PAŽYMA DĖL UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „X“ SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS
Dokumento numeris | 4D-2022/1-353 |
---|---|
Data | 2022-08-10 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „X“ SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS |
Kontrolierius | Milda Vainiutė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo uždarosios akcinės bendrovės „X“ (toliau vadinama ir – Pareiškėja, Bendrovė) skundą, pateiktą advokatų profesinės bendrijos „Y“ advokato A, dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus (toliau vadinama – Skyrius) vedėjo M. J. galimo biurokratizmo, vilkinant valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo klausimo sprendimą, pažeidžiant teisę į tinkamą viešąjį administravimą.
- Pareiškėjos skunde rašoma:
2.1. Bendrovė tapo UAB „Z“ valdytų patalpų, esančių <…>, Vilniuje, savininke. Pastatas, kuriame yra Bendrovei priklausančios patalpos, yra valstybei priklausančiame žemės sklype (toliau vadinama – Sklypas), kurio dalį nuomojosi UAB „Z“.
2.2. UAB „Z“ ir UAB „X“ 2021 m. kovo 3 d. raštu informavo NŽT Skyrių apie pasikeitusį patalpų, esančių <…>, Vilniuje, savininką (UAB „Z“ priklausančios patalpos buvo perduotos UAB „A“ nuosavybėn), prašydamos perkelti UAB „Z“ turėtą Sklypo dalies nuomos teisę UAB „X“.
2.3. NŽT Skyrius Sklypo dalies nuomos sutartį su UAB „Z“ nutraukė, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties su UAB „X“ nesudarė.
2.4. Pareiškėja 2021 m. spalio 28 d. kreipėsi į NŽT Skyriaus vedėją dėl negauto atsakymo į 2021 m. kovo 3 d. raštą, prašydama užbaigti Sklypo dalies nuomos teisės perleidimo procedūrą bei sudaryti nuomos sutartį su Bendrove tos pačios Sklypo dalies, kurią valdė UAB „Z“, nurodydama kiekvienai UAB „X“ valdomai patalpai, perimtai iš UAB „Z“, priskiriamą Sklypo dalį.
2.5. Iki skundo pateikimo Seimo kontrolierei NŽT Skyrius nepateikė atsakymo į 2021 m. spalio 28 d. kreipimąsi. Bendrovė neturi informacijos, ar prašymas dėl patalpų eksploatacijai reikalingos valstybinės žemės nuomos buvo nagrinėtas, o jeigu buvo nagrinėtas – koks sprendimas ir kokiais motyvais buvo priimtas.
2.6. NŽT Skyriaus vedėjo veiksmuose esama biurokratizmo požymių, nes vilkinama priimti sprendimą dėl Bendrovės 2021 m. spalio 28 d. prašymo. Tokiu būdu pažeidžiami Bendrovės interesai, nes nėra galimybės teisėtai valdyti Sklypo, kuriame yra Bendrovei priklausančios patalpos, dalį.
- Pareiškėja Seimo kontrolierės prašo:
3.1. „ištirti NŽT Skyriaus vedėjo veiksmus (neveikimą) dėl Bendrovės 2021 m. spalio 28 d. prašymo“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);
3.2. „pripažinti skundą dėl NŽT Skyriaus vedėjo neveikimo pagrįstu“;
3.3. „atkreipti NŽT Skyriaus vedėjo dėmesį į įstatymų ir kitų teisės aktų nesilaikymą, biurokratizmą ir žmogaus teisių, laisvių pažeidimus bei siūlyti imtis priemonių, kad būtų pašalinti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos.“
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- UAB „Z“ generalinės direktorės B 2021 m. kovo 3 d. kreipimesi NŽT Skyriui rašoma:
„Prašome nutraukti 1998 m. birželio 26 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 01/98-15867 su visais po to sekusiais šios sutarties pakeitimais, kadangi žemiau išvardintos patalpos, anksčiau priklausiusios UAB „Z“, šiuo metu yra UAB „X“ nuosavybė: <…> (dalis patalpų, nes kita dalis yra asmeninė nuosavybė); <…>; <…>.“
- NŽT Skyriuje 2021 m. kovo 18 d. registruotame UAB „X“ direktorės B 2021 m. kovo 3 d. kreipimesi NŽT Skyriui rašoma:
„Prašome sudaryti naujas žemės nuomos sutartis su UAB „X“ (nes patalpos, esančios <…>, Vilniuje (žemės sklypo Nr. <…>) ir anksčiau priklausiusios UAB „Z“, nuo 2021 m. vasario 9 d. buvo perduotos UAB „X“): <…> (dalis patalpų yra asmeninė nuosavybė); <…>; <…>; <…>.
Patalpoms <…> nebuvo niekada priskirtas žemės sklypas ar jo dalis. Todėl prašome perdalinti iš esamo valstybinės žemės sklypo Nr. <…> nuomos sutarčių žemės nuomos plotą, kad ir aukščiau minimos patalpos turėtų savo valstybinės žemės nuomos sutartį. Valstybinę žemės nuomos sutartį dar turi UAB „T“ (patalpų unikalus Nr. <…>). Prašytume, kad ši sutartis taip pat būtų atitinkamai koreguota ir visa dabartiniu metu esanti minimo sklypo valstybinė nuomojama žemė būtų įtraukta į perskirstymą.
Daugiau šitame pastate patalpų be žemės neliktų. […].“
- NŽT Skyriaus vedėjo 2021 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 49VĮ-633-(14.49.2 E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. <…>), <…>, Vilniuje, nuomos sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis“ (toliau vadinama – Įsakymas), atsižvelgiant į UAB „Z“ 2021 m. kovo 3 d. prašymą, buvo pripažintos pasibaigusiomis valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutartys, pasirašytos su UAB „Z“, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. <…>). Įsakymo 2 punkte nurodyta, kad NŽT Skyrius įpareigojamas informuoti UAB „Z“ apie šio įsakymo priėmimą.
Įsakyme nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais teismui.
- NŽT Skyriaus 2021 m. balandžio 14 d. rašte Nr. 49SD-3739-(14.49.136 E.), adresuotame UAB „Z“ (nurodant, kad kopija teikiama UAB „X“) rašoma:
„Siunčiame Jums Įsakymą.
Prašome sutarčių pasibaigimus įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centras.
Įregistravus sutarčių pasibaigimus, prašome informuoti NŽT Skyrių, kad Skyrius, teisės aktų nustatyta tvarka galėtų sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB „X“. […].“
- Pareiškėjos atstovo kartu su skundu Seimo kontrolierei pateiktame Bendrovės direktorės B 2021 m. spalio 28 d. kreipimesi NŽT Skyriaus vedėjai rašoma:
„Šiuo kreipiamės dėl informacijos pateikimo dėl valstybinės žemės sklypo, esančio <…>, Vilniuje, nuomos.
2021 m. kovo 3 d. prašymais UAB „Z“ ir UAB „X“ informavo NŽT Skyrių apie pasikeitusį patalpų, esančių <…>, Vilniuje, savininką (UAB „Z“ priklausančios patalpos buvo perduotos UAB „X“ nuosavybėn).
Atitinkamai minėtais prašymais buvo prašoma perkelti valstybinės žemės nuomos teisę į dalį žemės sklypo iš UAB „Z“ į UAB „X“. Kadangi UAB „Z“ <…>, Vilniuje, nebevaldo jokių patalpų, atitinkamai žemės nuomos teisė į atitinkamą žemės sklypo dalį turėjo būti perkeliama, nutraukiant nuomos sutartį su UAB „Z“ ir sudarant nuomos sutartį su UAB „X“, tačiau bet kokiu atveju tai būtų laikoma žemės nuomos sutarties perleidimu pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 45 punktą.
Atkreipiame dėmesį, jog minėtais prašymais nebuvo prašoma UAB „X“ išnuomoti daugiau ar mažiau valstybinės žemės, nei nuomojosi UAB „Z“. Minėtais prašymais tik buvo prašoma perskirstyti žemės sklypo dalis tarp UAB „X“ valdomų (UAB „Z“ valdytų) patalpų, nekeičiant bendro išnuomoto valstybinės žemės sklypo dalies ploto.
Nors NŽT Skyrius valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartį su UAB „Z“ nutraukė, tačiau nuomos sutartis su UAB „X“ nėra sudaryta iki šiol.
Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą, prašome užbaigti valstybinės žemės dalies nuomos teisės perleidimo procedūrą bei sudaryti nuomos sutartį su UAB „X“ tai pačiai žemės sklypo daliai, kurią valdė UAB „Z“, nurodant, kokia žemės sklypo dalis priskiriama kiekvienai UAB „X“ valdomai patalpai, perimtai iš UAB „Z.“
Atsakymą į prašymą prašome pateikti el. paštu <…>.“
- NŽT 2022 m. gegužės 27 d. rašte Nr. 1SS-800-(9.12 E.) Seimo kontrolierei rašoma:
„[…] iš Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) 2022 m. gegužės 4 d. esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Z“ nuosavybės teise valdytos Patalpos įregistruotos Pareiškėjos nuosavybės teise šiais pagrindais – „2020 m. spalio 20 d. Vienintelio akcininko sprendimas“ ir „2021 m. sausio 7 d. Perdavimo–priėmimo aktas“ (šie NTR įrašai galioja nuo 2021 m. vasario 9 d.).
Pagal rašto nagrinėjimo metu NŽT Skyriaus pateiktą informaciją, UAB „Z“ nuosavybės teise valdytai patalpai (unikalus Nr. <…>) Žemės sklypo dalis nebuvo išnuomota, o patalpoms (unikalus Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…> (nuosavybės teise valdė dalį šios patalpos)) eksploatuoti buvo išnuomotos šios Sklypo dalys:
1) 363 kv. m ploto Sklypo dalis, reikalinga patalpai (unikalus Nr. <…>) eksploatuoti, 1998 m. birželio 26 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N01/98-15867, pakeistos 2003 m. vasario 18 d. susitarimu Nr. K01/2003-26647, 2007 m. sausio 25 d. susitarimu Nr. K01/2007-90, 2020 m. liepos 22 d. susitarimu Nr. 49SŽN-201-(14.49.57.) (toliau – Nuomos sutartis Nr. 1), pagrindu.
2) 1632 kv. m ploto Sklypo dalis, reikalinga patalpai (unikalus Nr. <…>) eksploatuoti, 1998 m. birželio 23 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 350 N01/98-15868, pakeistos 2003 m. vasario 18 d. susitarimu Nr. K01/2003-26644, (toliau – Nuomos sutartis Nr. 2), pagrindu.
3) 213 kv. m ploto Sklypo dalis, reikalinga daliai patalpos (unikalus Nr. <…>) eksploatuoti, 1999 m. lapkričio 11 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N01/99-21925, pakeistos 2003 m. vasario 18 d. susitarimu Nr. K01/2003-26646, 2007 m. kovo 7 d. susitarimu Nr. K01/2007-265, 2019 m. gruodžio 16 d. susitarimu Nr. 49SŽN-481-(14.49.57.) (toliau – Nuomos sutartis Nr. 3), pagrindu.
Pastebėtina, jog nepaisant to, kad UAB „Z“ 2021 m. kovo 3 d. prašyme prašė nutraukti Nuomos sutartį Nr. 1 (kurios pagrindu buvo išnuomota Sklypo dalis, reikalinga patalpai (unikalus Nr. <…>) eksploatuoti), bet taip pat nurodė, kad ir kitų bendrovės anksčiau valdytų patalpų (unikalus Nr. <…> ir Nr. <…>) nuosavybės teisės perėjo UAB „X“, o pastaroji 2021 m. kovo 3 d. prašyme NŽT Skyriaus prašė sudaryti naują Sklypo dalies, reikalingos Patalpoms, eksploatuoti, nuomos sutartį.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.562 straipsnio 6 dalimi, vienas iš žemės nuomos sutarties pasibaigimo atvejų – žemės nuomos sutartis baigiasi šalių susitarimu.
Informuojame, kad išnagrinėjus UAB „X“ 2021 m. kovo 3 d. prašymą, NŽT Skyriaus vedėjo Įsakymu Nuomos sutartys Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 pripažintos pasibaigusiomis.
Rašto nagrinėjimo metu nustatyta, kad Įsakymo preambulėje klaidingai nurodytas Civilinio kodekso straipsnis, kuriuo vadovaujantis priimtas Įsakymas (vietoj 6.562 straipsnio nurodytas 6.564 straipsnis), todėl NŽT Skyriaus vedėjas bus įpareigotas imtis veiksmų dėl klaidos ištaisymo.
NŽT Skyriaus 2021 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 49SD-3739-(14.49.136 E.) „Dėl įsakymo persiuntimo“ (toliau – Skyriaus raštas) Įsakymas buvo pateiktas UAB „Z“ (kopija – UAB „X“). IŠ DVS esančių duomenų nustatyta, kad NŽT Skyriaus raštas 2021 m. balandžio 14 d. 14:37:44 išsiųstas el. paštu <…> ir <…>.
Paminėtina, kad NŽT Skyriaus rašte UAB „Z“ buvo prašoma kreiptis į valstybės įmonę Registrų centras (toliau – RC) dėl minėtų Žemės sklypo nuomos sutarčių pabaigos įregistravimo ir apie tai informuoti NŽT Skyrių, kuris galėtų sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB „X“.
NŽT Skyriuje išnagrinėjus UAB „Z“ 2021 m. kovo 3 d. prašymą, Įsakymu pripažintos pasibaigusiomis Nuomos sutartys Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3. Atsižvelgiant į tai, kad šiomis sutartimis UAB „Z“ buvo išnuomotos Žemės sklypo dalys, remiantis NTR nuostatų 26 punktu, NŽT Skyriaus rašte šios bendrovės buvo paprašyta kreiptis į RC dėl minėtų Žemės sklypo nuomos sutarčių pabaigos įregistravimo ir apie tai informuoti NŽT Skyrių, kad būtų galima toliau tęsti Žemės sklypo nuomos procedūras su UAB „X“.
[…] UAB „X“ 2021 m. spalio 28 d. kreipimasis NŽT Skyriuje nebuvo gautas nei pašto siunta, nei el. paštu iš <…>.[…]
[…] UAB „X“ teigia, jog NŽT Skyrius, nagrinėdamas UAB „Z“ ir UAB „X“ 2021 m. kovo 3 d. prašymus, turėjo vadovautis Taisyklių 45 punktu, ir ne nutraukti su UAB „Z“ sudarytų Žemės sklypo nuomos sutarčių, bet perleisti Žemės sklypo dalies nuomos teisę iš vienos bendrovės kitai.
CK 6.394 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.
Taisyklių redakcijos, galiojusios nuo 2019 m. gruodžio 21 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. (UAB „Z“ ir UAB „X“ 2021 m. kovo 3 d. prašymų nagrinėjimo metu), 45 punkto pirmojoje pastraipoje buvo nustatyta, kad žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.
Vadovaujantis šia teisės akto nuostata, valstybinės žemės sklypo nuomininkas, prieš perleisdamas statinių ar įrenginių (jų dalių) nuosavybės teisę kitam asmeniui, turi kreiptis į valstybinės žemės nuomotoją dėl sutikimo perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (jo dalį), reikalingą perleidžiamam statiniui ar įrenginiui (jo dalims) eksploatuoti, išdavimo.
Pagal NTR esančią informaciją, UAB „Z“ nuosavybės teises į Patalpas perleido anksčiau („2020 m. spalio 20 d. Vienintelio akcininko sprendimu“ ir „2021 m. sausio 7 d. Perdavimo–priėmimo aktu“), nei Skyriui pateikė 2021 m. kovo 3 d. prašymą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaip minėta pirmiau, UAB „Z“ 2021 m. kovo 3 d. prašyme Skyriaus prašė ne perleisti Žemės sklypo dalies nuomos teisę, bet nutraukti su ja sudarytą Žemės sklypo dalies nuomos sutartį. Taip pat pastebėtina, kad UAB „X“ 2021 m. kovo 3 d. prašyme Skyriaus prašė sudaryti naują Žemės sklypo dalies, reikalingos Patalpoms eksploatuoti, nuomos sutartį.
[…] pagal NTR 2022 m. gegužės 24 d. esančią informaciją, Nuomos sutartys Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 iki dabar yra įregistruotos NTR, o UAB „Z“ nepranešė Skyriui, kad yra kreipusis į RC dėl jų išregistravimo.
Informuojame, kad įvertinus rašte išdėstytas aplinkybes, NŽT Skyriaus vedėjas yra įpareigotas pakartotinai peržiūrėti UAB „X“ 2021 m. kovo 3 d. prašymą ir imtis priemonių dėl Žemės sklypo (jo dalių) nuomos procedūrų tęsimo, taip pat, kaip minėta šiame rašte, imtis veiksmų dėl klaidos ištaisymo Įsakymo preambulėje. […].“
- NŽT Skyrius 2022 m. birželio 15 d. rašte Nr. 49VĮ-972-(14.49.2 E.) UAB „Z” (kopiją teikiant UAB „X“) rašoma:
„Siunčiame Jums NŽT Skyriaus vedėjo 2022 m. birželio 15 d. įsakymą Nr. 49VĮ-972-(14.49.2 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 49VĮ-633-(14.49.2 E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. <…>), <….>, Vilniuje, nuomos sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis“, pakeitimo“.
Prašome sutarčių pasibaigimus įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre.
Įregistravus sutarčių pasibaigimus, prašome informuoti Skyrių, kad Skyrius, teisės aktų nustatyta tvarka, galėtų sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su uždarąja akcine bendrove „X“.
NŽT 2022 m. liepos 29 d. pateiktais duomenimis, NŽT Skyrius 2022 m. birželio 15 d. raštas Nr. 49VĮ-972-(14.49.2 E.) 2022 m. birželio 15 d. išsiųstas el. paštu <…> ir <…>. […].“
- NŽT Skyriaus 2022 m. birželio 17 d. rašte Nr. 49SD-6411-(14.49.136 E.) Pareiškėjai rašoma:
„NŽT Skyrius išnagrinėjo Jūsų prašymą, kuriame prašote sudaryti naujas nuomos sutartis, nes Jums nuosavybės teise priklauso keturios patalpos (6891/30180 dalis patalpos unikalus Nr. <…>, <…>, unikalus Nr. <…> bei <…>), esančios pastate – gyvenamajame name su administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. <…>, <…>, <…>, Vilniuje.
Informuojame, kad valstybinės žemės sklypai išnuomojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsniu, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) [nuostatomis], kur numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Pažymime, kad Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės), 2.1, 2.2 ir 2.4 papunkčiuose nurodyta, kokie kitos paskirties valstybinės žemės sklypai Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims gali būti išnuomojami be aukciono.
[…]
Informuojame, kad Taisyklių 34 punktas nustato, jog asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono, pagal žemės sklypų buvimo vietą Nacionalinės žemės tarnybos Skyriui pateikia:
- prašymą išnuomoti žemės sklypą (jo dalį). Šiame prašyme turi būti nurodyta:
- statinių ir įrenginių, esančių prašomame išnuomoti naudojamame žemės sklype, unikalūs numeriai;
- jeigu naudojamą žemės sklypą pageidauja išsinuomoti Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, prašyme turi būti nurodyta juridinio asmens teisinė forma, pavadinimas, kodas ir buveinė;
- žemės sklypo suteikimą ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų (jeigu yra) įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas;
- naudojamo žemės sklypo plano, kuriame pažymėti tame žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai (kai prašymo pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją.
Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas pagal Taisyklių 8 punktą;
- statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype, nuomos sutarties, kai prašymą išnuomoti valstybinės žemės sklypą pateikia statinių ir įrenginių nuomininkas, įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją;
- fizinio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento arba užsienio juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos registravimo dokumento įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, išskyrus tuos atvejus, kai naudojamą žemės sklypą pageidauja išsinuomoti užsienio juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, įsteigę Lietuvoje atstovybę ar filialą.
- statinio ar įrenginio rekonstravimo atveju – statinių ir (ar) įrenginių, esančių žemės sklype ar jo dalyje, savininko sutikimą, kai prašymą išnuomoti valstybinės žemės sklypą ar jo dalį pateikia statinių ir (ar) įrenginių nuomininkas. Sutikimas, išskyrus viešojo administravimo subjektų sutikimus, turi būti patvirtintas notaro.
Pažymime, kad pateikėte 2021 m. kovo 18 d. prašymą sudaryti naujas nuomos sutartis (kadastro Nr. <…>, unikalus Nr. <…>), <…>, Vilniuje, bet nepateikėte Taisyklių 34 punkte numatytų visų dokumentų, kuriuos NŽT Skyriui turi pateikti pareiškėjas, pageidaujantis išsinuomoti žemės sklypus be aukciono.
Informuojame, kad remiantis Civilinio kodekso 6.562 straipsnio 6 dalimi, vienas iš žemės nuomos sutarties pasibaigimo atvejų – žemės nuomos sutartis baigiasi šalių susitarimu.
Pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – NTR nuostatai), 26 punktą, prašymą išregistruoti kitas daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše pateikia šių teisių turėtojas, įstatymo įgaliota institucija arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu ar išregistravimu.
Vadovaujantis šia teisės akto nuostata, valstybinės žemės sklypo nuomininkas, prieš perleisdamas statinių ar įrenginių (jų dalių) nuosavybės teisę kitam asmeniui, turi kreiptis į valstybinės žemės nuomotoją dėl sutikimo perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (jo dalį), reikalingą perleidžiamam statiniui ar įrenginiui (jo dalims) eksploatuoti, išdavimo.
Pagal NTR esančią informaciją, UAB „Z“ nuosavybės teises į Patalpas Jums perleido anksčiau („2020 m. spalio 20 d. Vienintelio akcininko sprendimu“ ir „2021 m. sausio 7 d. Perdavimo-priėmimo aktu“), nei NŽT Skyriui pateikėte 2021 m. kovo 18 d. prašymą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaip minėta pirmiau, UAB „Z“ 2021 m. kovo 3 d. prašyme NŽT Skyriaus prašė nutraukti su ja sudarytas Sklypo dalies nuomos sutartis. Taip pat pastebėtina, kad UAB „X“ 2021 m. kovo 18 d. prašyme NŽT Skyriaus prašė sudaryti naują Žemės sklypo dalies, reikalingos Patalpoms, eksploatuoti, nuomos sutartį.
Kaip minėta pirmiau, NŽT Skyriuje išnagrinėjus UAB „Z“ 2021 m. kovo 3 d. prašymą, Įsakymu pripažintos pasibaigusiomis Nuomos sutartys. Atsižvelgiant į tai, kad šiomis sutartimis UAB „Z“ buvo išnuomotos Žemės sklypo dalys, remiantis NTR nuostatų 26 punktu, NŽT Skyriaus 2021 m. balandžio 14 d. rašte Nr. 49SD-3739-(14.49.136 E.), šios bendrovės buvo paprašyta kreiptis į RC dėl minėtų Žemės sklypo nuomos sutarčių pabaigos įregistravimo ir apie tai informuoti Skyrių, kad būtų galima toliau tęsti Žemės sklypo nuomos procedūras su UAB „X“.
Taip pat pažymėtina, kad pagal NTR 2022 m. birželio 14 d. esančią informaciją, Nuomos sutartys iki dabar yra įregistruotos NTR, o UAB „Z“ nepranešė NŽT Skyriui, kad yra kreipųsis į RC dėl jų išregistravimo. Todėl pakartotinai 2022 m. birželio 25 d. raštu Nr. 49SD-6311-(14.49.136 E.) buvo išsiųstas (ištaisius techninę klaidą vietoj 6.562 straipsnio buvo nurodytas 6.564 straipsnis) patikslintas NŽT Skyriaus vedėjo 2022 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. 49VĮ-972-(14.49.2 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 49VĮ-633-(14.49.2 E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. <…>), <…>, Vilniuje, nuomos sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis“, pakeitimo“, kuriame šios bendrovės buvo paprašyta kreiptis į RC dėl minėtų Žemės sklypo nuomos sutarčių pabaigos įregistravimo ir apie tai informuoti Skyrių, kad būtų galima toliau tęsti Žemės sklypo nuomos procedūras su UAB „X“, t. y. NŽT Skyrius, teisės aktų nustatyta tvarka, galėtų sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB „X“.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą informuojame Jus, kad Jūsų prašymas galės būti nagrinėjamas iš esmės tik pateikus pirmiau nurodytus dokumentus.
Papildomai informuojame, kad NŽT Skyrius gavęs visus Taisyklių 34 punkte nurodytus dokumentus ir reikalingus duomenis, per 30 darbo dienų nuo gauto prašymo įvertinimo atlieka faktinių duomenų patikrinimą vietoje, t. y. įvertina, ar valstybinės žemės sklype esantys statiniai ir (ar) įrenginiai yra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, valstybinės žemės sklypas atitinka Taisyklių 3 ir 8 punktų reikalavimus dėl ploto, o tuomet, NŽT Skyrius galės priimti sprendimą dėl Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo.
Atsiprašome, kad dėl didelio darbo krūvio ir žmogiškųjų išteklių trūkumo atsakymą į Jūsų raštą pateikiame nesilaikydami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų terminų.
Daugiau informacijos Jums maloniai suteiks NŽT Skyriaus vyriausioji specialistė C, tel. 8 706 86 126, el. p. <…>.
Šis raštas per 20 darbo dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas NŽT direktoriui Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo NŽT ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka. “
- Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, 2022 m. liepos 22 d. buvo užfiksuotas NŽT Skyriaus vedėjo 2021 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 49VĮ-633-(14.49.2 E.) pasibaigusiomis pripažintų su UAB „Z“ 1998 metais sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių (žr. pažymos 6 punktą) išregistravimas.
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
- Lietuvos Respublikos Konstitucijos
5 straipsnis
„Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“
- Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
– 6.394 straipsnis. Teisės į žemės sklypą
„1. Pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį.
[…]
- Jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas“;
– 6.551 straipsnis. Valstybinės žemės išnuomojimas
„1. Valstybinė žemė, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį.
- Valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.“
- Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo:
– 3 straipsnis. Pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai
„1. Pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai yra šie:
[…]
2) atvirumas. Valstybės tarnautojas turi būti atviras kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms;
[…]
10) pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus;
[…]
- Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas, vadovaudamasis šiame įstatyme įtvirtintais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais yra atsakingas už tarnybinės etikos politikos formavimą valstybės ar savivaldybės institucijoje, įstaigoje ar įstaigų sistemoje ir kontroliuoja, kaip tarnybinės etikos politika įgyvendinama“;
– 34 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimas
- Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.“
- Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos, galiojusios UAB „Z“ ir UAB „X“ kreipimųsi gavimo NŽT Skyriuje metu:
– 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
„1. Šis įstatymas nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; ūkio subjektų veiklos priežiūros pagrindines nuostatas; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje.
- Šio įstatymo antrojo ir trečiojo skyrių nuostatos viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal kituose įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant administracinius sprendimus, teikiant administracines paslaugas, priimant ir nagrinėjat prašymus ar skundus nenustato kiti tokią veiklą reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. […]“;
– 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
„5. Administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei.
[…]
- Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus.
[…]
- Skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti.
[…]
- Viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. […]“;
– 3 straipsnis. Viešojo administravimo principai
„Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:
[…]
3) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekia geriausio rezultato;
4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais;
5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį;
[…]
9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs;
[…]
11) skaidrumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjekto veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus; […]“;
– 10 straipsnis. Administracinių sprendimų priėmimas
„1. Administracinius sprendimus priimti turi teisę tik viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus.
- Privalomus reikalavimus asmenims nustato tik teisės aktų pagrindu priimti administraciniai sprendimai.
- Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus.
- Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys“;
– 11 straipsnis. Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas
„1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“
- Lietuvos Respublikos žemės įstatymo
9 straipsnis. Valstybinės žemės išnuomojimas
- Valstybinės žemės sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja:
1) savivaldybė – valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas;
2) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė yra priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas ar jo įgaliotas darbuotojas;
3) kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise;
4) NŽT – visais kitais atvejais. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.
[…]
- Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu:
1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; [..].“
- Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, nuostatos, galiojusios UAB „Z“ patalpų perleidimo Pareiškėjai metu (2021 m. sausio 7 d.) ir UAB „Z“ ir UAB „X“ kreipimųsi gavimo NŽT Skyriuje metu:
„8. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti.
Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas), kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.
Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia.
Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams.
[…]
- Vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.
[…]
- Asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono, pagal žemės sklypo buvimo vietą pageidaujamo išsinuomoti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui – NŽT teritoriniam padaliniui, savivaldybės administracijos direktoriui arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui (toliau – valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija) – pateikia:
34.1. prašymą išnuomoti žemės sklypą (jo dalį) ir nurodo statinių ir įrenginių, esančių prašomame išnuomoti naudojamame žemės sklype, unikalius numerius. Jeigu naudojamą žemės sklypą pageidauja išsinuomoti Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, prašyme turi būti nurodyta juridinio asmens teisinė forma, pavadinimas, kodas ir buveinė. Jeigu naudojamą žemės sklypą pageidauja išsinuomoti užsienio juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, prašyme turi būti nurodyta užsienio juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos teisinė forma, pavadinimas, kodas, buveinė, taip pat Lietuvoje įsteigtos atstovybės ar filialo pavadinimas, kodas ir buveinė, jeigu užsienio juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija įsteigę Lietuvoje atstovybę ar filialą;
34.2. žemės sklypo suteikimą ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų (jeigu yra) įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas;
34.3. naudojamo žemės sklypo plano, kuriame pažymėti tame žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai (kai prašymo pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją.
Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas pagal Taisyklių 8 punktą;
34.4. statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype, nuomos sutarties, kai prašymą išnuomoti valstybinės žemės sklypą pateikia statinių ir įrenginių nuomininkas, įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją;
34.5. fizinio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento arba užsienio juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos registravimo dokumento įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, išskyrus tuos atvejus, kai naudojamą žemės sklypą pageidauja išsinuomoti užsienio juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, įsteigę Lietuvoje atstovybę ar filialą.
- Valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija per 10 darbo dienų nuo prašymo išnuomoti žemės sklypą ir kitų dokumentų gavimo patikrina, ar prašyme nurodyti visi reikiami duomenys ir pateikti visi Taisyklių 34 punkte nurodyti dokumentai, taip pat sutikrina asmens pateiktus duomenis su Juridinių asmenų registro duomenimis, patvirtinančiais Lietuvos Respublikos juridinio asmens įregistravimą (jeigu naudojamą žemės sklypą pageidauja išsinuomoti Lietuvos Respublikos juridinis asmuo), arba su Juridinių asmenų registro duomenimis, patvirtinančiais užsienio juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos Lietuvoje įsteigtos atstovybės ar filialo įregistravimą ir informaciją apie atstovybę ar filialą įsteigusį asmenį (jeigu naudojamą žemės sklypą pageidauja išsinuomoti užsienio juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, įsteigę Lietuvoje atstovybę ar filialą), taip pat su Nekilnojamojo turto registro duomenimis, patvirtinančiais statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą; prideda Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus prie asmens pateikto prašymo ir kitų dokumentų, nurodytų Taisyklių 34 punkte. Jeigu prašyme išnuomoti žemės sklypą nurodyti ne visi reikiami duomenys ar pateikti ne visi Taisyklių 34 punkte nurodyti dokumentai, valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija nustato iki 15 darbo dienų terminą jiems pateikti ir apie tai raštu praneša asmeniui. Jeigu per nustatytąjį laiką reikiami duomenys ir dokumentai nepateikiami, prašymas išnuomoti žemės sklypą nenagrinėjamas ir kartu su pateiktais dokumentais grąžinamas asmeniui.
[…]
- Žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Jeigu perleidžiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto žemės sklypo, žemės sklypo dalies, kurios nuomos teisė perleidžiama, dydis nustatomas pagal Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatas. Pateikti valstybinės žemės nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame pagal Taisyklių 8 punktą būtų išskirta perleidžiamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, kurios nuomos teisę prašoma perleisti kartu su statiniu ar įrenginiu, įpareigojamas valstybinės žemės nuomininkas (jeigu pagal pridėtą prie valstybinės žemės nuomos sutarties žemės sklypo planą ši žemės sklypo dalis negali būti nustatyta).
Perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo naujasis nuomininkas ir nuomotojas. Perleidžiant žemės nuomos teisę į žemės sklypo dalį, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, nurodoma žemės sklypo dalis, į kurią perleidžiama nuomos teisė, ir atitinkamai sumažinamas ankstesniajam nuomininkui, su kuriuo iki žemės nuomos teisės į žemės sklypo dalį perleidimo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, išnuomoto žemės sklypo plotas. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo visi (naujasis ir ankstesnysis) nuomininkai ir nuomotojas. […].“
- Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (su pakeitimais), nuostatos:
„[…]
Perleidžiant žemės nuomos teisę į žemės sklypo dalį, atliekamas faktinių duomenų patikrinimas vietoje įvertinti, ar valstybinės žemės sklypo dalyje esantys statiniai ir (ar) įrenginiai yra tinkami naudoti ir yra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, pasirašoma valstybinės žemės nuomos sutartis.
Nustačius, kad valstybinės žemės sklypo dalyje esantys statiniai ir (ar) įrenginiai neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo (pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį priskiriami kiemo statiniams, pagalbinio ūkio statiniams ir pan.), valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaroma ir sutikimas perleisti nuomos teisę į žemės sklypo dalį neišduodamas. […].“
- Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, nuostatos, galiojusios UAB „Z“ ir UAB „X“ kreipimųsi gavimo NŽT Skyriuje metu:
„1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose (toliau – institucijos). Nagrinėjant prašymus ir skundus, Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja specialieji įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar jų pagrindu priimti teisės aktai.
[…]
- Prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. […]
[…]
- Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį:
35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
35.4. į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.
[…]
- Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Persiunčiant prašymą ar skundą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ir informuojant apie tai asmenį ar jo atstovą, pranešime asmeniui nurodyti minėtos apskundimo tvarkos nereikia. […].“
- Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, nuostatos, įsigaliojusios nuo 2021 m. gruodžio 7 d.:
„31. Priėmus prašymą ar skundą asmeniui kreipiantis asmeniškai, asmens pageidavimu įteikiama, o jeigu prašymas ar skundas gautas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, kitomis institucijos naudojamomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu – asmens pageidavimu per 3 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos naudojant asmens nurodytą kontaktinę informaciją išsiunčiama pažyma (informacija) apie priimtus dokumentus..“
- Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 (su pakeitimais), reikalavimai, galioję UAB Z“ ir UAB „X“ kreipimųsi gavimo NŽT Skyriuje metu:
„26. Prašymą įregistruoti ar išregistruoti kitas daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše pateikia šių teisių turėtojas, įstatymo įgaliota institucija arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu ar išregistravimu. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. […].“
Tyrimui reikšminga teismų praktika
- Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime byloje
Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03 konstatavo:
„[…] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime konstatavo, kad valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių […]
[…] Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime ir 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms […].“
- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 konstatuota:
„62. Teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais, būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Asmeniui prašant išnuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės nuomą, privalo kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar toks asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę prašomu būdu išsinuomoti žemės sklypą, ir priklausomai nuo nustatytų aplinkybių sudaryti arba atsisakyti sudaryti žemės nuomos sutartį.“
Tyrimo išvados
- Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą, išvados bus pateikiamos, išskiriant šias dalis:
25.1. dėl UAB „X“ patalpų eksploatacijai reikalingos valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutarčių nesudarymo;
25.2. dėl teisės į tinkamą viešąjį administravimą pažeidimo.
Dėl UAB „X“ patalpų eksploatacijai reikalingos
valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutarčių nesudarymo
- Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su šioje dalyje aptariamu klausimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos momentus:
26.1. Pareiškėja kreipėsi į Seimo kontrolierę dėl NŽT Skyriaus vedėjo neveikimo, nesprendžiant valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo naujajam patalpų savininkui (Bendrovei) klausimo. Iki skundo pateikimo Seimo kontrolierei nebuvo gautas nei teigiamas, nei neigiamas NŽT Skyriaus atsakymas į Bendrovės kreipimusis. Dėl NŽT Skyriaus tarnautojų veiksmų, gavus Pareiškėjos kreipimąsi, Seimo kontrolierė pasisako atskiroje išvadų dalyje (žr. pažymos 28-29 punktus).
26.2. Valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais (žr. pažymos 14 ir 17 punktus).
Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, būtino statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (žr. pažymos 17 punktą).
Taigi, pastatų ir įrenginių savininkai (nuomininkai) turi įstatyme garantuotą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka išsinuomoti nuosavybės teise jiems priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą.
Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą Žemės įstatyme nustatytais atvejais priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (žr. pažymos 17 punktą).
26.3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais, būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Asmeniui prašant išnuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės nuomą, privalo kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar toks asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę prašomu būdu išsinuomoti žemės sklypą, ir priklausomai nuo nustatytų aplinkybių sudaryti arba atsisakyti sudaryti žemės nuomos sutartį (žr. pažymos 24 punktą).
26.4. Pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 45 punkto nuostatas, valstybinės žemės nuomos teisė perleidžiama kitam asmeniui, kai perleidžiami statiniai, įrenginiai (jų dalys), esantys išnuomotame valstybinės žemės sklype (žr. pažymos 18 punktą). Perleidžiant žemės nuomos teisę į visą valstybinės žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis, joje įrašant naująjį nuomininką, valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų nekeičiant. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo naujasis nuomininkas ir nuomotojas.
26.5. NŽT pateiktais duomenimis, valstybinės žemės sklypo nuomininkas, prieš perleisdamas statinių ar įrenginių (jų dalių) nuosavybės teisę kitam asmeniui, turi kreiptis į valstybinės žemės nuomotoją dėl sutikimo perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (jo dalį), reikalingą perleidžiamam statiniui ar įrenginiui (jo dalims) eksploatuoti, išdavimo. Šį reikalavimą NŽT grindžia Nekilnojamojo turto registro nuostatų 26 punktu, pagal kurį prašymą išregistruoti kitas daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše pateikia šių teisių turėtojas, įstatymo įgaliota institucija arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu ar išregistravimu.
26.6. Iš NŽT tyrimo metu pateiktų duomenų matyti, UAB „Z“ priklausiusių patalpų perdavimas Pareiškėjai buvo įvykdytas anksčiau, nei buvo kreiptasi į NŽT Skyrių dėl valstybinės žemės nuomos teisės perkėlimo, be to UAB „Z“ prašė valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukti, o ne perleisti nuomos teisę kitam subjektui, todėl Taisyklių nuostatos nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomos.
Pareiškėja buvo raštu informuota apie neigiamą NŽT skyriaus sprendimą dėl prašymo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis, informuojant apie šio sprendimo apskundimo galimybę ir tvarką.
26.7. Dėl Pareiškėjos teiginio, kad nesprendžiamas valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo Bendrovei klausimas, pažymėtina, kad tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie NŽT Skyriaus informavimą apie rengimąsi valstybinėje žemėje esančias patalpas perduoti kitam asmeniui (t. y. valstybinės žemės nuomotojo nebuvo paprašyta sutikimo); UAB „Z“ 2021 m. kovo 3 d. kreipimesi NŽT Skyriui buvo suformuluotas prašymas nutraukti 1998 m. m. birželio 26 d. sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis, o ne perleisti valstybinės žemės nuomos teisę kitam asmeniui.
26.8. Atsižvelgdamas į UAB „Z“ 2021 m. kovo 3 d. prašymą (žr. pažymos 4 punktą), NŽT Skyrius 2021 m. balandžio 14 d. nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartis (žr. pažymos 5 punktą).
Vadovaujantis NTR nuostatų 26 punktu, NŽT Skyriaus 2021 m. balandžio 14 d. raštu UAB „Z“ buvo paprašyta kreiptis į RC dėl minėtų valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių pabaigos įregistravimo, informuojant apie tai NŽT Skyrių. (žr. pažymos 6 punktą).
26.9. Valstybinės žemės nuomos sutarčių su Pareiškėja sudarymo klausimu iki skundo Seimo kontrolierei pateikimo Pareiškėja nebuvo informuota.
Tik Seimo kontrolierės atliekamo tyrimo metu NŽT Skyriaus 2022 m. birželio 15 d. raštu Bendrovė buvo informuota apie neigiamą sprendimą dėl prašymo sudaryti patalpų eksploatacijai reikalingos valstybinės žemės nuomos sutartis, nurodant tokio sprendimo priežastį (informuojant apie sutarčių sudarymui būtinų dokumentų nepateikimą ir būtinų veiksmų neatlikimą (UAB „Z“ nesikreipimą į valstybės įmonę Registrų centras dėl buvusios valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo fakto registravimo), išaiškinant tokio sprendimo apskundimo galimybę ir tvarką (žr. pažymos 11 ir 20 punktus). Pareiškėjai paaiškinta, kad nebuvo išpildytos sąlygos, būtinos valstybinės žemės nuomos teisės perleidimui (prieš patalpų perleidimą Pareiškėjai NŽT Skyrius nebuvo informuotas apie tai, nebuvo prašyta valstybinės žemės nuomotojos sutikimo perleisti valstybinėje žemėje esančias patalpas trečiajam asmeniui).
26.10. Tyrimo metu gautais domenimis, 2022 m. liepos 22 d. NTR duomenų bazėje buvo užfiksuotas NŽT Skyriaus vedėjo 2021 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 49VĮ-633-(14.49.2 E.) pasibaigusiomis pripažintų su UAB „Z“ 1998 metais sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių išregistravimo faktas (žr. pažymos 12 punktą).
- 27. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatas, skundo tyrimas nutraukiamas, jei tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia.
Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 17 straipsnio 4 dalies nuostatas, skundo tyrimo metu paaiškėjus, kad skundas nagrinėtinas kitoje institucijoje, skundo tyrimas nutraukiamas.
Atsižvelgiant į tai, kad Seimo kontrolierės tyrimo metu dalis Pareiškėjos skunde nurodyto klausimo buvo išspręsta gera valia, t. y. Pareiškėjai buvo suteiktas išsamus atsakymas apie valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo galimybę, salygas ir tvarką (šis klausimas NŽT Skyriuje spręstinas, tik UAB „X“ pateikus visus NŽT Skyriaus 2022 m. birželio 15 d. rašte nurodytus dokumentus (žr. pažymos 26 punktą), o NŽT Skyriaus neigiamo sprendimo dėl patalpų eksploatacijai reikalingos valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo teisėtumas ginčytinas rašte nurodyta tvarka (žr. 11 ir 20 punktus), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 22 straipsnio 3 dalimi, šios skundo dalies tyrimas nutrauktinas.
Dėl teisės į tinkamą viešąjį administravimą pažeidimo
- Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su šioje dalyje aptariamu klausimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos momentus:
28.1. Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierę dėl NŽT Skyriaus tarnautojų neveikimu pažeistos teisės į tinkamą viešąjį administravimą.
28.2. 2022 m. kovo 3 d. raštu (žr. pažymos 5 punktą) Pareiškėja prašė NŽT Skyriaus spręsti valstybinės žemės sklypo, kuriame yra Bendrovei priklausančios patalpos, dalies nuomos sutarčių sudarymo klausimą.
28.3. Bendrovei buvo teikta tik kopija NŽT Skyriaus 2021 m. balandžio 14 d. rašto, siųsto UAB „Z“ (žr. pažymos 7 punktą), tačiau šio rašto siuntimas negali būti prilyginamas atsakymui į NŽT Skyriuje 2022 m. kovo 18 d. gautą Pareiškėjos 2022 m. kovo 3 d. kreipimąsi (žr. pažymos 5 punktą).
28.4. Į Pareiškėjos 2021 m. kovo 3 d. kreipimąsi (žr. pažymos 5 punktą) NŽT Skyriaus atsakymas pateiktas 2022 m. birželio 17 d. raštu (žr. pažymos 11 punktą), t. y. tik Seimo kontrolierei pradėjus tyrimą dėl galimo teisės į tinkamą viešąjį administravimą pažeidimo. Tik praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo prašymo sudaryti patalpų eksploatacijai reikalingos valstybinės žemės nuomos sutartį Pareiškėja buvo informuota, kad klausimo sprendimui iš esmės neatlikti būtini veiksmai (UAB „Z“ nesikreipė į valstybės įmonę Registrų centras dėl 2021 m. balandžio 13 d. pripažintų pasibaigusiomis valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo fakto registravimo), nepateikti dokumentai (UAB „X“ nepateikė NŽT Skyriui Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos taisyklių 34 punkte nurodytų dokumentų).
28.5. Pagal teisinį reglamentavimą, kiekvienam viešojo administravimo subjektui yra nustatyta pareiga priimti prašymus bei juos nagrinėti pagal įgaliojimus (žr. pažymos 16 punktą). Prašymų nagrinėjimo tvarka ir terminai reglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (žr. pažymos 20 punktą). Nagrinėjant prašymus, Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja specialieji įstatymai.
28.6. Pagal Bendrovės prašymo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį iš UAB „Z“ perimtų pastatų eksploatacijai gavimo NŽT Skyriuje metu (2021 m. kovo 18 d.) galiojusias Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos taisyklių nuostatas, valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija per 10 darbo dienų nuo prašymo išnuomoti žemės sklypą ir kitų dokumentų gavimo turėjo patikrinti, ar prašyme nurodyti visi reikiami duomenys ir pateikti visi Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos taisyklių 34 punkte nurodyti dokumentai, taip pat sutikrinti asmens pateiktus duomenis su Juridinių asmenų registro duomenimis, patvirtinančiais Lietuvos Respublikos juridinio asmens įregistravimą (jeigu naudojamą žemės sklypą pageidauja išsinuomoti Lietuvos Respublikos juridinis asmuo), taip pat su Nekilnojamojo turto registro duomenimis, patvirtinančiais statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą. Jeigu prašyme išnuomoti žemės sklypą nurodyti ne visi reikiami duomenys ar pateikti ne visi dokumentai, valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija nustato iki 15 darbo dienų terminą jiems pateikti ir apie tai raštu praneša asmeniui. Jeigu per nustatytąjį laiką reikiami duomenys ir dokumentai nepateikiami, prašymas išnuomoti žemės sklypą nenagrinėjamas ir kartu su pateiktais dokumentais grąžinamas asmeniui.
28.7. Dėl Bendrovės teiginio, kad negavus atsakymo į 2021 m. kovo 3 d. prašymą, 2021 m. spalio 28 d. buvo pakartotinai kreiptasi į NŽT Skyrių (žr. pažymos 2.4 papunktį), pažymėtina, jog tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių pakartotinio prašymo gavimo NŽT Skyriuje faktą (NŽT duomenimis, šis kreipimasis NŽT Skyriuje nebuvo gautas nei pašto siunta, nei elektroniniu paštu (žr. pažymos 9 punktą)) Tokioje situacijoje Seimo kontrolierė rekomenduotų Pareiškėjai ateityje realizuoti Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 31 punkte numatytą teisę prašyti institucijos, kuriai pateiktas kreipimasis, per 3 darbo dienas nuo prašymo, skundo gavimo institucijoje dienos atsiųsti pažymą apie priimtus dokumentus (žr. pažymos 22 punktą).
28.8. NŽT Skyriaus atsakymas 2022 m. birželio 17 d. raštu į 2021 m. kovo 18 d. NŽT Skyriuje gautą Pareiškėjos 2021 m. kovo 3 d. kreipimąsi pateiktas, pažeidžiant tuo metu galiojusių Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos taisyklių 35 punkte nustatytą 10 darbo dienų terminą (žr. pažymos 18 punktą). Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių Pareiškėjos informavimą nustatytu terminu (per 10 darbo dienų nuo prašymo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis NŽT skyriuje gavimo) apie trūkstamus dokumentus, apie 15 darbo dienų termino šiems dokumentams pateikti nustatymą, apie prašymo (nepateikus reikalingų nuomos klausimo sprendimui dokumentų) grąžinimą Bendrovei.
28.9. NŽT Skyriaus 2022 m. birželio 17 d. rašte nenurodytas teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis buvo atsisakyta tenkinti NŽT skyriuje 2021 m. kovo 18 d. gautą Pareiškėjos 2021 m. kovo 3 d. prašymą sudaryti naujas valstybinės žemės nuomos sutartis, t. y. nenurodyta konkreti teisės akto nuosta, kuria vadovaujantis atsisakyta sudaryti sutartis.
Vienas pagrindinių principų, kuriais grindžiama viešojo administravimo subjektų veikla, yra įstatymo viršenybės, teisėtumo principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (žr. pažymos 16 punktą).
28.10. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išsamios, argumentuotos, teisės aktų nuostatomis pagrįstos informacijos nesuteikimas laiku sudaro sąlygas abejoti institucijų veiklos skaidrumu, teisėtumu (žr. pažymos 16 punktą).
Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs atsakingo valdymo principą (žr. pažymos 23 punktą), kuris yra įtvirtintas Konstitucijoje (žr. pažymos 13 punktą), numatant, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
Be to, įstatymų leidėjas įpareigoja valstybės tarnautojus būti atvirais dialogui, bendradarbiavimui, gerbti žmogaus teises ir laisves, laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (žr. pažymos 15 punktą).
- Apibendrinant darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog, NŽT Skyriuje 2021 m. kovo 18 d. gavus Pareiškėjos 2021 m. kovo 3 d. kreipimąsi (žr. pažymos 5 punktą), rengiant atsakymą į jį buvo laikytasi tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų (žr. pažymos 28 punktą). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad buvo pažeisti teisėtumo ir atsakingo valdymo principai (žr. pažymos 13 ir 23 punktus), Pareiškėjos teisė į tinkamą viešąjį administravimą (žr. pažymos 16 punktą), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši skundo dalis pripažintina pagrįsta.
SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI
- 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 22 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:
uždarosios akcinės bendrovės „X“ skundo dalies tyrimą dėl UAB „X“ patalpų eksploatacijai reikalingos valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutarčių nesudarymo, nutraukti.
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:
uždarosios akcinės bendrovės „X“ skundo dalį dėl teisės į tinkamą viešąjį administravimą pažeidimo pripažinti pagrįsta.
SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė rekomenduoja:
32.1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui –
32.1.1. NŽT Skyriaus atsakymas 2022 m. birželio 17 d. raštu į 2021 m. kovo 18 d. NŽT Skyriuje gautą Pareiškėjos 2021 m. kovo 3 d. kreipimąsi pateiktas, pažeidžiant tuo metu galiojusių Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos taisyklių 35 punkte nustatytą 10 darbo dienų terminą (žr. pažymos 18 punktą), nenurodant teisinio atsisakymo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis pagrindo, t. y. konkrečios teisės akto nuostatos, kuria vadovaujantis priimtas neigiamas sprendimas dėl prašymo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis;
32.1.2. inicijuoti ir užtikrinti, kad būtų išspręstas klausimas dėl tarnautojo, turėjusio pareigą parengti atsakymą į NŽT Skyriuje 2021 m. kovo 18 d. gautą Bendrovės 2021 m. kovo 3 d. kreipimąsi, tarnybinės atsakomybės (pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, Seimo kontrolieriui atlikus tyrimą ir nustačius pažeidimą, tarnybinės nuobaudos skyrimui nustatytas trejų metų nuo nusižengimo padarymo terminas (žr. pažymos 15 punktą));
32.1.3. užtikrinti, kad NŽT būtų laikomasi Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos taisyklių 35 punkte nustatyto reikalavimo apie valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymui trūkstamus dokumentus asmenis informuoti nustatytu terminu, t. y. per 10 darbo dienų nuo prašymo išnuomoti žemės sklypą ir kitų dokumentų gavimo institucijoje (žr. pažymos 18 punktą), įgyvendinant teisėtumo, atsakingo valdymo bei pagarbos žmogui ir valstybei principus (žr. pažymos 13, 15-16 ir 23 punktus).
Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierę Eriką Leonaitę pavaduojanti
Seimo kontrolierė Milda Vainiutė