PAŽYMA DĖL TELŠIŲ APSKRITIES LAIKRAŠČIO „X“ ŽURNALISTO Y SKUNDO PRIEŠ TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĘ
Dokumento numeris | 4D-2020/2-1065 |
---|---|
Data | 2020-11-12 |
Kategorija | Seimo Kontrolierių Pažyma |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL TELŠIŲ APSKRITIES LAIKRAŠČIO „X“ ŽURNALISTO Y SKUNDO PRIEŠ TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĘ |
Kontrolierius | Milda Vainiutė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje 2020-08-13 gautas Telšių apskrities laikraščio „X“ (toliau vadinama – Laikraštis) žurnalisto Y (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundas ir skundo papildymo dokumentai dėl Telšių rajono savivaldybės (toliau vadinama – Savivaldybė) pareigūnų galimai netinkamų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo (kaip žurnalisto) kreipimosi raštus ir (ne)teikiant Pareiškėjui prašomų dokumentų (Savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-06-29 rašto Nr. R7-1419, toliauF vadinama ir – Raštas Nr. 1; Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo galimai pasirašyto Telšių „Z“ progimnazijos direktorės darbo vertinimo dokumento, toliau vadinama ir – Raštas Nr. 2, Savivaldybės mero 2020-07-01 potvarkiu Nr. M1-71 sudarytos darbo grupės išvados, toliau vadinama – Raštas Nr. 3).
2. Pareiškėjas skunde ir skundo papildymo dokumentuose, be kitų aplinkybių, nurodo:
2.1. „2020 m. liepos 1 d. [Savivaldybės] meras potvarkiu Nr. M1-71 […] sudarė darbo grupę, […]. 2020 m. liepos 7 d. pateikiau […] prašymą [Savivaldybės] merui […]. […] gavau Savivaldybės administracijos […] [2020-07-08] laišką […]. Atsakymas neišsamus […], nepateiktas mero potvarkyje minėtas [Raštas Nr. 1], nepaaiškinta, kodėl jis neteikiamas“ (šių ir kitų citatų kalba netaisyta).
2.2. „2020 m. liepos 9 d. išsiunčiau merui laišką […], priminiau, kad nepateiktas prašytas [Raštas Nr. 1]. 2020 m. liepos 10 d. […] gavau […] atsakymą […], kad savivaldybės institucija neturi pareigos teikti visą be išimties suinteresuoto asmens prašomą informaciją. […]. […] atsisakydami pateikti prašomą […] [Raštą Nr. 1] remiasi nevieša funkcija. […].“
2.3. „2020 m. liepos 13 d. paprašiau Savivaldybės administracijos direktoriaus […] pateikti […] [Raštą Nr. 1] […]. Vėlgi liepos 14 dieną gavau […] atsakymą […], kuriuo siūloma vadovautis liepos 10 d. laiške pateikta informacija.“
2.4. „2020 m. liepos 15 d. pateikiau klausimus Savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vedėjui […]. […] nustatytu terminu į klausimus neatsakė […].“
2.5. „Liepos 24 d. priminiau, kad į klausimus neatsakyta […]. 2020 m. liepos 24 d. laiške […], [Savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vedėjas] atsakydamas į liepos 15 d. siųstus klausimus, […] formaliai ir neišsamiai vien dar kartą priminė Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo negalėjo remtis […]. […].“
2.6. „2020 m. liepos 16 d. pateikiau mero […], jo patarėjų R. K. ir D. M. elektroniniais laiškais prašymą pateikti galimai esantį kitą […] „Z“ progimnazijos direktorės veiklos vertinimą, kurį, kaip neoficialiai man pranešta, pasirašė buvęs Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas R. Ž. [Raštą Nr. 2] […]. Į šį laišką negavau jokio atsakymo.“
2.7. „[…] liepos 24 dieną […] priminiau, kad neatsakyta į liepos 16 dienos prašymą. […]. Liepos 27 d. mero patarėja R. K. pranešė, kad buvusi atostogose […], jei liko neatsakytų klausimų, į juos bus atsakyta po rugpjūčio 3 dienos. Tą pačią dieną […] atsakiau, kad vienas tokių atsako nesulaukusių laiškų yra […] liepos 16 dienos prašymas […]. Iš R. K. į šį priminimą negavau jokio atsakymo […].“
2.8. „Tik rugpjūčio 4 d. R. K. atsiuntė mero atsakymą […], kad į mano prašymą pateikti R. Ž. pasirašyto rašto kopiją mero pavaduotojo […] pavedimu atsakė Savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vedėjas […]. […]. Tačiau liepos 24 d. gavau tik neaiškų […] laišką, kuriame sakoma, kad į mano klausimą dėl darbo grupės sudarymo atsakyta liepos 8 ir 10 dienų laiškais […]. […]. […] liepos 24 dienos laiško turinys visiškai nesisieja su mano liepos 16 dienos prašymu. […].“
2.9. „[…] 2020-08-04 laišku kreipiausi į [Savivaldybės] merą, prašydamas atsiųsti [Raštą Nr. 3] […]. Mero patarėja R. K. atsakė, kad darbo grupės terminas pratęstas, išvadų dar nėra, […]. Rugsėjo 7 dienos laišku paprašiau pateikti darbo grupės išvadą […]. […] gavau […] atsakymą, kuriuo, […], atsisakoma pateikti prašomą dokumentą […]. […].“
3. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo:
3.1. „[…] įvertinti galimus šiame skunde minimų asmenų padarytus teisės aktų pažeidimus, atsisakant pateikti prašomus dokumentus, laiku neatsakant į prašymus ir klausimus, atsakant atsainiai, neišsamiai; įpareigoti skunde minimus asmenis laikytis teisės aktų reikalavimų, teikiant informaciją“;
3.2. „įpareigoti pateikti […] [Raštą Nr. 1]; įpareigoti pateikti [Raštą Nr. 2], jei toks yra.“
4. Kartu su skundu ir skundo papildymo dokumentais, be kitų dokumentų, pateikta:
4.1. Savivaldybės mero 2020-07-01 potvarkis Nr. M1-71 (kopija), kuriame nurodyta:
„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgdamas į Telšių rajono savivaldybės administracijos […] direktoriaus 2020 m. birželio 29 d. raštą Nr. R7-1419 „Dėl informacijos pateikimo“ [Raštą Nr. 1] […]:
1. Sudarau šios sudėties darbo grupę [Rašte Nr. 1] nurodytoms aplinkybėms ištirti: […].
2. Įpareigoju darbo grupę pateikti išvadą dėl [Rašte Nr. 1] nurodytų aplinkybių ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 16 d. įskaitytinai“;
4.2. Pareiškėjo 2020-07-07 kreipimasis elektroniniu paštu, adresuotas Savivaldybės mero patarėjai R. K. ir Savivaldybės merui (kopija), kuriuo Pareiškėjas prašo pateikti Savivaldybės mero 2020-07-01 potvarkyje Nr. M1-71 nurodyto Rašto Nr. 1 kopiją ir informaciją, susijusią su minėtu potvarkiu sudaryta darbo grupe;
4.3. Pareiškėjo 2020-07-09 kreipimasis elektroniniu paštu, adresuotas Savivaldybės mero patarėjai R. K. ir Savivaldybės merui (kopija), kuriuo Pareiškėjas pakartotinai prašo „detaliai paaiškinti“ dėl Savivaldybės mero 2020-07-01 potvarkiu Nr. M1-71 sudarytos darbo grupės bei pateikti Rašto Nr. 1 kopiją;
4.4. Pareiškėjo 2020-07-13 kreipimasis elektroniniu paštu, adresuotas Savivaldybės administracijos direktoriui (kopija), kuriuo Pareiškėjas pakartotinai prašo pateikti Savivaldybės mero 2020-07-01 potvarkyje Nr. M1-71 nurodyto Rašto Nr. 1 kopiją;
4.5. Pareiškėjo 2020-07-15 kreipimasis elektroniniu paštu, adresuotas Savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vedėjui (kopija), kuriuo Pareiškėjas prašo paaiškinti, kas, „anot jūsų, yra viešoji funkcija ir kas yra neviešoji funkcija; kokiais kriterijais rėmėtės [Raštą Nr. 1] priskirdami neviešajai funkcijai“; taip pat nurodyti motyvus, kodėl Savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vedėjo 2020-07-10 atsakyme atsisakant pateikti prašomą informaciją (dokumentus) buvo remtasi Vilniaus apygardos administracinio teismo byla ir dėl kokių priežasčių į Savivaldybės merui adresuotą Pareiškėjo kreipimąsi (suformuluotus klausimus) atsakymą pateikė Savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vedėjas;
4.6. Pareiškėjo 2020-07-16 kreipimasis elektroniniu paštu, adresuotas Savivaldybės mero patarėjoms D. M. ir R. K. bei Savivaldybės merui, kuriuo Pareiškėjas prašo pateikti „Z“ progimnazijos direktorės veiklos vertinimo dokumento, kurį pasirašė tuometis Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas R. Ž. (jeigu toks dokumentas yra) [Rašto Nr. 2], kopiją;
4.7. Pareiškėjo 2020-07-24 kreipimasis elektroniniu paštu, adresuotas Savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vedėjui (kopija), kuriuo Pareiškėjas teiraujasi, dėl kokių priežasčių jam nepateiktas atsakymas į 2020-07-15 kreipimąsi (nurodytą šio rašto 4.5 punkte);
4.8. Pareiškėjo 2020-07-24 kreipimasis elektroniniu paštu, adresuotas Savivaldybės mero patarėjoms D. M. ir R. K. bei Savivaldybės merui (kopija), kuriuo Pareiškėjas primena, jog negavo atsakymo į 2020-07-16 kreipimąsi (nurodytą šio rašto 4.6 punkte), ir pakartotinai prašo pateikti „Z“ progimnazijos direktorės veiklos vertinimo dokumento, kurį pasirašė tuometis Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas R. Ž. (jeigu toks dokumentas yra) [Rašto Nr. 2], kopiją.
4.9. Pareiškėjo 2020-07-27 kreipimasis elektroniniu paštu, adresuotas Savivaldybės mero patarėjai R. K. (kopija), kuriuo Pareiškėjas pakartotinai primena, jog negavo atsakymo į 2020-07-16 kreipimąsi (nurodytą šio rašto 4.7 punkte).
4.10. Pareiškėjo 2020-08-04 kreipimasis elektroniniu paštu, adresuotas Savivaldybės merui, kuriuo Pareiškėjas prašo pateikti Raštą Nr. 3.
4.11. Savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vedėjo
2020-09-08 atsakyme elektroniniu paštu į Pareiškėjo 2020-08-04 kreipimąsi (pažymos 4.10 punktas) (kopija) nurodyta:
„[…]. Darbo grupės išvada [Raštas Nr. 3] yra vidinis [Savivaldybės] dokumentas, kuriame pasisakyta dėl aplinkybių, nurodytų [Rašte Nr. 1], susijusių su dokumentų apskaita ir registracija. Darbo grupės išvadoje [Rašte Nr. 3] nurodyta informacija nėra susijusi su [Savivaldybės] vykdoma viešąja funkcija, todėl ji nebus teikiama.“
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
5. Seimo kontrolierė, siekdama išsiaiškinti skunde nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydama pateikti paaiškinimus dėl skunde nurodytų aplinkybių bei atsakyti į Seimo kontrolierės klausimus.
6. Iš Savivaldybės administracijos pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta:
6.1. „[…]. […] buvęs Savivaldybės administracijos direktorius […] [Raštu Nr. 1] tiesiogiai kreipėsi į Savivaldybės merą, prašydamas sudaryti nepriklausomų narių darbo grupę, siekiant įvertinti visas aplinkybes, susijusias su jo sutuoktinės Telšių „Z“ progimnazijos direktorės 2019 m. sausio 23 d. metų veiklos ataskaitos Nr. SR-18 pasirašymu, taip pat su šios ataskaitos viešu paskelbimu Savivaldybės interneto svetainėje www.telsiai.lt, nes turėjo pagrindo manyti, kad jį siekiama sumenkinti kaip asmenį, taip pat kaip [Savivaldybės administracijos] direktorių, tuo bandant daryti politinį spaudimą. Kadangi [Rašte Nr. 1] nurodyta informacija nėra susijusi su Savivaldybės vykdoma viešąja funkcija, todėl [Pareiškėjui] nebuvo teikiama konkreti ir išsami informacija bei su tuo susiję dokumentai.“
6.2. „[…] [Pareiškėjas] [2020-07-15 ir 2020-07-24; pažymos 4.5 ir 4.7 punktai] į Savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vedėją kreipėsi dėl nuomonės pateikimo. Atsižvelgiant į tai, kad buvo prašoma pateikti nuomonę, o ne informaciją, t. y., viešąją informaciją arba žinias, kuriomis disponuoja Savivaldybė, šiuo atveju Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 6 str. nurodyti terminai ir sąlygos nebuvo taikomi. Nuomonė / komentaras į 2020-07-15 ir 2020-07-24 [Pareiškėjo] kreipimusis buvo išsiųstas 2020-07-24, 11 val. 10 min.“
6.3. „[Dėl Pareiškėjo 2020-07-16, 2020-07-24, 2020-07-27 kreipimosi raštų; pažymos 4.6, 4.8 ir 4.9 punktai] paaiškiname, kad Savivaldybės meras atostogavo laikotarpiu nuo 2020-07-15 iki 2020-08-03, mero patarėja R. K. atostogavo laikotarpiu nuo 2020-07-13 iki 2020-07-24, o mero patarėja D. M. atostogavo laikotarpiu nuo 2020-06-29 iki 2020-07-24.
Nuo 2020-07-15 iki 2020-08-03 el. paštui <…> veikė filtras – automatinis atsakiklis pavadinimu „Auto:“ su tekstu: „Sveiki, Telšių rajono savivaldybės meras K. G. atostogauja nuo 2020-07-15 iki 2020-08-03. Visais klausimais prašome kreiptis į Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotoją K. L. tel. nr. +370 68781048, el. paštas: <…> […]“.
Nuo 2020-07-13 iki 2020-07-24 el. paštui <…> veikė filtras – automatinis atsakiklis pavadinimu „Pranešimas“ su tekstu: „Laba diena, Jūsų laiškas gautas, nuo 2020-07-13 iki 2020-07-24 atostogauju. Pagarbiai R. K.“
Dėl 2020-07-16 [Pareiškėjo] siųsto paklausimo paaiškiname, kad 2020-07-27, 14 val. 47 min. mero patarėja R. K., grįžusi iš atostogų, kreipėsi į [Pareiškėją] informuodama, kad į neatsakytus klausimus bus atsakyta po rugpjūčio 3 d., kai meras grįš iš atostogų, ir paprašė patikslinti neatsakytus klausimus. 2020-07-27, 15 val. 19 min. buvo gautas [Pareiškėjo] laiškas, iš kurio matosi, kad tik 2020-07-24, 10 val. 17 min. dėl 2020-07-16 negauto atsakymo papildomai kreipėsi į mero pavaduotoją K. L., kuris atsakyti pavedė Teisės ir administravimo skyriaus vedėjui E. V. E. V. atsakymą pateikė tą pačią dieną, t. y., 2020-07-24, 11 val. 10 min. kartu su nuomone / komentaru.“
6.4. „[…] pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 str. 2 d. l p., šis įstatymas netaikomas „dokumentams, kurių tvarkymas nėra institucijai įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatyta viešoji funkcija, išskyrus informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį“. Šios išimties numatymas apriboja galimybę visuomenei gauti informaciją iš valstybės institucijų. Valstybės institucijos neprivalo teikti informacijos tais atvejais, kai tai nėra teisės aktais nustatyta viešoji funkcija, nors konkreti valstybės institucija ir turi informaciją, ir yra atsakinga už jos valdymą. O kokios numatytos valstybinės (viešosios) funkcijos, yra pateikta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 str. Kadangi [Rašte Nr. 1] merui prašomi atlikti veiksmai niekaip nesusiję su valstybinėmis funkcijomis, todėl traktuojame, kad [Rašte Nr. 1] nurodyta informacija nėra susijusi su Savivaldybės vykdoma viešąja funkcija.“
6.5. „[…]. Prašomas pateikti Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo R. Ž. 2019 metais pasirašytas Telšių „Z“ progimnazijos direktorės darbo vertinimo dokumentas [Raštas Nr. 2] taip pat atsisakytinas pateikti, nes jis nėra tinkamai užpildytas ir neatitinka administracinio sprendimo reikalavimams, todėl laikytinas niekiniu.“
6.6. „[…] pagal galiojantį Telšių rajono savivaldybės informacijos pateikimo visuomenei tvarkos aprašą yra reglamentuota, kad klausimai turi būti pateikti per bendrą Savivaldybės elektroninį paštą <…>, tačiau informacijos rengėjai šios tvarkos nesilaiko ir klausimus siunčia tiesiogiai darbuotojams, dėl ko yra sunku sukontroliuoti pateikiamų klausimų srautą.“
6.7. „[…] į [Pareiškėjo] gaunamus klausimus visada stengiamasi atsakyti laiku ir informatyviai. Jeigu [Pareiškėjo] netenkina atsakymas, tai dar nereiškia, kad atsakymas netinkamas ar nepagristas. Tyčia atsakymai nebuvo ir nėra vilkinami ar ignoruojami. Stengiamasi įtvirtinti gaunamų paklausimų registraciją per raštinę, tačiau, kaip minėjome, informacijos rengėjai tai ignoruoja ir kreipiasi tiesiogiai į Savivaldybės darbuotojus.“
6.8. Savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vedėjo
2020-07-08 atsakyme elektroniniu paštu į Pareiškėjo 2020-07-07 kreipimąsi (pažymos 4.2 punktas) (kopija) nurodyta:
„[…] [Savivaldybės] meras 2020 m. liepos 1 d. potvarkiu Nr. M1-71 […] sudarė darbo grupę [Savivaldybės] administracijos […] direktoriaus [Rašte Nr. 1] […] nurodytoms aplinkybėms ištirti. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 6 str. 4 d., teikiame Jums informaciją. Mero potvarkiu sudaryta darbo grupė tiria aplinkybes, susijusias su dokumentų apskaita, registravimu. Darbo grupė įpareigota pateikti išvadą ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 16 d. įskaitytinai.“
6.9. Savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vedėjo
2020-07-10 atsakyme elektroniniu paštu į Pareiškėjo 2020-07-09 kreipimąsi (pažymos 4.3 punktas) (kopija) nurodyta:
6.9.1. „Į Jūsų klausimą dėl darbo grupės sudarymo atsakėme 2020 m. liepos 8 d. […]. Taip pat maloniai atkreipiame dėmesį, kad nepažeidžiant informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo, objektyvumo, pagalbos principų laikymosi valstybės ar savivaldybės institucija neturi
pareigos teikti visą be išimties suinteresuoto asmens prašomą informaciją (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimas administracinėje byloje
Nr. I-2798-789/2018).“
6.9.2. „Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1 d., kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį. Pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 2 str. 2 d. 1 p., įstatymas netaikomas dokumentams, kurių tvarkymas nėra institucijai įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatyta viešoji funkcija. Nagrinėjamu atveju, [Savivaldybės] administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 29 d. rašte Nr. R7-1419 [Rašte Nr. 1] […] nurodyta informacija nėra susijusi su savivaldybės vykdoma viešąja funkcija, todėl meras neturi pareigos Jums pateikti prašomo rašto. Atkreipiame dėmesį, kad oficialus mero priimtas dokumentas – [2020-07-01 potvarkis Nr. M1-71], kuriuo sudaryta darbo grupė – Jums yra prieinamas.“
6.10. Savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vedėjo
2020-07-14 atsakyme elektroniniu paštu į Pareiškėjo 2020-07-13 kreipimąsi (pažymos 4.4 punktas) (kopija) nurodyta:
„[…] į Jūsų klausimą dėl [Savivaldybės] administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 29 d. rašto Nr. R7-1419 [Rašto Nr. 1] […] pateikimo išsamus atsakymas pateiktas elektroniniu laišku […] 2020 m. liepos 10 d., todėl prašome vadovautis nurodytame laiške pateikta informacija.“
6.11. Savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vedėjo
2020-07-24 atsakyme elektroniniu paštu į Pareiškėjo 2020-07-15 kreipimąsi (pažymos 4.5 punktas) (kopija), be kita ko, nurodyta:
„[…]. Dar kartą atkreipiame dėmesį, kad Jūsų prašomas dokumentas yra vidinis Savivaldybės dokumentas, nesusijęs su Savivaldybės vykdoma viešąja funkcija, todėl Jums jis teikiamas nėra. […]. Jums pateikta išsami, tiksli, teisėta, objektyvi informacija ir Savivaldybė neturi pareigos teikti visą be išimties Jūsų prašomą pateikti informaciją. Viešosios funkcijos turinys yra atskleistas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme. Atsakymus Jums teikiu pagal pavedimus.“
6.12. Savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vedėjo
2020-07-24 atsakyme elektroniniu paštu į Pareiškėjo 2020-07-16 kreipimąsi (pažymos 4.6 punktas) (kopija) nurodyta:
„[…] į Jūsų klausimą dėl darbo grupės sudarymo atsakėme 2020 m. liepos 8 ir 10 d. Kaip buvo minėta, darbo grupė tirs aplinkybes, susijusias su dokumentų apskaita ir registracija, tad atlikus tyrimą bus priimtos išvados. Šiuo metu vyksta tyrimas, tad pateikti daugiau informacijos negalime. Jums mero priimtas potvarkis yra prieinamas. […]. Taip pat maloniai atkreipiame dėmesį, kad nepažeidžiant informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo, objektyvumo, pagalbos principų laikymosi valstybės ar savivaldybės institucija neturi pareigos teikti visą be išimties suinteresuoto asmens prašomą informaciją (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2798-789/2018).“
6.13. Savivaldybės mero patarėjos R. K. 2020-07-27 atsakyme elektroniniu paštu Pareiškėjui (kopija) nurodyta:
„[…], liepos 13–24 dienomis (imtinai) buvau atostogose. [Savivaldybės] meras […] nuo liepos 15 iki rugpjūčio 3 dienos yra atostogose. Todėl jeigu dar liko nuo liepos 13 dienos siųstų ir neatsakytų klausimų, kurie skirti rajono merui, atsakymus į juos bus galima pateikti tik po rugpjūčio 3 dienos. Jeigu tokių klausimų yra, būsiu dėkinga už patikslinimą.“
6.14. Savivaldybės mero patarėjos R. K. 2020-08-04 atsakyme elektroniniu paštu Pareiškėjui (kopija) nurodyta:
„[…] siunčiu Jums [Savivaldybės] mero atsakymą dėl [2020-07-16] klausimo „Dėl vertinimo“: „tuo metu, kai buvo siųstas Jūsų klausimas, dirbo mero pavaduotojas K. L.. Esu informuotas, kad gavęs šį klausimą K. L. atsakyti jį pavedė Savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vedėjui E. V. Tą pačią dieną Jūs atsakymą gavote.“
Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai
7. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai
7.1. Įstatymai:
7.1.1. Konstitucijoje nustatyta:
25 straipsnis – „[…]. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. […].“
28 straipsnis – „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.“
7.1.2. Seimo kontrolierių įstatyme nustatyta:
12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. […].“
17 straipsnis – „1. Seimo kontrolierius […] priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją, jeigu: […] 3) skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai […]. 4. Jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, skundo tyrimas nutraukiamas. […].“
7.1.3. Viešojo administravimo įstatyme nustatyta:
2 straipsnio 3 dalis – „Vidaus administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.“
3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais […] 13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį […].“
11 straipsnio 1 dalis – „Vidaus administravimo tikslas – užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas.“
7.1.4. Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta:
2 straipsnio 39 dalis – „Privataus pobūdžio informacija – žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija apie žmogaus asmeninį ir jo šeimos gyvenimą, jo sveikatą ir kt.“
2 straipsnio 61 dalis – „Viešoji informacija – informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus šio straipsnio 39 dalyje nurodytą informaciją, taip pat informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama.“
4 straipsnio 1 dalis – „Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę.“
6 straipsnis – „1. Kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi informuoti visuomenę apie savo veiklą. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama. 4. Informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, žurnalistams pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, – ne vėliau kaip per savaitę. 5. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, atsisakiusios teikti viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną turi raštu pranešti rengėjui apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis. […].“
7.1.5. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatyme nustatyta:
2 straipsnio 2 dalis – „Šis įstatymas netaikomas: 1) dokumentams, kurių tvarkymas nėra institucijai įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatyta viešoji funkcija, išskyrus informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį; […].“
3 straipsnio 1 dalis – „Dokumentas – institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis.“
4 straipsnio 1 dalis – „Institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams (toliau – pareiškėjas) dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.“
5 straipsnis – „1. Informacija apie institucijos veiklą yra vieša ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka skelbiama institucijos interneto svetainėje, taip pat mobiliojoje programoje, jeigu institucija ją turi. […]. 2. Institucijos interneto svetainėje, laikantis asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės paslapčių ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, turi būti skelbiama: […] 4) nuasmeninta informacija apie institucijoje nustatytus tarnybinius nusižengimus ir už juos paskirtas galiojančias tarnybines nuobaudas; jeigu sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo buvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka, informacija apie jį skelbiama tik įsiteisėjus teismo ar kitos tarnybinį ginčą nagrinėjusios institucijos sprendimui; […].“
6 straipsnio 1 dalis – „Institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi šiais principais: […] 3) teisėtumo – institucijos veiksmai teikiant dokumentus grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais […].“
15 straipsnis – „1. Institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu: […] 7) pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. 2. […] Nustačiusi, kad yra pagrindas atsisakyti pateikti […] dokumentus, institucija kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo apie tai
privalo pranešti pareiškėjui, nurodyti teisinį pagrindą ir informuoti apie šio sprendimo apskundimo tvarką. […].“
22 straipsnis – „Pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmą ar neveikimą, susijusį su šiame įstatyme nustatytos informacijos teikimu ir dokumentų teikimu pakartotinai naudoti, Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
7.1.6. Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta:
32 straipsnio 1 dalis – „Valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. […].“
34 straipsnio 1 dalis – „[…]. […] savivaldybės meras pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai […] gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą […].“
7.2. Kiti teisės aktai:
7.2.1. Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 (Vyriausybės 2018-12-27 nutarimo
Nr. 1390 redakcija) patvirtintame Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos apraše reglamentuojama:
17 punktas – „Gavęs motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima vieną iš šių sprendimų: 17.1. pripažinti, kad valstybės tarnautojas, perkeltas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje, padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūlyti jam skirti tarnybinę nuobaudą; pripažinti, kad asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, ir nustatyti tarnybinę nuobaudą, kuri turėtų būti jam skirta (šiame papunktyje nurodyti sprendimai priimami, jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas arba asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą); 17.2. pripažinti, kad valstybės tarnautojas ar asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, tarnybinio nusižengimo nepadarė (šiame papunktyje nurodyti sprendimai priimami, jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas ar asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, nepadarė tarnybinio nusižengimo); […].“
20 punktas – „Su Aprašo 17 punkte nurodytu sprendimu valstybės tarnautojas pasirašytinai supažindinamas ir jam šio sprendimo kopija įteikiama per 3 darbo dienas nuo Aprašo 17 punkte nurodyto sprendimo priėmimo dienos, o valstybės tarnautojui, kurį į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba – per 3 darbo dienas nuo Aprašo 17 punkte nurodyto spendimo įforminimo dienos.“
7.2.2. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-07-23 įsakymu Nr. A1-1095 patvirtintame Telšių rajono savivaldybės informacijos pateikimo visuomenei tvarkos apraše reglamentuojama:
18 punktas – „Viešosios informacijos rengėjas, norėdamas gauti informacijos aktualia tema, su paruoštais klausimais kreipiasi į Savivaldybės mero patarėją ryšiams su visuomene arba Savivaldybės administracijos specialistą elektroniniu paštu [email protected], administruojantį šį elektroninį paštą, priklausomai kieno kompetencijai pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą bus privalu paruošti atsakymą.“
Skundo tyrimui reikšminga teismų praktika
8. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika
8.1. 2004-12-13 nutarime konstatuota:
„[…]. Valstybės tarnybos viešumo reikalavimas susijęs ir su Konstitucijoje įtvirtinta piliečių teise kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, su draudimu persekioti už kritiką (Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis), […]. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad demokratinėje teisinėje valstybėje jos pareigūnų ir tarnautojų viešas pareigų atlikimas yra vienas esminių principų, saugančių nuo jų savivalės ar piktnaudžiavimo (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas). […].
Kita vertus, pažymėtina, kad valstybės tarnybos viešumo reikalavimo negalima interpretuoti kaip esą reiškiančio, kad įvairių asmenų reikalavimu informacija privalomai būtų teikiama net ir tais atvejais, kai būtent dėl tokio šios informacijos atskleidimo būtų pažeistos asmens teisės, kitos konstitucinės vertybės. Valstybės tarnybos viešumo reikalavimas sietinas ir su valstybės tarnautojams keliamais lojalumo Lietuvos valstybei ar valstybės tarnybos veiklos teisėtumo reikalavimais: tam tikros informacijos, sudarančios Konstitucijos ir įstatymų saugomą paslaptį, neteisėtas paviešinimas ar kitoks atskleidimas turi užtraukti įstatymų nustatytą atsakomybę. […].“
8.2. 2007-05-15 nutarime konstatuota:
„[…]. […] informacijos laisvė nėra absoliuti, […] Konstitucija neleidžia nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo, įstatymais įtvirtinus informacijos laisvės įgyvendinimo garantijas, būtų sudaromos prielaidos pažeisti kitas konstitucines vertybes, jų pusiausvyrą. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją valstybė turi pareigą garantuoti ne tik valstybės paslaptį sudarančios informacijos slaptumą, bet ir tam tikros kitos informacijos slaptumo apsaugą, būtent tai, kad nebūtų savavališkai, neteisėtai kėsinamasi sužinoti ar paskleisti tokią informaciją, kurios atskleidimas galėtų padaryti žalos asmens teisėms ir laisvėms bei teisėtiems interesams, kitoms Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms […].“
9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika
9.1. 2012-03-01 nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1605/2012) konstatuota:
„[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą […]. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. […]. […] kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). […].“
9.2. 2012-10-04 nutartyje administracinėje byloje A-442-2493-12 yra konstatuota:
„[…]. Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad piliečiai, nurodydami […] pareigūnų galimai padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Tarnybinio patikrinimo išvada yra vidaus administravimo dokumentas, kurio pagrindu gali būti priimamas sprendimas dėl tikrinamo pareigūno (ne)patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, sukeliantis tiesiogines teisines pasekmes tik tikrinamam asmeniui ir įstaigos vadovui. Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo [tvarkoje] […] numatytos tikrinamų pareigūnų teisės, tarp jų ir teisė, baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga, pavaldumo tvarka apskųsti tikrintojo veiksmus. Taigi šioje tvarkoje išvardintas numatytas teises turi tik tikrinami pareigūnai. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2745/2012). […].“
9.3. 2014-01-29 nutartyje (administracinė byla Nr. A525-333/2014) konstatuota:
„[…]. Teisėjų kolegijos nuomone, […] duomenys apie kito asmens karjerą (darbo
stažą), padarytus tarnybinius nusižengimus, patraukimą tarnybinėn atsakomybėn yra privati informacija. […].“
Tyrimo išvados
10. Pareiškėjas skundėsi Seimo kontrolierei dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų galimai netinkamų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo (kaip žurnalisto) kreipimosi raštus ir (ne)teikiant Pareiškėjui prašomų dokumentų (Rašto Nr. 1, Rašto Nr. 2 ir Rašto Nr. 3).
Dėl Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių Seimo kontrolierė kreipėsi į Savivaldybės administraciją.
11. Iš tyrimo metu Seimo kontrolierei pateiktos informacijos (dokumentų) nustatyta:
11.1. Pareiškėjas (kaip žurnalistas), susipažinęs su Savivaldybės mero 2020-07-01 potvarkiu Nr. M1-71 (toliau vadinama – Potvarkis) (pažymos 4.1 punktas), 2020-07-07,
2020-07-09, 2020-07-13 elektroniniu paštu kreipėsi į Savivaldybę, prašydamas pateikti Potvarkyje minimą dokumentą (Raštą Nr. 1) bei informaciją, susijusią su minėtu potvarkiu sudaryta darbo grupe (pažymos 4.2, 4.3 ir 4.4 punktai).
11.2. Atsižvelgiant į pirmiau minėtus Pareiškėjo 2020-07-07, 2020-07-09, 2020-07-13 kreipimosi raštus, Savivaldybės administracija laiku, t. y., nepažeisdama Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto 1 darbo dienos termino (pažymos 7.1.4 punktas), 2020-07-08, 2020-07-10 ir 2020-07-14 pateikė Pareiškėjui atsakymus, kuriais iš esmės atsisakė pateikti Pareiškėjui Rašto Nr. 1 kopiją, nurodė atsisakymo teisinį pagrindą (pažymos 7.1.5 punktas), motyvuodama tuo, jog Rašte nurodyta informacija „nėra susijusi su savivaldybės vykdoma viešąja funkcija“, papildomai paaiškindama, kad Potvarkiu sudaryta darbo grupė tirs aplinkybes, susijusias su „dokumentu apskaita, registravimu“ (pažymos 6.8, 6.9 ir 6.10 punktai).
Šiame kontekste Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad, pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, institucija, nustačiusi, kad yra pagrindas atsisakyti asmeniui pateikti prašomą informaciją (dokumentus), apie tai privalo pranešti pareiškėjui, nurodyti teisinį pagrindą ir informuoti apie šio sprendimo apskundimo tvarką. Minėtuose Savivaldybės 2020-07-08, 2020-07-10 ir 2020-07-14 atsakymuose Pareiškėjui nėra nurodyta jų apskundimo tvarka.
Tyrimo metu Seimo kontrolierei pateiktuose paaiškinimuose Savivaldybės administracija nurodė, kad buvęs Savivaldybės administracijos direktorius Raštu Nr. 1 tiesiogiai kreipėsi į Savivaldybės merą, prašydamas sudaryti nepriklausomų narių darbo grupę, siekiant įvertinti visas aplinkybes, susijusias su jo sutuoktinės Telšių „Z“ progimnazijos direktorės 2019-01-23 metų veiklos ataskaitos Nr. SR-18 pasirašymu, taip pat su šios ataskaitos viešu paskelbimu Savivaldybės interneto svetainėje www.telsiai.lt, nes „turėjo pagrindo manyti, kad jį siekiama sumenkinti kaip asmenį, taip pat kaip [Savivaldybės administracijos] direktorių, tuo bandant daryti politinį spaudimą”, todėl Pareiškėjui nebuvo teikiama konkreti ir išsami informacija bei su tuo susiję dokumentai (pažymos 6.1 punktas). Savivaldybės administracija taip pat pažymėjo, kad Pareiškėjo prašomas pateikti Raštas Nr. 2 taip pat atsisakytinas pateikti, „nes jis nėra tinkamai užpildytas ir neatitinka administracinio sprendimo reikalavimams, todėl laikytinas niekiniu“ (pažymos 6.5 punktas). Pažymėtina, kad šiuos paaiškinimus Savivaldybės administracija pateikė tik Seimo kontrolierei tyrimo metu. Seimo kontrolierės įsitikinimu, Savivaldybei teikiant atsakymus Pareiškėjui būtų buvę tikslinga išsamiau paaiškinti atsisakymo pateikti Rašto Nr. 1 ir Rašto Nr. 2 kopijas motyvus, nurodyti visas su tuo susijusias reikšmingas aplinkybes, kad Pareiškėjui nekiltų abejonių dėl tokių Savivaldybės veiksmų (neveikimo).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant išvengti panašaus pobūdžio probleminių atvejų ateityje, Savivaldybės administracijai teiktina rekomendacija imtis priemonių, kad ateityje, nagrinėjant asmenų kreipimosi raštus ir teikiant atsakymus, kuriais atsisakoma pateikti prašomą informaciją (dalį prašomos informacijos) ir (arba) dokumentus (dalį prašomų dokumentų), atsakymuose būtų išsamiai nurodomi tokio atsisakymo motyvai, laikantis išsamumo,
atsakingo valdymo, gero administravimo principų (pažymos 7.1.3 ir 9.1 punktai), bei atsakymo apskundimo tvarka.
11.3. Pareiškėjas 2020-07-15, 2020-07-16 pakartotinai elektroniniu paštu kreipėsi į Savivaldybę, prašydamas pateikti papildomus paaiškinimus (motyvus), susijusius su dokumento (Rašto Nr. 1) nepateikimu, taip pat 2020-07-24 ir 2020-07-27 papildomais prašymais – dėl galimai negautų atsakymų į 2020-07-15, 2020-07-16 prašymus (pažymos 4.5, 4.6, 4.7, 4.8 ir 4.9 punktai).
11.4. Atsižvelgiant į pirmiau minėtus Pareiškėjo 2020-07-15, 2020-07-16 pakartotinius kreipimosi raštus, Savivaldybė 2020-07-24, 2020-07-27 ir 2020-08-04 pateikė Pareiškėjui atsakymus, kuriuose papildomai paaiškino Pareiškėjui, kad Savivaldybė „neturi pareigos teikti visą be išimties […] prašomą pateikti informaciją“, taip pat kad „šiuo metu vyksta tyrimas, tad pateikti daugiau informacijos negalime“, „[…] atlikus tyrimą bus priimtos išvados“ ir pan. (pažymos 6.11, 6.12, 6.13 ir 6.14 punktai). Kas sietina su Pareiškėjo 2020-07-24 ir 2020-07-27 kreipimosi raštais dėl negautų atsakymų į 2020-07-15 ir 2020-07-16 prašymus, Savivaldybės darbuotojas viename iš atsakymų Pareiškėjui pažymėjo, kad tuo metu, kai jis elektroniniu paštu kreipėsi į Savivaldybės merą ir Savivaldybės darbuotoją, jie atostogavo (pažymos 6.13 punktas), dėl to atsakymai nebuvo pateikti Visuomenės informavimo įstatyme nustatytais terminais.
Tyrimo metu Seimo kontrolierei pateiktuose paaiškinimuose Savivaldybės administracija taip pat pažymėjo, kad tiek Savivaldybės mero, tiek Savivaldybės atsakingo darbuotojo atostogų metu jų darbo elektroninio pašto adresams veikė filtras – automatinis atsakiklis ir į Pareiškėjo pirmiau minėtus 2020-07-15 ir 2020-07-16 prašymus buvo išsiųsti automatiniai pranešimai su nurodyta informacija, į kokį Savivaldybės atsakingą darbuotoją Pareiškėjas gali kreiptis, pateikti šio darbuotojo kontaktiniai duomenys (pažymos 6.3 punktas).
Atsižvelgiant į tai bei į tyrimo metu Savivaldybės administracijos Seimo kontrolierei pateiktą Kertinio valstybės telekomunikacijų centro 2020-09-29 rašto Nr. SDI-SDI-340 kopiją, Pareiškėjui pirmiau minėta informacija dėl Savivaldybės mero ir Savivaldybės darbuotojo atostogų turėjo būti žinoma.
11.5. Pareiškėjas 2020-08-04 elektroniniu paštu pakartotinai kreipėsi į Savivaldybės merą, prašydamas pateikti Raštą Nr. 3 (pažymos 4.10 punktas). Atsižvelgiant į tai, Savivaldybės administracija 2020-09-08 atsakymu elektroniniu paštu iš esmės atsisakė pateikti Raštą Nr. 3, nurodė atsisakymo motyvus (pažymos 4.11 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakymas į 2020-08-04 kreipimąsi buvo pateiktas nesilaikant Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto 1 darbo dienos termino (pažymos 7.1.4 punktas). Taigi, Savivaldybės administracijai teiktina rekomendacija.
12. Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (pažymos 7.1.1 punktas). Pažymėtina, jog ši laisvė yra svarbi įvairių Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių įgyvendinimo prielaida, kadangi asmenys (įtraukiant ir profesinę pareigą įgyvendinančius žurnalistus) gali visavertiškai įgyvendinti daugelį savo konstitucinių teisių ir laisvių tik turėdami laisvę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Vis dėlto Seimo kontrolierė akcentuoja, jog netoleruotinos situacijos, kuomet įgyvendinant informacijos laisvės garantijas sudaromos prielaidos pažeisti kitas konstitucines vertybes. Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad laisvė ieškoti, gauti ir skleisti informaciją nėra absoliuti.
Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad informacija apie institucijos veiklą yra vieša ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka skelbiama institucijos interneto svetainėje, taip pat mobiliojoje programoje, jeigu institucija ją turi. To paties teisės akto 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, numatančios, kas turi būti skelbiama institucijos interneto svetainėje, laikantis asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės paslapčių ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų (įtraukiant ir nuasmenintą informaciją apie institucijoje nustatytus tarnybinius nusižengimus ir už juos paskirtas galiojančias tarnybines nuobaudas.
Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintomis nuostatomis, kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 61 dalis; pažymos 7.1.4 punktas) apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį; valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 39 dalis; pažymos 7.1.4 punktas), išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama. Visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, jog laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę.
Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje valstybės institucijoms yra numatyta galimybė atsisakyti suteikti informaciją (dokumentus) šio įstatymo nustatyta tvarka. To paties teisės akto 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami pagrindiniai informacijos (dokumentų) teikimo principai, vienas kurių – teisėtumo principas, reiškiantis, kad institucijos veiksmai teikiant dokumentus turi būti grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais. Pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas nuostatas, institucija gali atsisakyti pateikti pareiškėjui dokumentus (informaciją), jeigu pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais (pažymos 7.1.5 punktas).
Konstitucinis Teismas savo doktrinoje taip pat yra pažymėjęs, kad „[…] valstybės tarnybos viešumo reikalavimo negalima interpretuoti kaip esą reiškiančio, kad įvairių asmenų reikalavimu informacija privalomai būtų teikiama net ir tais atvejais, kai būtent dėl tokio šios informacijos atskleidimo būtų pažeistos asmens teisės, kitos konstitucinės vertybės“ (pažymos 8.1 punktas) ir kad „informacijos laisvė nėra absoliuti, […]“; „[…] pagal Konstituciją valstybė turi pareigą garantuoti ne tik valstybės paslaptį sudarančios informacijos slaptumą, bet ir tam tikros kitos informacijos slaptumo apsaugą, būtent tai, kad nebūtų savavališkai, neteisėtai kėsinamasi sužinoti ar paskleisti tokią informaciją, kurios atskleidimas galėtų padaryti žalos asmens teisėms ir laisvėms bei teisėtiems interesams, kitoms Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms […]“ (pažymos 8.2 punktas).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolierė akcentuoja, kad valstybės ir savivaldybės institucijos (įtraukiant ir Savivaldybę), nagrinėdamos asmenų prašymus dėl informacijos (dokumentų) pateikimo, turi imperatyvią pareigą pateikti visą pagal teisės aktus teiktiną informaciją (dokumentus), tačiau ne visą asmens prašomą informaciją (dokumentus). Kitu atveju Savivaldybės veiksmai, teikiant asmenims informaciją (dokumentus), kurių teikimas ribojamas teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis, būtų nesuderinami su įstatymo viršenybės, teisėtumo, atsakingo valdymo principais (pažymos 7.1.3, 7.1.5, 9.1 punktai).
Remiantis tyrimo metu Seimo kontrolierei pateikta informacija (dokumentais), Pareiškėjo prašomi pateikti Savivaldybės dokumentai (Raštas Nr. 1 ir Raštas Nr. 3) yra Savivaldybės veiklos dokumentai, kurie susiję su Savivaldybės vidaus administravimu. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, vidaus administravimu laikytina veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą. Atitinkamai, vidaus administravimo tikslas – užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas (pažymos 7.1.3 punktas).
Kaip minėta, Raštu Nr. 1 buvęs Savivaldybės administracijos direktorius kreipėsi į Savivaldybės merą, prašydamas inicijuoti tarnybinio patikrinimo atlikimą Rašte Nr. 1 nurodytoms aplinkybėms ištirti. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. To paties teisės akto 34 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad savivaldybės meras pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Atsižvelgęs į tai bei gautą Raštą Nr. 1, Savivaldybės meras priėmė Potvarkį, kuriuo iš esmės nuspręsta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Rašte Nr. 1 nurodytų aplinkybių ir įvertinti atsakingų Savivaldybės tarnautojų veiksmus (neveikimą).
Seimo kontrolierės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju Raštas Nr. 1 laikytinas vienu iš Potvarkiu pradėto tarnybinio nusižengimo tyrimo dokumentų (vidaus administravimo dokumentu), kurių pateikimas tretiesiems (su minėtu tyrimu nesusijusiems) asmenims ribojamas dėl Rašte Nr. 1 esančios privačios informacijos (asmens duomenų). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo doktrinoje yra pažymėjęs, kad „[…] duomenys apie kito asmens karjerą […], padarytus tarnybinius nusižengimus, patraukimą tarnybinėn atsakomybėn yra privati informacija. […]“ (pažymos 9.3 punktas).
Remiantis tyrimo metu Seimo kontrolierei pateikta informacija, Potvarkiu sudaryta darbo grupė atliko tarnybinį patikrinimą ir surašė išvadą (Raštą Nr. 3). Pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau vadinama – Aprašas) 17 punkte įtvirtintas nuostatas, gavęs motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo (nagrinėjamu atveju – Savivaldybės meras) turi priimti vieną iš šių sprendimų: pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą; pripažinti, kad valstybės tarnautojas ar asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, tarnybinio nusižengimo nepadarė. Vadovaujantis to paties teisės akto 20 punkto nuostatomis, su Aprašo 17 punkte nurodytu sprendimu pasirašytinai supažindinamas valstybės tarnautojas, dėl kurio galimų tarnybinės veiklos pažeidimų buvo atliktas tyrimas, ir jam įteikiama šio sprendimo kopija (pažymos 7.2.1 punktas). Seimo kontrolierė pažymi, kad nei Valstybės tarnybos įstatyme, Apraše, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtintos nuostatos dėl dokumentų, susijusių su tarnybiniu patikrinimu (įtraukiant ir tuos dokumentus, kurių faktiniu pagrindu pradėtas tarnybinis patikrinimas, nagrinėjamu atveju – Raštą Nr. 1, taip pat po atlikto tarnybinio patikrinimo surašytą išvadą, nagrinėjamu atveju – Raštą Nr. 3), pateikimo tretiesiems asmenims (įtraukiant ir žurnalistus), trečiųjų asmenų supažindinimu su tarnybinio patikrinimo dokumentų turiniu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo doktrinoje taip pat yra konstatavęs: „piliečiai, nurodydami valstybės tarnautojų galimai padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų“; „asmenys, […], pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus“ (pažymos 9.2 punktas).
Seimo kontrolierės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju, atliktus patikrinimą dėl Rašte Nr. 1 nurodytų aplinkybių, Pareiškėjas galėtų būti informuotas tik apie atlikto patikrinimo rezultatus (tarnybinio pažeidimo padarymo / nepadarymo faktą), tačiau Savivaldybė neturi imperatyvios pareigos teikti Pareiškėjui su tarnybiniu patikrinimu susijusius dokumentus (įtraukiant ir
Raštą Nr. 1, Raštą Nr. 3). Jeigu patikrinimo metu buvo nustatytas tarnybinis nusižengimas ir atsakingiems asmenims paskirta tarnybinė nuobauda, apie tokį įsigaliojusį sprendimą Savivaldybė turi pareigą paskelbti savo interneto svetainėje, kaip tai reglamentuojama Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte (pažymos 7.1.5 punktas), tokiu atveju Pareiškėjas ir kiti asmenys galėtų susipažinti su minėtu sprendimu.
Kas sietina su Raštu Nr. 2, kaip minėta, Savivaldybės administracijos teigimu, Raštas Nr. 2 „[…] nėra tinkamai užpildytas ir neatitinka administracinio sprendimo reikalavimams, todėl laikytinas niekiniu“ (pažymos 6.5 punktas). Taigi, Rašto Nr. 2 rengimo procesas Savivaldybėje nebuvo baigtas, nesuformuotas galutinis Savivaldybės veiklos dokumentas, kaip tai suprantama Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų prasme (pažymos 7.1.5 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Savivaldybės veiksmuose (neveikime), atsisakius pateikti Pareiškėjui prašomus dokumentus (Raštą Nr. 1, Raštą Nr. 2 ir Raštą Nr. 3) biurokratizmo arba piktnaudžiavimo požymių neįžvelgtina.
13. Vis dėlto iš Pareiškėjo skundo turinio nustatyta, kad Pareiškėjas nesutinka su Savivaldybės jam pateiktais atsakymais, kuriais atsisakoma pateikti Rašto Nr. 1, Rašto Nr. 2 ir Rašto Nr. 3 kopijas, ir ginčija Savivaldybės nurodytus atsisakymo pateikti prašomus dokumentus motyvus, laiko juos nepagrįstais (netinkamais). Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju tarp Pareiškėjo ir Savivaldybės yra kilęs ginčas viešojo administravimo srityje dėl teisės į informaciją galimo pažeidimo nepateikus Pareiškėjui prašomų dokumentų.
Pažymėtina, kad Seimo kontrolierius nenagrinėja ginčų dėl teisės viešojo administravimo srityje. Ginčai viešojo administravimo srityje spręstini specialiąja tvarka, kreipiantis pasirinktinai arba į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, arba tiesiogiai į administracinį teismą (Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 ir 2 dalys, 22 straipsio 1 dalis; Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 29 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Paminėtina, kad ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 22 straipsnyje (pažymos 7.1.5 punktas) yra nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmą ar neveikimą, susijusį su įstatyme nustatytos informacijos teikimu ir dokumentų teikimu pakartotinai naudoti, Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, Pareiškėjas, nesutikdamas su Savivaldybės atsisakymu pateikti prašomus dokumentus, turi teisę kreiptis į administracinių ginčų komisiją arba tiesiogiai į administracinį teismą.
Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad administraciniams teismams suteikta teisė nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-05-28 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-146-463-14), todėl Pareiškėjas skųsdamas Savivaldybės veiksmus (neveikimą) turi teisę nurodyti visas aplinkybes ir teikti argumentus dėl galimai netinkamų Savivaldybės veiksmų (neveikimo) atsisakant pateikti prašomus dokumentus, taip pat ir tas aplinkybes bei argumentus, kurie nurodyti skunde Seimo kontrolierei.
14. Apibendrinant konstatuotina: vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 4 dalimi (Seimo kontrolierius priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją, jeigu skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai; jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, skundo tyrimas nutraukiamas), Pareiškėjo skundo dėl Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo (kaip žurnalisto) kreipimosi raštus ir (ne)teikiant Pareiškėjui prašomų dokumentų (Rašto Nr. 1, Rašto Nr. 2 ir Rašto Nr. 3), tyrimas nutrauktinas, nes skundo aplinkybės yra susijusios su ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, kurio Seimo kontrolierė nėra įgaliota spręsti.
15. Papildomai atkreiptinas Savivaldybės dėmesys į tai, kad teikdama atsakymus Pareiškėjui į jo kreipimosi raštus dėl informacijos (dokumentų) pateikimo ji rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo praktika (pažymos 4.5, 6.9, 6.12 punktai).
Seimo kontrolierė pažymi, jog, vadovaujantis Teismų įstatymo 31 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintomis nuostatomis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus ir į šio teismo sprendimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus turi atsižvelgti valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus.
Taigi, Savivaldybei nagrinėjant asmenų prašymus (skundus), taip pat ir tuos, kurie susiję su prašymu pateikti informaciją (dokumentus), tikslinga atsižvelgti į vienodą administracinių teismų praktiką formuojančio teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo) doktriną.
16. Papildomai atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys į tai, kad tyrimo metu Seimo kontrolierei pateiktoje informacijoje Savivaldybės administracija nurodė, jog kreipimosi raštai dėl informacijos (dokumentų) pateikimo „turi būti pateikti per bendrą Savivaldybės elektroninį paštą <…>, tačiau informacijos rengėjai šios tvarkos nesilaiko ir klausimus siunčia tiesiogiai darbuotojams, dėl ko yra sunku sukontroliuoti pateikiamų klausimų srautą“ (pažymos 6.6 ir 6.7 punktai).
Vadovaujantis Telšių rajono savivaldybės informacijos pateikimo visuomenei tvarkos aprašo 18 punkto nuostatomis, viešosios informacijos rengėjas, norėdamas gauti informacijos aktualia tema, su paruoštais klausimais turi kreiptis į Savivaldybės mero patarėją ryšiams su visuomene arba Savivaldybės administracijos specialistą elektroniniu paštu <…>, administruojantį šį elektroninį paštą, priklausomai, kieno kompetencijai pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą bus privalu paruošti atsakymą (pažymos 7.2.2 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Pareiškėjui ateityje kreipiantis į Savivaldybę dėl informacijos (dokumentų) pateikimo, tikslinga tai daryti laikantis nustatytos tvarkos.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS
17. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:
Telšių apskrities laikraščio „X“ žurnalisto Y skundo dėl Telšių rajono savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Y (kaip žurnalisto) kreipimosi raštus ir (ne)teikiant Y prašomų dokumentų (Savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-06-29 rašto Nr. R7-1419, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pasirašyto Telšių „Z“ progimnazijos direktorės darbo vertinimo dokumento, Savivaldybės mero 2020-07-01 potvarkiu Nr. M1-71 sudarytos darbo grupės išvados), tyrimą nutraukti.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS
18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Telšių rajono savivaldybės administracijai rekomenduoja:
imtis priemonių, kad ateityje Telšių rajono savivaldybei nagrinėjant asmenų kreipimosi raštus ir teikiant atsakymus, kuriais atsisakoma pateikti prašomą informaciją (dalį prašomos informacijos) ir (arba) dokumentus (dalį prašomų dokumentų):
– atsakymuose būtų išsamiai nurodomi tokio atsisakymo motyvai, laikantis atsakingo valdymo, gero administravimo principų, bei atsakymo apskundimo tvarka;
– atsakymai būtų pateikiami laikantis teisės aktuose nustatytų terminų.
Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Milda Vainiutė