PAŽYMA DĖL SODININKŲ BENDRIJOS „X“ SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

Dokumento numeris 4D-2020/1-1388
Data 2021-05-31
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL SODININKŲ BENDRIJOS „X“ SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS
Kontrolierius Augustinas Normantas
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo sodininkų bendrijos „X“ (toliau vadinama – Pareiškėja, Bendrija, SB „X“) valdybos pirmininko Y (toliau vadinama – Pareiškėjos atstovas) skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau atitinkamai vadinama ir – NŽT; NŽT Vilniaus rajono skyrius, Skyrius) pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant jo kreipimusis, sprendžiant klausimą dėl Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių žemės sklypų pardavimo.

 

  1. Pareiškėjos atstovas skunde nurodo:

2.1. „pagal žemės suteikimo projektą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, buvo atžymėtos sodininkų bendrijos „X“ (toliau – Bendrija) teritorijos ribos ir sukalti gelžbetoniniai riboženkliai. Vėliau, besikuriant Bendrijai, orientuojantis pagal minėtus riboženklius buvo užtverta tvora. 2006 m. Bendrija atliko bendrijos teritorijos tiksliuosius matavimus pagal esamus riboženklius. […]. Šiuo metu Bendrija turi tiksliai nustatytas savo teritorijos ribas, kurios yra pažymėtos kadastro žemėlapyje“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);

2.2. „kai gretimų sklypų savininkai jiems nuosavybės teise priklausančią žemės ūkio paskirties žemę suskirstė į 10–15 arų namų valdas ir jas pardavė, nauji žemės valdų savininkai ėmė reikšti pretenzijas Bendrijai dėl tvorų (konkrečiai dėl tvoros, esančios <…> g., Pakalniškių k., Vilniaus r. sav.), nes jos trukdė naudotis Bendrijos teritorijoje esančiais
keliais (gatvėmis).

[…] 2016 m. ir 2018 m. su prašymais kreipėmės į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemėžio seniūnijos seniūną dėl leidimo apsitverti Bendrijos teritoriją […]. Abiem atvejais gavome seniūno sutikimą. […] 2019 m. bendrija pasamdė matininką dėl tvoros, esančios <…> g., kadastro bylos parengimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. 2019 m. gruodžio 10 d. gavome VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus atsakymą, kad minėta tvora, t. y. inžinerinis statinys […], pastatytas valstybei nuosavybės teise priklausančiame sklype kadastro Nr. <…>, ir registracijai yra reikalingas šio sklypo patikėtinio sutikimas.

2020 m. sausio 2 d. kreipėmės į Skyrių kaip valstybinės žemės patikėtinį, kad šis leistų Bendrijai įregistruoti tvorą, […] sulaukėme neigiamo atsakymo, kad Skyrius nėra įgaliotas
rengti, derinti projektus ir vykdyti statybos darbus bei registruoti pastatytus statinius žemės sklypuose. […]“;

2.3. „Bendrijos nariai […] savo lėšomis paklojo vandentiekio, dujotiekio, telefono linijų komunikacijas, taip pat investavo 96 682,00 Eur į vidinių bendrijos kelių (gatvių) sutvarkymą, asfaltavimą. Nė viena valstybinė ar savivaldybių institucija šiems darbams lėšų neskyrė. […] niekas iš aplinkinių [žemės sklypų naudotojų] nevažinėjo bendrijos narių lėšomis asfaltuotais keliais (gatvėmis), nes jie nebuvo ir šiuo metu nėra tranzitiniai.

[…] 2017 m. Bendrijos narių susirinkimas priėmė sprendimą kreiptis į […] [NŽT Vilniaus rajono skyrių] ir išsipirkti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, kuriuose yra Bendrijos asfaltuoti keliai (gatvės) […]. […] Bendrija niekuomet neplanavo savo kelių (gatvių) perduoti savivaldybei (pagal LR Sodininkų bendrijų įstatymą tam įvykti yra būtina sodininkų bendrijos iniciatyva), o savivaldybė niekada nepretendavo savo noru perimti Bendrijos kelius (gatves). […]. Skyrius atmetė bet kokias Bendrijos iniciatyvas dėl Bendrijos kelių (gatvių) išsipirkimo, argumentuodamas tuo, kad keliai turės būti perduoti savivaldybei.“

 

  1. Pareiškėjos atstovas Seimo kontrolieriaus prašo: „ištirti, ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius tinkamai vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir abiem atvejais (dėl kelių (gatvių) išsipirkimo iš valstybės, dėl tvoros registravimo) priėmė teisėtus sprendimus, t. y. neleido Bendrijai išsipirkti valstybinės žemės, kurioje yra jos narių lėšomis sukurta infrastruktūra, asfaltuoti keliai (gatvės), taip pat nedavė sutikimo registruoti tvorą VĮ Registrų centre“.“

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Iš kartu su Pareiškėjos atstovo skundu Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui pateiktų dokumentų nustatyta, kad SB „X“ pateikė Savivaldybės administracijos Nemėžio seniūnui du prašymus: „Dėl SB „X“ teritorijos aptvėrimo“ (tiksli šių prašymų parengimo data nėra žinoma), kuriais buvo prašoma leisti apsitverti Sodininkų bendrijos naudojimui skirtos teritorijos išorines ribas pagal pridedamas schemas. Šiuose dokumentuose yra Savivaldybės administracijos Nemėžio seniūno žyma „Suderinta“; 2016-04-19 ir 2019-09-03 datos.

 

  1. Seimo kontrolierius, siekdamas išsiaiškinti skunde nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, Vilniaus rajono savivaldybės administraciją (toliau vadinama – Savivaldybė), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją ir Vilniaus susivienijimą „A“, prašydamas pateikti paaiškinimus dėl skundo teiginių bei atsakyti į Seimo kontrolieriaus klausimus.

 

  1. Iš Nacionalinės žemės tarnybos pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta:

6.1. „Bendrija Žemėtvarkos planavimo dokumentų informacinėje sistemoje (toliau – ŽPDRIS) (paslaugos byla Nr. ZSFP-45625) pateikė 2018-02-01 prašymą Nr. GFP-2211 […] organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas suformuoti naujus valstybinės žemės sklypus [toliau vadinama – 2018-02-01 prašymas]. Minėtame prašyme taip pat nurodyti papildomi duomenys: „Klonių 1-osios, Klonių 2-osios, Klonių 3-osios, Klonių 11-osios g. dalies tarp Klonių 1-osios ir Klonių 2-osios išpirkimas iš valstybės. Išpirkimo tikslas: s/b „X“ gyventojų ir jų teritorijoje gyvenančiųjų reikmėms, siekiant eksploatuoti, prižiūrėti ir išsaugoti komunikacijas ir infrastruktūrą.“

Kartu su šiuo prašymu buvo pateiktas Bendrijos 2017-06-03 visuotinio susirinkimo sprendimas (toliau vadinama – Bendrijos susirinkimo sprendimas), kuriuo buvo pritarta Bendrijos pirmininko pasiūlymui išsipirkti Bendrijos teritorijoje esančias Klonių 1-ąją, Klonių 2-ąją, Klonių 3-ąją gatves bei Klonių 11-osios gatvės atkarpą, esančią tarp Klonių 1-osios ir Klonių 2-osios gatvių, ir nutarta kreiptis į NŽT Vilniaus rajono skyrių prašant inicijuoti projekto rengimą žemės sklypų, reikalingų šių gatvių eksploatacijai, suformavimui. Šiame sprendime, be kita ko, nurodyta, jog Bendrijos nariai investavo daug lėšų į šių teritorijų įrengimą ir būklės palaikymą, taip pat, jog „minėtu išsipirkimu siekiama apsaugoti gatvių dangas ir po jomis įrengtas komunikacijas, kuriomis naudojasi ir prižiūri bendrijos nariai, bei už perkamą valstybinę žemę, kurioje yra gatvės, Bendrija apmoka iš karto arba išsimokėtinai.“

„Atsižvelgdamas į gautą 2018-02-01 Bendrijos prašymą, Skyriaus vedėjas 2018 m. vasario 26 d. priėmė įsakymą Nr. 48FPĮ-291-(14.48.123.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo buvo priimtas sprendimas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – Projektas).

[…] Projekto rengimo eiga:

  1. Skyriaus vedėjo 2018 m. vasario 26 d. įsakymu […] buvo priimtas sprendimas rengti Projektą, kurio tikslas – suformuoti kitos paskirties (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo) žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijos „X“, Pakalniškių k., Vilniaus r. teritorijoje.
  2. ŽPDRIS sistemoje buvo pateikti 2018-02-26 Skyriaus reikalavimai dėl Projekto rengimo.
  3. ŽPDRIS sistemoje buvo pateikti 2018-03-26 Vilniaus rajono savivaldybės Projekto rengimo reikalavimai.
  4. Projekto rengėjas Robertas Žilo ŽPDRIS sistemoje 2018-07-16 pateikė su Projekto iniciatoriais pasirašytą rengimo sutartį (Projekto rengimo iniciatoriai – Bendrija).
  5. Projekto rengėjas ŽPDRIS sistemoje 2019-04-15 pirmą kartą pateikė organizatoriams (Skyriui) derinti Projekto sprendinius.
  6. Skyrius Projekto sprendinius suderino 2019-04-29 raštu Nr. SFP-1367-(14.42.36).
  7. Skyrius ŽPDRIS sistemoje apie Projekto viešinimą paskelbė 2019-04-29 (10 d. d.).
  8. Skyrius ŽPDRIS sistemoje 2019-05-15 pateikė prašymą kitoms institucijoms dėl Projekto derinimo (ŽPDRIS prašymo registracijos Nr. SFP-1551-(14.42.36)).
  9. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2019-05-22 pateikė Projekto derinimo raštą.
  10. Skyrius 2019-05-22 pateikė Projektą tikrinti Nacionalinės žemės
    tarnybos Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiūros skyriui (ŽPDRIS prašymo registracijos
    Nr. 1TP-3047).
  11. ŽPDRIS sistemoje pateiktas 2019-06-04 neigiamas žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktas (išvada) Nr. FPA-1011-(8.30) su nurodytais trūkumais ir informacija apie reikalingas papildomai atlikti procedūras (ŽPDRIS akto registracijos Nr. FPA-1011-(8.30)). Projektas grąžintas Projekto rengėjui taisyti.
  12. Projekto rengėjas 2019-06-10 pakartotinai pateikė Skyriui derinti Projekto sprendinius.
  13. Skyrius 2019-08-16 Projekto sprendinius suderino (ŽPDRIS derinimo rašto registracijos Nr. SFP-2573-(14.42.36)) bei 2019-08-16 paskelbė apie Projekto viešinimą (5 d. d.).
  14. Skyrius 2019-08-21 pateikė prašymą institucijoms dėl Projekto derinimo (ŽPDRIS prašymo registracijos Nr. SFP-2612-(14.42.36)).
  15. AB „Energijos skirstymo operatorius“ Projekto derinimo raštą pateikė 2019-08-21.
  16. Vilniaus rajono savivaldybės administracija Projekto derinimo raštą pateikė
    2019-08-27.
  17. Skyrius pateikė 2019-08-29 prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiūros skyriui dėl Projekto patikrinimo (ŽPDRIS prašymo registracijos Nr. 1TP-4936).
  18. Nacionalinės žemės tarnybos Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiūros skyrius pateikė 2019-09-18 žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-1610-(8.30) su pasiūlymu tvirtinti Projektą.
  19. Projektas patvirtintas Skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 9 d. įsakymu
    Nr. 48FPĮ-1573-(14.48.123.) „Dėl žemės sklypų, suformuotų sodininkų bendrijos bendrajam naudojimui, esantiems Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Pakalniškių k., formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ […]. Projektu suformuoti Bendrijos bendram naudojimui skirti [žemės sklypai]:

– 0,2922 ha [žemės sklypas (kadastro Nr. <…>), Klonių 3-oji g., Pakalniškių k., Vilniaus r. sav.; toliau vadinama žemės sklypas (kadastro Nr. <…>), Klonių 3-ioji g.];

– 0,3930 ha [žemės sklypas (kadastro Nr. <…>), Klonių 2-oji g. Pakalniškių k., Vilniaus r. sav.];

– 0,4814 ha [žemės sklypas projektinis Nr. 3; Klonių 1-oji g. atkarpa nuo Kolektyvo g. iki Klonių 11-osios g.; pastaba: šis žemės sklypas kaip Nekilnojamojo turto objektas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre];

– 0,0571 ha [žemės sklypas (kadastro Nr. <…>), Klonių 1-osios g.,
Pakalniškių k., Vilniaus r. sav., atkarpa nuo Klonių 11-osios g. iki Klonių 12-osios g.];

– 0,1625 ha [žemės sklypas (kadastro Nr. <…>) Klonių 1-osios g.,
Pakalniškių k., Vilniaus r. sav., atkarpa nuo Klonių 12-osios g. iki Merkurijaus g.] […].“

6.2. pagal patvirtintą Projektą Bendrija inicijavo Projektu suformuotų žemės sklypų [žemės sklypo, projekto Nr. 3, ir žemės sklypų (kadastro Nr. <….>,
Nr. <…>, <…>, Nr. <…>; toliau kartu vadinami – Žemės sklypai] kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – kadastriniai matavimai), ir kadastro duomenų bylų rengimą [pastaba: Projekte suprojektuotų Žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos]. […]. Skyrius, gavęs tikrinti žemės sklypų kadastro duomenų bylas, jas patikrino ir, nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti parengtus žemės sklypų planus, juos suderino. Suderinęs žemės sklypų planus, Skyrius parengė sprendimus dėl žemės sklypų suformavimo ir įregistravimo. Šių sprendimų pagrindu Skyrius inicijavo šių žemės sklypų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre. Žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti (2019-11-14, 2019-11-28, 2019-12-11 datomis). Projekto rengimas buvo vykdomas Projekto organizatoriaus, t. y. Bendrijos lėšomis. Projekto sprendinių įgyvendinimas (kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų bylų parengimas) buvo vykdomas pagal patvirtintą Projektą Bendrijos lėšomis. Žemės sklypų įregistravimas įvykdytas Skyriaus lėšomis.“

6.3. „sodininkų bendrijos „X“ […] 2020-01-02 prašymas „Dėl bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypų (juose esančių kelių (gatvių)) išsipirkimo“ Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui (toliau – Skyrius) buvo pateiktas ir užregistruotas 2020-01-14 (registracijos Nr. 48JP-180) [toliau  vadinama – 2020-01-14 prašymas (reg. Nr. 48JP-180] […].

Skyrius išnagrinėjo Bendrijos 2020-01-02 prašymą ir pateikė atsakymą 2020-02-11 raštu Nr. 48SD-2137-(14.48.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ […] [toliau vadinama – NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020-02-11 raštas] […].“

NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020-02-11 rašte, adresuotame Pareiškėjai, nurodyta:

„Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius (toliau – Skyrius) išnagrinėjo Jūsų prašymą (Skyriuje reg. 2020-01-14 Nr. 48JP-180) „Dėl bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypų (juose esančių kelių (gatvių)) išsipirkimo“, kuriame prašote išsipirkti sodininkų bendrijos „X“ teritorijoje, Pakalniškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r. sav., esančius kitos paskirties (būdas: susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) valstybinės žemės sklypus (kadastro Nr. <…> (projektinis Nr. 1), Nr. <…> (projektinis
Nr. 2), Nr. <…> (projektinis Nr. 4), Nr. 4162/0604:290 (projektinis Nr. 5) ir projektinis Nr. 3) (toliau – Žemės sklypai).

[…] Pažymime, kad įsigyti valstybinę žemę mėgėjų sodo teritorijoje sodininkų bendrijos gali tuo atveju, jei toks žemės sklypas atitinka aukščiau minėtus reikalavimus, t. y. yra naudojamas bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.

Taip pat informuojame, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise gatvių ir vietinių kelių reikmėms.

[…] Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančius žemės sklypus su juose esančiais keliais perima, valdo, naudoja ir disponuoja jais patikėjimo teise savivaldybė, Jūsų prašymas išpirkti sodininkų bendrijos „X“ teritorijoje esančius valstybinės Žemės sklypus negali būti tenkinamas. […].“

6.4. „Žemės reformos įstatymo 13 straipsnyje reglamentuojama, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai, taip pat jei ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.). Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose.

Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 punkte reglamentuojama, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako, – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 punkte nurodoma, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims.

Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnyje [1 dalyje] pažymima, kad […].

Vadovaujantis Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu
Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, nuostatomis sodininkų bendrijos turi teisę pirkti tik bendrojo naudojimo žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, bei įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.

Pažymėtina, kad Sodininkų bendrijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta,
kad […].“

„Remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 ir 32 dalimis teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas bei vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas priskiriami prie savarankiškųjų savivaldybių funkcijų, o remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu – pareiga rūpintis vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu yra priskirta savivaldybės administracijos direktoriui.

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis bendrijų iniciatyva (bendrijos susirinkimo sprendimu) Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 1418 „Dėl Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti perduodami savivaldybėms.“

„Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad sodininkų bendrijos teritorijoje esančius bendrojo naudojimo žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis gali įsigyti nuosavybėn sodininkų bendrija, tačiau turėtų būti užtikrinta galimybė kitiems asmenims naudotis minėtais keliais, nustatant servitutą, arba sodininkų bendrija turėtų spręsti klausimą dėl galimybės minėtus bendrojo naudojimo žemės sklypus, reikalingus keliams eksploatuoti, perduoti savivaldybei.“

6.5. „išnagrinėjus Skyriuje turimus archyvinius dokumentus nustatyta, kad Vilniaus rajono Nemėžio seniūnijos preliminariame Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suprojektuoti žemės sklypai (projektiniai Nr. 72 ir Nr. 41), besiribojantys su Klonių 3-iąja gatve [žemės sklypas (kadastro Nr. <…>)].

[…] žemės sklypas (projektinis Nr. 72, kadastro Nr. <…>), esantis
Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., Skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimo
Nr. 48SK-4207-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pagrindu buvo pertvarkytas (padalytas į 8 žemės sklypus) pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 48FPĮ-1477-(14.48.123.) ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“.

Projektu suformuotiems žemės sklypams (kadastro Nr. <…> [adresu
<…>, Didžiasalio k., Vilniaus r. sav.], Nr. <…> [adresu  <…>, Didžiasalio k., Vilniaus r. sav.], Nr. <…> [adresu <…>,
Didžiasalio k., Vilniaus r. sav.]) Projekte buvo numatyti privažiavimai (vakarinėje pusėje) nuo Klonių 3-iosios gatvės ir servitutiniais keliais, o žemės sklypams (kadastro <…>,
Nr. <…>, Nr. <…> [esantiems <…>, <…>, <…>, Didžiasalio k., Vilniaus r. sav.]) buvo numatyti privažiavimai (rytinėje pusėje) nuo Mikalojaus Koperniko gatvės ir servitutiniais keliais.

Žemės sklypo (kadastro Nr. <…>), esančio [Didžiasalio k.,] Nemėžio sen., Vilniaus r., privažiavimo kelias taip pat buvo suprojektuotas nuo Klonių 3-iosios gatvės.

[…] Klonių 3-iąja gatve naudojasi ne tik Bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai ir naudotojai (kaip minėta šiame rašte, iš šios gatvės numatyti privažiavimai žemės sklypams (kadastro Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…> ir
Nr. <…>), todėl ši gatvė atlieka tranzitinę funkciją.“

6.6. „[…] Bendrijos teritorijos ribos buvo suformuotos sodininkų bendrijos generaliniame plane, patvirtintame Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. rugsėjo 16 d. potvarkiu
Nr. 1290p […]. Bendrijos ribos kadastro žemėlapyje buvo įregistruotos atsižvelgiant į Bendrijos ribų planą.

[…] Nacionalinė žemės tarnyba neturi informacijos, ar tvoros, besiribojančios su Klonių
3-iąja gatve, ribos sutampa su VĮ Registrų centre registruotomis Bendrijos ribomis [pastaba: Seimo kontrolieriui darbo tvarka kreipusis į NŽT, buvo gauta informacija, jog Klonių 3-oji gatvė (žemės sklypas (kadastro Nr. <…>) patenka į nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtą Bendrijos teritoriją].

[…] Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, ar Bendrija yra kreipusis į Skyrių dėl sutikimo statyti / remontuoti / renovuoti tvorą, besiribojančią su Klonių 3-iąja gatve.“

6.7. „[…] Bendrijos 2020-01-02 prašymas „Dėl sutikimo inžinerinio statinio (tvoros) registravimui Nekilnojamojo turto registre“ Skyriui buvo pateiktas ir užregistruotas 2020-01-14 (registracijos Nr. 48JP-186) [toliau vadinama – 2020-01-14 prašymas (reg. Nr. 48JP-186)]
[…]. Skyrius išnagrinėjo Bendrijos 2020-01-02 prašymą ir 2020-01-23 raštu
Nr. 48SD-1085-(14.48.104.) „Dėl tvoros registracijos valstybiniame žemės sklype“ pateikė atsakymą […].

 Pareiškėjos atstovo 2020-01-14 prašyme (reg. Nr. 48JP-186) nurodyta:

„Pagal žemės suteikimo projektą […] buvo atžymėtos sodininkų bendrijos „X“ teritorijos ribos ir sukalti […] riboženkliai. Vėliau […], orientuojantis pagal minėtus riboženklius buvo užtverta tvora. 2006 m. bendrija atliko tiksliuosius matavimus pagal esamus riboženklius. […] tiksliųjų matavimų bylos buvo perduotos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl bendrijos ribų patvirtinimo ir įteisinimo.

[…]. Nauji žemės valdų savininkai ėmė reikšti pretenzijas bendrijai dėl tvorų (konkrečiai dėl tvoros, esančios Klonių 3-oje g. […]), nes norėjo naudotis bendrijos teritorijoje esančiomis gatvėmis (į kurias bendrijos nariai investavo visų po bendrijos teritorijoje esančiomis gatvėmis paklotų komunikacijų kainos: vandentiekio, dujotiekio, telefono linijų). Bendrija kreipėsi į Nemėžio seniūną dėl susidariusios padėties, grasinimų demontuoti tvoras ir ketinimų neatlygintinai eksploatuoti […] bendrijos lėšomis įrengtas ir prižiūrimas gatves. Seniūnas paaiškino, kad Didžiasalio–Pakalniškių k. gyvenamųjų namų kvartalui yra suprojektuota ir pradėta tiesti Koperniko g. […].

[…] 2016 ir 2018 m. su prašymais kreipėmės į […] Nemėžio seniūnijos seniūną dėl leidimo apsitverti bendrijos teritoriją, ar esamą tvorą pakeisti nauja, nes bendrija norėjo užtikrinti savo narių – gyventojų saugumą […]. Abiem atvejais gavome seniūno sutikimą.

2017-02-08 buvo patikslintos bendrijos teritorijos ribos kadastro žemėlapyje ir padaryti įrašai Nekilnojamojo turto kadastre apie žemės sklypų buvimą bendrijos teritorijoje.

2019 m. bendrija pasamdė matininką dėl tvoros, esančios Klonių 3-ioje g., kadastro bylos parengimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. 2019 m. gruodžio 10 d. gavome
VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro
departamento Vilniaus skyriaus atsakymą, kad minėta tvora, t. y. inžinerinis statinys (unikalus
Nr. <…>), pastatytas valstybei nuosavybės teise priklausančiame sklype, kadastro
Nr. <…>, ir registracijai yra reikalingas šio sklypo patikėtinio sutikimas.

Vadovaujantis tuo, prašome Jūsų duoti sutikimą bendrijos teritorijoje (Klonių 3-oji g.) valstybei nuosavybės teise priklausančiame sklype kadastro Nr. <…> esančio inžinerinio statinio (unikalus Nr. <…>) – tvoros registravimui Nekilnojamojo turto registre.“

NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020-01-23 rašte Nr. 48SD-1085-14.48.104 „Dėl tvoros registracijos valstybiniame žemės sklype“ (toliau vadinama – 2020-01-23 raštas), adresuotame Pareiškėjui, nurodyta:

„Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriuje (toliau – Skyrius) gautas Jūsų 2020-01-14 prašymas (Skyriaus reg. Nr. 48JP-186) išduoti sutikimą tvoros registracijai valstybiniame žemės sklype, kadastro Nr. <…> [toliau vadinama ir – Tvora], Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Pakalniškių k. (toliau – Sklypas).

Atsakydami į Jūsų prašymą informuojame, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje yra nurodomos sąlygos, kurios turi būti įvykdytos, kad galėtų būti įgyvendinta statytojo teisė: statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai), statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas), statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.

Atsižvelgdami į aukščiau aprašytą teisinį reglamentavimą ir aplinkybes, kad sodininkų bendrija negali įgyvendinti statytojo teisės, nes nevaldo Sklypo, o Skyrius, kaip valstybinės žemės patikėtinis, nėra įgaliotas rengti, derinti projektus ir vykdyti statybos darbus bei registruoti pastatytus statinius žemės sklypuose, todėl neturi teisinio pagrindo tenkinti Jūsų prašymą.

Šis raštas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.“

6.8. […] Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama, kad, atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama).

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas), 105 punkte nurodyta, kad statybos užbaigimo aktas ir deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre.

Pagal šias teisės aktų nuostatas, statinių registravimas Nekilnojamojo turto registre siejamas su statybos užbaigimo procedūromis, kurios atliekamos po statybą leidžiančio dokumento išdavimo (kai jis privalomas) teisės aktų nustatyta tvarka. Statybą leidžiantys dokumentai yra išduodami Statybos įstatymo 27 straipsnio ir Reglamento nustatyta tvarka.

Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje yra išvardytos sąlygos, kurios turi būti įvykdytos norint įgyvendinti statytojo teisę. Šios sąlygos yra:

1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.);

2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas);

3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.

Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.“

„Pažymime, kad žemės sklypas, kadastro Nr. <…>, esantis Pakalniškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, t. y. žemės sklypas nepriklauso sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Nacionalinei žemės tarnybai teisės aktais nesuteikta teisė ar prievolė išduoti sutikimus ar leidimus Nekilnojamojo turto registre registruoti statinius, o kaip tik statinių, esančių valstybinėje žemėje, savininkams nustatyta prievolė, prieš atliekant statinių statymo darbus, gauti sutikimą iš valstybinės žemės patikėtinio. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba nėra įgaliota išduoti sutikimų įteisinti jau pastatytus statinius, t. y., kurie egzistavo prašymo pateikimo dieną.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą teisinį reglamentavimą (Statybos įstatymą, Reglamentą, Sodininkų bendrijų įstatymą), pažymėtina: šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, savo nuomonę dėl prašymo išduoti sutikimą registruoti tvorą valstybinės žemės sklype, kadastro
Nr. <….>, pateikė Skyriaus 2020-01-23 raštu Nr. 48SD-1085-(14.48.104.), t. y. Skyrius atsisakė išduoti sutikimą, nurodydamas, kad Bendrija negali įgyvendinti statytojo teisės, nes nevaldo žemės sklypo nuosavybės teise, o Skyrius, kaip valstybinės žemės patikėtinis, nėra įgaliotas registruoti pastatytus statinius žemės sklypuose. Atsižvelgdami į tai, pažymime, kad Skyrius neturi teisinio pagrindo Bendrijai išduoti sutikimą įregistruoti tvorą valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. <…>).

 

  1. Iš Savivaldybės pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta:

7.1. „Sodininkų bendrijai „X“ teritorija buvo atribota 1989-08-19 Ministrų tarybos potvarkiu. Po to teritorija buvo aptverta, suplanuota, padalyta į sodininkų mėgėjų sklypelius, numatyti privažiavimo keliai ir bendro naudojimo teritorijos. Sodininkų teritorijos buvo tvarkomos sodininkų bendrijos narių surinktomis lėšomis. Pagal 2004-01-01 įsigaliojusio Sodininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d.: „Sodininkų bendrija (toliau – bendrija) yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjišką sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu“. Sodininkų bendrija „X“ ir kitos sodininkų bendrijos yra sezoninio naudojimo poilsio teritorijos, kuriose nuolat gyvena (pastatuose, rekonstruotuose į vienbučius gyvenamuosius namus) tik maža bendrijos narių dalis. Dėl sodininkų privataus turto saugumo siekiama, kad bendrijų teritorijų nekirstų tranzitiniai pravažiavimai, teritorijos būtų aptvertos, pagal galimybę apšviestos, žiemos metu būtų organizuojami budėjimai. Pagal statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 33 p. 10 lentelę nustatomi gatvių pagrindiniai techniniai parametrai. Sodininkų bendrijų gatvėms skirtas atskiras reglamentas Ds*, nes anksčiau susiformavęs sodininkų bendrijos gatvelių tinklas neatitinka D kategorijos aptarnaujančios gatvės parametrų. Šios 2 pagrindinės priežastys draudžia planuoti tranzitines gatves per sodininkų bendrijos teritoriją.“

7.2. „Žemės ūkio paskirties sklypai (kad. Nr. <…>, kad. Nr. <…>) prie sodininkų bendrijos „X“ ribos suprojektuoti Nemėžio kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu. Pateikiame ištraukas iš 2000 m., 2007 m., 2019 m. žemės reformos žemėtvarkos projektų ir sprendimą dėl projekto derinimo. Šiuose planuose sodininkų teritorija suplanuota kaip atskiras blokas. Privažiavimas į sodininkų bendriją „X“ ir į minėtus sklypus suprojektuotas su valstybinės žemės tarpu, kuriame numatyta įrengti M. Koperniko gatvę.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013-05-03 sprendimu Nr. T3-157 „Dėl žemės
ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. <…>, kad. Nr. <…>), esančių Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., detaliojo plano patvirtinimo“ pagal tuo metu galiojančias Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas sklypai buvo sudalyti mažesniais sklypeliais […] [pastaba: šiuo  Savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtintas detalusis planas, kuriuo žemės sklypai (kadastro Nr. <…> ir Nr. <…>) buvo pertvarkyti padalinimo būdu ir pakeista suprojektuotų žemės sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis į kitą, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; tai žemės sklypai, kurių adresai: M. Koperniko <…>, <…>,<…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r. sav.]. Įvažiavimas į sklypus suprojektuotas iš valstybinės žemės, rezervuotos gatvei įrengti. Savivaldybės tarybos sprendimo 2 ir 3 punktuose bei Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-12-21 sutikime Nr. 48ST-(14.48.5.)-1118 „Dėl įvažiavimo kelių statybos ir inžinerinių tinklų tiesimo valstybinėje žemėje“ nurodoma infrastruktūros tinklus įsirengti savomis lėšomis nepažeidžiant nustatyto teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo, žemės naudotojų bei gretimų žemės sklypų savininkų teisių ir trečiųjų asmenų interesų.“

7.3. „2020-06-05 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-170 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas savivaldybės kelių ir gatvių sąrašas. Minėtame sąraše yra įrašyta M. Koperniko g.
(Nr. VL7245), Didžiasalio k., Nemėžio sen., gatvė yra įregistruota ir jai suteiktas statinio unikalus Nr. <…>. Minėta gatvė prasideda nuo Ežero g. ir baigiasi ties Klonių 3-iąja g. […]. Gatvė yra su žvyro danga, už minėtos gatvės priežiūrą atsakinga Nemėžio seniūnija. […]. Kitų kelių, kurie jungiasi į M. Koperniko g., nėra savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąraše, todėl jų priežiūra arba įrengimas atitenka naudotojams.

[…] Pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020-12-29 sprendimą Nr. T3-415 „Dėl Savivaldybės infrastruktūros pripažinimo prioritetine kriterijų ir Savivaldybės infrastruktūros pripažinimo prioritetine tvarkos aprašo patvirtinimo“ ši zona nėra įtraukta į Vilniaus rajono inžinerinės infrastruktūros prioritetinės plėtros teritoriją, todėl artimiausiais metais Mikalojaus Koperniko gatvės, esančios Pakalniškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r. sav., projektavimo ir įrengimo darbai nenumatomi.“

7.4. Į Seimo kontrolieriaus prašymą „informuoti, ar Vilniaus rajono savivaldybė ketina perimti SB „X“ teritorijoje esančius žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (arba) kelių juostomis; jei taip – kada, ar 2021 metais šis žemės sklypų / kelių (gatvių) perėmimas galėtų įvykti“, buvo atsakyta:

„Patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020-10-30 sprendimas Nr. T3-330 „Dėl Tranzitinių kelių ir gatvių, esančių Vilniaus rajono sodininkų bendrijų teritorijose, įtraukimo į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą tvarkos aprašo patvirtinimo“, pagal kurį Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-01-28 įsakymu
Nr. A27(1)-194 buvo sudaryta komisija, nagrinėjanti prašymus, susijusius su keliais, einančiais per sodininkų bendrijos teritoriją. Pagal nustatytą tvarką bendrija raštu turėtų kreiptis į Savivaldybę dėl kelių perdavimo. Prašymo negavome.“

7.5. Į Seimo kontrolieriaus prašymą informuoti, „kiek sodininkų bendrijų teritorijose esančių žemės sklypų su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (arba) kelių juostomis buvo perduota 2020 metais; nurodyti, ar yra numatyta, kada, kokių sodininkų bendrijų teritorijose esančius kelius numatoma perimti; kiek lėšų šios procedūros vykdymui buvo skirta 2020 m., ketinama skirti 2021 metais“, buvo pateiktas atsakymas:

„2020 metais nebuvo perimtų kelių iš sodininkų bendrijų. Kelių perėmimas priklausys nuo pateiktų sodininkų bendrijų prašymų. Perimami bendrijų keliai turi atitikti nustatytus minimalius reikalavimus. Pažymime, kad sodininkų bendrijų teritorijos nėra įtrauktos į savivaldybės inžinerinės plėtros prioritetines teritorijas ir neatitinka prioritetiniams objektams keliamų reikalavimų.“

 

  1. Žemės ūkio ministerija, atsakydama į Seimo kontrolieriaus teiktame paklausime iškeltą klausimą, „ar vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu SB „X“ gali būti parduoti šios sodininkų bendrijos teritorijoje esantys žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis“, paaiškino:

„Kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, sodininkų bendrija (toliau – bendrija) yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu.

Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad […].

Taip pat sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad […].

Be to, minėto įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte įtvirtinta sodininkų bendrijos narių susirinkimo išimtinė teisė spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijų planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Taigi, dėl visų su sodininkų bendrijos ar jos narių nuosavybe susijusių klausimų turi būti priimamas sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimas, kurio priėmimo tvarka detaliai reglamentuojama Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnyje.

Taigi, vadovaudamiesi išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, manome, kad, jeigu priimtas sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimas išsipirkti bendrojo naudojimo žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis (be to, Rašte nurodėte, kad sodininkų bendrija šiuose žemės sklypuose esančius kelius (gatves) įrengė bendrijos lėšomis), sodininkų bendrija turi teisę įsigyti minėtus sklypus.

Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bendrojo naudojimo žemėje esantys žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir kelių juostomis savivaldybėms gali būti perduodami bendrijų iniciatyva pagal su savivaldybėmis pasirašytus ketinimų protokolus, taigi, manome, kad savivaldybėms perduoti minėtus žemės sklypus valdyti patikėjimo teise nėra prievolė, o tik galimybė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nepriklausomai nuo to, ar sodininkų bendrijos teritorijoje esantys bendrojo naudojimo žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis nuosavybės teise priklausytų sodininkų bendrijai, ar minėtieji keliai būtų perduoti savivaldybei, turėtų būti užtikrintas naudojimasis minėtais keliais be apribojimų.“

 

  1. Aplinkos ministerija, atsakydama į Seimo kontrolieriaus teiktame paklausime iškeltą klausimą, „ar vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu SB „X“ gali būti parduoti šios sodininkų bendrijos teritorijoje esantys žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis“, informavo:

„Pažymėtina, kad sodininkų bendrijų teritorijose esančių kelių (gatvių) valdymo, naudojimo, tvarkymo ir eksploatavimo teisinis reguliavimas ir jo taikymas kelia daug ginčų ir diskusijų.

[…] Įgyvendindama [2014-12-11 priimto Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 11, 15, 16, 17, 18, 22, 24, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo
Nr. XII-1425, kuriuo, be kita ko, buvo pakeistas Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str.] įstatymines nuostatas, Aplinkos ministerija 2016 metais buvo parengusi Sodų kelių perdavimo programos (toliau – Programa) projektą ir pateikusi tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Programa, kaip neatitinkanti Vyriausybės tvirtinamų strateginių dokumentų sampratos, nebuvo patvirtinta. Po specialių šiam klausimui skirtų Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Vyriausybės kanceliarijos pasitarimų bei posėdžių nutarta Programos netvirtinti, o pakeisti Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. nuostatas atsisakant Programos rengimo.

Aplinkos ministerija 2017 metais teisės aktų nustatyta tvarka parengė Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuris Vyriausybės teikimu 2017-07-11 buvo užregistruotas Seime (reg. Nr. XIIIP-985) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-985). […]

Įstatymo projekto Nr. XIIIP-985 aiškinamajame rašte, inter alia, nurodyta, kad „<…> nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. I-558 3, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 7², 12¹ straipsniais įstatymui, pasikeitė sodininkų bendrijos teritorijos samprata. Sodininkų bendrijos teritorija laikoma gyvenamosios vietovės teritorijos dalimi. Vadovaujantis Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu, vietinės reikšmės viešiesiems keliams priskiriamos gatvės gyvenamosiose vietovėse (kaip jau minėta, gyvenamosios vietovės teritorijos dalis – sodininkų bendrijos teritorija). Pažymėtina, kad pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatas vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Iš Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio nuostatų netiesiogiai seka, kad mėgėjų sodo teritorijose esantys keliai turėtų būti priskiriami vidaus keliams (pagal Kelių įstatymo 4 str. 3 d. nuostatas, vidaus keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims), t. y. įžvelgtinas minėtų įstatymų nuostatų tarpusavio nesuderinamumas <…> Įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisinį pagrindą savivaldybėms tinkamai įgyvendinti Kelių įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo nuostatas dėl mėgėjų sodų bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių įrašymo į vietinės reikšmės kelių sąrašus, taip pat užtikrinti šių kelių (gatvių) priežiūrą, taisymą ir tiesimą <…> laikantis Kelių įstatymo 4 str. 3 d. reikalavimų, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise turėtų priklausyti savivaldybėms. Todėl sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė, reikalinga savivaldybių funkcijoms atlikti – gatvėms ir vietiniams keliams eksploatuoti, turėtų būti perduodama savivaldybių nuosavybėn taikant Žemės įstatymo 15 str. 1 d. 2 p., kuris nustato, kad savivaldybės nuosavybėn perduodami valstybinės žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatyti statiniams ir įrenginiams, reikalingiems savivaldybių funkcijoms atlikti, statyti bei eksploatuoti. Pažymėtina, kad priėmus Įstatymo projektą savivaldybėms būtų perduodama tik valstybinė sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė, reikalinga gatvėms ir vietiniams keliams eksploatuoti, kurią sodininkų bendrijos neišsipirkusios. Žemės reformos įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu
Nr. 1443 patvirtintose Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijose taisyklėse įtvirtinta teisė sodininkų bendrijoms įsigyti bendrojo naudojimo žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, tame tarpe ir keliams, ir juos tvarkyti. Šie keliai, laikantis Kelių įstatymo 4 str. 3 d.m priskirtini vidaus keliams, kuriuos nuosavybės teise valdytų ir tvarkytų sodininkų bendrijos.“

Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017-08-07 pateiktoje išvadoje
Nr. XIIIP-985
„Dėl Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ (toliau – LRS TD išvada), inter alia“, konstatuota, kad „<…> priėmus įstatymą, savivaldybėms būtų perduodami tik mėgėjų sodo teritorijoje esantys valstybinės žemės sklypai, kuriuose yra vietinės reikšmės viešieji keliai. Pažymėtina, kad pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalį, tiek pagal galiojančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį sodininkų bendrijoms parduodama mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, kurioje yra keliai (gatvės). Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį juridiniams asmenims nuosavybės teise gali priklausyti tik vidaus keliai. Taigi galėtų susidaryti situacija, kai vienoje sodininkų bendrijoje dalis tokios pačios funkcinės paskirties kelių būtų laikomi vietinės reikšmės viešaisiais keliais, o kita dalis – vidaus keliais. Be to, galima situacija, kai vienoje mėgėjų sodo teritorijoje esančius kelius (gatves) tvarkytų ne vienas, bet du subjektai (savivaldybės ir sodininkų bendrijos). Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 5 ir 6 punktuose įtvirtintus teisėkūros tikslingumo, efektyvumo bei aiškumo principus.“ Pažymėtina, kad, Seime svarstant Įstatymo projektą Nr. XIIIP-985, minėtai Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai buvo pritarta.

Pradėtas Įstatymo projekto Nr. XIIIP-985 svarstymas Seime buvo sustabdytas iki darbo grupės, sudarytos aplinkos ministro 2017-09-05 įsakymu Nr. D1-749 sodininkams aktualiems klausimams spręsti (toliau – darbo grupė), darbo užbaigimo. Aplinkos ministerija 2018-02-27 darbo grupės išvadas kartu su Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6, 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu, kuris buvo parengtas atsižvelgiant, inter alia, ir į LRS TD išvadą, pateikė Seimo Aplinkos apsaugos komitetui.

Nuo 2020-01-01 įsigaliojusios Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 d. nuostatos įtvirtintos (pakeistos) Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymu Nr. XIII-2647.

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projekto [(toliau – Įstatymo projektas] Nr. XIIIP-2277(6)  (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2277(6)) aiškinamajame rašte (toliau – Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2277(6) aiškinamasis raštas) nurodyta, kad „<…> pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą sodininkų bendrijos teritorija laikoma gyvenamosios vietovės teritorijos dalimi, todėl, vadovaujantis Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu, vietinės reikšmės viešiesiems keliams priskiriamos gatvės gyvenamosiose vietovėse (tarp jų – ir mėgėjų sodų bendrojo naudojimo teritorijose), o vadovaujantis Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, todėl šiuo Įstatymo projektu siekiama sudaryti teisinį pagrindą savivaldybėms tinkamai įgyvendinti Kelių įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo nuostatas dėl mėgėjų sodų bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių įrašymo į vietinės reikšmės kelių sąrašus, taip pat užtikrinti šių kelių (gatvių) priežiūrą, taisymą ir tiesimą <…> Įstatymo projektu siekiama <…>sudaryti teisinį pagrindą savivaldybėms tinkamai įgyvendinti Kelių įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo nuostatas dėl mėgėjų sodų bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių įrašymo į vietinės reikšmės kelių sąrašus, taip pat užtikrinti šių kelių (gatvių) priežiūrą, taisymą ir tiesimą <…>.“

[…] Galiojančioje Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 d. galimybę išpirkti bendrojo naudojimo valstybinę žemę, skirtą keliams (gatvėms), suponuojančios išlygos, „išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka“, neliko.

Apibendrinant tai, kad išdėstyta, manytina, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 d. nuostatos numato galimybę sodininkų bendrijoms išsipirkti iš valstybės bendrojo naudojimo žemę, tačiau, siekiant teisinio aiškumo, tikslingumo bei efektyvumo ir įstatymų suderinamumo (išaiškinimai pateikti LRS TD išvadoje ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2277(6) aiškinamajame rašte), atsisakyta anksčiau galiojusios įstatyminės nuostatos dėl galimybės išpirkti bendrojo naudojimo žemėje esančius žemės sklypus, naudojamus keliams (gatvėms) eksploatuoti. Pažymėtina, kad taip Įstatymo projektu Nr. XIIIP-2277(6) patikslintoms nuostatoms Seimo Teisės departamentas pritarė.“

 

  1. Vilniaus susivienijimas „A“ informavo:

10.1. „sodininkų bendrijos kelių (gatvių) perdavimo savivaldybėms tvarka, reikalavimai nuolat keitėsi, buvo sudaryta ne viena tarpinstitucinių pasitarimų grupė, kuri posėdžiuose nagrinėjo šią problematiką ir kūrė vis naujus kelių (gatvių) perdavimo savivaldybėms variantus, kriterijus, tačiau tiek anksčiau, tiek ir dabar savivaldybės atsisako perimti sodininkų bendrijų kelius (gatves).

Pagrindiniai savivaldybių atsisakymo motyvai: nepriimti visi reikalingi teisės aktai, reglamentuojantys tokių kelių (gatvių) perdavimą; bendrija su prašymu nepateikė teritorijų planavimo dokumento, kurį reikalaujama pateikti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2019-04-24  nutarimo Nr. 409 „Dėl valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti ja patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių patvirtinimo“ 2 punktą; keliai (gatvės) nėra išimti iš sodininkų bendrijų teritorijų ar nėra suformuoti žemės sklypai kaip atskiros gatvės su savo raudonosiomis linijomis; nėra parengtas detalusis sodo bendrijos planas; keliai (gatvės) neatitinka tam tikrų kriterijų; savivaldybė nėra pasitvirtinusi tvarkos, pagal kurią perima sodininkų bendrijų kelius (gatves) ir t. t.

[…]. Nuo 2020-01-01 neturime informacijos, kad sodininkų bendrijose esantys sklypai su juose esančiais kelias (gatvėmis) ir (arba) kelių juostomis būtų perduoti savivaldybėms.

[…] žinome […] atvejį, kuomet 2016–2017 m. Sodininkų bendrija „B“ […] išsipirko sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančius žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis)“;

10.2. „Vilniaus susivienijimas „A“, bendraudamas su valstybės bei savivaldybių institucijomis bei atstovaudamas savo narių interesus, jose dažnai pasigenda platesnio požiūrio į sodininkų bendrijų keliamus svarbius klausimus, labai dažnai institucijų pateikiami atsakymai dėl vienokios ar kitokios situacijos prieštarauja kitų institucijų atsakymams, ar tie patys dalykai yra traktuojami skirtingai, dėl ko sodininkų bendrijoms kyla dar daugiau klausimų.

Giname sodininkų bendrijų siekį perduoti kelius (gatves) savivaldybėms, […].

Taip pat giname ir tų sodininkų bendrijų siekį, kurios per daugelį metų investavo dideles savo narių lėšas į kelių (gatvių) asfaltavimą, kitos infrastruktūros, būtinos gyvenimui bendrijoje sutvarkymą, kai bendrijos teritorija yra uždara, o keliais (gatvėmis) naudojasi tik tos bendrijos nariai, o bendrijos narių susirinkimas priėmė sprendimą išsipirkti kelius (gatves) iš valstybės ar apsitverti savo teritoriją tvora.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos įstatymai:

11.1. Sodininkų bendrijų įstatymo:

11.1.1. (redakcijos, galiojusios nuo 2015-07-31 iki 2019-12-31):

6 straipsnis. Mėgėjiško sodo teritorija ir jos tvarkymo bendrieji reikalavimai

„1. Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos prašymu sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus, naudojamus keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis), atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima ar patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė, išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka. Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypų, naudojamų keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypų su juose esančiais keliais (gatvėmis) kadastriniai matavimai ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre finansuojamas iš sodininkų bendrijų lėšų, savivaldybių lėšų ir iš valstybės biudžeto tikslinių asignavimų, kurie planuojami ir paskirstomi savivaldybėms pagal Vyriausybės patvirtintą sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programą. Bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypų, naudojamų keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypų su juose esančiais keliais (gatvėmis) kadastrinių matavimų atlikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir valymo sistemos bendrijų iniciatyva įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš bendrijų išperkamos arba perduodamos eksploatuoti pagal esamą jų būklę savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms. Bendrojo naudojimo žemėje esantys vidaus keliai ir gatvės, taip pat žemės sklypai, skirti šiems keliams (gatvėms) eksploatuoti, nekilnojamojo turto (žemės) mokesčiu neapmokestinami“;

11.1.2. (redakcijos, galiojančios nuo 2020-01-01):

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

„5. Mėgėjų sodo teritorija – savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). […]“;

6 straipsnis. Mėgėjiško sodo teritorija ir jos tvarkymo bendrieji reikalavimai

„Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu ir žemės mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra bendrijų iniciatyva įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iš bendrijų išperkama arba perduodama savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis bendrijų iniciatyva (bendrijos susirinkimo sprendimu) Vyriausybės patvirtintose Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis perduodami savivaldybėms. Bendrijų pirmininkai su savivaldybėmis pasirašo ketinimo protokolus dėl savivaldybėms perduotinų kelių (gatvių) užimamų žemės sklypų suformavimui, perdavimui ir perėmimui reikalingų parengiamųjų darbų atlikimo sąlygų. Kelių (gatvių) kadastriniai matavimai ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre finansuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Kelius (gatves) savivaldybės perima pagal ketinimo protokole nustatytas sąlygas, laiką ir laikydamosi šios prioritetų eilės:

1) keliai (gatvės), kuriais (kuriomis) naudojasi ir ne mėgėjų sodo teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai ir naudotojai (kai keliai (gatvės) atlieka tranzitinę funkciją);

2) keliai (gatvės), kuriais (kuriomis) naudojasi daugiau negu vienos bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai;

3) keliai (gatvės), skirti aptarnauti bendrijas, kuriose ne mažiau kaip 20 procentų žemės sklypų savininkų yra gyvenamąją vietą šioje bendrijos teritorijoje deklaravę asmenys;

4) keliai (gatvės), nepaminėti (nepaminėtos) šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose.

  1. Vadovaujantis Žemės įstatymu, mėgėjų sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei. Bendrijų teritorijose ir 5 km atstumu aplink jas draudžiama auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas.
  2. Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Ženklinant sodininkų bendrijos teritorijoje esančio žemės sklypo, kuris ribojasi su bendrojo naudojimo žeme, ribas vietovėje, teisės aktų nustatyta tvarka kviečiamas dalyvauti sodininkų bendrijos pirmininkas ar bendrijos valdybos įgaliotas atstovas.

[…]

  1. Mėgėjų sodo teritorija ir keliai (gatvės) turi būti tvarkomi taip, kad prireikus į mėgėjų sodo teritoriją atlikti pareigų specialiosiomis transporto priemonėmis galėtų patekti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai. Mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo žemėje inicijuojant naujų žemės sklypų, kurie bus naudojami keliams, formavimą, vidaus kelių (gatvių) minimalus plotis negali būti mažesnis kaip 4,5 m ir gali sutapti su važiuojamosios dalies pločiu“;

7 straipsnis. Sodininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė ir jos įgyvendinimas

„1. Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė“;

15 straipsnis. Bendrijos narių susirinkimas

„1. Bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę: […]; 15) spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. […].“

11.2. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo:

3 straipsnis. Lietuvos Respublikos seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ir gyvenamųjų vietovių bei sodininkų bendrijų teritorijų samprata (redakcijos, galiojančios nuo 2015-01-01)

„Seniūnijos aptarnaujama teritorija yra savivaldybės teritorijos dalis, susidedanti iš gyvenamųjų vietovių ar dalies miesto teritorijos. Seniūnija turi savo aptarnaujamos teritorijos ribas ir pavadinimą.

[…] Sodininkų bendrijos teritorija yra gyvenamosios vietovės teritorijos dalis, turinti savo ribas ir pavadinimą.“

11.3. Kelių įstatymo:

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

„3. Gatvė – kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą.

[…]

  1. Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme.

[…]

  1. Kelio savininkas – valstybė, savivaldybės, fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, jų padaliniai, kuriems kelias priklauso nuosavybės teise“;

3 straipsnis. Kelių suskirstymas pagal reikšmę

„Vietinės reikšmės keliai skirstomi į:

1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams;

2) vidaus kelius. Tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams)“;

4 straipsnis. Kelių suskirstymas pagal nuosavybės formas

„3. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims.“

11.4. Statybos įstatymo:

3 straipsnis. Teisė būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimas

„2. Statytojo teisė įgyvendinama, kai:

  • statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); […].“

11.5. Viešojo administravimo įstatymo (redakcijos, galiojusios nuo 2020-01-01 iki
2020-09-01:

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

„14. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. […]“;

3 straipsnis. Viešojo administravimo principai

„Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:

[…]

2) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs;

3) proporcingumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus;

[…]

13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […]“;

14 straipsnis. Prašymų ir skundų nagrinėjimas

„1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė.“

11.6. Teisėkūros pagrindų įstatymo:

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

„1. Šis įstatymas nustato teisėkūros principus, teisėkūros stadijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas“;

3 straipsnis. Teisėkūros principai

„1. Teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą.

  1. Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais:

[…]

6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas;

7) sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.“

 

  1. Kiti teisės aktai

12.1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, nustatyta:

„35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį:

35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;

35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;

35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;

35.4. į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

[…].

  1. Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Persiunčiant prašymą ar skundą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ir informuojant apie tai asmenį ar jo atstovą, pranešime asmeniui nurodyti minėtos apskundimo tvarkos nereikia. […].“

12.2. Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo
10 d. nutarimu Nr. 1418 (redakcijoje, galiojančioje nuo 2019-05-01), nustatyta:

„1. Pagal Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisykles (toliau – Taisyklės) savivaldybėms patikėjimo teise perduodami valstybinės žemės sklypai ar jų dalys (toliau – valstybinės žemės sklypai), kurie numatomi naudoti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms reikmėms. Jeigu Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms reikmėms reikia tik suformuoto žemės sklypo dalies, pagal Taisykles savivaldybei patikėjimo teise perduodama žemės sklypo dalis, kurios dydis nustatomas vadovaujantis Taisyklėmis.

  1. Valstybinės žemės sklypai, perduodami patikėjimo teise savivaldybėms, turi būti suformuoti pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, naudojami keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) (toliau – sodininkų bendrijų gatvių sklypai) – tik tuo atveju, kai sodininkų bendrijos teritorija patenka į teritorijų planavimo dokumentu (detaliuoju planu) suplanuotą teritoriją ir juo nustatytos sodininkų bendrijų gatvių sklypų ribos) arba žemės valdos projektus.

[…]

  1. Valstybinės žemės sklypą, perduodamą patikėjimo teise savivaldybei, registruojant Nekilnojamojo turto registre, šio žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre išlaidas (išskyrus sodininkų bendrijų gatvių sklypus) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre išlaidas apmoka savivaldybė. Sodininkų bendrijų gatvių sklypų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre išlaidos apmokamos pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas.
  2. Savivaldybė Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal prašomo perduoti valstybinės žemės sklypo buvimo vietą pateikia:

6.1. prašymą perduoti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą, kuriame turi būti nurodyta:

6.2. savivaldybės tarybos sprendimo dėl prašymo perduoti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą kopiją, o perduodant sodininkų bendrijų gatvių sklypus – ir sodininkų bendrijos prašymo savivaldybei, kad pastaroji perimtų patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą, kopiją. Savivaldybės tarybos sprendime turi būti nurodytos konkrečios reikmės pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kurioms vykdyti valstybinės žemės sklypai prašomi perduoti savivaldybei patikėjimo teise;

6.3. savivaldybės bendrojo plano ar jos dalies bendrojo plano, jeigu šis parengtas, pagrindinio brėžinio ištrauką su pažymėtu prašomu perduoti žemės sklypu ir teritorijų planavimo dokumento (prašant perduoti sodininkų bendrijos gatvės sklypą – tik tuo atveju, kai sodininkų bendrijos gatvės sklypas patenka į teritorijų planavimo dokumentu (detaliuoju planu), kuriuo nustatytos jo ribos, suplanuotą sodininkų bendrijos teritoriją) ar žemės valdos projekto, pagal kurį suformuotas žemės sklypas, kopiją su pažymėtu prašomu perduoti žemės sklypu. […]; […].“

12.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarime Nr. 890 „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4415, įtvirtinta:

„1. Nepritarti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4415 (toliau – Įstatymo projektas) dėl toliau nurodytų priežasčių.

Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 44 punkte siūloma nustatyti naują savarankiškąją savivaldybės funkciją – sodininkų bendrijų kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. […].

Siūlomas teisinis reguliavimas neišspręstų praktinių sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypų, naudojamų keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypų su juose esančiais keliais (gatvėmis) perdavimo savivaldybėms ir šiuose žemės sklypuose esančių kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo ir saugaus eismo organizavimo juose problemų. […] Nustačius savivaldybėms savarankiškąją funkciją prižiūrėti, taisyti ir tiesti visus sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypuose esančius kelius ir gatves (taigi ir tuos, kurie yra sodininkų bendrijų išsipirktuose žemės sklypuose arba žemės sklypuose, kurių savivaldybės Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo nustatytais pagrindais neperėmusios ir nevaldo patikėjimo teise) ir juose organizuoti saugų eismą, savivaldybės negalėtų tinkamai atlikti šios funkcijos, nes sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypuose esantys keliai dažnai nebūna suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai, jų kadastriniai matavimai nebūna atlikti, todėl sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypuose esančių kelių ir gatvių juostos – siauros, iškraipytos, perstumtos į kaimynų žemės sklypų ribas, be kelio ženklų, neatitinka vietinės reikšmės keliams keliamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, todėl šiuos kelius ir gatves tinkamai prižiūrėti nebūtų įmanoma. […]. Tenka pripažinti, kad Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme nustatytas sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypų, naudojamų keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypų su juose esančiais keliais (gatvėmis) kadastrinių matavimų atlikimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre finansavimo modelis šiuo metu neveikia, nes sodininkų bendrijos dažniausiai atsisako finansuoti nurodytų žemės sklypų kadastrinius matavimus dėl lėšų stygiaus, be to, šie žemės sklypai nuosavybės teise priklauso valstybei, o ne sodininkų bendrijoms. Kadangi nenustatytas mėgėjų sodų teritorijos sodo suplanavimo projektų statusas, sunkiau atlikti sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypų, naudojamų keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypų su juose esančiais keliais (gatvėmis) kadastrinius matavimus. Todėl siekiant Įstatymo projekto tikslų turėtų būti tobulinamas Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, o ne keičiamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas.

  1. […] Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra numačiusi […] pateikti Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti šiuo metu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rengiamą Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo tobulinamas teisinis reguliavimas, susijęs su vietinės reikšmės kelių ir gatvių projektavimu, tiesimu, rekonstravimu, taisymu ir priežiūros darbų finansavimu, sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypų, naudojamų keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypų su juose esančiais keliais (gatvėmis) kadastrinių matavimų atlikimu ir įregistravimu Nekilnojamojo turto registre (įskaitant šių darbų finansavimą), kad būtų galima Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perduoti šiuos žemės sklypus savivaldybėms patikėjimo teise.“

 


Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika:

13.1. „Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, jie turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados, 2014 m. gegužės 27 d., 2014 m. liepos 11 d. nutarimai).“

13.2. „teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai).

 

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau vadinama – LAT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau vadinama ir – LVAT) praktika:

14.1. „Besikeičiant bendrijos narių (jų dalies) reikmėms, gali susidaryti situacija, kai sodininkų bendrijos teritorijoje kyla poreikis įrengti (pastatyti) ar kitaip įgyti naujus bendrosios dalinės nuosavybės objektus.

[…] SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirta spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad bendrijos narių susirinkimas gali spręsti ne tik dėl esamo bendro turto remonto, pagerinimo, bet ir dėl infrastruktūros (suprantant ją kaip įvairių sričių objektų, skirtų ūkio ir gyventojų reikmėms tenkinti, kompleksą (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai), plėtros, kai sukuriami nauji bendrosios nuosavybės objektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Tauras“ v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-49/2014)“;

14.2. „Įstatymais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Šie principai taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013);

14.3. „[…] Pagal formuojamą teismų praktiką geras viešojo administravimo principas apima asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012), viešojo administravimo subjekto pareigą išaiškinti administracinio akto apskundimo tvarką (LVAT 2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-284/2014), nešališkumo pareigą, pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai. Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą
(LVAT 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai“ (LVAT 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinė­je byloje
Nr. A756-997/2014, 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Šis principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu“ (2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015);

14.4. „Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški. Priešingu atveju viešojo administravimo paslaugų vartotojui gali kilti neaiškumų, kaip ir kokiu būdu jis (paslaugų vartotojas) turi elgtis, siekdamas gauti kokybišką viešąją paslaugą“ (2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr.A5-990/2007);

14.5. „Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Teisėtumo principas viešojo administravimo srityje reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus, jų priimti sprendimai turi būti pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys – atitikti teisės normų reikalavimus. Norėdami priimti administracinį teisės aktą, viešojo administravimo subjektai privalo turėti tinkamas priežastis, o ne pateikti bet kokias priežastis, kad patenkintų formalius reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A261-706/2014). Viešojo administravimo subjektų veiklai būdingas formalizmo principas, nes jų veikla turi atitikti nustatytas procedūras. Tokių procedūrų nustatymas yra susijęs ir su teisėtumo principo įgyvendinimu, nes viešojo administravimo institucijos turi veikti taip, kaip nustatyta jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1179/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra taip pat pažymėjęs, kad laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą, ir kritiškai, nešališkai įvertinus įrodymus“ (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014).

 

Tyrimo išvados

 

  1. Atsižvelgiant į Pareiškėjos atstovo nurodytas ir skundo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, išskirtinos šios skundo dalys:

15.1. dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant klausimą dėl sodininkų bendrijos „X“ bendrojo naudojimo žemėje esančių žemės sklypų pardavimo;

15.2. dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos atstovo 2020-01-14 kreipimąsi (reg. Nr. 48JP-186).

 

Dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus pareigūnų veiksmų (neveikimo)

 sprendžiant klausimą dėl sodininkų bendrijos „X“ bendrojo naudojimo žemėje

esančių žemės sklypų pardavimo

 

  1. Įvertinus Pareiškėjos atstovo skundo turinį, tyrimo metu surinktą informaciją, taip pat teisinį reglamentavimą, pacituotą pažymos 11–12 punktuose, susijusius su NŽT Vilniaus rajono skyriaus pareigūnų veiksmais (neveikimu), sprendžiant klausimą dėl SB „X“ bendrojo naudojimo žemėje esančių žemės sklypų su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (arba) kelių juostomis, pardavimo, atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus:

16.1. svarbiausi sodininkų bendrijai ir jos nariams klausimai sprendžiami bendrijos narių susirinkime, kurio išimtinei kompetencijai priskiriami spręsti ir klausimai, susiję su užstatymo, teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimu, tvarkymu ir pardavimu (Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 15 dalis; pažymos 11.1.2 punktas).

Bendrijos 2017-06-03 visuotinio susirinkimo sprendimu buvo pritarta Bendrijos pirmininko pasiūlymui išsipirkti Bendrijos teritorijoje esančias gatves; nutarta kreiptis į NŽT Vilniaus rajono skyrių prašant inicijuoti planavimo dokumento, kuriuo būtų suformuoti žemės sklypai šių gatvių eksploatacijai, rengimą (pažymos 6.1 punktas). Šiame sprendime, be kita ko, nurodyta, jog Bendrijos nariai investavo daug lėšų į šių teritorijų įrengimą ir būklės palaikymą (Seimo kontrolieriui pateiktame skunde Sodininkų bendrija detalizavo, kad į vidinių kelių (gatvių) sutvarkymą, asfaltavimą investavo 96 628, 00 Eur nuosavų lėšų; pažymos 2.3 punktas);

16.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad sodininkų bendrijos narių susirinkimas gali spręsti ne tik dėl esamo bendro turto remonto, pagerinimo, bet ir dėl infrastruktūros (suprantant ją kaip įvairių sričių objektų, skirtų ūkio ir gyventojų reikmėms tenkinti, kompleksą (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai) plėtros, kai sukuriami nauji bendrosios nuosavybės objektai (pažymos 14.1 punktas).

Įgyvendindama šią teisę, Bendrija per informacinę sistemą zpdris.lt 2018-02-01 pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, kuriuo buvo siekiama suformuoti naujus valstybinės žemės sklypus. Šio prašymo 5 punkte aiškiai ir konkrečiai įvardinta, jog Projekto rengimo tikslas – šiame prašyme išvardintų gatvių „išsipirkimas iš valstybės“, siekiant eksploatuoti, prižiūrėti ir išsaugoti komunikacijas ir infrastruktūrą. Kartu su šiuo prašymu NŽT Vilniaus rajono skyriui buvo pateiktas Bendrijos susirinkimo sprendimas (pažymos 6.1 punktas). Remiantis tuo kas išdėstyta, darytina išvada, jog informacija apie SB „X“ ketinimą išsipirkti projektuojamus valstybinės žemės sklypus, reikalingus gatvių eksploatacijai, siekiant pačiai sodininkų bendrijai prižiūrėti ir tvarkyti šias susisiekimo komunikacijas, NŽT Vilniaus rajono skyrius disponavo nuo Bendrijos 2018-02-01 prašymo organizuoti Projekto rengimą pateikimo dienos;

16.3. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018-02-26 sprendimu nuspręsta pradėti rengti Projektą, o šio skyriaus vedėjo 2019-10-09 įsakymu Projektas buvo patvirtintas. Projektu suprojektuoti 5 kitos paskirties žemės sklypai (naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos būdas (pažymos 6.1 punktas), kuriuose faktiškai yra Klonių 1-oji, Klonių 2-oji ir Klonių 3-oji gatvės. Bendrijos iniciatyva užsakytas Projekte suprojektuotų Žemės sklypų kadastro duomenų nustatymas ir įregistravimas nekilnojamojo turto registre. Iš NŽT pateiktos informacijos nustatyta, jog Projekto rengimas ir sprendinių įgyvendinimas (kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų bylų parengimas) buvo vykdomas Bendrijos lėšomis (pažymos 6.2 punktas).

16.4. Bendrija 2020-01-14 prašymu (reg. Nr. 48JP-180) kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių, prašydama leisti išsipirkti Projekte suprojektuotus žemės sklypus (pažymos  6.3 punktas). NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020-02-11 raštu pateikė atsakymą, kuriuo netenkino minėto prašymo, motyvuodama tuo, jog Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys žemės sklypai su juose esančiais keliais turės būti perduoti Savivaldybei. Šį savo sprendimą NŽT Vilniaus rajono skyrius grindė Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu, reglamentuojančiu, jog valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise gatvių ir vietinių kelių reikmėms, ir Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojančia nuo 2020-01-01) (pažymos 6.3 punktai);

16.5. Bendrija pateikė skundą Seimo kontrolieriui, kuriuo, be kita ko, prašė įvertinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus pareigūnų veiksmus (neveikimą), atsisakant parduoti Bendrijai Žemės sklypus (pažymos 2.3 punktas). Nagrinėjamu atveju problema Sodininkų bendrijai iškilo dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo, nuo 2020-01-01 įsigaliojusios naujos Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies redakcijos traktavimo;

16.6. atkreiptinas dėmesys į tai, jog valstybinės žemės sklypo, esančio mėgėjų sodų teritorijoje (bendrojo naudojimo žemėje), pardavimo procedūra yra tęstinis procesas, susidedantis iš kelių etapų: Sodininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimo priėmimas, prašymo organizuoti žemės valdos projekto ar teritorijų planavimo dokumento rengimą pateikimas, žemėtvarkos / teritorijų planavimo dokumento rengimas, derinimas, svarstymas ir tvirtinimas, suprojektuotų žemės sklypų kadastro duomenų nustatytas ir įregistravimas nekilnojamojo turto registre, pirkimo–pardavimo sutarties įforminimas ir žemės sklypo perdavimas (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalis 2 punktas, Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalis, 9 straipsnio 5 dalis, Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 dalys, 15 straipsnio 15 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ 2 punktas ir šiuo nutarimu patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės). Taip pat pažymėtina, jog šio proceso trukmė priklauso ne tik nuo pareiškėjo, bet ir nuo skirtingų institucijų veiksmų ir valios;

16.7. Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje (redakcijoje, galiojusioje nuo 2015-07-31 iki 2019-12-31) buvo įtvirtina: „Bendrijos prašymu sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus, naudojamus keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis) […], Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima ar patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė, išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka“ (pažymos 11.1.1 punktas). Šioje teisės normoje buvo tiesiogiai įtvirtinta teisė, leidžianti sodininkų bendrijai išsipirkti sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus, naudojamus keliams (gatvėms) eksploatuoti, arba žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Pareiškėja 2017 metais pradėjo veiksmus dėl Žemės sklypų suformavimo ir įgijimo nuosavybėn, t. y. teisę išsipirkti pirmiau minėtus žemės sklypus SB „X“ pradėjo įgyvendinti vadovaudamasi tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis;

16.8. nuo 2020-01-01 įsigaliojo nauja Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies redakcija, kurioje reglamentuota: „Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. […]. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis bendrijų iniciatyva (bendrijos susirinkimo sprendimu) Vyriausybės patvirtintose Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis perduodami savivaldybėms. Bendrijų pirmininkai su savivaldybėmis pasirašo ketinimo protokolus dėl savivaldybėms perduotinų kelių (gatvių) užimamų žemės sklypų suformavimui, perdavimui ir perėmimui reikalingų parengiamųjų darbų atlikimo sąlygų. Kelių (gatvių) kadastriniai matavimai ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre finansuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Kelius (gatves) savivaldybės perima pagal ketinimo protokole nustatytas sąlygas, laiką ir laikydamosi šios prioritetų eilės: […]“ (pažymos 11.1.2 punktas);

16.9. Seimo kontrolierius Pareiškėjos skundo nagrinėjimo metu kreipėsi į NŽT, Žemės ūkio ministeriją ir Aplinkos ministeriją, prašydamas šių institucijų pateikti poziciją dėl galimybės parduoti SB „X“ bendrojo naudojimo žemėje esančius Žemės sklypus, atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą.

Nacionalinė žemės tarnyba ir Žemės ūkio ministerija, išanalizavusios susijusių teisės aktų nuostatas, pateikė nuomonę, jog sodininkų bendrijos gali įsigyti nuosavybėn šių sodininkų bendrijų teritorijoje esančius bendrojo naudojimo žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis, tačiau turėtų būti užtikrinta galimybė kitiems asmenims, ne sodininkų bendrijos nariams, naudotis minėtais keliais (pažymos 6.4, 8 punktai).

Žemės ūkio ministerija akcentavo, jog šių žemės sklypų perdavimas savivaldybėms valdyti patikėjimo teise nėra prievolė, o tik galimybė. Šį teiginį ŽŪM grindė Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis, jog sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esantys žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir kelių juostomis savivaldybėms gali būti perduodami bendrijų iniciatyva pagal su savivaldybėmis pasirašytus ketinimų protokolus (pažymos 8, 11.1.2 punktai).

Aplinkos ministerija pateikė visai kitą, negu Nacionalinės žemės tarnybos ir Žemės ūkio ministerijos, poziciją. Ši ministerija akcentavo, jog nuo 2020-01-01 įsigaliojusioje Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies redakcijoje galimybę išpirkti bendrojo naudojimo valstybinę žemę, skirtą keliams (gatvėms), suponuojančios išlygos, „išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka“, neliko“ (pažymos 9 punktas). Savo nuomonę Aplinkos ministerija grindė Įstatymo projektų Nr. XIIIP-985 ir Nr. XIIIP-2277(6) aiškinamuosiuose raštuose nurodytais argumentais bei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateikta išvada (pažymos 9 punktas). Aplinkos ministerija pažymėjo, kad, pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, sodininkų bendrijos teritorija laikoma gyvenamosios vietovės teritorijos dalimi, todėl, vadovaujantis Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu, vietinės reikšmės viešiesiems keliams priskiriamos gatvės gyvenamosiose vietovėse (tarp jų – ir mėgėjų sodų bendrojo naudojimo teritorijose), o vadovaujantis Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms (pažymos 9 punktas).

Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnio nuostata, pagal kurią Sodininkų bendrijos teritorija laikoma gyvenamosios vietovės teritorijos dalimi, įsigaliojo nuo 2015-01-01 (pažymos 11.2 punktas), t. y. ši nuostata galiojo ir Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies redakcijos, galiojusios nuo 2015-07-31 iki
2019-12-31, tiesiogiai reglamentavusios teisę sodininkų bendrijoms išsipirkti bendrojo naudojimo žemėje esančius žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis, galiojimo metu.

16.10. kaip pažymėjo Aplinkos ministerija, nuo 2020-01-01 įsigaliojusioje Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies redakcijoje, nebeliko išlygos, suponuojančios galimybę sodininkų bendrijoms išsipirkti bendrojo naudojimo valstybinę žemę, skirtą keliams (gatvėms), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šioje teisės normoje reglamentuota bendroji nuostata, įtvirtinanti, jog „bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės“ (pažymos 11.1.2 punktas).

Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais, tarp jų – keliais (pažymos 11.1.2 punktas).

Remiantis pateiktu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgiant į tai, kad:

– išimtinę teisę spręsti klausimus, susijusius su infrastruktūros (susisiekimo komunikacijų) plėtra bei naujų nuosavybės teisės objektų – tarp jų, kelių – įrengimu ir jų perleidimu turi sodininkų bendrijų narių susirinkimas,

– keliai, kaip sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti objektai, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendrijos nariams,

– sodininkų bendrijos turi teisę išsipirkti iš valstybės bendrojo naudojimo žemę,

nuo 2020-01-01 įsigaliojusioje Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies redakcijoje yra įtvirtinta, kad tik esant bendrijos iniciatyvai (bendrijos susirinkimo sprendimu) bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis perduodami savivaldybėms. Nesant bendrijos iniciatyvai dėl minėtų žemės sklypų perdavimo savivaldybėms, o esant bendrijos sprendimui išsipirkti bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančius žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis, atsiranda Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies teisinio įgyvendinimo problema.

16.12. akcentuotina, kad SB „X“ būdama atsakinga už jos teritorijoje esančių bendrojo naudojimo žemės sklypų, su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis, būklę ir priežiūrą, atliko investicijas (apie 96 628, 00 Eur Bendrijos narių lėšų buvo investuota į kelių (gatvių) sutvarkymo, asfaltavimo darbus; pažymos 16.1 punktas), inicijavo naujų nekilnojamojo turto objektų – Žemės sklypų, suformavimą ir apmokėjo su šia procedūra susijusias išlaidas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog SB „X“ pradėjo įgyvendinti teisę išsipirkti Žemės sklypus ankstesnės Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies (redakcijos, galiojusios iki 2019-12-31) galiojimo metu, ką tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas nedviprasmiškai leido, ir išpildė visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus šiuo klausimu.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog „įstatymais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Šie principai taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos“ (pažymos 14.2 punktas). Taip pat yra akcentuota, jog teisės aktų pakeitimai „negali būti neadekvatūs siekiamiems tikslams, paneigti įgytų teisių esmę, pažeisti proporcingumo principą“, „įgytos teisės esmė negali būti laikoma paneigta, jei jos egzistavimas net ir po atliktų jos turinį lemiančių pakeitimų išlieka prasmingas, teisės turėtojas pakankamai reikšminga ir adekvačia apimtimi gali įgyvendinti atitinkama subjektine teise garantuotus interesus“ (žr. pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013).

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai (pažymos 13.2 punktas).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į institucijų, dalyvavusių Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio bei kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto rengime, skirtingą šio įstatymo nuostatų traktavimą, į tai, kad tiek iki minėto įstatymo pakeitimo, tiek ir priėmus Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimus, lieka neaiškumų ir dviprasmybių dėl sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių žemės sklypų su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis perdavimo savivaldybėms bei sodinininkų bendrijų teisės juos išsipirkti, nuo ko priklauso sodininkų bendrijos „X“ teisė išsipirkti Žemės sklypus su juose esančiais savo lėšomis įrengtais keliais, tikslinga kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, prašant pavesti atsakingoms institucijoms pateikti bendrą, aiškią ir nedviprasmišką išvadą, ar:

17.1. sodininkų bendrijos, kurios nepageidauja perduoti sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių žemės sklypų su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis savivaldybei, turi teisę juos išsipirkti kaip bendrojo naudojimo žemę; jei ne – paaiškinti:

17.1.1. dėl kokių priežasčių, kuo vadovaujantis taip teigiama;

17.1.2. koks būtų šių neperduotų savivaldybėms kelių (gatvių) statusas; kuo vadovaujantis taip teigiama;

17.1.3. koks subjektas būtų atsakingas už tokių kelių (gatvių) priežiūra;

17.2. tuo atveju, jeigu sodininkų bendrijos turi teisę išsipirkti bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančius žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis, ar nebūtų tikslinga patikslinti Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatant, kad bendrijos pageidavimu šie žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis gali būti parduodami sodininkų bendrijai; jei netikslinga – nurodyti, dėl kokių priežasčių;

17.3. tuo atveju, jeigu sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis, negali būti parduodami sodininkų bendrijoms, ar žodžių derinys „bendrijos iniciatyva“ reiškia privalomumą, t. y. kad sodininkų bendrija visais atvejais turi priimti sprendimą dėl sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių žemės sklypų su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis perdavimo savivaldybei; jei taip – kaip tai dera su Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 15 dalyje įtvirtinta sodininkų bendrijų išimtine teise spręsti klausimus, susijusius su užstatymo, teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimu, tvarkymu ir pardavimu bei Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostata, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais, tarp jų – keliais;

17.4. Pareiškėja sodininkų bendrija „X“ turi teisę išsipirkti Žemės sklypus, atkreipiant dėmesį į tai, kad ši sodininkų bendrija veiksmus dėl Žemės sklypų suformavimo ir įgijimo nuosavybėn pradėjo 2017 metais, ką tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas nedviprasmiškai leido ir į tai, jog ši bendrija investavo apie  96 628, 00 Eur nuosavų lėšų į jos teritorijoje esančių gatvių sutvarkymą, asfaltavimą.

Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja, kad dėl skunde iškeltos problemos sprendimą turi priimti  kita institucija, skundo tyrimas nutraukiamas. Atsižvelgiant į tai, kad išvadą dėl galimybės išsipirkti Pareiškėjai Žemės sklypus turi pateikti atsakingos institucijos, šios skundo dalies tyrimas nutraukiamas.

 

 

 

Dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus pareigūnų veiksmų (neveikimo)

nagrinėjant Pareiškėjos atstovo 2020-01-14 kreipimąsi (reg. Nr. 48JP-186)

 

  1. Įvertinus Pareiškėjos atstovo skundo turinį, tyrimo metu surinktą informaciją, taip pat teisinį reglamentavimą, pacituotą pažymos 11–12 punktuose, aktualią teismų praktiką (pažymos 13–14 punktai), susijusius su NŽT Vilniaus rajono skyriaus pareigūnų veiksmais (neveikimu), nagrinėjant Pareiškėjos atstovo 2020-01-14 kreipimąsi (reg. Nr. 48JP-186), atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus:

18.1. Pareiškėjos atstovas 2020-01-14 kreipimusi siekė, kad būtų išduotas sutikimas, leidžiantis nekilnojamojo turto registre įregistruoti Sodininkų bendrijos lėšomis įrengtą inžinerinį statinį – tvorą (unikalus Nr. <…>) (Tvora), nes valstybės įmonė Registrų centras atsisakė įregistruoti Tvorą nekilnojamojo turto registre nesant valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Kaip paaiškėjo iš šio kreipimosi turinio, Tvora yra pastatyta valstybinės žemės sklype (kadastro
Nr. <…>), Klonių 3-iojoje gatvėje, nuosavybės teise priklausančiame Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo NŽT. Iš Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos buvo nustatyta, kad šis žemės sklypas, suformuotas Klonių 3-iosios gatvės eksploatacijai, yra Sodininkų bendrijos teritorijoje.

Pareiškėjos atstovo kreipimasis 2020-01-14 yra grindžiamas siekiu apsaugoti Sodininkų bendrijos narių turtą ir saugumą bei noru užtikrinti, kad tretieji asmenys, nuosavybės teise valdantys žemės sklypus, besiribojančius su Bendrijos teritorija ir Klonių 3-iąja gatve, nesinaudotų Bendrijos lėšomis įrengtais ir prižiūrimais keliais (pažymos 2.1, 2.2 punktas).

Įvertinus Pareiškėjos atstovo 2020-01-14 kreipimosi turinį spręstina, kad jis laikytinas prašymu, kaip tai įtvirtinta Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 punkte  (pažymos  11.5 punktas);

18.2. pagal teisinį reglamentavimą, kiekvienam viešojo administravimo subjektui yra nustatyta pareiga priimti prašymus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus (pažymos 11.5, 13, 14.3 punktai). Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 35 punktu nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį (pažymos 12.1 punktas). Tai reiškia, kad prašymo nagrinėjimo ribas nustato pats pareiškėjas savo prašymo turiniu, kurių institucija, nagrinėjanti prašymą, privalo laikytis ir pateikti atsakymą į prašymą ne siauresnės apimties nei pateikto prašymo turinys;

18.3. atsakymas į Pareiškėjos atstovo 2020-01-14 prašymą (reg. Nr. 48JP-186) buvo įformintas NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020-01-23 raštu (pažymos 6.7 punktas), kuriame pacituotos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, pažymint, jog Sodininkų bendrija negali įgyvendinti statytojo teisės, nes nevaldo žemės sklypo (kadastro Nr. <…>), bei abstrakčiai nurodyta, jog NŽT Vilniaus skyrius, kaip valstybinės žemės patikėtinis, nėra įgaliotas rengti, derinti statybos projektų ir / ar registruoti pastatytų statinių (pažymos  6.7 punktas).

Įvertinus šio NŽT Vilniaus rajono skyriaus atsakymo turinį neabejotinai aišku, kad jis yra formalus, iš jo nėra aiškios faktinės nagrinėtos situacijos aplinkybės, nepateiktas atsisakymo išduoti sutikimą dėl Tvoros įregistravimo nekilnojamojo turto registre esmę atskleidžiantis teisinis reglamentavimas, o rašte nurodyta teisės norma (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis) nėra susieta su faktinėmis aplinkybėmis. Minėto rašto teiginių visuma nesuteikia galimybės suprasti Pareiškėjos atstovo 2020-01-14 prašymo (reg. Nr. 48JP-186) netenkinimo argumentų ir motyvų, t. y. dėl kokių priežasčių nagrinėjamu atveju Sodininkų bendrija negali įgyvendinti statytojo teisės ir kodėl NŽT Vilniaus rajono skyrius negali išduoti valstybės įmonės Registrų centre nurodyto sutikimo. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020-01-23 rašte nurodyti teiginiai suponuoja prielaidą, kad Sodininkų bendrija apskritai negali įgyvendinti statytojo teisės. Iš šio rašto turinio nėra aišku, kaip Pareiškėjos atstovui elgtis šioje situacijoje ir kokių veiksmų imtis dėl iškilusios problemos išsprendimo. Pabrėžtina, jog neaiški teisine prasme situacija sudaro pagrindą Pareiškėjos atstovui elgtis dviprasmiškai, o tai yra visiškai nesuderinama su gero viešojo administravimo principu (pažymos 14.3, 14.4 punktai);

18.4. Seimo kontrolierius pabrėžia, jog NŽT Vilniaus rajono skyriaus pozicija, atsisakant išduoti sutikimą dėl Tvoros įregistravimo nekilnojamojo turto registre, buvo nepakankamai argumentuota. Tačiau, įvertinus Pareiškėjos atstovo skundo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Seimo kontrolieriaus nuomone, ši pozicija laikytina buvusi pagrįsta.

Taip teigtina remiantis keliais pagrindais.

Pirmiausia pabrėžtina, kad iškilusi problema dėl Tvoros įregistravimo nekilnojamojo turto registre yra tiesiogiai susijusi su ta aplinkybe, jog Tvora, kaip inžinerinis statinys, buvo įrengta Sodininkų bendrijos lėšomis (pažymos 11.1.2 punktas). Žemės sklypas (kadastro
Nr. <..>), kuriame, kaip nurodo Pareiškėjos atstovas, yra įrengta Tvora ir kuris buvo suformuotas Klonių 3-osios gatvės eksploatacijai, yra Sodininkų bendrijai skirtos teritorijos ribose, tačiau nuosavybės teise jis priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise yra valdomas NŽT. Taigi, nors teritorija, kurioje yra įrengta Tvora, teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti), Sodininkų bendrija laikytina tik šios teritorijos naudotoja, tačiau neturi teisės valdyti ar disponuoti valstybine žeme be teisinio pagrindo. Todėl Pareiškėja, siekdama įregistruoti Tvorą nekilnojamojo turto registre, turėjo pateikti įrodymus (dokumentus), patvirtinančius, kad šis nesudėtingas statinys yra suformuotas laikantis teisės aktuose nekilnojamojo turto objektų suformavimui ir jų registravimui keliamų reikalavimų, bei įrodymus, patvirtinančius jos teises į žemės sklypą, kuriame yra šis statinys.

Kaip paaiškinta NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020-01-23 rašte, vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, būtinoji sąlyga siekiant įgyvendinti statytojo teisę yra reikalavimas statytojui žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (pažymos 11.4 punktas). Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 50 punkte detalizuojama, kad, statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu ir Seimo kontrolieriui pateiktais NŽT paaiškinimais (pažymos 6.8 punktas), darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju Pareiškėja, prieš atliekant Tvoros statymo darbus, turėjo pareigą gauti sutikimą iš valstybinės žemės patikėtinio (pažymos 6.8 punktas).

NŽT informavo Seimo kontrolierių, jog neturi duomenų, ar Bendrija yra kreipusis į NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl sutikimo statyti / remontuoti / renovuoti Tvorą, besiribojančią su Klonių 3-iąja gatve, esančia valstybinėje žemėje (pažymos 6.6 punktas). Pareiškėjos 2020-01-14 prašyme (reg. Nr. 48JP-186) paaiškinta, jog dėl leidimo apsitverti Bendrijos teritoriją arba esamą tvorą pakeisti nauja 2016 m. ir 2018 m. buvo kreiptasi į Savivaldybės administracijos Nemėžio seniūnijos seniūną (šią aplinkybę patvirtina kartu su Pareiškėjos skundu Seimo kontrolieriui pateikti dokumentai; pažymos 4 punktas). Tačiau šiame prašyme nebuvo nurodyta ir skunde Seimo kontrolieriui nebuvo pateikta duomenų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kad Bendrija būtų kreipusis į NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl sutikimo statyti / remontuoti / renovuoti Tvorą. Todėl manytina, kad pirmiau minėtos pareigos – siekiant įgyvendinti statytojo teisę gauti sutikimą iš valstybinės žemės patikėtinio – nagrinėjamu atveju Bendrija neįvykdė.

Seimo kontrolieriaus įsitikinimu, būtent šios aplinkybės Pareiškėjai turėjo būti išaiškintos NŽT Vilniaus rajono skyriaus pateiktame atsakyme.

Kitas svarbus aspektas, kuris sąlygojo NŽT atsisakymą išduoti sutikimą / leidimą įregistruoti nekilnojamojo turto registre Tvorą ir, Seimo kontrolieriaus nuomone, turėjo būti akcentuotas Pareiškėjai NŽT Vilniaus rajono skyriaus pateiktame atsakyme, sietinas su tuo, jog NŽT, kaip viešojo administravimo subjekto, veikla yra reglamentuota teisės aktais ir visais jo veiklos klausimais priimti sprendimai turi būti pagrįsti teisės aktų reikalavimais (pažymos 13, 14.5 punktai). Todėl NŽT neturi teisinio pagrindo elgtis kitaip, nei nustatyta jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (intra vires), o bet koks veikimas viršijant įgaliojimus (ultra vires) vertintinas kaip viešojo administravimo subjekto veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

Vadovaujantis NŽT veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, ši institucija, įgyvendindama valstybinės žemės patikėtinio teises, yra kompetentinga išduoti sutikimą statyti naujus statinius valstybinėje žemėje, tačiau teisės aktais jai nėra suteikta teisė arba prievolė išduoti sutikimus ar leidimus nekilnojamojo turto registre registruoti jau pastatytus statinius.

Pabrėžtina, kad aplinkybės, paaiškinančios NŽT Vilniaus rajono skyriaus rašte išdėstytą poziciją, buvo nurodytos tik Seimo kontrolieriui teikiant paaiškinimus, tačiau apie jas Pareiškėja (jos atstotvas) nebuvo informuota.

Remiantis tuo kas išdėstyta, konstatuotina, kad būtent šias aplinkybes / argumentus ir motyvus, Seimo kontrolieriaus įsitikinimu, Pareiškėjai turėjo išaiškinti NŽT Vilniaus rajono skyrius savo teiktame atsakyme. Tačiau tai nebuvo atlikta. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, jog Pareiškėjai aktualaus klausimo nagrinėjimo metu NŽT Vilniaus rajono skyrius nesilaikė Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų objektyvumo ir išsamumo principų (pažymos 11.5 punktas);

18.5. Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį, kad Pareiškėjos siekis įregistruoti Tvorą nekilnojamojo turto registre yra kildinamas iš noro apsaugoti Bendrijos turtą ir užkirsti galimybę tretiesiems asmenims, nuosavybės teise valdantiems žemės sklypus, besiribojančius su Klonių
3-iąja gatve, susisiekimui ir privažiavimui iki šių žemės sklypų naudoti Bendrijos lėšomis įrengtus kelius, esančius Bendrijos teritorijoje. Šis siekis grindžiamas gautais grasinimais demontuoti pirmiau minėta Tvorą ir aplinkybe, jog privažiavimas nurodytiems žemės sklypų savininkams suprojektuotas Mykolo Koperniko gatve.

Savivaldybė informavo Seimo kontrolierių, jog privažiavimas į žemės sklypus, kurių adresai: M. Koperniko g. <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, <…>, Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r. sav., yra suprojektuotas iš M. Koperniko gatvės pusės. Taip pat ir apie tai, jog ši gatvė yra įtraukta į Savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą bei yra su žvyro danga (pažymos 7.2, 7.3 punktas). Taigi nurodytų žemės sklypų savininkams šiuo metu yra užtikrinta reali galimybė privažiuoti iki jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų žvyro danga padengta M. Koperniko gatve.

Tačiau iš NŽT pateiktos informacijos buvo nustatyta, jog privažiavimas į žemės sklypus: M. Koperniko g. <…> (kadastro Nr. <…>), M. Koperniko g. <…> (kadastro Nr. <…>), M. Koperniko g. <…> (kadastro Nr. <…>) ir žemės sklypą (kadastro Nr. <…>) šių žemės sklypų projektavimo (suformavimo) dokumentuose yra numatytas iš Klonių 3-iosios gatvės pusės (pažymos 6.5 punktas); todėl, nesudarius galimybių šių žemės sklypų savininkams naudoti susisiekimui Klonių 3-iosios gatvės, bus apribota jų teisė naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu.

Tyrimo metu surinkta informacija patvirtina, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius, nagrinėdamas Pareiškėjos 2020-01-14 prašymą, iš esmės neanalizavo ir nevertino aplinkybių dėl Tvoros, kaip kliūties naudotis kitiems asmenims (ne Sodininkų bendrijos nariams) jiems priklausančiais žemės sklypais, ir dėl jų nepasisakė.

 

  1. Išanalizavęs tyrimo metu gautus dokumentus Seimo kontrolierius daro išvadą, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus veiksmai, nagrinėjant Pareiškėjos 2020-01-14 prašymą (reg.
    Nr. 48JP-186) dėl Tvoros įregistravimo nekilnojamojo turto registre, nelaikytini buvę tinkamais, nes NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020-01-23 raštas yra formalus, jame nebuvo išdėstytos objektyvios faktinės aplinkybės, nepateiktas nagrinėtos situacijos esmę atskleidžiantis teisinis reglamentavimas, nagrinėjant šį prašymą nebuvo laikomasi Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų išsamumo ir objektyvumo principų. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad buvo pažeisti teisėtumo ir atsakingo valdymo principai (pažymos 13.1, 14.5 punktai), Pareiškėjos teisė į gerą viešąjį administravimą (pažymos 14.3 punktas).

Atsižvelgus į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši sodininkų bendrijos „X“ skundo dalis pažymoje nurodytu aspektu pripažintina pagrįsta.

 

 

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

 

  1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:

20.1. Pareiškėjos, sodininkų bendrijos „X“, skundo dalies dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant klausimą dėl Žemės sklypų pardavimo, tyrimą nutraukti;

20.2. Pareiškėjos, sodininkų bendrijos „X“, skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant jos 2020-01-14 kreipimąsi (reg. Nr. 48JP-186), pripažinti pagrįsta.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6, 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius rekomenduoja:

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybei – atsižvelgiant į šios pažymos 16, 17 punktuose nurodytas aplinkybes, pavesti atsakingoms institucijoms pateikti bendrą, aiškią ir nedviprasmišką išvadą:

21.1. ar sodininkų bendrijos, kurios nepageidauja perduoti sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių žemės sklypų su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis savivaldybei, turi teisę juos išsipirkti kaip bendrojo naudojimo žemę; jei ne – paaiškinti:

21.1.1. dėl kokių priežasčių, kuo vadovaujantis taip teigiama;

21.1.2. koks būtų šių neperduotų savivaldybėms kelių (gatvių) statusas; kuo vadovaujantis taip teigiama;

21.1.3. koks subjektas būtų atsakingas už tokių kelių (gatvių) priežiūra;

21.2. tuo atveju, jeigu sodininkų bendrijos turi teisę išsipirkti bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančius žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis, ar nebūtų tikslinga patikslinti Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatant, kad bendrijos pageidavimu šie žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis gali būti parduodami sodininkų bendrijai; jei netikslinga – nurodyti, dėl kokių priežasčių;

21.3. tuo atveju, jeigu sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis negali būti parduodami sodininkų bendrijoms, ar žodžių derinys „bendrijos iniciatyva“ reiškia privalomumą, t. y. kad sodininkų bendrija visais atvejais turi priimti sprendimą dėl sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių žemės sklypų su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis perdavimo savivaldybei; jei taip – kaip tai dera su Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 15 dalyje įtvirtinta sodininkų bendrijų išimtine teise spręsti klausimus, susijusius su užstatymo, teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimu, tvarkymu ir pardavimu bei Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostata, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais, tarp jų – keliais;

21.4. tuo atveju, jeigu sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis negali būti parduodami sodininkų bendrijoms, ir sodininkų bendrija priimtų sprendimą žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis) perduoti savivaldybėms, ar bus sodininkų bendrijai atlygintos lėšos, kurias ji panaudojo kelių įrengimui, jei ne, dėl kokių priežasčių;

21.5. ar Pareiškėja sodininkų bendrija „X“ turi teisę išsipirkti Žemės sklypus, atkreipiant dėmesį į tai, kad ši sodininkų bendrija veiksmus dėl Žemės sklypų suformavimo ir įgijimo nuosavybėn pradėjo 2017 metais, ką tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas nedviprasmiškai leido ir į tai, jog ši bendrija investavo apie  96 628, 00 Eur nuosavų lėšų į jos teritorijoje esančių gatvių sutvarkymą, asfaltavimą, jeigu ne, kaip Pareiškėjai bus atlyginti nuostoliai, kuriuos ji patyrė, pradėjusi Žemės sklypų išsipirkimo procedūrą.

 

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, Nacionalinei žemės tarnybai ir Pareiškėjos atstovui Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos;

 

 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui Laimonui Čiakui:

21.5. aptarti šios pažymos 18 punkte nustatytus Pareiškėjos teisių į gerą viešąjį administravimą pažeidimo atvejus su Pareiškėjos kreipimusis nagrinėjusiais NŽT Vilniaus rajono skyriaus darbuotojais ir imtis priemonių, kad NŽT ateityje nagrinėjant pareiškėjų kreipimusis būtų tinkamai įvertinamas jų turinys, kreipimaisi būtų nagrinėjami nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, pareiškėjams pateikiami išsamūs ir aiškūs atsakymai;

 

21.6. pateikti pasiūlymą, kokiu būdu galėtų būti išspręsta SB „X“ iškilusi problema dėl Tvoros įregistravimo nekilnojamojo turto registre, atsižvelgiant į šios problemos svarbą ir aktualumą Pareiškėjai bei įvertinus tai, jog teritorija, kurioje yra įrengta Tvora, šiai sodininkų bendrijai buvo suteikta teisės aktais;

 

21.7. gavus iš institucijų išvadą, priešingą nei buvo priimtas  NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimas dėl Žemės sklypų pardavimo sodininkų bendrijai „X“ – pakartotinai išnagrinėti Pareiškėjos atstovo 2020-01-14 prašymą (reg. Nr. 48JP-180) ir spręsti klausimą dėl Žemės sklypų pardavimo sodininkų bendrijai „X“.

 

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus (pridedant dokumentus, patvirtinančius pateikiamą informaciją) prašytume pranešti Seimo kontrolierei ir Pareiškėjos atstovui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo atsakingų institucijų išvados (pažymos 21.1-21.4 punktai) gavimo dienos.

 

 

 

Seimo kontrolierius                                                                                            Augustinas Normantas