PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Dokumento numeris | 4D-2020/2-157 |
---|---|
Data | 2020-02-12 |
Kategorija | Seimo Kontrolierių Pažyma |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ |
Kontrolierius | Milda Vainiutė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje gautas X skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau vadinama ir – Savivaldybė) pareigūnų veiksmų (neveikimo), teisės aktų nustatyta tvarka nepateikus jam informacijos (toliau vadinama – Skundas).
2. Pareiškėjas Skunde pateikia toliau nurodytą informaciją:
2.1. „Pareiškėjas gavo 2020-02-06 Savivaldybės pareigūnų raštą […], kuriuo iš esmės atsisakoma pateikti įrodymus, kad Savivaldybės darbuotojui [pavardė žinoma – rengėjo past.] buvo pareikštas įspėjimas už neteisėtą veiklą vykdant pareigas Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigoje.“
2.2. „Taip pat buvo atsisakyta sudaryti sąlygas tinkamai gauti prašomą informaciją ir tinkamai susipažinti su Savivaldybėje atlikto tyrimo eiga ir rezultatais.“
3. Pareiškėjas prašo: „ginti Pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, pripažinti Skundą pagrįstu; išreikalauti iš Savivaldybės visus su skundu susijusius įrodymus.“
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
4. Pareiškėjas 2020-01-09 pateikė Savivaldybei prašymą sudaryti galimybę susipažinti su VšĮ Centro poliklinikos darbuotojo [pareigos ir pavardė žinoma – rengėjo past.] galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo dokumentais ir „pagrįsti atsisakymą inicijuoti ir atlikti antikorupcinį tyrimą dėl [pavardė žinoma] neteisėtų veiksmų“.
5. Savivaldybė 2020-02-06 raštu Pareiškėjui pateikė atsakymą:
„Kaip jau buvote informuotas Savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 6 d. raštu
Nr. A51-1067/20(3.3.2.4E-AD24) „Dėl Jūsų 2019-12-05 prašymo“, Savivaldybės administracijoje buvo atliktas [pavardė žinoma] galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimas, parengta tyrimo išvada, darbuotojas įspėtas (žodžiu), jam vienerius metus taikomi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme numatyti apribojimai. Nepasikeitus faktinėms aplinkybėms ir nesant informacijos apie naujus galimus darbo pareigų pažeidimus, pakartotiniam tyrimui atlikti nėra teisinio pagrindo.
Taip pat pranešame, kad savo prašyme susipažinti su VšĮ Centro poliklinikos [pareigos ir pavardė žinoma] galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo dokumentais nenurodėte nei teisėto duomenų tvarkymo pagrindo (teisės akto nuostatos, kurioje Jums nustatyta teisė kreiptis ir gauti atitinkamą informaciją iš Savivaldybės), nei šių duomenų tvarkymo tikslo (kaip, kam bei kokia apimtimi tie duomenys bus panaudoti), todėl, vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB
6 straipsniu, galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo dokumentai Jums nebus pateikti.“
Pareiškėjui išaiškinta šio rašto apskundimo tvarka.
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
6. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai
6.1. Viešojo administravimo įstatyme (VAĮ) reglamentuojama:
6.1.1. 2 straipsnis – „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos: […] 14. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. […].“
6.1.2. 14 straipsnis – „1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė.“
6.1.3. 15 straipsnis – „Administracinės paslaugos: […] 5) įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims; […].“
6.2. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (ADTAĮ) 1 straipsnyje reglamentuojama: „1. Šio įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį. 2. Šis įstatymas nustato asmens duomenų tvarkymo ypatumus, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teisinį statusą ir įgaliojimus, žurnalistų etikos inspektoriaus įgaliojimus, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau kartu – priežiūros institucija, priežiūros institucijos) atliekamo asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų (toliau – pažeidimai) nagrinėjimo ir administracinių baudų skyrimo tvarką. 3. Šis įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais.“
6.3. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme (toliau vadinama – Teisės gauti informaciją įstatymas) reglamentuojama:
6.3.1. 2 straipsnis – „2. Šis įstatymas netaikomas: […] 4) dokumentams, kuriuos teikti riboja įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai, taip pat kai pareiškėjai turi pagrįsti dokumentų, kurių prašo, panaudojimo tikslą.“
6.3.2. 15 straipsnis – „1. Institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu: […] 7) pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais.“
6.3.3. 22 straipsnis – „Pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmą ar neveikimą, susijusį su šiame įstatyme nustatytos informacijos teikimu ir dokumentų teikimu pakartotiniam naudojimui, Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
6.4. Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau vadinama – Prašymų nagrinėjimo taisyklės) (2017-11-15 nutarimo Nr. 93 redakcija, galiojanti nuo 2017-11-23) nustatyta: „25. Prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per
20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų. […] 35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: 35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.4. į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. 36. Prašymą nagrinėjusi institucija, pati pastebėjusi ar gavusi pagrįstą asmens kreipimąsi dėl atsakyme esančių spausdinimo, skaičiavimo ar faktinių duomenų klaidų, ne vėliau kaip per
2 darbo dienas nuo klaidos paaiškėjimo arba asmens kreipimosi dienos jas ištaiso ir pateikia asmeniui ištaisytą atsakymą arba praneša jam, kodėl klaidos nebuvo taisomos. 37. Į skundus atsakoma laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos.
38. Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Persiunčiant prašymą ar skundą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ir informuojant apie tai asmenį ar jo atstovą, pranešime asmeniui nurodyti minėtos apskundimo tvarkos nereikia.“
6.5. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) 2016/679 2016 m. balandžio 27 d. dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas; BDAR) nustatyta:
6.5.1. 4 straipsnis – „Šiame reglamente: 1) asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar
kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius; […];11) duomenų subjekto sutikimas – bet koks laisva valia duotas, konkretus ir nedviprasmiškas tinkamai informuoto duomenų subjekto valios išreiškimas pareiškimu arba vienareikšmiais veiksmais kuriais jis sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys; […].“
6.5.2. 5 straipsnis – „1. Asmens duomenys turi būti: a) duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); […].“
6.5.3. 6 straipsnis – „1. Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas. Šios pastraipos f punktas netaikomas duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis. […]; 3. 1 dalies c ir e punktuose nurodytas duomenų tvarkymo pagrindas nustatomas: a) Sąjungos teisėje; arba
b) duomenų valdytojui taikomoje valstybės narės teisėje. Duomenų tvarkymo tikslas nustatomas tame teisiniame pagrinde arba, 1 dalies e punkte nurodyto duomenų tvarkymo atveju, yra būtinas, siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. Tame teisiniame pagrinde galėtų būti išdėstytos konkrečios nuostatos pagal šį reglamentą taikomų taisyklių pritaikymui, įskaitant bendrąsias sąlygas, reglamentuojančias duomenų valdytojo atliekamo duomenų tvarkymo teisėtumą, tvarkytinų duomenų rūšis, atitinkamus duomenų subjektus, subjektus, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti ir tikslus, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslo apribojimo principą, saugojimo laikotarpius ir duomenų tvarkymo operacijas bei duomenų tvarkymo procedūras, įskaitant priemones, kuriomis būtų
L 119/36 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2016 5 4 užtikrintas teisėtas ir sąžiningas duomenų tvarkymas, kaip antai tas, kurios skirtos kitiems specialiems IX skyriuje numatytiems duomenų tvarkymo atvejams. Sąjungos arba valstybės narės teisė atitinka viešojo intereso tikslą ir yra proporcinga teisėtam tikslui, kurio siekiama. 4. Kai duomenų tvarkymas kitu tikslu nei tas dėl kurio duomenys buvo surinkti, nėra grindžiamas duomenų subjekto sutikimu arba Sąjungos ar valstybės narės teise, kuri yra demokratinėje visuomenėje būtina ir proporcinga priemonė
23 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams apsaugoti, duomenų valdytojas siekdamas įsitikinti, ar duomenų tvarkymas kitu tikslu yra suderinamas su tikslu, dėl kurio iš pradžių asmens duomenys buvo surinkti, atsižvelgia, inter alia, į: a) visas sąsajas tarp tikslų, kuriais asmens duomenys buvo surinkti, ir numatomo tolesnio duomenų tvarkymo tikslų; b) aplinkybes, kuriomis asmens duomenys buvo surinkti, visų pirma susijusias su duomenų subjektų ir duomenų valdytojo tarpusavio santykiu; c) asmens duomenų pobūdį, visų pirma ar tvarkomi specialių kategorijų asmens duomenys pagal
9 straipsnį, ar tvarkomi asmens duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas pagal 10 straipsnį; d) numatomo tolesnio duomenų tvarkymo galimas pasekmes
duomenų subjektams; e) tinkamų apsaugos priemonių, kurios gali apimti šifravimą ar pseudonimų suteikimą, buvimą.“
Tyrimo išvados
7. Atsižvelgus į tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą, pažymėtina:
7.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-27 nutartyje konstatuota:
„Teisėjų kolegija […] pastebi, jog valdžios institucijų sistema yra sukurta taip, kad kiekviena institucija turi jos paskirtį atitinkančias priskirtas funkcijas, kompetenciją, kurių privalo laikytis. Pagal VAĮ viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų (3 straipsnio 1, 4 punktai). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-906/2009, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010)“;
7.2 būtinybę turėti visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vienodus ir atnaujintus asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus paskatino siekis užtikrinti vieną iš pagrindinių žmogaus teisių – teisę į asmens duomenų apsaugą, sudaryti sąlygas skaitmeninės ekonomikos plėtrai ir sustiprinti kovą su nusikalstamumu ir terorizmu. 2016-ųjų pavasarį Europos Parlamentas priėmė Reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau vadinama – Reglamentas (ES) 2016/679). Reglamentas (ES) 2016/679 yra tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktas. Jis Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, buvo pradėtas taikyti nuo 2018 m. gegužės 25 d. ;
7.3. nagrinėjamu atveju:
7.3.1. Pareiškėjas skundžiasi, kad Savivaldybė nepateikė prašomos informacijos (galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo dokumentų), todėl buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai;
7.3.2. Savivaldybė, gavusi Pareiškėjo prašymą suteikti informaciją (dokumentus) apie asmenį, kurio pavardė žinoma, vadovaudamasi VAĮ, Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis, nepažeisdama minėtuose teisės aktuose nustatytų terminų, pateikė Pareiškėjui atsakymą, kad atsisako pateikti prašomus duomenis. Savivaldybė motyvuotai nurodė atsisakymo suteikti informaciją priežastis – Pareiškėjas nenurodė teisėto duomenų tvarkymo pagrindo, duomenų tvarkymo tikslo. Tokios sąlygos tinkamam asmens duomenų tvarkymui numatytos Reglamente (ES) 2016/679 (pažymos 6.5 punktas).
Pažymėtina, kad asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu būdu.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Savivaldybė pateikė Pareiškėjui informaciją apie atlikto tyrimo rezultatus bei priimtus sprendimus.
Savivaldybė atsakyme tinkamai nurodė teisės aktus, kuriais vadovaujantis nuo 2018-05-25 yra tvarkomi asmens duomenys, išaiškino apskundimo tvarką.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-02-22 administracinėje byloje
Nr. A-1150-520/2016 (cituojama ir kitose bylose) yra konstatavęs:
„atsakovas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų“.
8. Apibendrinus pateiktas išvadas, konstatuotina, kad Savivaldybė pagrįstai, vadovaudamasi galiojančių teisės aktų nuostatomis, neteikė prašomos informacijos. Seimo kontrolierius Savivaldybės pareigūnų veiksmuose biurokratizmo nenustatė. Taigi, Pareiškėjo skundas atmestinas.
9. Atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys į tai, kad:
9.1. Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucija atsisako suteikti informaciją, jeigu pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais (dokumentams, kuriuos teikti riboja įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai). Pareiškėjas prašė suteikti informaciją apie kitą asmenį, taigi, tokio pobūdžio informacija teikiama / neteikiama vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą;
9.2. vadovaujantis Teisės gauti informaciją įstatymo, Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis, Pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmą arba neveikimą, susijusį su įstatyme nustatytos informacijos teikimu, Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Savivaldybė išaiškino Pareiškėjui jos sprendimo neteikti prašomos informacijos apskundimo tvarką.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS
10. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų atmesti.
Seimo kontrolierė Milda Vainiutė