PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Dokumento numeris | 4D-2020/2-400 |
---|---|
Data | 2020-06-23 |
Kategorija | Seimo Kontrolierių Pažyma |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ |
Kontrolierius | Milda Vainiutė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje gautas X (toliau vadinama – Pareiškėja) skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau vadinama – Savivaldybė) pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai sprendžiant socialinio būsto suteikimo klausimą (toliau vadinama – Skundas).
2. Skunde nurodyta:
2.1. „Nuo 2019-04-30 laukiu socialinio būsto, nes gyventi tikrai neturiu kur, gyvenu be apšildymo ir be vandens, kadangi neturiu lėšų išsinuomoti geresnį būstą“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).
2.2. „Š. m. sausio 9 d. man buvo pasiūlytas socialinis būstas <…>. Pasirašiau sutikimą, kad man tinka butas, nors ir penktame aukšte. Tačiau vasario 27 d. gavau neigiamą atsakymą […], neva ne eilės tvarka nėra teisinio pagrindo suteikti socialinį būstą, nes man priklauso 55,09 kv. m ploto pastatas gyvenamas namas. Tačiau šis namas pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įrašą yra fiziškai nusidėvėjęs 67 proc. […].“
2.3. „Esu tik 0.25 proc. darbinga. Be to, namas yra sudegęs, pažyma yra iš priešgaisrinės tarnybos. Taip pat deriname laiką su matininke […] dėl kadastrinių matavimų, tam jog įrodytume, jog pastato nebėra.“
2.4. „Apskundžiau Savivaldybei šį sprendimą, gavau atsakymą neigiamą, neva „turtas galėjo būti atstatytas“, įdomu kokiu būdu, jei mano pajamos per mėnesį minimalios.“
3. Pareiškėja prašo „įvertinti sprendimą“.
4. Iš Skundo tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta:
4.1. Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ (toliau vadinama – SĮ) 2020-03-18 raštu Pareiškėją informavo:
„Savivaldybėje 2020-03-02 buvo gautas Jūsų skundas, kuriame prašote įvertinti, ar pagrįstai nebuvo Jums suteiktas socialinis būstas ne eilės tvarka. Jūsų skundą pagal kompetenciją išnagrinėjo SĮ. […]. Į Savivaldybės administraciją dėl socialinio būsto suteikimo ne eilės tvarka kreipėtės atsižvelgiant į tai, kad esate netekusi 75 proc. darbingumo bei sergate sunkiomis lėtinėmis ligomis, įrašytomis į Vyriausybės patvirtintą sąrašą, tačiau Įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad ne eilės tvarka socialinis būstas yra suteikiamas, jeigu asmuo nuosavybės teise neturi kito būsto ir atitinka bent vieną iš nurodytų sąlygų. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad Jums nuosavybės teise priklauso 55,09 kv. m pastatas-gyvenamasis namas […]. […]. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatytas ir neįregistruotas juridinis faktas, jog pastatas-gyvenamasis namas […] šiuo metu yra nebeegzistuojantis, Savivaldybės administracija neturi teisės savarankiškai nuspręsti ir / ar nustatyti, kad toks pastatas iš tiesų neegzistuoja. Taip pat nėra jokių duomenų, ar pastatas praėjus 16 metų nėra atstatytas ar suremontuotas.“
4.2. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Anykščių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos
2020-03-03 išduota pažyma, kad „[…] 2004-06-23 apie 04 val. 13 min gautas pranešimas dėl kilusio gaisro negyvenamajame name […]. Neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo metu pastato savininkas nenustatytas. Gaisro metu sudegė stogas ir pusė sienų.“
4.3. 2020-04-07 išrašas iš Nekilnojamojo turto registrų Centrinės duomenų bazės: pastato-gyvenamojo namo fizinio nusidėvėjimo procentas – 67 proc., nuo 2019-10-29 apribota disponavimo teisė (uždėtas areštas).
TYRIMAS IR IŠVADOS
5. Seimo kontrolierė, siekdama išsiaiškinti Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Savivaldybę, prašydama pateikti paaiškinimus dėl Skundo teiginių bei atsakyti į klausimus.
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
6. Savivaldybė Seimo kontrolierę informavo, pateikė dokumentus bei paaiškinimus, iš kurių nustatyta:
6.1. „Socialinio būsto nuomos tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme (toliau – Įstatymas) ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 1-223 patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas).“
6.2. „2019 m. balandžio 29 d. SĮ gavo Pareiškėjos prašymą dėl būsto suteikimo ne eilės tvarka. Kadangi Pareiškėja atitiko keliamus reikalavimus būsto išnuomojimui ne eilės tvarka (serga sunkia lėtine liga, turi didelių sveikatos problemų, nustatytas 25 proc. darbingumo lygis, nuo 2019 m. vasario 13 d. gyvenamoji vieta deklaruojama Vilniaus mieste, pagal pateiktą 2018 m. pajamų ir turto deklaraciją pajamos sudaro 2 384 Eur, neturi privalomo deklaruoti turto), buvo įtraukta į Asmenų ir šeimų, pageidaujančių gauti būstą ne eilės tvarka, sąrašą.“
6.3. „SĮ 2020 m. sausio 9 d. raštu Nr. 1.35-20/112 Pareiškėjai buvo pasiūlyta apžiūrėti gyvenamąsias patalpas <…> […]. 2020 m. sausio 9 d. gavus jos sutikimą, paprašyta atnaujinti 2019 metų pajamų ir turto deklaraciją, kad būtų galima rengti Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl būsto išnuomojimo ne eilės tvarka.“
6.4. „2020 m. vasario 6 d. gauta Pareiškėjos metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija už 2019 metus, kurioje nurodyta, kad privalomo deklaruoti turto nėra (vertė nenurodyta), o gautos pajamos per metus sudaro 3 316 Eur. Vėliau, tikslinant duomenis Nekilnojamojo turto registre, nustatyta, kad Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso pastatas (gyvenamasis namas), esantis […] Anykščių raj. sav. Duomenų, kad gyvenamasis namas sunaikintas, užfiksuota nebuvo. Taigi, įvertinusi turimus duomenis, 2020 m. vasario 25 d. SĮ raštu Nr. 1.35-20/966 Pareiškėją informavo, kad suteikti socialinį būstą ne eilės tvarka nėra teisinio pagrindo, nes jai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas.“
6.5. „Tokia SĮ pozicija buvo grindžiama Įstatymo 16 straipsnio 8 dalimi ir Tvarkos aprašo 25 punkto nuostatomis, kad socialinis būstas gali būti išnuomojamas ir neįrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, jeigu šie asmenys ir šeimos Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito būsto ir atitinka bent vieną iš Įstatymo 16 straipsnio 8 dalies 1–9 punktuose nurodytą sąlygą (analogiškos nuostatos nustatytos ir Tvarkos aprašo 25 papunktyje).“
6.6. „Pareiškėja, nesutikdama su SĮ 2020 m. vasario 25 d. sprendimu, 2020 m. kovo 2 d. pateikė skundą Savivaldybės administracijos direktoriui (2020 m. kovo 4 d. papildomai pateikė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Anykščių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2020 m. kovo 3 d. pažymą Nr. 9.4-5-232), prašydama įvertinti, ar pagrįstai jai nebuvo suteiktas socialinis būstas ne eilės tvarka. Savivaldybės administracija gautą skundą užregistravo 2020 m. kovo 2 d. ir perdavė Socialinių paslaugų skyriui, o šio skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 30 1168/18(2.1.1E-TD2) patvirtinto Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus ir SĮ socialinio ir Savivaldybės būsto nuomos ir administravimo funkcijų aprašo nustatyta tvarka (kurio 7.8 papunktyje nustatyta, kad SĮ pagal kompetenciją nagrinėja piliečių prašymus socialinio būsto nuomos klausimais), minėtąjį skundą tą pačią dieną perdavė nagrinėti SĮ. Minėtasis aprašas numato Socialinės paramos skyriaus (po 2019 m. rugsėjo 10 d. Savivaldybės struktūros pasikeitimo – Socialinių paslaugų skyrius) ir SĮ funkcijas nuomojant ir administruojant socialinį būstą ir Savivaldybės būstą, o iš Aprašo turinio matyti, kad dauguma socialinio būsto procedūrinių klausimų yra priskirti SĮ kompetencijai.“
6.7. „SĮ, nepažeisdamas teisės aktuose nustatyto termino, 2020 m. kovo 18 d. raštu Nr. 135-20/1361 Pareiškėjai atsakė į jos skunde keliamus klausimus, išaiškino socialinio būsto suteikimo tvarką. Minėtame rašte taip pat paaiškino, kad Anykščių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2020 m. kovo 3 d. pažymoje Nr. 9.4-5-232 nurodyta, kad 2004 m. birželio 23 d. negyvenamame name […] kilusio gaisro metu sudegė stogas ir pusė sienų, tačiau Nekilnojamojo turto registre duomenų apie šio pastato būklės pasikeitimą registruota nėra, todėl, SĮ nuomone, pastato fizinio nusidėvėjimo procentas, sprendžiant dėl socialinio būsto nuomos ne eilės tvarka klausimą, nėra aktualus ir vertinamas. Šiuo atveju, remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, buvo vertinama, ar Pareiškėja Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito būsto, kaip tai nustatyta Įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje.“
6.8. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-04-19 įsakymu Nr. 40-186/20 sudaryta komisija (toliau vadinama – Komisija) Seimo kontrolierės 2020-04-09 rašte Nr. 4D-2020/2-400 nurodytoms aplinkybėms ištirti. Seimo kontrolierei pateikta Komisijos išvada, kurioje nurodomi teisiniai argumentai, išvados:
„1. Dėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“: veiksmų:
[…] asmenys, pageidaujantys, jog jiems socialinis būstas būtų išnuomotas ne eilės tvarka, privalo atitikti šias būtinas sąlygas: neturėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise kito būsto; atitikti bent vieną iš įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų sąlygų; asmens (šeimos) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) neturi viršyti įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių, gyvenamoji vieta turi būti deklaruota Vilniaus mieste (Aprašo 27 ir 46 punktai).
Nagrinėjamu atveju Pareiškėja 2019 m. balandžio 29 d. pateikė SĮ prašymą dėl būsto suteikimo ne eilės tvarka, motyvuodama tuo, kad jai nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, 2019 m. rugpjūčio 27 d. – pateikė papildomus dokumentus, pagrindžiančius, kad serga sunkia lėtine liga, turi didelių sveikatos problemų, jai nustatytas 25 proc. darbingumo lygis, nuo 2019 m. vasario 13 d. gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus mieste, 2018 m. pajamų ir turto deklaraciją (pagal kurią pajamos sudarė 2 384 Eur, neturėjo privalomo deklaruoti turto). SĮ 2020 m. balandžio 24 d. atsiųstame tarnybiniame rašte paaiškino, kad Pareiškėją įtraukė į Asmenų ir šeimų, pageidaujančių gauti būstą ne eilės tvarka, sąrašą, nes pagal tuo metu esamus turto deklaracijos duomenis ji atitiko keliamus reikalavimus būsto išnuomojimui ne eilės tvarka. […].
Surinkti duomenys pagrindžia, kad SĮ, gavusi Pareiškėjos 2019 m. balandžio 29 d. prašymą dėl būsto suteikimo ne eilės tvarka, prieš priimdama sprendimą (įrašyti į Asmenų ir šeimų, pageidaujančių gauti būstą ne eilės tvarka, sąrašą), nepatikrino VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų apie Pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (gyvenamasis namas), nors, Komisijos nuomone, tai yra esminė sąlyga sprendžiant, ar asmuo apskritai turi teisę į socialinio būsto nuomą ne eilės tvarka. Tokie SĮ veiksmai ir priimti sprendimai vertintini kritiškai, nes tokia darbo metodika galimai sudaro prielaidas ateityje priimti neteisėtus sprendimus, asmenims be teisėto pagrindo išnuomojant socialinį būstą.
Nepaisydama šių aplinkybių, SĮ 2020 m. sausio 9 d. raštu Nr. 1.35-20/112 Pareiškėjai pasiūlė apžiūrėti gyvenamąsias patalpas <…> […], o Pareiškėja tą pačią dieną atsiųstu raštu išreiškė sutikimą apsigyventi siūlomame bute. […].
Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriui pateiktuose SĮ 2020 m. balandžio 22 d. rašte Nr. A50-13272/20 ir 2020 m. balandžio 24 d. rašte Nr. A121-8463/20(2.1.19-MB) buvo paaiškinta, kad, tikslinant duomenis (po 2020 m. vasario 6 d. deklaracijos pateikimo) Valstybės įmonėje „Registrų centras“, nustatyta, kad Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso pastatas (gyvenamasis namas), esantis adresu […] Anykščių raj. sav. Jokių duomenų – įrašų, kad pastatas (gyvenamasis namas) sunaikintas ar pažeistas, nebuvo, todėl SĮ 2020 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1.35-20/966 „Dėl būsto suteikimo ne eilės tvarka“ atsisakė suteikti gyvenamąsias patalpas ne eilės tvarka. Pagrindinis atsisakymo motyvas – Pareiškėja neatitinka teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teise neturėti kito būsto, tačiau, Komisijos nuomone, SĮ šią aplinkybę turėjo patikrinti prieš priimdama sprendimą ją įtraukti į Asmenų ir šeimų, pageidaujančių gauti būstą ne eilės tvarka, sąrašą. Pareiškėja su 2020 m. vasario 25 d. sprendimu nesutiko, ir 2020 m. kovo 2 d. Savivaldybės administracijos direktoriui pateikė skundą, kuriame nurodė pagrindinius nesutikimo motyvus (t. y. jog jai nuosavybės teise priklausantis pastatas pagal Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą yra fiziškai nusidėvėjęs 67 procentus, o pagal Įstatymo 9 straipsnio l dalies 2 punktą socialinis būstas skiriamas, jeigu turimas gyvenamas būstas nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų).
2020 m. kovo 2 d. Savivaldybės administracijoje gautą Pareiškėjos skundą dėl SĮ 2020 m. vasario 25 d. sprendimo Socialinių paslaugų skyrius persiuntė Savivaldybės įmonei nagrinėti. […]. SĮ direktorius, nepažeisdamas teisės aktuose nustatyto termino, 2020 m. kovo 18 d. raštu
Nr. 135-20/1361 […] Pareiškėjai atsakė į jos skunde keliamus klausimus, išaiškino socialinio būsto suteikimo tvarką. […]. Šiuo atveju, remiantis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, buvo vertinama, ar pareiškėja Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito būsto, kaip tai nustatyta Įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje.
2020 m. kovo 23 d. gautas Pareiškėjos atsakymas dėl nesutikimo su sprendimu, o 2020 m. kovo 27 d. gautas Pareiškėjos prašymas, atsižvelgiant į susiklosčiusią ekstremalią situaciją Lietuvoje dėl paskelbto karantino, taikyti išimtis, kadangi Pareiškėja kreipėsi į matininkus, tačiau dėl paskelbto karantino matininkų darbai negali būti atlikti. […].
Šioje vietoje pažymėtina, kad Įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata ir nenumatyta jokių išimčių – socialinis būstas nenuomojamas ne eilės tvarka asmenims, kurie turi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise kitą būstą. Skirtingai nuo to, pretenduojantis į socialinio būsto nuomą eilės tvarka asmuo gali turėti nuosavybes teise būstą, kuris, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų (Įstatymo 9 straipsnio l dalis). Todėl šiuo aspektu SĮ sprendimo motyvai, Komisijos nuomone, atitinka teisės aktų reikalavimus. […] šios situacijos galimas sprendimo būdas būtų Pareiškėjai įregistruoti turimo turto sunaikinimo – praradimo faktą. Tokiu atveju nekilnojamojo turto registro išraše matysis, kad būstas yra sunaikintas ir toks turtas neturės įtakos sprendimo priėmimui, ir Pareiškėja galės teikti prašymą dėl būsto išnuomojimo ne eilės tvarka. Apie tai Pareiškėja informuota 2020 m. kovo 31 d. raštu
Nr. 1.35-20/1513 (išsiųstas pasiūlymas pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija), 2020 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 1.35-20/1773 (kuriuo Pareiškėja informuota, jog ji turi teisę, atlikusi nuosavybės teise priklausančio turto kadastrinius matavimus, VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre patikslinti duomenis, įregistruojant turto sunaikinimo ar pažeidimo faktą). 2020 m. gegužės 6 d. SĮ darbuotojas el. paštu kreipėsi tarnybinės pagalbos į Anykščių rajono savivaldybę, prašydamas pateikti informaciją apie Pareiškėjos nuosavybės teise turimo gyvenamojo pastato, esančio Anykščių r. sav., […] būklę. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad SĮ deda pastangas, siekdama išspręsti socialinio būsto Pareiškėjai suteikimo klausimą. […].
2. Dėl Socialinių paslaugų skyriaus veiksmų:
Pabrėžtina, kad Pareiškėja, nesutikdama su SĮ […] sprendimu […], 2020 m. kovo 2 d. pateikė skundą Savivaldybės administracijos direktoriui (2020 m. kovo 4 d. papildomai pateikė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Anykščių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2020 m. kovo 3 d. pažymą Nr. 9.4-5-232), prašydama įvertinti, ar pagrįstai jai nebuvo suteiktas socialinis būstas ne eilės tvarka.
Atsakydama į Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. raštą, Socialinių paslaugų skyriaus vedėja 2020 m. balandžio 23 d. rašte Nr. A121-8386/20(2.1.19-SOP) nurodė, kad Pareiškėjos 2020 m. kovo 2 d. skundą perdavė nagrinėti SĮ, vadovaudamasi Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 40-521 „Dėl Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyriaus ir Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ socialinio būsto nuomos ir administravimo funkcijų tvarkos aprašo tvirtinimo“ (pažymėtina, kad šis Aprašas neteko galios Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 30-1168/18(2.1.1E-TD2) pagrindu), kurio pagrindu SĮ nuo 2016 m. sausio 8 d. vykdo visas su socialiniu būstu susijusias funkcijas.
Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 10 d. įsakymu
Nr. 30-1168/18(2.1.IE-TD2) patvirtintas Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus ir Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ socialinio ir Savivaldybės būsto nuomos ir administravimo funkcijų aprašas (toliau – Administravimo funkcijų aprašas). Administravimo funkcijų aprašas numato Socialinės paramos skyriaus (po 2019 m. rugsėjo 10 d. Savivaldybės struktūros pasikeitimo — Socialinių paslaugų skyrius) ir SĮ funkcijas nuomojant ir administruojant socialinį būstą ir Savivaldybės būstą, o iš Aprašo turinio matyti, kad dauguma socialinio būsto procedūrinių klausimų yra priskirti SĮ kompetencijai. Administravimo funkcijų aprašo 7.1–7.42 papunkčiuose detalizuotos SĮ vykdomos socialinio ir Savivaldybės būsto nuomos ir administravimo funkcijos, tame tarpe 7.8 papunktyje nustatyta, kad SĮ pagal kompetenciją nagrinėja piliečių prašymus socialinio būsto nuomos klausiniais.
Administravimo funkcijų aprašo 6.1–6.3 papunkčiuose nustatyta, kad Socialinių paslaugų skyrius (pavadinimas po 2019 m. rugsėjo 10 d. Savivaldybės struktūros pasikeitimo) priima ir nagrinėja piliečių skundus ir pagal kompetenciją rengia į juos atsakymus.
Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 40-171/19 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus nuostatų tvirtinimo“ patvirtintų Savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus nuostatų 9.22 papunktyje nustatyta, kad Socialinių paslaugų skyrius, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, pasiūlymus ir skundus dėl socialinės paramos ar socialinių paslaugų teikimo bei teikia į juos atsakymus.
Pagal dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ duomenis matyti, kad Savivaldybės administracijoje gautas skundas užregistruotas 2020 m. kovo 2 d. ir perduotas Socialinių paslaugų skyriui, o šio skyriaus vedėja minėtąjį skundą tą pačią dieną perdavė nagrinėti SĮ.
Atsižvelgiant į anksčiau aptartų teisės aktų nuostatas, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi (nustatančia, jog draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami), darytina išvada, kad Socialinių paslaugų skyriaus vedėja 2020 m. kovo 2 d. Pareiškėjos skundą, adresuotą Savivaldybės administracijos direktoriui dėl SĮ 2020 m. vasario 25 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, persiųsdama nagrinėti SĮ, nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Tačiau, įvertinus Socialinių paslaugų skyriaus nuostatuose ir Administravimo funkcijų apraše nurodytas funkcijas ir įgaliojimus, Komisijos nuomone, reikalingas teisinio reguliavimo patikslinimas, detalizuojant Socialinių paslaugų skyriaus funkcijas ir kompetenciją, santykyje su SĮ atliekamomis funkcijomis. Taigi, siūlytina patikslinti Administravimo funkcijų aprašo 6 punktą, papildant nuostata, kad Socialinių paslaugų skyrius nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl SĮ priimtų sprendimų ar veiksmų (neveikimo), taip pat papildant Nuostatų 9.22 punktą nuostata, jog Skyrius nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl Skyriui pavaldžių įstaigų ir įmonių priimtų sprendimų ar veiksmų (neveikimo), taip pat papildant nuostata, kad Skyrius koordinuoja ir kontroliuoja Skyriui pavaldžių įstaigų ir įmonių veiklą Skyriaus kompetencijos klausimais. […].
Komisijos siūlymai
Atsižvelgdami į visas nurodytas aplinkybes, Administracijos direktoriui siūlome:
1. Pavesti SĮ per 5 darbo dienas informuoti Pareiškėją apie galimybę gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją neįgaliesiems, pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gegužės 6 d. sprendime Nr. 1-513 „Dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos skyrimo likusiems be tėvų globos asmenims ir neįgaliesiems“ nustatytas sąlygas, suteikti visapusišką konsultacinę pagalbą, o apie rezultatus informuoti Savivaldybės administracijos direktorių arba Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją Danutą Narbut;
2. Įspėti SĮ ateityje, gavus asmenų prašymus dėl socialinio būsto nuomos eilės ar ne eilės tvarka, atlikti savalaikį ir sisteminį dokumentų įvertinimą prieš priimant konkrečius sprendimus dėl asmenų ar šeimų įrašymo į atitinkamus sąrašus;
3. Įpareigoti Socialinių paslaugų skyrių per l mėnesį teisės aktų nustatyta tvarka:
3.1. parengti Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 30-1168/18(2.1.1E-TD2) patvirtinto Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus ir Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ socialinio ir Savivaldybės būsto nuomos ir administravimo funkcijų aprašo pakeitimo projektą, Aprašo 6 punkte nustatant, kad Socialinių paslaugų skyrius nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl SĮ priimtų sprendimų ar veiksmų (neveikimo);
3.2. parengti Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 31 d. įsakymu
Nr. 40-171/19 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus nuostatų tvirtinimo“ patvirtintų Savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus nuostatų pakeitimo projektą (jį suderinant su Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriumi), 9.22 punktą papildant nuostata, kad Skyrius nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl Skyriui pavaldžių įstaigų ir įmonių priimtų sprendimų ar veiksmų (neveikimo), taip pat papildant nuostata, kad Skyrius koordinuoja ir kontroliuoja Skyriui pavaldžių įstaigų ir įmonių veiklą Skyriaus kompetencijos klausimais;
4. Įspėti Socialinių paslaugų skyriaus vedėją Nadeždą Buinickienę, kad, gavus fizinių ar juridinių asmenų skundą dėl pavaldžių įstaigų ir įmonių priimtų sprendimų ar veiksmų (neveikimo), draudžiama persiųsti skundą nagrinėti tam viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami (Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostata);
5. Pavesti Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriui per 3 darbo dienas informuoti Seimo kontrolierių apie Komisijos atlikto tyrimo išvadas ir pateiktus pasiūlymus;
6. Gavus Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo išvadas, pavesti kompetentingiems subjektams imtis priemonių pateiktoms rekomendacijoms įgyvendinti.“
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
7. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai
7.1. Vietos savivaldos įstatyme reglamentuojama:
7.1.1. 6 straipsnis – „Savarankiškosios savivaldybių funkcijos yra: […] 15) paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka; […].“
7.1.2. 29 straipsnis – „1. Savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (jeigu ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir jeigu šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybės administracijos direktorius pavaldus savivaldybės tarybai, atskaitingas savivaldybės tarybai ir merui. 2. Savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas. Savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo ir atleidimo tvarka nustatyta šiame ir Valstybės tarnybos įstatymuose. […]. 8. Savivaldybės administracijos direktorius: 1) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; 2) tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams; 3) organizuoja savivaldybės administracijos darbą, […], atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje; […].“
7.2. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme (Įstatymas; aktuali redakcija, galiojanti nuo 2019-12-31) reglamentuojama:
7.2.1. 2 straipsnis – „10. Socialinis būstas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis. Pagal šiame įstatyme nustatytas sąlygas prie socialinio būsto nepriskiriami bendrabučiai, nakvynės namai, tarnybinės gyvenamosios patalpos, socialinių paslaugų įstaigos gyvenamosios patalpos, savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis. […].“
7.2.2. 3 straipsnis – „Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama vadovaujantis šiais principais: 1) lygiateisiškumo. Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama užtikrinant asmenų ir šeimų lygybę; 2) socialinio teisingumo. Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens ir šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius; 3) pasirinkimo. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas remiasi teise asmenims ir šeimoms rinktis vieną iš kelių paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formų; 4) veiksmingumo ir efektyvumo. Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama siekiant didinti asmenų ir šeimų, pagal šį įstatymą turinčių teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, motyvaciją integruotis į darbo rinką ir racionaliai naudoti turimus išteklius.“
7.2.3. 4 straipsnis – „5. Savivaldybės administracija: 1) nustato, ar asmenys ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti; 2) ne vėliau kaip likus mėnesiui iki einamųjų metų gegužės 1 dienos raštu informuoja paramą būstui išsinuomoti ir išperkamąją būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją gaunančius asmenis ir šeimas apie prievolę Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas); 3) organizuoja ir vykdo savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimą; 4) siekdama nustatyti asmens ar šeimos teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl informacijos apie asmens (jo šeimos), kuris kreipiasi dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, asmens (jo šeimos), įrašyto (įrašytos) į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, asmens ar šeimos, kurie naudojasi parama būstui išsinuomoti, taip pat asmens ar šeimos, gaunančių išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, pateiktas turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijas; 5) priimdama sprendimą asmenį ar šeimą įrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, raštu informuoja apie galimybę pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija ir jos teikimo sąlygas; 6) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.“
7.2.4. 9 straipsnis – „1. Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šioje dalyje nurodytus reikalavimus: 1) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas; deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių; 2) neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma. […].“
7.2.5. 16 straipsnis – „1. Asmenys ir šeimos, atitinkantys šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, taip pat asmenys ir šeimos, pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį turintys teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą, šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka savivaldybės administracijai pateikę prašymą, įrašomi į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą pagal prašymo užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką. Šis sąrašas tvarkomas savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka. Asmenys ir šeimos, įrašyti į šioje dalyje nurodytą sąrašą, skirstomi į šias grupes: […] 4) neįgaliųjų, asmenų, sergančių lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, ir šeimų, kuriose yra tokių asmenų; […] 8. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinis būstas gali būti išnuomojamas ir neįrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą asmenims bei šeimoms, jeigu šie asmenys ir šeimos Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito būsto: 1) netekusiems Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise turėto būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar dėl kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių; šiuo atveju į savivaldybės administraciją asmuo ar šeima šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka privalo kreiptis ne vėliau kaip per vienus metus nuo nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos; 2) asmenims, kuriems yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis; […].“
7.3. Viešojo administravimo įstatyme reglamentuojama:
7.3.1. 3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 5) tarnybinės pagalbos. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektai, rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą; […].“
7.3.2. 37 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektas gali prašyti kito viešojo administravimo subjekto tarnybinės pagalbos prašymui nagrinėti ar administracinės procedūros sprendimui priimti: 1) jeigu reikia informacijos, kurios jis pats neturi; 2) jeigu
reikalingi dokumentai, kuriuos turi tik viešojo administravimo subjektas, į kurį kreipiamasi; 3) kitais būtinais atvejais.“
Tyrimui reikšminga teismų praktika
8. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai:
2004-12-13 nutarimas:
„Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Savivaldybių savarankiškumas ir veiklos laisvė pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją – konstituciniai principai (Konstitucinio Teismo 2002-12-24 nutarimas). Konstitucijos nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, vertintina kaip šių vietos bendruomenių dalyvavimo valdant šias teritorijas garantija (Konstitucinio Teismo 2001-06-28, 2002-12-24 nutarimai). Kartu pažymėtina, jog Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negalima atsieti nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos (Konstitucinio Teismo 2000-06-13, 2002-12-24 nutarimai).
Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiama galimybė savivaldybėms įgyvendinti savo kompetenciją, tiesiogiai įtvirtintą Konstitucijoje. Jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. […] Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos (Konstitucinio Teismo 2002-12-24 nutarimas).“
9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau vadinama – LVAT) praktika:
9.1. 2014-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-610-14 – „[…] viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad Viešojo administravimo įstatymo, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys […]“;
9.2. 2018-02-26 nutartis administracinėje byloje Nr. P-5-50-502/2018 – „Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, o plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas. Tokios institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, privalo veikti tik taip, kaip numato teisės aktai, priešingu atveju būtų pažeistas viešojo administravimo subjektui taikytinas bendrojo draudimo principas – veikti taip, kaip nėra leidžiama. […]“;
9.3. 2013-12-27 nutartyje konstatuota: „Teisėjų kolegija […] pastebi, jog valdžios institucijų sistema yra sukurta taip, kad kiekviena institucija turi jos paskirtį atitinkančias priskirtas funkcijas, kompetenciją, kurių privalo laikytis. Pagal VAĮ viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų (3 straipsnio 1, 4 punktai). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-906/2009, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010).“
Tyrimo išvados
10. Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, į teisinį reglamentavimą, pažymėtina:
10.1. Pareiškėja skundžiasi dėl socialinio būsto nesuteikimo ne eilės tvarka, teisės aktų reikalavimų nesilaikymo;
10.2. Savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; organizuoja savivaldybės administracijos darbą, tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių veiklos nuostatus, tvirtina savivaldybės administracijos metinius veiklos planus ir kitus strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą detalizuojančius dokumentus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje;
10.3. nagrinėjamu atveju:
– atkreiptinas dėmesys į tai, kad Savivaldybės administracijos direktorius 2020-04-19 įsakymu Nr. 40-186/20 sudarė komisiją Seimo kontrolierės 2020-04-09 rašte Nr. 4D-2020/2-400 nurodytoms aplinkybėms ištirti (pažymos 6.8 punktas); Seimo kontrolierei pateikta Komisijos išvada;
– pažymėtina, kad Komisija išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, susijusias su socialinio būsto ne eilės tvarka skyrimu / neskyrimu Pareiškėjai, Savivaldybės įmonės bei Savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus pareigūnų veiksmais sprendžiant minėtus klausimus, nagrinėjant Pareiškėjos skundus, aiškinant teisės aktų nuostatas.
Komisija nustatė, kad:
1) SĮ, nepatikrinusi Nekilnojamojo turto registre duomenų apie Pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį būstą), įrašė ją į Asmenų ir šeimų, pageidaujančių gauti būstą ne eilės tvarka sąrašą, pasiūlė apžiūrėti gyvenamąsias patalpas (Pareiškėja sutiko apsigyventi [pasiūlytose gyvenamosiose patalpose).
Komisijos vertinimu, tokie SĮ veiksmai ir sprendimai (iki sprendimo įrašyti į sąrašus gauti socialinį būstą ne eilės tvarka turėjo patikrinti, ar Pareiškėja neturi nuosavybės teise kito būsto) vertintini kritiškai (pažymos 6.8 punktas), nes tai galimai sudarė prielaidas ateityje priimti neteisingus sprendimus dėl socialinio būsto išnuomojimo.
Seimo kontrolierė pažymi, kad tokie netinkami SĮ veiksmai suteikė nepagrįstus lūkesčius Pareiškėjai dėl socialinio būsto ne eilės tvarka suteikimo, kas ir sukėlė šią konfliktinę situaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad socialinis būstas ne eilės tvarka Pareiškėjai nebuvo suteiktas paaiškėjus (SĮ vėliau patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis), kad ji nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą (namą). Duomenų apie gyvenamojo namo būklę (sunaikinimą) nebuvo pateikta;
2) Socialinių paslaugų skyriaus vedėja, gavusi Pareiškėjos skundą dėl SĮ priimto sprendimo nesuteikti socialinį būstą ne eilės tvarka, persiuntė jį nagrinėti SĮ, t. y. pavaldžiai įmonei, kurios veiksmai buvo skundžiami. Komisijos vertinimu, nebuvo laikomasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, draudžiama persiųsti nagrinėti skundą viešojo administravimo subjektui, administracijos padaliniui, pareigūnui, kurio veiksmai skundžiami.
LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad „Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu“.
Seimo kontrolierės nuomone, jeigu Savivaldybė būtų tinkamai (įvertinusi SĮ veiksmus, motyvuotai paaiškinusi situaciją, išaiškinusi teisės aktų nuostatas) išnagrinėjusi Pareiškėjos skundą, galimai būtų išvengta šios konfliktinės situacijos.
10.4. Komisija, atlikusi patikrinimą, pateikė siūlymus dėl SĮ ir Savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus veiklos tobulinimo, skundų ir prašymų nagrinėjimo tvarkos, teisės aktų tikslinimo (pažymos 6.8 punktas);
10.5. Pareiškėjai 2020-03-31 raštu išsiųstas pasiūlymas pasinaudoti būsto nuomos mokesčio daline kompensacija.
2020-04-23 raštu Savivaldybė Pareiškėją informavo, kad, atlikusi nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus, patikslintų duomenis Nekilnojamojo turto registre, įregistruojant turto sunaikinimo arba pažeidimo faktą. Pažymėtina, kad, esant tokiam įrašui Nekilnojamojo turto registre, Pareiškėja galės teikti prašymą dėl socialinio būsto nuomos ne eilės tvarka;
10.6. nustatyta, kad Pareiškėja nevisai tiksliai suprato ir aiškino Įstatymo nuostatas, t. y. sutapatino reikalavimus, kuriuos turi atitikti asmenys, norintys pasinaudoti teise į socialinio būsto nuomą, įrašyti bendroje eilėje ir asmenys, neįrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašus (ne eilės tvarka). Būtent asmenims ne eilės tvarka socialinis būstas išnuomojamas, jeigu jie neturi kito nuosavybės teise būsto (nusidėvėjimas tokiu atveju neturi reikšmės) bei atitinka kitus Įstatyme nurodytus kriterijus. Pažymėtina, kad Pareiškėja prašė suteikti socialinį būstą ne eilės tvarka.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad „savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma – socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma. Dėl to, nepriklausomai nuo įstatymo nuostatų redakcijų, t. y. jose įvairiu metu įtvirtintų sąvokų, gyvenamųjų patalpų nuomos, teikiamos Lietuvos piliečiams, reikalingiems valstybės paramos (iki tam tikro laiko būsto suteikimas asmenims buvo sprendžiamas tokio būsto (ne)turėjimu, o ne galimybe komerciniu pagrindu jį įsigyti), susijusios su teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimu, objektas – socialinis (nekomercinis) būstas. Visais atvejais toks būstas, kad ir kaip jis būtų įvardytas, suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K 7 110/2012).“
11. Apibendrinus pateiktas išvadas, konstatuotina: kadangi Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija, atsižvelgdama į Seimo kontrolierės tarpininkavimą, atliko Skunde nurodytų faktinių aplinkybių teisinį įvertinimą, pateikė išvadas dėl teisės aktų pažeidimų, Savivaldybės įmonės bei Savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus veiksmų sprendžiant socialinio būsto suteikimo klausimus, pateikė siūlymus dėl veiklos tobulinimo, teisės aktų tikslinimo; Pareiškėjai paaiškinta, kokiu atveju ji galės teikti prašymą dėl socialinio būsto suteikimo ne eilės tvarka, pasiūlyta pasinaudoti būsto nuomos mokesčio daline kompensacija, todėl, Seimo kontrolierės nuomone, situacija sprendžiama gera valia ir šiuo metu tik nuo Pareiškėjos priklauso, kaip greitai ji Nekilnojamojo turto registre įregistruos galimai pasikeitusius nekilnojamojo turto (namo) duomenis.
Vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi („Skundo tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės arba, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia, taip pat kitais šio įstatymo nustatytais atvejais“), Pareiškėjos skundo tyrimas nutrauktinas.
12. Atkreiptinas Pareiškėjos dėmesys į tai, kad:
12.1. vadovaujantis Įstatymo (pažymos 7.2 punktas) 16 straipsnio nuostatomis, socialinis būstas gali būti išnuomojamas ir neįrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą (ne eilės tvarka, kaip Pareiškėja pageidauja) asmenims, jeigu šie asmenys Lietuvos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito būsto;
12.2. LVAT suformuota praktika: „[…] visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, o plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas. Tokios institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, privalo veikti tik taip, kaip numato teisės aktai, priešingu atveju būtų pažeistas viešojo administravimo subjektui taikytinas bendrojo draudimo principas – veikti taip, kaip nėra leidžiama“;
12.3. vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2009 m. vasario 2 d., Nr. 3K-3-25/2009, 2009 m. birželio 8 d., Nr. 3K-3-252/2009):
„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai, konkrečiai civiliniame procese – CPK 5 straipsnio 1 dalis. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje numatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Be to, pagal šią teisės normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymų nustatyta tvarka. Šia blanketine teisės norma įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę suinteresuotų asmenų teisę kreiptis į teismą reglamentuoti ir kitais įstatymais (CPK 1 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami.“
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS
13. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia
X skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) tyrimą nutraukti.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS
14. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduoja informuoti, kada ir kokių imtasi priemonių Komisijos siūlymams įgyvendinti; ar vykdoma įgyvendinimo kontrolė.
Prašytume apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus Seimo kontrolierę ir Pareiškėją informuoti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Milda Vainiutė