PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Dokumento numeris | 4D-2018/2-1372 |
---|---|
Data | 2020-05-04 |
Kategorija | Seimo Kontrolierių Pažyma |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ |
Kontrolierius | Milda Vainiutė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Milda Vainiutė gavo X (toliau vadinama – Pareiškėja) skundą ir vėlesnius jo papildymus dėl Vilniaus miesto savivaldybės (toliau vadinama – Savivaldybė) administracijos pareigūnų galimai biurokratiškų veiksmų (neveikimo) pažeidžiant Pareiškėjos teises gauti iš skundžiamos institucijos norimą informaciją ir apskųsti Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių priimtus sprendimus Savivaldybės administracijos direktoriui ir Vilniaus miesto merui. Pareiškėja taip pat skundėsi dėl, Pareiškėjos nuomone, netinkamai atliktos Žaliųjų ežerų g., Visalaukio g. ir Ragučio g. sankryžos rekonstrukcijos ir prekybos centro Visalaukio g. statybos darbų vykdymo kontrolės, kai nebuvo imtasi veiksmų dėl minėtosios sankryžos rekonstrukcijos ir prekybos centro statybos metu Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (kadastro Nr. <…>) (toliau vadinama – Žemės sklypas) padarytos žalos atlyginimo.
2. Skunde ir jo papildymuose Pareiškėja, be kita ko, nurodė:
2.1. „Vilniaus miesto savivaldybė (toliau Savivaldybė) 2016-04-28 išdavė UAB „A“ leidimą dėl Žaliųjų Ežerų, Visalaukio ir Ragučio gatvių, esančių Kryžiokų k., Balsiuose, Vilniaus mieste, rekonstrukcijos. Nors šios gatvės yra gretimybėje su mano žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. <…>, Savivaldybė apie tai man nepranešė, mano pritarimo neklausė.“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);
2.2. „[…] Iš savivaldybės vadovybės aš negavau atsakymo nei į vieną mano prašymą ir skundą. Ji visus mano kreipimusis perduoda Susisiekimo komunikacijų skyriui (toliau Savivaldybės skyrius).“;
2.3. „[…] Savivaldybės skyrius į mano nusiskundimus ir prašymus 2018-08-10 atsiuntė abstraktų, nepagrįstą, neobjektyvų, neatitinkantį tikrovės trumpą atsakymą – pranešimą. Jame vien tuščios frazės, kurios nepagrįstos jokiais oficialiais dokumentais. Prie atsakymo sprendimai, leidimai, projektai, brėžiniai, schemos, aktai, nuosavybės dokumentai ir kt., t.t. VĮ Registrų centro išrašai iki statybų ir po jų nėra pridėti.“;
2.4. „Savivaldybės skyrius 2018-08-10 atsakyme nurodė, jog jis gali būti skundžiamas Savivaldybės administracijos direktoriui. Jam skundą parašiau, tačiau 2018-09-27 atsakymą gavau iš Savivaldybės skyriaus, bet ne iš administracijos direktoriaus. Pakartotiniame atsakyme skyrius vėl nurodė, kad jo veiksmus galiu apskųsti Administracijos direktoriui. Iš Savivaldybės administracijos direktoriaus aš atsakymo negavau.“;
2.5. „[…] Iš Savivaldybės teisingumo nesulaukiau iki šiol. Iš jos skyriaus aš patyriau vien patyčias, neteisybę ir neribotą savivalę. Negana to, jis 2018-09-27 pranešime dar nurodė, kad man siunčia UAB „B“ sudarytą su manimi susitarimą dėl žalos atlyginimo, nors tokio susitarimo nebuvo. UAB „B“ pokalbio metu padarytus pažeidimus pašalinti atsisakė. Ji man tik pasiūlė atlyginti dalį moralinės žalos, nors padarytus pažeidimus mano sklype neneigė.“;
2.6. „Manau, kad Savivaldybės skyriaus man persiųstas bendrovės siūlymas yra tik skyriaus atsirašinėjimas, laiko vilkinimas ir mėginimas dangstyti savo pačio neteisėtus veiksmus ir neveikimą. Skyrius apie jo pačio nusavintą mano žemės dalį atsakyme net neužsiminė, jis nenurodė, jog UAB „A“ ir UAB „C“ man jokių pasiūlymų dėl padarytų pažeidimų pašalinimo iš viso nepateikė. Pastarosios bet kokios atsakomybės kai pas jas nuvykau kratosi.“;
2.7. „Savivaldybės skyrius, nors LR Seimo kontrolieriaus rekomendacijas ignoravo, savo pareiškimuose man vėl siūlo kreiptis į LR Seimo kontrolierių įstaigą. Pats skyrius nieko nepadarė, teisingumo neatstatė, jam paskirtų pareigų nevykdo, tik siuntinėja ir siuntinėja banalius atsakymus. Jis elgiasi atmestinai, kaip pašalinis asmuo, padorumo, sąžiningumo, teisingumo ir humaniškumo kriterijais nesivadovauja.“;
2.8. „Savivaldybė, nors ir yra kviečiama, NŽT Vilniaus miesto skyriaus organizuojamuose patikrinimuose nedalyvauja. Faktiškomis aplinkybėmis, t. t. naujai išaiškėjusiomis, visiškai nesidomi, jomis nesivadovauja, atsakomybės nejaučia, jokių priemonių dėl pažeidimų pašalinimo ir teisingumo atstatymo nepriėmė.“;
2.9. „[…] Vilniaus m. savivaldybė 2016-04-28 išdavė UAB „A“ leidimą rekonstruoti Visalaukio g. pagal negaliojančius 2007 m. duomenis. Ji mano nuosavybės dokumentais nesivadovavo. Manau, kad Savivaldybė tai padarė sąmoningai, nes yra suinteresuotas asmuo. […] Savivaldybė, išduodama leidimą pagal negaliojančius duomenis, mėgina apgaulės būdu nusavinti dalį mano sklypo visuomeniniams poreikiams veltui. […]“
2.10. „[…] Savivaldybė […] man atsisakė pasakyti Visalaukio g. teritorijos unikalų numerį. Neturėdama šių duomenų aš negaliu kreiptis į VĮ Registrų centrą, gauti duomenų apie Visalaukio g. teritoriją iki ir po rekonstrukcijos ir pagrįsti nusavinto mano sklypo plotą bei ginti savo teises.“;
2.11. „Beje, aš 2018-11-05 dėl SKS [pastaba: tuometis Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Susisiekimo komunikacijų skyrius] kaltų veiksmų kreipiausi į Vilniaus m. Merą […]“.
3. Pareiškėja Seimo kontrolierės prašo:
„[…] esant galimybei, padėti atstatyti teisingumą mano atžvilgiu.“
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
4. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėja Seimo kontrolierei skundė Savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmus dėl galimai netinkamai atliktos Žaliųjų ežerų g., Visalaukio g. ir Ragučio g. sankryžos rekonstrukcijos ir prekybos centro Visalaukio g. statybos darbų vykdymo kontrolės, kai nebuvo imtasi veiksmų Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (kadastro Nr. <…>) padarytos žalos atlyginimo, Seimo kontrolierė Pareiškėją informavo, jog jos minimi UAB „B“, kaip gatvių sankryžos rekonstrukcijos darbų vykdytojo, veiksmai be Pareiškėjos sutikimo naudojus jos Žemės sklypą ir dėl to galimai sugadinus Žemės sklypo paviršių bei sunaikinus Žemės sklypo riboženklius, yra priskiriami civiliniams teisiniams santykiams, kurių vertinti Seimo kontrolierė pagal jai suteiktą kompetenciją negali. Pareiškėjai taip pat buvo paaiškinta, kad galimai neteisėtais UAB „B“ veiksmais Pareiškėjos turtui padarytos žalos dydis ir atlyginimo būdas negali būti nustatytas valstybės ar savivaldybės institucijų priimtais sprendimais, o tik suderintas Pareiškėjos ir žalą Žemės sklypui padariusios subjekto, tikėtina – UAB „B“, susitarimu. Tuo atveju, jei žalos atlyginimo klausimo nepavyktų priimti bendru sutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XXII skyriaus „Civilinė atsakomybė“ nuostatomis bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsniu, ginčas turėtų būti nagrinėjamas teisme. Tuo remdamasi Seimo kontrolierė nurodė, jog Pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su Žaliųjų ežerų g., Visalaukio g. ir Ragučio g. sankryžos rekonstrukcijos ir prekybos centro Visalaukio g. statybos metu Žemės sklypui padarytos žalos atlyginimu, netirs ir nevertins.
5. Pareiškėja skunde taip pat skundėsi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus tarnautojų veiksmais (neveikimu) atliekant 2018 m. kovo 12 d., 2018 m. liepos 4 d. ir 2018 m. rugsėjo 10 d. Žemės sklypo žemės naudojimo valstybinę kontrolę dėl galimų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog Seimo kontrolieriai negali patvirtinti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo/nebuvimo fakto, taip pat į tai, kad vėlesniu skundu Pareiškėja Seimo kontrolierių įstaigai apskundė NŽT Vilniaus miesto skyriaus tarnautojų netinkamus veiksmus (neveikimą) nagrinėjant su minėtaisiais patikrinimais susijusius Pareiškėjos skundus, NŽT Vilniaus miesto skyriaus tarnautojų veiksmai (neveikimas) vertinami ir išvados bus pateikiamos Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto atliekamame tyrime (skundo Nr. 4D-2019/1-255).
6. Iš Pareiškėjos kartu su skundu pateiktų dokumentų nustatyta:
6.1. tuometis Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Susisiekimo komunikacijų skyrius (toliau vadinama ir Savivaldybės administracijos Susisiekimo komunikacijų skyrius) 2017 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. A51-86357/17(2.9.1.25-UK7) Pareiškėjai, be kita ko, nurodė, kad „[…] <…> (kad. Nr. <…>) vykdomi prekybos centro statybos darbai. Darbus atlieka UAB „B“. UAB „B“ atsakingi specialistai įspėti, kad statybinis transportas nevažinėtų po Jums nuosavybės teise priklausantį sklypą. Prekybos centro priėmimo metu patikrinsime, ar statybos metu nesugadintos aplinkinių sklypų dangos.“;
6.2. Savivaldybės administracijos Susisiekimo komunikacijų skyrius 2018 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. A51-68719/18(2.9.1.25-UK7), atsakydamas į Pareiškėjos 2018 m. liepos 12 d. prašymą, Pareiškėją, be kita ko, informavo:
„[…] UAB „A“ rekonstravo pagal parengtą ir nustatyta tvarka suderintą projektą Žaliųjų Ežerų g., Visalaukio g. ir Ragučio g. sankryžą, Vilniaus m. Minėtų gatvių rekonstrukcijai 2016-04 28 išduotas leidimas Nr. SRA-100-160428-02813. Darbus vykdė UAB „C“. 2017-01-03 išduotas statybos užbaigimo aktas ACCA-100-17103-00006. Vykdant Žaliųjų Ežerų g., Visalaukio g. ir Ragučio g. sankryžos rekonstrukcijos darbus buvo paklota lietaus nuotekynė ir įrengtos pėsčiųjų perėjos pagal nustatyta tvarka suderintą projektą ir gautą statybos leidimą. Lietaus nuotekynė paklota minėtų gatvių raudonų linijų ribose. Perėja ir šaligatviai Visalaukio g. įrengti gatvės raudonų linijų ribose ir nepatenka į sklypą (kadastro Nr. <…>). Dujotiekio trasa į sklypą (kadastro Nr. <…>) nepatenka.“
Pastebėtina, kad pirmiau paminėtas faktines aplinkybes dėl Žaliųjų Ežerų g., Visalaukio g. ir Ragučio g. sankryžos rekonstrukcijos metu paklotų lietaus nuotekynės, dujotiekio tinklų bei įrengtos pėsčiųjų perėjos dislokacijos ne Žemės sklypo ribose Savivaldybės administracija Pareiškėjai pakartotinai nurodė Savivaldybės administracijos Susisiekimo komunikacijų skyriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. A63-308967806)/18(3.2.1-EM4), 2018 m. spalio 31 d. rašte Nr. A51 94436/18(2.9.1.25-UK7) bei 2018 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. A51-104783/18(2.9.1.25-UK7);
6.3. Savivaldybės administracijos Susisiekimo komunikacijų skyrius 2018 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. A51-68719/18(2.9.1.25-UK7) dėl Žaliųjų Ežerų g., Visalaukio g. ir Ragučio g. sankryžos rekonstrukciją vykdančių įmonių naudojimosi Pareiškėjos Žemės sklypu nurodė, jog „[…] UAB „B“ ir UAB „A“ atsakingi specialistai įspėti, kad susisiektų su sklypo (kadastro Nr. <…>) savininkais.“;
6.4. Savivaldybės administracijos Susisiekimo komunikacijų skyrius 2018 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. A63-308967806)/18(3.2.1-EM4, atsakydamas į 2018 m. rugpjūčio 28 d. Pareiškėjos skundą, Pareiškėjai nurodė, kad „[…] UAB „B“ ir UAB „A“ atsakingi specialistai paprašyti geranoriškai susisiekti su sklypo (kadastro Nr. <…>) savininkais. UAB „B“ informavo Miesto ūkio ir transporto departamentą apie ruošiamą susitarimą dėl žalos atlyginimo.“;
6.5. remiantis Savivaldybės administracijos Susisiekimo komunikacijų skyriaus 2018 m. spalio 31 d. rašte Nr. A51-94436/18(2.9.1.25-UK7) nurodyta informacija, Pareiškėjai 2018 m. spalio 26 d. atvykus į Savivaldybės administracijos Susisiekimo komunikacijų skyrių jai susipažinimui buvo pateikti Žaliųjų Ežerų g., Visalaukio g. ir Ragučio g. sankryžos statybos leidimas Nr. SRA-100-160428/-02813 bei šio objekto dangų planas.
7. Seimo kontrolierių įstaiga darbo tvarka kreipėsi į Savivaldybės administracija prašant pateikti paaiškinimus dėl Pareiškėjos skunde ir jo papildymuose nurodytų aplinkybių. Iš tuomečio Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento pateiktų dokumentų nustatyta:
7.1. Pareiškėja su 2018 m. liepos 12 d. prašymu „Dėl Visalaukio g. ir prekybos centro statybos“ kreipėsi į Savivaldybės administracijos Susisiekimo komunikacijų skyrių, nurodydama, kad „[…] šiuo metu statybos darbai jau yra užbaigti. Paprasta akimi matyti, kad mano žemės sklypas subjaurotas, jo danga sugadinta, reljefinis paviršius tapo nelygus. […] Prašau, esant galimybei, atlikti papildomą sklypo apžiūrą. Dar prašau, jei turite leidimus, išduotus UAB „A“ ir Lietuvos dujoms dėl statybų atlikimo.“;
7.2. Pareiškėja su 2018 m. rugpjūčio 28 d. skundu „Dėl Vilniaus m. Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Susisiekimo komunikacijų skyriaus atsakymo, pažeistų mano teisių ir patirtų skriaudų“ kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių, skųsdama Savivaldybės administracijos Susisiekimo komunikacijų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštą Nr. A51-68719/18(2.9.1.25-UK7) bei, be kita ko, prašydama Savivaldybės administracijos direktoriaus įvertinti Susisiekimo komunikacijų skyriaus veiksmus bei „[…] organizuoti objektyvų, visapusišką, pagrįstą mano skundo išnagrinėjimą […]“;
7.3. Pareiškėja su 2018 m. lapkričio 5 d. skundu „Dėl pažeistų teisių netrukdomai naudotis nuosavybe ir pažeidimų pašalinimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto merą, kuriame, be kita ko, skundėsi, jog jos Savivaldybės administracijos direktoriui bei Vilniaus miesto merui teikiami skundai dėl Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių tarnautojų veiksmų nepasiekia adresatų. Pareiškėja taip pat nurodė, kad „[…] Aš SKS neveiksnumą ir pažeidimus 2018-08-28 apskundžiau Savivaldybės administracijos direktoriui, tačiau iš jo atsakymo negavau. Atsakymą 2018-09-27 parašė SKS. […] SKS 2018-10-31 man atsiuntė jau trečią identišką, nepagrįstą, neatitinkantį tikrovės pranešimą, kuriuo neatsakė nei į vieną mano keltą klausimą […].“ Šiame skunde Pareiškėja Vilniaus miesto mero prašė „[…] atsižvelgus į visus mano prašymus, priimti priemones dėl teisingumo mano atžvilgiu atstatymo, pažeidimų pašalinimo ir skriaudų atlyginimo.“;
7.4. atsakymą Pareiškėjai į jos 2018 m. lapkričio 5 d. skundą, adresuotą Vilniaus miesto merui, atsakė Savivaldybės administracijos Susisiekimo komunikacijų skyrius 2018 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. A51-104763/18(2.9.1.28-UK7), kuriame, be kita ko, Pareiškėjai nurodė, jog „[…] dėl visų pažeidimų, padarytų prekybos centro statybos metu ir žalos atlyginimo prašome kreiptis į UAB „B“;
7.5. tuometis Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2019 m. sausio mėn. rašte [pastaba: be tikslios datos ir registracijos numerio], atsakydamas į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos 2018 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. (18.7)-AD5-10602 persiųstą Pareiškėjos 2018 m. lapkričio 15 d. prašymą dėl informacijos suteikimo, Pareiškėjai nurodė, kad „[…] informacijos apie Visalaukio gatvės unikalų numerį pateikti negalime, kadangi ši gatvė kaip inžinerinis statinys nėra įregistruota Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Taip pat nėra suformuotas ir įrengtas gatvei eksploatuoti reikalingas sklypas.“;
7.6. Pareiškėja su 2019 m. balandžio 24 d. kreipimusi „Dėl pažeistų teisių naudotis nuosavybe savo nuožiūra“ pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto merą, nurodydama, kad „[…] Apie padarytus Savivaldybės pažeidimus ir neveikimą, aš jos vadovams (Merui, Administracijos direktoriui) rašiau jau keletą kartų. Detaliai išdėsčiau patirtus pažeidimus ir konkrečius prašymus. Savivaldybės vadovai, kurie galėtų priimti sprendimus dėl padarytų pažeidimų pašalinimo, jų nepriima. Jie mano nusiskundimus tik persiunčia tiems Savivaldybės padaliniams, kurių veiksmus ir neveikimą aš skundžiu […]. Manau, kad reikalingus sprendimus dėl teisingumo mano atžvilgiu atstatymo gali priimti tik Savivaldybės Meras. Todėl aš pakartotinai dėl pagalbos suteikimo ir reikalingų sprendimo priėmimo kreipiuosi į Vilniaus m. Savivaldybės merą. […]“
Šiame savo kreipimesi Pareiškėja Vilniaus miesto mero, be kita ko, prašė įpareigoti atsakingus Savivaldybės administracijos tarnautojus „[…] išnagrinėti Savivaldybės man padarytus nuosavybės teisių pažeidimus bei priimti neatidėliotinas priemones dėl jų pašalinimo ir žalos atlyginimo […].“;
7.7. Vilniaus miesto mero pavaduotojo Vytauto Mitalo 2019 m. gegužės 29 d. raštu Nr. A51-50210/19(3.3.16.1-EM4) buvo atsakyta į Pareiškėjos 2019 m. balandžio 24 d. kreipimąsi, išdėstant Savivaldybės poziciją dėl Pareiškėjos pateiktų prašymų. Pastebėtina, kad dėl Pareiškėjos prašytos žalos atlyginimo minėtame Vilniaus miesto mero pavaduotojo rašte Pareiškėjai buvo nurodyta:
„[…] Savivaldybės administracija, siekdama pagelbėti sprendžiant susiklosčiusią situaciją, susiekė su UAB „B“ atsakingais asmenimis, kurie informavo apie ruošiamą susitarimą su Jumis dėl žalos atlyginimo. Tenka apgailestauti, jeigu įmonės darbus atliko, pažeidžiant trečiųjų asmenų teises, ir tokiu būdu buvo pažeista dalis Jūsų sklypo dangos. Tačiau, kaip jau esame nurodę anksčiau, manome, kad būtent darbus atlikusi įmonė Jums turi atlyginti patirtą žalą.“
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
8. Lietuvos Respublikos įstatymai
8.1. Seimo kontrolierių įstatymo:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai. […]
3 straipsnis. Seimo kontrolierių veiklos tikslai
Seimo kontrolierių veiklos tikslai:
1) ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms; […]“
8.2. Vietos savivaldos įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2018-11-29):
„4 straipsnis. Vietos savivaldos principai
Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: […]
10) veiklos skaidrumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma;
[…]
29 straipsnis. Savivaldybės vykdomoji institucija
1. Savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (jeigu ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir jeigu šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas.
[…]
8. Savivaldybės administracijos direktorius: […]
1) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais;
[…]
3) organizuoja savivaldybės administracijos darbą, tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių ir savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų veiklos nuostatus, tvirtina savivaldybės administracijos, seniūnijų metinius veiklos planus ir kitus strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą detalizuojančius dokumentus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje; […]“
8.3. Viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2018-07-16):
„3 straipsnis. Viešojo administravimo principai
Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:
[…]
7) subsidiarumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi;
[…]
5 straipsnis. Pagrindinės viešojo administravimo sritys
Pagrindinės viešojo administravimo sritys:
1) administracinis reglamentavimas;
2) įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė (pavaldžių subjektų kontrolė, nepavaldžių subjektų priežiūra);
3) administracinių paslaugų teikimas;
4) viešųjų paslaugų teikimo administravimas;
5) viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.
[…]
14 straipsnis. Prašymų ir skundų nagrinėjimas
[…]
4. Draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami.
[…]
19 straipsnis. Administracinė procedūra ir jos dalyviai
1. Administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.
[…]
22 straipsnis. Administracinės procedūros pradžia
1. Administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas ar valstybės tarnautojas arba viešojo administravimo subjekto vadovo sudaryta komisija rašytiniu pavedimu (įsakymu, potvarkiu, rezoliucija) per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos. […]“
8.4. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2017-04-01):
„6 straipsnis. Dokumentų teikimo principai
Institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi šiais principais:
1) dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai;
2) dokumentų tikslumo – pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus;
[…]
12 straipsnis. Prašymo pateikimas
1. Pareiškėjas, norėdamas gauti dokumentus, kreipiasi į instituciją ir pateikia prašymą. Prašyme nurodo, kokius dokumentus ir kokiu būdu pageidauja gauti, savo vardą, pavardę, adresą (jeigu pareiškėjas yra fizinis asmuo) arba pavadinimą, juridinio asmens kodą, buveinės adresą, atstovo vardą ir pavardę (jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo) ir kontaktinius duomenis. […]“
9. Vietos savivaldos institucijos teisės aktai
9.1. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. 1-1597 patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuostatuose numatyta:
„10. Administracija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir atlikdama jos kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę:
[…]
10.3. pagal savo kompetenciją pasitelkti įstaigų, įmonių, organizacijų atstovus bei sudaryti darbo grupes sprendžiamoms problemoms nagrinėti;
[…]
14. Administracijos direktorius yra vykdomoji institucija ir Administracijos vadovas – įstaigos vadovas, pavaldus Tarybai, atskaitingas Tarybai ir Savivaldybės merui.
[…]
20. Administracijos direktorius:
20.1. tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir Tarybos sprendimų įgyvendinimą Savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais;
[…]
20.3. organizuoja Administracijos darbą, […] atsako už vidaus administravimą Administracijoje; […]“
9.2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 40-79 (akto redakcija, galiojusi nuo 2017-07-28 su vėlesniais pakeitimais) patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamente buvo numatyta:
„34. Interesantų prašymų ir skundų nagrinėjimo terminai ir tvarka:
34.1. interesantų prašymai nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis;
34.2. interesantų skundai nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu;
34.3. prašymai pateikti informaciją nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka;
[…]
44. Pareiškėjas, nesutinkantis su priimtu Savivaldybės struktūrinio padalinio sprendimu dėl jo prašymo ar skundo, savo pasirinkimu turi teisę paduoti skundą Savivaldybės merui arba Savivaldybės administracijos direktoriui arba Savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
9.3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 40-79 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020-04-28) patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamente numatyta:
„93. Už gautų dokumentų įvykdymą per Savivaldybės elektroninę paslaugų valdymo sistemą atsakingas yra Savivaldybės struktūrinio padalinio vadovas, gavęs asmens prašymą, pareiškimą ar skundą. Už gautų dokumentų per Savivaldybės elektroninę paslaugų valdymo sistemą perdavimą nagrinėti pagal kompetenciją atsakingas yra skundų administratorius (jei nėra paskirtas kitas asmuo).
94. Už oficialiais elektroninio pašto adresais, per E. pristatymo sistemą gautų ir nuskaitytų dokumentų į IVS „@vilys“ registravimą ir perdavimą nagrinėti pagal kompetenciją yra atsakingas Interesantų aptarnavimo skyrius. Už iš Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje, Valstybės kontrolės, Vyriausybės, ministerijų, savivaldybių, valdžios įstaigų ir kitų juridinių asmenų (toliau – juridiniai asmenys) (išskyrus teismus, antstolių, notarų, advokatų kontoras) oficialiais elektroninio pašto adresais, per E. pristatymo sistemą gautų Savivaldybės vadovybei skirtų ir nuskaitytų dokumentų IVS „@vilys“ registravimą ir perdavimą nagrinėti pagal kompetenciją yra atsakingas Dokumentų valdymo skyrius.
[…]
96. Gautų dokumentų skirstymas:
[…]
96.7. Savivaldybės gautus dokumentus registratoriams pagal nustatytas darbo vietas ir kuruojamus Savivaldybės struktūrinius padalinius išskirsto Interesantų aptarnavimo skyriaus darbuotojai pagal darbo vietai priskirtas funkcijas;
96.8. Savivaldybės struktūrinių padalinių vadovams adresuoti ir užregistruoti dokumentai paskirstomi į tarnybinio susirašinėjimo pašto dėžutes;
96.9. Savivaldybės merui ir mero pavaduotojams adresuoti gauti dokumentai paskirstomi pagal tuo metu galiojantį Savivaldybės mero potvarkį;
96.10. Savivaldybės administracijos direktoriui ir jo pavaduotojams adresuoti gauti dokumentai paskirstomi pagal tuo metu galiojantį Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą; […]“
Tyrimo išvados
10. Įvertinus Pareiškėjos skundo tyrimo metu surinktą informaciją (pažymos 6-7 punktai), taip pat teisinį reglamentavimą, pacituotą pažymos 8–9 punktuose, susijusius su Savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmais (neveikimu), nagrinėjant Pareiškėjos kreipimusis, konstatuotina:
10.1. kaip vieną iš aplinkybių, Pareiškėjos nuomone, patvirtinančių Savivaldybės administracijos neveikimą nagrinėjant jos kreipimusis (pažymos 2.3 punktas), Pareiškėja skunde nurodo Savivaldybės administracijos Susisiekimo komunikacijų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 10 d. rašto (pažymos 6.2 punktas) neišsamumą bei tai, kad jai nebuvo pateikti jokie su minėtojo Savivaldybės administracijos rašto turiniu susiję dokumentai. Tačiau Seimo kontrolierė pažymi, kad su tokia Pareiškėjos nuomone sutikti nėra pagrindo, nes vertinant Pareiškėjos 2018 m. liepos 12 d. prašymo turinį, šiame savo Prašyme Pareiškėja buvo konkrečiai įvardinusi, kokius dokumentus ji pageidaujanti gauti (pažymos 7.1 punktas). Todėl, vadovaujantis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatomis (pažymos 8.4 punktas), Savivaldybės administracija galėjo Pareiškėjai pateikti tik tuos turimus dokumentus, kurių konkrečiai Pareiškėja prašė ir kuriais skundžiama institucija disponavo;
10.2. pastebėtina ir tai, kad iš Pareiškėjos kreipimųsi į Savivaldybės administraciją turinio galima spręsti, kad Pareiškėja laikė neteisėtu ir siekė nuginčyti Žaliųjų Ežerų g., Visalaukio g. ir Ragučio g. sankryžos rekonstrukcijai 2016 m. balandžio 28 d. išduotą statybos leidimą (pažymos 2.9 punktas), nors minėtojo leidimo panaikinimo procedūrą buvo galima įgyvendinti tik teismine tvarka. Siekdama šio tikslo, Pareiškėja teigė negavusi visos jai reikalingos informacijos bei dokumentų, susijusių su Žaliųjų Ežerų g., Visalaukio g. ir Ragučio g. sankryžos rekonstrukcija. Tačiau pažymėtina, kad bendrą informaciją dėl Žaliųjų Ežerų g., Visalaukio g. ir Ragučio g. sankryžos rekonstrukcijos metu atliktų darbų, kiek tai buvo susiję su Pareiškėjos Žemės sklypu, Savivaldybės administracija Pareiškėjai nurodė (pažymos 6.2 punktas), o dokumentai, su kuriais Pareiškėja pageidavo susipažinti, jai taip pat buvo pateikti (pažymos 6.5, 7.5 punktai). Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjos prašymuose ir skunduose Savivaldybės administracijai nebuvo konkrečiai nurodyti prašomi dokumentai, todėl konstatuoti, kad Savivaldybės administracija Pareiškėjai nepateikė visų jos prašytų dokumentų, Seimo kontrolierė negali;
10.3. remiantis Pareiškėjos skunde Seimo kontrolierei nurodytomis aplinkybėmis (pažymos 2.5, 2.6 punktai), teigtina, kad vienu aktualiausių klausimų, kurio išsprendimo Savivaldybės administracijoje siekė Pareiškėja, laikytinas prekybos centro Visalaukio g. statybos metu Pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo reljefo sugadinimo aplinkybių nustatymas bei dėl to atsiradusios žalos atlyginimas. Seimo kontrolierė tyrimo metu nustatė, kad Savivaldybės administracija, nagrinėdama Pareiškėjos kreipimusis, nors minėtųjų aplinkybių niekada nevertino, tačiau, esant tokiems Pareiškėjos prašymams, dėl šių aplinkybių pasisakydavo (pažymos 6.1, 6.3, 6.4 punktai), nors tai daryti neturėjo teisinio pagrindo. Tai teigtina remiantis tuo, jog Pareiškėjos ir trečiųjų asmenų, sugadinusių jos Žemės sklypo paviršių, ginčas ir Pareiškėjos siekis dėl jai padarytos žalos atlyginimo nepatenka į viešojo administravimo sritis, kuriose Savivaldybės administracija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, įgyvendina jai Viešojo administravimo įstatyme ir Vietos savivaldos įstatyme numatytus įgaliojimus (pažymos 8.2 ir 8.3 punktai). Todėl Savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo duoti bet kokius nurodymus tretiesiems asmenims dėl tam tikrų Žemės sklypo paviršiaus atstatymo darbų ar juos įpareigoti apskaičiuoti bei atlyginti Pareiškėjai padarytą žalą. Remdamasi tuo, Seimo kontrolierė mano, kad tokie Savivaldybės administracijos geranoriški, tačiau teisinio pagrindo neturėję, veiksmai sukėlė Pareiškėjai lūkesčius, jog šį klausimą Savivaldybės administracija vertina ir žalos atlyginimo klausimas Savivaldybės administracijai tarpininkaujant bus išspręstas. Pastebėtina, kad Savivaldybės administracija savo atsakymuose (išskyrus Savivaldybės administracijos Susisiekimo komunikacijų skyriaus 2018 m. gruodžio 3 d. raštą Nr. A51-104763/18(2.9.1.28-UK7) bei Vilniaus miesto mero pavaduotojo V. Mitalo 2019 m. gegužės 29 d. raštą Nr. A51-50210/19(3.3.16.1-EM4), pažymos 7.4 ir 7.7 punktai) Pareiškėjai nenurodė, jog žalos atlyginimo dėl Žemės sklypo neteisėto naudojimo bei žemės reljefo sugadinimo klausimas yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, kuriuos įtakoti Savivaldybės administracija negali. Seimo kontrolierės įsitikinimu, Savivaldybės administracija žalos nustatymo bei atlyginimo klausimu Pareiškėjai turėjo aiškiai nurodyti su tuo susijusį teisinį reguliavimą bei iš karto nukreipti Pareiškėją tinkama šio klausimo sprendimo linkme, nes to reikalauja ir Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintas veiklos skaidrumo principas (pažymos 8.2 punktas). Tuo metu susidariusi situacija lėmė, kad Pareiškėja ne tik tikėjosi Savivaldybės administracijos pagalbos įpareigojant prekybos centro Visalaukio gatvėje statybos darbus vykdžiusius asmenis pašalinti Žemės sklypo reljefui padarytus pažeidimus, bet ir to, kad Savivaldybės administracija imsis realių veiksmų dėl to Pareiškėjai atsiradusios žalos atlyginimo klausimo sprendime. Tai, Seimo kontrolierės įsitikinimu, laikytina buvus netinkamais Savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmais, lėmusiais Pareiškėjos suklaidinimą;
10.4. vertinant Pareiškėjos skunde Seimo kontrolierei išdėstytus nusiskundimus, pastebėtina, kad Pareiškėja akcentavo Savivaldybės administracijos neveikimą, kai Savivaldybės administracijos atstovai, nors NŽT ir kviečiami, nedalyvavo NŽT atliekant Žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę (patikrinimus) (pažymos 2.8 punktas). Remiantis tyrimo metu surinkta medžiaga konstatuotina, jog Savivaldybės administracijos atstovai tikrai nedalyvavo NŽT vykdytuose Žemės sklypo naudojimo patikrinimuose, į kuriuos Savivaldybės administracijos atstovai buvo kviečiami, ir tai, manytina, įtakojo Pareiškėjos įsitikinimą apie skundžiamos institucijos nesidomėjimą jos prašymuose bei skunduose išdėstytomis aplinkybėmis. Todėl, Seimo kontrolierės įsitikinimu, Savivaldybės administracija turėtų užtikrinti institucijos atstovų dalyvavimą Pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo žemės naudojimo patikrinime, jei toks būtų organizuojamas, nes, kaip galima spręsti iš Pareiškėjos skunduose išdėstytų teiginių, būtent faktinių aplinkybių patikrinimas ir jų įvertinimas vietoje padėtų Pareiškėjai konkrečiai įvardinti susidariusios situacijos esminius aspektus ir Pareiškėjos siekiamus tikslus. Tuo atveju, jei NŽT neorganizuos pakartotinio Žemės sklypo naudojimo patikrinimo ar Savivaldybės administracijos atstovai nebus į jį kviečiami, Seimo kontrolierė mano, kad, esant poreikiui ir Pareiškėjos išreikštam tokiam pageidavimui, Savivaldybės administracija turėtų apsvarstyti darbo grupės Pareiškėjos skundžiamos situacijos įvertinimui sudarymą, kaip tai numatyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuostatuose (pažymos 9.1 punktas);
10.5. Seimo kontrolierė tyrimo metu taip pat nustatė, kad vienas esminių pagrindų, sąlygojusių Pareiškėjos teisių dėl Savivaldybės administracijos neveikimo pažeidimą, buvo Pareiškėjos teisės į tinkamą jos skundų nagrinėjimą Savivaldybės administracijoje neužtikrinimas. Savo skunde ir jo papildymuose Seimo kontrolierei Pareiškėja akcentavo taip ir negavusi Savivaldybės administracijos direktoriaus ir Vilniaus miesto mero atsakymų į savo kreipimusis (pažymos 2.2 ir 2.11 punktai). Tyrimo metu buvo patvirtintos Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad Pareiškėja dėl jai rūpimų klausimų teikė skundus Savivaldybės administracijos direktoriui bei Vilniaus miesto merui (pažymos 7.2, 7.3, 7.4, 7.6 punktai), tačiau atsakymų sulaukdavo tik iš Savivaldybės administracijos Susisiekimo komunikacijų skyriaus (pažymos 6.1, 6.2, 6.4, 6.5, 7.4 punktai).
Vertindama šias aplinkybes, Seimo kontrolierė pastebi, kad nors dažnais atvejais į Savivaldybės administraciją besikreipiantys asmenys jų rūpimais klausimais pageidauja gauti atsakymus būtent iš Savivaldybės administracijos vadovybės, tačiau konstatuotina, jog išanalizuoti besikreipiančių asmenų prašymuose nurodytas faktines aplinkybes ir jas įvertinti gali tik kompetentingi tam tikro Savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio tarnautojai, t. y. turi būti laikomasi subsidariumo principo (pažymos 8.3 punktas). Todėl ir nagrinėjamu Pareiškėjos atveju pateikti Pareiškėjai atsakymus pagal kompetenciją galėjo (turėjo) Savivaldybės administracijos Susisiekimo komunikacijų skyrius, jei pagal savo turinį Pareiškėjos kreipimaisi būtų buvę prašymais. Tačiau pabrėžtina, kad iš Pareiškėjos kartu su skundu pateiktų dokumentų, taip pat kitos tyrimo metu surinktos medžiagos darytina išvada, kad visais, išskyrus 2018 m. liepos 12 d. kreipimąsi (pažymos 7.1 punktas), atvejais Pareiškėja kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių ir (ar) Vilniaus miesto merą, pateikdama skundus dėl Savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio priimtų sprendimų.
Akcentuotina, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija kontroliuojant Savivaldybės administracijos veiklą apibrėžta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuostatuose (pažymos 9.1 punktas) ir tuo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamente įtvirtinta besikreipiančių asmenų teisė savo pasirinkimu apskųsti Savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio sprendimą Savivaldybės administracijos direktoriui ar Vilniaus miesto merui (pažymos 9.2 punktas). Šios nuostatos įtvirtinimas taip pat susijęs su Viešojo administravimo įstatyme numatyta administracine procedūra (pažymos 8.3 punktas), kuri privalomai turi būti pradedama, kai viešojo administravimo subjektas gauna asmens skundą dėl galimai padarytų asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimo viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar priimtais administraciniais sprendimais.
Taigi, paminėtų teisės aktų nuostatų pagrindu, konstatuotina, kad Savivaldybės administracija, gavusi Pareiškėjos skundus (pažymos 7.2, 7.3, 7.4, 7.6 punktai), privalėjo užtikrinti, jog Pareiškėjos kreipimaisi būtų išnagrinėti bei įvertinti Viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio bei Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamento 44 nuostatų nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė. Priešingai – nors tai ir draudžia Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatos (pažymos 8.3 punktas), Pareiškėjos skundai buvo perduoti nagrinėti tam pačiam Savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui, kurio sprendimus Pareiškėja ir skundė. Tokiu būdu Savivaldybės administracija (išskyrus pažymos 7.7 punkte nurodytą atvejį) pažeidė Pareiškėjos teises į tinkamą jos skundų išnagrinėjimą, todėl Seimo kontrolierė tokius Savivaldybės administracijos veiksmus laiko buvusius biurokratiškais (pažymos 8.1 punktas);
10.6. pirmiau paminėtų aplinkybių dėl Pareiškėjos skundų perdavimo tinkamam subjektui nagrinėti pagrindu, Seimo kontrolierė pastebi, kad šiuo metu galiojančioje Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamento redakcijoje (pažymos 9.3 punktas) įtvirtinta gautų dokumentų, adresuotų Savivaldybės merui ir mero pavaduotojams bei Savivaldybės administracijos direktoriui ir jo pavaduotojams, skirstymo tvarka, Seimo kontrolierės nuomone, nėra pakankamai skaidri ir aiški. Tai teigtina remiantis tuo, jog minėtoje tvarkoje nėra išskiriami gauti asmenų skundai, kurių pagrindu turėtų būti pradėta administracinė procedūra. Remiantis nagrinėjamu Pareiškėjos atvejo pavydžiu, galima daryti išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamento 44 punkto nuostatos įgyvendinimas nėra aiškiai aptartas, todėl praktikoje asmenų skundai, adresuoti Savivaldybės administracijos direktoriui ar Vilniaus miesto merui, perduodami nagrinėti Savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, tačiau ne Savivaldybės vadovybei. Įvertinus tai, Seimo kontrolierė mano, kad tikslinga, jog būtų apsvarstytas poreikis pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamentą, papildant jį aiškesnėmis nuostatomis dėl pareiškėjų skundų, nagrinėtinų pagal administracinę procedūrą, skirstymo ir jų perdavimo nagrinėti įgaliotam subjektui. Seimo kontrolierės įsitikinimu, tokiu būdu būtų išvengiama atvejų dėl asmenų skundų netinkamo nukreipimo.
11. Remdamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, Seimo kontrolierė daro išvadą, kad Savivaldybės administracijos tarnautojai netinkamai išnagrinėjo Pareiškėjos skundus (pažymos 7.2, 7.3, 7.4, 7.6 punktai) bei netinkamai informavo Pareiškėją žalos, kilusios jos Žemės sklypui dėl trečiųjų asmenų kaltės, atlyginimo klausimu. Tuo remiantis konstatuotinas buvęs Pareiškėjos teisių į tinkamą viešąjį administravimą pažeidimo atvejis, o Pareiškėjos Seimo kontrolierei pateiktas skundas pripažintinas pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS
12. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:
X skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų pripažinti pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS
13. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui Povilui Poderskiui rekomenduoja:
13.1. šioje pažymoje nustatytus Pareiškėjos teisių pažeidimo atvejus aptarti su atsakingais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojais ir imtis veiksmų užtikrinant, kad ateityje Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje nagrinėjant pareiškėjų kreipimusis būtų laikomasi teisės aktų nustatytos tvarkos;
13.2. Pareiškėjai pakartotinai kreipusis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl jai aktulių klausimų, susijusių su Žemės sklypu, išnagrinėjimo, svarstyti dėl darbo grupės iš atsakingų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių tarnautojų Pareiškėjos problemai įvertinti ir galutiniams Savivaldybės administracijos sprendimams dėl susidariusios situacijos priimti sudarymo;
13.3. apsvarstyti šios pažymos 10.6 punkte pateiktas išvadas ir spręsti dėl poreikio keisti Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamento nuostatas, papildant aiškesne tvarka dėl pareiškėjų skundų, nagrinėtinų pagal administracinę procedūrą, registravimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje ir jų perdavimo nagrinėjimui atsakingiems Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojams.
Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Milda Vainiutė