PAŽYMA DĖL UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „X“ SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE APLINKOS MINISTERIJOS

Dokumento numeris 4D-2024/1-643
Data 2024-08-20
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „X“ SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE APLINKOS MINISTERIJOS
Kontrolierius Erika Leonaitė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo uždarosios akcinės bendrovės „X“ (toliau – Pareiškėja), kurios interesams atstovauja R.M.P. (toliau tekste ir citatose – Pareiškėjos atstovė), skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir citatose – NŽT) pareigūnų veiksmų (neveikimo) per teisės aktais nustatytą terminą nepateikiant atsakymo į Pareiškėjos (Pareiškėjos atstovės) 2024 m. gegužės 9 d. prašymą dėl sutikimo (neprieštaravimo) dėl melioracijos įrenginių (sausintuvų) naikinimo (toliau – Skundas).

 

  1. Pareiškėjos atstovė Skunde nurodo:

2.1. „[…] 2024 m. gegužės 9 d. kreipėsi į NŽT su prašymu pateikti sutikimą (neprieštaravimą) dėl melioracijos įrenginių (sausintuvų) naikinimo valstybinėje žemėje dėl projektuojamo elektros tinklo bei įvažiavimo į sklypą <…>, Vilniaus r. sav., kad Nr. <…>“ (toliau tekste ir citatose – Prašymas) (Prašymas NŽT užregistruotas tik 2024 m. gegužės 14 d. Nr. 1GD-12473).

2.2. „Iki šios dienos [iki Skundo pateikimo Seimo kontrolierei] nėra gautas atsakymas, nors paslaugos atlikimo terminas buvo 2024-06-11.“

 

  1. Pareiškėjos atstovė Seimo kontrolierės prašo: „[…] patikrinti bei įpareigoti NŽT atsakingus darbuotojus nedelsiant vykdyti jiems priskirtus įpareigojimus“; „[…] įpareigoti NŽT vadovus taikyti darbuotojams atitinkamas nuobaudas“.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Iš NŽT pateiktos informacijos nustatyta:

4.1. „Pareiškėjos atstovės Prašymas […] su priedais NŽT gautas 2024-05-09 17.49 val., užregistruotas 2024-05-14 (reg. Nr. 1GP-12473) […]. Pareiškėjos atstovės Prašymas NŽT nebuvo užregistruotas jo gavimo dieną dėl NŽT dokumentų valdymo sistemos sutrikimų“.

4.2. „NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius (toliau – Skyrius) Pareiškėjos atstovės Prašymą […] išnagrinėjo ir atsakymą pateikė 2024-07-03 raštu Nr.1SD-41382-(15.2.48 E.) „Dėl melioracijos įrenginių nurašymo“, jame nurodydamas, kad neprieštarauja, kad valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. <…>) ir valstybinėje žemėje, kuri ribojasi su minėtu žemės sklypu ir yra <…> kaime, <…> seniūnijoje, Vilniaus rajone, būtų nurašyti melioracijos įrenginiai pagal Pareiškėjos atstovės pridėtą topografijos planą“.

4.3. „[…] Skyrius Pareiškėjos atstovei atsakymą pateikė ne per 20 d. d., kaip numatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje, bet per 38 darbo dienas nuo prašymo NŽT gavimo dienos. Dėl šių aplinkybių apgailestaujame.

[…] Pareiškėjos atstovė apie Prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą nebuvo informuota.

[…] dėl darbuotojų trūkumo, ypač didelio NŽT specialistams tenkančio darbo krūvio ir pateiktų didelės apimties dokumentų įvertinimo nebuvo galimybės išnagrinėti Pareiškėjos atstovės prašymo Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos įstatymai

5.1. Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio „Seimo kontrolierių tiriami skundai“ 1 dalis – „Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje“.

5.2. Viešojo administravimo įstatymo:

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“

11 straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“ 1 dalis – „Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“

 

  1. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės):

32 punktas – „Prašymai ir skundai, išskyrus prašymus ir skundus, į kuriuos Taisyklių 18 punkte nustatyta tvarka galima atsakyti iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus.“

47 punktas – „Atsakyme į prašymą […] asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo […] apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika:

7.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas (pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2016 m. birželio 1 d. pasitarime), konstatuojama:

„[…] Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (šiuo aspektu žr. 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr. 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). […]. Gero administravimo principas yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas. Gero administravimo principas įtvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). […]. Nepaisant to, kad Viešojo administravimo įstatyme gero administravimo principas tiesiogiai nėra įtvirtintas, jis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išvedamas iš Konstitucijos nuostatų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas inter alia gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015).“

7.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendime (administracinė byla Nr. A602-1189/2013) konstatuota: „[…] viešojo administravimo subjektui nustatomi procedūriniai terminai sprendimo priėmimui, tokie terminai yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją.“

 

Tyrimui reikšminga Seimo kontrolierių praktika

 

  1. Seimo kontrolierė, ištyrusi X skundą prieš NŽT, 2024 m. liepos 4 d. pažymoje Nr. 4D-2024/1-318 atkreipė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėmesį į tai, kad žmogiškųjų išteklių trūkumas bei dėl to padidėjęs darbo krūvis neatleidžia NŽT nuo pareigos teisės aktuose nustatytais terminais išnagrinėti pareiškėjų kreipimusis bei priimti sprendimus (pateikti atsakymus), bei rekomendavo informuoti, kokių veiksmų ėmėsi (imsis) Aplinkos ministerija, kaip NŽT ministerijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, siekdama užtikrinti, kad kreipimaisi NŽT būtų išnagrinėjami (sprendimai priimamai) per teisės aktuose nustatytus terminus.

Aplinkos ministerija Seimo kontrolierę informavo: „[…] 2024 m. I ketvirtį įsigaliojo svarbūs valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir administravimo pokyčiai: dalį NŽT vykdytų funkcijų perėmė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos; valstybinė žemė miestuose ir miesteliuose patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms. Šiais pokyčiais siekiama, kad valstybinės žemės valdymo ir administravimo procesai būtų efektyvesni, mažėtų administracinė našta, o valstybinės žemės valdymas būtų kuo skaidresnis. Minėtu laikotarpiu keitėsi ir NŽT struktūra. Didžiausias struktūrinis pokytis yra susijęs su 50 teritorinių skyrių jungimu į 5 žemės tvarkymo ir administravimo skyrius (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų). Visi šie pokyčiai sąlygojo žmogiškųjų resursų kaitą ir, atitinkamai, tarnybos pareigūnų vykdomų užduočių, be kita ko, prašymų, skundų nagrinėjimą, perskirstymą. Tokios aplinkybės gali paaiškinti Seimo kontrolierės pažymoje nurodytų funkcijų vykdymo vėlavimus.

Aplinkos ministerija, kaip NŽT pagal pavaldumą kuruojanti institucija, reguliariai organizuoja pasitarimus (kas savaitę), kurių metu aptariami įvairūs probleminiai klausimai, diskutuojama dėl teisės aktų taikymo, siekiant vieningos praktikos formavimo ir spartesnio sprendimų priėmimo.

[…] siekdama padidinti NŽT paslaugų prieinamumą, nuo 2024 m. balandžio 2 d. NŽT atnaujino asmenų aptarnavimą rajonuose, buvusiose patalpose. Gyventojai gyvai priimami kiekvieną antradienį 46-iuose padaliniuose. NŽT darbuotojai atvykusiems interesantams suteiks bendro pobūdžio informaciją savo kompetencijos klausimais, taip pat priims registruoti gaunamus dokumentus. […].

[…] nuo 2024 m. sausio 1 d. besikreipiantiems asmenims sudarytos sąlygos patogiai, neišėjus iš namų, pateikti prašymus arba gauti reikiamą konsultaciją elektroninių ryšių priemonėmis […].

Pažymėtina, kad perkėlus administracinių paslaugų teikimą į elektroninę erdvę, asmenų aptarnavimas vieno langelio principu efektyvesnis ir skaidresnis, didinama aptarnavimo kokybė, sudaromos galimybės standartizuoti procesus, užtikrinama vienoda praktika, mažinama korupcijos rizika, sudarytos sąlygos darbuotojų darbo laiką skirti kokybiškam administracinių paslaugų teikimui.

Siekiant sudaryti galimybes asmenims reikiamą informaciją NŽT kompetencijos klausimais gauti maksimaliai greitai ir patogiai – nuo 2024 m. sausio 1 d. veikia NŽT skambučių centras. Asmenims, paskambinusiems tel. 8 706 86 666, informacija NŽT kompetencijai priskirtais klausimais suteikiama greitai ir kokybiškai. Asmenų aptarnavimo telefonu plėtra taip pat sudaro sąlygas objektyviai vertinti asmenų aptarnavimo telefonu kokybę ir atsižvelgiant į asmenų pateiktus pokalbių įvertinimus (pasibaigus pokalbiui prašoma įvertinti pokalbį 5 balų skalėje, kai 1 balas yra neigiamas įvertinimas, o 5 balai – labai geras įvertinimas) nuosekliai ją tobulinti, keliant asmenis aptarnaujančių NŽT darbuotojų kvalifikaciją. […].

Manome, kad aukščiau nurodytos kompleksinės priemonės padės spręsti Seimo kontrolierės pažymoje įvardintas darbų organizavimo problemas.“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Apibendrinus Skundo tyrimo metu gautą informaciją, teisės aktų nuostatas, pacituotas pažymos 5–6 punktuose, teismų ir Seimo kontrolierių darbo praktiką (pažymos 7–8 punktai), susijusias su NŽT pareigūnų veiksmais (neveikimu) per teisės aktais nustatytą terminą nepateikiant atsakymo į Pareiškėjos (Pareiškėjos atstovės) Prašymą, konstatuotina:

9.1. Seimo kontrolieriai, vadovaudamiesi Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje (pažymos 5.1 papunktis).

9.2. Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu prašymas gautas po darbo valandų, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena (pažymos 5.2 papunktis).

Pareiškėjos atstovės Prašymas NŽT gautas 2024 m. gegužės 9 d. 17.49 val. (pažymos 4.1 papunktis), t. y. po darbo valandų, todėl laikytina, kad minėtas Prašymas NŽT gautas 2024 m. gegužės 10 d.

NŽT pažymėjo, jog Pareiškėjos atstovės Prašymas NŽT užregistruotas tik 2024 m. gegužės 14 d., t. y. praėjus 2 darbo dienoms nuo jo gavimo, dėl NŽT dokumentų valdymo sistemos sutrikimų (pažymos 4.1 papunktis).

Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisykles, kurių 32 punkte nustatyta, jog prašymai turi būti išnagrinėjami per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus, t. y. per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos (pažymos 5.2 papunktis, 6 punktas). Dėl objektyvių priežasčių prašymų nagrinėjimo terminas, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatomis, gali būti pratęstas (ne ilgiau kaip 10 darbo dienų), apie tai turi būti informuojamas asmuo, pateikęs prašymą, bei jam turi būti nurodomos pratęsimo priežastys (pažymos 5.2 papunktis).

NŽT atsakymą į Pareiškėjos atstovės Prašymą pateikė 2024 m. liepos 3 d. raštu Nr.1SD-41382-(15.2.48 E.) „Dėl melioracijos įrenginių nurašymo“ (toliau – 2024 m. liepos 3 d. raštas), kuriame nurodė, jog neprieštarauja, kad valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. <…>) ir valstybinėje žemėje, kuri ribojasi su minėtu žemės sklypu ir yra <…> kaime, <…> seniūnijoje, Vilniaus rajone, būtų nurašyti melioracijos įrenginiai pagal Pareiškėjos atstovės pridėtą topografijos planą (pažymos 4.2 papunktis).

Taigi, atsižvelgus į tai, kad Pareiškėjos atstovės Prašymas NŽT gautas 2024 m. gegužės 10 d. (NŽT užregistruotas 2024 m. gegužės 14 d.), o atsakymas į jį pateiktas NŽT 2024 m. liepos 3 d. raštu, darytina išvada, jog NŽT Pareiškėjos atstovės Prašymo nagrinėjimo metu nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytu 20 darbo dienų prašymų nagrinėjimo terminu. Įvertinus NŽT pateiktą informaciją, t. y. tai, kad Pareiškėja (Pareiškėjos atstovė) nebuvo informuota apie Prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą (pažymos 4.3 papunktis), darytina išvada, kad NŽT Pareiškėjos atstovės Prašymo nagrinėjimo metu nesivadovavo ir Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis, jog prašymo nagrinėjimo terminas, esant objektyvioms priežastims, gali būti pratęstas (iki 10 darbo dienų), apie tai turi būti informuojamas asmuo, pateikęs prašymą, bei nurodomos pratęsimo priežastys.

9.3. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 47 punkte nustatyta, jog atsakyme į prašymą asmuo turi būti informuojamas apie išsamią atsakymo apskundimo tvarką (pažymos 6 punktas).

Pažymėtina, kad NŽT 2024 m. liepos 3 d. rašte nenurodė pateikto atsakymo apskundimo tvarkos (pažymos 4.3 papunktis). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad NŽT Pareiškėjos atstovės Prašymo nagrinėjimo metu nesivadovavo pirmiau minėtomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 47 punkto nuostatomis.

 

  1. Įvertinus tai, kas pirmiau išdėstyta, tai, kad NŽT Pareiškėjos atstovės Prašymo nagrinėjimo metu nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatomis (pažymos 9.2 papunktis), Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 47 punkto nuostatomis (pažymos 9.3 punktas), skundas dėl NŽT pareigūnų veiksmų (neveikimo) per teisės aktais nustatytą terminą nepateikiant atsakymo į Pareiškėjos atstovės Prašymą pripažintinas pagrįstu.

 

  1. Seimo kontrolierė atkreipia NŽT dėmesį į tai, kad nagrinėjant asmenų prašymus (skundus) privaloma vadovautis teisės aktuose nustatytais terminais, kurie skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją. Pažymėtina, jog atsakymų (sprendimų) nepateikimas asmenims per teisės aktuose nustatytus terminus, apskundimo tvarkos nenurodymas pareiškėjams pateikiamuose atsakymuose nedera su gero administravimo principu, kuris, kaip ne kartą savo sprendimuose yra akcentavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas bei kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (pažymos 7.1–7.2 papunkčiai).

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia uždarosios akcinės bendrovės „X“ skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) per teisės aktų nustatytą terminą nepateikiant atsakymo į Pareiškėjos atstovės Prašymą pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos rekomenduoja:

13.1. atkreipti dėmesį į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai, nagrinėdami Pareiškėjos atstovės Prašymą, nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatomis (atsakymą į Pareiškėjos atstovės Prašymą pateikė vėliau nei per 20 darbo dienų, neinformavo Pareiškėjos atstovės apie Prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą; pažymos 9.2 papunktis), Asmenų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 47 punkto nuostatomis (2024 m. liepos 3 d. rašte nenurodė pateikto atsakymo apskundimo tvarkos; pažymos 9.3 papunktis);

13.2. atkreipti dėmesį į tai, kad atsakymų (sprendimų) nepateikimas asmenims per teisės aktuose nustatytus terminus, apskundimo tvarkos nenurodymas pareiškėjams pateikiamuose atsakymuose nedera su gero administravimo principu, kuris yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas bei kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, bei imtis veiksmų, kad ateityje minėti pažeidimai nepasikartotų.

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją (Pareiškėjos atstovę) ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p.  [email protected]).

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                               Erika Leonaitė