PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

Dokumento numeris 4D-2020/2-102
Data 2020-04-02
Kategorija Seimo Kontrolierių Pažyma
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Kontrolierius Milda Vainiutė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje gautas X vardu pateiktas pakartotinis Vilniaus miesto Peteliškių gatvės (toliau vadinama – Gatvė) gyventojų (toliau vadinama – Pareiškėjai) skundas (toliau vadinama – Pakartotinis skundas) dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 1-243 „Dėl Tarybos 2011-07-13 sprendimo Nr. 1-127 „Dėl Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau vadinama ir – Tarybos sprendimas) bei Vilniaus miesto savivaldybės (toliau vadinama ir – Savivaldybė) pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai netinkamai išnagrinėjus skundą bei Seimo kontrolierės siūlymus.
Pakartotinis skundas adresuotas Savivaldybės administracijos direktoriui.

2. Pakartotiniame skunde nurodoma:
2.1. „Mūsų nuomone, skundžiamas vienašališkai priimtas Tarybos sprendimas pažeidė ne tik atskirų Gatvės gyventojų teises, bet […] bendruomenės interesus“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);
2.2. „[…] tik po Seimo kontrolierės įsikišimo, – 2020-01-06 gavome Savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus raštą […], kurio turinys dar kartą parodė kaip Savivaldybės tarnautojai nesilaiko svarbiausių […] savivaldos principų“;
2.3. „[…] Savivaldybės rašto turinys nepagrįstas ir neteisėtas […]. […] Manytume, reiktų keisti ne rašte minimus vairuotojų stovėjimo įpročius, bet visų pirmiausia Savivaldybės tankinimo politiką, apkraunant nepagristais mokesčiais gyventojus. Savivaldybės rašte nėra prašytų atsakymų – kokiais skaičiavimais, studijomis remiantis yra atliekamas naujų namų tankinimas, ar tankinant atsižvelgiama į galimai kilsiančias parkavimo problemas? Prašom pateikti konkrečius skaičius kaip (prieš išduodant naujus statybos leidimus) buvo vertintas poveikis parkavimo aikštelėms dėl naujai pastatytų daugiabučių būtent Peteliškių gatvėje?“
2.4. „Prašome konkrečiais skaičiais ir vietovėmis pateikti pavyzdžius […], kur, padidinus mokesčius už parkavimą, stebuklingai atsirado daug laisvų vietų ir kur vietiniai gyventojai pradėjo statyti savo nuosavus automobilius?“
2.5. „[…] kodėl Gatvei nustatoma „geltonoji“ zona (žymiai brangesnė už žalią), o ne „žalioji“, kaip, pavyzdžiui, šalia Antakalnio Sapiegos parko esančios daug judresnės ir užimtesnės gatvės […]“;
2.6. „Taip pat norėtume savivaldybės paprašyti pateikti daugiau parašų iš Gatvės gyventojų, kurie pritaria „geltonajai“ zonai, nei Jums buvo pateikta gyventojų parašų (pareiškiant neigiamą nuomonę) su pirmuoju gyventojų 2019 m. lapkričio 27 d. raštu“;
2.7. „Prašome pateikti Savivaldybės rašte minimus stebėjimo grafikus, tyrimus, konkrečius skaičius ne Vilniaus senamiesčio, bet konkrečiai Peteliškių gatvės atžvilgiu“;
2.8. „Savivaldybės rašte neatsakyta dėl Gatvės nekomerciškumo, neįsiklausoma į pateikiamus 2019 m. lapkričio 27 d. argumentus. Manome, kad Gatvė visiškai atitinka miegamojo rajono gatvę, teturi vieną nedidelę maisto prekių parduotuvę […]“;
2.9. „Savivaldybės rašte siūloma kaip alternatyvų būdą – skųsti raštą Seimo kontrolieriui. Paradoksalus pasiūlymas, kai tuo tarpu Savivaldybė jau gavusi 2019 m. gruodžio 6 d. LR Seimo kontrolierių įstaigos raštą, kuriame aiškiai nurodoma, kad tokio pobūdžio ginčai yra ne Seimo kontrolieriaus kompetencija, siūlo mums vėl kreiptis į Seimo kontrolierių. Tai dar kartą parodo, koks atsainumas ir nekompetencija iš Savivaldybės tarnautojų pusės, reaguojant į atskiras ypač svarbias bendruomenės gyventojų nuomones.“

3. Savivaldybė, gavusi Seimo kontrolierės 2019-12-06 raštą „Dėl skundo ir Seimo kontrolierės tarpininkavimo“, jį išnagrinėjo ir 2020-01-06 raštu pateikė Pareiškėjams atsakymą (kopija pateikta Seimo kontrolierei).
Savivaldybė atsakyme nurodė:
„Atkreipiame Jūsų dėmėsi, kad Gatvė nuo 2020 m. sausio l d. įtraukta į teritorijas, kuriose Tarybos sprendimu Nr. 1-127 leidžiama apmokestinti transporto priemonių stovėjimo vietas rinkliava už automobilių stovėjimą. Vietinė rinkliava už automobilių stovėjimą bendro naudojimo teritorijose pradedama rinkti, atsižvelgiant į viešąjį ir gyventojų interesus, eismo saugumą, įvertinant galimybes naudotis automobilių stovėjimo vietomis. Pažymime, kad automobilių stovėjimo vietos tampa mokamomis tik įrengus kelio ženklus pagal Kelių eismo taisykles „Stovėjimo vieta“ (KET Nr. 528) su papildomomis lentelėmis „Mokamos paslaugos“ (KET Nr. 840).
Vilniaus miesto, kaip ir daugelio užsienio didžiųjų miestų, automobilių stovėjimo politikos tikslas yra mažinti asmeninio transporto naudojimą, skatinti alternatyvius keliavimo būdus, efektyviau išnaudoti stovėjimo vietas, gerinti gyvenamąją aplinką ir gyvenimo kokybę. Mūsų patirtis rodo, kad esant nemokamam transporto priemonių stovėjimui automobiliai yra statomi chaotiškai, o aikštelių ar gatvių užpildymas viršija 100 proc. Tokiose vietose, pradėjus rinkti vietinę rinkliavą, užimtumas sumažėja iki tokio lygmens, kad tiek gyventojai, tiek kiti vairuotojai be didesnių laisvos vietos paieškų randa, kur pastatyti automobilį. Tiek Vilniuje atlikti stebėjimai, tiek užsienio miestų praktika rodo, jog automobilių stovėjimo vietų užimtumui viršijant 85 proc. stovėjimo vietos tampa nebeefektyvios, nebeatlieka savo funkcijos, o vairuotojai priversti gaišti laiką ieškant laisvos vietos. Pernelyg didelis stovėjimo vietų užimtumas taip pat skatina netvarkingai palikti automobilius, sudaryti eismo spūstis, avarines situacijas ir didinti aplinkos taršą, triukšmo lygį.
[…] Vilniaus miesto savivaldybės Tarybai pateikti dokumentai ir posėdžiai, įskaitant ir posėdžius, kuriuose buvo svarstomi vietinės rinkliavos zonų pakeitimo klausimai, yra vieši. Apie šio klausimo svarstymą visuomenė buvo informuojama per žiniasklaidos priemones […]. Taip pat buvo vykdoma gyventojų apklausa dėl rinkliavos už automobilių stovėjimą zonų pakeitimo viešoje erdvėje […].
Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ vietine rinkliava apmokestintose automobilių stovėjimo vietose periodiškai atlieka stovėjimo vietų užimtumo tyrimus stebėjimo būdu ir teikia siūlymus Vilniaus savivaldybei dėl vietinės rinkliavos dydžių koregavimo, kai užimtumas piko metu viršija 85 proc. Vietinės rinkliavos dydžio koregavimas ir vietinės rinkliavos įvedimas yra priemonė pasiekti vieną iš pagrindinių tikslų, kad stovėjimo vietų užimtumas būtų mažesnis, arba neviršytų 85 proc. Tyrimų metu buvo pastebėta, kad piko laiku laisvų stovėjimo vietų nelieka, automobiliai statomi netvarkingai, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, sukuriant avarines situacijas, o aplinkinių ar Senamiesčio ofisų darbuotojai savus automobilius palieka stovėti visai dienai. Įvertinus automobilių stovėjimo užimtumo duomenis, Savivaldybės Tarybai buvo pateikti siūlymai automobilių stovėjimo vietų užimtumui mažinti.
Nustatant vietinės rinkliavos zonų ribas įvertinama ne tik esama situacija, bet ir galimi vairuotojų automobilių stovėjimo įpročių pasikeitimai. Apmokestinus automobilių stovėjimą probleminėse vietose, prie traukos objektų, bet palikus nemokamas vietas šalia esančiose teritorijose, tikėtina, kad padidėtų stovėjimo vietų užimtumas. Užupio kvartale pasikeitus rinkliavos zonos tarifams Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“, kuri administruoja automobilių stovėjimą Vilniuje, nuolat stebės situaciją dėl automobilių statymo užimtumo ne tik šiuo metu apmokestintoje Užupio dalyje, bet ir gretimose teritorijose, kur automobilių stovėjimas šiuo metu yra nemokamas, įskaitant ir teritorijas, kurios patenka į praplėstas rinkliavos zonų ribas. Jei pasikeitus rinkliavos zonai bus nustatytas aukštas automobilių stovėjimo vietų užimtumo lygis neapmokestintoje Užupio mikrorajono dalyje, siūlysime atnaujinti diskusiją su gyventojais dėl vietinės rinkliavos įvedimo toliau nuo miesto centro esančiose bendro naudojimo teritorijose.“

TYRIMAS IR IŠVADOS

4. Seimo kontrolierė, gavusi Pakartotinį skundą bei įvertinusi Savivaldybės 2020-01-06 rašto turinį, siekdama išsiaiškinti Pareiškėjų nurodytas aplinkybes, dar kartą kreipėsi į Savivaldybę, prašydama pateikti paaiškinimus dėl Pakartotinio skundo teiginių.

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

5. Savivaldybė 2020-03-03 raštu Pareiškėjams ir Seimo kontrolierei pateikė papildomą informaciją, iš kurios nustatyta:
5.1. „Dėl Pareiškėjų teiginio, kad sprendimas yra priimtas neišanalizavus esamos situacijos Gatvėje, neatlikus šios Gatvės gyventojų apklausos.
[…]. Teisės aktais nenumatyta pareiga apklausti atitinkamos gatvės gyventojų dėl jų gatvės apmokestinimo. Be to, apklausiant tik atitinkamos gatvės gyventojus tokia apklausa nebūtų visapusiška ir atitinkanti visų suinteresuotų grupių interesus, kadangi šiomis automobilių statymo vietomis naudojasi ne tik atitinkamos gatvės gyventojai, bet turi teisę naudotis visi miestiečiai ir miesto svečiai. Kaip minėta Pirminiame atsakyme [2020-01-06], buvo vykdyta bendra apklausa (ne tik Gatvės gyventojų) dėl rinkliavų zonų išplėtimo, taip pat apie svarstymą plėsti apmokestinamas zonas ne kartą pranešta žiniasklaidoje. […]. Kaip minėta Pirminiame atsakyme, Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ vietine rinkliava apmokestintose automobilių stovėjimo vietose periodiškai atlieka stovėjimo vietų užimtumo tyrimus stebėjimo būdu ir teikia siūlymus Vilniaus savivaldybei dėl vietinės rinkliavos dydžių koregavimo, kai užimtumas piko metu viršija 85 proc.
Remiantis Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų […] (toliau – Rinkliavos nuostatai) 6 p., Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ periodiškai (ne rečiau kaip 1 kartą per metus) atlieka stovėjimo vietų užimtumo analizę ir teikia siūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl vietinės rinkliavos dydžių koregavimo tose miesto gatvėse ir aikštelėse, kuriose automobilių stovėjimo vietų užimtumas piko metu viršija 85 proc. […]. Pirminiame atsakyme taip pat nurodyta, kad nustatant vietinės rinkliavos zonų ribas yra įvertinama ne tik esama situacija, bet ir galimi vairuotojų automobilių stovėjimo įpročių pasikeitimai. […].“
5.2. „Dėl Pareiškėjų argumento, kad Gatvė yra miesto pakraštyje ir jame nėra jokių traukos židinių.
Į šį argumentą atsakyta Pirminiame atsakyme, kuriame nurodyta, kad nustatant vietinės rinkliavos zonų ribas įvertinama ne tik esama situacija, bet ir galimi vairuotojų automobilių stovėjimo įpročių pasikeitimai. Apmokestinus automobilių stovėjimo vietas probleminėse vietose, prie traukos objektų, bet palikus nemokamas vietas šalia esančiose teritorijose, tikėtina, kad padidėtų stovėjimo vietų užimtumas. Papildomai paminėtina, kad, kaip buvo nurodyta aukščiau šiame rašte, teisės aktai neriboja savivaldybės tarybos teisės nustatyti apmokestinamą zoną bet kurioje miesto teritorijoje.“
5.3. „Dėl Pareiškėjų argumento, kad (2) Peteliškių gatvėje automobilius parkuoja tik šios gatvės gyventojai, o dienos metu automobilių šioje gatvėje nėra.
Į šį teiginį atsakyta Pirminiame atsakyme nurodant, kad vietinė rinkliava už automobilių stovėjimą bendro naudojimo teritorijose pradedama rinkti, atsižvelgiant i viešąjį ir gyventojų interesus, eismo saugumą, įvertinant galimybes naudotis automobilių stovėjimo vietomis.
Papildomai pažymime, kad po Pakartotinio skundo pateikimo 2020 vasario mėn. 4 dienos darbo metu (11–13 val.) Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojai tikrino Gatvės ir gretimų gatvių automobilių stovėjimo apkrautumą ir nustatė, kad darbo dienos metu Gatvėje stovi automobiliai ir apkrautumas skirtingomis dienomis vidutiniškai siekė 56 proc., o aplinkinėse gatvėse, Dailidžių, Filaretų, įskaitant ir Gatvę, vidutinis užimtumas siekė 60 proc. Iš šių duomenų matyti, kad atsiranda automobilių statymo vietų užimtumas darbo dienos metu ir automobiliai nėra statomi tik po darbo.“
5.4. „Dėl Pareiškėjų argumento, kad tankinamas teritorijų užstatymas, bei dėl naujų statinių mažėja automobilių stovėjimo vietų.
Šis argumentas nepagrindžia poreikio netaikyti rinkliavos, atvirkščiai jis tik pagrindžia poreikį jį taikyti. Jei didėja automobilių statymo vietų poreikis, o vietų nedaugėja, rinkliava kaip tik ir sureguliuoja / subalansuoja tiek vietos gyventojų, tiek atvykstančiųjų poreikius. Kaip minėta Pirminiame atsakyme, rinkliava už automobilių stovėjimą bendro naudojimo teritorijose pradedama rinkti, atsižvelgiant į viešąjį ir gyventojų interesus, eismo saugumą, įvertinant galimybes naudotis automobilių stovėjimo vietomis. Taip pat Pirminiame atsakyme nurodyta, jog patirtis rodo, kad esant nemokamam transporto priemonių stovėjimui automobiliai yra statomi chaotiškai, o aikštelių ar gatvių užpildymas viršija 100 proc. Tokiose vietose, pradėjus rinkti vietinę rinkliavą, užimtumas sumažėja iki tokio lygmens, kad tiek gyventojai, tiek kiti vairuotojai be didesnių laisvos vietos paieškų randa, kur pastatyti automobilį.
Konkrečios informacijos ar nuorodų į informacijos šaltinius apie automobilių stovėjimo politikos kryptis mieste galima rasti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 1-1859 patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės darnaus judumo plane.“
5.5. „Dėl Pareiškėjų argumento, kad mažai tikėtina, kad padidinus tarifus šalia esančioje raudonojoje zonoje asmenys rinksis statyti automobilius Peteliškių g. (geltonojoje zonoje), nes reikės lipti į kalną.
[…]. Papildomai paminėtina, kad raudonojoje zonoje vienos valandos kaina yra 1,5 Eur, o geltonojoje zonoje 0,6 Eur, tad darbo metu palikus automobilį (9 valandoms) per mėnesį (20 d. d.) susidaro 162 Eur skirtumas, kas, manytina, yra pakankama paskata vairuotojams keisti įpročius.
Papildomai pažymime, kad automobilių stovėjimo vietos tampa mokamomis tik įrengus kelio ženklus pagal Kelių eismo taisykles „Stovėjimo vieta” (KET Nr. 528) su papildomomis lentelėmis „Mokamos paslaugos” (KET Nr. 840). Šiuo atveju tokie ženklai šioje Gatvėje šiuo metu nėra įrengti ir rinkliava nėra renkama, nors ji patenka į nustatytą zoną.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

6. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.
6.1. Seimo kontrolierių įstatyme (SKĮ) reglamentuojama:
6.1.1. 12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. 2. Seimo kontrolieriai netiria Respublikos Prezidento, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), valstybės kontrolieriaus ir Konstitucinio Teismo bei kitų teismų teisėjų veiklos, savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos“;
6.1.2. 17 straipsnis – „1. Seimo kontrolierius […] sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją, jeigu: […] 3) skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai; […] 6) padaro išvadą, kad skundą nagrinėti tikslinga kitoje institucijoje ar įstaigoje. […]. 4. Jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, skundo tyrimas nutraukiamas.“
6.2. Vietos savivaldos įstatyme (VSĮ) reglamentuojama:
6.2.1. 4 straipsnis – „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: […] 8) bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo. Savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių; 9) savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Savivaldybės institucijos sudaro sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, viešą peticijų nagrinėjamą, skatina kitas pilietinės iniciatyvos formas. Savivaldybės institucijos diegia savivaldos principus švietimo, kultūros ir kitose įstaigose, remia asociacijų iniciatyvas, susijusias su viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu; 10) veiklos skaidrumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma; […] 12) reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę. Savivaldybės gyventojai ar jų atstovai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų sprendimų projektais ir priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą; 13) žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo. Savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių; […].“;
6.2.2. 6 straipsnis – „Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos: […]; 2) vietinių rinkliavų nustatymas; […]“;
6.2.3. 54 straipsnis – „4. Savivaldybės tarybos sprendimai dėl vietinių rinkliavų ir mokesčių, taip pat savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintos taisyklės, už kurių pažeidimą įstatymai numato administracinę atsakomybę, galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų laikytis privalo visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. […].“;
6.2.4. 55 straipsnis – „3. Savivaldybės institucijų ir valstybės tarnautojų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys gyventojų, institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų teises, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
6.3. Rinkliavų įstatyme (RĮ) reglamentuojama:
6.3.1. 2 straipsnis – „3. Vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. […]“;
6.3.2. 11 straipsnis – „1. Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už: […] 6) naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti (išskyrus vietas automobiliams statyti prie valstybinės reikšmės kelių, 5–15 m pažymėtoje atkarpoje prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, taip pat vietas, kurias nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į saugumą, tarptautinį protokolą ar kitus viešuosius interesus užtikrinančius reikalavimus; taip pat išskyrus automobilių, pažymėtų neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, statymą savivaldybių tarybų nustatytose nerezervuotose mokamose vietose automobiliams statyti ir Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos transporto priemonių, naudojamų saugomų asmenų ir (ar) saugomų objektų apsaugai, statymą) […]“;
6.3.3. 12 straipsnis – „Savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato: 1) vietinės rinkliavos dydį; 2) vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką; 3) vietinės rinkliavos lengvatas; 4) vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus; 5) delspinigių dydį, jų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir atleidimo nuo delspinigių atvejus.“
6.4. Viešojo administravimo įstatyme (VAĮ) reglamentuojama:
6.4.1. 2 straipsnis – „15. Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. […]“;
6.4.2. 3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 2) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; […] 11) atsakomybės už priimtus sprendimus. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius; […] 13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […]“;
6.4.3. 14 straipsnis – „1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. […]. 3. Skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka. […]“;
6.4.4. 19 straipsnis – „1. Administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. […].“
6.5. Vyriausybės 2015-08-26 nutarimu Nr. 93 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017-11-23) (Prašymų nagrinėjimo taisyklės) nustatyta: „35. Atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: […] 37. Į skundus atsakoma laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos.“
6.6. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127 patvirtintuose Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose (Nuostatai) (aktuali redakcija nuo 2020-01-01) reglamentuojama: „1. Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatai (toliau – nuostatai) parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu.
2. Vietinė rinkliava už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti (toliau – vietinė rinkliava) yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) sprendimu nustatyta privaloma įmoka visų kategorijų ir klasių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų (toliau – automobilių) valdytojams (vairuotojams), galiojanti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. […]. 4. Šia rinkliava siekiama reguliuoti transporto eismo srautus, skatinti alternatyvius kelionių būdus, pagerinti gyvenamosios ir miesto aplinkos ekologinę būklę. Vietinė rinkliava pradedama rinkti atsižvelgiant į viešąjį ir gyventojų interesus, eismo saugumą, įvertinant galimybes naudotis stovėjimo vietomis, siekiant sudaryti sąlygas, kad piko metu stovinčių automobilių kiekis neviršytų 85 proc. stovėjimo vietų užimtumo atskirose teritorijose. […] 6. Vietinę rinkliavą renka ir administruoja, vietinės rinkliavos mokėjimo kontrolę vykdo, automobilių statymo tvarką prižiūri, automobilių stovėjimo bilietų automatų ir mokamas automobilių stovėjimo vietas žyminčių kelio ženklų įrengimą ir priežiūrą atlieka Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“. Ši įmonė taip pat dalyvauja įgyvendinant automobilių stovėjimo vietų plėtros projektus, diegia, tobulina ir prižiūri išmaniųjų transporto sistemų priemones, išduoda leidimus statyti automobilius rezervuotose automobilių stovėjimo vietose, gyventojų leidimus ir elektra varomų automobilių leidimus, sudaro sutartis dėl automobilių stovėjimo vietos (-ų) rezervavimo, periodiškai (ne rečiau kaip 1 kartą per metus) atlieka stovėjimo vietų užimtumo analizę ir teikia siūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl vietinės rinkliavos dydžių koregavimo tose miesto gatvėse ir aikštelėse, kuriose automobilių stovėjimo vietų užimtumas piko metu viršija 85 proc., taip pat atlieka kitas Vilniaus miesto savivaldybės pavestas funkcijas ir užduotis. […].“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

7. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika:
7.1. „Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2002-11-05, 2003-04-04, 2003-03-17, 2008-12-24 nutarimai, 2010-04-20 sprendimas)“;
7.2. Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03 konstatavo:
„[…] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Konstitucinis Teismas 2000-06-30 nutarime konstatavo, kad valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių […].
[…] Konstitucinis Teismas 2004-07-01 nutarime ir 2004-11-05 išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms […] taip pat teisės aktuose reglamentavus asmenų prašymų ir
skundų nagrinėjimo procedūrą ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999-05-11 nutarimas, 2004-11-05 išvada) […].“

8. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (arba toliau vadinama – LVAT) formuojama praktika:
8.1. 2009-04-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-476/2009 – „Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški. […]“;
8.2. 2013-03-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-439/2013 – „Priimant sprendimą dėl konkretaus prašymo (ar kitokio pobūdžio kreipimosi, nepriklausomai nuo tokio dokumento formos) turi būti veikiama paisant pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje įtvirtinto, atkartojamo ir VAĮ, principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“;
8.3. 2013-12-27 nutartyje konstatuota:
„Teisėjų kolegija […] pastebi, jog valdžios institucijų sistema yra sukurta taip, kad kiekviena institucija turi jos paskirtį atitinkančias priskirtas funkcijas, kompetenciją, kurių privalo laikytis. Pagal VAĮ viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų (3 straipsnio 1, 4 punktai). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose,
o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-906/2009, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010).“

Tyrimo išvados

9. Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, pažymėtina:
9.1. vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punktu, vietinių rinkliavų nustatymas priskirtinas prie savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų (pažymos 6.2 punktas). RĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas, tarp jų, ir už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti, tvirtinti vietinės rinkliavos nuostatus, nustatyti lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams (pažymos 6.3 punktas).
„Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose“ (pažymos 8.3 punktas).
Vadovaujantis Nuostatais (pažymos 6.6 punktas), vietinė rinkliava už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka visų kategorijų ir klasių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų valdytojams, galiojanti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Šia rinkliava siekiama reguliuoti transporto eismo srautus, skatinti alternatyvius kelionių būdus, pagerinti gyvenamosios ir miesto aplinkos ekologinę būklę;
9.2. nagrinėjamu atveju:
9.2.1. Pareiškėjai skundžiasi dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 1-243 „Dėl Tarybos 2011-07-13 sprendimo Nr. 1-127 „Dėl Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo“ teisėtumo (neinformavo bendruomenės, neklausė nuomonės, neatliko tyrimų ir pan.), taip pat dėl Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai netinkamai išnagrinėjus jų skundą;
9.2.2. Vadovaujantis šio rašto 6.1 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, pažymėtina, kad Seimo kontrolieriai netiria skundų dėl savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, nėra įgalioti vertinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Pažymėtina, kad vertinti savivaldybės tarybos sprendimų teisėtumą, pagrįstumą ir spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje turi teisę administraciniai teismai, taip pat administracinių ginčų komisijos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtos institucijos (administraciniai teismai, administracinių ginčų komisijos), nagrinėdamos tokius skundus (vertindamos savivaldybių tarybų priimtų sprendimų pagrįstumą), ir turėtų įvertinti aplinkybes, ar bendruomenė buvo tinkamai informuota, ar atlikti tyrimai (stebėjimai) yra pagrįsti ir pan.
Pažymėtina, kad Savivaldybės sprendimai (veiksmai), pažeidžiantys gyventojų, institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų teises, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka;
9.2.3. nustatyta, kad Savivaldybė pateikė atsakymą tiek į Seimo kontrolierės 2019-12-06 rašte pateiktus klausimus, tiek į 2020-02-03 prašymą „įvertinti Pakartotiniame skunde nurodytas aplinkybes bei pateikti motyvuotą paaiškinimą“. Atsakymai pateikti ir Pareiškėjams.
Savivaldybė, atsižvelgusi į Pareiškėjų kreipimųsi turinį, paaiškino teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovaujantis buvo priimtas Tarybos sprendimas, priežastis (atlikti stovėjimo vietų užimtumo stebėjimai, analizė) bei argumentus (viešasis bei gyventojų interesai, eismo saugumas ir kita). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Savivaldybės pateiktų argumentų pagrįstumas vertintinas sprendžiant klausimą dėl Tarybos sprendimo teisėtumo teisme.
Remiantis Seimo kontrolierių veiklos nešališkumo, teisingumo bei proporcingumo principais, svarbu paminėti, kad, nors Pareiškėjų ir netenkina Savivaldybės atsakymuose (Savivaldybei savo kompetencijos ribose įvykdžius pareigą išnagrinėti Pareiškėjų prašymus / skundus ir pateikti atsakymus) išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindo pripažinti, jog patys Savivaldybės atsakymai yra visiškai nemotyvuoti ir neteisėti bei neatitinkantys VAĮ nuostatų (pvz., išsamumo principo). Pažymėtina, kad Savivaldybės administracija veikė pagal jai teisės aktais nustatytą kompetenciją, jos veikloje biurokratizmo požymių neįžvelgtina.
Atkreiptinas dėmesys į formuojamą teismų praktiką (2016-02-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1150-520/2016): „[…] atsakovas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. […].“

10. Seimo kontrolieriai savo veikloje vadovaujasi išimtinai Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymu, kitais teisės aktais, veikia pagal Seimo kontrolierių veiklos principus, iš kurių vienas yra teisėtumo, ir neturi teisės veikti jų kompetencijai nepriskirtais klausimais, viršyti suteiktus įgaliojimus ir tirti skundus, kuriems tirti neturi įgaliojimų. Pažymėtina, kad visos Pareiškėjų nurodomos aplinkybės Pakartotiniame skunde iš esmės susijusios su Tarybos sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
Apibendrinus pateiktas išvadas, konstatuotina, kad vertinti Savivaldybės tarybos priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą nepriskirta Seimo kontrolierės kompetencijai.
Vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei šio straipsnio 4 dalies nuostatomis, jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, skundo tyrimas nutraukiamas.
Taigi, Pareiškėjų Pakartotinio skundo tyrimas nutrauktinas.

11. Atkreiptinas Pareiškėjų dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilinio kodekso (CK) 1.138 straipsnyje reglamentuota, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2009 m. vasario 2 d., Nr. 3K-3-25/2009, 2009 m. birželio 8 d., Nr. 3K-3-252/2009):
„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai, konkrečiai civiliniame procese – CPK 5 straipsnio 1 dalis. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje numatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Be to, pagal šią teisės normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymų nustatyta tvarka. Šia blanketine teisės norma įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę suinteresuotų asmenų teisę kreiptis į teismą reglamentuoti ir kitais įstatymais (CPK 1 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami.“

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

12. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia
Pakartotinio X ir kitų Vilniaus miesto Peteliškių gatvės gyventojų skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 1-243 „Dėl Tarybos 2011-07-13 sprendimo Nr. 1-127 „Dėl Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo“ bei Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai išnagrinėjus skundą bei Seimo kontrolierės siūlymus, tyrimą nutraukti.

Seimo kontrolierė Milda Vainiutė