PAŽYMA DĖL UAB „X“ IR UAB „Y“ SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ IR NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS
Dokumento numeris | 4D-2021/1-1202 |
---|---|
Data | 2022-06-17 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL UAB „X“ IR UAB „Y“ SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ IR NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS |
Kontrolierius | Erika Leonaitė/Milda Vainiutė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Tuometis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Augustinas Normantas gavo UAB „X“, kurios interesus atstovauja advokatė A, ir UAB „Y“, kurios interesus atstovauja B, (toliau UAB „X“ ir UAB „Y“ kartu vadinami ir Pareiškėjais) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės (toliau vadinama – Savivaldybė) administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus pareigūnų galimai biurokratiškų veiksmų (neveikimo) tinkamai nesprendžiant klausimo, susijusio su valstybinės žemės, užstatytos <…> metalinių garažų bendrijos „Z“ (toliau vadinama ir Bendrija) narių metaliniais garažais, atlaisvinimu.
- Pareiškėjai skunde Seimo kontrolieriui, be kita ko, nurodė:
2.1. „UAB „X“ yra savininkė žemės sklypų […], esančių <…>, Vilniuje (unikalus Nr. <…>, registro Nr. <…>), <…>, Vilnius (unikalus Nr. <…>, registro Nr. <…>), <…>, Vilnius (unikalus Nr. <…>, registro Nr. <…>), <…> (unikalus Nr. <…>, registro Nr. <…>), <…> (unikalus Nr. <…>, registro Nr. <…>), <…> (unikalus Nr. <…>, registro Nr. <…>). UAB „Y“ yra potencialus investuotojas, kuris pagal sudarytus susitarimus su UAB „X“, ketina investuoti į prekybos centro statybos projektą dalyje minėtų žemės sklypų <…>, Vilniuje.“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta)
2.2. „UAB „X“ nuosavybės teise valdomi žemės sklypai <…>, Vilniuje, ribojasi su valstybinės žemės sklypais, kurie yra savavališkai užimti bei be jokio teisinio pagrindo naudojami 2–osios metalinių garažų bendrijos „Z“ […] (toliau – Bendrija).“
2.3. „UAB „X“ 2021 m. birželio 9 d. skundu kreipėsi į LR Seimo kontrolierių įstaigą, Vilniaus miesto Merą R. Š., Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrių, Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos dėl to, kad valstybės/savivaldybės institucijos nevykdo savo pareigų ir nesiima jokių veiksmų dėl to, kad neteisėtas valstybinės žemės naudotojas Bendrija savavališkai pastatytais metaliniais garažais, savavališkai pastatytomis metalinėmis, vielos tinklo tvoromis, geležiniais vartais, užtvarais, bendrijos administraciniu statiniu/vagonėliu yra užėmusi valstybinę žemę, riboja patekimą į UAB „X“ priklausančius žemės sklypus, teršia aplinką, teritoriją statybinėmis atliekomis, senomis padangomis, neteisėtai įrengtu lauko tualetu, o toks valstybės/savivaldybės institucijų neveikimas ir teisės aktais priskirtų pareigų nevykdymas pažeidžia UAB „X“ kaip kaimyninio žemės sklypo savininko, statytojo, investuotojo teises ir interesus, taip pat atkreipė dėmesį, kad tokiu neveikimu institucijos daro žalą valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės interesams.“
2.4. „[…] Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. liepos 12 d. rašte […] nurodė, kad: (i) 2020 m. paragino metalinių garažų savininkus atlaisvinti valstybinę žemę per nustatytą terminą, o neatlaisvinus iki 2020 m. rugsėjo 30 d. inicijavo teisminius procesus dėl garažų nukėlimo ir teritorijos sutvarkymo; (ii) procesą sunkina tai, kad nei savivaldybei nei Nacionalinei žemės tarnybai nepavyksta iš Bendrijos pirmininko gauti informacijos apie metalinių garažų savininkus/naudotojus; (iii) pasiūlė UAB „X“ pačiam inicijuoti teisminius ginčus prieš garažų savininkus.“
2.5. „Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2021 m. rugpjūčio 12 d. rašte […] nurodė, kad: (i) dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimo iškvietė galimą pažeidėją dėl protokolo surašymo, tačiau pažeidėjas neatvyko, tik pateikė paaiškinimus; (ii) kreipėsi į savivaldybę dėl informacijos apie metalinių garažų savininkus/naudotojus, tačiau duomenų negavo, dėl ko negali inicijuoti administracinio nusižengimo teisenos Bendrijos atžvilgiu bei pasiūlė savivaldybei organizuoti metalinių garažų nukeldinimo procedūrą.“
2.6. „Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdyba 2021 m. birželio 23 d. raštu […] nurodė, kad (i) teritorijoje yra mišrių atliekų, įskaitant padangų, medienos ir statybines atliekas; (ii) iškėlus laikiną statinį, jei savininkas teritorijos nesutvarko, savivaldybės administracijos atsakingas padalinys organizuoja šio žemės sklypo tvarkymo darbus; (iii) savivaldybės administracijos pareigūnai turi įgalinimas pradėti administracinių nusižengimų teiseną už teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus.“
2.7. „Pažymėtina, kad pastaruoju metu pareiškėjai konstatavo faktus […], kurie dar kartą patvirtina tai, kad valstybės ir savivaldybės institucijos neatlieka savo pareigų ir jau ilgus metus besitęsiančiu neveikimu leidžia Bendrijai ir toliau daryti pažeidimus, nes ant ribos tarp valstybės žemės sklypo ir UAB „X“ priklausančio žemės sklypo yra tiesiama nauja metalinė tvora, teritorijoje ženkliai didėja atliekų kiekis, kurios jau laikomos ne tik valstybinės žemės sklype, kurioje neteisėtai veikia Bendrija, bet atliekos jau perkeliamos ir į UAB „X“ priklausantį žemės sklypą.“
2.8. „Akcentuotina, kad pareiškėjų teises ir interesus pažeidžia ne Bendrija ir ne jos veiksmai yra skundžiami, pareiškėjų teises ir interesus pažeidžia valstybės ir savivaldybės institucijos, nes jos nevykdydamos savo teisės aktuose nustatytų pareigų neužtikrina tinkamo valstybės žemės sklypo valdymo, viešosios tvarkos palaikymo, pasyviais veiksmais leidžia tretiesiems asmenims neteisėtai naudotis valstybės turtu, teršti aplinką atliekomis, taigi leidžia daryti pažeidimus, ko pasekmė – pareiškėjų kaip kaimyninio žemės sklypo savininko/potencialaus investuotojo teisių ir interesų pažeidimas. Negana to, savivaldybė pareiškėjų vykdomam statybos projektui išduodama prisijungimo prie komunikacijų sąlygas sukuria pareigą pareiškėjams sutvarkyti infrastruktūrą teritorijos, kurioje pareiškėjai negali įgyvendinti įsipareigojimų, nes pati savivaldybė neužtikrina, kad teritorija būtų atlaisvinta. Dar kartą akcentuotina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020-12-23 išdavė prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. 20/2123 (projekto pavadinimas – Daugiabučio gyvenamojo namo <…>, Vilniuje statybos projektas) ir nurodė suprojektuoti bei įrengti: (1) Linkmenų g. atkarpą nuo Durpių g. iki Kernavės g. Linkmenų g. atkarpos techniniai parametrai: dviejų eismo juostų asfalto dangos važiuojamoji dalis, betoninių plytelių šaligatviai. Gatvę projektuoti ir įrengti su apšvietimu; (2) Kernavės g. atkarpą ties sklypo vakarine riba. Kernavės g. atkarpos techniniai parametrai: ne siauresnė kaip dviejų eismo juostų asfalto dangos važiuojamoji dalis; betoninių plytelių šaligatviai, dviračių takas. Gatvę projektuoti ir įrengti su apšvietimu ir želdiniais. Tačiau UAB „X“ ir investuotojas UAB „Y“ negali įgyvendinti savivaldybės išduotų prisijungimo sąlygų, kadangi nurodytose sutvarkyti teritorijose, kurios priklauso valstybei iki šiol yra neteisėtai pastatyti metaliniai garažai, tvoros. Be to, UAB „X“ negali įvykdyti ir įsipareigojimų savivaldybei, kadangi UAB „X“ pagal pasirašytas 2011-10-28 sutartis, išvysčiusi numatytą projektą turės perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai UAB „X“ nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus – 0,0110 ha žemės sklypas (unikalus Nr. <…>, registro Nr. <…>), 0,0147 ha žemės sklypas (unikalus Nr. <…>, registro Nr. <…>), 0,0082 ha žemės sklypas (unikalus Nr. <…>, registro Nr. <…>), kurių rinkos vertė yra apie 100.000 Eur.“
2.9. „[…] dėl nurodytų pažeidimų ir institucijų biurokratizmo pareiškėjai patiria turtinę žalą, nes šiuo metu esant itin palankiai nekilnojamojo turto rinkai, negali vystyti projekto ir realizuoti turto, gauti pajamas. Žalą patiria ir valstybė/savivaldybė, nes be jokio teisėto pagrindo ir atlygio metalinių garažų savininkai naudojasi valstybine žeme, naudodamiesi ja teršią aplinką, taigi, daro žalą aplinkai, o neatlaisvindami valstybinės žemės neleidžia šioje teritorijoje vykdyti investicinių projektų, tvarkyti infrastruktūrą ir tretiesiems asmenims vykdyti prisiimtų įsipareigojimų savivaldybei/valstybei. Taigi valstybės/savivaldybės institucijų biurokratiniai veiksmai daro turtinę žalą pačiai valstybei/savivaldybei, todėl tokie biurokratiniai veiksmai turi būti tinkamai įvertinti, o atsakingi asmenys atsakyti už tokias biurokratinių veiksmų pasekmes.”
2.10. „[…] Įvertinus faktinėse aplinkybėse nurodytus įstaigų raštus, kuriuose pateikta abstrakti informacija be jokių konkrečių faktų, be jokių pagrindžiančių dokumentų, darytina išvada, kad valstybės/savivaldybės institucijos formaliai pažvelgė į situaciją, atliko minimalius veiksmus, nedavusius jokių rezultatų. Todėl nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad institucijų veiksmai nėra biurokratiniai, priešingai, vertinant institucijų veiksmus joms suteiktų įgalinimų ir turimų įrankių aspektu veiksmai yra akivaizdžiai nepakankami, kad būtų pasiektas rezultatas – valstybinė žemė būtų atlaisvinta, pažeidimai, darantys žalą tiek valstybei/savivaldybei tiek ir pareiškėjams pašalinti.“
2.11. „Savivaldybė nurodė, kad inicijavo teisminius procesus dėl valstybinės žemės atlaisvinimo, bet nepateikė jokios informacijos kiek procesų pradėta, kokia jų vykdymo eiga, kiek faktiškai garažų iškeldinta, nes faktinė situacija rodo ką kitą – nėra jokio situacijos pasikeitimo, jokie garažai nėra iškeldinami, jokios tvoros nėra šalinamos, priešingai, statomos naujos, atliekų ne tik kad nemažėja, bet daugėja, nors Aplinkos apsaugos departamentas savo rašte nurodė, kad būtent savivaldybė atsakinga už teritorijos tvarkymą ir administracinės nusižengimų teisenos pradėjimą. Savivaldybė nepateikė jokios informacijos ar buvo ieškoma pažeidėjų, ar surašyti protokolai, ar ėmėsi veiksmų sutvarkyti teritoriją, kuri jau ilgą laiką primena šiukšlyną, o ne centrinę Vilniaus miesto dalį.“
2.12. „Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad iniciavo administracinio nusižengimo teiseną, kvietė pažeidėją, kuris neatvyko, tačiau taip ir nenurodo, kaip buvo baigtas procesas, ar ėmėsi priemonių pažeidėjo atvesdinimui, ar surašė protokolą, kokių tolimesnių veiksmų ėmėsi.“
2.13. „Institucijos viena kitos prašo informacijos apie metalinių garažų savininkus, viena kitai siūlo pradėti teisminius procesus dėl valstybinės žemės atlaisvinimo, tačiau nė viena nesiima jokių realių veiksmų, kad tokią informaciją gauti, kad efektyviai vykdyti valstybinės žemės atlaisvinimo nuo neteisėtų statinių procedūrą, nors turi įgalinimus taikyti administracinio poveikio priemones, baudas, teisę naudotis registrais, prašyti teismų išreikalauti duomenis. Ši situacija jau tęsiasi nuo 2003 m., iki šiol nėra jokio situacijos pasikeitimo, rezultato, tai akivaizdus institucijų veiksmų/sprendimų vilkinimas, pagrindžiantis biurokratizmą.“
2.14. „Pareiškėjai kreipėsi į UAB „C ir gavo duomenis iš teisminės bylos, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl metalinių garažų iškeldinimo iš UAB „C“ (dabar UAB „X“) priklausančių žemės sklypų – bendrijos narių, kurių metaliniai garažai stovi ant valstybinės žemės, sąrašą 2015 m. spalio 15 d. duomenimis […]. Pažymėtina, kad savivaldybė dalyvavo šioje teisminėje byloje, todėl turi šiuos duomenis, kurių nepanaudoja.“
2.15. „[…] Dėl nesuprantamų priežasčių iki šiol nėra imamasi veiksmų, kad būtų iškeldintas pačios Bendrijos administracinis laikinasis statinys/vagonėlis, metaliniai užtvarai, tvoros, kuriais aptverta Bendrijos neteisėtai naudojama teritorija, nes akivaizdu, kad tam nereikia nustatyti metalinių garažų savininkų, o atsakomybėn turi būti traukiamas Bendrijos pirmininkas, kuris yra atsakingas už Bendrijos veiklos organizavimą ir Bendrijos turtą – šiuo atveju neteisėtą valstybinės žemės užėmimą statant laikinus statinius ir neteisėtą Bendrijos veiklą šioje teritorijoje. Taip pat nesuprantama, kaip neteisėtai valstybinės žemės teritorijoje veikianti Bendrija, naudodamasi užimto valstybinės žemės sklypo adresu <…>, Vilnius, kur registruota Bendrijos buveinė (esant ar ne žemės sklypo savininko sutikimui), sudarė elektros tiekimo sutartį su elektros tiekėjais. […] savivaldybė nesiima jokių veiksmų, kad pašalintų Bendrijos neteisėtus veiksmus, nors Bendrijos pirmininkas ir jo kontaktinė informacija yra žinoma. Manytina, kad priverstinės priemonės taikomos Bendrijai ir jos pirmininkui leistų efektyviau pasiekti rezultato ir dėl metalinių garažų iškeldinimo.“
2.16. „[…] Institucijos nepagrįstai siekia perkelti jiems priklausančių pareigų vykdymą pareiškėjams, tai nesuderinama su viešojo administravimo principais. Institucijoms yra suteikti įgalinimai veikti tokioje situacijoje, pareiškėjai kaip privatūs asmenys negali ginti viešo intereso ir ginti valstybės interesus tokioje situacijoje. Ne tik negali, bet ir neprivalo, pareiškėjai, kaip ir numato civilinio kodekso nuostatos, kreipiasi į kaimyninio žemės sklypo savininką – valstybę/jos atstovus, kad ji užkirstų kelią jai priklausančioje teritorijoje neteisėtai veikiančio subjekto daromiems pažeidimams, kurie pažeidžia pareiškėjų teises ir interesus ir jie dėl šių pažeidimų negali tinkamai naudotis savo nuosavybe, taip pat negali įvykdyti savo įsipareigojimų savivaldybei.“
- Pareiškėjai skunde Seimo kontrolieriaus prašė:
„[…] įvertinti situaciją ir priimti reikiamus sprendimus.“
- Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. XIV-719 Erika Leonaitė paskirta Lietuvos Respublikos Seimo kontroliere valstybės institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti, bei remiantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatančia, kad Seimas skiria vieną Seimo kontrolierių valstybės institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti ir vieną Seimo kontrolierių savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti, Seimo kontrolieriaus A. Normanto pradėtą tyrimą dėl Pareiškėjų skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su NŽT tarnautojų veiksmais (neveikimu), atliko ir vertinimą teikia Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, o skundo tyrimo dalį dėl Savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmų (neveikimo) atliko ir tyrimo išvadas dėl jo teikia Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Milda Vainiutė.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Skundo tyrimo metu Pareiškėjai Seimo kontrolieriui papildomai pateikė dokumentus, iš kurių nustatyta:
5.1. Savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 12 d. rašte Nr. A51-60782/21(3.3.10.4E-AD24), kuriuo buvo atsakyta Seimo kontrolieriui ir UAB „X“ atstovei dėl Pareiškėjų skundžiamos situacijos, be kita ko, buvo nurodyta:
5.1.1. „[…] Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 30-1418/20 „Dėl valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais“ Savivaldybės administracija paragino metalinių garažų savininkus atlaisvinti valstybinę žemę per nustatytą terminą (https://aktai.vilnius.lt/document/30341621). Šiame teisės akte taip pat numatyti Savivaldybės administracijos padalinių veiksmai metalinių garažų savininkams neatlaisvinus valstybinės žemės iki 2020 m. rugsėjo 30 d. įskaitytinai. Po šio termino žinomų neiškeltų metalinių garažų savininkų atžvilgiu iki dabar inicijuojami priverstinio metalinių garažų nukėlimo ir teritorijos sutvarkymo teisminiai procesai. Visi pateikti ieškiniai tenkinami, sudaromos ir taikos sutartys.“
5.1.2. „[…] Atsižvelgdami į tai, kad neturime „Z“ bendrijos garažų savininkų duomenų, o turimos informacijos bendrijos pirmininkas nepateikia, 2021 m. vasario 2 d. raštu Nr. A51-9719/21 kreipėmės į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) su prašymu vykdyti teiseną, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnyje, t. y. išreikalauti duomenis. Kaip mus 2021 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 49SD-3334-(14.49.136 E.) informavo NŽT, jiems šių duomenų gauti nepavyko.“
5.1.3. „Išnaudoję neteismines galimybes gauti informaciją apie garažų savininkus, su kuriais būtų galima spręsti klausimą dėl garažų nukėlimo, 2021 m. gegužės 18 d. kreipėmės į teismą dėl teismo liudijimo išdavimo dėl konkretaus garažo. Pavykus tokiu būdu išsireikalauti iš pirmininko informaciją apie garažo savininką, ketiname šiuo principu vadovaudamiesi gauti ir kitų garažų savininkų duomenis.“
5.1.4. „Šnipiškių seniūnas T. R. 2021 m. birželio 7 d. pateikė informaciją, kad <…> statytojai geranoriškai susitarė su garažų savininkais ir toje vietoje, kurioje sustojo darbai ir trukdo garažai, statytojai savo lėšomis sudarys galimybę privažiuoti iki savo sklypo.”
5.1.5. „[…] Turėdami duomenų, kad statytojams patiems pavyksta susitarti su garažų savininkais dėl garažų nukėlimo, siūlome ir uždarajai akcinei bendrovei „X“ kreiptis į garažų bendriją tuo pačiu klausimu. Bendrovei nepavykus susitarti su garažų savininkais, Savivaldybė ir toliau, be kita ko, ir teisminiu keliu, sieks, kad teritorija būtų atlaisvinta.”
5.1.6. „[…] Papildomai informuojame, kad NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė, organizuoja ir vykdo žemės valstybinę kontrolę, teritorinių skyrių darbuotojai atlieka žemės naudojimo patikrinimus pagal fizinių ir juridinių asmenų ir kitų užsienio organizacijų skundus ar prašymus dėl galimų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų. Todėl manome, jog ir NŽT turėtų imtis aktyvių priemonių dėl valstybinės žemės atlaisvinimo, jeigu bendrovė su tokiu prašymu kreiptųsi į NŽT.“
5.1.7. „[…] Manome, kad uždaroji akcinė bendrovė „X“ taip pat galėtų svarstyti savo galbūt pažeidžiamas teises ginti teisme, paduodama į teismą garažų savininkus, trukdančius naudotis jai priklausančiu sklypu […]“
5.2. NŽT 2021 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 49SD-8196-(14.49.136E.) kreipėsi į Savivaldybės administraciją. Minėtame NŽT kreipimesi, be kita ko, buvo nurodoma:
„[…] Skyrius [pastaba: turima omenyje NŽT Vilniaus miesto skyrius] 2020-08-17 raštu Nr. 49SDŽ-546-(14.49.136E) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – Savivaldybė) su prašymu, kad būtų suteikta informacija apie metalinių garažų savininkus/naudotojus.
Savivaldybė 2020-08-25 Nr. A51-105984/20(2.14.1.17E-AD23) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė Skyriui atsakymą, kad minėtų garažų naudotojai yra <…> metalinių garažų bendrija „Z“ (toliau – Bendrija), […]. Konkrečių metalinių garažų savininkų/naudotojų asmens duomenų Skyrius negavo, todėl inicijuoti administracinio nusižengimo teisenos Bendrijos atžvilgiu negali.
Skyrius infolex.lt duomenų bazėje ieškodama informacijos apie Bendriją rado, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-09-22 byloje Nr. 2A-1580-577/2016 išnagrinėjo bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „C“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „C“ ieškinį atsakovams <…> metalinių garažų bendrijai „Z“ bei <…> metalinių garažų bendrijos nariams garažų savininkams (duomenys nuasmeninti) dėl daikto išlaikymo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė. Tikėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė dalyvavo šiame teisminiame procese ir galimai turi <…> metalinių garažų bendrijos „Z“ pirmininko kontaktus, tiek minėtos bendrijos narių kontaktus.
Atsižvelgiant į tai, kreipiamės į Jus tarnybinės pagalbos (LR Viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnis) bei prašome suteikti turimus <…> metalinių garažų bendrijos „Z“ bei <…> metalinių garažų bendrijos narių – garažų savininkų kontaktus, tam, kad būtų galima vykdyti administracinio nusižengimo procedūrą. […]“
5.3. Bendrijos pirmininkas J. A. [asmens duomenys neskelbtini] antstoliui A.N.buvo pateikęs 2014 m. sausio 13 d. sudarytą Bendrijos narių, kurių garažai stovi žemės sklype Nr. <…> sąrašą bei metalinių garažų išsidėstymo (su priskyrimu konkrečiam savininkui) planą. Iš šių dokumentų matyti, jog minėtame Bendrijos narių sąraše buvo nurodyti 142 asmenys ir jų kontaktiniai duomenys, o pagal metalinių garažų išsidėstymo planą galima identifikuoti konkretaus garažo priklausomybę konkrečiam asmeniui (savininkui);
5.4. Bendrijos pirmininko J. A. 2015 m. spalio 15 d. sudarytame Bendrijos narių, kurių metaliniai garažai stovi ant valstybinės žemės, sąraše buvo nurodyti 90 metalinių garažų savininkai ir jų kontaktiniai duomenys.
- Seimo kontrolierius dėl Pareiškėjų skunde nurodytų aplinkybių kreipėsi į Savivaldybės administraciją bei NŽT, prašydamas pateikti skundžiamų institucijų paaiškinimus dėl Pareiškėjų skunde nurodytos situacijos.
Savo paklausimuose Seimo kontrolierius, be kita ko, prašė:
6.1. Savivaldybės administracijos: informuoti, ar Savivaldybės administracija turi Bendrijos narių – garažų savininkų sąrašus, kuriuos Pareiškėjai kartu su skundu pateikė Seimo kontrolieriui ir kaip tai nurodo NŽT; nurodyti dėl kokių priežasčių Bendrijai priklausančių narių – metalinių garažų savininkų sąrašai nebuvo pateikti NŽT, kaip to 2020 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 49SDŽ-546-(14.49.136E) prašė NŽT Vilniaus miesto skyrius; informuoti, ar NŽT buvo pateikta informacija ir Savivaldybės administracijos turimi duomenys dėl Bendrijos narių – garažų savininkų, kaip to Savivaldybės administracijos prašė NŽT savo 2021 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. 49SD-8196-(14.49.136E.); informuoti, dėl kokių priežasčių dėl Bendrijos narių – garažų savininkų duomenų Savivaldybės administracija 2021 m. vasario 2 d. raštu kreipėsi į NŽT, o nesinaudojo Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-499-110/2008, kurioje institucija buvo patraukta trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu, buvusių atsakovų, t. y. Bendrijos narių – garažų savininkų, žinomais duomenimis; atsižvelgiant į Savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 12 d. rašte nurodytą faktą dėl Savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 18 d. kreipimosi į teismą dėl teismo liudijimo išdavimo dėl konkretaus garažo, informuoti kokių rezultatų pavyko pasiekti ir kokių veiksmų ketinama (jei ketinama) šiuo aspektu imtis toliau; pateikti Šnipiškių seniūno raštą ar kitą dokumentą, patvirtinantį minėtojo tarnautojo 2021 m. birželio 7 d. nurodytą informaciją dėl garažų savininkų ir kito statytojo pasiekto susitarimo bei paaiškinti kaip tai įtakoja Pareiškėjų skundžiamą situaciją; atsižvelgiant į Savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 12 d. rašte nurodytą teiginį, informuoti, kokių teisės aktų nuostatų pagrindu, Savivaldybės administracijos nuomone, UAB „X“, kaip privatus juridinis asmuo, gali kreiptis į Bendriją ir reikalauti valstybinės žemės atlaisvinimo; atsižvelgiant į Savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 12 d. rašte nurodytą teiginį, kad UAB „X“ turėtų kreiptis į NŽT, nurodyti, ar proceso įgyvendinime yra (buvo) vykdomas tarpinstitucinis Savivaldybės administracijos ir NŽT bendradarbiavimas siekiant išspręsti susidariusią komplikuotą situaciją; jei taip – nurodyti tokio tarpinstitucinio bendradarbiavimo formas (bendri posėdžiai, patikrinimai ar kt.) bei to pasekoje priimtus bendrus sprendimus; jei tokio bendradarbiavimo nebuvo ir nėra – nurodyti, ar, Savivaldybės administracijos nuomone, toks tarpinstitucinis bendradarbiavimas nėra reikalingas ar būtinas; informuoti, ar garažų savininkams, kurių duomenys buvo žinomi ar proceso metu nustatyti, Savivaldybės administracijos pareigūnai, kaip tai numato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso nuostatos, surašė administracinių nusižengimų protokolus ir tuo pagrindu garažų savininkams buvo taikyta administracinė atsakomybė; jei taip – nurodyti pagal kokį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekse numatytą pažeidimą (jei ne pagal 366 straipsnį) garažų savininkams buvo taikyta administracinė atsakomybė; jei administracinė atsakomybė žinomiems garažų savininkams nebuvo taikyta – nurodyti to priežastis; informuoti, kiek ieškinių teismui, kuriuose keliami reikalavimai yra susiję su konkrečių metalinių garažų nukėlimu, Savivaldybės administracija šiuo metu yra pateikusi; be to nurodyti, kiek tokių ieškinių yra patenkinta ir jie yra įsiteisėję bei vykdytini, o taip pat nurodyti kiek yra sudaryta taikos sutarčių su metalinių garažų savininkais; nurodyti, kokių neteisminių veiksmų (iškabinti informaciniai skelbimai ant garažų, informacijos visuomenės informavimo priemonėse paskelbimas ir kt.) Savivaldybės administracija ėmėsi informuojant Bendrijoje esančių garažų savininkus apie jų pareigą nusikelti garažus; paaiškinti, kokiomis teisės aktų nuostatomis remdamasi, Savivaldybės administracija mano, jog apie pareigą nusikelti metalinį garažą būtina informuoti kiekvieną garažo savininką asmeniškai; informuoti, ar buvo vertinta ir remtasi kitų savivaldybių (pvz. Šiaulių miesto savivaldybės) praktika sprendžiant teritorijų, neteisėtai užimtų metaliniais garažais, atlaisvinimo klausimą; informuoti, kokios efektyvios strategijos laikosi Savivaldybės administracija dėl garažų iškėlimo ir kokie konkretūs veiksmai yra atliekami; nurodyti, ar yra numatyti konkretūs būtini įgyvendintini veiksmai, nustatytas jų įgyvendinimo terminas visų Bendrijai priklausančių garažų, stovinčių ant valstybinės žemės, nukeldinimui, kaip tai buvo numatyta Savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 30-1418/20 ir Savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2261/20; jei ne – nurodyti to priežastis; informuoti, kada, Savivaldybės administracijos nuomone, visas garažų nukeldinimo procesas galėtų būti baigtas;
6.2. NŽT: informuoti, ar po NŽT Vilniaus miesto skyriaus atlikto 2020 m. gegužės 13 d. valstybinės žemės, esančios <…> naudojimo patikrinimo vietovėje po to dar kartą buvo atliktas valstybinės žemės naudojimo patikrinimas vietovėje; jei ne – nurodyti, ar, NŽT nuomone, 2020 m. gegužės 13 d. žemės naudojimo patikrinimo metu nustatyta informacija laikytina aktualia ir nepakitusia; informuoti, koks asmuo (fizinis ar juridinis) buvo traktuojamas kaip galimas pažeidėjas, kuriam buvo adresuotas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. liepos 14 d. raštas Nr. 49SFN-2343-(14.49.104.) ir kuo remiantis, būtent šis asmuo, NŽT nuomone, buvo laikomas pažeidėju; nurodyti, dėl kokių priežasčių NŽT Vilniaus miesto skyriaus tarnautojai nebesiėmė jokių veiksmų dėl galimo administracinio nusižengimo protokolo galimam pažeidėjui, kuris buvo iškviestas 2020 m. liepos 14 d. raštu Nr. 49SFN-2343-(14.49.104.) atvykti į NŽT Vilniaus miesto skyrių, surašymo, nors galimas pažeidėjas į NŽT Vilniaus miesto skyrių neatvyko bei pateikė tik jokiais dokumentais nepagrįstus paaiškinimus; paaiškinti, kuo remdamasi NŽT 2020 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 49SDŽ-546-(14.49.136E) dėl informacijos apie Bendrijos narius – garažų savininkus kreipėsi būtent į Savivaldybės administraciją, o ne į Bendrijos pirmininką; informuoti, dėl kokių priežasčių NŽT pastangomis nebuvo išreikalauti Bendrijos narių – garažų savininkų duomenys, kaip to savo 2021 m. vasario 2 d. rašte Nr. A51-9719/21 prašė Savivaldybės administracija; nurodyti, kokių teisės aktų nuostatų pagrindu, NŽT nuomone, Savivaldybės administracija galėtų (turėtų) organizuoti nesuformuotuose valstybinės žemės sklypuose, esančiuose <…> metalinių garažų nukeldinimo procedūrą; nurodyti, ar Pareiškėjų skundžiamo proceso įgyvendinime yra (buvo) vykdomas tarpinstitucinis Savivaldybės administracijos ir NŽT bendradarbiavimas siekiant išspręsti susidariusią komplikuotą situaciją; jei taip – nurodyti tokio tarpinstitucinio bendradarbiavimo formas (bendri posėdžiai, patikrinimai ar kt.) bei to pasekoje priimtus bendrus sprendimus; jei tokio bendradarbiavimo nebuvo ir nėra – nurodyti, ar, NŽT nuomone, toks tarpinstitucinis bendradarbiavimas nėra reikalingas ar būtinas; informuoti, ar NŽT pareigūnai valstybinės žemės sklypuose, esančiuose <…> stovinčių metalinių garažų savininkams surašė administracinių nusižengimų protokolus ir tuo pagrindu garažų savininkams buvo taikyta administracinė atsakomybė; jei taip – nurodyti pagal kokį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekse numatytą pažeidimą (jei ne pagal 110 straipsnį) garažų savininkams buvo taikyta administracinė atsakomybė; jei administracinė atsakomybė garažų savininkams nebuvo taikyta – nurodyti to priežastis; informuoti, ar NŽT turi Bendrijos narių – garažų savininkų sąrašus, kuriuos Pareiškėjai kartu su skundu pateikė Seimo kontrolieriui; jei taip – nurodyti, kada ši informacija NŽT buvo gauta ir ar tuose sąrašuose esančia informacija NŽT jau pasinaudojo siekiant valstybinės žemės, esančios <…> atlaisvinimo; informuoti, ar NŽT inicijavo kokius teisminius procesus, siekiant valstybinės žemės, esančios <…> atlaisvinimo; jei taip – nurodyti kokie konkrečiai teisminiai procesai buvo inicijuoti; jei ne – nurodyti to priežastis.
- Savivaldybės administracija, atsakydama į Seimo kontrolieriaus teiktame paklausime iškeltus klausimus, be kita ko, nurodė:
7.1. „[…] Pagal Jūsų nurodytą informaciją apie garažų savininkų sąrašus, kuriuos Pareiškėjai Jums pateikė kartu su skundu, šių dokumentų Savivaldybės administracijos Dokumentų valdymo sistemoje (toliau – DVS) rasti nepavyko.
2021 m. rugpjūčio 12 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštu Nr. 49SD-8196-(14.49.136E.) buvo prašoma pateikti duomenis – <…> metalinių garažų bendrijos „Z“ bei <…> metalinių garažų bendrijos narių – garažų savininkų kontaktus iš konkrečios civilinės bylos Nr. 2A- 1580-577/2016. Savivaldybės administracija, DVS radusi šioje byloje atsakovų teiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą, nustatė tuo metu atsakovais trauktus asmenis – galimus tuometinius garažų savininkus. Šiame atsiliepime nurodyta informacija apie atsakovus – galimus tuometinius garažų savininkus, ją pagal galimybes patikrinus, ir buvo pateikta NŽT Vilniaus miesto skyriui. Paties bendrijos narių sąrašo iš šios civilinės bylos neturime.
Savivaldybės administracija, įvertinusi nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2A-1580-577/2016 ieškovo UAB „C“ pateiktą poziciją, nustatė, kad 2008-2009 m. vyko kita civilinė byla Nr. 2A-238-56/2009. Šioje civilinėje byloje UAB „C“ prašė įpareigoti atsakovą <…> metalinių garažų bendriją „Z“ iškelti metalinius garažus iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Išlikusioje šios bylos medžiagoje radome išsamų, tačiau seną – 2008 m. vasario 20 d. bendrijos narių sąrašą su 260 bendrijos narių sąrašu. […]“
7.2. „[…] 2020 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 49SDŽ-546-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ NŽT Vilniaus miesto skyrius prašė pateikti informaciją, ar yra žinomi metalinių garažų statytojai ir / ar naudotojai. Savivaldybės administracija NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė tuo metu žinomą informaciją, kad garažais naudojasi <…> metalinių garažų bendrija „Z“, pateikė šios bendrijos ir jos pirmininko kontaktus.“
7.3. „[…] Savivaldybės administracija 2021 m. vasario 2 d. raštu Nr. A51-9719/21(3.3.15.3E- AD24) kreipėsi į NŽT su prašymu vykdyti administracinių nusižengimų teiseną pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 str. ir iš bendrijų išreikalauti duomenis apie garažų savininkus. Tokį Savivaldybės administracijos kreipimąsi į NŽT nulėmė, visų pirma, aplinkybė, kad NŽT, kaip administracinių nusižengimų teiseną dėl ANK 110 str. numatytos veikos atliekantis subjektas, turi pareigą imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės (ANK 567 str. 1 d.). Tame tarpe, NŽT, kaip teiseną vykdantis subjektas, turėjo rinkti įrodymus (ANK 569 str. 2 d.). Remiantis ANK 224 str. 2 d., 608 str. 3 d., manome, kad NŽT, įrodymų naikinimo ar jų slėpimo atveju bendrijoms galėjo skirti baudas nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų. Taigi, NŽT aptariamu atveju turėjo žymiai svaresnes įrodymų (garažų savininkų duomenų) surinkimo iš bendrijų priemones, negu Savivaldybės administracija.
Be to, dalis garažų savininkų bendrijų atsisakė Savivaldybės administracijai pateikti duomenis apie garažų savininkus, motyvuodami, be kita ko ir tuo, kad, jų nuomone, reikalavimus dėl garažų nukėlimo turi teisę reikšti žemės savininkas (NŽT), o ne Savivaldybės administracija. […] Atitinkamai, Savivaldybės administracija turėjo pagrindo manyti, kad NŽT, dar ir kaip valstybinės žemės patikėtinei, pavyks iš bendrijų operatyviai gauti informaciją apie valstybinėje žemėje stovinčių garažų savininkus. Tuo tarpu Jūsų nurodomoje civilinėje byloje Nr. 2-499-110/2008 pateiktu bendrijos narių sąrašu Savivaldybės administracija nesivadovavo, kadangi tokį sąrašą savo DVS […] surado tik 2021 m. rugpjūčio mėnesį, šis sąrašas yra pasenęs.“
7.4. „[…] 2021 m. gegužės 18 d. ieškiniu Nr. A104-742/21(3.11.1E-AD20) Savivaldybės administracija prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo išduoti liudijimą apie teisę gauti įrodymą iš <…> metalinių garažų bendrijos „Z“ – pažymą ar kitokį dokumentą, kuriame būtų pateikiami garažo Nr. <…>, esančio <…>, Vilniuje, savininko duomenys, t. y. vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas […]. 2021 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19242-1014/2021 šis Savivaldybės administracijos prašymas buvo tenkintas […]. 2021 m. gegužės 27 d. raštu Nr. A51- 46069/21(3.11.1E-AD20) buvo kreiptasi į „Z“ bendriją, prašant vykdyti teismo nutartį […]. 2021 m. birželio 10 d. buvo gautas „Z“ bendrijos pirmininko pranešimas, kuriame pateikti garažo Nr. <…> savininko duomenys […]. 2021 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas patikslintas ieškinys, kuriame jau buvo nurodomas konkretus atsakovas […]. 2021 m. rugpjūčio 19 d. atlikus patikrinimą adresu <…>, Vilniuje, Savivaldybės administracija nustatė, jog garažas Nr.<…> nukeltas, teritorija sutvarkyta, 2021 m. rugpjūčio 19 d. teismui pateiktas pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinė byla nutraukta […].
Savivaldybės administracijai sužinojus, kad gretimo sklypo statytojai geranoriškai susitarė su garažų savininkais dėl geranoriško garažų nukėlimo, tuo metu į teismą nebuvo teikiami nauji prašymai išduoti teismo liudijimus, kol nebus išsiaiškinta, kurie garažai nukeliami, kurie lieka. Po to, kai 2021 m. rugpjūtį buvo atrasti 2008 m. garažų savininkų sąrašas ir 2016 m. atsakovų sąrašas civilinėje byloje Nr. 2A-1580-577/2016, į teismą buvo paduodami garažų savininkai, nebeprašant teismo liudijimo išdavimo. Į teismą buvo paduoti garažų Nr. <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…> savininkai. Informuojame, kad beveik visos šios civilinės bylos buvo nutrauktos Savivaldybės administracijai atsiėmus ieškinius (kadangi bendrija sutinka geruoju organizuoti garažų nukėlimą iki 2022 m. gegužės 31 d.), keliais atvejais buvo priimti sprendimai už akių, vienu atveju sudaryta taikos sutartis […].
Paaiškiname, kad pradėjus naujus teisminius procesus, bendrija pasiūlė ginčus užbaigti taikiai – bendrija ir jos nariai sutiko iki 2022 m. gegužės 31 d. geruoju nukelti jiems priklausančius garažus ir atlaisvinti teritoriją. Savivaldybės administracija, įvertinusi, kad teisminiai procesai gali trukti kelerius metus, su tokiu bendrijos pasiūlymu sutiko, atsiėmė teismui pateiktus ieškinius. […]“
7.5. „[…] Savivaldybės administracija 2021 m. liepos 12 d. rašte Nr. A51-60782/21(3.3.10.4E- AD24) nurodė, kad „Šnipiškių seniūnas T. R. 2021 m. birželio 7 d. pateikė informaciją, kad <…> statytojai geranoriškai susitarė su garažų savininkais ir toje vietoje, kurioje sustojo darbai ir trukdo garažai, statytojai savo lėšomis sudarys galimybę privažiuoti iki savo sklypo“. Ši informacija iš seniūno gauta žodiniu būdu, vėliau – elektroniniu paštu. Dėl šios priežasties laikinai buvo nebesikreipiama į teismą dėl teismo liudijimų dėl teisės gauti įrodymus išdavimo, tikėtasi, kad dėl tokio susitarimo garažai bus nukelti.“
7.6. „[…] 2021 m. liepos 12 d. raštu Nr. A51-60782/21(3.3.10.4E-AD24) UAB „X“ buvo pasiūlyta kreiptis į garažų bendriją, siekiant susitarti su garažų savininkais dėl garažų nukėlimo, kadangi, kaip paaiškinama rašte, kitiems gretimo sklypo statytojams pavyko su garažų savininkais susitarti. Savivaldybės administracijos manymu, bendrija galėjo sutikti su UAB „X“ prašymu nukelti bendrovei trukdančius metalinius garažus, kaip ji sutiko su kitos bendrovės analogišku prašymu. Civilinis kodeksas suteikia teisę dviem ar daugiau asmenų susitarti sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius (pvz. CK 6.164 str.).“
7.7. „[…] Savivaldybės administracija ir NŽT dėl metalinių garažų nukėlimo iš valstybinės žemės klausimo bendradarbiavo ir toliau bendradarbiauja oficialiais raštais. Tai patvirtina, pavyzdžiui, 2020 m. kovo 6 d. raštas Nr. A51-33671/20(3.3.10.4E-AD20) […], 2020 m. balandžio 8 d. atsakymas Nr. 1SD-768-(9.14 E.) […]. Manome, kad Savivaldybės administracija ir NŽT yra pasiskirsčiusios funkcijas metalinių garažų nukėlimo procese. Savivaldybės administracija siekia metalinių garažų nukėlimo neteismine ir teismine tvarka, tuo tarpu NŽT turi įgaliojimus garažų savininkams taikyti administracinę atsakomybę (ANK 110 str.).“
7.8. „[…] Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai 4 kartus taikė sankcijas metalinių garažų savininkams dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 366 str. pažeidimų, kai nukėlus garažus nebuvo sutvarkyta teritorija ir neišvežtos atliekos. Taip pat surašytas 1 administracinio nusižengimo protokolas dėl LR ANK 505 str. pažeidimo („Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymas“). Kitiems garažų savininkams, kurių duomenys buvo žinomi, sankcijos nebuvo taikytos, nes garažų stovėjimo vietas sutvarkė ir atliekas išsivežė.“
7.9. „[…] „Z“ bendrijos narių atžvilgiu buvo pateikti 9 ieškiniai. […] Iš minėtų 9 ieškinių „Z“ bendrijos narių atžvilgiu 1 atveju byla buvo nutraukta Savivaldybės administracijai atsisakius ieškinio (garažas buvo nukeltas geruoju), taip pat yra įsiteisėję 2 sprendimai už akių, yra sudaryta 1 taikos sutartis (sutarus, kad garažą jo savininkas nukels geruoju), 5 atvejais bylos nutrauktos Savivaldybės administracijai atsiėmus ieškinius […]“
7.10. „[…] Informacija [pastaba: Bendrijoje esančių garažų savininkams apie jų pareigą nusikelti garažus] buvo skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės svetainėje, socialiniuose tinkluose, išklijuota informacija ant kiekvieno garažo ir bendrijos garažo skelbimų lentoje bei informuotas bendrijos garažų pirmininkas, išsiųsti registruoti laiškai galimiems (garažų pirmininkas neteikė informacijos apie savininkus, todėl rėmėmės 2016 m. teisminės bylos informacija) garažų savininkams, apie garažų nukėlimą buvo informuojama ir viešai žiniasklaidos priemonėse […]“
7.11. „[…] Savivaldybės administracija siekia, kai tai įmanoma, be pakankamo reikalo neapsunkinti gyventojų teisminiais procesais, kurie ilgai trunka ir gali daug kainuoti (išlaidos advokatams, valstybei, antstoliams ir pan.). Civilinio kodekso nuostatos nustato, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (CK 6.38 str. 3 d.).“
7.12. „[…] Sprendžiant teritorijų, užimtų metaliniais garažais atlaisvinimo klausimą, kitų savivaldybių patirtis svarstyta nebuvo.“
7.13. „Tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir <…> metalinių garažų bendrijos „Z“ valdybos pirmininko J. A. sudarytas susitarimas nukelti garažus iki 2022-05-31.“
7.14. „[…] būtina turėti omenyje metalinių garažų valstybinėje žemėje atsiradimo specifiką – tokie garažai valstybinėje žemėje atsirado dar sovietiniu laikotarpiu, pagal sovietinės valdžios išduotus leidimus. Tik NŽT 2020 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 1SD-768-(9.14 E.) išaiškinus, kad savivaldybė, kaip Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto funkcijų perėmėja, galėtų imtis veiksmų dėl laikinų metalinių garažų laisvoje valstybinėje žemėje pašalinimo, Savivaldybės administracija ėmėsi ieškoti ir rinkti informaciją apie metalinių garažų savininkus. Pabrėžiame, kad iki tol informacija apie metalinius garažus ir jų savininkus nebuvo renkama ir kaupiama, tokia informacija taip pat nebuvo ir vis dar nėra viešų registrų objektu – iš esmės vieninteliai subjektai, turintys informacijos apie metalinių garažų savininkais buvo ir vis dar yra arba metalinių garažų bendrijos, arba patys garažų savininkai.
Manome, kad aukščiau atsakymuose pateiktos aplinkybės, patvirtina, jog Savivaldybės administracija buvo ir yra aktyvi, sprendžiant metalinių garažų užimtos valstybinės žemės problemą. Būtina turėti omenyje, kad pareiškėjų skunde nurodomi „Z“ bendrijos narių garažai sudaro tik mažą dalį visame Vilniaus mieste esančių metalinių garažų skaičiaus. „Z“ bendrijos adresu iš 260 garažų likę 31 garažas, nukelti 229, tuo tarpu visame Vilniaus mieste dar liko per 4 000 nenukeltų garažų. Taigi, aptariami garažai sudaro tik apie 1 procentą Vilniaus mieste likusių nenukeltų garažų.
Suprantamas pareiškėjų noras, kad būtent šalia jų sklypo esantys garažai būtų nukelti pirmiausiai, pareiškėjai siekia greičiau vykdyti savo verslą, tačiau pastebėtina, kad greitesniu garažų nukėlimu yra suinteresuoti ne tik pareiškėjai, bet ir kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, o taip pat ir pati Savivaldybė. Savivaldybės administracija šiuo atveju veikia pagal savo turimus pajėgumus ir galimybes, stengiasi, kad garažų nukėlimo procesai judėtų visame mieste, o ne būtų imamasi išimtinai tik tų masyvų, kurių nori tam tikri verslo subjektai. Šiuo atveju užtrukusį garažų nukėlimo procesą nulėmė ne kokie nors pasyvūs Savivaldybės administracijos veiksmai ar neveikimas, bet metalinių garažų savininkų ir jų bendrijų aktyvus pasipriešinimas teisėtiems Savivaldybės administracijos reikalavimams, jų siekis visomis įmanomomis priemonėmis neatskleisti garažų savininkų duomenų ir kitaip vilkinti garažų nukėlimo procesus.
Kaip jau aptarta ir ką akcentuojame, kad šiuo atveju Savivaldybės administracijai ir „Z“ bendrijai pavyko pasiekti susitarimą, kad metalinius garažus bendrija ir jos nariai nukels per pakankamai protingą laiko tarpą – iki 2022 m. gegužės 31 d. Tokiu būdu, manome, kad pareiškėjų interesai dėl metalinių garažų nukėlimo iš gretimos teritorijos turėtų būti patenkinti – pareiškėjai negali pagrįstai tikėtis, kad teisminiai procesai dėl garažų nukėlimo baigtųsi greičiau, nei pagal Savivaldybės administracijos ir bendrijos sutarimą. Juolab, kad teisminiai procesai garažų savininkų galėjo būti vilkinami ir kitaip apsunkinami. Todėl manome, kad su bendrija pasiektas sutarimas dėl garažų nukėlimo iki 2022 m. gegužės 31 d. pareiškėjų interesus turėtų patenkinti.“
- Iš dokumentų, pateiktų kartu su Savivaldybės administracijos paaiškinimais, taip pat nustatyta:
8.1. Savivaldybės administracija 2021 m. vasario 2 d. rašte Nr. A51-9719/21(3.3.15.3E-AD24) „Dėl nežinomų laikinųjų metalinių garažų savininkų“ NŽT pabrėžė:
„[…] Norime pažymėti, kad kai kuriais atvejais metalinių garažų savininkai neatsiliepia į Administracijos raginimus atlaisvinti jų metaliniais garažais užimtą valstybinę žemę, o kai kurios metalinių garažų savininkų bendrijos nesutinka pateikti informacijos apie nenusikėlusius metalinių garažų savininkus. Tokiais atvejais Administracija, nežinodama garažų savininkų, neturi ir galimybės šių nežinomų asmenų atžvilgiu imtis teisinių priemonių dėl priverstinio metalinių garažų nukėlimo, kaip tai numatyta Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punkte, ir todėl neturi galimybės ir Jūsų informuoti apie konkrečius asmenis, kurie daro ANK 110 straipsnyje apibrėžtą nusižengimą.
Kviečiame bendradarbiauti ir pateikti Administracijai iš bendrijų išreikalautus duomenis, kadangi, atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes, siūlome Jums, kaip administracinių nusižengimų teiseną dėl ANK 110 straipsnyje numatytos veikos atliekančiam subjektui (ANK 589 straipsnio 45 punktas), pasinaudojant ANK numatytomis teisėmis, rinkti įrodymus, metalinių garažų savininkų, kurie iki šiol neatlaisvino valstybinės žemės, duomenų reikalauti iš metalinių garažų bendrijų. […]“
8.2. NŽT 2021 m. balandžio 2 d. rašte Nr. 49SD-3334-(14.49.136E.), atsakydama į Savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 2 d. raštą Nr. A51-9719/21(3.3.15.3E-AD24) (šios pažymos 8.1 punktas), tik nurodė:
„[…] Informuojame, kad Skyrius [pastaba: NŽT Vilniaus miesto skyrius] minėtų duomenų neturi.“
8.3. Savivaldybės administracijos Šnipiškių seniūnija 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. A6-3998/21(3.3.2.26E-SEN) NŽT Vilniaus miesto skyrių informavo:
„[…] Atsakydami į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2021-08-12 raštą Nr. 49SD-8196-(14.49.136E.) „Dėl informacijos pateikimo“, informuojame, kad šiuo metu <…> metalinių garažų bendrijoje „Z“ (toliau – bendrija) adresu <…> yra nenukelti 39 garažai esantys nesuformuotoje valstybinėje žemėje ir 1 administracijai priklausantis vagonėlis. Teikiame turimus nuo 2016 m. bendrijos pirmininko ir bendrijos narių turimus kontaktus, esant poreikiui, turime ir asmenų kodus […]“
8.4. <…> metalinių garažų bendrijos „Z“ valdybos pirmininkas A. J. 2021 m. birželio 7 d. [pastaba: Savivaldybės administracijoje gauta 2021 m. birželio 10 d. reg. Nr. A50-17876/21] pranešime, kuriame pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį (civ. byla Nr. e2-19242-1014/2021) teikė informaciją apie <…> metalinių garažų bendrijos „Z“ vieno iš garažo savininką, be kita ko, nurodė:
„[…] Tačiau norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad <…> metalinių garažų bendrijos „Z“ metaliniai garažai niekada nebuvo vardijami (vadinami) laikinais statiniais.
[…] <…> metalinių garažų bendrijos „Z“ metaliniai garažai nėra ir negali būti laikomi ir vardijami laikinais statiniais.
[…] Tai kiek dar ilgai kentėti ir Vilniaus mafijai įrodinėti seniai įrodytus ir dokumentais patvirtintus dalykus, kad metalinis garažas nėra ir negali būti laikomas, vardijamas laikinu statiniu. […]“
8.5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-30467-1077/2021 pagal Savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei <…> metalinių garažų bendrijai „Z“ dėl įpareigojimo nukelti laikinąjį metalinį garažą ir sutvarkyti teritoriją, priėmė Savivaldybės administracijos ieškinio atsiėmimą ir paliko ieškinį nenagrinėtą. Minėtoje teismo nutartyje, be kita ko, buvo nurodyta:
„[…] 2021 m. spalio 14 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. spalio 8 d. raštu Nr. A51-96442/21(3.3.10.4E-AD24) atsakovei nurodė, jog sutinka atsiimti ieškinius su sąlyga, jog bus pateikti konkrečių garažų savininkų sutikimai ir įsipareigojimai nukelti metalinius garažus iki 2022 m. gegužės 31 d. ar bent jau įsipareigojimus tęsti derybas dėl garažų nukėlimo iki 2022 m. gegužės 31 d. Atsakovė 2021 m. spalio 11 d. raštu (reg. Nr. A97-41325/21(3.3.2.13K-AD24)) pasižadėjo, jog bus kontroliuojama, kaip bendrijos nariai rengsis savanoriškam metalinių garažų nukeldinimui, taip pat įsipareigojo, jog bus renkami iš bendrijos narių pasižadėjimai dėl savalaikių metalinių garažų nukeldinimo.“
8.6. <…> metalinių garažų bendrijos „Z“ valdybos pirmininkas A. J. 2021 m. spalio 1 d. [pastaba: Savivaldybės administracijoje reg. Nr. A50-29190/21] Savivaldybės administracijos direktorei pateikė <…> metalinių garažų bendrijos „Z“ išplėstinio metinio valdybos posėdžio, vykusio 2021 m. rugsėjo 23 d., protokolą, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta:
„[…] Pasiūlyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direkcijai šį bendrijos valdybos ir 6 (šešių) bendrijos narių tokį kompromisinį variantų: Leisti bendrijai netrukdomai egzistuoti iki 2022 metų gegužės 31 dienos. Gavusį tokį sutikimą sudaryti abipusį rašytinį susitarimą, o bendrijos valdyba įsipareigoja tuoj pat pradėti bendrijos likvidavimo procedūrų, kad iki 2022 metų gegužės 31 dienos būtų likviduota <…> metalinių garažų bendrija „Z“, o bendrijos nariai iki 2022 metų gegužės 31 dienos išsikeltų iš šiuo metu užimamos teritorijos savo metalinius garažus su sąlyga. kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija sustabdys pradėtų metalinių garažų nukėlimo teisminę procedūrų, […]“
8.7. Savivaldybės administracija 2021 m. spalio 8 d. raštu Nr. A51-96442/21(3.3.10.4E-AD24) <…> metalinių garažų bendrijos „Z“ valdybos pirmininką A. J. Informavo, jog „[…] ieškinius atsiimti sutinkame tik turėdami konkrečių garažų savininkų sutikimus ir įsipareigojimus nukelti metalinius garažus iki 2022 m. gegužės 31 d. ar bent jau įsipareigojimus tęsti derybas dėl garažų nukėlimo iki 2022 m. gegužės 31 d. […]“
8.8. <…> metalinių garažų bendrijos „Z“ Savivaldybės administracijai pateiktame 2021 m. spalio 12 d. valdybos posėdžio sprendime, be kita ko, buvo nurodyta:
„[…] Bendrijos likviduojasi iki 2022 m. gegužės 31 d. imtinai su sąlyga, jeigu Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiims pareikštus ieškinius bendrijoms ir jų nariams iki jų nagrinėjimo teismuose pradžios, o bendrijų nariai – žmonės įsipareigoja iki to pačio termino, t. y. iki 2022 m. gegužės 31 d. imtinai nukeldinti metalinius garažus, sutvarkyti stovėjimo vietas, nufotografuoti jas ir kiekvienas garažo savininkas šias sutvarkytas vietas priduoda Šnipiškių seniūnijos seniūnui T. R.“
- Teikdama atsakymą į Seimo kontrolieriaus paklausimą, NŽT, be kita ko, paaiškino:
9.1. „[…] Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius (toliau – Vilniaus miesto skyrius) 2020-12-02 atliko žemės sklypų (kadastro Nr. <…> ir Nr. <…>), esančių <…>., Vilniuje, naudojimo patikrinimą ir 2020-12-09 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-657-(14.49.81.) […] nurodė, kad „žemės sklype (kadastro Nr. <…>, adresu <…>, Vilniuje, bei greta jo vakarinėje dalyje esančiame valstybinės žemės plote, nesuformuotame atskirtu žemės sklypų, yra sandėliuojamos statybinės medžiagos, kurios galimai yra panaudojamos įrengiant naują šaligatvį bei yra aptvertos statybinėmis tvoromis. Greta žemės sklypo (kadastro Nr. <…>), <…>., Vilniuje, esančiame valstybinės žemės plote yra įsikūręs metalinių garažų masyvas, kuris dalinai aptvertas metalinėmis ir vielos tinklo tvoromis, ties pravažiavimu įrengta pakeliamoji svirtis, kuri riboja patekimą prie žemės sklypo.“
Vilniaus miesto skyriaus 2020-12-09 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-657- (14.49.81.) priede (matavimų schemoje) sutartiniais ženklais yra pažymėtos tvoros, kurios įrengtos valstybinėje žemėje – juosiančios Bendrijos metaliniais garažais užimamą valstybinės žemės plotą <…> gatvėje, Vilniuje (toliau – valstybinė žemė). Taigi ir 2020-12-09 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-657-(14.49.81.) ir 2021-05-19 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-232-(4.49.81.) […] prieduose (matavimų schemose) yra pažymėtos tvoros, įrengtos valstybinėje žemėje ir juosiančios Bendrijos metaliniais garažais užimamą valstybinę žemę.
Pagal Vilniaus miesto skyriaus pateiktą informaciją paskesnių žemės naudojimo patikrinimų dėl Bendrijos metaliniais garažais užimamos valstybinės žemės nebuvo atlikta.“
9.2. „[…] Vilniaus miesto skyriaus 2020-07-14 rašte Nr. 49SFN-2342-(14.49.104.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ adresatas nurodytas kaip „<…> metalinių garažų bendrija „Z“ <…>, Vilnius“, t. y. konkretus asmuo nenurodytas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 566 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas turi būti vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais.
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsnio 2 dalies nuostatas priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Todėl vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsnio 2 dalimi, turi būti surinkta pakankamai įrodymų ir pagal Administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio 5 dalies nuostatas įrodymais įsitikinta, kurie asmenys yra kalti ir padarė žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, kad būtų teisinis pagrindas patraukti atitinkamą asmenį administracinėn atsakomybėn.
Vadovaujantis šiomis Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, Vilniaus miesto skyriaus 2020-07-14 raštu Nr. 49SFN-2342-(14.49.104.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ pirmiausia buvo kreiptasi į Bendriją, kaip į juridinį asmenį, siekiant išsiaiškinti 2021-05-19 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-232-(4.49.81.) nurodytas aplinkybes, susijusias su Bendrijos metaliniais garažais užimama valstybine žeme.“
9.3 „[…] atsakydamas į Vilniaus miesto skyriaus 2020-07-14 raštą Nr. 49SFN-2342-(14.49.104.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ 2020-07-29 pareiškimu J. A. (pareiškimą pasirašęs kaip Bendrijos valdybos pirmininkas) nurodė, kad nesutinka su galimu žemės naudojimo tvarkos pažeidimu, jog Bendrijos nariai neteisėtai naudojasi valstybine žeme, t. y. nesutinka, kad Bendrijos metaliniai garažai turėtų būti iškelti iš valstybinės žemės. Taip pat nurodė, kad į Vilniaus miesto skyrių neatvyks bei nepateiks savo asmens duomenų, o klausimas dėl Bendrijos metalinių garažų iškeldinimo turėtų būti sprendžiamas teismine tvarka. Be to, minėtas asmuo nurodė, kad raginimus iškelti metalinius garažus iš valstybinės žemės taip pat yra gavęs ir iš Vilniaus miesto savivaldybės.
Pagal Vilniaus miesto skyriaus pateiktą informaciją, gavus šį J. A. 2020-07-29 pareiškimą, kuriuo atsisakyta Vilniaus miesto skyriui suteikti informaciją, reikalingą administracinio nusižengimo tyrimui, Vilniaus miesto skyrius, siekdamas konstruktyvaus bendravimo, susisiekė (telefonu) su J. A., tačiau minėtas asmuo žodžiu informavo, kad informacijos apie Bendrijos narius nepateiks. Todėl Vilniaus miesto skyrius 2020-08-17 raštu Nr. 49SDŽ-546-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ […] kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl informacijos apie Bendrijos metalinių garažų savininkus.
Šioje situacijoje svarbu paminėti, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2020-04-08 raštu Nr. 1SD- 768-(9.14 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ […], atsakydama į Vilniaus miesto savivaldybės 2020-03-06 raštą Nr. A51-33671/20(3.3.10.4EAD24) „Dėl metaliniais garažais užstatytos valstybinės žemės atlaisvinimo“ […], pateikė nuomonę dėl metaliniais garažais užstatytų valstybinės žemės plotų atlaisvinimo bei dėl galimybės taikyti administracinę atsakomybę pagal Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnį. Pažymėtina, kad šiuo Nacionalinės žemės tarnybos raštu yra pateikiama nuomonė siekiant spręsti klausimus, susijusius su bendra situacija Vilniaus mieste, kai metalinių garažų masyvais yra užimti valstybinės žemės plotai Vilniaus mieste.
Nacionalinės žemės tarnybos 2020-04-08 raštu Nr. 1SD-768-(9.14 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ Vilniaus miesto savivaldybė informuota apie tai, kad Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimais bei Vilniaus miesto valdybos potvarkiais buvo leista laikinai statyti ir eksploatuoti metalinius garažus laisvoje valstybinėje žemėje. Remiantis minėtais dokumentais buvo sudaromos trumpalaikės nuomos sutartys su Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriumi. Tačiau šių duomenų Vilniaus miesto savivaldybė Vilniaus miesto skyriui nėra perdavusi.
Taip pat šioje situacijoje atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnį, kurio 3 dalyje nurodyta, kad pastatytas statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, nebaigtas statinys išardomas, kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas – per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, reikalavime nurodytą terminą arba per šio subjekto ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą. Todėl Vilniaus miesto savivaldybė, kaip Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto funkcijų perėmėja, turėtų ir galėtų imtis efektyvių veiksmų dėl laikinų metalinių garažų laisvoje valstybinėje žemėje pašalinimo, šių metalinių garažų pripažinimo bešeimininkiais procedūrų inicijavimo ir pan.
Nacionalinės žemės tarnybos 2020-04-08 rašte Nr. 1SD-768-(9.14 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ taip pat informuojama apie tai, kad 2020-02-24 Vilniaus miesto savivaldybė organizavo susitikimą su Vilniaus miesto skyriaus atstovais, kurio metu buvo sprendžiama situacija dėl tvarkos taisyklių nesilaikymo metaliniais garažais užstatytuose valstybinės žemės plotuose. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 40-108/18(3.1.1E-TD2) „Dėl metalinių garažų nukėlimo komisijos sudarymo“ […] buvo sudaryta komisija (susidedanti iš Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų) ir ši komisija įpareigota organizuoti metalinių garažų, esančių valstybinėje žemėje ir sudarančių kliūtis visuomenės poreikiams svarbių objektų plėtrai, nukėlimo darbus bei teikti tarnybinę pagalbą Nacionalinei žemės tarnybai užtikrinant efektyvų metaliniais garažais užimtos valstybinės žemės naudojimą ir sklandų žemės naudojimo kontrolės procesą. Tačiau apie šią sudarytą komisiją ir jai pavestus organizuoti darbus Vilniaus miesto skyrius sužinojo tik 2020-02-24 organizuoto susitikimo metu.
Taigi 2020-02-24 susitikimo metu, sprendžiant metalinių garažų pašalinimo iš valstybinės žemės sklypų spartinimą, svarstytos galimybės Vilniaus miesto savivaldybei atlikti užstatytų laikinais metaliniais garažais teritorijų tvarkymo ir priežiūros darbus, t. y. kad Vilniaus miesto savivaldybė duomenis apie nustatytas apleistas, užstatytas laikinais metaliniais garažais valstybinės žemės plotų teritorijas perduotų Vilniaus miesto skyriui, o šis pagal juos atliktų veiksmus, susijusius su žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimu ir vykdymu. Taip pat aptarta, kad tais atvejais, kai metalinių garažų savininkų (galimų pažeidėjų) nustatyti (identifikuoti) nebus galimybės, būtų inicijuojamos šių metalinių garažų pripažinimo bešeimininkiais procedūros teisės aktuose nustatyta tvarka.
Nacionalinės žemės tarnybos 2020-04-08 raštu Nr. 1SD-768-(9.14 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ Vilniaus miesto savivaldybė informuota, kad pastarajai pateikus Vilniaus miesto skyriui informaciją apie galimus pažeidėjus (metalinių garažų savininkus / naudotojus), kuriems yra pasibaigęs leidimuose numatytas garažų eksploatavimo terminas, bet garažai iki šios dienos nėra pašalinti, Vilniaus miesto skyrius atliktų administracinio nusižengimo tyrimą bei imtųsi priemonių dėl administracinės atsakomybės galimiems pažeidėjams taikymo.“
9.4. „[…] Vilniaus miesto savivaldybė 2021-02-02 raštu Nr. A51-9719/21(3.3.15.3E-AD24) „Dėl nežinomų laikinųjų metalinių garažų savininkų“ kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių su prašymu pateikti informaciją apie metalinių garažų savininkus, kurių bendrijos atsisakė Vilniaus miesto savivaldybei pateikti tokius duomenis. Vilniaus miesto skyrius 2021-04-02 raštu Nr. 49SD-3334-(14.49.136 E.) „Dėl nežinomų laikinųjų metalinių garažų savininkų“ informavo Vilniaus miesto savivaldybę, kad duomenų apie metalinių garažų savininkus Vilniaus mieste neturi.
Kaip minėta pirmiau, Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimais bei Vilniaus miesto valdybos potvarkiais buvo leista laikinai statyti ir eksploatuoti metalinius garažus laisvoje valstybinėje žemėje, sudarant trumpalaikes nuomos sutartis su Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriumi. Kadangi duomenų apie asmenis, sudariusius tokias sutartis Vilniaus miesto skyrius, neturi, todėl, kaip pirmiau minėta, Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto skyriaus atstovų 2020-02-24 susitikimo metu, sprendžiant metalinių garažų pašalinimo iš valstybinės žemės sklypų spartinimą, ir buvo svarstytos galimybės Vilniaus miesto savivaldybei atlikti užstatytų laikinais metaliniais garažais teritorijų tvarkymo ir priežiūros darbus, o Vilniaus miesto skyrius pagal Vilniaus miesto savivaldybės pateiktą informaciją atliktų veiksmus, susijusius su žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimu ir vykdymu, kai bus žinomi metalinių garažų savininkai (galimi pažeidėjai).“
9.5. „[…] pirmiau minėtame Nacionalinės žemės tarnybos 2020-04-08 rašte Nr. 1SD-768-(9.14 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ yra vadovaujamasi Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 dalies nuostata, kad pastatytas statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, nebaigtas statinys išardomas, kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas – per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, reikalavime nurodytą terminą arba per šio subjekto ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą. Todėl Vilniaus miesto savivaldybė, kaip Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto (kurių sprendimais bei potvarkiais buvo leista laikinai statyti ir eksploatuoti metalinius garažus laisvoje valstybinėje žemėje) funkcijų perėmėja, turėtų ir galėtų imtis efektyvių veiksmų dėl laikinų metalinių garažų laisvoje valstybinėje žemėje pašalinimo, šių metalinių garažų pripažinimo bešeimininkiais procedūrų inicijavimo ir pan.
Paminėtina ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė viešai paskelbė pranešimus apie tai, kad metalinių garažų savininkai Vilniuje per Vilniaus miesto savivaldybės nurodytą terminą yra raginami geruoju atlaisvinti kelis dešimtmečius metaliniais garažais užstatytą valstybinę žemę, ir nurodoma, kad tuo atveju, jeigu savininkai savo garažų neiškels, Vilniaus miesto savivaldybė inicijuos teisminius procesus, o metalinių garažų savininkams Nacionalinė žemės tarnyba turės teisę taikyti administracines nuobaudas. Vilniaus miesto savivaldybė taip pat viešai paskelbė ir apie tai, kad metalinių garažų savininkams bendradarbiaujant – per Vilniaus miesto savivaldybės nurodytą terminą geranoriškai atlaisvinantiems užstatytą valstybinę žemę, suteikia reikalingą pagalbą, taip pat apie tai, kad inicijavo teisminius procesus asmenims, kurie geranoriškai neatlaisvino valstybinės žemės. Be to, Vilniaus miesto savivaldybė taip pat paskelbė, kad asmenys gali prašyti pratęsti metalinių garažų nukėlimo terminą.
Terminą, per kurį asmenys turėtų geranoriškai išsikelti metalinius garažus iš valstybinės žemės, Vilniaus miesto savivaldybė nustatė Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 30-1418/20 „Dėl valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais, atlaisvinimo“, t. y. šio įsakymo 1 punktu nustatytas metalinių garažų savininkams garažų iškėlimo iš valstybinės žemės terminas – iki 2020 m. rugsėjo 30 d., o įsakymo 2.3 papunkčiu pavesta Teisės grupei, gavus iš seniūnų informaciją apie nenukeltus metalinius garažus, rengti ir teikti teismui ieškinius dėl priverstinio metalinių garažų nukėlimo ir su šiuo procesu susijusių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patirtų nuostolių atlyginimo.
Paminėtina ir tai, kad Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2261/20 „Dėl Administracijos direktoriaus 2020-06-18 įsakymo Nr. 30-1418/20 „Dėl valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais, atlaisvinimo“ įgyvendinimo tvarkos“ nustatytos sąlygos, dėl kurių garažų iškėlimo terminas būtų pratęsiamas, o šio įsakymo 1.2 papunktyje nustatyta, kad galutinis su visais pratęsimais garažų iškėlimo iš valstybinės žemės terminas negali būti vėlesnis kaip 2020 m. gruodžio 31 d.
Taigi Vilniaus miesto savivaldybė, kaip Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto funkcijų perėmėja, vadovaudamasi Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 dalies nuostata – Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais nustatė terminus, per kuriuos asmenys savo metalinius garažus turėtų išsikelti iš valstybinės žemės, be to, kaip matyti iš viešai paskelbtos informacijos, – Vilniaus miesto savivaldybė suteikia pagalbą asmenims išsikeliantiems metalinius garažus iš valstybinės žemės. Todėl Vilniaus miesto savivaldybė vykdo procedūras, susijusias su metalinių garažų iškeldinimu iš valstybinės žemės. Tai patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybė, teikdama ieškinius Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Pagal Vilniaus miesto skyriaus pateiktą informaciją Vilniaus miesto skyrius trečiuoju asmeniu dalyvavo šiose civilinėse bylose, kuriuose Vilniaus miesto savivaldybė prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo įpareigoti atsakovus – Bendrijos narius iškelti metalinius garažus ir sutvarkyti garažui tekusią teritoriją: civilinė byla Nr. e2-30464-808/2021, civilinė byla Nr. e2-30459-909/2021, civilinė byla Nr. e2-30470-807/2021, civilinė byla Nr. e2-30465-1099/2021, civilinė byla Nr. e2- 30469-599/2021, civilinė byla Nr. e2-19242-1014/2021, civilinė byla Nr. e2-30463-931/2021, civilinė byla Nr. e2-30457-937/2021 ir civilinė byla Nr. e2-30467-1077/2021. Minėtos civilinės bylos Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtos tenkinant Vilniaus miesto savivaldybės ieškininius, arba nutrauktos Vilniaus miesto savivaldybės prašymu Bendrijos nariams (atsakovams) iškėlus metalinius garažus, arba sutarus dėl termino, per kurį bus vykdomos metalinių garažų iškėlimo procedūros.“
9.6. „[…] sprendžiant metalinių garažų iš valstybinės žemės nukėlimo klausimus Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto skyrius organizavo tarpinstitucinius susitikimus, t. y. kaip pirmiau minėta susitikimas Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko 2020-02-24, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021-02-26 organizuoto nuotolinio susitikimo metu, be kitų klausimų, buvo aptarta situacija dėl Bendrijos metalinių garažų užimamos valstybinės žemės. Šio 2021-02-26 susitikimo metu buvo aptarta, kad Bendrijos metaliniais garažais užstatytoje teritorijoje būtų inicijuojamas žemės sklypo, reikalingo savivaldybės funkcijoms vykdyti, projektavimas.
Vertinant tai, kad Vilniaus mieste procedūros, susijusios su metalinių garažų iškeldinimu iš valstybinės žemės, yra vykdomos, taip pat Vilniaus miesto savivaldybė yra inicijavusi teisminius procesus asmenims, vengiantiems išsikelti metalinius garažus, kuriuose Vilniaus miesto skyrius dalyvauja trečiuoju suinteresuotu asmeniu, manome, kad šioje situacijoje tarpinstitucinis bendravimas yra konstruktyvus.“
9.7. „[…] pagal Vilniaus miesto pateiktą informaciją Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šnipiškių seniūnija 2021-08-24 raštu Nr. A6-3998/21(3.3.2.26E-SEN) „Dėl informacijos pateikimo“ […] informavo Vilniaus miesto skyrių apie tai, kad Bendrijos naudojamoje teritorijoje yra nenukelti 39 garažai bei 1 administracijai priklausantis vagonėlis, ir pateikė turimą Bendrijos narių (nuo 2016 m.) sąrašą, kuriame nurodyta 40 įrašų, iš kurių, dalis metalinių garažų savininkų yra nežinomi ir Vilniaus miesto savivaldybei.
Vilniaus miesto skyrius informavo, kad administracinių nusižengimų protokolai Bendrijos metalinių garažų savininkams nėra surašyti. Kaip minėta pirmiau, Vilniaus miesto savivaldybė metalinių garažų (ne tik Bendrijos narių) savininkus ragina geranoriškai atlaisvinti valstybinę žemę, be to, suteikia galimybę teikti prašymus pratęsti metalinių garažų nukėlimo terminą.
Taigi Vilniaus miesto savivaldybė siekia, kad asmenys geranoriškai ir Vilniaus miesto savivaldybei padedant pašalintų metalinius garažus iš valstybinės žemės, todėl nagrinėjamoje situacijoje Vilniaus miesto apylinkės teismas yra tenkinęs Vilniaus miesto savivaldybės prašymus, kuriais Vilniaus miesto savivaldybė atsiėmė ieškinius, kadangi su atsakovais yra sutarta dėl termino, per kurį bus vykdomos Bendrijos metalinių garažų iškeldinimo procedūros.
[…] Atsižvelgiant į tai, kad Bendrija ir Vilniaus miesto savivaldybė sutarė dėl termino, per kurį bus tęsiamos procedūros dėl metalinių garažų iškeldinimo Bendrijos naudojamoje teritorijoje, Vilniaus miesto skyrius šiuo metu neturi pagrindo taikyti administracinės atsakomybės Bendrijos nariams, kurie nėra išsikėlę metalinių garažų, kadangi nagrinėjamoje situacijoje visuomenės interesas (metalinių garažų iškeldinimas iš valstybinės žemės) dar gali būti užtikrintas ir netaikant Administracinių nusižengimų kodekso sankcijoje numatytos nuobaudos.
Nagrinėjamoje situacijoje aplinkybių visuma rodo, kad Administracinių nusižengimų kodekso sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas (metalinių garažų iškeldinimas iš valstybinės žemės) dar gali būti užtikrintas asmenų geranoriškumu ir bendradarbiavimu su Vilniaus miesto savivaldybės administracija […].
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali ir kt.; įstatymuose už įstatymų pažeidimus nustatomos baudos turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d. ir 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).“
9.8. „[…] manome, kad UAB „X“, […] ir UAB „Y“, […] (toliau kartu vadinami – Pareiškėjai) nagrinėjamos situacijos aplinkybių visumą vertina selektyviai ir nepagrįstai teigia, jog Vilniaus miesto savivaldybė bei Nacionalinė žemės tarnyba tinkamai nesprendžia klausimo dėl Bendrijos metalinių garažų iškeldinimo iš valstybinės žemės. Paminėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė visuomenės informavimo priemonėse viešino informaciją apie tai, kad metalinių garažų savininkai yra raginami išsikelti metalinius garažus iš valstybinės žemės, kad nebūtų poreikio pradėti teisminius procesus ir būtų išvengta administracinių nuobaudų taikymo, o visuomenės interesas (metalinių garažų iškeldinimas iš valstybinės žemės) būti užtikrintas asmenų geranoriškumu ir bendradarbiavimu su Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Todėl tikėtina, kad su šia viešai visuomenės informavimo priemonėse skelbta informacija yra susipažinę ir Pareiškėjai.
Taigi Pareiškėjų nurodyta problema yra aktuali visame Vilniaus mieste ir yra sprendžiama taip, kad nebūtų poreikio pradėti teisminių procesų ir būtų išvengta administracinių nuobaudų taikymo. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės nusižengimo ir už šį nusižengimo nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Todėl administracinės atsakomybės taikymas konkretiems asmenims, neįvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių visumos, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi nagrinėjamoje situacijoje visuomenės interesas dar gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos.“
- Remiantis NŽT Seimo kontrolieriui pateiktais dokumentais taip pat nustatyta:
10.1. Savivaldybės administracija 2020 m. kovo 6 d. raštu Nr. A51-33671/20(3.3.10.4E-AD24) kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, kuriame minėtųjų institucijų prašė pateikti jų poziciją sprendžiant susiklosčiusią situaciją Vilniaus mieste dėl metaliniais garažais užstatytų valstybinės žemės plotų. Šiame skundžiamos institucijos rašte, be kita ko, buvo akcentuojama:
„[…] Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų erdvių ir bešeimininkių atliekų tvarkymas, žaliųjų jungčių formavimas, miesto susisiekimo ir rekreacinės infrastruktūros plėtra yra įstatymais savivaldybėms priskirtos funkcijos, kurių vykdymui teikiame itin didelį prioritetą […] prašome pateikti savo poziciją sprendžiant susiklosčiusią situaciją ir svarstyti galimybes taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Kodeksas) 589 straipsnio 45 punkte numatytą nuostatą, jog administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos, numatytos Kodekso 110 straipsnyje, turi teisę pradėti, administracinių nusižengimų tyrimą atlikti ir administracinių nusižengimų protokolus surašyti tik Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnai.“
10.2. NŽT 2020 m. balandžio 8 d. rašte Nr. 1SD-768-(9.14 E.) adresuotame Savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, kuriuo buvo atsakoma į Savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 6 d. kreipimąsi Nr. A51-33671/20(3.3.10.4E-AD24 (šios pažymos 10.1 punktas), be kita ko, nurodė:
„[…] Kiekvienas viešojo administravimo subjektas, t. y. institucija, vykdo veiklą ir priima sprendimus pagal teisės aktais jai priskirtą kompetenciją. Atsižvelgdami į visa tai, kas išdėstyta, manome, kad šiuo atveju Savivaldybė, kaip Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto funkcijų perėmėja, turėtų ir galėtų imtis efektyvių veiksmų dėl laikinų metalinių garažų laisvoje valstybinėje žemėje pašalinimo, šių metalinių garažų pripažinimo bešeimininkiais procedūrų inicijavimo ir pan.
Vertindami situaciją dėl administracinės atsakomybės taikymo metalinių garažų savininkams / naudotojams pagal Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnį (savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grąžinti), manome, kad minėtų asmenų veiksmuose (metaliniai garažai eksploatuojami ant valstybinės žemės, nors terminas seniai pasibaigęs) yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnyje, požymių (savavališkas valstybinės žemės užėmimas). Todėl, Savivaldybei pateikus Vilniaus miesto skyriui informaciją apie galimus pažeidėjus (metalinių garažų savininkus / naudotojus), kuriems yra pasibaigęs leidimuose numatytas garažų eksploatavimo terminas, bet garažai iki šios dienos nėra pašalinti, Vilniaus miesto skyrius atliktų administracinio nusižengimo tyrimą bei imtųsi priemonių dėl administracinės atsakomybės galimiems pažeidėjams taikymo.
Tačiau, kaip minėjome, laikinų metalinių garažų laisvoje valstybinėje žemėje pašalinimo klausimas jau dabar galėtų ir turėtų būti sprendžiamas Savivaldybei imantis atitinkamų veiksmų pagal Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 dalies nuostatas, nelaukiant, kol Nacionalinėje žemės tarnyboje bus atliktos administracinio nusižengimo teisenos procedūros dėl atsakomybės galimiems pažeidėjams taikymo. […]“
10.3. NŽT Vilniaus miesto skyrius, 2020 m. gegužės 13 d. atlikto žemės naudojimo patikrinimo metu (2020 m. gegužės 19 d. surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-232-(14.49.81.), 2020 m. liepos 14 d. raštu Nr. 49SFN-2343(14.49.104.) kreipėsi į Bendriją ir nurodė, jog „[…] Patikrinimo metu užfiksuota, kad nesuformuotoje valstybinėje žemėje <…>., stovi garažų masyvas, kuris aptvertas tvora. Vietovėje atlikta fotofiksacija bei pamatuota tvora esanti šiaurinėje bei vakarinėje dalyje. Nustatyta, kad tvora įrengta valstybinėje žemėje. Užimamas valstybinės žemės plotas — 5302,20 m2.
[…] atsakomybė už 2020 m. gegužės 13 d. nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje.“
Minėtame rašte buvo kviečiama atvykti į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl galimo pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių išaiškinimo, pažeidėjo nustatymo ir administracinio nusižengimo protokolo pagal Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį surašymo.
10.4. Bendrijos valdybos pirmininkas A. J. 2020 m. liepos 29 d. [pastaba: NŽT Vilniaus miesto skyriuje gauta 2020 m. liepos 31 d. reg. Nr. 49GJ-3817] pareiškimu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, kuriame nurodė atsisakantis atvykti pagal NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. liepos 14 d. rašte Nr. 49SFN-2343(14.49.104.) nurodytą kvietimą bei, be kita ko, nurodė:
„[…] Belieka tik vienas vienintelis teisingas konfliktų tarp mūsų išsprendimo kelias, tai teisminis kelias.“
- Atsižvelgiant į Savivaldybės administracijos paaiškinimuose Seimo kontrolierei nurodytas faktines aplinkybes dėl pasiekto susitarimo su Bendrijos narius atstovaujančiu valdymo organu, t. y. Bendrijos valdyba, dėl metaliniais garažais užstatytos valstybinės žemės iki 2022 m. gegužės 31 d. atlaisvinimo (šios pažymos 7.14 punktas), Seimo kontrolierės patarėja 2022 m. birželio 9 d. atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė, jog didžioji dalis valstybinės žemės, buvusios užimtos Bendrijos narių metaliniais garažais, atlaisvinta, likę nenukelti 4 metaliniai garažai, Bendrijos narių garažais užimtą teritoriją juosusi metalinė tvora nukelta. Pažymėtina, kad nedidelė dalis teritorijos, kurioje nukelti metaliniai garažai, sutvarkyta (išvežti daiktai ir šiukšlės), tačiau didžiojoje buvusios užimtos teritorijos dalyje aplinka nesutvarkyta, paliktos statybinės atliekos ir kitos šiukšlės.
Pažymėtina, kad, remiantis tyrimo metu iš Savivaldybės administracijos Šnipiškių seniūnijos 2022 m. birželio 14 d. gauta papildoma informacija dėl Bendrijos narių metaliniais garažais užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo proceso, tarp Bendrijos valdymo organų ir Savivaldybės administracijos pasiekto susitarimo iki 2022 m. gegužės 31 d. atlaisvinti Bendrijos narių metaliniais garažais užimtos valstybinės žemės plotą iš esmės yra laikomasi, dedamos pastangos galutinai iškelti visus likusius (3 vnt) metalinius garažus, tiek metalinių garažų savininkų, tiek Savivaldybės administracijos pastangomis (pasitelkiant rangovus) sutvarkyti atlaisvintą valstybinės žemės teritoriją.
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
- Lietuvos Respublikos įstatymai
12.1. Seimo kontrolierių įstatymo:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
- Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai. […]
3 straipsnis. Seimo kontrolierių veiklos tikslai
Seimo kontrolierių veiklos tikslai:
1) ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms;
[…]
12 straipsnis. Seimo kontrolierių tiriami skundai
- Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. […]
14 straipsnis. Reikalavimai skundui
- Skunde nurodoma: […]
3) skundžiamų pareigūnų vardai, pavardės ir pareigos, institucija ar įstaiga, kurioje jie dirba;
4) skundžiamo sprendimo arba skundžiamos veikos apibūdinimas, jos padarymo laikas ir aplinkybės; […]“
12.2. Vietos savivaldos įstatymo:
„6 straipsnis. Savarankiškosios savivaldybių funkcijos
Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos:
[…]
36) sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas;“
12.3. Žemės įstatymo:
„36 straipsnis. Žemės naudojimo valstybinė kontrolė
- Žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija.
- Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.“
12.4. Viešojo administravimo įstatymo:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos […]
- Viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas.
[…]
- Viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.“
12.5. Administracinių nusižengimų kodekso:
„32 straipsnis. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai
[…]
- Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.
[…]
110 straipsnis. Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas ir naudojimas
[…]
- Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba naudojimas
užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.
- Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
[…]
366 straipsnis. Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas
- Savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas
užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
- Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.
[…]
589 straipsnis. Administracinius nusižengimus tiriantys ir protokolus surašantys pareigūnai
Administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo, išskyrus šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, šių institucijų pareigūnai: […]
45) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos – dėl šio kodekso 110, […] straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; […]
82) savivaldybių administracijų – dėl šio kodekso […] 336, […] straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; […]
596 straipsnis. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pristatymas ir paieška, asmenų atvesdinimas […]
- Asmenys, gavę šaukimus atvykti pas administracinį nusižengimą tiriantį pareigūną, į teismą ar į administracinį nusižengimą ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją, be pateisinamos priežasties neatvykę nurodytu adresu ir laiku, gali būti atvesdinami, jeigu jiems neatvykus neįmanoma ištirti ar išnagrinėti administracinio nusižengimo bylos ir jiems buvo tinkamai pranešta šio kodekso 573 straipsnyje nustatyta tvarka.“
- Kiti teisės aktai
13.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 30-1418/20 „Dėl valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais, atlaisvinimo“:
„[…] atsižvelgdamas į Vilniaus miesto strateginius planus mažinti miesto erdvių ir aplinkos taršą:
- Nustatau metalinių garažų savininkams garažų iškėlimo iš valstybinės žemės terminą – iki 2020 m. rugsėjo 30 d. įskaitytinai.
- Pavedu:
2.1. Viešosios tvarkos skyriui užtikrinti nuolatinę Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Miesto tvarkymo ir švaros taisyklių ir kitų teisės aktų laikymosi stebėseną metaliniais garažais užstatytose miesto teritorijose, o nustačius neteisėtos veikos požymių – administracinės teisenos vykdymą (inicijavimą);
2.2. seniūnams, suėjus 1 punkte nustatytam terminui, nedelsiant teikti Teisės grupei informaciją apie neiškeltus metalinius garažus;
2.3. Teisės grupei, gavus iš seniūnų 2.2 papunktyje nurodytą informaciją, rengti ir teikti teismui ieškinius dėl priverstinio metalinių garažų nukėlimo ir su šiuo procesu susijusių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patirtų nuostolių atlyginimo. […]“
13.2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 30-2261/20 „Dėl administracijos direktoriaus 2020-06-18 įsakymo Nr. 30-1418/20 „Dėl valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais, atlaisvinimo“, įgyvendinimo tvarkos“:
„[…] 1. Nustatau, kad:
1.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 30-1418/20 „Dėl valstybinės žemės, užstatytais metaliniais garažais, atlaisvinimo“ 1 punkte metalinių garažų savininkams nustatytas garažų iškėlimo iš valstybinės žemės terminas gali būti pratęsiamas seniūno sprendimu, suderinus su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriumi, kai yra pradėti vykdyti garažo (-ų) nukėlimo darbai, tačiau dėl objektyvių, nuo garažo (-ų) savininko (-ų) nepriklausančių, priežasčių garažo (-ų) nukėlimo darbai negali būti baigti iki nustatyto termino;
1.2. […] Galutinis su visais pratęsimais garažo (-ų) iškėlimo iš valstybinės žemės terminas negali būti vėlesnis kaip 2020 m. gruodžio 31 d.; […]“
- Teismų praktika
14.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas byloje Nr. 27/01-5/02-01/03:
„[…] Konstitucijoje yra įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis. Jį įgyvendinant turi būti užtikrinama interesų pusiausvyra, išvengiama jų priešpriešos, atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisinės valstybės negalima siekti pripažįstant tik vienos grupės ar vieno asmens interesus ir kartu paneigiant kitų interesus.
Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų; jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Teisingumo negalima pasiekti tenkinant tik vienos grupės interesus ir kartu paneigiant kitų interesus.
Pabrėžtina, kad Konstitucijoje įtvirtintos vertybės sudaro darnią sistemą, tarp jų yra pusiausvyra. Konstitucijos saugomų vertybių sandūroje būtina rasti sprendimus, užtikrinančius, kad nė viena iš tokių vertybių nebus paneigta ar nepagrįstai apribota. Kitaip būtų pažeista Konstitucijos saugomų vertybių pusiausvyra, konstitucinis atviros, darnios pilietinės visuomenės imperatyvas, konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimas).“
14.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. KT15-N9/2015:
„[…] Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo, ir atvirkščiai. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų; jis yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų; jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (inter alia 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2013 m. liepos 1 d. nutarimai).“
14.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020:
„[…] administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracine nuobauda siekiama: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
[…] Administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).“
Tyrimo išvados
- Pagal Seimo kontrolierių įstatymu Seimo kontrolieriams suteiktą kompetenciją, Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje, kai minėtojo įstatymo nuostatų pagrindu pareiškėjai kreipdamiesi nurodo konkrečius skundžiamų pareigūnų vardus, pavardes ir pareigas, instituciją ar įstaigą, kurioje jie dirba (pažymos 12.1 punktas). Ir nors nagrinėjamu atveju Pareiškėjai neskundžia konkrečių Savivaldybės administracijos ar NŽT tarnautojų, konkrečių priimtų sprendimų ar atliktų veiksmų, tačiau savo skunde pabrėžia galimai buvusį skundžiamų institucijų tarnautojų neveikimą (vilkinimą), kuris, anot Pareiškėjų atstovų, lėmė (-ia) UAB „X“ teisių ir teisėtų interesų tinkamai naudotis priklausančia nuosavybe, t. y. žemės sklypais, nurodytais šio pažymos 2.1 punkte, pažeidimus.
Todėl, atsižvelgdamos į Seimo kontrolierių įstatyme įtvirtintą Seimo kontrolierių veiklos tikslą ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms (pažymos 12.1 punktas), Seimo kontrolierės tiria Bendrijos narių metaliniais garažais užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo procesą neatsiejamai nuo galimai buvusių Pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo atvejo ir savo išvadas teikia vertindamos skundžiamų institucijų veiksmus (neveikimą) tinkamo teisės aktų, susijusių su švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimu bei žemės naudojimo valstybine kontrole, vykdymo kontekste.
Atsižvelgiant į Pareiškėjų skundo turinį bei į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, tyrimo išvados bus pateikiamos išskiriant šias dalis:
15.1. dėl Savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmais (neveikimu) galimo Pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo metaliniais garažais užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo procese;
15.2. dėl galimai netinkamų NŽT tarnautojų veiksmų (neveikimo) ir galimo Pareiškėjų teisių bei teisėtų interesų pažeidimo vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę.
Dėl Savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmais (neveikimu) galimo Pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo metaliniais garažais užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo procese
- Pirmiausia būtina pažymėti tai, kad, remiantis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintomis viešojo administravimo ir viešojo administravimo subjekto sąvokomis (pažymos 12.4 punktas), kiekvienas viešasis juridinis asmuo yra įgaliotas atlikti viešąjį administravimą, t. y. veikti jam suteiktos kompetencijos ribose ir tokiu būdu įgyvendinti teisės aktų nuostatas. Tai svarbu tuo, jog kiekvienai viešojo administravimo institucijai priskirtos vykdytinos funkcijos ir nustatytos kompetencijos yra atskirtos nuo kitų viešojo administravimo subjektų veiklos sričių, todėl nagrinėtinu atveju reikšmingomis yra tyrimo metu nustatytos aplinkybės, jog NŽT Vilniaus miesto skyriaus veikla (neveikimas) valstybinės žemės atlaisvinimo procese buvo (yra) persipynusi su tam tikrų Savivaldybės administracijos funkcijų, numatytų Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 36 punkte (pažymos 12.2 punktas), įgyvendinimu. Seimo kontrolierės nuomone, būtent šis faktorius lėmė, jog susiklostė situacija, kai Pareiškėjų skundžiamos institucijos nerado tinkamų ir efektyvių tarpinstitucinio bendradarbiavimo formų, o tiek viena, tiek kita nepagrįstai tikėjosi tam tikrų veiksmų atlikimo iš kitos metaliniais garažais užimamos valstybinės žemės atlaisvinimo problemą sprendžiančios institucijos.
- Kaip minėta pirmiau, šiuo nagrinėtinu atveju esminė Savivaldybės administracijos vykdytina funkcija – Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintas švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas, tačiau realiai Savivaldybės administracija atliko veiksmus, kurių pagrindu buvo sprendžiama užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo problema. To priežastimi, Seimo kontrolierės nuomone, laikytina buvus nepakankamą tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kai su Savivaldybės administracijos pradėtomis iniciatyvomis nebuvo supažindinta kita atsakinga institucija, t. y. NŽT Vilniaus miesto skyrius (pažymos 9.3 punktas), o iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus pusės tas bendradarbiavimas buvo tik formalus (pažymos 8.2 punktas).
Seimo kontrolierė pažymi, jog, remiantis tyrimo medžiaga, negalima paneigti to fakto, jog Savivaldybės administracijos tarnautojai ėmėsi aktyvių veiksmų Bendrijos narių (metalinių garažų savininkų) duomenų paieškai (pažymos 7.1, 7.4, 7.10 punktai), taikė administracinio poveikio priemones (pažymos 7.8 punktas), inicijavo teismo procesus dėl Bendrijos narių metalinių garažų nukėlimo (pažymos 7.9 punktas) ir ieškojo susitarimo su Bendrijos valdymo organais dėl geranoriško metaliniais garažais užimtos teritorijos atlaisvinimo (pažymos 8.5, 8.7 punktai).
- Būtina pažymėti tyrimo metu nustatytą svarbią faktinę aplinkybę, sąlygojusią tai, kad Bendrijos narių metaliniais garažais užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo problemos išsprendimas užtruko. Kaip patvirtina tyrimo metu surinkta informacija, Bendrijos valdymo organai ir Bendrijos nariai ginčijo (nors ir ne teismine tvarka) metalinių garažų, kaip laikinų statinių, statusą ir nesutiko geranoriškai atlaisvinti metaliniais garažais užstatytos valstybinės žemės (pažymos 8.4, 9.3, 10.4 punktai). Tai lėmė ilgą laiką vykusio Bendrijos nebendradarbiavimo su Savivaldybės administracija atvejus bei kliudė priemonių, kurių ėmėsi Savivaldybės administracija, tinkamam įgyvendinimui. Būtent tai sąlygojo poreikį rasti bendrą Savivaldybės administracijos ir Bendrijos narių sutarimą dėl metalinių garažų nukėlimo, o jį suradus – siekti jo įgyvendinimo gera valia.
- Seimo kontrolierė akcentuoja, jog tam tikrais atvejais ir kai tai įmanoma, viešojo administravimo institucijos turi siekti geranoriškai spręsti tarp jų ir suinteresuotų asmenų ar visuomenės grupių susidariusias konfliktines situacijas. Tačiau tuo pačiu pabrėžtina, jog tokiais atvejais turi būti paisoma ne tik suinteresuotų asmenų ar visuomenės grupių interesų, tačiau įvertinamos aplinkybės ir dėl kitos visuomenės dalies teisių ir (ar) teisėtų interesų užtikrinimo. Priešingu atveju gali būti pažeistas konstitucinis teisingumo principas ir tai sąlygoti atskirų visuomenės grupių interesų priešpriešos atsiradimą (pažymos 14.1, 14.2 punktai).
Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju didžiosios Vilniaus miesto visuomenės dalies ir Pareiškėjų teisėtų interesų dėl valstybinės žemės panaudojimo viešajam interesui tenkinti pažeidimo Savivaldybės administracijai išvengti nepavyko, nes procesas užsitęsė. Tačiau įvertinus tai, kad tikslas – užimtos valstybinės žemės atlaisvinimas – buvo pasiektas priemonėmis, kurios padėjo išvengti dar ilgiau trunkančių teismo procesų, Seimo kontrolierės nuomone, Savivaldybės administracijos veiksmai šiame procese iš esmės laikytini buvę tinkamais.
- Nepaisant to, pažymėtina, kad Savivaldybės administracija, ieškodama galimų greitesnių minėtosios problemos sprendimo būdų, ėmėsi ir kvestionuotinų sprendimų. Vienu iš jų laikytinas siūlymas Pareiškėjams savo iniciatyva kreiptis į Bendriją dėl Bendrijos narių metaliniais garažais užimtos teritorijos atlaisvinimo, kuris buvo grindžiamas Civilinio kodekso nuostatomis (pažymos 7.6 punktai). Konstatuotina, kad tokie Savivaldybės administracijos veiksmai nelaikytini buvę tinkamais remiantis vien tuo, kad Savivaldybės administracijos įgyvendinama švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimo funkcija (pažymos 12.2 punktas) kyla iš Savivaldybės administracijos vykdomo viešojo administravimo, o ne iš su trečiaisiais asmenimis atsirandančių civilinių teisinių santykių. Todėl Savivaldybės administracijos siūlymas Pareiškėjams kreiptis į Bendrijos valdymo organus ir (ar) Bendrijos narius ir imtis veiksmų dėl užimtos teritorijos atlaisvinimo neturėjo jokio teisinio pagrindo, o Pareiškėjų galėjo būti suprastas kaip viešojo administravimo subjektui priklausančios pareigos privatiems juridiniams asmenims perkėlimas.
- Seimo kontrolierė taip pat nori atkreipti dėmesį į tai, jog labai svarbiu viešojo administravimo institucijos veiklos vertinimo aspektu visada yra teisės aktuose įtvirtintų terminų laikymasis.
Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, kad Savivaldybės administracijai siekiant spręsti valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais, atlaisvinimo klausimą, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 30-1418/20 (pažymos 13.1 punktas) nustatytų metalinių garažų iškėlimo iš valstybinės žemės terminų taip ir nebuvo laikomasi. Pastebėtina, kad minėtame Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme ir jo pakeitime (pažymos 13.2 punktas) nustatyti terminai jau seniai pasibaigę, dar nemažai metaliniais garažais užstatytų teritorijų neatlaisvinta, tačiau naujų terminų, iki kurių ketinama įgyvendinti valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais, atlaisvinimo procesą, nėra nustatyta. Iš to seka išvada, jog Bendrijos narių metalinių garažų iškėlimo procese (iki Bendrijos ir Savivaldybės administracijos pasiekto susitarimo) Savivaldybės administracijos tarnautojai neužtikrino Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nustatytų terminų laikymosi ir veikė atsižvelgdami tik į faktines aplinkybes.
Seimo kontrolierė pabrėžia, jog galiojant Savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymui Nr. 30-2261/20, kuriame įtvirtina nebe aktuali informacija, manytina, kad tiek metalinių garažų savininkams, tiek visuomenei, tiek kitoms viešojo administravimo institucijoms nėra aiški metalinių garažų iškėlimo Vilniaus mieste tvarka bei terminai, todėl tai gali sąlygoti painiavą bei lemti dar ilgesnį šio ir taip užsitęsusio proceso įgyvendinimą.
- Būtina akcentuoti, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog Bendrijos ir Savivaldybės administracijos pasiekto susitarimo dėl Bendrijos metalinių garažų iškėlimo iš valstybinės žemės iki 2022 m. gegužės 31 d. pagrindu įvyko esminiai postūmiai šiame valstybinės žemės atlaisvinimo procese, nes didžioji dauguma Bendrijos narių savo metalinius garažus išsivežė ir teritoriją atlaisvino (pažymos 11 punktas).
Pastebėtina, kad esminis Savivaldybės administracijos, kaip už švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimą atsakingos institucijos, tikslas – atlaisvintos valstybinės žemės sutvarkymas (šiukšlių ir statybinių medžiagų išvežimas) – dar nėra realizuotas. Todėl Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti kuo operatyvesnį likusių teritorijos sutvarkymo darbų įgyvendinimą ir tokiu būdu užtikrinti Pareiškėjams galimybes kuo greičiau pradėti vykdyti prisiimtus įsipareigojimus Savivaldybės administracijai.
- Remdamasi aukščiau išdėstytu, Seimo kontrolierė daro išvadą, jog Savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmai šios pažymos 20 ir 21 punktuose aprašytais atvejais nebuvo tinkami. Tuo pagrindu ši Pareiškėjų skundo dalis pripažįstama pagrįsta.
Dėl galimai netinkamų NŽT tarnautojų veiksmų (neveikimo) ir galimo Pareiškėjų teisių bei teisėtų interesų pažeidimo vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę
- Pareiškėjų skunde Seimo kontrolierei skundžiamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus tarnautojų neveikimas iš esmės susijęs su NŽT priskirtomis žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijų, įtvirtintų Žemės įstatymo 36 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintuose Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatuose ir kt., įgyvendinimu / neįgyvendinimu, todėl šio tyrimo metu Seimo kontrolierė vertina NŽT Vilniaus miesto skyriaus veiklą būtent per šią prizmę.
- Analizuodama susidariusią ir Pareiškėjų skundžiamą situaciją, Seimo kontrolierė pažymi, kad, jos įsitikinimu, tiek laikinų metalinių garažų laisvoje valstybinėje žemėje pašalinimo, tiek savavališkai užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo procesų galutiniai tikslai nagrinėjamu atveju galėjo būti pasiekti tiek pirmiau Savivaldybės administracijai ėmusis veiksmų dėl Bendrijos narių metalinių garažų pašalinimo, tiek NŽT inicijavus savavališkai užimtos valstybinės žemės atlaisvinimą pradedant administracinio nusižengimo tyrimus bei taikant administracinės atsakomybės priemones pažeidėjams. Manytina, kad tai, jog Savivaldybės administracija pritarė NŽT 2020 m. balandžio 8 d. rašte išdėstytai institucijos nuomonei dėl pareigos būtent Savivaldybės administracijai imtis aktyvių veiksmų dėl laikinų metalinių garažų laisvoje valstybinėje žemėje pašalinimo (pažymos 9.5, 10.2 punktai), tebuvo tarpinstitucinio susitarimo išdava, tačiau ne teisės aktuose nustatytas tam tikrų veiksmų prioritetas. Pažymėtina, kad NŽT raštuose Savivaldybės administracijai pripažindavo savo pareigą vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir atlikti su jos įgyvendinimu susijusius veiksmus (pažymos 9.3, 9.4 punktai), tačiau tuo pačiu konstatuodavo esant priežastis, trukdančias šios institucijai priskirtos funkcijos įgyvendinimui bei nurodydama veiksmus, kuriuos turėtų atlikti būtent Savivaldybės administracija (pažymos 10.2 punktas).
Akcentuotina, kad šio tyrimo metu NŽT nepateikė jokios informacijos, patvirtinančios savo, kaip institucijos, Žemės įstatymo nuostatų pagrindu atsakingos už žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymą, proaktyvius veiksmus dėl informacijos Bendrijos nariams apie jų pareigą atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę skleidimo, intensyvios Bendrijos narių kontaktinių duomenų paieškos ar efektyvios pagalbos Savivaldybės administracijai vykdant Bendrijos narių metalinių garažų iškeldinimo procesą. NŽT pateiktuose paaiškinimuose Seimo kontrolieriui buvo akcentuojama, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius imsis veiksmų, susijusių su žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimu ir vykdymu, kai bus žinomi Bendrijos metalinių garažų savininkai (galimi pažeidėjai) (pažymos 9.3, 9.4 punktai). Tačiau tyrimo metu surinkti duomenys leidžia teigti, jog NŽT Vilniaus miesto skyriaus tarnautojai taip ir nesiėmė jokių situacijos sprendimą įtakojusių veiksmų: neužtikrino žemės naudojimo patikrinimo metu (pažymos 9.1 punktas) nustatytų pažeidimų pašalinimo, nesurašė nei vieno administracinio nusižengimo protokolo savavališkai valstybinę žemę užėmusiems Bendrijos nariams (pažymos 9.7 punktas), kaip tai numato Administracinių nusižengimo kodekso nuostatos (pažymos 12.5 punktas), neinicijavo jokios administracinės procedūros ar teisminio proceso siekiant nustatyti Bendrijos metalinių garažų savininkų duomenis (pažymos 8.2 punktas), kaip to, remdamasi Administracinių nusižengimo kodekso nuostatomis, prašė Savivaldybės administracija savo 2021 m. vasario 2 d. rašte (pažymos 7.3, 8.1 punktai). Visa tai patvirtina, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius tik formaliai vykdė veiksmus dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo, tačiau jokių konkrečių rezultatų šiame procese taip ir nepasiekė.
Šią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, jog tiek savo raštuose Savivaldybės administracijai, tiek bendrų institucijų posėdžių metu (pažymos 9.3 punktas) NŽT akcentavo poreikį gauti (sužinoti) Bendrijos metalinių garažų savininkų, užėmusių valstybinę žemę, duomenis. Tačiau pastebėtina, kad Savivaldybės administracijos Šnipiškių seniūnijai dalį šių duomenų pateikus (pažymos 8.3, 9.7 punktai), NŽT jokių veiksmų dėl administracinių nusižengimų teisenos pradėjimo taip ir nesiėmė.
- NŽT Vilniaus miesto skyriaus neveikimo nagrinėjamu atveju patvirtinimo pagrindu taip pat laikytinos ir faktinės aplinkybės, susijusios su NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. liepos 14 d. rašte Bendrijos atžvilgiu inicijuotais veiksmais (pažymos 9.2, 10.3 punktai). Kaip nustatyta šio tyrimo metu, NŽT, gavusi Bendrijos pirmininko atsisakymą atvykti ir pateikti prašomus paaiškinimus dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) (pažymos 9.3, 10.4 punktai), šį klausimą tiesiog eliminavo ir jokių papildomų priemonių, numatytų Administracinių nusižengimų kodekso 596 straipsnyje (pažymos 12.5 punktas) dėl pažeidimą (nusižengimą) padariusio asmens išaiškinimo, net nesiėmė.
- Taip pat pastebėtina, kad NŽT paaiškinimuose Seimo kontrolieriui pateikta institucijos pozicija dėl administracinės atsakomybės Bendrijos nariams Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio pagrindu netaikymo siekiant nepažeisti konstitucinių teisingumo ir proporcingumo principų (pažymos 9.7, 9.8 punktai), Seimo kontrolierės įsitikinimu, yra sąlygota tikslo pateisinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus neveikimą, tačiau ne siekiant minėtųjų konstitucinių principų įgyvendinimo užtikrinimui.
Taip teigtina remiantis tuo, jog iš pačios NŽT nurodytų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų seka, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja pareigą už teisės pažeidimus taikyti tik proporcingas poveikio priemones, t. y. akcentuojamas už teisės pažeidimus taikytinų priemonių dydis, o ne siekis apskritai jų netaikyti pažeidimą padariusiems asmenims. Atsižvelgdama į tai, Seimo kontrolierė pabrėžia, kad, priešingai nei teigia NŽT, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, administracinė nuobauda turi atgrasymo, nubaudimo bei prevencijos tikslus (pažymos 14.3 punktas) ir ją taikant yra užtikrinamas pažeidėjo atsakomybės neišvengiamumo principo įgyvendinimas.
Be to, įvertinus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (pažymos 14.1. 14.2 punktai), viešojo administravimo subjektai įgyvendindami savo funkcijas turi siekti teisingumo principo įgyvendinimo, o tai gali būti realizuojama tik užtikrinant pusiausvyrą tarp atskirų visuomenės grupių. Todėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus tarnautojų neveikimas (kai iki Bendrijos ir Savivaldybės administracijos pasiekto susitarimo dėl metaliniais garažais užimtos teritorijos atlaisvinimo tikslingai buvo neinicijuojamos administracinių nusižengimų teisenos), Seimo kontrolierės įsitikinimu, laikytinas nepateisinamu, nes tokiu būdu buvo nepaisoma tiek visos Vilniaus miesto visuomenės, tiek Pareiškėjų interesų ir turi biurokratizmo, kaip jis apibrėžiamas Seimo kontrolierių įstatyme (pažymos 12.1 punktas), požymių.
- Remdamasi tyrimo medžiaga (pažymos 7.14, 9.3, 9.8 punktai), Seimo kontrolierė taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Bendrijos narių metaliniai garažai buvo tik nedidelė dalis ant valstybinės žemės Vilniaus mieste stovinčių (stovėjusių) dar nenukeltų metalinių garažų, o teritorijų atlaisvinimo nuo tokių garažų problema yra aktuali daugumoje Vilniaus miesto teritorijų.
Šio tyrimo metu surinktos informacijos pagrindu spręstina, jos NŽT Vilniaus miesto skyrius ir kitose Vilniaus mieste vykdomuose valstybinės žemės atlaisvinimo procesuose laikosi tos pačios neveikimo ir aktyvių veiksmų delegavimo Savivaldybės administracijai strategijos, todėl Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į būtinybę NŽT Vilniaus miesto skyriui imtis konkrečių veiksmų ir tinkamai įgyvendinti institucijai priskirtą žemės naudojimo valstybinę kontrolę visose Vilniaus miesto teritorijose, kurios dar yra savavališkai užimtos metaliniais garažais.
- Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, Seimo kontrolierė konstatuoja, jog NŽT Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams nesiėmus pakankamų ir efektyvių veiksmų, kurių skundžiama institucija galėjo imtis jai suteiktos kompetencijos ribose dėl savavališkai užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo, tai įtakojo ilgesnio Bendrijos narių metaliniais garažais užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo procesą bei sąlygojo UAB „X“, kaip gretimų žemės sklypų savininko, teisių nekliudomai naudotis savo nuosavybe, bei UAB „Y, kaip gretimos teritorijos vystytojo, teisėtus interesus įgyvendinti Savivaldybei prisiimtus įsipareigojimus dėl infrastruktūros vystymo, pažeidimus.
Remdamasi tuo, Seimo kontrolierė daro išvadą, kad faktinės aplinkybės dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus tarnautojų neveikimo žemės naudojimo valstybinės kontrolės įgyvendinimo procese šio tyrimo metu buvo patvirtintos, todėl ši Pareiškėjų skundo dalis pripažįstama pagrįsta.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Milda Vainiutė nusprendžia:
UAB „X“ ir UAB „Y“ skundo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmais (neveikimu) buvusio Pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo metaliniais garažais užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo procese pripažinti pagrįsta.
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė nusprendžia:
UAB „X“ ir UAB „Y“ skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos tarnautojų neveikimu padaryto Pareiškėjų teisių bei teisėtų interesų pažeidimo vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę pripažinti pagrįsta.
SEIMO KONTROLIERIŲ REKOMENDACIJOS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktai, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Milda Vainiutė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorei Linai Koriznienei rekomenduoja:
32.1. atsižvelgiant į šioje pažymoje padarytas išvadas (pažymos 21 punktas), imtis priemonių užtikrinant, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje būtų laikomasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtuose įsakymuose nustatytų įpareigojimų bei terminų, o atsiradus priežastims, dėl kurių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymuose nustatyti įpareigojimai negali būti per nustatytą terminą įgyvendinti, inicijuoti tokio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo (-ų) pakeitimą ir naujų įpareigojimų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojams ir (ar) darbuotojams nustatymą;
32.2. spręsti klausimą dėl poreikio pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. 30-1418/20 „Dėl valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais, atlaisvinimo“ ar priimti naują teisės aktą;
32.3. įpareigoti atsakingų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių tarnautojus ir (ar) Vilniaus miesto savivaldybės administracijai rangos paslaugas dėl <…> metalinių garažų bendrijos „Z“ narių metaliniais garažais buvusios užimtos teritorijos sutvarkymo teiksiančią įmonę kuo greičiau užbaigti minėtosios teritorijos tvarkymo darbus ir tokiu būdu užtikrinti Pareiškėjams sąlygas jų prisiimtų įsipareigojimų dėl <…> atkarpos ir <…> atkapos (pažymos 2.8 punktas) įrengimo įgyvendinimui.
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojui, atliekančiam direktoriaus funkcijas, Sauliui Mocevičiui rekomenduoja:
33.1. su atsakingais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojais aptarti šioje pažymoje nustatytą netoleruotinai ilgai egzistavusį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojų neveikimą žemės naudojimo valstybinės kontrolės procese ir spręsti tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojų (darbuotojų), buvusių atsakingų už <…> Vilniaus mieste, esančio valstybinės žemės ploto, nesuformuoto atskirtu žemės sklypu, naudojimo kontrolę inicijavimo klausimą;
33.2. imtis veiksmų užtikrinant, kad šiuo metu ir ateityje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriuje būtų tinkamai vykdoma žemės naudojimo valstybinė kontrolė metaliniais garažais užstatytose kitose Vilniaus miesto teritorijose, o panašūs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojų neveikimo atvejai, kokie buvo nustatyti šios pažymos 25, 26 punktuose, daugiau nepasikartotų.
Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė
Seimo kontrolierė Milda Vainiutė