PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Dokumento numeris | 4D-2020/2-415 |
---|---|
Data | 2020-04-06 |
Kategorija | Seimo Kontrolierių Pažyma |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ |
Kontrolierius | Milda Vainiutė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje gautas X (toliau vadinama – Pareiškėja) skundas (toliau vadinama – Skundas) dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau vadinama – Savivaldybė) pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai netinkamai išnagrinėjus prašymą.
2. Skunde nurodoma:
2.1. „Prašymą Savivaldybei pateikiau 2020-02-19. […]. Mano prašymas Savivaldybės darbuotojų nebuvo pilnai išnagrinėtas per 20 darbo dienų […]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);
2.2. „Į 2020-02-19 pateiktą prašymą „atsakymą“ gavau tik po 21 d. d. (t. y. 2020-03-20 21:33)“;
2.3. „[…] prašymas nebuvo pilnai išnagrinėtas, taip pat jame akivaizdūs viešojo administravimo principų pažeidimai – atsakyme nurodyta, kad Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai neturi kelio ženklų išdėstymo Vilniaus mieste schemų ir šios informacijos pateikti negali, o man dėl kelio ženklų išdėstymo Vilniaus mieste schemų pasiūlyta kreiptis į tos pačios įstaigos (Savivaldybės) eismo valdymo poskyrio pareigūnus.“
3. Pareiškėja Seimo kontrolierę prašo „išnagrinėti skundą dėl Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus „Kompetentingų“ pareigūnų (Daliaus Didikos bei Andžej Dinikio) mano atžvilgiu taikyto biurokratizmo).“
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
4. Savivaldybė 2020-03-20 raštu Pareiškėjai pateikė atsakymą į jos prašymą:
„[…] dėl Jums inkriminuojamo administracinio nusižengimo įrodomosios medžiagos pateikimo, informuojame, kad 2019 m. liepos 2 d. 16.35 val. Jūsų valdoma transporto priemonė […] buvo užfiksuota stovinti Kelių eismo taisyklių (KET) draudžiamoje vietoje – nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių
149 punkto, 8 p. l pr. 529 punkto [1 priedo 8 punktas, kelio ženklas Nr. 529] reikalavimų. Remiantis tuo, dėl padaryto KET nusižengimo Jums nedalyvaujant, surašytas Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu […]. Pažymėtina, kad administracinis nurodymas (siūlymas sumokėti 15 eurų), remiantis Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, iki protokole nurodytos datos neįvykdytas (t. y. iki š. m. kovo 7 d. bauda nebuvo sumokėta), todėl nurodymas laikomas negaliojančiu. Administracinio nusižengimo bylą 2020 m. kovo 26 d. 8 val. 30 min. turi nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnai (Konstitucijos pr. 3, Vilnius, 221 arba 222 kab.). […]. Taip pat pažymime, kad Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai neturi kelio ženklų išdėstymo Vilniaus mieste schemų ir šios informacijos Jums pateikti negali. Dėl šios informacijos pateikimo Jūs galite kreiptis į Savivaldybės administracijos eismo valdymo poskyrio pareigūnus […].“
Pareiškėjai išaiškinta atsakymo apskundimo tvarka.
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
5. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai
5.1. Viešojo administravimo įstatyme (VAĮ) reglamentuojama:
5.1.1. 2 straipsnis – „14. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus
veiksmus. […].“
5.1.2. 3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 8) vieno langelio. Šis principas reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas ar skundas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą ar skundą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą ar skundą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą ar skundą padavusį asmenį;; […].“
5.1.3. 14 straipsnis – „1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. […].“
5.2. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme (Teisės gauti informaciją įstatymas) reglamentuojama:
5.2.1. 1 straipsnis – „1. Šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, jei šios asociacijos įsteigtos bendrojo intereso poreikiams, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio, tenkinti (toliau – šių subjektų asociacijos), nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) kuriuos tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (toliau – viešoji funkcija), įgyvendinimo priemones ir tvarką. […].“
5.2.2. 6 straipsnis – „1. Institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi šiais principais: 1) dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai; 2) dokumentų tikslumo – pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus; […] 5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti dokumentus; […].“
5.2.3. 15 straipsnis – „1. Institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu: 1) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo pateikti; 2) prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis; 3) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 4) šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paprašius patikslinti ir (ar) papildyti prašymą, pareiškėjas jo nepatikslina arba patikslinto prašymo turinys yra nekonkretus; 5) institucija prašomų dokumentų tvarkymą nutraukė pasikeitus institucijos funkcijoms; 6) nėra galimybės nustatyti pareiškėjo tapatumo; 7) pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. […].“
5.3. Vyriausybės 2015-08-26 nutarimu Nr. 93 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017-11-23) (Prašymų nagrinėjimo taisyklės) nustatyta: „35. Atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: […]; 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; […]; 37. Į skundus atsakoma laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos.“
5.4. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-03-20 įsakymu
Nr. 40-79 patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamente (Reglamentas; aktuali redakcija, galiojanti nuo 2019-01-02) nustatyta: „10. atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu, raštu ar elektroniniu būdu asmeniui (interesantui) teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus; […]. prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą (Savivaldybę) prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (priimti administracinį sprendimą), kai išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie Savivaldybės veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai jiems ištaisyti, informuojama apie valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį ir gaunančių darbo užmokestį iš Savivaldybės biudžeto, piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens interesų ar teisių pažeidimu, kai atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, ir kiti asmeniniai kreipimaisi į Savivaldybę; […]. 34. Interesantų prašymų ir skundų nagrinėjimo terminai ir tvarka: 34.1. interesantų prašymai nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis; 34.2. interesantų skundai nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu; 34.3. prašymai pateikti informaciją nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka; […]. 34.10. Jeigu gautas dokumentas nėra priskirtas dokumentą gavusiam Savivaldybės struktūriniam padaliniui nagrinėti pagal kompetenciją, dokumentas tarnybiniu raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas persiunčiamas kompetentingam padaliniui. […].“
Tyrimui reikšminga teismų praktika
6. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau atitinkamai vadinama – KT, LVAT) praktika:
6.1. KT 2004-12-13 nutarime, priimtame byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03, konstatuota:
„[…] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Konstitucinis Teismas 2000-06-30 nutarime konstatavo, kad valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių […]. […] Konstitucinis Teismas 2004-07-01 nutarime ir 2004-11-05 išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms […] (Konstitucinio Teismo 1999-05-11 nutarimas, 2004-11-05 išvada) […]“;
6.2. KT 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai:
„Konstitucinė teisė gauti informaciją – svarbi prielaida įgyvendinti įvairias Konstitucijoje įtvirtintas asmens teises ir laisves“.
„Žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimas, kitų konstitucinių vertybių užtikrinimas labai priklauso nuo galimybių gauti iš įvairių šaltinių informaciją ir ja naudotis“.
„Informacijos laisvės ribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu, tačiau Konstitucija neužkerta kelio kai kurių su informacijos gavimu ir skleidimu susijusių santykių reguliuoti ir poįstatyminiais (įstatymų įgyvendinamaisiais) teisės aktais, tačiau jais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris nebūtų grindžiamas Konstitucija ir įstatymais arba kuris konkuruotų su įstatymų nustatytuoju.“
6.3. LVAT 2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012 – „Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-05-11, 2004-1243 nutarimai, 2004-11-05 išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). VAĮ l straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; […]. VAĮ 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.)“;
6.4. LVAT 2009-04-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-476/2009 – „Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški. […]“;
6.5. LVAT 2013-03-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-439/2013 – „Priimant sprendimą dėl konkretaus prašymo (ar kitokio pobūdžio kreipimosi, nepriklausomai nuo tokio dokumento formos) turi būti veikiama paisant pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje įtvirtinto, atkartojamo ir VAĮ, principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“
Tyrimo išvados
7. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, pažymima:
7.1. „Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, reiškianti, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis). Svarbiausiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas gerojo administravimo principas iš esmės reiškia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų“ (žr.: LVAT 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-134/2012, 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį adminis¬tracinėje byloje Nr. A143-816/2014, 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015);
7.2. nagrinėjamu atveju:
7.3. Pareiškėja skundžiasi, kad jai nebuvo pateikta prašoma informacija (kelio ženklų išdėstymo Vilniaus mieste schema), motyvuojant, kad prašomą informaciją gali suteikti kitas Savivaldybės skyrius (Eismo valdymo poskyris), į kurį Pareiškėjai ir pasiūlyta kreiptis;
7.4. vadovaujantis VAĮ, prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė (pažymos 5.1 punktas).
Pagal Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatas (pažymos 5.3 punktas), atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį; į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.
Tyrimo metu įvertinus turimą informaciją, darytina išvada, kad Pareiškėja prašė pateikti Savivaldybėje turimą informaciją, taigi jos prašymas turėjo būti nagrinėjamas vadovaujantis Teisės gauti informaciją įstatymo (pažymos 5.2 punktas) bei Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis. Paminėtina ir tai, kad, pagal Reglamento nuostatas (pažymos 5.4 punktas), prašymai pateikti informaciją Savivaldybėje nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka.
Savivaldybė, gavusi Pareiškėjos prašymą pateikti jai „inkriminuojamo administracinio nusižengimo įrodomąją medžiagą“, jį išnagrinėjo ir 2020-03-20 pateikė jai atsakymą, kuriame išaiškino teisės aktų nuostatas, situaciją dėl surašyto administracinio nusižengimo protokolo, informavo, kada (ir kodėl) bus svarstoma administracinio nusižengimo byla. Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius, kuris rengė atsakymą, nurodė priežastis, kodėl negali pateikti kelio ženklų išdėstymo Vilniaus mieste schemos, bei patarė kreiptis į Eismo valdymo poskyrį. Pareiškėjai buvo išaiškinta apskundimo tvarka.
Savivaldybės atsakymas nelaikytinas tinkamu, nes:
1) Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnyje yra numatyti pagrindai, kada institucijos gali atsisakyti pateikti prašomą informaciją (baigtinis sąrašas). Pagrindo atsisakyti teikti informaciją motyvuojant, kad tokių dokumentų skyrius, rengiantis atsakymą, neturi, bet jie yra tos pačios institucijos, nagrinėjamu atveju – Savivaldybės, kitame skyriuje, minėtame įstatyme nėra;
2) vadovaujantis Reglamentu (pažymos 5.4 punktas), jeigu gautas dokumentas nėra priskirtas dokumentą gavusiam Savivaldybės struktūriniam padaliniui nagrinėti pagal kompetenciją, dokumentas tarnybiniu raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas persiunčiamas kompetentingam padaliniui. Taigi, laikantis dokumentų išsamumo, dokumentų tikslumo, pagalbos principų (pažymos 5.2.2 punktas), vadovaujantis Reglamentu, Viešosios tvarkos skyrius, negalėdamas pateikti visos prašomos (Savivaldybės disponuojamos) informacijos, prašymą dėl kelio ženklų išdėstymo schemos Vilniaus mieste pateikimo turėjo perduoti nagrinėti Savivaldybės Eismo organizavimo skyriui.
KT ne kartą yra pasisakęs, kad konstitucinė teisė gauti informaciją – svarbi prielaida įgyvendinti įvairias Konstitucijoje įtvirtintas asmens teises ir laisves (pažymos 6 punktas). Pažymėtina ir tai, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimą dėl konkretaus prašymo (arba kitokio pobūdžio kreipimosi, nepriklausomai nuo tokio dokumento formos), turi veikti laikydamasis Konstitucijoje įtvirtinto, atkartojamo ir VAĮ, principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (pažymos 6 punktas).
Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad vadovaujantis VAĮ 3 straipsnio 8 punktu (pažymos 5.1 punktas), „asmeniui informacija suteikiama, prašymas ar skundas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą ar skundą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą ar skundą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą ar skundą padavusį asmenį“ („vieno langelio“ principas).
8. Apibendrinus pateiktas išvadas, konstatuotina, kad Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius, atsisakydamas pateikti informaciją, pažeidė Teisės gauti informaciją, Reglamento nuostatas.
Pareiškėjos skundas pripažintinas pagrįstu.
9. Atkreiptinas Pareiškėjos dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilinio kodekso (CK) 1.138 straipsnyje reglamentuota, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2009 m. vasario 2 d., Nr. 3K-3-25/2009, 2009 m. birželio 8 d., Nr. 3K-3-252/2009):
„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis
į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai, konkrečiai civiliniame procese – CPK 5 straipsnio 1 dalis. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje numatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Be to, pagal šią teisės normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymų nustatyta tvarka. Šia blanketine teisės norma įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę suinteresuotų asmenų teisę kreiptis į teismą reglamentuoti ir kitais įstatymais (CPK 1 straipsnio
2 dalis). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami.“
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS
10. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia
X skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) pripažinti pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS
11. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14, 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduoja:
11.1. imtis teisinių ir organizacinių priemonių, kad asmenų prašymai pateikti informaciją būtų nagrinėjami vadovaujantis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatomis – atsisakyti asmenims teikti informaciją tik esant pagrindams, numatytiems 15 straipsnyje; prašymai nagrinėjami, informacija teikiama vadovaujantis VAĮ reglamentuojamo „vieno langelio“ principu, t. y. vienoje darbo vietoje;
11.2. pateikti Pareiškėjai prašomą informaciją – kelio ženklų išdėstymo Vilniaus mieste schemą.
Prašytume apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus Seimo kontrolierių ir Pareiškėją informuoti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Milda Vainiutė