PAŽYMA DĖL X IR Y SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS IR UTENOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

Dokumento numeris 4D-2020/1-954
Data 2021-04-30
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X IR Y SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS IR UTENOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Kontrolierius Augustinas Normantas/ Milda Vainiutė
Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje buvo gautas X ir Y (toliau vadinama – Pareiškėjos) kolektyvinis skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama – NŽT) Utenos skyriaus (toliau vadinama – Skyrius) ir Utenos rajono savivaldybės (toliau vadinama – Savivaldybė) administracijos pareigūnų netinkamų sprendimų ir veikimo / neveikimo, sprendžiant klausimus, susijusius su privažiavimo kelio prie žemės sklypų įteisinimu.

 

  1. Skunde nurodyta:

2.1. 1998 m. gegužės 4 d. tuometės Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 3162340-70-35 Pareiškėjoms buvo atkurta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, žemės sklypą (kadastro Nr. <…>), Utenos rajone, Daugailių seniūnijoje, Taukėlių km. Y yra ir šalia, Taukelių kaime, Daugailių seniūnijoje, Utenos rajone, esančio žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) savininkė.

Daugailių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planuose, patvirtintuose 2005 m. spalio 5 d. tuomečio Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. 16-791 ir 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 16-345, įbraižytas esamas 4 metrų pločio kelias.

Atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą Nr. <…> pirmiau nurodytas kelias nebuvo įteisintas.

2.2. Pagal Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, patvirtintą Savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-373 „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“ (toliau vadinama – Schema), iki nurodytų žemės sklypų buvo numatytas vietinės reikšmės viešasis kelias, kurio paskirtis – tenkinti visų fizinių ir juridinių asmenų poreikius. Kelias buvo numatytas per privatų žemės sklypą Nr. <…>.

Schema buvo pripažinta netekusia galios 2017 m. gegužės 25 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-159 „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo specialiojo plano patvirtinimo“. Savivaldybės tarybai priimant šį sprendimą, „nebuvo įtrauktas viešasis kelias iki Pareiškėjų žemės sklypų“.

2.3. 2017 m. gegužės 19 d. (iki 2017 m. gegužės 25 d. Savivaldybės tarybos sprendimo
Nr. TS-159 priėmimo) kartu Y kreipėsi į Savivaldybės administraciją dėl viešojo kelio iki žemės sklypų naudojimo galimybių, nurodydamos, kad žemės sklypo
Nr. <…> savininkas draudžia naudotis viešuoju keliu, einančiu per jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

2017 m. rugpjūčio 28 d. pakartotinai kreipėsi į Savivaldybės administraciją dėl galimybės naudotis viešuoju keliu privažiuoti iki žemės sklypų.

2017 m. liepos 28 d. ir rugsėjo 19 d. Savivaldybės administracija raštais Nr. (6.4)S-2401 ir Nr. (6.4)S-2097 informavo, kad viešasis kelias per sklypą Nr. <…> „neaptvertas, o įvažiavimuose dirbtinių kliūčių nėra. Savivaldybės administracija nerengia grafinės medžiagos, susijusios su žemės sklypų grąžinimu ir galimybe patekti į juos. Tai turėjo būti atlikta, suteikiant žemės sklypus“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

Kita vertus, 2017 m. liepos 28 d. Savivaldybės administracijos rašte Nr. (6.4)S-2097 nurodyta, kad „į anksčiau paminėtus sklypus galima vykti kaip yra numatyta žemės nuosavybės dokumentuose“, taip pat pateikta esamo kelio fotofiksacija.

2020 m. birželio 16 d. Savivaldybės administracijos rašte Nr. (6.4)S-1508 rašoma, kad „rengiant Specialųjį planą buvo naudojama turima kartografinė medžiaga, ortofoto žemėlapiai. Kadangi nei kelio, nei keliui būdingų elementų neužfiksuota, todėl SP jis nepažymėtas.“

2.4. Siekdamos spręsti klausimą dėl galimybės normaliomis sąlygomis naudotis žemės sklypais pagal paskirtį, kreipėsi į NŽT Skyrių.

NŽT Skyrius 2013 m. birželio 28 d. raštu informavo, kad dėl anksčiau dirbusių projekto autorių ir NŽT Skyriaus specialistų kompetencijos trūkumo žemės sklypų Nr. <…> ir Nr. <…> savininkai iš esmės neturi privažiavimo prie jiems nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų.

NŽT Skyrius 2015 m. vasario 13 d. raštu informavo apgailestaujantis, kad NŽT Skyriaus pastangos ir veiksmai nedavė teigiamų rezultatų dėl servitutinės sutarties sudarymo, siūlydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso  4.126 straipsnio pagrindais kelio servitutą įteisinti teismine tvarka.

NŽT Skyrius 2017 m. lapkričio 20 d. rašte iš esmės atkartojo informaciją, nurodytą NŽT Skyriaus 2015 m. vasario 13 d. rašte.

2.5. Dėl Savivaldybės administracijos ir NŽT Skyriaus darbuotojų aplaidumo ir netinkamo funkcijų įgyvendinimo bei biurokratizmo Pareiškėjos neturi galimybės įgyvendinti savo teisės į joms nuosavybės teise priklausantį turtą. Institucijos, netinkamai vykdžiusios funkcijas, siekia atsakomybę ir pasekmių naštą perkelti Pareiškėjoms.

 

  1. Pareiškėjos prašo Seimo kontrolierių išnagrinėti pateiktą skundą ir imtis atitinkamų veiksmų.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Nustatytos tyrimui reikšmingos aplinkybės

 

  1. NŽT Skyrius 2013 m. birželio 28 d. rašte Nr. 41SD-(14.41.104)-2458 Y pateikė informaciją:

„NŽT Skyrius išnagrinėjo Jūsų 2013 m. gegužės 2 d. prašymą, dėl privažiavimo į Jums nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio kadastro Nr. <…> Daugailių k. v., esantį Taukelių kaime, Daugailių seniūnijoje, Utenos rajone.

Informuojame, kad išnagrinėjus Jums nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. <…>, Daugailių k. v., ir gretimai esančių žemės sklypų, kurių kadastro
Nr. <…>, Daugailių k. v., ir Nr. <…>, Daugailių k. v., nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, tai yra, žemės sklypų parodymo-paženklinimo aktus, planus ir Daugailių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus, nustatyta, kad 2015 metais parengtame ir Utenos apskrities viršininko 2005 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 16-791 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Utenos rajone“ patvirtintame Daugailių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane ir 2008 metais parengtame ir Utenos apskrities viršininko 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 16-345 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Utenos rajone“ patvirtintame Daugailių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane įbraižytas esamas 4 metrų pločio kelias, o vėliau, atkuriant nuosavybės teises, pažymėtas žemės sklypo, kurio kadastro Nr. <…> Daugailių k. v., plane, tačiau „Servitutų ir kitų apribojimų“ lentelėje neįrašytas kaip kelio servitutas (viešpataujantis daiktas).

1993 metais ženklinant vietovėje ir atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą, kurio
kadastro Nr. <…> Daugailių k. v., bei 1998 metais ženklinant vietovėje ir atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. <….>Daugailių k. v., šis kelias nebuvo išminusuotas iš minėtų žemės sklypų plotų bei nurodytas kaip įsiterpęs vietinės reikšmės (priklausantis Savivaldybei) kelias ar įteisintas kaip vietinės reikšmės vidaus kelias
(servitutinis kelias).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 str. 1 dalis nurodo, jog „servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas“. Paaiškiname, kad Jums 2005 metais ženklinant vietovėje žemės sklypą, kurio kadastro Nr. <…> Daugailių k. v., esantį Taukelių kaime, Daugailių seniūnijoje, Utenos rajone, ir atkuriant nuosavybės teises, žemės sklypai, kurių kadastro Nr. <…> Daugailių k. v. ir Nr. <…> Daugailių k. v. nuosavybės teise priklausė ne Lietuvos Respublikai, tai yra buvo ne laisvos valstybinės žemės sklypai, o nuosavybės teise priklausė fiziniams asmenims, todėl juose servitutai administraciniu teisės aktu negalėjo būti nustatomi. Civilinio kodekso 4.125 straipsnyje įtvirtinta, kad teisę servitutą nustatyti sandoriu turi „tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas“. Kiti asmenys negali reikalauti, kad žemės savininkas ar naudotojas servitutą nustatytų prieš savo valią. Kai savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis sklypo naudoti pagal paskirtį, sklypo savininkas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu.

Labai apgailestaujame, tačiau dėl teisės aktų kaitos ir anksčiau dirbusių projekto autorių ir NŽT Skyriaus specialistų kompetencijos trūkumo, negalime išspręsti Jūsų problemos. Rekomenduojame vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu sudaryti sutartis su žemės sklypų, kurių kadastro Nr. <…> Daugailių k. v. ir Nr. <…> Daugailių k. v. savininkais dėl servitutų nustatymo.“

 

  1. NŽT Skyriaus 2015 m. vasario 13 d. rašte Nr. 41SD-(14.41.104.)-418 Pareiškėjoms paaiškinta:

„Informuojame, kad Jūs 2014 m. gruodžio 16 d. 10 val. buvote pakviesti atvykti į Taukelių kaimą Daugailių seniūnijoje, Utenos rajone, prie Z nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, dėl kelio servitutų, reikalingų privažiuoti prie privačios žemės sklypų Nr. <…> Daugailių k. v., Nr. <…> Daugailių k. v., Nr. <…> Daugailių k. v. bei laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypo Nr. LF6, vietos nustatymo ir jų įteisinimo sandoriu, tai yra servitutinių sutarčių pagrindu aptarimo. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo (kadastro Nr. <…>), kuriame reikalinga nustatyti kelio servitutą, savininkė Z nustatytu laiku atvykti negalėjo, todėl susitikimo laikas buvo perkeltas į 2014 m. gruodžio 19 d.

Susitikime dalyvavo Y, Z, NŽT Skyriaus vedėjo pavaduotojas R. K. ir vyresnioji specialistė R. Ž. Į susitikimą X numatytais laikais neatvyko. Piliečių susitarimu buvo numatyta kelio servituto vieta ir susitarta, kad, NŽT Skyriaus vyresniajai specialistei R. Ž. parengus planinę medžiagą dėl kelio servituto nustatymo, bus papildomai informuota dėl servitutinės sutarties sudarymo datos. Vėliau žemės sklypo, kurio kadastro Nr. <…> Daugailių k. v. ir kuriame reikalinga nustatyti kelio servitutą, savininkė Z atvyko į NŽT Skyrių ir informavo, kad atsisako sudaryti servitutinę sutartį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) 4.124 str. 1 dalis nurodo, jog „servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas“. Paaiškiname, kad Y 2005 metais ženklinant vietovėje žemės sklypą, kurio kadastro Nr. <…> Daugailių k. v., esantį Taukelių kaime, Daugailių seniūnijoje, Utenos rajone, ir atkuriant nuosavybės teises, žemės sklypai, kurių kadastro <…> Daugailių k. v., ir Nr. <…> Daugailių k. v., nuosavybės teise priklausė ne Lietuvos Respublikai, tai yra buvo ne laisvos valstybinės žemės sklypai, o nuosavybės teise priklausė fiziniams asmenims, todėl juose servitutai administraciniu teisės aktu negalėjo būti nustatomi. LR CK 4.125 str. straipsnyje reglamentuota, kad teisę servitutą nustatyti sandoriu – servitutine sutartimi turi „tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas“. Kiti asmenys negali reikalauti, kad žemės savininkas servitutą nustatytų prieš savo valią. Kai savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis sklypo naudoti pagal paskirtį, sklypo savininkas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. Apgailestaujame, kad NŽT Skyriaus pastangos ir veiksmai nedavė teigiamų rezultatų dėl servitutinės sutarties sudarymo. Siūlome LR CK 4.126 straipsnio pagrindais kelio servitutą įsiteisinti teismo tvarka.“

 

  1. Pareiškėjų 2017 m. gegužės 19 d. kreipimesi į Savivaldybę (gautas 2017 m. gegužės 29) rašoma:

„Prie mums nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų Utenos raj., Daugailių sen.
Taukelių k., kurių kadastrinis Nr. <…> ir kadastrinis Nr. <…>, yra vietinės reikšmės vidaus kelias, pagal Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos patvirtintą schemą 2009 m. gruodžio 22 d. Nr. TS-373 Savivaldybės mero Alvydo Katino, iki mūsų sklypų kelias eina per sklypą, kurio kadastrinis Nr. <…>.

Šiuo metu neturime galimybės privažiuoti iki savo sklypų, kurių kadastrinis Nr. <…> ir kadastrinis Nr. <…>, nes vietinės reikšmės vidaus kelias yra užtvertas per sklypą, kurio kadastrinis Nr. <…> ir jo savininkas neleidžia mums pravažiuoti.

Prašome imtis veiksmų dėl vietinės reikšmės vidaus kelio naudojimosi galimybės. […].“

 

  1. Savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 28 d. rašte Nr. (6.4)S-2097 Y rašoma:

„Atsakydami į Jūsų prašymą, paaiškiname, kad pravažiavimas per žemės sklypą Utenos rajone, Daugailių seniūnijoje, Taukelių kaime, kurio unikalus Nr. <…>, neaptvertas. Patekti iki žemės sklypų, kurių unikalūs numeriai <…> ir
<…>, dirbtinai įrengtų kliūčių nėra. Todėl į anksčiau paminėtus sklypus galima vykti, kaip yra numatyta žemės nuosavybės dokumentuose.“

 

  1. Y 2017 m. liepos 28 d. kreipimesi Savivaldybei (gauta 2017 m. rugpjūčio 28 d.) rašoma:

„Prašome suteikti informaciją pagal Jūsų raštą 2017 m. liepos 28 d. Nr. (6.4)S-2097, mes buvome informuoti, kad pravažiavimu per žemės sklypą, Utenos raj., Daugailių sen., Taukelių k., kurio unikalus Nr. <…> galime laisvai naudotis ir laisvai galime pravažiuoti į mums priklausantį žemės sklypų, kurio unikalus Nr. <…>.

Maloniai prašome mums pateikti grafinius priedus ir kitus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina Jūsų rašte [nurodytus] teiginius.

Pažymėtina, kad pravažiavimo kelias, esantis žemės sklype, Utenos raj., Daugailių sen., Taukelių k., kurio unikalus Nr. <…>, yra sudėtinė dalis kelio, kuris yra žemės sklype, kurio unikalus Nr. <…>.

Prašome sudaryti komisiją prieš patikslinant aplinkybes.“

 

  1. Savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. (6.4)S-2401 Y pateikta informacija:

„Gavę Jūsų prašymą, pakartotinai nuvykome prie žemės sklypo Utenos rajone, Daugailių seniūnijoje, Taukelių kaime, kurio unikalus Nr. <…>. Šis sklypas neaptvertas, įvažiavimuose dirbtinių kliūčių nėra. Tam patvirtinti atlikome fotofiksaciją ir pridedame dvi nuotraukas, kurios patvirtina 2017 m. liepos 28 d. rašto Nr. (6.4)S-2097 (žr. šio rašto 4.3 punktą) teiginius.

Taip pat norime paaiškinti, kad Savivaldybės administracija nerengia grafinės medžiagos, susijusios su žemės sklypų grąžinimu ir galimybe patekti į juos. Tai turėjo būti atlikta, suteikiant žemės sklypus.“

 

  1. Pareiškėjų 2020 m. balandžio 15 d. kreipimesi į Savivaldybę ir Savivaldybės administracijos direktorių (gauta 2020 m. balandžio 23 d.) rašoma:

„Prašytume paaiškinti, kokiais motyvais ir kokiais teisės aktais remiantis Savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. TS-1592 „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo specialiojo plano patvirtinimo“ buvo panaikintas vietinės reikšmės kelias, esantis prie mums priklausančių sklypų.

Pagal šį sprendimą mes netekome galimybės privažiuoti prie savo nuosavybei priklausančių sklypų, esančių Utenos r., Taukelių k.

Žemės sklypų kadastriniai numeriai yra tokie: Nr. <…> ir Nr. <…>. […].“

 

  1. Savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 16 d. rašte Nr. (6.4)S-1508 Pareiškėjoms pateikta informacija:

„Atsakydami į Jūsų prašymą, paaiškiname, kad 2014 m. spalio 30 d. Savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. TS-347 dėl Savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo specialiojo plano (toliau vadinama – SP) rengimo.

2014 m. lapkričio 10 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AĮ-1067 pradėtas rengti SP. SP rengėjas – UAB „A“.

2015 m. rugpjūčio 31 d. apie pradedamą rengti Savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo SP paskelbta Savivaldybės tinklalapyje, seniūnijų skelbimų lentose bei Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS).

Rengiant SP buvo naudojama turima kartografinė medžiaga, ortofoto žemėlapiai. Pagal viešai prieinamus ortofoto žemėlapių duomenis (žemėlapių kopijos su periodais pridedamos), kelio ar jo fragmentų iki sklypų, kurių kadastro Nr. <…> ir Nr. <…>, nėra. Kadangi nei kelio, nei jam būdingų elementų teritorijoje neužfiksuota, todėl SP jis nepažymėtas.

2016 m. kovo 23 d. TPDRIS sistemoje, Savivaldybės tinklalapyje ir seniūnijų skelbimų lentose patalpinta informacija apie parengtus SP sprendinius, susipažinimo su jais laiką ir vietą, pasiūlymų teikimo tvarką. Su parengto projekto sprendiniais buvo galima susipažinti iki 2016 m. balandžio 21 d. Per nustatytą laiką dėl pateikto plano Daugailių seniūnijoje, Taukelių kaime pastabų ar pasiūlymų nebuvo gauta.

2017 m. vasario 20 d. paskelbta informacija apie pakartotiną Savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo SP sprendinių viešą svarstymą su visuomene. Nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2017 m. kovo 13 d. SP sprendiniai buvo eksponuojami TPDRIS sistemoje, Savivaldybės tinklalapyje ir seniūnijų skelbimų lentose. Motyvuotus pasiūlymus buvo galima teikti iki susipažinimo su plano sprendiniais pabaigos. Tačiau ir pakartotinai pateiktam planui Daugailių seniūnijoje, Taukelių kaime pasiūlymų nebuvo gauta.

2017 m. balandžio 5 d. Teritorijų planavimo komisijos posėdyje Nr. 6 Savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo SP suderintas su visomis derinimo institucijomis.

2017 m. gegužės 5 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė teigiamą patikrinimo išvadą Nr. TP1-75 su pritarimu teikti SP tvirtinti.

2017 m. gegužės 25 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-159 patvirtintas SP.

Šis atsakymas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo arba įteikimo suinteresuotai šaliai dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriui […] Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka […].“

 

  1. Savivaldybės administracija Seimo kontrolierę informavo:

„[…]

Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo specialiojo plano (toliau – Specialusis planas), patvirtinto Savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu
Nr. TS-159 „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo specialiojo plano patvirtinimo“, rengimui buvo naudojama kartografinė medžiaga bei skaitmeniniai ortofotografiniai žemėlapiai. Specialiojo plano rengėjai įvertino, kad kelio ar jo fragmentų iki sklypų (kadastro Nr. <…> ir Nr. <…>) nėra, todėl vidaus kelias gretimame žemės sklype nebuvo pažymėtas. Rengiant minėtą teritorijų planavimo dokumentą, buvo atliekamos viešinimo procedūros teisės aktų nustatyta tvarka. Visi juridiniai ir fiziniai asmenys turėjo teisę teikti pasiūlymus bei pretenzijas dėl rengiamo projekto sprendinių. Pažymime, kad iš Pareiškėjų atsiliepimų nebuvo gauta.

Atsižvelgiant į Pareiškėjų skunde išdėstytus argumentus apie Specialiojo plano sprendiniuose panaikintą vietinės reikšmės viešąjį kelią, pateikiame paaiškinimą, kad viešojo kelio žemės sklype, kurio kadastro Nr. <…>, niekada nebuvo numatyta.

[…]

Iki 2017 m. gegužės 25 d. vietinės reikšmės kelių įtraukimas į savivaldybės turto balansą ir jų tvarkymas buvo vykdomas vadovaujantis Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema, patvirtinta Savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-373 „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“. Šiuo metu Savivaldybės administracija vadovaujasi Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo specialiuoju planu, patvirtintu Savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. TS-159 „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo specialiojo plano patvirtinimo“. Dėl vietinės reikšmės kelių įtraukimo į apskaitą atsakingas Teritorijų planavimo ir statybos skyrius.

[…]

Vadovaujantis Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema, patvirtinta Savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-373 „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“, vietinės reikšmės vidaus keliai į apskaitą nebuvo traukiami.

[…]

Pareiškėjų skunde nurodytą problemą būtų galima spręsti dviem būdais. Geranoriškai susitarus su žemės sklypo savininku, nustatyti servitutą žemės sklype, kurio kadastro Nr. <…>. Nesusitarus su minėto žemės sklypo savininku, kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu.“

 

  1. NŽT Seimo kontrolierius informavo:

„[…]

Nustatyta, kad 1992 m. rugsėjo 23 d. vietovėje buvo paženklintas grąžintinas natūra 15,62 ha žemės sklypas, esantis Taukelių kaime, Daugailių seniūnijoje, Utenos rajone, ir surašytas Žemės sklypo, skiriamo privačiam ūkiui steigti, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktas (toliau – Paženklinimo aktas).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1993 m. rugsėjo 16 d. sprendimu
Nr. 40-521-19046 „Dėl nuosavybės teisės apstatymo pil. B“ B atkurtos nuosavybės teisės į iki nacionalizacijos turėtos 11,27 ha žemės ir 2,00 ha miško, grąžinant natūra 11,57 ha žemės ir 1,7 ha miško.

Tuometės Utenos rajono valdybos 1993-12-06 potvarkiu Nr. 910v „Dėl žemės suteikimo naudotis B, susigrąžinančiam ir perkančiam žemę žemės ūkio veiklai“ nuspręsta: „iš bendro 15,62 ha ploto 13,27 ha suteikti naudotis neatlygintinai (grąžinta privačion nuosavybėn žemė), o 2,35 ha leista pirkti.“ Šiame potvarkyje nustatyta, kad „žemės sklype paliekama teisė kitiems naudotojams pravažiuoti lauko keliu; prieiti ir naudotis poilsiavimui Paščio ežero pakrante.“

Iš 1992 m. rugsėjo 23 d. paženklinimo metu sudaryto lauko brėžinio (abriso) ir Paženklinimo akto matyti, kad buvo numatytas kelias į grąžinto natūra žemės sklypo vakarų pusėje besiribojusį žemės sklypą. Paženklinimo akte nurodyta, kad „per projektuojamą sklypą naujai įvykdytas kelias į C sodybą.“

Grąžintas natūra 15,62 ha žemės sklypas buvo pažymėtas Daugailių seniūnijos Daugailių kadastrinės vietovės preliminariniame žemės reformos žemėtvarkos projekte (projektinis Nr. 103).

Taigi iš grąžintino natūra 15,62 ha žemės sklypo suprojektavimo dokumentų matyti, kad per šį žemės sklypą buvo numatytas tik vienas kelias vakarų kryptimi į tuometę C sodybą.

Iš Nekilnojamojo turto registre esančios informacijos nustatyta, kad pagal 1997 m. balandžio 16 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. NJ-2951 grąžintą žemę paveldėjo D.

Atkuriant nuosavybės teises į buvusio žemės savininko E iki nacionalizacijos Taukelių kaime, Daugailių seniūnijoje, Utenos rajone, turėtą žemę 1998 m. balandžio 8 d. vietovėje buvo paženklintas grąžintinas natūra 5,79 ha žemės sklypas ir surašytas grąžinamo natūra žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Paženklinimo vietovėje metu buvo išbraižytas lauko brėžinys (abrisas) ir atlikti šio žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatant posūkio taškų ir riboženklių koordinates pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (preliminarūs matavimai). Lauko brėžinyje (abrise) ir grąžinamo natūra žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nebuvo nurodytas privažiavimas prie grąžintino žemės sklypo. Atlikus preliminarius matavimus sudarytame Žemės sklypo plane nurodytas galimas privažiuojamasis kelias, einantis per žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 103. Lauko brėžinyje (abrise) ir grąžinamo natūra žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte yra galbūt dviejų pretendentų parašai, tačiau vardai ir pavardės nėra nurodyti.

Utenos apskrities viršininko 1998 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 31623-40-7035 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei X“ atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko E iki nacionalizacijos Taukelių kaime, Utenos rajone, nuosavybės teise valdytos 5,29 ha žemės ir 0,50 ha miško, grąžinant natūra 1998 m. balandžio 8 d. vietovėje paženklinto 5,79 ha žemės sklypo 1,93 ha dalį kartu su bendraturčiais: F (1,76 ha žemės ir 0,17 ha miško) ir G (1,77 ha žemės ir 0,16 ha miško). Atitinkamai, Utenos apskrities viršininko 1998 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 31624-40-7036 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui F“, atkurtos nuosavybės teisės F, grąžinant natūra 5,79 ha žemės sklypo 1,93 ha dalį, ir Utenos apskrities viršininko 1998 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 31624-40-7037 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei G“ atkurtos nuosavybės teisės G vardu (mirusi 1992 m. rugsėjo 28 d.), grąžinant natūra 5,79 ha žemės sklypo 1,93 ha dalį.

Grąžintas natūra 5,79 ha žemės sklypas buvo pažymėtas Daugailių seniūnijos Daugailių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Utenos apskrities viršininko administracijos 2000 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 10-08-57 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Utenos rajone“, kurio projektinis Nr. 5.

Iš Nekilnojamojo turto registre esančios informacijos nustatyta, kad žemės sklypas (projektinis Nr. 5) ir nuosavybės teisės į jį 1998 m. birželio 10 d. įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (kadastro Nr. <…>).

Utenos apskrities Utenos rajono Daugailių seniūnijos Daugailių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Utenos apskrities viršininko administracijos 2005 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 16-791 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Utenos rajone“, H suprojektuotas perduotinas neatlygintinai nuosavybėn 3,10 ha žemės sklypas (projektinis Nr. 83). Iš Utenos rajono Daugailių seniūnijos Daugailių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Utenos apskrities viršininko administracijos 2005 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 16-791, sprendinių matyti, kad žemės sklype suprojektuoti du kelio servitutai: vienas – vakarų kryptimi privažiuoti prie žemės sklypo (projektinis Nr. 42-2), antras – rytų kryptimi privažiuoti prie laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. 2-14).

Suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. 83) 2005 m. lapkričio 5 d. paženklintas vietovėje, surašytas žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktas, atlikti preliminarūs matavimai ir parengtas žemės sklypo planas.

Utenos apskrities viršininko 2006 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 13-16268 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje H“ atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko I iki nacionalizacijos Skroblų II kaime, Utenos rajone, nuosavybės teise valdytos 1 ha žemės ir 1 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,10 ha žemės sklypą (projektinis Nr. 83). Sprendime nurodyta, kad žemės sklypui nustatytas kelio servitutas, plane pažymėtas S1, privažiuoti prie žemės sklypo (projektinis Nr. 42-2), ir kelio servitutas, plane pažymėtas S2, leisti kitiems asmenims naudotis projektuojamu 6 m pločio keliu.

Iš Nekilnojamojo turto registre esančios informacijos nustatyta, kad žemės sklypas (projektinis Nr. 83) ir nuosavybės teisės į jį 2006 m. birželio 14 d. įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (kadastro Nr. <…>).

[…] G. K. tyrinėjimų grupė 1999 m. spalio 21 d. atliko žemės 15,62 ha žemės sklypo (projektinis Nr. 103, kadastro Nr. <…>) preliminarius matavimus, kurių metu buvo parengtas ir žemės sklypo (projektinis Nr. 103) padalijimo į du žemės sklypus projektas: 14,62 ha žemės sklypą (projektinis Nr. 103-1) ir 1 ha žemės sklypą (projektinis Nr. 103-2). Žemės sklypo (projektinis Nr. 103) padalijimo projekte buvo numatytas 0,01 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę privažiuoti prie projektuojamo žemės sklypo (projektinis Nr. 103-2).

Utenos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 10-06-475 „Dėl žemės sklypo padalijimo projekto ir žemės sklypo duomenų pat virtinimo Utenos rajone“ buvo patvirtintas (projektinis Nr. 103) padalijimo į du žemės sklypus projektas: 14,62 ha žemės sklypą (projektinis Nr. 103-1) ir 1 ha žemės sklypą (projektinis Nr. 103-2).

Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo (projektinis Nr. 103) paženklinimo metu (1992 m. rugsėjo 23 d.) ir nuosavybės teisių atkūrimo metu (1993 m. birželio 16 d.) buvo nurodytas tik vienas kelias rytų kryptimi į tuometę C sodybą, kitų kelio servitutų klausimas nebuvo sprendžiamas.

Iš Nekilnojamojo turto registre esančios informacijos nustatyta, kad padalytas 14,62 ha žemės sklypas (projektinis Nr. 103-1) ir teisės į jį 1999 m. gruodžio 13 d. įregistruotos Nekilnojamojo turto registre D  vardu (kadastro Nr. <…>).

Iš Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančios informacijos nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. <…>) šiame žemėlapyje įbraižytas pagal 1999 metais atliktus preliminarius matavimus, ir susideda iš dviejų dalių, kurias skiria šiuo metu esanti <…> gatvė arba projektavimo metu buvęs nurodytas kelias rytų kryptimi į tuometę C sodybą.

Daugiau duomenų apie šio žemės sklypo kadastrinius matavimus neturime.

[…] Informuojame, kad atliekant paskesnius Utenos apskrities Utenos rajono Daugailių seniūnijos Daugailių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus kelias per žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) į žemės sklypus (kadastro Nr. <…> ir Nr. <…>) nebuvo nei projektuojamas, nei atskirais sprendimais panaikinamas. Kartografinėje medžiagoje šis kelias buvo pažymėtas, tačiau vertinant tą aplinkybę, kad žemės sklypas (kadastro Nr. <…>) nuo 1993 m. birželio 16 d. valdomas nuosavybės teise, šiame žemės sklype negalėjo būti vykdomi žemės reformos darbai, kadangi šie darbai atliekami tik laisvos žemės fondo žemėje.

[…] Atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) paženklinimą vietovėje iš esmės turėjo būti sprendžiamas privažiavimo klausimas dėl šio žemės sklypo pietinėje dalyje liekančio apie 10 ha laisvos žemės fondo žemės, kadangi šis plotas yra apribotas Paščio ežeru ir į jį įtekančiu upeliu, todėl kitų galimybių, išskyrus, žemės sklypą (kadastro Nr. <…>), prie jo privažiuoti nėra. Taigi, 1992 m. rugsėjo 23 d. ženklinant vietovėje ir 1993 m. birželio 16 d. grąžinant natūra privačion nuosavybėn žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) buvo netinkamai įvertinta esama situacija, t. y. nebuvo įvertinta tai, kad pietinėje už šio žemės sklypo dalyje lieka laisvos žemės fondo žemės plotas, kuriame vėliau bus projektuojami žemės sklypai ir kuris yra apribotas Paščio ežeru ir į jį įtekančiu upeliu. Manytina, kad tik dėl šios priežasties šiuo metu žemės sklypų, kurių kadastro Nr. <…>, Nr. <….> ir Nr. <…>, savininkai neturi galimybės teisėtai privažiuoti prie nuosavybės teise valdomų žemės sklypų.

[…] Pareiškėja Y 2013 m. gegužės 2 d. kreipėsi į NŽT Utenos skyrių (toliau – Skyrius) dėl galimybės privažiuoti prie jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. <…>). NŽT Skyrius 2016 m. birželio 28 d. raštu Nr. 41SD-(14.41.104.)-2458 „Dėl privažiavimo prie žemės sklypo“ informavo pareiškėją, kad, atkuriant nuosavybės teises, žemės sklypuose (kadastro Nr. <…> ir Nr. <…>) esamas kelias nebuvo nurodytas kaip įsiterpęs į šiuos žemės sklypus, taip pat nebuvo šiems žemės sklypams nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę privažiuoti prie žemės sklypo (kadastro Nr. <…>). Šiuo raštu NŽT Skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 ir 4.125 straipsniais, informavo pareiškėją, kad kelio servitutą galima nustatyti sandoriu arba kreiptis į teismą dėl kelio servituto nustatymo teismo sprendimu.

NŽT Skyriuje 2013 m. lapkričio 4 d. vykusio susirinkimo metu buvo svarstomas klausimas dėl privažiavimo galimybių prie žemės sklypų, kurių kadastro Nr. <…>, Nr. <…> ir Nr. <…>. Susirinkime dalyvavusiems pareiškėjams buvo pranešta, kad NŽT Skyriaus vedėjas ir šio NŽT Skyriaus specialistas buvo nuvykę į vietovę ir analizavo privažiavimo galimybes. Pareiškėjai buvo informuoti, kad, be žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) privažiavimo galimybių, dar būtų galima spręsti klausimą dėl kelio servituto nustatymo žemės sklypui (kadastro Nr. <…>) ir laisvos žemės fondo žemės sklypui Nr. LF6. Tačiau, norint privažiuoti prie nagrinėjamų žemės sklypų, laisvos žemės fondo žemės sklype Nr. LF6 papildomai reikėtų įrengti pralaidą per Akmenos upę. Šio susirinkimo metu pareiškėjams buvo paaiškinta, kad tuo atveju, jeigu žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) savininkas nesutiks su siūlomu nustatyti kelio servitutu, kelio servitutas gali būti nustatytas
teismo sprendimu.

Nustatyta, kad NŽT Skyrius 2014 m. spalio 31 d. raštu Nr. 41SD-(14.41.104.)-4091 „Dėl privažiavimo prie žemės sklypo“ informavo Y, kad NŽT Skyriuje 2013 m. lapkričio 4 d. vykusio susirinkimo metu buvo aptartos galimybės nustatyti kelio servitutą žemės sklypui (kadastro Nr. <…>), tačiau nėra būdų tai įgyvendinti, kadangi šio žemės sklypo savininkui apribotos disponavimo teisės šiuo žemės sklypu. Šiuo raštu pareiškėja informuota, kad NŽT Skyrius pakartotinai kreipsis į žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) savininką dėl kelio servituto nustatymo sandoriu.

[…]

Šiuo atveju, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, privačiam žemės sklypui (-ams) nustatyti kelio servitutą galima tik su žemės sklypo savininku (-ais) sudarant sandorį (-ius), o šiam (šiems) nesutikus, teismo sprendimu.

[…]

Pagal Civilinio kodekso 4.125 straipsnį sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas (šiuo atveju žemės sklypo, kurio kadastro
Nr. <…> ir Nr. <…>, savininkai). Civilinio kodekso 4.126 straipsnio 1 ir
2 dalyse nurodyta, kad jeigu žemės sklypų savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį, – servitutas nustatomas teismo sprendimu. Daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. […].“

 

 

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1, iš dalies pakeisto protokolu Nr. 11 nuostatos:

„Šio Protokolo signatarių, Europos Tarybos narių, vyriausybės,

pasiryžusios imtis priemonių, kad bendromis pastangomis užtikrintų tam tikras teises ir laisves, ne tik tas, kurios jau yra įtrauktos į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija), pasirašytos 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje, I skyrių,

s u s i t a r ė:

1 straipsnis. Nuosavybės apsauga.

„Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. […].“

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos

5 straipsnis:

„[…] Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“

 

  1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK):

4.124 straipsnis. Servituto nustatymo pagrindai ir momentas

„1. Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.

  1. Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai.
  2. Nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas“;

4.125 straipsnis. Servituto nustatymas sandoriais

„Sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas“;

4.126 straipsnis. Servituto nustatymas teismo sprendimu

„1. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

  1. Daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu“;

4.128 straipsnis. Daiktai, kuriems gali būti nustatomas servitutas

„1. Servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą.

  1. Nustačius servitutą viešpataujančiuoju ir tarnaujančiuoju tampantys daiktai nebūtinai privalo turėti bendrą ribą. Svarbiausia, kad dėl nustatyto servituto tarnaujančiuoju tampantis daiktas savo pastoviomis savybėmis teiktų viešpataujančiuoju tampančiam daiktui servituto nustatymu siekiamą nuolatinę naudą.
  2. Jeigu nustatant servitutą nebuvo konkrečiai nurodyta daikto dalis, kuriai nustatomas servitutas, laikoma, kad servitutas nustatytas visam daiktui. Bet jeigu pagal servituto suteikiamas tarnaujančiojo daikto naudojimo teises galima vienodai gerai pasinaudoti tiek visu daiktu,
    tiek jo dalimi ir tuo būtų užtikrintas tinkamas viešpataujančiojo daikto naudojimas, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę nustatyti daikto dalį, kurioje gali būti naudojamasi servituto nustatytomis teisėmis“;

4.129 straipsnis. Dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimas

„Dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui“;

6.271 straipsnis:

„1. Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės.

  1. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas.
  2. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
  3. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu
    valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.“

 

  1. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo

33 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė į žalą padariusį valstybės tarnautoją

„1. Žala, atsiradusi dėl valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.“

 

  1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo:

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

„Šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje“;

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

„1. Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

[…]

  1. Prašymas –su asmens teisių ar interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.
  2. Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą,
    kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma
    juos apginti. […]“;

3 straipsnis. Viešojo administravimo principai

„Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:

1) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais;

2) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs;

[…]

6) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja ekonomiškai, rezultatų siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis;

[…]

13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […]“;

14 straipsnis. Prašymų ir skundų nagrinėjimas

„1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. […].“

 

  1. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatos, galiojusios Pareiškėjos kreipimosi 2020 m. balandžio 15 d. kreipimosi gavimo (2020 m. balandžio 23 d.) Savivaldybės administracijoje metu:

1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis

„1. Šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, jei šios asociacijos įsteigtos bendrojo intereso poreikiams, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio, tenkinti (toliau – šių subjektų asociacijos), nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio
įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) kuriuos tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (toliau – viešoji funkcija), įgyvendinimo priemones ir tvarką“;

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

„1. Dokumentas – institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis.

[…]

  1. Dokumento skelbimas – dokumento viešas perdavimas, įskaitant jo padarymą viešai prieinamo, kad pareiškėjas ar jo atstovas galėtų jį pasiekti pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.
  2. Dokumento teikimas – dokumento atskleidimas perduodant ar kitu būdu padarant jį prieinamą pareiškėjui ar jo atstovui jų prašymu.
  3. Informacija – žinios, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama viešąsias funkcijas“;

15 straipsnis. Atsisakymas pateikti dokumentus

„1. Institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu:

1) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo pateikti;

2) prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis;

3) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis;

4) šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paprašius patikslinti ir (ar) papildyti prašymą, pareiškėjas jo nepatikslina arba patikslinto prašymo turinys yra nekonkretus;

5) institucija prašomų dokumentų tvarkymą nutraukė pasikeitus institucijos funkcijoms;

6) nėra galimybės nustatyti pareiškėjo tapatumo;

7) pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais.

  1. Jeigu institucija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui pagrindus, ji per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priima sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui. Nustačiusi, kad yra pagrindas
    atsisakyti pateikti jam dokumentus, institucija kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo apie tai privalo pranešti pareiškėjui, nurodyti teisinį pagrindą ir informuoti apie šio sprendimo apskundimo tvarką. […].“

 

20. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo:

4 straipsnis. Vietos savivaldos principai

„Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra:

[…]

6) Savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

[…]

10) veiklos skaidrumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma; […]“;

6 straipsnis. Savarankiškosios savivaldybių funkcijos

„Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos:

[…]

32) savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas; […].“

 

  1. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo:

4 straipsnio 1 dalis:

„1. Žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas“;

13 straipsnis. Neprivatizuojama žemė

„Žemė neprivatizuojama, jeigu ji:

1) užimta valstybės ir savivaldybės kelių […].“

 

  1. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo:

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

„13. Žemės servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. […]“;

23 straipsnis. Žemės servitutai

„1. Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.

  1. Administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi:

1) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatomi parduoti ar kitaip perleisti;

2) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis;

3) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;

4) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti;

5) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą;

6) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai Investicijų įstatyme nustatytais atvejais servitutai reikalingi stambiems projektams įgyvendinti.

  1. Sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis bei juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai rekreacinėse bei kitose gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose statinių nėra, – šiose teritorijose esančių žemės sklypų savininkai arba valstybinės žemės patikėtiniai, o tais atvejais, kai žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, – šių darbų užsakovas. Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių kompleksų ir objektų apsaugą. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, jo valia išreiškiama priimant sprendimą dėl servituto nustatymo.

[…]

  1. Žemės savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis. […].“

 

  1. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų aktualūs reikalavimai:

„22. Žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai.“

 

  1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatos:

„1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose (toliau – institucijos). Nagrinėjant prašymus ir skundus, Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja specialieji įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar jų pagrindu priimti teisės aktai.

[…]

  1. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį:

35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;

35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;

35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;

35.4. į kitus prašymus atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

[…]

  1. Į skundus atsakoma laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos.
  2. Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Persiunčiant prašymą ar skundą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ir informuojant apie tai asmenį ar jo atstovą, pranešime asmeniui nurodyti minėtos apskundimo tvarkos nereikia.“

 

  1. Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos nuostatos:

„51. Grafinėje projekto dalyje (brėžinyje) turi būti pažymėta:

51.1. su žeme susiję valstybinės nuosavybės objektai antžeminiai melioracijos įrenginiai, gyvenamieji ir gamybiniai pastatai, kiti statiniai ir įrenginiai, miškai, valstybiniam vandenų fondui priskirti ežerai, upės, upeliai ir tvenkiniai; naudingųjų iškasenų telkiniai, saugomos teritorijos ir objektai;

51.2. visų suprojektuotų nuolatinių žemėnaudų ribos;

51.3. žemės ūkio įmonėms numatomi išnuomoti valstybinės žemės sklypai;

51.4. kita valstybinė žemė, numatoma suteikti apylinkės savivaldybės dispozicijon;

51.5. gyvenviečių, sodybų, gamybinės paskirties objektų užimta žemė bei kita urbanizuota teritorija, kurioje nurodytos projektuojamos privačių namų valdos ir kitos žemėnaudos;

51.6. kelių tinklas, kurį sudaro valstybinės ir vietinės reikšmės keliai, apylinkės bendrojo naudojimo keliai (vieškeliai), esami ir projektuojami ūkių vidaus keliai (tvirtos dangos), privažiavimai prie sodybų, […].“

 

  1. Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų nuostatos:

„2. Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinieji nurodymai yra privalomi visoms valstybinėms tarnyboms, įstaigoms, organizacijoms, juridiniams ir fiziniams asmenims, atliekantiems vietinių kelių tinklo projektavimo, statybos, priežiūros ir remonto darbus.“

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. 790 „Dėl Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nuostatų“:

„[…]

  1. Perspektyvinis vietinių kelių tinklas nurodomas rajonų kraštotvarkos ir melioracijos schemose bei žemės reformos žemėtvarkos projektuose.
  2. Projektuojant vietinių kelių tinklą, reikia atsižvelgti į tai, kad:

10.1. būtų naudojamos esamų kelių trasos;

10.2. būtų užtikrintas patogus ir trumpiausias susisiekimas tarp objektų;

10.3. kiekvienos kategorijos kelias atitiktų jo paskirtį;

10.4. kelių tinklas būtų racionalus, tai yra minimalus, bet kartu pakankamas.

[…]

  1. Vietinių kelių technine būkle rūpinasi vietos savivaldybė; jie prižiūrimi ir remontuojami vietos savivaldybės biudžeto lėšomis.“

 

  1. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių nuostatos:

„2. Pagal šias Taisykles nustatomi šie žemės servitutai:

2.1. valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti;

2.2. valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudoti;

2.3. išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudoti valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;

2.4. išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudoti valstybinės žemės sklypams,
taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti. […].“

 

Vietos savivaldos institucijų teisės aktai

 

  1. Savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. TS-159 „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo specialiojo plano patvirtinimo“ nuostatos:

„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 7 dalies 4 punktu, 8 dalimi ir Susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 3-453/D1-549 „Dėl Susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 26.2, 29 punktais bei atsižvelgdama į Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 11 d. teikimą Nr. (6.23)VD-603 „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo specialiojo plano patvirtinimo“, Savivaldybės taryba nusprendžia:

  1. Patvirtinti Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo specialųjį planą (pridedama sprendinių brėžinys, aiškinamasis raštas, kelių ir gatvių bei jų priklausinių priežiūros vadovas).
  2. Pripažinti netekusiu galios Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, patvirtintą Savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-373 „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“.
  3. Nurodyti, kad šis sprendimas turi būti paskelbtas Teisės aktų registre ir savivaldybės interneto svetainėje www.utena.lt.“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme 2021 m. sausio 19 d. paskelbė informaciją apie Europos Žmogaus Teisių Teismo priimtą sprendimą byloje Puišys prieš Lietuvą (58166/18), kuriuo konstatuotas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnyje įtvirtintos teisės į nuosavybės apsaugą pažeidimas.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjui neturi tekti našta dėl valstybės institucijų padarytų klaidų. Kadangi pagal nacionalinę teisę nėra galimybės įteisinti gyvenamąjį namą tokį, koks jis yra šiuo metu (t. y. reikia nuardyti stoginę su kolonomis), būtų neteisinga rekonstrukcijos kaštus perkelti vien pareiškėjui – ši našta turėtų būti padalinta institucijoms, kurios prisidėjo prie esamos situacijos. Be to, Teismas pažymėjo, kad šios bylos kontekste nebūtų teisinga reikalauti, kad pareiškėjas atliktų dar kokius nors papildomus namo rekonstrukcijos darbus, nesusijusius su stogine ir kolonomis.

Teismas konstatavo, kad šioje byloje nacionalinės valdžios institucijos neužtikrino tinkamos interesų pusiausvyros tarp pareiškėjo nuosavybės teisių ir viešojo intereso, todėl dėl jų padarytų klaidų pareiškėjui tenka asmeninė ir pernelyg didelė našta.

Šioje byloje Teismas pareiškėjui priteisė jo prašomą 1000 eurų kompensaciją, patirtą už neturtinę žalą, bei 8 500 eurų bylinėjimosi ir kitoms išlaidoms atlyginti.

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03 konstatavo:

„[…] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Konstitucinis Teismas 2000-06-30 nutarime konstatavo, kad valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių […].

[…] Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime ir 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms […].“

 

  1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2013 m. vasario 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-274/2013 konstatavo:

„Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).“

 

  1. LVAT praktika, kurioje išaiškinta, kad Viešojo administravimo įstatymas 8 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas. Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą (žr. LVAT nutartis: 2008 m. rugpjūčio 7 d. Nr. AS146-423/2008, 2010 m. kovo 26 d. Nr. AS556-161/2010, 2010 m. kovo 26 d. Nr. AS143-178/2010, 2012 m. rugsėjo 21 d. Nr. AS492-440/2012, taip pat LVAT praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimą (I dalį), paskelbtą LVAT biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 19, p. 490–491).

 

Tyrimo išvados

 

  1. Atsižvelgiant į skunde nurodytas ir tyrimo metu paaiškėjusias aplinkybes, tyrimą tikslinga atlikti, išskiriant šiuos klausimus:

33.1. dėl teisės į nuosavybę pažeidimo;

33.2. dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų sprendžiant klausimą dėl galimybės privažiuoti prie skunde nurodytų žemės sklypų.

 

Dėl teisės į nuosavybę pažeidimo

 

  1. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su šioje dalyje nagrinėjamu klausimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus:

34.1. Pareiškėjos kreipėsi į Seimo kontrolierius dėl NŽT pareigūnų neveikimo ir Savivaldybės administracijos pareigūnų neteisėtų veiksmų praradusios galimybę naudotis joms priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

34.2. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatas, žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių (žr. pažymos 21 punktą).

Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikoje buvo nustatytas reikalavimas grafinėje projekto dalyje (brėžinyje) pažymėti kelių tinklą, kurį sudaro valstybinės ir vietinės reikšmės keliai, apylinkės bendrojo naudojimo keliai (vieškeliai), esami ir projektuojami ūkių vidaus keliai (tvirtos dangos), privažiavimai prie sodybų.

Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinuosiuose nurodymuose buvo nustatyta, kad jie yra privalomi visoms valstybinėms tarnyboms, įstaigoms, organizacijoms, juridiniams ir fiziniams asmenims, atliekantiems vietinių kelių tinklo projektavimo, statybos, priežiūros ir remonto darbus. Perspektyvinis vietinių kelių tinklas nurodomas rajonų kraštotvarkos ir melioracijos schemose bei žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Projektuojant vietinių kelių tinklą, turėjo būti atsižvelgiama į tai, kad būtų naudojamos esamų kelių trasos, būtų užtikrintas patogus ir trumpiausias susisiekimas tarp objektų; kiekvienos kategorijos kelias atitiktų jo paskirtį; kelių tinklas būtų racionalus, tai yra minimalus, bet kartu pakankamas. Pareiga rūpintis vietinių kelių technine būkle, prižiūrėti ir remontuoti juos buvo nustatyta vietos savivaldybei.

Žemės reformos žemėtvarkos projektai buvo rengiami ir įgyvendinami vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“, Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika). Metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 23 d.) 10 punkte buvo išvardinti dokumentai, kuriais remiantis žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius rengia žemės reformos žemėtvarkos projektą arba šiam projektui prilyginamą planą. Vienas iš nurodytų dokumentų yra suinteresuotų valstybės ar savivaldybės institucijų nustatyta tvarka patvirtinta ir pateikta kartografinėje medžiagoje pažymėta informacija apie žemės plotus, priskirtinus valstybės išperkamai ir (ar) neprivatizuojamai žemei, dėl kurios žemėtvarkos skyrius yra priėmęs išvadą dėl tikslingumo priskirti šiuos žemės plotus valstybės išperkamai ir (ar) neprivatizuojamai žemei. Metodikos 24.1 punktas nurodo, kad projekto autorius valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano kopijoje arba šio plano ištraukoje pažymi naujus ar pasikeitusius valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus (išskyrus privačios žemės sklypus). Šios valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano kopijos arba plano ištraukos yra neatskiriamosios valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano dalys.

34.3. Savivaldybės administracijos pareigūnai 2017 metas atlikę patikrinimus vietoje, konstatavo, kad yra galimybė naudotis Pareiškėjų skunde nurodytu keliu (įtrauktu į Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo schemą, patvirtintą Savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-373), tačiau 2017 m. gegužės 25 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-1592 kelias buvo panaikintas. Dėl Savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmais pažeistos Pareiškėjų teisės į tinkamą viešąjį administravimą Seimo kontrolierė pasisako atskiroje išvadų dalyje (žr. pažymos 39-42 punktus).

34.4. Tyrimo metu NŽT patvirtino, kad žemės sklypų, kurių kadastro Nr. <…>, Nr. <…>  ir Nr. <…>, savininkai neturi galimybės teisėtai privažiuoti prie nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (žr. pažymos 13 punktą). Nustatyta, kad, atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) paženklinimą vietovėje, iš esmės turėjo būti sprendžiamas privažiavimo prie šio žemės sklypo pietinėje dalyje liekančio apie 10 ha laisvos žemės fondo žemės sklypo klausimas, kadangi šis plotas yra apribotas Paščio ežeru ir į jį įtekančiu upeliu, todėl kitų galimybių prie jo privažiuoti, išskyrus per žemės sklypą (kadastro Nr. <…>), nėra. Taigi, 1992 m. rugsėjo 23 d. ženklinant vietovėje ir 1993 m. birželio 16 d. grąžinant natūra privačion nuosavybėn žemės sklypą (kadastro Nr. <…>), buvo netinkamai įvertinta esama situacija, t. y. nebuvo įvertinta tai, kad pietinėje už šio žemės sklypo dalyje lieka laisvos žemės fondo žemės plotas, kuriame vėliau bus projektuojami žemės sklypai ir kuris yra apribotas Paščio ežeru ir į jį įtekančiu upeliu.

34.5. NŽT Skyriuje gavus Pareiškėjų 2013 m. gegužės 2 d. kreipimąsi dėl privažiavimo į sklypą kadastro Nr. <…>, buvo išnagrinėti nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai, žemės sklypų parodymo-paženklinimo aktai, planai, Daugailių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektai (žr. pažymos 4 punktą). Nustatyta, kad projekto plane įbraižytas 4 metrų pločio kelias, atkuriant nuosavybės teises buvo pažymėtas sklypo kadastro Nr. <…> plane, tačiau lentelėje nenurodytas kaip kelio servitutas.

34.6. Servitutų nustatymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 ,,Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ (toliau vadinama – Taisyklės).

Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose reglamentuojami 3 atvejai, kada Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai privačiuose žemės sklypuose nustatomi administraciniu aktu:

1) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų
gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;

2) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti;

3) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą.

Taisyklių 2.3, 2.4 ir 2.5 papunkčiuose taip pat nurodyti tapatūs atvejai, kada Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai privačiuose žemės sklypuose nustatomi administraciniu aktu.

Taigi, vadovaujantis pirmiau minėtų teisės aktų nuostatomis, NŽT administraciniu aktu privatiems žemės sklypams galėtų nustatyti kelio servitutą (tarnaujantį daiktą) tik tuo atveju, jeigu reikėtų per šį žemės sklypą privažiuoti arba prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų.

34.7. Siekdamas ištaisyti susidariusią situaciją, NŽT Skyrius inicijavo žemės sklypų savininkų susitikimus ir dokumentų rengimą servituto nustatymo asmenų sandorio būdu klausimo sprendimą. 2015 m. buvo sprendžiamas servitutinės sutarties sudarymo iniciavimo klausimas, tačiau, sklypo savininkei atsisakius užbaigti klausimo sprendimą gera valia, procesas buvo nutrauktas (žr. pažymos 5 ir 13 punktus).

34.8. Pareiškėjoms raštu buvo išaiškinta, kad nėra galimybės spręsti servituto nustatymo administraciniu aktu klausimą, ir pateikta informacija, kad, sklypų savininkams nesutarus geruoju, yra galimybė kreiptis į teismą dėl kelio servituto nustatymo (žr. pažymos 5 punktą).

 

  1. Apibendrinant, darytina išvada, kad, formuojant žemės sklypus privatizavimui, rengiant jų privatizavimo bylas, nebuvo užtikrintas tinkamas privažiavimo prie sklypų, kurie šiuo metu priklauso Pareiškėjoms, klausimo sprendimas, dėl ko Pareiškėjos neteko galimybės naudotis joms priklausančiu nekilnojamuoju turtu, buvo apribota jų teisė į nuosavybę (žr. pažymos 14 punktą).

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokole Nr. 1, iš dalies pakeistame protokolu Nr. 11, nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe (žr. pažymos 14 punktą).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši X ir Y skundo dalis pripažintina pagrįsta.

 

  1. Vienintelis būdas šiuo metu išspręsti susidariusią situaciją yra kelio servituto nustatymas teismo tvarka (žr. pažymos 16 punktą). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo sprendimu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę arba periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (žr. pažymos 16 punktą). Taigi, sprendžiant kelio servituto nustatymo klausimą teismo tvarka, Pareiškėjos patirs materialinius nuostolius dėl to, kas prieš daugelį metų, privatizuojant žemės sklypus, turėjo būti išspręsta administracine tvarka.

 

  1. Europos Žmogaus Teisių Teismas, nagrinėdamas teisės į nuosavybės apsaugą pažeidimo bylas, yra konstatavęs, kad pareiškėjui neturi tekti našta dėl valstybės institucijų padarytų klaidų (žr. pažymos 32 punktą).

 

  1. Seimo kontrolierių darbo praktikoje nemažai atvejų, kai neišsprendus privažiavimo prie kaimo vietovėse esančių žemės sklypų įteisinimo klausimo, buvo apribota galimybė naudotis asmenims jiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad šis klausimas aktualus asmenims, atsidūrusiems situacijose, analogiškose nagrinėjamam atvejui, tikslinga Lietuvos Respublikos Vyriausybei rekomenduoti:

38.1.1. atkreipti dėmesį į tai, kad vienintelis būdas išspręsti dėl institucijų kaltės susidariusią situaciją (pašalinti Pareiškėjų teisės į nuosavybę pažeidimą), yra kelio servituto nustatymas teismo tvarka, dėl ko Pareiškėjos patirs materialinių nuostolių (servituto nustatymas yra atlygintinis);

38.1.2. pavesti atsakingoms institucijoms spręsti kelio servituto prie Pareiškėjoms priklausančių žemės sklypų nustatymui teismo tvarka reikalingų lėšų kompensavimo
klausimą, nurodant, kokie konkretūs veiksmai, kieno iniciatyva ir kokia tvarka ir kuo vadovaujantis turi būti atlikti.

 

Dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų

sprendžiant klausimą dėl galimybės privažiuoti prie skunde nurodytų žemės sklypų

 

  1. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su šioje dalyje nagrinėjamu klausimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus:

39.1. Šios skundo dalies objektas – Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmai, netinkamai nagrinėjant Pareiškėjų kreipimusis.

39.2. Savivaldybės administracijoje 2017 m. gegužės 29 d. buvo registruotas Pareiškėjų 2017 m. gegužės 10 d. kreipimasis (žr. pažymos 6 punktą), kuriame nurodyta, jog žemės sklypo, Nr. <…>, savininkas neleidžia važiuoti per jam priklausantį sklypą einančiu vietinės reikšmės vidaus keliu.

Pareiškėjos atkreipė dėmesį į tai, kad nurodytas kelias yra įtrauktas į Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo schemą, patvirtintą Savivaldybės 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-373 (žr. pažymos 2.2 punktą). Pareiškėjos prašė imtis veiksmų dėl vietinės reikšmės vidaus kelio naudojimo galimybės.

39.3. Savivaldybių vietinės reikšmės kelių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas – savivaldybių savarankiškoji funkcija (žr. pažymos 20 punktą).

39.4. Į Pareiškėjų 2017 m. gegužės 19 d. kreipimąsi atsakyta Savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 28 d. raštu (žr. pažymos 7 punktą). Pareiškėjoms paaiškinta, kad pravažiavimas per žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) neaptvertas, todėl patekti į žemės sklypus (Nr. <…> ir <…>) dirbtinai įrengtų kliūčių nėra.

39.5. Savivaldybės administracijoje 2017 m. rugpjūčio 28 d. registruotas Y 2017 m. liepos 28 d. kreipimasis (žr. pažymos 8 punktą), kuriuo prašyta pateikti dokumentus, patvirtinančius Savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 28 d. rašte (žr. pažymos 7 punktą) nurodytus teiginius. Pareiškėja prašė sudaryti komisiją klausimo sprendimui iš esmės.

39.6. Į Pareiškėjos 2017 m. liepos 28 d. kreipimąsi atsakyta Savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 19 d. raštu (žr. pažymos 9 punktą), nurodant, kad, pakartotinai nuvykus į vietą, nustatyta, jog žemės sklypas (Nr. <…>) nėra aptvertas, įvažiavimuose nėra dirbtinių kliūčių. Įrodymams atlikta fotofiksacija ir pateiktos nuotraukos, patvirtinančios 2017 m. liepos 28 d. rašte nurodytus teiginius.

Savivaldybės administracijos rašte paaiškinta, kad Savivaldybė nerengia grafinės medžiagos, susijusios su žemės grąžinimu ir galimybe privažiuoti prie jų. Rašte nenurodyta nei atsakymo apskundimo galimybė, nei tvarka.

39.7. Savivaldybės administracijoje 2020 m. balandžio 23 d. registruotas Pareiškėjų 2020 m. balandžio 15 d. kreipimasis (žr. pažymos 10 punktą). Pareiškėjos prašė nurodyti teisės aktus ir motyvus, kuriais vadovaujantis 2017 m. gegužės 25 d. Savivaldybės tarybos sprendimu
Nr. TS-1592 buvo panaikintas vietinės reikšmės kelias privažiavimui prie sklypų Nr. <…> ir Nr. <…>. Pareiškėjos teigė šio sprendimo pagrindu netekusios galimybės privažiuoti prie joms nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų.

39.8. Į Pareiškėjų 2020 m. balandžio 15 d. kreipimąsi atsakyta Savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 16 d. raštu (žr. pažymos 11 punktą), suteikiant informaciją apie Savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo specialiojo plano, patvirtinto 2017 m. gegužės 25 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-159, rengimą. Pareiškėjoms paaiškinta, kad specialiajame plane nebuvo pažymėtas kelias, vedantis iki Pareiškėjoms priklausančių žemės sklypų, pagal viešai prieinamus ortofoto žemėlapių duomenis nurodytoje teritorijoje neužfiksavus nei kelio, nei jam būdingų elementų, fragmentų. Pasiūlymų dėl skunde nurodyto kelio planavimo metu nebuvo gauta. Specialusis planas buvo patvirtintas 2017 m. gegužės 25 d. Pareiškėjoms buvo nurodyta atsakymo apskundimo galimybė ir tvarka.

39.9. Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmai, nagrinėjant Pareiškėjų kreipimusis, buvo netinkami:

39.9.1. dėl Pareiškėjų 2017 m. gegužės 19 d. kreipimosi nagrinėjimo

2017 m. gegužės 19 d. kreipimasis vertintinas kaip skundas dėl pažeistos teisės naudotis Savivaldybės tarybos patvirtintoje kelių schemoje nurodytu keliu (žr. pažymos 18 punktą). Pareiškėjos prašė Savivaldybės administracijos apginti jų pažeistas teises, imtis konkrečių veiksmų pravažiavimo keliui atlaisvinti.

Pagal teisinį reglamentavimą, kiekvienam viešojo administravimo subjektui yra nustatyta pareiga priimti prašymus ir skundus, bei juos nagrinėti pagal įgaliojimus.

Išsamumo principas, kuriuo savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai, reikalauja į skundą atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodant visas skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis remtasi, vertinant skundo turinį (žr. pažymos 18 punktą).

Savivaldybės institucijų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai, vadovaujantis teisėtumo principu, turi būti pagrįsti teisės aktų reikalavimais (žr. pažymos 20 punktą).

Viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis objektyvumo principu (žr. pažymos 22 punktą), reiškiančiu, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, t. y. pagrįsti faktiniais duomenimis.

Savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 28 d. raštas (žr. pažymos 7 punktą) nepagrįstas teisės aktų nuostatomis, objektyviais duomenimis (iš rašto turinio nėra aišku, kada buvo atliktas patikrinimas, kokiais teisės aktais ir dokumentais vadovaujantis buvo atliekamas patikrinimas ir padaryta išvada dėl teisės aktų pažeidimų nebuvimo).

Savivaldybės administracijos atsakyme (žr. pažymos 7 punktą) nebuvo net užsiminta, kad Pareiškėjų kreipimesi nurodyta Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema buvo panaikinta 2017 m. gegužės 25 d. Savivaldybės tarybos sprendimu (žr. pažymos 28 punktą). Tokiu būdu buvo pažeisti teisėtumo, objektyvumo ir atsakingo valdymo principai;

39.9.2. dėl 2017 m. liepos 28 d. kreipimosi nagrinėjimo

Pareiškėjos 2017 m. liepos 28 d. kreipimasis vertintinas kaip prašymas suteikti informaciją (žr. pažymos 19 ir 24 punktus). Kreipimesi prašyta pateikti dokumentus, pagrindžiančius ankstesniame Savivaldybės administracijos rašte (žr. pažymos 7 punktą) nurodytą Pareiškėjų teisę pravažiuoti per žemės sklypą Nr. <…> iki žemės sklypų Nr. <…> ir Nr. <…>.

Į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (žr. pažymos 19 punktą) nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys, nurodant tokio sprendimo ginčijimo galimybę ir tvarką.

Įgyvendindamos objektyvumo principą viešojo administravimo institucijos įsipareigoja administracinio sprendimo priėmimą ir kitus oficialius viešojo administravimo subjekto veiksmus vykdyti nešališkai ir objektyviai (vadovaujantis turimais faktiniais duomenimis).

Savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 19 d. raštas (žr. pažymos 9 punktą), kuriuo atsakyta į Pareiškėjos 2017 m. liepos 28 d. kreipimąsi, nepagrįstas teisės aktų nuostatomis, objektyviais duomenimis (iš rašto turinio nėra aišku, kada buvo atliktas patikrinimas, kokiais teisės aktais ir dokumentais vadovaujantis buvo atliekamas patikrinimas ir padaryta išvada dėl teisės aktų pažeidimų nebuvimo). Ir pakartotinai atlikus patikrinimą Savivaldybės administracijos specialistai rašte konstatavo, kad sklypas Nr. <…> neaptvertas, įvažiavimuose dirbtinių kliūčių nėra.

Rašte net neužsiminta, kad Savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu
Nr. TS-159 patvirtinto Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo specialiojo plano sprendiniuose kelias arba jo fragmentai iki žemės sklypų Nr. <…> ir Nr. <…>) nenumatytas (žr. pažymos 12 punktą). Apie tai Pareiškėjoms buvo pranešta tik 2020 m. birželio 16 d. Savivaldybės administracijos rašte (žr. pažymos 11 punktą), kai Pareiškėjos kreipėsi į Savivaldybės administraciją paaiškinimų, kodėl nurodytame dokumente buvo panaikintas vietinės reikšmės kelias privažiavimui prie Pareiškėjoms priklausančių sklypų (žr. pažymos 10 punktą).

Rašte nenurodyta atsakymo ginčijimo galimybė ir tvarka, pažeidžiant ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (žr. pažymos 19 punktą), ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (žr. pažymos 24 punktą) reikalavimą: atsisakius suteikti prašomą informaciją, nurodyti tokio sprendimo apskundimo galimybę ir tvarką. Tokiu būdu galėjo būti apribota Pareiškėjų teisė į teisminę gynybą (žr. pažymos 31 ir 32 punktus).

 

  1. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs atsakingo valdymo principą (žr. pažymos 33 punktą), kuris yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (žr. pažymos 15 punktą), numatant, jog valdžia tarnauja žmonėms.

 

  1. Apibendrinant, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog Savivaldybės administracijoje gauti Pareiškėjų 2017 m. gegužės 19 d. ir 2017 m. liepos 28 d. kreipimaisi buvo išnagrinėti laikantis teisės aktų reikalavimų (žr. pažymos 39 punktą). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenka konstatuoti, kad buvo pažeisti teisėtumo ir atsakingo valdymo principai (žr. pažymos 15, 18 ir 30 punktus) ir Pareiškėjų teisė į tinkamą viešąjį administravimą (žr. pažymos 18 punktą), galėjo būti apribota teisė į teisminę gynybą (žr. pažymos 31–32 ir
    39.9.2 punktus). Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši X ir Y skundo dalis pripažintina pagrįsta.

 

  1. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslinga Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduoti:

užtikrinti, kad Utenos rajono savivaldybės administracijoje nagrinėjant asmenų skundus ir prašymus, būtų laikomasi Viešojo administravimo įstatymo, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių reikalavimų, užtikrinant teisėtumo, objektyvumo, išsamumo ir atsakingo valdymo principų įgyvendinimą.

 

SEIMO KONTROLIERIŲ SPRENDIMAI

 

  1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:

X ir Y skundo dalį dėl teisės į nuosavybę pažeidimo pripažinti pagrįsta.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:

X ir Y skundo dalį dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų, sprendžiant klausimą dėl galimybės privažiuoti prie skunde nurodytų žemės sklypų, pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERIŲ REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6, 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai rekomenduoja:

 

45.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei

45.1.1. atkreipti dėmesį į tai, kad vienintelis būdas išspręsti dėl institucijų kaltės susidariusią situaciją (pašalinti Pareiškėjų teisės į nuosavybę pažeidimą) yra kelio servituto nustatymas teismo tvarka, dėl ko Pareiškėjos patirs materialinius nuostolius (servituto nustatymas yra atlygintinis);

45.1.2. pavesti atsakingoms institucijoms spręsti kelio servituto prie Pareiškėjoms priklausančių žemės sklypų nustatymui teismo tvarka reikalingų lėšų kompensavimo
klausimą, nurodant, kokie konkretūs veiksmai, kieno iniciatyva ir kokia tvarka ir kuo vadovaujantis turėtų būti atlikti;

 

45.2. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriui – užtikrinti, kad Utenos rajono savivaldybės administracijoje nagrinėjant asmenų skundus ir prašymus, būtų laikomasi Viešojo administravimo įstatymo, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių reikalavimų, užtikrinant teisėtumo, objektyvumo, išsamumo ir atsakingo valdymo principų įgyvendinimą.

 

Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

Seimo kontrolierius                                                                                       Augustinas Normantas

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                          Milda Vainiutė