PAŽYMA DĖL X IR Y SKUNDO PRIEŠ MIGRACIJOS DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS IR VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBĄ PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
Dokumento numeris | 4D-2023/1-673 |
---|---|
Data | 2023-10-05 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X IR Y SKUNDO PRIEŠ MIGRACIJOS DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS IR VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBĄ PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS |
Kontrolierius | Erika Leonaitė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2023 m. birželio 26 d. gavo Y ir X (toliau – Pareiškėjai) skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, MD) ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) pareigūnų veiksmų, susijusių su galimai neteisėtu sulaikymu (toliau – Skundas).
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje 2023 m. liepos 24 d. buvo gautas Pareiškėjų papildomas kreipimasis, kuris prijungtas prie tiriamo skundo.
- Pareiškėjai Skunde nurodo:
2.1. 2023 m. birželio 16 d. Pareiškėjai kreipėsi į Migracijos departamento Vilniaus skyrių ir paprašė prieglobsčio Lietuvoje sau ir savo nepilnametei dukrai. Migracijos departamente buvo paimti jų asmens dokumentai ir nurodyta palaukti. Besibaigiant darbo laikui Migracijos departamente, prie jų atėjo VSAT pareigūnas ir nurodė, kad visa jų šeima turi vykti į pasienio užkardą. Paklausus, dėl kokių priežasčių negali vykti namo, buvo paaiškinta, kad jie neturi teisės laisvai judėti Lietuvoje.
2.2. Pareiškėjai negavo jokio sulaikymo protokolo ar sprendimo, niekas nenurodė, kokiais teisės aktais vadovaujantis jie sulaikomi kartu su savo mažamete dukra, nebuvo leista pasiimti vaistų, rūbų ar kitų daiktų.
2.3. „Mus nuvežė į pasienio kontrolės punktą Kenoje, kur buvome patalpinti kambaryje su tualetu ir virtuve. Čia buvo tik šaltas vanduo, baldai ir grindys buvo purvini (pirmadienį mums davė kibirą su šluota, kad galėtume susitvarkyti), iš indų tebuvo 1 puodukas, 1 šakutė ir puodas. Mus užrakino ir pasakė, kad išeiti negalime“.
2.4. „Šeštadienį mums buvo duotas lapas popieriaus ir šratinukas bei nurodyta surašyti prieglobsčio prašymą, kurį iš mūsų vėliau paėmė“.
2.5. „Pirmadienį buvo pradėtos prieglobsčio procedūros, tačiau jos buvo atliktos ne Migracijos departamente, o Kenos pasienio kontrolės poste, kur mes buvome sulaikyti. Po įvykdytos pirminės apklausos buvome informuoti, kad Migracijos departamentas dabar turi per 48 val. priimti sprendimą dėl mūsų prieglobsčio prašymų. […] Apie 15:00 val., pirmadienį atėjo VSAT pareigūnė ir paprašė detaliai aprašyti kas su mumis įvyko nuo penktadienio, o maždaug po kelių valandų, 17:10, mums buvo įteikti Migracijos departamento sprendimai priimti mūsų prieglobsčio prašymus (priedai Nr. 2, 3, 4) bei sprendimas leisti apsigyventi mūsų nuomojame būste“.
2.6. „Lietuvoje gyvenome turėdami leidimus gyventi, o prieglobsčio buvome priversti pasiprašyti po to, kai mums nebuvo pratęstas leidimas laikinai gyventi. Iš Rusijos išvykome dėl politinių įsitikinimų, nes niekada nepritarėme Rusijos valdžiai, tačiau nenorėjome būti Lietuvos Respublikos išlaikytiniais, todėl apsigyvenome Lietuvoje kitu pagrindu, neprašant prieglobsčio. Kai netekome leidimo gyventi, neturėjome kitos išeities kaip prašytis prieglobsčio, nes viešai (socialiniuose tinkluose) reiškiame savo nepritarimą Rusijos inicijuotam karui, o už tai mums gresia persekiojimas mūsų kilmės valstybėje“.
2.7. „Manome, kad užtrukęs mūsų prieglobsčio prašymo registravimas ir iki registracijos mums taikytas sulaikymas buvo nepagrįstas, neproporcingas ir neteisėtas, o VSAT bei Migracijos departamento darbuotojų veiksmai sąlygojo piktnaudžiavimą ir biurokratizmą.“
- Pareiškėjai Seimo kontrolieriaus prašo išnagrinėti jų Skundą.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Seimo kontrolierė 2023 m. liepos 14 d. raštu Nr. 4D-2023/1-673/3D-1517 kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.
Seimo kontrolierė 2023 m. rugpjūčio 7 d. gavo Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 7 d. raštą Nr. 10K-9225, kuriuo paaiškinama:
4.1. „Y, X ir Z (toliau kartu – Pareiškėjai) 2021-12-15 išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi), turėję galioti iki 2023-12-15. Migracijos departamentas, nustatęs, jog X neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, kuriomis remiantis buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, 2022-12-05 priėmė sprendimą jį panaikinti. Remiantis tuo, kad panaikinus X leidimą laikinai gyventi Y ir Z neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje kitu UTPĮ nustatytu pagrindu, tai 2022-12-07 priimti sprendimai panaikinti ir joms išduotus leidimus laikinai gyventi. Dėl minimų Migracijos departamento sprendimų Pareiškėjai kreipėsi į teismą, tačiau 2023-06-15 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) priėmė neskundžiamą sprendimą […], kuriuo tenkino Migracijos departamento apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priėmė naują sprendimą – Pareiškėjų skundą atmesti. Atsižvelgus į LVAT sprendimą, 2023-06-16 Pareiškėjams 2021-12-15 išduoti leidimai laikinai gyventi paskelbti negaliojančiais.“
4.2. „Pareiškėjai 2023-06-04 per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS) užpildė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi ir rezervavo laiką šių prašymų pateikimui: 2023-06-29, Migracijos departamento Kauno skyriuje. Rezervuoto vizito metu nustatyta, kad Pareiškėjai Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai (turėti leidimai gyventi negaliojo nuo 2023-06-16), todėl 2023-06-04 užpildyti prašymai išduoti leidimus laikinai gyventi buvo atmesti“.
4.3. „Informuojame, kad 2023-06-16 Migracijos departamento Vilniaus skyriuje Pareiškėjų prieglobsčio prašymai nebuvo priimti. Paaiškiname, jog Pareiškėjai 2023-06-16 ryte atvyko į Migracijos departamento Vilniaus skyrių ir prašė priimti jų prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi, kuriuos turėjo pateikti rezervuoto vizito metu 2023-06-29, Migracijos departamento Kauno skyriuje. Atsižvelgus į tai, kad Pareiškėjų vizito rezervacija buvo atlikta Migracijos departamento Kauno skyriuje, jiems patarta vykti ten ir teirautis, ar yra galimybė prašymus priimti anksčiau, t. y. ne rezervuoto vizito metu. Pareiškėjams nuvykus į Migracijos departamento Kauno skyrių išsiaiškinta, kad 2023-06-15 LVAT yra priėmęs neskundžiamą sprendimą dėl 2021-12-15 jiems išduotų leidimų laikinai gyventi, todėl imta spręsti klausimą dėl minimų dokumentų paskelbimo negaliojančiais. Tuo metu Pareiškėjai iš Migracijos departamento Kauno skyriaus pasišalino ir dar kartą atvyko į Migracijos departamento Vilniaus skyrių, kur išreiškė norą pateikti prieglobsčio prašymus. Atsižvelgus į tai, kad Pareiškėjai išreiškė norą pateikti prieglobsčio prašymus tik po to, kai jų leidimai laikinai gyventi buvo panaikinti ir jų buvimas Lietuvos Respublikoje tapo neteisėtu, kilo pagrįstų įtarimų, kad užsieniečiai prašymą suteikti prieglobstį teikė siekdami išvengti išsiuntimo.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, buvo susisiekta su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos; atvykę pareigūnai Pareiškėjus išsivežė. MIGRIS duomenimis, Pareiškėjų prašymai suteikti prieglobstį 2023-06-19 pateikti Kenos pasienio kontrolės punkte. Tą pačią dieną Migracijos departamentas parengė sprendimus dėl Pareiškėjų prieglobsčio prašymų priėmimo ir jų apsigyvenimo pasirinktoje vietoje.“
4.4. „Informuojame, kad 2023-07-28 Migracijos departamentas priėmė sprendimą, kuriuo nuspręsta Pareiškėjams suteikti pabėgėlių statusą bei išduoti jiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimus gyventi Europos Sąjungoje. Pareiškėjai su sprendimu supažindinti 2023-08-01.“
- Seimo kontrolierė 2023 m. liepos 14 d. raštu Nr. 4D-2023/1-673/3D-1516 kreipėsi į VSAT, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.
Seimo kontrolierė 2023 m. liepos 27 d. gavo VSAT 2023 m. liepos 27 d. raštą Nr. 21-14-1522, kuriuo paaiškinama:
5.1. „2023-06-16 tarp 14 ir 15 val. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnams paskambino Migracijos departamento […] darbuotoja ir informavo, kad į Migracijos departamento Vilniaus skyrių atvyko neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys Rusijos Federacijos piliečiai, kuriems panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir paprašė atvykti, pasiimti užsieniečius ir toliau spręsti klausimus bei priimti sprendimus dėl jų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnai apie 16 val. nuvyko į Migracijos departamento Vilniaus skyrių, kuriame buvo jūsų rašte minimi Rusijos Federacijos piliečiai. Užsieniečiams buvo paaiškinta, kad siekiant nustatyti jų teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, jie bus nuvežti į VSAT padalinį.“
5.2. „Rusijos Federacijos piliečiai nebuvo sulaikyti, jie buvo nuvežti ir laikinai apgyvendinti VSAT Kenos pasienio užkardos užsieniečiams skirtose patalpose, kol bus nustatyta jų teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. 2023-06-17 Rusijos Federacijos piliečiai VSAT pareigūnams pateikė prašymus suteikti prieglobstį, 2023-06-19 VSAT pareigūnai atliko pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus, nustatytus Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 25 punkte.“
5.3. „2023-06-16, gavus informaciją iš Migracijos departamento apie Lietuvos Respublikoje neteisėtai esančius užsieniečius, buvo patikrinta informacija, esanti Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – MIGRIS). Patikrinimo metu MIGRIS buvo įrašai apie tai, kad užsieniečiams išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra panaikinti ir negalioja nuo 2023-06-16 bei kad nuo 2020-06-05 jie yra deklaravę gyvenamąją vietą […]. Užsieniečiai vėliau papildomai paaiškino, kad jų atžvilgiu įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuria palikti galioti Migracijos departamento sprendimai panaikinti jiems išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šios informacijos VSAT pareigūnai MIGRIS nematė.“
5.4. „Rusijos Federacijos piliečiai nebuvo sulaikyti, jie buvo laikinai apgyvendinti VSAT Kenos pasienio užkardos užsieniečiams skirtose patalpose, kol bus nustatyta jų teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, o jiems pateikus prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, atlikti pirminiai veiksmai bei Migracijos departamentas priims sprendimą dėl prašymo nagrinėjimo tvarkos ir jų apgyvendinimo. Užsieniečių judėjimo laisvė nebuvo ribojama.“
5.5. „Apraše nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą prieglobsčio prašytojams organizuoja ir koordinuoja Migracijos departamentas. Rusijos Federacijos piliečiai VSAT pareigūnams neišreiškė pageidavimo gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl VSAT pareigūnai neturėjo pagrindo kreiptis į Migracijos departamentą su prašymu užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą. Taip pat užsieniečiai buvimo VSAT laikotarpiu neišreiškė pageidavimo susisiekti su jiems atstovaujančiu teisininku.“
5.6. „2023-06-19 VSAT pareigūnai atliko pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus, nustatytus Aprašo 25 punkte (pirminė prieglobsčio prašytojų apklausa ir kt.), tą pačią dieną Migracijos departamentas priėmė sprendimus dėl taikomos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros bei leido prieglobsčio prašytojams apsigyventi jų pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Gavę Migracijos departamento sprendimus, užsieniečiai išvyko iš VSAT Kenos pasienio užkardos.“ 5.7. „Papildomai pridedame Jūsų rašte minimą užsieniečių 2023-06-19 parašytą paaiškinimą apie jų veiksmus, kai advokatas juos informavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį, kuria paliko galioti Migracijos departamento sprendimus panaikinti jiems leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.“
Tyrimui reikšmingų teisės aktų nuostatos
- 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – Priėmimo direktyva):
2 straipsnio h punktas – „sulaikymas – kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta“.
8 straipsnis – „1. Valstybės narės negali sulaikyti asmens vien dėl to, kad jis yra prašytojas pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos […]. 2. Įrodžiusios, kad tai būtina, ir kiekvieną atvejį vertindamos individualiai, valstybės narės gali sulaikyti prašytoją, jeigu neįmanoma veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių. 3. Prašytoją galima sulaikyti tik šiais atvejais: a) siekiant nustatyti arba patikrinti jo tapatybę arba pilietybę; b) siekiant nustatyti tuos elementus, kuriais grindžiamas jo tarptautinės apsaugos prašymas, kurie asmens nesulaikius negalėtų būti gauti, ypač jei yra pavojus, kad prašytojas pasislėps; c) siekiant procedūros metu priimti sprendimą dėl prašytojo teisės atvykti į teritoriją; d) jei jis sulaikytas taikant grąžinimo procedūrą pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse siekiant parengti grąžinimą ir (arba) įvykdyti išsiuntimo procesą, ir atitinkama valstybė narė gali pagrįsti objektyviais kriterijais, be kita ko, kad jis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra, kad yra rimtų priežasčių manyti, jog jis prašosi tarptautinės apsaugos tik siekdamas, kad būtų atidėtas arba sutrukdytas sprendimo grąžinti vykdymas; e) kai tai būtina nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai užtikrinti; f) pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai , 28 straipsnį. Sulaikymo pagrindai nustatomi nacionalinėje teisėje. 4. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėje teisėje būtų nustatytos sulaikymui alternatyvias priemones reglamentuojančios normos, pavyzdžiui, įpareigojimas reguliariai prisistatyti į atitinkamas institucijas, užstatas finansinės garantijos pavidalu arba pareiga neišvykti iš nustatytos vietos.“
9 straipsnis – „1. Prašytojas sulaikomas tik kuo trumpiau, o laikomas sulaikytas tik tol, kol taikomi 8 straipsnio 3 dalyje nustatyti pagrindai. Su 8 straipsnio 3 dalyje nustatytais sulaikymo pagrindais susijusios administracinės procedūros vykdomos deramai kruopščiai. Sulaikymo trukmės pratęsimo negalima pateisinti ne dėl prašytojo kaltės ilgai trunkančiomis administracinėmis procedūromis. 2. Įsakymą sulaikyti prašytoją raštu parengia teisminės arba administracinės institucijos. Įsakyme sulaikyti nurodomos faktinės ir teisinės sulaikymo priežastys, kuriomis grindžiamas sulaikymas.“
11 straipsnis – „1. Sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Jeigu sulaikomi pažeidžiami asmenys, valstybės narės užtikrina nuolatinę stebėseną ir tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant jų sveikatą. 2. Nepilnamečiai sulaikomi tik kraštutiniu atveju bei nustačius, kad negalima veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių. Toks sulaikymas trunka trumpiausią laikotarpį ir dedamos visos pastangos, kad sulaikyti nepilnamečiai būtų paleisti ir apgyvendinti nepilnamečiams tinkamuose būstuose.“
- 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau vadinama – Direktyva 2013/32/ES arba Prieglobsčio procedūrų direktyva) 6 straipsnis:
„1. Asmeniui paprašius tarptautinės apsaugos kompetentingos pagal nacionalinę teisę tokius prašymus registruoti institucijos, registracija atliekama ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo dienos.
Jeigu tarptautinės apsaugos prašoma kitų institucijų, kurios, tikėtina, gali gauti tokių prašymų, tačiau nėra kompetentingos juos registruoti pagal nacionalinę teisę, valstybės
narės užtikrina, kad tokiu atveju registracija būtų vykdoma ne vėliau kaip per šešias dienas nuo prašymo dienos.
Valstybės narės užtikrina, kad tos kitos institucijos, kurių, tikėtina, gali būti prašoma tarptautinės apsaugos, kaip antai policija, sienos apsaugos tarnyba, imigracijos tarnybos ir sulaikymo įstaigos darbuotojai, gautų atitinkamą informaciją ir jiems būtų teikiamas reikiamo lygio mokymas, atitinkantis jų užduotis bei pareigas, ir jiems būtų nurodyta informuoti prašytojus, kam ir kaip pateikti tarptautinės apsaugos prašymus. […] 5. Jeigu dėl vienu metu didelio trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės prašomos tarptautinės apsaugos skaičiaus praktiškai labai sunku laikytis 1 dalyje nustatyto termino, valstybės narės gali numatyti, kad tas terminas pratęsiamas iki 10 darbo dienų.“
- Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ĮUTP):
22¹ straipsnis – „Teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje įgyja į Lietuvos Respubliką atvykę užsieniečiai, kurie yra: 1) nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai; 2) prieglobsčio prašytojai.“
39 straipsnis – „Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis: 1) gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi; 2) gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi; 3) gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas leidimą gyventi, kuris yra panaikintas“.
67 straipsnis – „1. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas: 1) pasienio kontrolės punktuose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai; 2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus nurodytą šios dalies 1 punkte, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar Migracijos departamentui.“
76 straipsnis – „1. Migracijos departamentas, įvertinęs surinktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes ir nustatęs, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika ir nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, nagrinėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės. 2. Nagrinėdamas prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, Migracijos departamentas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. 3. Prireikus Migracijos departamentas prašymams suteikti prieglobstį nagrinėti pasitelkia reikiamų sričių specialistus ar ekspertus. 4. Migracijos departamentas nagrinėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas: 1) atvyko iš saugios kilmės valstybės; 2) prašyme suteikti prieglobstį pateikia tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis; 3) siekdamas klaidinti tyrimą, pateikia apie savo asmens tapatybę ar pilietybę klaidinančią informaciją ar suklastotus dokumentus arba nepateikia ar sunaikina informaciją ar dokumentus apie savo asmens tapatybę ar pilietybę, kurie gali turėti esminės įtakos priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo; 4) pateikia prašymą suteikti prieglobstį, kuris yra paremtas prieglobsčio prašytojo pateiktais duomenimis, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi, klaidinantys bei prieštaraujantys surinktai informacijai apie užsieniečio kilmės šalį ir dėl to akivaizdžiai neįtikinami; 5) pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kai neatsirado arba nebuvo pateikta naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėja tikimybė, kad prieglobsčio prašytojas gali atitikti šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus; 6) pateikia prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę; 7) atsisako leisti paimti jo pirštų atspaudus; 8) dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai arba buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. 5. Migracijos departamentas apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą iš esmės informuoja prieglobsčio prašytoją ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą iš esmės skubos tvarka informuoja prieglobsčio prašytoją ne vėliau kaip per 2 dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų nustatymo dienos, o šiems pagrindams išnykus ir nebetaikant nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka, – per 2 dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų išnykimo dienos.“
81 straipsnis – „1. Prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, o teismui priėmus sprendimą įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš naujo, – kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, kai prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka. Tokiu atveju prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos arba šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų nustatymo dienos. 3. Jeigu nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka išnyksta pagrindai, nurodyti šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimui iš esmės taikomas šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.“
113 straipsnis – „1. Užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra“.
114 straipsnis – „1. Teisėsaugos institucijos pareigūno rašytiniu sprendimu užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Teisėsaugos institucijos, sulaikiusios užsienietį ir nustačiusios, kad yra pagrindas jį sulaikyti ilgiau kaip 48 valandoms, per 5 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento perduoda jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams.“
1408 straipsnis – „1. Užsieniečių buvimas tranzito zonose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai jie į ją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, taip pat užsieniečių, kurie į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, 6 mėnesius nuo jų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos buvimas šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją.
- Jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai jis į ją pateko neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas per 48 valandas nuo šio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytinos šio Įstatymo 76straipsnio 4 dalies arba 77 straipsnio 1 dalies nuostatos.
- Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai jie į ją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Migracijos departamento sprendimu Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, taip pat užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leidžiama laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų, kad gautų minėtas paslaugas ar įsigytų maisto produktų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas paslaugų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“
- Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo:
20 straipsnis – „1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra biudžetinė įstaiga prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, turinti atsiskaitomąją sąskaitą banke, herbinį antspaudą, vėliavą ir ženklą. 2. Valstybės sienos apsaugos tarnybos paskirtis – įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, o karo metu – priklausant ginkluotosioms pajėgoms ginti valstybę.“
23 straipsnis – „1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba: […] 4) dalyvauja įgyvendinant valstybinę migracijos procesų kontrolę; 5) dalyvauja užtikrinant viešąją tvarką ir užtikrina valstybės sienos teisinio režimo laikymąsi […].”
26 straipsnis – „1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, įgyvendindami Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijas, turi teisę: 1) tikrinti fizinių ir juridinių asmenų, juridinių asmenų filialų, atstovybių bei juridinio asmens statuso neturinčių asmenų, transporto priemonių dokumentus, apžiūrėti transporto priemones, o vietose, kuriose nėra muitinės įstaigų, tikrinti daiktų, krovinių dokumentus; 2) atlikti asmens apžiūrą ir daiktų, krovinių patikrinimą, sulaikyti asmenis, įtariamus pažeidus valstybės sienos kirtimo tvarką, muitų, pasienio teisinį režimą, neteisėtai esančius ar gyvenančius šalyje užsieniečius […]“.
- Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131:
4 punktas – „4. Prašymas suteikti prieglobstį pateikiamas, nagrinėjamas, sprendimas priimamas vadovaujantis 1951 m. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso, 1967 m. Niujorko protokolu dėl pabėgėlių statuso, 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos teisės aktais, įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, Aprašu, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.“
22 punktas – „Prašymas suteikti prieglobstį laikomas pateiktu, kai užsienietis jį pateikia įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 67 straipsnio 1 dalyje nurodytai valstybės institucijai ar įstaigai, laikydamasis to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.”
23 punktas –„Jeigu užsienietis prašo suteikti prieglobstį įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 67 straipsnio 1 dalyje nenurodytos valstybės institucijos ar įstaigos, užsieniečiui žodžiu ta kalba, kurią, kaip pagrįstai galima manyti, jis supranta, paaiškinama prašymų suteikti prieglobstį pateikimo tvarka ir apie užsieniečio ketinimą pateikti prašymą suteikti prieglobstį šios valstybės institucijos ar įstaigos ne vėliau kaip per 2 darbo dienas raštu, elektroninių ryšių priemonėmis arba per MIGRIS informuoja Migracijos departamentą.“
24 punktas – „Prašymas suteikti prieglobstį laikomas priimtu, kai jį priimančios institucijos ar įstaigos (toliau – priimanti institucija) įgaliotas valstybės tarnautojas užregistruoja prieglobsčio prašytojo duomenis ir prašymą suteikti prieglobstį MIGRIS.“
- Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 (toliau – Aprašas):
1 punktas – „Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną užsieniečių, sulaikytų neteisėtai atvykusių į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai esančių Lietuvos Respublikoje užsieniečių, taip pat užsieniečių, pateikusių prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, (toliau kartu – užsieniečiai) laikinąjį apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centre (toliau – centras), apgyvendintų centre užsieniečių teises ir pareigas, drausminio poveikio ir skatinimo priemonių jiems taikymą, sveikatos priežiūrą, materialinį ir buitinį aprūpinimą, draudimų ir apribojimų taikymą, užimtumo organizavimą, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimą, užsieniečių, kuriems nesuteikta teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, laikino išvykimo iš centro tvarką bei apgyvendintų centre užsieniečių išvykimą iš centro.“
3 punktas – „Centre apgyvendinami šie užsieniečiai: 3.1. teismo sprendimu: 3.1.1. sulaikyti užsieniečiai, neteisėtai atvykę į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai esantys Lietuvos Respublikoje, kurie nėra pateikę prašymo suteikti prieglobstį (toliau – sulaikyti užsieniečiai); […]. 3.3. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) sprendimu – neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirtę užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai ir kuriems nesuteikiama teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje; 3.4. aprašo 3.1–3.3 papunkčiuose nenurodyti užsieniečiai, iki kol bus priimtas teismo arba Migracijos departamento ar VSAT sprendimas dėl jų apgyvendinimo centre: 3.4.1. užsieniečiai, atvykę patys į centrą ir pateikę centrui prašymus suteikti prieglobstį; 3.4.2. prieglobsčio prašytojai, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, (toliau – neįleisti prieglobsčio prašytojai); 3.4.3. užsieniečiai ir prieglobsčio prašytojai, dėl kurių yra priimtas VSAT pareigūnų sprendimas sulaikyti ne ilgiau kaip 48 valandoms; 3.5. neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirtę užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, iki bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba bus priimtas kitas sprendimas dėl užsieniečio teisinės padėties, (toliau – neteisėtai valstybės sieną kirtę užsieniečiai). ”
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 388:
1 punktas – „Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos […] yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kurios paskirtis – įgyvendinti valstybės politiką migracijos srityje“.
10 punktas – „Migracijos departamentas, siekdamas jam nustatyto veiklos tikslo, atlieka šias funkcijas: […] 10.34. nagrinėja asmenų prašymus, pranešimus ir skundus, priima sprendimus dėl juose keliamų klausimų; […].“
Tyrimui reikšminga teismų praktika
- Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. KT53-A-N6/2023:
17 punktas – „Apibendrinant Europos Sąjungos teisinį reguliavimą šioje konstitucinės justicijos byloje aktualiu aspektu, pažymėtina, kad:
– pagal Europos Sąjungos teisę sulaikymas yra bet kokia priemonė, kurią taikant prieglobsčio prašytojas izoliuotai laikomas tam tikroje vietoje, kur jo judėjimo laisvė yra atimta, jis atskiriamas nuo likusių gyventojų, įpareigojant jį nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje; prieglobsčio prašytojų apgyvendinimas nurodytoje vietoje, neleidžiant judėti už teritorijos ribų ir pareigūnams kontroliuojant teritoriją, niekuo nesiskiria nuo sulaikymo; tai yra prievartos priemonė, dėl kurios šis prašytojas netenka judėjimo laisvės ir kuria jis atskiriamas nuo likusių gyventojų, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje;
– sulaikymas turėtų būti kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik po to, kai buvo tinkamai išnagrinėtos visos su laisvės atėmimu nesusijusios alternatyvios sulaikymui priemonės; sulaikyti prieglobsčio prašytoją galima tik įrodžius, kad tai būtina, kad tokios priemonės taikymas yra proporcingas siekiamam tikslui, ir kiekvieną atvejį įvertinus individualiai, jeigu neįmanoma veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių;
– ESTT vertinimu, tokia įgyvendinant Priėmimo sąlygų direktyvą UTPĮ numatyta alternatyvi sulaikymui priemonė kaip apgyvendinimas nurodytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, negalint iš jos išeiti be leidimo ir palydos, laikytina sulaikymu pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 2 straipsnio h punktą;
– bendro pobūdžio grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, kylanti dėl masinio trečiųjų šalių piliečių antplūdžio, negali būti pagrindu sulaikyti prieglobsčio prašytojus, nepaaiškinus, koks yra tokios priemonės poveikis viešosios tvarkos palaikymui ir vidaus saugumo užtikrinimui; grėsmė nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai gali pateisinti prašytojo sulaikymą arba jo pratęsimą tik su sąlyga, kad dėl jo asmeninio elgesio kyla realus, tuo metu esantis ir pakankamai didelis pavojus pagrindiniam visuomenės interesui arba atitinkamos valstybės narės vidaus ar išorės saugumui.“
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2022 m. gegužės 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2494-881/2022 be kita ko, yra konstatavęs:
„31. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022).
- Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų yra ir sulaikymui keliamų reikalavimų atitiktis, todėl nenustačius užsieniečio sulaikymo pagrindų, užsieniečiui negali būti taikomas nei pats sulaikymas, nei alternatyvios sulaikymui priemonės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-28/2014).
- Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.“
Tyrimo išvados
- Atsižvelgiant į Skunde aprašytas aplinkybes, išvados pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:
15.1. dėl VSAT veiksmų, susijusių su Pareiškėjų sulaikymu;
15.2. dėl Migracijos departamento veiksmų, susijusių su prašymų priėmimu ir nagrinėjimu.
Dėl VSAT veiksmų, susijusių su Pareiškėjų sulaikymu
- Pareiškėjai Skunde Seimo kontrolierei pranešė, kad nuvyko į Migracijos departamentą ir norėjo pateikti prašymus dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau buvo iškviesti VSAT pareigūnai, kurie juos sulaikė ir išvežė į pasienio užkardos postą, nepaaiškindami tokių veiksmų motyvų ir priežasčių, neįteikdami jokio dokumento (sprendimo) dėl sulaikymo.
- Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjai į Migracijos departamentą pateikti prieglobsčio prašymų atvyko 2023 m. birželio 16 d., tą pačią dieną, kai įsigaliojo teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas jiems išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjų prašymai Migracijos departamente priimti nebuvo. Paaiškėjus, kad Pareiškėjai Lietuvoje yra neteisėtai, Migracijos departamentas susiekė su VSAT ir buvo suorganizuotas Pareiškėjų išvežimas į pasienio užkardos patalpas, kur jie buvo apgyvendinti, kol bus nustatyta jų teisinė padėtis. Pasienio užkardoje Pareiškėjai 2023 m. birželio 17 d. parašė prašymus dėl prieglobsčio suteikimo, kurie 2023 m. birželio 19 d. Migracijos departamento sprendimu buvo priimti ir nagrinėjami skubos tvarka. Tą pačią dieną buvo priimtas sprendimas, leidžiantis Pareiškėjams gyventi jų pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.
- 1 ĮUTP numatyta, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas leidimą gyventi, kuris yra panaikintas.
Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme numatyta, kad VSAT dalyvauja įgyvendinant valstybinę migracijos procesų kontrolę ir VSAT pareigūnai turi teisę sulaikyti neteisėtai esančius ar gyvenančius šalyje užsieniečius.
Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjų leidimas gyventi Lietuvoje buvo panaikintas ir nuo 2023 m. birželio 16 d. jų buvimas Lietuvoje buvo neteisėtas. Pareiškėjų vizito Migracijos departamente metu paaiškėjus šioms aplinkybėms buvo iškviesti VSAT pareigūnai, kurie Pareiškėjus nuvežė į pasienio užkardą ir juos ten laikinai apgyvendino, kol bus priimti sprendimai dėl jų teisinės padėties.
Pažymėtina, kad dėl Pareiškėjų, įskaitant ir jų nepilnametį vaiką, sulaikymo Migracijos departamento patalpose bei apgyvendinimo Kenos pasienio užkaros patalpose nebuvo priimtas joks administracinis sprendimas. Sprendimas dėl Pareiškėjų laikymo pasienio užkardos patalpose nebuvo priimtas ir 2023 m. birželio 17 d., po jų prašymų dėl prieglobsčio suteikimo pateikimo. VSAT, teikdama informaciją Seimo kontrolierei, paaiškino, kad Pareiškėjai nebuvo sulaikyti, jie buvo tik laikinai apgyvendinti pasienio užkardos patalpose, kol bus išspręstas klausimas dėl jų teisinės padėties. VSAT paaiškino, kad Pareiškėjų judėjimo laisvė nebuvo apribota, nors Pareiškėjai nurodė, kad jiems buvo leista nuvažiuoti apsipirkti tik su palyda, o pasivaikščioti su vaiku lauke apskritai nebuvo leidžiama.
Migracijos departamentas 2023 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą taikyti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrą bei leisti prieglobsčio prašytojams apsigyventi jų pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.
- Pastebėtina, kad, pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – Priėmimo sąlygų direktyva), 2 straipsnio h punktą, sulaikymas yra, „kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta“. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad „kalbant apie sąvoką „sulaikymas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2013/33, […] reikia pažymėti, kad, pirma, pagal šios direktyvos 2 straipsnio h punktą ši sąvoka apima bet kokią priemonę, kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta. […] tarptautinės apsaugos prašytojo sulaikymas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2013/33 2 straipsnio h punktą, yra prievartos priemonė, dėl kurios šis prašytojas netenka judėjimo laisvės ir kuria jis atskiriamas nuo likusių gyventojų, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje. […] trečiosios šalies piliečio, neteisėtai esančio valstybės narės teritorijoje, „sulaikymas“, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2008/115, yra tokio paties pobūdžio prievartos priemonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/33 2 straipsnio h punkte ir aprašyta šio sprendimo 223 punkte.“
Būtina pažymėti, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. birželio 7 d. priėmė nutarimą Nr. KT53-A-N6/2023, kuriame be kita ko, konstatuota, kad, pagal Europos Sąjungos teisę, sulaikymas yra bet kokia priemonė, kurią taikant prieglobsčio prašytojas izoliuotai laikomas tam tikroje vietoje, kur jo judėjimo laisvė yra atimta, jis atskiriamas nuo likusių gyventojų, įpareigojant jį nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje; prieglobsčio prašytojų apgyvendinimas nurodytoje vietoje, neleidžiant judėti už teritorijos ribų ir pareigūnams kontroliuojant teritoriją, niekuo nesiskiria nuo sulaikymo; tai yra prievartos priemonė, dėl kurios šis prašytojas netenka judėjimo laisvės ir kuria jis atskiriamas nuo likusių gyventojų, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje. Sulaikyti prieglobsčio prašytoją galima tik įrodžius, kad tai būtina, kad tokios priemonės taikymas yra proporcingas siekiamam tikslui, ir kiekvieną atvejį įvertinus individualiai, jeigu neįmanoma veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių.
- Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad Pareiškėjai buvo sulaikyti Migracijos departamento patalpose, kur patys savarankiškai atvyko, jų visų tapatybė buvo žinoma – visi turėjo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, kartu buvo nepilnametis Pareiškėjų vaikas, taip pat buvo žinoma, kad Pareiškėjai Lietuvos Respublikoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri nurodyta jų asmens bylose. Nepaisant visų šių aplinkybių jie vis vien buvo sulaikyti, išvežti ir apgyvendinti Kenos pasienio užkardos patalpose, nepateikiant jokio administracinio sprendimo dėl jų sulaikymo. Pažymėtina, kad nors, VSAT teigimu, Pareiškėjai nebuvo sulaikyti, tačiau akivaizdu, kad Pareiškėjai iš Migracijos departamento patalpų negalėjo vykti į savo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje – nepaisant jų valios jie buvo apgyvendinti užkardos patalpose uždaroje teritorijoje, nesuteikiant teisės išeiti už teritorijos ribų be palydos.
LVAT praktikoje analogiško pobūdžio bylose laikomasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendime byloje Nr. C-808/18 Europos Komisija prieš Vengriją išsakytos pozicijos, kad asmens galimybės judėti teritorijoje, kurioje judėjimo laisvė yra labai ribota, prilygsta de facto sulaikymui (pvz., LVAT 2022 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2893-881/2022, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl užsieniečio apgyvendinimo Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, LVAT 2022 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2414-881/2022, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl užsieniečio apgyvendinimo VSAT Užsieniečių registracijos centro Pabradėje konteinerinių namelių sektoriuje, LVAT 2022 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2595-602/2022, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl užsieniečių apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje).
Pažymėtina, kad, vadovaujantis Priėmimo direktyvos nuostatomis, apgyvendinimas nurodytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, negalint iš jos išeiti be leidimo ir palydos, laikytinas sulaikymu. Pabrėžtina, kad vadovaujantis tiek nacionaliniais, tiek tarptautiniais teisės aktais, sulaikymas turėtų būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė ir taikomas tik po to, kai kiekvienas atvejis įvertinamas individualiai, apsvarstomos galimos alternatyvos ir tik įrodžius, kad tai būtina bei sulaikymo taikymas yra proporcingas siekiamam tikslui.
Šiuo tiriamu atveju svarbu akcentuoti, kad Pareiškėjų šeimoje yra nepilnametis vaikas. Vadovaujantis Priėmimo direktyva, nepilnamečiai gali būti sulaikomi tik kraštutiniu atveju.
Skundo tyrimo metu Seimo kontrolierei nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių Pareiškėjų šeimos, kurioje yra ir nepilnametis vaikas, individualios situacijos dėl pažeidžiamų asmenų apsaugos vertinimą, alternatyvų sulaikymui priemonių taikymą.
- ĮUTP 113 ir 114 straipsniuose numatyta, kad užsienietis gali būti sulaikytas, kai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Teisėsaugos institucijos pareigūno rašytiniu sprendimu užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Teisėsaugos institucijos, sulaikiusios užsienietį ir nustačiusios, kad yra pagrindas jį sulaikyti ilgiau kaip 48 valandoms, per 5 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento perduoda jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams.
Šiuo tiriamu atveju nebuvo priimtas sprendimas dėl Pareiškėjų sulaikymo raštu, kuriame būtų nurodytos faktinės ir teisinės sulaikymo priežastys, kuriomis grindžiamas sulaikymas (kaip to reikalauja ir Priėmimo direktyvos nuostatos, šios pažymos 6 p.) nors, kaip jau buvo nurodyta šioje pažymoje, de facto jie buvo sulaikyti.
Pastebėtina, jog Seimo kontrolierė ankstesniuose tyrimuose ne kartą akcentavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Viešojo administravimo įstatymu, tarptautiniais teisės aktais, dėl kiekvieno asmens teisių ar pareigų pasikeitimo turi būti priimamas administracinis sprendimas, kurį asmuo galėtų skųsti, jeigu mano, kad jo teisių (pareigų) pokytis galimai yra nepagrįstas ar neteisėtas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas prieglobsčio prašytojų skundus, taip pat yra pripažinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir tarptautinės teisės normas turi būti veiksmingai užtikrinta užsieniečio teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti užsieniečiui taikomos priemonės – apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje – pagrįstumą ir teisėtumą.
- Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį ir į tai, kad Pareiškėjų teisinė padėtis jų sulaikymo Migracijos departamento patalpose, priešingai negu teigia VSAT, buvo aiški. Tai yra, 2023 m. birželio 16 d., įsigaliojus teismo sprendimui palikti galioti anksčiau priimtus Migracijos departamento sprendimus, nustojo galioti Pareiškėjų leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Paaiškėjus šiai aplinkybei Pareiškėjų vizito Migracijos departamente metu, jie iš karto norėjo pateikti prašymus dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau Migracijos departamentas prašymų nepriėmė, iškvietė VSAT pareigūnus, o šie užsieniečius sulaikė ir išvežė. Tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjų sulaikymo metu VSAT nebuvo žinoma aplinkybė apie įsigaliojusį teismo sprendimą, nes šios informacijos nebuvo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje. Kartu atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, jog Pareiškėjai tuo metu buvo Migracijos departamente, kurio darbuotojams visa informacija apie Pareiškėjų teisinį statusą ir kitas aplinkybes, kurios VSAT pareigūnams nebuvo žinomos, buvo žinoma arba prieinama.
Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad galimai dėl nepakankamo institucijų tarpusavio bendradarbiavimo ir aktualios informacijos, kuri gali daryti įtaką atitinkamų administracinių sprendimų priėmimui, perdavimo, nepagrįstai ir neproporcingai ilgai buvo apribota asmenų laisvė.
Pabrėžtina, kad institucijų bendradarbiavimas yra būtinas ir turi būti skatinamas, nes tai viena iš veiksmingiausių priemonių, kai reikia greitai reaguoti ir spręsti sudėtingesnes situacijas bei priimti atitinkamus sprendimus. Sėkmingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir sklandus keitimasis disponuojama informacija yra vienas iš reikšmingų veiksnių, kuris palengvina institucijų funkcijų įgyvendinimą, sumažina klaidingų sprendimų priėmimo tikimybę, užtikrina Konstitucijos nuostatos, kuri įpareigoja valdžios įstaigas tarnauti žmonėms, tinkamą įgyvendinimą. Tiriamu atveju akivaizdu, kad tarp MD ir VSAT pareigūnų nebuvo sklandaus keitimosi informacija, jaučiama bendradarbiavimo stoka, kas lėmė neproporcingą asmenų (tarp jų ir nepilnamečio) laisvės suvaržymą.
- Apibendrinant tyrimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Pareiškėjai ir jų nepilnametis vaikas buvo sulaikyti ir apgyvendinti pasienio užkardos patalpose nepriėmus atitinkamos kompetentingos institucijos sprendimo ir nenumačius galimybės tokios priemonės taikymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinti teisme, todėl Skundas dėl VSAT pareigūnų veiksmų sulaikant užsieniečius pripažįstamas pagrįstu.
Dėl Migracijos departamento veiksmų, susijusių su prašymų
priėmimu ir nagrinėjimu
- Pareiškėjai Skunde Seimo kontrolierei nurodė, kad 2023 m. birželio 16 d. nuvyko į Migracijos departamentą pateikti prašymus dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau prašymai nebuvo priimti. Pareiškėjus sulaikė ir išsivedė VSAT pareigūnai. Prašymų dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo metu Pareiškėjai kreipėsi į Migracijos departamentą, kad prašymai būtų nagrinėjami ne skubos tvarka, kad galėtų pateikti daugiau įrodymų, tačiau į jų prašymus nebuvo atsižvelgta.
- Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjų vizito Migracijos departamente metu 2023 m. birželio 16 d. jiems nebuvo leista pateikti prašymų dėl prieglobsčio suteikimo, nors jie to pageidavo. Sąlygos Pareiškėjams pateikti prašymus dėl prieglobsčio suteikimo buvo sudarytos tik 2023 m. birželio 17 d., kai jie buvo apgyvendinti Kenos pasienio užkardos patalpose. Migracijos departamento sprendimu, Pareiškėjų prašymai buvo priimti 2023 m. birželio 19 d. ir nagrinėjami skubos tvarka. Apie priimtą sprendimą dėl prašymo priėmimo ir nagrinėjimo Pareiškėjai informuoti per 2 dienas nuo prašymo pateikimo, kaip tai numatyta ĮUTP 76 straipsnyje.
- Pabrėžtina, kad Pareiškėjų vizito Migracijos departamente metu paaiškėjus aplinkybei apie įsigaliojusį sprendimą dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo, jie nedelsiant norėjo pateikti prašymus dėl prieglobsčio suteikimo, šią aplinkybę patvirtina ir Migracijos departamentas. Tačiau Migracijos departamentas atsisakė priimti jų prašymus dėl prieglobsčio suteikimo, nes, kaip teigiama MD rašte Seimo kontrolierei, buvo suabejota dėl prašymų pateikimo motyvų ir tikslų, todėl buvo iškviesti VSAT pareigūnai. Atvykusiems VSAT pareigūnams, kaip jau minėta šioje pažymoje, nebuvo suteikta visa informacija apie Pareiškėjų teisinę padėtį, todėl užsieniečiai kartu su nepilnamečiu vaiku buvo išvežti į užkardos patalpas. Pareiškėjams atsidūrus VSAT pareigūnų žinioje, jie pateikė prašymus dėl prieglobsčio suteikimo, kuriuos Migracijos departamentas priėmė ir pradėjo prašymų nagrinėjimo procedūrą.
Pagal UTPĮ 65 straipsnį, užsienietis turi teisę kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu yra požymių, kad sulaikymo vietoje, pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje esantis užsienietis gali pageidauti kreiptis dėl prieglobsčio, tokiam užsieniečiui jam suprantama kalba pateikiama informacija apie šią teisę ir taikytinas procedūras. Pagal UTPĮ 67 straipsnio nuostatas, užsieniečio, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas Migracijos departamentui arba VSAT.
Pagal Aprašo 4 punktą, prašymas suteikti prieglobstį pateikiamas, nagrinėjamas, sprendimas priimamas vadovaujantis 1951 m. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso, 1967 m. Niujorko protokolu dėl pabėgėlių statuso, 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos teisės aktais, UTPĮ, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, Aprašu, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Aprašo 22 punkte įtvirtinta, jog prašymas suteikti prieglobstį laikomas pateiktu, kai užsienietis jį pateikia Įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nurodytai valstybės institucijai ar įstaigai, laikydamasis to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.
Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Migracijos departamentas nesilaikė teisės aktuose nustatytos tvarkos dėl prieglobsčio prašymų priėmimo ir nepagrįstai atsisakė priimti Pareiškėjų prašymus, o iškviestiems VSAT pareigūnams net nesuteikė visos reikiamos informacijos apie užsieniečių teisinę padėtį, todėl galiausiai buvo nepagrįstai suvaržyta jų laisvė.
Pastebėtina, kad Seimo kontrolierė ankstesniuose tyrimuose jau buvo atkreipusi Migracijos departamento direktorės dėmesį į būtinybę priimti ir registruoti Migracijos departamentui pateiktus užsieniečių prašymus dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas 2022 m. gegužės 27 d. rašte Nr. 10K-16277, atsakydamas į Seimo kontrolierės rekomendacijas, informavo, kad Migracijos departamentas pakeitė praktiką ir visi MD gauti prašymai dėl prieglobsčio suteikimo yra registruojami, tačiau akivaizdu, kad tai nėra daroma.
Atkreiptinas dėmesys ir į Migracijos departamento nurodytą aplinkybę, kad Pareiškėjų prašymų jie nepriėmė, nes suabejojo dėl prieglobsčio prašymų pateikimo motyvų ir tikslų. Tačiau Pareiškėjams prašymus pateikus VSAT pareigūnams, Migracijos departamento sprendimu, prašymai buvo priimti ir baigus prašymų nagrinėjo procedūrą prieglobstis Pareiškėjams buvo suteiktas, taigi MD sprendimai paneigia jų pačių teiginius dėl galimai netinkamų Pareiškėjų prieglobsčio prašymo motyvų.
Pažymėtina, kad biurokratizmu laikoma tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma. Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai. Migracijos departamento pareigūnų veiksmai, kai jų kompetencijai priskirtų funkcijų atlikimas (prašymų dėl prieglobsčio suteikimo priėmimas) buvo perkeltas VSAT, bei aktualios informacijos nesuteikimas, turėjęs įtakos Pareiškėjų laisvės suvaržymui, laikytini biurokratizmu.
- Migracijos departamentas 2023 m. liepos 28 d. priėmė sprendimą, kuriuo nuspręsta Pareiškėjams suteikti pabėgėlių statusą bei išduoti jiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimus gyventi Europos Sąjungoje, su sprendimu užsieniečiai buvo supažindinti.
Tyrimo metu nustatyta, kad Migracijos departamentas Pareiškėjų prašymus nagrinėjo skubos tvarka.
Vadovaujantis ĮUTP 81 straipsniu, skubos tvarka nagrinėjami prašymai suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėti per 10 darbo dienų nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Pareiškėjų prašymai buvo priimti nagrinėti 2023 m. birželio 19 d., o sprendimai dėl prieglobsčio suteikimo buvo priimti 2023 m. liepos 28 d., taigi, jų prašymų nagrinėjimo procesas užtruko daugiau nei 20 darbo dienų.
Atkreiptinas dėmesys, kad Migracijos departamentas yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kurios paskirtis – įgyvendinti valstybės politiką migracijos srityje, t. y. užtikrinti Europos Sąjungos laisvo asmenų judėjimo principo, vizų, imigracijos, prieglobsčio, taip pat kitų užsieniečių teisinės padėties nuostatų įgyvendinimą. Siekdamas jam nustatyto veiklos tikslo, Migracijos departamentas, be kitų jam teisės aktuose įtvirtintų funkcijų, nagrinėja asmenų prašymus, pranešimus ir skundus, priima sprendimus dėl juose keliamų klausimų. Nagrinėdamas asmenų prašymus ir skundus, Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo laikytis įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo, efektyvumo principų.
- Apibendrinant tyrimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Migracijos departamentas nesilaikė teisės aktuose nustatytos prašymų dėl prieglobsčio suteikimo priėmimo tvarkos, nesilaikė terminų dėl prašymų nagrinėjimo skubos tvarka, todėl Skundas dėl Migracijos departamento pareigūnų veiksmų, susijusių su prašymų priėmimu ir nagrinėjimu, pripažįstamas pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia Y ir X skundą dėl VSAT pareigūnų veiksmų, susijusių su sulaikymu, pripažinti pagrįstu.
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia Y ir X skundą dėl Migracijos departamento pareigūnų veiksmų, susijusių su prašymų priėmimu ir nagrinėjimu, pripažinti pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė VSAT vadui rekomenduoja:
31.1. imtis priemonių, kad kiekvienu užsieniečių sulaikymo atveju būtų priimti administraciniai sprendimai ir su jais būtų supažindinti sulaikomieji;
31.2. patikrinti užsieniečių laikymo sąlygas Kenos pasienio užkardos patalpose ir įvertinti, ar užsieniečiai aprūpinami būtiniausiomis priemonėmis ir reikmenimis.
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Migracijos departamento direktorei rekomenduoja:
32.1. imtis priemonių, kad užsieniečių prašymai dėl prieglobsčio suteikimo būtų priimami laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, nesukuriant papildomų biurokratinių kliūčių ir neperkeliant administracinės pareigos kitoms institucijoms;
32.2. imtis priemonių, kad nagrinėjant prašymus ir priimant sprendimus būtų laikomasi teisės aktuose nustatytų terminų;
32.3. imtis priemonių, kad visoms migracijos procesuose dalyvaujančioms institucijoms nedelsiant būtų suteikiama aktuali, atitinkamų administracinių sprendimų priėmimui įtaką galinti daryti informacija.
Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė