PAŽYMA DĖL UAB „X“ ATSTOVO ADVOKATO Y SKUNDO PRIEŠ NERINGOS SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

Dokumento numeris 4D-2021/2- 331
Data 2021-06-03
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL UAB „X“ ATSTOVO ADVOKATO Y SKUNDO PRIEŠ NERINGOS SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Kontrolierius Milda Vainiutė
Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje gautas UAB „X“ (toliau vadinama – Pareiškėjas) atstovo advokato Y (toliau vadinama – Pareiškėjo atstovas) skundas (toliau vadinama – Skundas) dėl Neringos savivaldybės administracijos (toliau vadinama – Savivaldybė) pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant prašymus dėl leidimo organizuoti renginį išdavimo, galimo teisės aktų, reglamentuojančių leidimų išdavimą, nuostatų nesilaikymo.

 

  1. Pareiškėjo atstovas Skunde nurodo:

2.1. „2020 m. lapkričio 24 d. Savivaldybės administracijos direktoriui E. Š. [toliau vadinama – Administracijos direktorius] buvo pateiktas prašymas „Dėl leidimo išdavimo organizuoti renginį“ [toliau ir citatose vadinama – Prašymas-1] sporto, kultūros ir pramogų festivaliui „B“ Šiauriniame Nidos paplūdimyje. Prieš pateikiant Prašymą organizuoti renginį, Pareiškėjo įgalioti atstovai konsultavosi su Neringos savivaldybe bendruoju telefonu (8 469) 52 234 dėl detalių. Būtent buvo konsultuojamasi, kas reikalinga, norint tinkamai pateikti Prašymą ir gauti leidimą Neringos savivaldybėje, per kiek laiko išnagrinėjama ir pateikiamas sprendimas bei kt. (informacija apie tai, kad planuojama renginio vieta – Šiaurinis Nidos paplūdimys – atskleista nebuvo). Pokalbio metu Pareiškėjo įgalioti atstovai nebuvo informuoti apie kitus leidimo neišdavimo pagrindus, t. y. pandemiją. Pateikus Prašymą, tuo laikotarpiu iki kol buvo gautas atsakymas iš Administracijos direktoriaus, telefonu Pareiškėjo įgalioti atstovai taip pat bendravo su Neringos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja E. R. (toliau vadinama – Vedėja]. Vedėja jokios informacijos apie tai, kad Prašymas galėtų būti atmestas dėl pandemijos, nepateikė“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

2.2. „2020 m. gruodžio 1 d. buvo gautas Administracijos direktoriaus raštas, kad dėl pandemijos Lietuvoje Savivaldybė neišduoda leidimų organizuoti renginius. Administracijos direktorius savo teiginių rašte nepagrindė teisės aktų normomis, bei jo nemotyvavo, nenurodė ir neišaiškino apskundimo tvarkos ir kt. Informacija dėl pandemijos, kaip naujai atsiradusio pagrindo atsisakyti suteikti leidimą organizuoti renginius, nebuvo ir šiai dienai nėra skelbiama nei Savivaldybės internetiniame puslapyje […]. Papildomas raštas analogišku tekstu pagal pateiktą buvo išsiųstas registruotu paštu […]. […] siunta Neringos pašte įteikta gavėjui 2020 m. gruodžio 29 d. Deja, reakcijos į šį pakartotinį Prašymą sulaukta nebuvo.“

2.3. „Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) 2020 m. kovo 12 d. paskelbė
COVID-19 pandemiją, kuri tęsiasi iki šios dienos. Kaip matyti Neringos savivaldybės puslapyje […], įskaitant pandemijos laikotarpį nuo kovo mėn., buvo organizuojami sporto renginiai bei suteikiami leidimai. Be kita ko, yra paskelbtas sąrašas 2021 m. planuojamų renginių https://www.neringa.lt/index.php?1292340740, kur kaip pastaba nurodyta, kad „programa gali keistis atsižvelgiant į situaciją šalyje, susidariusią dėl COVID-19 pandemijos“, t. y. nėra jokios viešai prieinamos informacijos, patvirtinančios, kad Neringos savivaldybė dėl pandemijos neišduoda leidimų organizuoti renginius ir kad tokie renginiai 2021 m. nevyks.“

2.4. „2021 m. paskelbtas planuojamų renginių sąrašas patvirtina, kad renginių organizavimo procesas vyksta, tai reiškia, jog tam atitinkamai išduodami leidimai. Kaip jau buvo minėta, pokalbio metu su Neringos savivaldybe nebuvo atskleista konkreti renginio vieta, dėl ko galimai nebuvo pateikta informacijos apie neegzistuojantį leidimo neišdavimo pagrindą dėl pandemijos. Prašyme nurodžius, kad planuojama renginio vieta – Šiauriniame Nidos paplūdimyje, Neringos savivaldybei teko ieškoti papildomo teisės akte nenumatyto argumento, bent dalimi, jų nuomone, pagrindžiančio leidimo neišdavimą – tad buvo pasirinkta pandemija.“

2.5. „Vietiniams verslininkams, norintiems organizuoti renginius Šiauriniame Nidos paplūdimyje, bet neturintiems glaudesnių santykių su Neringos savivaldybe, yra neįmanoma to padaryti. Tokius Neringos savivaldybės veiksmus dėl Šiaurinio Nidos paplūdimio kaip renginio organizavimo vietos patvirtina toliau skunde išdėstytos aplinkybės: 2020 m. gruodžio viduryje buvo kreiptasi į Neringos savivaldybę (tel. Nr. + 370 658 13760) dėl „A“, esančio Šiauriniame Nidos paplūdimyje, tačiau šiuo klausimu buvo nukreipta į Neringos komunalinį ūkį. Atsiliepusi moteris nebuvo maloni ir skirti laiko pokalbiui nenorėjo. 2021 m. kovo 1 d. bendruoju el. pašto adresu buvo kreiptasi į Neringos savivaldybę, kadangi siūlomuose nuomos / konkurso sąrašuose Nidos A nėra, t. y. šiuo metu jis nekonkursuojamas. Skundo teikimo dienai atsakymo iš Neringos savivaldybės sulaukta nebuvo. Kaip žinoma iš viešai prieinamos informacijos, „A“ Šiauriniame Nidos paplūdimyje atsirado be konkurso, nėra mokamas ir nuomos mokestis, tačiau leidimas rengti komercinius / nekomercinius renginius Neringos savivaldybės yra suteiktas.“

2.6. „Pažymima, kad ši Šiaurinio Nidos paplūdimio atkarpa nėra pažymėta Nidos plane, kuriame oficialiai nurodytos visos vietos tokioms paslaugoms teikti. Taip pat vadovaujantis vieša informacija, Neringos savivaldybės atstovė p. S. V. yra nurodžiusi, kad šiuo metu (t. y. 2020 m.) yra rengiama viešųjų prekybos ir paslaugų teikimo Neringos savivaldybės tarybos nustatytose vietose schema, apimanti visas gyvenvietes. Teigiama, esą schemoje bus numatyta paslaugų vieta ir Nidos Šiauriniame paplūdimyje – joje prekiauti ar teikti paslaugas bus organizuojama atranka arba konkursas leidimui gauti.“

2.7. „Neringos savivaldybės tarybos narys p. D. M. teigia, kad […] schema nėra parengta iki šios dienos (kiti tarybos nariai, pavyzdžiui, p. S. B., apie tokį schemos rengimą išvis nėra girdėjusi). Be kita ko, Neringos savivaldybės narys p. D. M. buvo kreipęsis ir į Kontrolės komisiją, ir Administracijos direktorių, klausdamas, kodėl „A“ yra būtent šioje vietoje, tačiau atsakymo sulaukta nebuvo. Tokie Neringos savivaldybės neteisėti veiksmai atima galimybę vietiniams verslams, įskaitant Pareiškėją, tiek sužinoti „A“ atsiradimo teisinį pagrindą, tiek patiems įsikurti Nidos Šiauriniame paplūdimyje, kadangi nėra organizuojami jokie konkursai ir (ar) kitokiu būdu suteikiami leidimai.“

2.8. Pareiškėjas pateikė Savivaldybės 2021-04-27 raštą, kuriame nurodoma: „Atsižvelgiant į 2021 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimą Nr. V-854 „Dėl kino teatrų ir kino klubų paslaugų teikimo bei kultūros, pramogų ir kitų renginių organizavimo būtinų sąlygų“ Neringos savivaldybės administracija atnaujino prašymų nagrinėjimą ir leidimų išdavimą dėl renginių organizavimo Neringos savivaldybei priklausančiose ar valdytojo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose, viešosiose vietose.

Įvertinus, kad Jūsų prašymas organizuoti Sporto, kultūros ir pramogų festivalį „B“ Nidos šiauriniame paplūdimyje yra ne vienintelis ir pateiktas vėliau nei kitos įmonės, buvo nuspręsta pirmumo teisę suteikti pirmajam pateikusiam prašymą dėl leidimo išdavimo organizuoti renginį minėtoje teritorijoje. Išnagrinėjus Jūsų prašymą, komercinių ir nekomercinių renginių kalendorių, matyti, kad planuojate renginius organizuoti ne tik Nidoje, bet ir Juodkrantėje, Smiltynėje ir Palangoje. Atsižvelgdami į tai, kad vasaros sezono metu visas renginių organizavimas koncentruotas į Nidą, siūlome alternatyvią erdvę Juodkrantės pajūrio rekreacinę zoną prie laivų nuleidimo slipo. Jei Jums tinka mūsų siūloma vieta, prašome dar kartą patikslinti užpildyti prašymą renginio organizavimui.“

Pareiškėjui išaiškinta šio rašto apskundimo tvarka.

 

  1. 3. Pareiškėjo atstovas prašo: „atlikti patikrinimą Neringos savivaldybėje, nustatant: kokiu pagrindu Pareiškėjas negavo leidimo organizuoti renginį Šiauriniame Nidos paplūdimyje, kai tuo tarpu kiti renginiai pandemijos metu Neringos savivaldybėje, įskaitant, bet neapsiribojant Nida, yra įtraukti į 2021 m. planuojamų renginių sąrašą; kokiu pagrindu yra įsteigtas „A“ Šiauriniame Nidos paplūdimyje ir veikia daugiau nei 10 m. Atitinkamai, kodėl nėra organizuojami konkursai, suteikiantys galimybę ir kitiems verslo subjektams įsisteigti šioje vietoje; nustatyti, ar Neringos savivaldybė, įskaitant, bet neapsiribojant Administracijos direktoriumi ir darbuotojais, veikia įstatyme numatyta tvarka, laikydamasi gero administravimo ir atsakingo valdymo principų.“

 

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

  1. Seimo kontrolierė, siekdama išsiaiškinti Pareiškėjo atstovo nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Savivaldybę, prašydama pateikti paaiškinimus dėl Skundo teiginių bei atsakyti į klausimus.

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Savivaldybė Seimo kontrolierę informavo, pateikė dokumentus bei paaiškinimus, iš kurių nustatyta:

5.1. „2020 m. lapkričio 25 d. Savivaldybės administracijoje buvo registruotas Pareiškėjo Prašymas-1, į kurį buvo atsakyta 2020 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. (4.16)V 15-2864. Neringos savivaldybės administracijos Dokumentų valdymo ir ūkio skyriaus specialisto (sekretoriaus-referento) […] funkcijos yra atlikti asmenų priėmimą ir aptarnavimą vieno langelio principu,
t. y. informuoti, nukreipti, registruoti ir t. t., asmenį tam tikrais klausimais pas atitinkamą specialistą pagal jo kompetenciją. Konsultuojantis Pareiškėjui telefonu su Vedėja detali informacija dėl renginio organizavimo nebuvo suteikta, kadangi dėl ekstremalios situacijos Lietuvoje ir Neringos savivaldybėje nebuvo aiški planuojamų renginių organizavimo ir leidimų išdavimo / neišdavimo tvarka šiuo sudėtingu laikotarpiu. Vedėja vadovavosi 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. Minimu laikotarpiu, Neringos savivaldybės administracija neišdavinėjo leidimų renginių organizavimui, todėl kitokios informacijos pateikti negalėjo.“

5.2. „Neringos savivaldybės administracijoje Dokumentų valdymo sistemoje duomenų apie gautą registruotą siuntą 2020 m. gruodžio 29 d. nėra, todėl į šį klausimą atsakyti negalime.“

5.3. „Neringos savivaldybės administracija ir jai pavaldžios kultūros įstaigos, kultūros bei meno projektų vykdytojai renginius planuoja nuolat, atsižvelgdami į įstaigų metinius veiklos planus, projektų vykdymo eigą, minėdami valstybines ir kitas šventes, taip pat rengdamiesi ir vykdydami Lietuvos kultūros sostinės 2021 programą. Šis planavimo procesas vyksta nuolat, nepriklausomai nuo pandemijos. Savivaldybės svetainėje bei kitose oficialiose pavaldžių kultūros įstaigų svetainėse skelbiami tokių planuojamų renginių sąrašai. Minėti renginiai pandemijos laiku vyksta internetinėje erdvėje. Administracijos direktoriaus leidimai organizuoti renginius viešose vietose išduodami vadovaujantis Renginių organizavimo Neringos savivaldybei priklausančiose ar valdytojo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose tvarkos aprašu, patvirtintu Neringos savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T1-7 „Dėl Renginių organizavimo Neringos savivaldybei priklausančiose ar valdytojo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“, o minimu laikotarpiu, kuomet dėl karantino renginių organizavimas viešose vietose yra draudžiamas arba ribojamas, – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimais.“

5.4. „2021 metais nei vienas leidimas organizuoti renginius Neringos savivaldybei priklausančiose ar valdytojo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose nebuvo išduotas.“

5.5. „2.7 punkte [Seimo kontrolierės 2021-03-18 raštas] cituojamas tekstas yra Pareiškėjo daromos prielaidos. Nurodytas telefono numeris, kuriuo, pasak Pareiškėjo, buvo kreiptasi į Neringos savivaldybę nėra Neringos savivaldybės administracijos darbuotojo telefono numeris. Šis numeris priklauso UAB „C“, tad neaišku, kur šiuo klausimu Pareiškėjas buvo nukreiptas. Atsakydami į šį klausimą, informuojame, kad patikrinus Dokumentų valdymo sistemoje registruotus dokumentus nustatėme, kad Pareiškėjas nesikreipė į Neringos savivaldybę minimu klausimu. Panašaus turinio užklausimas elektroniniu paštu buvo gautas iš [pavardė žinoma].“

5.6. „Šiuo metu yra ruošiama nauja Viešųjų prekybos ir paslaugų teikimo vietų schema, apie kurios pakeitimus bus informuota visuomenė kai tik ji bus patvirtinta. Prekyba ir paslaugos viešose vietose pagal schemas yra teikiamos pagal Neringos savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T1-243 patvirtintą Neringos savivaldybės prekybos viešosiose vietose taisyklių 1 priedą „Viešųjų vietų prekiauti ar teikti paslaugas nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, dviračių, vežimėlių, kinkomojo transporto, keleivių vežimo mažaisiais traukinukais, poilsio, vandens pramogų ir sporto reikmenų ir įrangos, žaidimų ir mažųjų atrakcionų nuomos vietų sąrašas“. Internetinėje svetainėje viešųjų vietų schemas galima rasti adresu https://www.neringa.lt/index.php72625715238.“

5.7. „Prašymas Nr. 1 Savivaldybėje gautas ir užregistruotas 2020-11-25, nukreiptas Vedėjai. Atsakymas Pareiškėjui išsiųstas 2020-12-01. Prašymas buvo nagrinėtas ir priimtas sprendimas susilaikyti nuo leidimų renginių organizavimui išdavimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m lapkričio 4 d. nutarimu Nr.1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuostatomis.“

5.8. „Prašymas Nr. 2 Savivaldybėje gautas ir užregistruotas 2020-12-22, nukreiptas Vedėjai. Atsakymas Pareiškėjui išsiųstas 2020-12-28. Prašymas buvo nagrinėtas ir priimtas sprendimas susilaikyti nuo leidimų renginių organizavimui išdavimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m lapkričio 4 d. nutarimu Nr.1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuostatomis.“

5.9. „Neringos savivaldybės administracijoje telefoniniai skambučiai nėra registruojami ir nėra daromi telefoninių pokalbių įrašai, tad tiksliai atsakyti, kada buvo konsultuota, negalime. Kultūros skyriaus vedėja informavo, kad savo kompetencijos klausimais telefonu konsultuoja nuolatos, todėl tiksliai pakomentuoti, kam ir kokia konsultacija buvo suteikta, negali.“

5.10. „Neringos savivaldybės interneto svetainėje nuolatos skelbiama ir atnaujinama informacija susijusi su COVID-19 (koronaviruso infekcijos) plitimu Lietuvoje ir Neringos savivaldybėje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ aiškiai reglamentuoja ribojimus ir draudimus. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo nutarimu visoje Lietuvoje ir Neringoje renginiai draudžiami.“

5.11. „Laikotarpiu nuo 2020 metų kovo 16 d iki 2020 metų lapkričio 4 d. leidimai organizuoti renginius buvo išduodami, vadovaujantis Renginių organizavimo Neringos savivaldybei priklausančiose ar valdytojo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose tvarkos aprašu, patvirtintu Neringos savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T1-7 „Dėl Renginių organizavimo Neringos savivaldybei priklausančiose ar valdytojo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimus.

Nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki šios dienos leidimai organizuoti renginius Neringos savivaldybei priklausančiose ar valdytojo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose nebuvo išduoti.“

5.12. „Konstrukcinis įrenginys „A“ įrengiamas kaip laikinas statinys renginio „D“ metu, kurio organizatorius – [pavadinimas žinomas]. Leidimas renginiui išduotas vadovaujantis Renginių organizavimo Neringos savivaldybei priklausančiose ar valdytojo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose tvarkos aprašu, patvirtintu Neringos savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T1-7 „Dėl Renginių organizavimo Neringos savivaldybei priklausančiose ar valdytojo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“.

2020 metais [pavadinimas žinomas] Administracijos direktoriaus įsakymais buvo leista organizuoti 3 renginius: Nekomercinį renginį „D 2020“, Komercinį renginį „D“. Pabrėžiame, kad 2021 metais nei vienam subjektui nebuvo išduotas leidimas organizuoti renginį.“

5.13. „Vedėja pavestas užduotis atliko laiku ir tinkamai. Prašymas buvo nagrinėtas ir priimtas sprendimas susilaikyti nuo leidimų renginių organizavimui išdavimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuostatomis. Pareiškėjas kaip ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys gali teikti prašymus dėl renginio organizavimo minėtoje teritorijoje pasibaigus karantinui Lietuvoje. Sprendimai dėl leidimo organizuoti renginį priimami vadovaujantis Renginių organizavimo Neringos savivaldybei priklausančiose ar valdytojo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose tvarkos aprašu, patvirtintu Neringos savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T1-7 „Dėl Renginių organizavimo Neringos savivaldybei priklausančiose ar valdytojo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“, 12 punktu.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai

6.1. Vietos savivaldos įstatyme reglamentuota:

6.1.1. 4 straipsnis – „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: […] 10) veiklos skaidrumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma; 11) plėtros ir veiklos planingumo. Savivaldybės savo veiklą vykdo pagal tarpusavyje suderintus skirtingos trukmės teritorijų, strateginio ir finansinio planavimo dokumentus, į kurių rengimą, svarstymą ir įgyvendinimo priežiūrą (stebėseną, ataskaitų svarstymą) įtraukiami ir savivaldybės gyventojai; 12) reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę. Savivaldybės gyventojai ar jų atstovai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų sprendimų projektais ir priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą; 13) žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo. Savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių; […]“;

6.1.2. 6 straipsnis – „1. Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos: […] 29) kūno kultūros ir sporto plėtojimas, gyventojų poilsio organizavimas; […] 39) leidimų (licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka; […]“;

6.1.3. 29 straipsnis – „1. Savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (jeigu ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir jeigu šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybės administracijos direktorius pavaldus savivaldybės tarybai, atskaitingas savivaldybės tarybai ir merui. 2. Savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas. Savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo ir atleidimo tvarka nustatyta šiame ir Valstybės tarnybos įstatymuose. […]. 8. Savivaldybės administracijos direktorius: 1) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; 2) tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams; 3) organizuoja savivaldybės administracijos darbą, […] 7) koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą, įgyvendina juridinio asmens dalyvio turtines ir neturtines teises bei pareigas ir atlieka kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus jam priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas; […].“

6.2. Viešojo administravimo įstatyme reglamentuojama:

6.2.1. 2 straipsnis – „5. Administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. 10. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. […]“;

6.2.2. 3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) atsakomybės už priimtus sprendimus. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; 6) lygiateisiškumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, seksualinės orientacijos, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių; […]; 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; […]“;

6.2.3. 10 straipsnis – „1. Administracinius sprendimus priimti turi teisę tik viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus. 2. Privalomus reikalavimus asmenims nustato tik teisės aktų pagrindu priimti administraciniai sprendimai. 3. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. 4. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. 5. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. […]“;

6.2.4. 11 straipsnis – „1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. […]“;

6.2.5. 14 straipsnis – „Asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.“

6.3. Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau vadinama – Prašymų nagrinėjimo taisyklės) (2017-11-15 nutarimo Nr. 93 redakcija, galiojanti nuo
2017-11-23
) nustatyta:

„35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: 35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.4. į kitus prašymus  atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. 36. Prašymą nagrinėjusi institucija, pati pastebėjusi ar gavusi pagrįstą asmens kreipimąsi dėl atsakyme esančių spausdinimo, skaičiavimo ar faktinių duomenų klaidų, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo klaidos paaiškėjimo arba asmens kreipimosi dienos jas ištaiso ir pateikia asmeniui ištaisytą atsakymą arba praneša jam, kodėl klaidos nebuvo taisomos. 37. Į skundus atsakoma laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos. 38. Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Persiunčiant prašymą ar skundą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ir informuojant apie tai asmenį ar jo atstovą, pranešime asmeniui nurodyti minėtos apskundimo tvarkos nereikia.“

6.4. Neringos savivaldybės tarybos 2020-01-30 sprendimu Nr. T1-7 patvirtintame Renginių organizavimo Neringos savivaldybei priklausančiose ar valdytojon teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose tvarkos apraše (Tvarkos aprašas) reglamentuojama:

„1. Renginių organizavimo Neringos savivaldybei priklausančiose ar valdytojo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato komercinių ir nekomercinių renginių, nereglamentuojamų Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (koncertų, spektaklių, švenčių, mugių, teatralizuotų renginių, meninių ir reklaminių akcijų, sportinių varžybų ir žaidimų, pramogų ir atrakcionų parkų, filmavimų ir kitų viešų renginių), organizavimo Neringos savivaldybės (toliau – Savivaldybė) viešojo naudojimo teritorijose tvarką: prašymų pateikimą, jų nagrinėjimą, leidimų išdavimą ir organizatorių atsakomybę. 5.5. Pagrindinės šiame Tvarkos apraše naudojamos sąvokos: 5.7. Prašymas – raštiškas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintos formos renginio organizatoriaus pasirašytas kreipimasis į Savivaldybės administraciją leisti organizuoti renginį. 5.8. Leidimas – Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išduotas dokumentas, suteikiantis teisę organizuoti renginius Savivaldybei priklausančiose ar valdytojo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose. […]. 6. Prašymas leisti organizuoti renginį pateikiamas Savivaldybės administracijai ne vėliau kaip 10 darbo dienų iki renginio. Pateikus prašymą po šio termino, leidimas renginiui gali būti neišduodamas. 7. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinta prašymo forma skelbiama Savivaldybės internetiniame puslapyje www.neringa.lt. 8. Renginio organizatorius pasirašytą prašymą pateikia Savivaldybės administracijos direktoriui raštu, paštu, elektroninėmis priemonėmis arba per Elektroninius valdžios vartus, pasirinkus paslaugą „Leidimo organizuoti renginį išdavimas“. 9. Jei prašyme dėl leidimo išdavimo organizuoti renginį pateikta neišsami informacija (dėl renginio turinio, vietos, laiko ar kt.), renginių koordinatorius turi teisę paprašyti pateikti papildomus dokumentus ar informaciją. 10. Prašymus nagrinėja renginių koordinatorius. Atsižvelgiant į renginio dydį bei sudėtingumą, renginių koordinatorius į aptarimą kviečia renginio organizatorius bei Savivaldybės administracijos padalinių, institucijų atsakingus atstovus. Renginio sudėtingumą lemia šios aplinkybės: renginio vieta, numatomas dalyvių ar žiūrovų skaičius bei amžiaus grupė (atsižvelgiant į renginio vietą), ar būtini ir kokio masto eismo apribojimai ir jo organizavimo pakeitimai, ar reikalingos specialios žmonių saugumo užtikrinimo priemonės, ar numatoma prekyba alkoholiniais gėrimais ir kitos aplinkybės. 11. Didelių (masinių) renginių organizavimui Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu gali būti sudaromas organizacinis komitetas iš Savivaldybės administracijos padalinių, renginio organizatoriaus, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato (toliau – policija), Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Biudžetinės įstaigos „Paslaugos Neringai“ ir kitų žinybų deleguotų atstovų. 12. Sprendimą išduoti leidimą organizuoti renginį priima Savivaldybės administracijos direktorius savo įsakymu. Jame, remiantis šiuo Tvarkos aprašu ir atsižvelgiant į renginių koordinatoriaus arba organizacinio komiteto išvadas, numatomi įpareigojimai renginio organizatoriams, Savivaldybės administracijos padaliniams, prašymai policijai ir kitoms tarnyboms. […]. 14. Atsižvelgiant į Savivaldybės gyventojų interesus ir kitas svarbias aplinkybes, Savivaldybės administracijos direktorius arba renginių koordinatorius, suderinęs su Savivaldybės administracijos direktoriumi, gali pasiūlyti kitą renginio vietą ir laiką. Organizatoriams atsisakius pakeisti vietą ar laiką, leidimas renginiui neišduodamas. 15. Apie atsisakymą išduoti leidimą organizatorius informuojamas Savivaldybės administracijos direktoriaus raštu arba elektroninėmis priemonėmis per 7 darbo dienas nuo prašymo gavimo įregistravimo dienos, rašte nurodomi tokio atsisakymo motyvai. Atsisakymas išduoti leidimą gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 16. Leidimas organizuoti renginį gali būti neišduodamas: 16.1. jeigu renginys pradėtas reklamuoti nesuderinus su renginių koordinatoriumi; 16.2. jeigu renginio organizatorius savavališkai, nesuderinęs, negavęs leidimo, renginio organizavimo platinamoje medžiagoje naudoja Savivaldybės atributiką, simboliką ir vardą; 16.3. jeigu renginio organizatorius pateikia ne visus dokumentus ar dokumentai yra negaliojantys ir (ar) netinkami (netinkamai įforminti, prieštarauja teisės aktams, duomenys neatitinka tikrovės); 16.4. jeigu renginio organizatoriui jau buvo paskirta administracinė nuobauda už padarytus teisėtvarkos pažeidimus organizuojant renginį, jo organizuotas renginys buvo nutrauktas dėl tvarkos pažeidimų arba dėl didelės materialinės žalos padarymo, ar policija yra pateikusi informaciją, kad renginio organizatorius ankstesnį kartą nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų, renginio organizatorius nesutvarkė renginio vietos jam pasibaigus leidimas neišduodamas pusantrų metus nuo padaryto pažeidimo datos; 16.5. kitais atvejais, Savivaldybės administracijos direktoriui priėmus motyvuotą sprendimą. […].“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika:

7.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau vadinama – Konstitucinis Teismas, KT) 2004-12-13 nutarime, priimtame byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03, konstatavo:

„[…] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų.

7.2. Konstitucinis Teismas savo 2011-06-23 sprendime, be kita ko, yra konstatavęs:

„[…]. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinio teisinės valstybės principo negalima aiškinti kaip įtvirtinto tik Konstitucijos preambulėje; neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas (inter alia Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2010 m. gegužės 28 d., 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimai). […]“;

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika:

8.1. „Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški. […]. Priimant sprendimą dėl konkretaus prašymo (arba kitokio pobūdžio kreipimosi, nepriklausomai nuo tokio dokumento formos) turi būti veikiama paisant pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje – įtvirtinto, atkartojamo ir Viešojo administravimo įstatyme, principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (2013-03-05 nutartis administracinėje byloje  Nr. A556-439/2013).“

8.2. „Teisėjų kolegija […] pastebi, jog valdžios institucijų sistema yra sukurta taip, kad kiekviena institucija turi jos paskirtį atitinkančias priskirtas funkcijas, kompetenciją, kurių privalo laikytis. Pagal VAĮ viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų (3 straipsnio 1, 4 punktai). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-906/2009, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010).“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Atsižvelgus į tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą, pažymėtina:

9.1. Vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. Seimo kontrolierių veiklos tikslas – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms (SKĮ 3 straipsnis), taigi, Seimo kontrolierė šio tyrimo metu vertino tik tas aplinkybes, kurios susijusios su Pareiškėjo (Pareiškėjo atstovo) prašymų nagrinėjimu, t. y. Viešojo administravimo įstatymo, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių taikymo aspektu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo kontrolierė nėra įgaliota vertinti administracinių sprendimų ir aktų teisėtumo ir pagrįstumo (nagrinėjamu atveju – Savivaldybės sprendimų, susijusių su leidimo (administracinio akto) neišdavimu / išdavimu, konkursų statyti statinius organizavimu, nuomos sutarčių sudarymu), spręsti ginčų dėl teisės, konstatuoti faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo). Pažymėtina, kad Savivaldybės pareigūnai pagal kompetenciją sprendimus priima savarankiškai ir teisės aktų nustatyta tvarka atsako už jų teisėtumą ir pagrįstumą. Jeigu kyla ginčas ir asmuo nesutinka su Savivaldybės pozicija (sprendimais), jis turi teisę ją (juos) ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčai viešojo administravimo srityje spręstini specialiąja tvarka, kreipiantis pasirinktinai arba į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, arba tiesiogiai į administracinį teismą. Šioms institucijoms suteikti įgaliojimai patikrinti priimtų administracinių aktų ir sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinti, ar viešojo administravimo subjektams suteikti įgaliojimai yra naudojami tinkamai, taip pat ar neviršijami suteikti įgaliojimai.

9.2. Nagrinėjamu atveju:

9.2.1. Pareiškėjas (pareiškėjo atstovas) skundžiasi, kad Savivaldybė netinkamai išnagrinėjo prašymus išduoti leidimą organizuoti renginius;

9.2.2. sprendimai dėl leidimo  organizuoti renginius Savivaldybei priklausančiose viešojo naudojimo teritorijose priimami vadovaujantis Tvarkos aprašu (pažymos 6.4 punktas). Renginių organizatorius, norėdamas gauti leidimą organizuoti renginius, turi užpildyti Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytos formos prašymą. Tvarkos aprašo 16 punkte yra nurodyti pagrindai, kokiais atvejais leidimas neišduodamas.

Kadangi Savivaldybės interneto svetainėje nebuvo skelbiama, kad dėl (COVID-19  pandemijos) paskelbto karantino Savivaldybė prašymų organizuoti renginius nepriima ir leidimų neišduoda (Savivaldybė nepateikė įrodymų, kad tokia informacija buvo skelbiama; skelbiama tik informacija dėl pandemijos plitimo, pažymos 5.10 punktas), Pareiškėjas (Pareiškėjo atstovas) nustatytos formos Prašymu-1, Prašymu-2 (2020-12-15) kreipėsi į Savivaldybę prašydamas išduoti leidimą organizuoti renginį Šiauriniame Nidos paplūdimyje. Prašymas-1, Prašymas-2  turėjo būti nagrinėjami ir sprendimai priimami Tvarkos apraše nustatyta tvarka. Savivaldybė Prašymą-1, Prašymą-2 išnagrinėjo netinkamai, pažeidžiant Tvarkos aprašo, VAĮ, reglamentuojančio administracinio sprendimo priėmimą, nuostatas:  administracinio sprendimo dėl prašymų nepriėmė, o tik Pareiškėją informavo, kad dėl „pandemijos Lietuvoje, Neringos savivaldybės administracija neišduoda leidimų organizuoti renginius, todėl negalime pritarti ir derinti Jūsų prašymo“. Tai nelaikytina administraciniu sprendimu. Pagal Savivaldybės pateiktus paaiškinimus „buvo susilaikyta nuo leidimų išdavimo organizuoti renginius“ (pažymos 5.7, 5.8 punktai), tačiau atsakymuose Pareiškėjui teigiama, kad „Savivaldybė neišduoda leidimų“. Pažymėtina, kad Tvarkos apraše tokio pagrindo, kai susilaikoma išduoti leidimą, nėra. Savivaldybė nepaaiškino, ar prašymus  organizuoti renginius Savivaldybei galima teikti, kiek laiko nebus leidimai išduodami arba „susilaikoma“ išduoti leidimus. Iš dokumentų nustatyta, kad galutinis sprendimas leisti / neleisti Pareiškėjui organizuoti renginius nepriimtas.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis VAĮ nuostatomis, administracinis sprendimas (individualus administracinis aktas) – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Taigi, leidimo neišdavimas (kai kreiptasi nustatytos formos prašymu), bet kuriuo atveju turėjo būti įformintas administraciniu sprendimu, kuriame nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, apskundimo tvarka.

Įvertinusi VAĮ nustatytus reikalavimus administraciniam sprendimui, Seimo kontrolierė pažymi, kad 2020-12-01, 2020-12-28 Savivaldybės raštai nelaikytini administraciniais sprendimais. Nesant tinkamo, teisės normas atitinkančio administracinio sprendimo, Pareiškėjas negalėjo teisinėmis priemonėmis ginti savo galimai pažeistų teisių, t. y. pateikti skundą teismui.

9.2.3. Savivaldybė 2021-04-27 raštu Pareiškėjui (Pareiškėjo atstovui) pateikė informaciją apie „alternatyvią erdvę Juodkrantės pajūrio rekreacinę zoną prie laivų nuleidimo slipo“ renginiams organizuoti, motyvuojant, kad Pareiškėjo (Pareiškėjo atstovo) prašymas (nenurodyta, kuris) „yra ne vienintelis ir pateiktas vėliau nei kitos įmonės, buvo nuspręsta pirmumo teisę suteikti pirmajam pateikusiam prašymą dėl leidimo išdavimo organizuoti renginį minėtoje teritorijoje“. Rašte nenurodyta, kokiu teisės aktu vadovaujantis siūloma kita vieta renginiams organizuoti bei kuo vadovaujantis prašymai buvo nagrinėjami pagal pateikimo datą, koks sprendimas bus priimtas ir / ar bus priimtas, jeigu Pareiškėjas (Pareiškėjo atstovas) nesutiks su siūloma kita vieta renginiui organizuoti.

VAĮ yra nustatyti principai, kuriais savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai. Vienas iš minėtų principų – objektyvumo principas, reiškiantis, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (pažymos 6.2.2 punktas). Nagrinėjamu atveju šio principo buvo nesilaikyta.

Pažymėtina, kad Tvarkos apraše nėra reglamentuota daugiau nei vieno renginių organizatorių prašymų organizuoti toje pačioje vietoje tuo pat metu nagrinėjimo, sprendimų priėmimo, leidimų išdavimo / neišdavimo tvarka. Taigi, nėra aišku, kuo vadovaujantis Savivaldybėje buvo nagrinėjami Pareiškėjo (Pareiškėjo atstovo) ir kito suinteresuoto asmens, kuris neva pateikė anksčiau prašymą, prašymai ir pateiktas 2021-04-27 atsakymas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Tvarkos aprašo 14 punkte yra nurodyta, kad renginių organizatoriams gali būti pasiūlyta kita renginio vieta ir laikas, bet tik atsižvelgus „į Savivaldybės gyventojų interesus ir kitas svarbias aplinkybes. Taigi, Tvarkos aprašo 14 punkte nėra tokio pagrindo, kaip nurodoma Savivaldybės 2021-04-27 rašte, kuriuo vadovaujantis būtų siūloma kita vieta renginiams organizuoti.

Priimant sprendimą dėl konkretaus prašymo (arba kitokio pobūdžio kreipimosi, nepriklausomai nuo tokio dokumento formos) turi būti veikiama paisant pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje – įtvirtinto, atkartojamo ir Viešojo administravimo įstatyme, principo, kad „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas). Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad kiekviena viešojo administravimo institucija (tiriamu atveju – Savivaldybė) yra saistoma bendrųjų, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.);

9.2.4. atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėkūros principais vadinami tam tikri imperatyvūs reikalavimai, keliami teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas, teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: pagarbos asmens teisėms ir laisvėms – reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų; efektyvumo – reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus; aiškumo – reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).

Remiantis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintu aiškumo principu, siekiant teisinio reguliavimo tikslumo bei išvengti dviprasmybių, Seimo kontrolierės nuomone, tikslinga Savivaldybei siūlyti tikslinti Tvarkos aprašo nuostatas:

1) numatyti prašymų, kai toje pačioje vietoje tuo pačiu metu renginius nori organizuoti keli organizatoriai, nagrinėjimo tvarką ir sprendimų priėmimą;

2) apibrėžti 14 punkte nurodytas sąvokas „Savivaldybės gyventojų interesai“ ir „kitos svarbios aplinkybės“. Pažymėtina, kad aplinkybių svarbumą kiekvienas gali aiškinti savaip, nes vieniems vienos aplinkybės svarbios, kitiems – kitos, o Savivaldybei, priimančiai sprendimus, – dar kitos. Siūlytina paaiškinti, kokiu būdu, kokiais kriterijais remiantis vertinami gyventojų interesai. Taigi, teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, tikslus ir suprantamas. Nebaigtinis sąrašas neatitinka aiškumo principo.

Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami; įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios (KT 2004-12-13 nutarimas).

 

  1. Apibendrinus pateiktas išvadas, konstatuotina, kad:

10.1. Savivaldybė netinkamai išnagrinėjo Pareiškėjo (Pareiškėjo atstovo) prašymus (pažymos 10.2.2 punktas) – nepriėmė motyvuotų administracinių sprendimų, neišaiškino apskundimo tvarkos, tuo pažeidė Tvarkos aprašo ir VAĮ nuostatas;

10.2. Savivaldybės 2021-04-27 raštas nelaikytinas tinkamu (pažymos 10.2.3 punktas) – rašte nenurodyta, kokiu teisės aktu ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis siūloma kita vieta renginiui organizuoti, kuo vadovaujantis nagrinėti prašymai ir kita;

10.3. Pareiškėjo (Pareiškėjo atstovo) skundas pripažintinas pagrįstu.

 

  1. Atkreiptinas Pareiškėjo (Pareiškėjo atstovo) dėmesys į tai, kad:

11.1. Seimo kontrolierė negali nei paneigti, nei patvirtinti Pareiškėjo (Pareiškėjo atstovo), Savivaldybės teiginių dėl Vedėjos teiktos konsultacijos telefonu renginių organizavimo, leidimų išdavimo klausimais išsamumo, tikslumo;

11.2. vadovaudamiesi Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje (pvz., dėl pareigūnų laiku nepriimtų sprendimų, kuriuos pagal įstatymą jie įgalioti priimti, dėl informacijos asmenims apie jų teises, priimtų sprendimų apskundimo tvarką nesuteikimo, dėl pagal kompetenciją pareiškėjams pateiktų neišsamių paaiškinimų ir pan.).  Pažymėtina, kad UAB „C“ nėra viešojo administravimo institucija arba įstaiga, o šios bendrovės darbuotojai – pareigūnai, kurie atitiktų Seimo kontrolierių įstatyme pateiktą pareigūno sąvoką ir kurių veiklos tyrimas būtų priskirtas Seimo kontrolieriaus kompetencijai. Taigi, šios bendrovės darbuotojos, teikusios telefonu konsultacijas, veiksmų vertinimas nepriskirtas Seimo kontrolierės kompetencijai;

11.3. Seimo kontrolierė neturi pagrindo netikėti Savivaldybės pateikta informacija, jog dėl „A“ atsiradimo Šiauriniame Nidos paplūdimyje Pareiškėjas į Savivaldybę nesikreipė (pažymos 5.5 punktas); nebuvo pateikta dokumentų, įrodančių skundo / prašymo pateikimo faktą.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia

UAB „X“ atstovo advokato Y skundą dėl Neringos savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo) pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8, 14, 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Neringos savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduoja:

13.1. išnagrinėti Pareiškėjo (Pareiškėjo atstovo) prašymus ir vadovaujantis Tvarkos aprašo, VAĮ nuostatomis priimti motyvuotus administracinius sprendimus dėl leidimo organizuoti renginius išdavimo / neišdavimo ir apie tai tinkamai informuoti Pareiškėją;

13.2. spręsti klausimą dėl Tvarkos aprašo nuostatų tikslinimo:

1)  paaiškinti sąvokas „Savivaldybės gyventojų interesai“, „kitos svarbios priežastys“;

2) reglamentuoti renginių organizatorių prašymų, kai toje pačioje vietoje  tuo pat metu renginius nori organizuoti keli organizatoriai, nagrinėjimo, sprendimų priėmimo, leidimų išdavimo / neišdavimo tvarką;

13.3. imtis teisinių, organizacinių priemonių, kad leidimų organizuoti renginius išdavimo / neišdavimo klausimai būtų sprendžiami ir administraciniai sprendimai dėl jų būtų priimami vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.

 

Prašytume apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus (pateikiant tai patvirtinančius dokumentus) Seimo kontrolierę ir Pareiškėją (Pareiškėjo atstovą) informuoti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                                                                                      Milda Vainiutė