PAŽYMA DĖL X ATSTOVO ADVOKATO Y SKUNDO PRIEŠ NEĮGALUMO IR DARBINGUMO NUSTATYMO TARNYBĄ PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas) atstovo advokato Y (toliau vadinama – Pareiškėjo atstovas) skundą (toliau vadinama – Skundas) dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Tarnyba) pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai netinkamai išnagrinėjus prašymą dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo, teismo sprendimo nevykdymo.

2. Skunde nurodyta:

2.1. „Tarnybos Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2021-06-28 raštu Nr. 3092 Pareiškėjas informuotas, jog jam nebus išduota neįgalių asmenų automobilio statymo kortelė, kadangi jis neatitinka Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo 4 punkte nustatytų kriterijų. Rašte taip pat nurodyta, jog minėtas sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas NDNT direktoriui. Pareiškėjas 2021-07-19 pateikė skundą Tarnybai.“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

2.2. „Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius (toliau – ir Skyrius) 2021-07-30 Sprendimu „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės“ Nr. SS-1766 (toliau – ir Sprendimas) nusprendė pareiškėjo X atstovo skundo netenkinti. Skyrius minėtame sprendime nurodė, jog X pagrįstai Klaipėdos III teritoriniame skyriuje neišduota neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė, nes asmuo nepatenka asmenų, kuriems suteikiama tokia teisė, kategoriją. Nagrinėtu atveju, X nustatytas 30 proc. darbingumo lygis ir suteikta teisė vairuoti lengvuosius automobilius, tačiau galimybė naudotis viešuoju ir privačiuoju transportu įvertinta 1 balu ir tai neatitinka Tvarkos aprašo 4.2 papunkčio reikalavimų.“

2.3. „Pareiškėjas 2021-08-24 pateikė skundą Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo prašė panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021-07-30 Sprendimą „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės“ Nr. SS-1766. Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021-09-02 sprendimu Nr. S-158 skundą atmetė ir Sprendimų kontrolės skyriaus 2021-07-30 Sprendimą „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės“ Nr. SS-1766 paliko nepakeistą (toliau – ir Sprendimas). […].“

2.4. „Pareiškėjas pateikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022-04-27 sprendimu patenkino Pareiškėjo skundą. Teismas minėtu sprendimu panaikino Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2021 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. R-3092 neišduoti Pareiškėjui neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę; panaikino Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. liepos 30 d. sprendimą „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės“ Nr. SS-1766; panaikino Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo Pareiškėjui“ Nr. S-158; įpareigojo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo nagrinėti Pareiškėjo prašymą išduoti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę.“

2.5. „Tarnybos sprendimų kontrolės skyrius 2022-06-03 sprendimu „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo nusprendė nekeisti tarnybos Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2021-06­28 sprendimo Nr. R-3092, kuriuo Pareiškėjui nebuvo išduota neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė. Skyrius konstatavo, kad Pareiškėjui negali būti išduota neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelė, nes jis nepatenka nei į ginčo laikotarpiu galiojusio Aprašo 4 punkte nurodytų asmenų, kuriems suteikta teisė, kategoriją, nei į šiuo metu nuo 2022-04-­01 galiojančią tvarką.“

2.6. „Regiono apygardos administracinis teismas, tenkindamas Pareiškėjo skundą ir iš esmės pripažindamas, kad valstybės institucijos netinkamai vykdė joms pavestas funkcijas (priešingu atveju skundas nebūtų patenkintas), be kita ko pažymėjo, kad iš bylos medžiagos nustatyta, kad Pareiškėjas sirgo ir šiuo metu serga onkologine liga, nustatytas 4 stadijos vėžys, jo sveikatos būklė dėl ligos ne gerėja, o prastėja, kartą per savaitę Pareiškėjui taikomas chemoterapinis gydymas. Akivaizdu, jog Pareiškėjui po medicininių procedūrų, susijusių su onkologinės ligos gydymu, yra sudėtinga nueiti iki viešojo transporto ir vykti namo ar į vaistinę. Skundžiamuose sprendimuose padaryta išvada, kad Pareiškėjas turi galimybę naudotis viešuoju transportu ir jam nebūtina išduoti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę. Tačiau teismo posėdžio metu Pareiškėjas nurodė, kad viešuoju transportu naudotis jam yra neįmanoma, kadangi jis dėl ligos įlipti į viešojo transporto priemonę fiziškai negali. Pareiškėjui nesuprantama, kaip skundžiamame sprendime buvo galima nurodyti, kad iš Pareiškėjo atsakymų aišku, jog jam nebūtina minėta kortelė ir jis gali naudotis viešuoju transportu, kai byloje pateikti medicininiai dokumentai apie Pareiškėjo sveikatos būklę akivaizdžiai įrodo, jog Pareiškėjui sudėtinga judėti, eiti ilgesnį atstumą ir pan. Pareiškėjas taip pat teigia, kad pildant klausimyną pokalbio turinys neatitinka realiai buvusio pokalbio turinio, Pareiškėjui buvo užduodami kitokio pobūdžio klausimai. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti skundžiamus sprendimus nurodo, kad sprendimai yra neteisėti, neaiškūs, dviprasmiški ir iš esmės neleidžia Pareiškėjui suvokti, kokios priežastys lėmė neigiamą valdžios institucijų sprendimą. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo paskirtis – palengvinti neįgaliųjų teises ir galimybes visuomenėje. […]. Taigi, teismas, vadovaudamasis Kriterijų sąraše ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reguliavimu, vertino, ar skundžiamais aktais įformintas Pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašyme ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjant klausimą iš naujo Tarnyba neatsižvelgė į teismo išaiškinimus, nebendradarbiavo su Pareiškėju, skubotai išnagrinėjo prašymą net neinformavusi Pareiškėjo ir nevisapusiškai išnagrinėjo Pareiškėjo sveikatos būklę, kuri, kaip pažymėjo teismas turi tendenciją blogėti. Pareiškėjas naudojasi pagalbinėmis vaikščiojimo priemonėmis, tačiau, kaip minėta, Tarnyba šių aplinkybių nesiaiškino.“

3. Skunde prašoma: „apginti pažeistas Pareiškėjo teises ir laisves viešojo administravimo srityje bei atkreipti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnų dėmesį į aplaidumą darbe, įstatymų bei teismo sprendime išdėstytų nurodymų nesilaikymą, piktnaudžiavimą, biurokratizmą bei žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus ir nurodyti pašalinti minėtus pažeidimus.“
4. Iš Skundo tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta, kad Regiono apygardos administracinis teismas 2022-04-27 sprendime konstatavo:

„Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėju, kad Tarnyba itin lakoniškai bei abstrakčiai nurodė, jog X neatitinka Aprašo 4.2 papunkčio reikalavimų. […]. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti skundžiamus sprendimus nurodo, kad sprendimai yra neteisėti, neaiškūs, dviprasmiški ir iš esmės neleidžia pareiškėjui suvokti, kokios priežastys lėmė neigiamą valdžios institucijų sprendimą. […] Kilusio administracinio ginčo kontekste, be kita ko, pažymėtina, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.).

Pareiškėjo skundžiami sprendimai VAĮ bei ABTĮ požiūriu yra individualūs administraciniais aktai, kuriems taikomi Viešojo administravimo įstatyme nustatyti reikalavimai, tarp jų ir tokie, kad administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje reglamentuota, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi proporcingumo, išsamumo, lygiateisiškumo ir kitais principais. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad administraciniai aktai pareiškėjui sukūrė neigiamas pasekmes, todėl jie turi būti motyvuoti, nes tik tokiu būdu užtikrinama asmens teisė į tinkamą teisminę gynybą. Pažymėtina, kad Ginčų komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, neatliko objektyvaus ir nuodugnaus reikšmingų aplinkybių įvertinimo, todėl priįmė neteiėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjo […] skundas tenkintinas bei panaikintinas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2021 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. R-3092 neišduoti X neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę; naikintinas Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. liepos 30 d. sprendimas „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės“ Nr. SS-1766; naikintinas Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimas „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo X“ Nr. S-158. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka (per jos padalinius) įpareigotina iš naujo nagrinėti X prašymą išduoti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę.“

TYRIMAS IR IŠVADOS

5. Seimo kontrolierė, siekdama išsiaiškinti Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Tarnybą, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, prašydama pateikti paaiškinimus dėl Skundo teiginių bei atsakyti į klausimus.

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

6. Tarnyba pateikė Seimo kontrolierei informaciją, iš kurios nustatyta:

6.1. „ginčo laikotarpiu galiojo Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas 2009 m. lapkričio 16 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-127 „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (ginčui aktuali redakcija nuo 2020 m. gegužės 4 d.), kuris reglamentavo kortelės išdavimo tvarką. Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė suteikia teisę asmenims sustoti (stovėti) neįgaliesiems skirtose vietose arba vietose, kuriose sustoti (stovėti) nedraudžia Kelių eismo taisyklės toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje jie tuo metu yra.“

6.2. „Neįgalių asmenų automobilių statymo korteles išduoda ir keičia Tarnybos teritoriniai skyriai. Priėmus sprendimą dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, specialiųjų poreikių ar specialiųjų poreikių lygio, kartu priimamas sprendimas dėl kortelės išdavimo.“

6.3. „2021 m. birželio 4 d. [pavadinimas žinomas] siuntimu Nr. 21/28 Pareiškėjas buvo nukreiptas j Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti. 2021 m. birželio 7 d. Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su prašymu nustatyti darbingumo lygį. Tarnybos Klaipėdos III teritorinis skyrius 2021 m. birželio 7 d. – birželio 25 d. vertino Pareiškėjo darbingumo lygį ir 2021 m. birželio 25 d. priėmė sprendimą Nr. STS-1998 […], kuriuo Pareiškėjui nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2023 m. birželio 6 d. nustatė 30 proc. darbingumo lygį.“

6.4. „2021 m. birželio 28 d. raštu Nr. R-3092 „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės“ Tarnybos Klaipėdos III teritorinis skyrius informavo Pareiškėją, kad jam neįgalių asmenų automobilio statymo kortelė neišduodama, nes jis neatitinka Neįgalių asmenų automobilio statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo 4 punkte nustatytų kriterijų.“

6.5. „2021 m. liepos 20 d. Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos direktorių, prašydamas panaikinti Tarnybos Klaipėdos III teritorinio skyriaus sprendimą ir iš naujo nagrinėti prašymą išduoti neįgalių asmenų automobilio statymo kortelę.“

6.6. „2021 m. liepos 30 d. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius priėmė sprendimą Nr. SS-1766 „Dėl Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo“, kuriuo nusprendė skundo netenkinti. 2021 m. rugpjūčio 24 d. Pareiškėjas pateikė skundą Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl 2021 m. liepos 30 d. Tarnybos sprendimo. 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. S-15 8 Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjo skundą atmetė ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. liepos 30 d. sprendimą „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės“ Nr. SS-1766 paliko nepakeistą.“

6.7. „Pareiškėjas pateikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams (toliau – Teismas). Teismas 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu patenkino Pareiškėjo skundą ir įpareigojo Tarnybą iš naujo nagrinėti Pareiškėjo prašymą išduoti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę.“

6.8. „Tarnyba, vykdydama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-397-386/2022, […], 2022 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. SS-1474 „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo“ nusprendė nekeisti Tarnybos Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2021 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. R-3092, kuriuo Pareiškėjui nebuvo išduota neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė. Minėtame sprendime Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius konstatavo, kad Pareiškėjui negali būti išduota neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė, nes Pareiškėjas nepatenka nei į ginčo laikotarpiu galiojusio Aprašo 4 punkte nurodytų asmenų, kuriems suteikta tokia teisė, kategoriją, nei šiuo metu nuo 2022 m. balandžio 1 d. galiojančią tvarką.“

6.9. „Pareiškėjui neišduota neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė, nes jis nepateko į Aprašo 4 punkte nurodytų asmenų, kuriems suteikta tokia teisė, kategoriją. Atliekant Pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą, 2021 m. birželio 14 d. asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynas užpildytas pokalbio telefonu metu (vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 12.5 papunkčiu). Klausimyną užpildė Tarnybos Klaipėdos III teritorinio skyriaus specialistė (vertintoja) E. M., į klausimus atsakinėjo Pareiškėjas. Bendras balų skaičius – 26 (iš maksimalaus galimo 101), klausimyno įvertinimas balais prilygintas koeficientui 1 (balai nuo 23 iki 67). Vertinant mobilumą (judėjimą), iš galimų 24 balų (kai asmuo yra nemobilus ir visiškai priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos) pareiškėjas surinko 10 balų (atsisėdimas, sėdėjimas, persikėlimas į kitą padėtį; naudojimasis viešuoju ir privačiu transportu⁶ įvertinti 1 balu; atsistojimas ir stovėjimas; ėjimas; daiktų paėmimas ir perkėlimas; lipimas laiptais įvertinti 2 balais). Kadangi naudojimasis viešuoju ir privačiu transportu įvertintas panašiai kaip kiti mobilumo vertinimo kriterijai (koreliuoja su kitais asmens pateiktais atsakymais apie judumo galimybes), be to, medicininiuose dokumentuose duomenų, kad asmuo nuolat naudotųsi techninėmis judėjimo pagalbos priemonėmis (neįgaliojo vežimėliu ar vaikščiojimo priemonėmis (lazdele, ramentais, vaikštyne) nėra, vertintina, kad klausimynas užpildytas tinkamai, t. y., asmens pateikti atsakymai ir vertintojo pažymėti balai nekelia abejonių klausimyno įvertinimo pagrįstumu ir teisingumu. Taigi, 2021 m. birželio 14 d. pildant asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno antrą dalį (2.1 „Mobilumas (judėjimas)“) į klausimą „Kaip asmuo naudojasi viešuoju ir privačiu transportu?“, Pareiškėjas atsakė, kad jis naudojasi viešuoju ir privačiu transportu savarankiškai ir saugiai, kartais reikalingos pagalbinės priemonės (turėklai, ramentai, lazdos ir kt.), kartais reikia kito asmens pagalbos (suteikti informaciją, paraginti ir kt.), tai vertinta 1 balų. Tarnyba neturėjo pagrindo abejoti paties Pareiškėjo pateiktais atsakymų duomenimis, kurie akivaizdžiai neprieštaravo negalios vertinimo dokumentų byloje esantiems duomenims.“

6.10. „Atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir išdėstytus motyvus, aptartą teisinį reglamentavimą, pripažintina, kad sprendimas dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo Pareiškėjui priimtas nepažeidžiant kortelės išdavimą reglamentuojančių teisės aktų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo ir objektyvumo principų.

Atskirai pažymime, kad 2022 m. balandžio 1 d. įsigaliojo nauja Aprašo redakcija, kurio 4.2 punktas numato, kad darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis ir kurie turi galiojantį dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti lengvuosius automobilius, ir dėl ligos sukeltos negalios nuolat naudojasi techninėmis judėjimo pagalbos priemonėmis (neįgaliojo vežimėliu ar vaikščiojimo priemonėmis (lazdele, ramentais, vaikštyne), turi teisę įgyti kortelę.“

6.11. „Tarnyba, vykdydama Komisijos 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. S-168 „Dėl X skundo“, kreipėsi į asmens gydymo įstaigą – […] ir į Ginčų komisiją su prašymu pateikti turimą informaciją, ar asmuo dėl ligos sukeltos negalios nuolat naudojasi techninėmis judėjimo pagalbos priemonėmis: neįgaliojo vežimėliu ar vaikščiojimo priemonėmis (lazdele, ramentais, vaikštyne). Prašomą papildomą dokumentą Tarnyba gavo 2022 m. spalio 12 d. 2022 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. SS-2589 „Dėl 2022-09-21 Ginčų komisijos sprendimo Nr. S-168 „Dėl Pareiškėjo skundo“ vykdymo Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vadovaudamasis dabar galiojančio Aprašo 4.2 punktu, nusprendė Pareiškėjui išduoti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę, nes gautame dokumente šeimos gydytojo nurodyta, kad asmeniui dėl blogos sveikatos būklės yra sutrikusi eisena, mobilumas apsunkintas, vaikšto su lazdele.“

6.12. Iš pateiktų dokumentų (Tarnybos 2022-ž10-20 sprendimas) nustatyta, kad Tarnyba, atsižvelgdama į Ginčų komisijos išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasi Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 13.1 papunkčiu, (patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. Al-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“) kreipėsi į UAB […} sveikatos centrą su prašymu pateikti turimą informaciją ar Pareiškėjas dėl ligos sukeltos negalios nuolat naudojasi techninėmis judėjimo pagalbos priemonėmis: neįgaliojo vežimėliu ar vaikščiojimo priemonėmis (lazdele, ramentais, vaikštyne).

7. Ministerija Seimo kontrolierei pateikė informaciją, iš kurios nustatyta:

7.1. „Pagal Tarnybos Ministerijai pateiktą informaciją teismai 2022 m. priėmė 2 sprendimus, kuriais visa apimtimi patenkino pareiškėjų skundus dėl Tarnybos sprendimų, priimtų 2021 m., ir 2 sprendimus, kuriais iš dalies patenkino pareiškėjų skundus dėl Tarnybos sprendimų, priimtų 2021 m. ir 2019 m. Iš minimų 4 sprendimų 3 teismo sprendimai yra apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (2 skundus pateikė Tarnyba ir 1 pareiškėjas (jo skundas pirmos instancijos teisme buvo patenkintas iš dalies).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 13 dalies nuostatomis Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Komisija) priima vieną iš šių sprendimų:

• skundą (prašymą) atmesti Tarnybos sprendimą paliekant nepakeistą;
• skundą (prašymą) patenkinti įpareigojant Tarnybą per Komisijos nustatytą laiką pakeisti sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, Komisijai nesuteikti įgaliojimai naikinti Tarnybos sprendimus. Komisija iki 2022 m. spalio 31 d. yra 84 kartus įpareigojusi Tarnybą pakeisti savo sprendimus. Iš esmės visais atvejais Tarnyba atliko pakartotinius negalios vertinimus ir priėmė naujus sprendimus, išskyrus paminėtinus 2 Komisijos sprendimus (2022 m. rugsėjo 21 d. ir 2022 m. spalio 4 d.), kuriuos Tarnyba 2022 m. spalio–lapkričio mėnesiais apskundė teismui kaip nepagrįstus ir neteisėtus. Šiuo metu dar vis nagrinėjami pastaruoju metu Tarnyboje gauti 3 Komisijos sprendimai ir sprendžiama dėl būtinybės kreiptis į teismą dėl jų panaikinimo.“

7.2. „Tarnyba informavo, kad visada analizuoja tiek teismų, tiek Komisijos sprendimus, atsakingai vertina visas aplinkybes, dėl kurių kilo ginčai. Kiekvienas teismo ir Komisijos sprendimas aptariamas Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus (pastaba: šis skyrius vykdo teismų ir Komisijos sprendimus) posėdžių metu, rengiamos teismų priimtų sprendimų ir Ginčų komisijos sprendimų pusmečio ir metinės ataskaitos, konkrečių teismo sprendimų ar nutarčių analizes kurios teikiamos Tarnybos direktorei. Taip pat Tarnyba reguliariai organizuoja pasitarimus su Komisijos atstovais, kurių metu sprendžia iškilusius diskusinius klausimus. 2022 m. įvyko 5 Komisijos ir Tarnybos atstovų pasitarimai.

Siekiant, kad Tarnyba priimtų teisėtus ir pagrįstus administracinius sprendimus ir formuotų vieningą negalios vertinimo praktiką, teisės aktų taikymą, mažintų Tarnybos priimtų sprendimų keitimų skaičių, Tarnybos direktoriaus 2021 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-119 patvirtintas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių skyrių priimtų sprendimų neatitikimų teisės aktų reikalavimams identifikavimo ir valdymo tvarkos aprašas. Vadovaujantis minėtu tvarkos aprašu identifikuojami, valdomi ir šalinami neatitikimai teisės aktų reikalavimams, numatomi prevenciniai veiksmai.

Be to, Tarnyba, siekdama tinkamai užtikrinti jai nustatytų tikslų įgyvendinimą ir siekdama gerosios praktikos įgyvendinimo negalios nustatymo procese visuose Tarnybos teritoriniuose skyriuose, kiekvieną ketvirtį organizuoja mokymus Tarnybos darbuotojams. Mokymų metu Tarnybos darbuotojai supažindinami su teismų ir Komisijos sprendimais bei analizuojami juose išdėstyti argumentai ir pastabos.“

7.3. „Tarnyba pateikė informaciją, kad nagrinėjamu atveju skundžiamos aplinkybės dėl kortelės neišdavimo išnyko, nes Tarnyba, vykdydama Ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir papildomai gavusi informaciją iš asmenį gydančios įstaigos, 2022 m. spalio 31 d. pareiškėjui Kortelę išdavė.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

8. Lietuvos Respublikos įstatymai

8.1. Seimo kontrolierių įstatymo:

12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. […]. 4. Seimo kontrolieriai netiria skundų dėl darbo teisinių santykių, taip pat netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo.“

22 straipsnis – „3. Skundo tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės arba, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia, taip pat kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.“

8.2. Viešojo administravimo įstatymo (toliau vadinama – VAĮ):

3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) atsakomybės už priimtus sprendimus. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius; […] 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […] 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.“

10 straipsnis – „5. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: […]; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; […].“

8.3. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo:

16 straipsnis – „2. Neįgaliųjų socialinės integracijos politiką formuoja ir įgyvendina: […]; 2) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja neįgaliųjų socialinės integracijos politiką, dalyvauja rengiant Nacionalinį pažangos planą dėl nacionalinės neįgaliųjų integracijos politikos strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių nustatymo, rengia nacionalines plėtros programas, kuriose suplanuoja pažangos uždavinių įgyvendinimo priemones, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą; […]; 5) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pagal kompetenciją dalyvauja formuojant ir įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, specialiųjų poreikių ir specialiųjų poreikių lygio nustatymo, neįgaliojo aprūpintojo skyrimo; […].“

9. Kiti teisės aktai

9.1. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-06-15 įsakymas Nr. A1-388:

„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo […] 1 straipsniu ir 3 straipsnio 2 dalimi, Įgalioju Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtinti Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašą.“

9.2. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-06-18 įsakymu Nr. A1-242:

10 punktas – „Svarbiausi Tarnybos veiklos tikslai: 10.1. pagal kompetenciją dalyvauti formuojant ir įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymo, neįgaliojo aprūpintojo skyrimo; 10.2. organizuoti neįgalumo lygio asmenims iki 18 metų nustatymą, išskyrus tuos asmenis, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbingumo lygio asmenims, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims, vyresniems kaip 18 metų, bei specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymą, neįgaliojo aprūpintojo skyrimą; 10.3. teikti pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl teisės aktų, susijusių su neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymu, neįgaliojo aprūpintojo skyrimu, tobulinimo.“

11 punktas – „Tarnyba, siekdama įgyvendinti jai nustatytus veiklos tikslus, atlieka šias funkcijas: […]; 11.2. vertina neįgalumo lygį, darbingumo lygį, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, specialiuosius poreikius ir jų lygį ir priima sprendimus dėl asmens: […]“.

14 punktas – „Tarnybos administracijos struktūrą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.“

15 punktas – „Tarnybos administracijos padalinių veikla reguliuojama Tarnybos direktoriaus patvirtintais dokumentais: Tarnybos darbo reglamentu, vidaus tvarkos taisyklėmis, struktūrinių padalinių nuostatais, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymais.“

16 punktas –  „Tarnybai vadovauja direktorius, […].“

18 punktas – „Tarnybos direktorius: […]; 18.3. vadovauja Tarnybai, sprendžia jos kompetencijai priskirtus klausimus, asmeniškai atsako už tai, kad Tarnyba vykdytų jai nustatytus veiklos tikslus ir funkcijas; […].“

9.3. Darbingumo lygio nustatymo kriterijų ir darbingumo lygio nustatymo aprašas, patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 (toliau vadinama – Aprašas):

13 punktas – „NDNT teritoriniai skyriai per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos: 13.1. susipažinę su informacija, nurodyta ESPBI IS pateiktuose klinikiniuose elektroniniuose dokumentuose E025 ar E003 ir E027, raštu kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios asmenį gydantis gydytojas ESPBI IS pateikė klinikinius elektroninius dokumentus E025 ar E003 ir E027 arba išdavė siuntimą į NDNT darbingumo lygiui nustatyti (kreipimesi nurodoma NDNT teritorinio skyriaus darbuotojo pareigos, vardas, pavardė ir asmens, dėl kurio kreipiamasi, vardas, pavardė, gimimo data, prašomų duomenų gavimo pagrindas, jų naudojimo tikslas, teikimo būdas ir apimtis), dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos), reikalingų asmens darbingumo lygiui nustatyti, pateikimo, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų dokumentų (informacijos), reikalingų asmens darbingumo lygiui nustatyti, pateikimo, jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka; […].“

9.4. Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktoriaus 2009-11-06 įsakymu Nr. V-127:

2 punktas – „Šiame Apraše vartojama sąvoka neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė – kortelė, kuri suteikia teisę asmenims, nurodytiems šio Aprašo 4 punkte, sustoti (stovėti) neįgaliesiems skirtose vietose arba vietose, kuriose jiems sustoti (stovėti) nedraudžia Kelių eismo taisyklės toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje jie tuo metu yra.“

4 punktas – „Teisę gauti kortelę turi: […]; 4.2. darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis ir kuriems sunku naudotis viešuoju ir privačiu transportu (asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyne tai įvertinta 3–4 balais) ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius; […].“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

10. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (KT) praktika

„Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (KT 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada).

11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika

11.1. „Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (LVAT 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A¹⁰-655/2005).

11.2. „[…] viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad VAĮ, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys […].“ (2014-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-610/2014);

11.3. „[…] Priimant sprendimą dėl konkretaus prašymo (ar kitokio pobūdžio kreipimosi, nepriklausomai nuo tokio dokumento formos) turi būti veikiama paisant pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje įtvirtinto, atkartojamo ir Viešojo administravimo įstatyme, principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“ (LVAT 2013-03-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-439/2013).

Tyrimo išvados

12. Pareiškėjo atstovas nesutinka su Tarnybos priimtu sprendimu neišduoti Pareiškėjui neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės, t. y. teigia, kad Tarnyba netinkamai išnagrinėjo Pareiškėjo prašymą, nevykdo teismo sprendimo.

13. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, Tarnyba dalyvauja formuojant ir įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymo, neįgaliojo aprūpintojo skyrimo, organizuoja neįgalumo lygio asmenims iki 18 metų nustatymą, išskyrus tuos asmenis, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbingumo lygio asmenims, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims, vyresniems kaip 18 metų, bei specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymą, neįgaliojo aprūpintojo skyrimą.

14. LVAT, formuodamas praktiką, ne kartą yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu.

Tyrimu nustatyta:

13.1. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai (toliau vadinama – Teismas) 2022-04-27 sprendimu panaikino Tarnybos Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2021-06-28 sprendimą Nr. R-3092 neišduoti Pareiškėjui neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės, tarnybos 2021-07-30 sprendimą ir Ginčų komisijos prie Ministerijos 2021-09-02 sprendimą. Teismas sprendime konstatavo: „Tarnyba itin lakoniškai bei abstrakčiai nurodė, jog Pareiškėjas neatitinka Aprašo 4.2 papunkčio reikalavimų. […]. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas sirgo ir šiuo metu serga onkologine liga […]. Pareiškėjas nurodė, jog viešuoju transportu naudotis jam yra neįmanoma, kadangi dėl ligos įlipti į viešojo transporto priemonę fiziškai negali. […]. […] byloje pateikti medicininiai dokumentai apie pareiškėjo sveikatos būklę akivaizdžiai įrodo, jog pareiškėjui sudėtinga judėti, eiti ilgesnį atstumą ir pan. […]. Nagrinėjamu atveju skundžiami sprendimai neatitinka anksčiau minėtų VAĮ 3 straipsnio 4, 5 ir 9 punktuose įvertintų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principų, taip pat esminių VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.“  Teismas sprendime konstatavęs, kad nebuvo atliktas objektyvus ir nuodugnus reikšmingų aplinkybių įvertinimas, įpareigojo Tarnybą iš naujo nagrinėti Pareiškėjo prašymą išduoti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę.

14.2. Tarnyba, gavusi Teismo sprendimą, kuriuo buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti Pareiškėjo prašymą, išnagrinėjo prašymą ir 2022-06-03 sprendime konstatavo, kad Pareiškėjui negali būti išduota neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė.

14.3. Pareiškėjas Tarnybos 2022-06-03 sprendimą apskundė Ginčų komisijai. Ginčų komisija 2022-09-21 sprendimu įpareigojo Tarnybą pakeisti savo sprendimą.

14.4. Tarnyba, pakartotinai įvertinusi esančius ir naujai gautus dokumentus dėl Pareiškėjo sveikatos būklės, Tarnybos atžvilgiu išsakytus pastebėjimus 2022-10-11 vykusio susitikimo su Seimo kontroliere metu bei vykdydama Ginčų komisijos sprendimą, 2022-10-20 sprendimu nutarė išduoti Pareiškėjui neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę. Taigi, klausimas, dėl ko skundėsi Pareiškėjo atstovas, išspręstas, Pareiškėjui išduota neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė, t. y. skundžiamos aplinkybės išnyko.

15. Atkreiptinas Tarnybos dėmesys, kad viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero viešojo administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą, dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, tarp jų ir nuostatų, susijusių su prašymų / skundų nagrinėjimu iš esmės.

Seimo kontrolierė, įvertinusi tyrimo metu nustatytas aplinkybes, pažymi, kad ši konfliktinė situacija galėjo būti išspręsta daug anksčiau, Pareiškėjui būtų nereikėję kreiptis į Seimo kontrolierę, jeigu Tarnybos specialistai:

– būtų įsigilinę į Teismo sprendime nurodytus motyvus, aplinkybes dėl Pareiškėjo sveikatos būklės ir tinkamai tai įvertinę;

– būtų anksčiau pasinaudoję Aprašo 13.1 papunkčio nuostatomis (pažymos 9.3 papunktis), t. y. iki priimant 2022-06-03 sprendimą (sprendimas priimtas vykdant Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimą; vėl nuspręsta neišduoti Kortelės), būtų kreipęsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomų medicininių dokumentų gavimo. Tačiau Tarnybos pareigūnai to nepadarė ir 2022-06-03 sprendimą priėmė jau turimų ir anksčiau sprendime vertintų dokumentų pagrindu, o tai ir sukėlė konfliktinę situaciją. Viešojo administravimo institucijų (tiriamu atveju Tarnybos) veikla turi būti organizuojama taip, kad asmenims (pareiškėjams), besikreipiantiems į šias institucijas, nekiltų pagrįstų abejonių dėl institucijos nešališkumo ir objektyvumo;

– bendradarbiavę su Pareiškėju, išsiaiškinę situaciją (dėl sveikatos būklės, Tarnybos specialistų vykdytos apklausos ir kita) tiesiogiai su asmeniu, kurio problema sprendžiama.

Taigi, Tarnyba, tiek nagrinėdama Pareiškėjo prašymą dėl kortelės išdavimo ir priimdama sprendimą, tiek nagrinėdama vėliau gautus skundus, neatliko objektyvaus ir nuodugnaus reikšmingų aplinkybių įvertinimo. Tai neatitinka VAĮ įtvirtinto išsamumo principo, pagal kurį viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (VAĮ 3 straipsnio 5 punktas), bei VAĮ nustatytų administracinio sprendimo reikalavimų, sietinų, be kita ko, ir su sprendimų motyvavimu ne tik nurodant teisinius pagrindus, bet ir faktinių aplinkybių nustatymu ir jų įvertinimu (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas).

LVAT savo nutartyse yra pasisakęs, kad administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumų, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. (LVAT 2014-03-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-385/2014, 2017-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-322-552/2017).

Tarnyba savo veikloje privalo vadovautis VAĮ nustatytais principais, būtent atsakomybės už priimtus sprendimus principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal nepiktnaudžiavimo valdžia principą, viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik pagal nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus, bet ir tai, kad jų veikla bei priimami sprendimai turi atitikti tam viešojo administravimo subjektui nustatytus tikslus. Pažymėtina, kad Tarnybai vadovauja direktorius, Tarnybos administracijos padalinių veikla reguliuojama Tarnybos direktoriaus patvirtintais dokumentais: Tarnybos darbo reglamentu, vidaus tvarkos taisyklėmis, struktūrinių padalinių nuostatais, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymais (pažymos 9.2 papunktis).

Tarnybos direktorius vadovauja Tarnybai, sprendžia jos kompetencijai priskirtus klausimus, asmeniškai atsako už tai, kad Tarnyba vykdytų jai nustatytus veiklos tikslus ir funkcijas ir tvirtina Kortelės išdavimo tvarkos aprašą, kuriuo turi būti įtvirtinamos tik procedūrinio pobūdžio nuostatos, kurios nepaneigtų (nesudarytų sąlygų paneigti) asmenų teises, įgytas (turimas) pagal aukštesnės teisinės galios teisės aktus (pvz.: SADM nustato asmenis, turinčius teisę naudotis ženklu „Neįgalusis“).

16. Apibendrinus pateiktas išvadas, konstatuotina, kad Pareiškėjui išduota neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė, taigi skundžiamos aplinkybės išnyko. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi („jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės, skundo tyrimas nutraukiamas“), Pareiškėjo skundo tyrimas nutrauktinas.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

17. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X atstovo advokato Y skundo tyrimą dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nutraukti.

Seimo kontrolierė                                                                                                                                                                      Erika Leonaitė