte suteikė Pareiškėjai informaciją ir dėl galimybės pirkti 0,4 ha laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotą (Nr. 338).

Pareiškėjų skundo, pateikto Seimo kontrolierei, tyrimo metu NŽT informavo, kad Pareiškėja tiek 2021-03-30 skunde, tiek Trakų skyriui pateiktame 2019-03-08 prašyme (į kurį Trakų skyrius nebuvo raštu pateikęs atsakymo) prašė parduoti laisvos valstybinės žemės plotą (Nr. 338), todėl, NŽT 2021-08-23 raštu suteikus Pareiškėjai prašomą informaciją (dėl 0,14 ha laisvos valstybinės žemės fondo žemės ploto (Nr. 338) pirkimo–pardavimo), Trakų skyrius nebuvo neįpareigotas dar kartą atsakyti Pareiškėjai tais pačiais klausimais (pažymos 5.4 punktas).

Tačiau Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 7 punktu, žemės sklypų pardavimą organizuoja NŽT teritorinis padalinys (skunde aptariamu atveju – Trakų skyrius), kuris per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo parduoti žemės sklypą ir dokumentų gavimo prašymą parduoti žemės sklypą pateikusį asmenį raštu informuoja, ar bus rengiami dokumentai pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti; jeigu priimamas sprendimas atsisakyti rengti dokumentus pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, jame išdėstomi atsisakymo motyvai ir nurodoma, kad sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (pažymos 7.1 punktas). Taigi, vadovaujantis pirmiau minėtomis teisės akto nuostatomis, Trakų skyrius, o ne NŽT, turi (turėjo)  priimti sprendimą dėl Pareiškėjos 2019-03-08 prašymo (dėl 0,14 ha laisvos valstybinės žemės fondo žemės ploto (Nr. 338) pirkimo–pardavimo ir (arba) atsisakymo rengti dokumentus pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti).

Atsižvelgusi į tai, kad Trakų skyrius nėra išnagrinėjęs Pareiškėjos 2019-03-08 prašymo dėl 0,14 ha laisvos valstybinės žemės fondo žemės ploto (Nr. 338) pardavimo bei Pareiškėjo 2020-02-25 prašymo, kuriuo buvo pateiktas Planas, Seimo kontrolierė NŽT rekomenduoja įpareigoti Trakų skyrių teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti Pareiškėjų pirmiau minėtus prašymus, pateikti Pareiškėjai motyvuotą atsakymą bei nurodyti pateikto atsakymo (priimto sprendimo) apskundimo tvarką;

8.3. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas reglamentuoja, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką (pažymos 6.1 punktas).

NŽT 2021-08-23 rašte nurodė, kad NŽT priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, Vilnius) arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (pažymos 5.2 punktas).

Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į tai, kad NŽT 2021-08-23 rašte nurodyta apskundimo tvarka nėra išsami, t. y. NŽT 2021-08-23 rašte nenurodė teisės aktų, reglamentuojančių apskundimo tvarką.

 

  1. Atsižvelgiant į tai, kad NŽT neįpareigojo Trakų skyriaus išnagrinėti Pareiškėjos
    2019-03-08 prašymą ir Pareiškėjo 2020-02-25 prašymą ir priimti sprendimą dėl laisvos valstybinės žemės ploto (Nr. 338) pirkimo–pardavimo ir (arba) atsisakymo parduoti, Pareiškėjų skundas dėl NŽT pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos 2021-03-30 skundą pripažintinas pagrįstu.

 

  1. Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į tai, kad pagal skundo tyrimui NŽT pateiktą informaciją neturi objektyvių galimybių nustatyti, ar NŽT buvo gautas ir užregistruotas Pareiškėjos (Pareiškėjo) 2021-11-03 prašymas, nes, kaip nurodė NŽT, DVS nėra užregistruotas Pareiškėjos 2021-11-03 prašymas (pažymos 5.5 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjai skundo, pateikto Seimo kontrolierei, tyrimui pateikė 2021-11-03 (12.59 val.) el. laiško (išsiųstas iš el. pašto <…>, gavėjas – <…>) kopiją, Seimo kontrolierė NŽT rekomenduoja patikrinti, ar el. pašto adresu <…> nebuvo gautas Pareiškėjos (Pareiškėjo) 2021-11-03 el. paštu pateiktas prašymas; nustačius, kad toks prašymas buvo gautas, imtis veiksmų dėl jo išnagrinėjimo.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:

X ir Y skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos 2021-03-30 skundą pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14, 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojui, atliekančiam direktoriaus funkcijas, Sauliui Mocevičiui rekomenduoja:

12.1. atkreipti dėmesį į tai, kad, vadovaujantis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“
7 punktu, žemės sklypų pardavimą organizuoja NŽT teritorinis padalinys, kuris prašymą parduoti žemės sklypą pateikusį asmenį raštu informuoja, ar bus rengiami dokumentai pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti; jeigu priimamas sprendimas atsisakyti rengti dokumentus pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, jame išdėstomi atsisakymo motyvai ir nurodoma, kad sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka;

12.2. įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrių išnagrinėti Pareiškėjos 2019-03-08 prašymą (dėl 0,14 ha laisvo valstybinės žemės fondo žemės ploto (Nr. 338) pardavimo) ir Pareiškėjo 2020-02-25 prašymą (dėl Plano); pateikti Pareiškėjai motyvuotą atsakymą bei nurodyti  pateikto atsakymo (priimto sprendimo) apskundimo tvarką;

12.3. atkreipti dėmesį į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Pareiškėjai pateiktame 2021-08-23 rašte nenurodė išsamios pateikto atsakymo (priimto sprendimo) apskundimo tvarkos; imtis veiksmų, kad ateityje minėti pažeidimai nepasikartotų;

12.4. patikrinti, ar oficialiu tarnybinio el. pašto adresu <…> buvo gautas Pareiškėjos (Pareiškėjo) 2021-11-03 el. paštu pateiktas prašymas; nustačius, kad 2021-11-03 prašymas šiuo el. pašto adresu buvo gautas, imtis veiksmų dėl jo išnagrinėjimo; nustačius, jog      2021-11-03 prašymas nebuvo gautas, įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrių pateikti Pareiškėjai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2016-11-10 rašto Nr. 46SD-4685-(14.46.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ kopiją.

 

  1. Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (Seimo kontrolieriui pateikti informaciją pagrindžiančius dokumentus).

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                    Erika Leonaitė