PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĘ
Dokumento numeris | 4D-2019/2-1510 |
---|---|
Data | 2020-03-03 |
Kategorija | Seimo Kontrolierių Pažyma |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĘ |
Kontrolierius | Milda Vainiutė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2019-12-03 gavo X (toliau vadinama – Pareiškėja) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės (toliau vadinama ir – Savivaldybė) (įmonės „Vilniaus miesto būstas“) galimai netinkamų veiksmų (neveikimo), sprendžiant su Pareiškėjos ir kartu su ja gyvenančio sūnaus iškeldinimo iš Savivaldybės būsto (būsto nuomos sutarties nepratęsimo) susijusias problemas.
2. Pareiškėja skunde, be kitų aplinkybių, nurodo:
2.1. „Aš […] gyvenu […]. Gavau soc. būstą 2007 m. […]“ (šių ir kitų citatų kalba netaisyta).
2.2. „[…]. Vilniaus miesto būstas prašo atlaisvinti šį būstą žiemai. Mes dirbam visi aš ir du mano vaikai, gaunam minimumą. Pagal nustatytus dydžius mes viršijam limitų normas. […].“
2.3. „Pirmą pranešimą gavome 2016 m., kad turime atlaisvinti šį būstą, nes mūsų šeimos pajamos viršijo nustatytas normas. Bet mums parašant prašymą, kad mus pervestų iš soc. būsto į savivaldybės nuomojamą būstą. Mūsų šeima buvo iki šiol savivaldybės nuomojamame būste.“
2.4. „Esu našlė jau 6 metai, gyvenu su dviem sūnumis. Vienas sūnus turi neįgalumą, jo yra apribotos fizinės galimybės (sunkiai vaikšto). Neįgalumas skirtas nuo vaikystės.“
2.5. „[…]. Man jau 57 metai, jokių paskolų joks bankas man nesuteiks, kad galėčiau nusipirkti savo būstą. […].“
2.6. „[…]. Mokesčius moku laiku, neturiu jokių skolų už komunalines paslaugas, būsto nuomą. […]. Prašau atsižvelgti į mano situaciją, nes vėl gavom laišką dėl soc. būsto atlaisvinimo. […].“
3. Pareiškėja skunde Seimo kontrolierės prašo: „[…] peržiūrėti mano situaciją ir rasti galimybę leisti mums likti šiame būste“.
4. Kartu su skundu, be kita ko, pateikta:
4.1. Savivaldybės tarybos 2019-08-30 sprendimas „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ Nr. 1-190 (kopija), kuriame nurodyta:
„[…], Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Netenkinti asmenų prašymų dėl terminuotų vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutarčių sudarymo pagal priedą.
2. Įpareigoti Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“:
2.1. per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos raštišku pranešimu informuoti priede nurodytus asmenis apie Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarčių nutraukimą ir nuomojamų butų atlaisvinimą;
2.2. rengti ieškinius teismui dėl priede nurodytų asmenų ir jų šeimų iškeldinimo iš socialinių būstų nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, jeigu šie būstai iki Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ pranešime nurodyto termino nebus atlaisvinti geranoriškai.
3. Pavesti Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ direktoriui kontroliuoti, kaip vykdomas šis sprendimas.“
4.2. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019-09-10 raštas Nr. 1.35-19/4412, adresuotas Pareiškėjai (kopija), kuriame nurodyta:
4.2.1. „Išnagrinėję Jūsų Savivaldybės įmonėje „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – Įmonė) gautą prašymą dėl terminuotos vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo, kadangi pajamos ir/ar turtas pagal pateiktą Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją per 2018 metus viršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus dydžius, informuojame, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir atsižvelgdama į Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo pasitarimo Socialinių reikalų ir sveikatos departamento klausimais 2017-04-14 protokolą Nr. 28-195/17-(1.2.13-T1), Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2019-08-30 sprendimu Nr. 1-190 […] nutarė Jūsų prašymo netenkinti.“
4.2.2. „[…] prašome geranoriškai kreiptis į Įmonę dėl nuomos sutarties su Jumis nutraukimo ir iki 2019-11-30 atlaisvinti gyvenamąsias patalpas […]. […].“
4.2.3. „Iki pranešime nurodytos datos (2019-11-30) neperdavus patalpų Įmonei, Įmonės Teisės ir skolų administravimo skyrius kreipsis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl Jūsų (Jūsų šeimos) iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų […], nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. […].
4.2.4. „Šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, LT-01102 Vilnius) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka arba Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriams (Gedimino per. 56, LT-01110 Vilnius) Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka.“
„Pridedama: 1. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019-08-30 sprendimo Nr. 1-190 kopija, 2 lapai.“
4.3. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019-11-11 raštas Nr. 1.35-19/5495, adresuotas Pareiškėjai (kopija), kuriame nurodyta:
4.3.1. „2019-10-09 kreipėtės į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją […] su prašymu dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio socialinio būsto […]. […].“
4.3.2. „Turimais duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2019-08-30 sprendimu Nr. 1-1-190 […] nutarė netenkinti Jūsų prašymo sudaryti terminuotą vienų metų savivaldybės būsto […] nuomos sutartį. Šis sprendimas priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymas) redakcijos 20 straipsnio 5 dalies 2 punktu. Pagal šį punktą socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, jei Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto torto vertė ar pajamos, kurtos, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. Jūsų pajamos už 2018 m. 5743 Eur viršijo Įstatyme nustatytą leistiną pajamų dydį. Šitoje vietoje pastebėtina, kad ir šiuo metu galiojanti Įstatymo redakcija numato analogišką socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo pagrindą. Pagal šiuo metu Įstatymo galiojančią Įstatymo redakciją Jūsų pajamos 3456 Eųr viršija Įstatyme nustatytą leistiną pajamų dydį.“
4.3.3. „[…]. Apgailestaujame, tačiau teisinio pagrindo sudaryti su Jumis savivaldybės būsto nuomos sutartį rinkos kaina šiuo metu nėra. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pakartotinai raginame atlaisvinti socialinį būstą […]. Tuo atveju, jei neįvykdysite nurodyto reikalavimo, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipsis į teismą dėl Jūsų iškeldinimo.“
4.4. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019-11-13 raštas Nr. (8.6-45)SD-5554, adresuotas Savivaldybės administracijai ir Pareiškėjai (kopija), kuriame nurodyta:
4.4.1. „Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje 2019 m. lapkričio 8 d. gautas [Pareiškėjos] kreipimasis dėl būsto nuomos pratęsimo. […].“
4.4.2. „[…] [Pareiškėjos] prašymas persiunčiamas pagal kompetenciją nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Maloniai prašome išnagrinėti [Pareiškėjos] prašymą. Apie prašymo nagrinėjimo rezultatus ir priimtus sprendimus prašytume Pareiškėją informuoti raštu. […].“
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
5. Seimo kontrolierė, siekdama išsiaiškinti Pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydama pateikti paaiškinimus dėl skundo teiginių bei atsakyti į Seimo kontrolierės klausimus.
6. Iš Savivaldybės administracijos pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta:
6.1. „[…]. Savivaldybės būstas, esantis […] (toliau – Butas), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Butas [Pareiškėjai] išnuomotas 2007-10-22 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 1.39-N07/0576. Butas buvo išnuomotas [Pareiškėjos] keturių asmenų šeimai: ji, sutuoktinis […], sūnūs […] ir […].“
6.2. „Pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą, teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, jeigu jų Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) neviršija Įstatyme nustatytų dydžių. Pagal pateiktą Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2016 metus [Pareiškėjos] šeimos pajamos viršijo tuo metu galiojusios Įstatymo redakcijos nustatytą leistiną dydį su 25 procentų perviršiu, todėl 2017 07 24 su [Pareiškėja] buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuota nuomos sutartis Nr. 1.40-GT17/0143, galiojanti iki 2018-06-28. Pagal šią sutartį Butas išnuomotas [Pareiškėjai] ir jos sūnums […]. Pagal pateiktą Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2017 metus [Pareiškėjos] šeimos pajamos vėl viršijo leistiną pajamų dydį. 2018-09-17 su [Pareiškėja] buvo sudaryta dar viena Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuota nuomos sutartis Nr. 1.40 GT18/0272 vieniems metams (iki 2019-07-25). Pagal šią sutartį Butas išnuomotas [Pareiškėjai] ir jos sūnums […]. Taigi [Pareiškėjai] jau buvo suteikta galimybė per du metus susirasti sau tinkamą būstą, tačiau [Pareiškėja] 2019-06-13 vėl kreipėsi su prašymu pratęsti terminuotą Buto nuomos sutartį.“
6.3. „Atsakymo surašymo dieną Bute gyvenamąją vietą deklaruoja [Pareiškėja ir vienas iš jos sūnų]. [Kitas Pareiškėjos sūnus] 2019-12-16 deklaravo gyvenamąją vietą [Pareiškėjai] nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame […].“
6.4. „Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktą, sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas priskirtina išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2019-08-30 sprendimu Nr. 1-1-190 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ nutarė netenkinti [Pareiškėjos] prašymo sudaryti terminuotą vienų metų Buto nuomos sutartį. Kartu Vilniaus miesto savivaldybės taryba įpareigojo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ teikti ieškinį teismui dėl [Pareiškėjos] ir jos šeimos narių iškeldinimo, jei jie neatlaisvins Buto nustatytu terminu. Šis sprendimas priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusios Įstatymo redakcijos 20 straipsnio 5 dalies 2 punktu. Pagal šį punktą, socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, jei Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. [Pareiškėjos] šeimos pajamos už 2018 m. 5 743 Eur viršijo Įstatyme nustatytą leistiną pajamų dydį. Šioje vietoje pastebėtina, kad ir šiuo metu galiojanti Įstatymo redakcija numato analogišką socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo pagrindą.“
6.5. „[…]. [Pareiškėjos] šeimos pajamos per 2018 m. sudarė 17 333 Eur, kas ne tik viršija Įstatyme numatytą dydį, tačiau ir vertinant socialinės paramos tikslų kontekste negali būti laikoma nepakankamomis pasirūpinti gyvenamosiomis patalpomis savo lėšomis. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, jog socialinio būsto pasiūla yra gerokai mažesnė negu tokio būsto paklausa, t. y. asmenys, turintys teisę socialinio būsto nuomai, privalo laukti eilėje būstui išsinuomoti, taigi turintys pakankamas pajamas savarankiškai pasirūpinti savo gyvenamąja vieta asmenys apsunkina socialinio būsto gavimą asmenims, kuriems jo iš tikrųjų reikia.“
6.6. „Vilniaus miesto savivaldybės tarybai 2019-08-30 sprendimui Nr. 1-1-190 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ priimti buvo pateikta visa turima medžiaga, susijusi su [Pareiškėjos] prašymu pratęsti terminuotą Buto nuomos sutartį, jos šeimos pajamoms už 2018 m. 5 743 Eur viršijant Įstatyme nustatytą leistiną pajamų dydį. Kartu buvo pateikta informacija, kad [Pareiškėjos sūnui] iki 2056-06-14 yra nustatytas 55 procentų darbingumo lygis bei pateikta Darbingumo lygio pažyma Nr. 0897343. Taigi aplinkybė, kad [Pareiškėjos sūnus] yra iš dalies darbingas, buvo įvertinta. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 7 punktą, neįgaliuoju asmeniu Įstatymo taikymo kontekste yra laikomas asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 procentų ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.“
6.6. „[Pareiškėja] SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ 2019-05-13 raštu Nr. 1.35-19/2349 buvo informuota, kad Buto nuomos sutarties terminas baigiasi 2019-07-25. Kartu rašte buvo nurodyti dokumentai, kuriuos [Pareiškėjos] šeima turi pateikti, jei nori šią sutartį pratęsti. [Pareiškėja] šiuo raštu taip pat įspėta, kad Buto nuomos sutarčiai pasibaigus, ji kartu su šeimos nariais privalės atlaisvinti Butą, priešingu atveju bus iškeldinti.“
6.7. „Apie priimtą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019-08-30 sprendimą Nr. 1-1-190 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ [Pareiškėja] informuota SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ 2019-09-10 raštu Nr. 1.35/19-4412. Šiuo raštu [Pareiškėjos] taip pat buvo prašyta atlaisvinti Butą iki 2019-11-30. Šio reikalavimo [Pareiškėjos] šeima neįvykdė. […].“
6.8. „Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos persiųstas [Pareiškėjos] 2019-11-08 kreipimasis Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje gautas 2019-11-13 (registracijos Nr. A50-33714/19). Šį kreipimąsi buvo pavesta nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriui bei SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ Teisės ir skolų administravimo skyriaus bei Būsto administravimo skyriaus specialistams. [Pareiškėjos] 2019-11-08 kreipimasis 2019-12-18 buvo svarstomas pasitarime pas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją Danutą Narbut. Pasitarimo metu […] nutarta [Pareiškėjos] prašymo netenkinti ir pavesta SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019-08-30 sprendimą Nr. 1-1-190 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“. Atsižvelgdama į tai, kas buvo nurodyta, SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl [Pareiškėjos] ir jos šeimos narių iškeldinimo iš Buto (civilinė byla Nr. <…>). Atsižvelgiant į tai, kad [Pareiškėjos] 2019-11-08 kreipimasis buvo teikiamas svarstyti pasitarime pas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją Danutą Narbut, [Pareiškėjai] 2019-12-12 pateiktas tarpinis atsakymas Nr. A51-119812/19(3.3.12.1-AD24). Šiuo atsakymu [Pareiškėja] informuota apie numatomą jos kreipimosi svarstymą bei apie tai, kad apie priimtą sprendimą bus informuota papildomai. 2019-12-31 [Pareiškėjai] pateiktas atsakymas Nr. A51-124238/1993.3.12.1-AD24), kuriuo ji informuota, kad tenkinti jos prašymą nėra teisinio pagrindo. Kartu [Pareiškėja] paraginta geranoriškai atlaisvinti Butą.“
6.9. „2019-10-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje gautas [Pareiškėjos] prašymas (registracijos Nr. A50-29046/19) leisti gyventi Bute, nepaisant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019-08-30 sprendimo Nr. 1-1-190 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tarp jų ir Butą, rengti atsakymą į šį prašymą pavesta SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“. Remiantis šio atsakymo 1 ir 2 punktuose nurodytomis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, [Pareiškėjai] 2019-11-11 pateiktas atsakymas Nr. 1.35-19/5495, kad jos prašymą tenkinti nėra teisinio pagrindo.“
6.10. „[Pareiškėja] skolos už Buto nuomą neturi. Duomenimis, ar nėra skolų už suteiktas komunalines paslaugas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija šio atsakymo surašymo dieną nedisponuoja. [Pareiškėja] nėra pateikusi prašymo nutraukti Buto nuomos sutartį.“
6.11. „Vilniaus miesto socialinės paramos centro (toliau – Socialinės paramos centras) socialiniai darbuotojai Bute lankėsi 2020-01-27, vizito metu buvo bendrauta su [Pareiškėja]. Pokalbio metu išsiaiškinta, kad [Pareiškėja] nuo 2018-08-25 dirba UAB „A“, moters teigimu, jos darbo užmokestis yra apie 600-700 Eur/mėn., netekto darbingumo lygis nėra nustatytas. X turi du pilnamečius sūnus: […]. [Vienas iš Pareiškėjos sūnų], kaip jau buvo minėta aukščiau, savo gyvenamąją vietą deklaruoja adresu […], jis veda bendrą ūkį su kitu asmeniu. [Kitas Pareiškėjos sūnus] gyvena kartu su motina, jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, yra skirta ir mokama šalpos neįgalumo, našlaičių pensijos ir transporto išlaidų tikslinė kompensacija. [Su Pareiškėja kartu gyvenantis jos sūnus] šiuo metu dirba dvejose darbovietėse. [Pareiškėjos sūnaus] pajamos, pasak motinos, per mėnesį sudaro apie 700 Eur.“
6.12. „[Pareiškėjos] šeima į Vilniaus miesto socialinės paramos centrą dėl socialinės paramos paskutinį kartą kreipėsi 2009 metais, kai šeimai buvo skirta socialinė parama mokiniams 2009/2010 mokslo metams. Nei [Pareiškėja], nei jos pilnamečiai sūnūs, priėmus sprendimą dėl asmenų iškeldinimo iš Buto, į Socialinės paramos centro socialinius darbuotojus dėl socialinės pagalbos nesikreipė. Socialiniams darbuotojams pasiteiravus [Pareiškėjos], kodėl jų šeima nesikreipė į Socialinės paramos centrą dėl socialinės paramos nuo 2009 metų, teigė, kad nesikreipė, nes jos bei sūnų gaunamos pajamos viršijo nustatytas pajamų ribas socialinei paramai gauti. Socialinės paramos centro socialiniai darbuotojai [Pareiškėjai] suteikė informaciją apie Socialinės paramos centro teikiamas socialines paslaugas bei kitą socialinę paramą. [Pareiškėja] socialinių darbuotojų lankymosi metu jokios socialinės paramos nepageidavo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus pateiktais duomenimis, peržiūrėjus Socialinės paramos apskaitos informacinėje sistemoje „Parama“ bei Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje teikiamą informaciją, nustatyta, kad aukščiau nurodyti asmenys į Socialinių išmokų skyrių 2019 m. dėl piniginės socialinės paramos (išmokų) nesikreipė. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 4, 7, 15, 16, 24 straipsnių pakeitimo ir 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu Nr. XIII-882, duomenys apie [kartu su Pareiškėja gyvenančiam jos sūnui] Socialinių išmokų skyriuje paskirtą šalpos neįgalumo pensiją perduoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, kuri vykdo šios pensijos mokėjimą nuo 2019-01-01.“
6.13. „Dėl paslaugų neįgaliesiems asmuo turi kreiptis į savivaldybę, kad būtų nustatytas paslaugų poreikis. Žinant, kad [kartu su Pareiškėja gyvenančiam jos sūnui] yra nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, siūlytina pasinaudoti įvairią negalią atstovaujančių organizacijų, vykdančių Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus paslaugomis, kurių veiklų pobūdis yra gana platus ir manome, kad tai galėtų atitikti [kartu su Pareiškėja gyvenančio jos sūnaus] poreikius. [Kartu su Pareiškėja gyvenantis jos sūnus] gali kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyrių, pagal esamą [jo] negalios pobūdį nukreipsime į jam tinkančią organizaciją.“
6.14. „Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. <…> pagal SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ ieškinį dėl X [Pareiškėjos] šeimos narių iškeldinimo iš Buto. Tolimesni sprendimai, susiję su nagrinėjamu klausimu, priklausys nuo teismo sprendimo ar bylos eigoje naujai paaiškėjusių aplinkybių. […].“
6.15. SĮ Vilniaus miesto būstas 2019-06-27 rašte Nr. 1.35-19/3151, adresuotame Pareiškėjai (kopija), nurodyta:
„[…], informuojame, kad 2019-06-20 vykusiame Įmonės nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos posėdyje […] nutarta pavesta Įmonės Teisės ir skolų administravimo skyriui rengti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą. Apie priimtą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą būsite informuota papildomai. […].“
6.16. Pareiškėjos 2019-11-08 prašyme, adresuotame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (kopija), be kita ko, nurodyta:
6.16.1. „[…]. 2019 m. rugsėjo mėnesį vėl gavome pranešimą iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl patalpų atlaisvinimo. […] būste gyvename trise, aš ir mano du sūnūs. Vienam iš mano sūnų dar vaikystėje buvo diagnozuotas neįgalumas. […]. Neturiu jokių alternatyvų pasirinkti kitą gyvenamąją vietą. […].
6.16.2. „[…]. […] prašau: atsižvelgti į sunkią mano šeimos padėtį, į tai, kad be Valstybės paramos išgyventi mano šeimai yra neįmanoma, bei leisti mano šeimai likti gyventi savivaldybės nuomojamame būste. […].“
6.17. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Pasitarimo socialinių paslaugų skyriaus klausimais protokole (tiksli protokolo data ir numeris Seimo kontrolierei nėra žinoma) (kopija), be kita ko, nurodyta:
„[…]. 2. Svarstyta. Dėl [Pareiškėjos] prašymo nekeldinti iš socialinio būsto […]. […]. Nutarta. Pavesti SĮ Vilniaus miesto būstas vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą ir atsakyti Pareiškėjai dėl jos prašymo netenkinimo. […].“
6.18. Savivaldybės administracijos 2019-12-31 rašte Nr. A51-124238/19(3.3.12.1-AD24), adresuotame Pareiškėjai (kopija), nurodyta:
6.18.1. „[…] Vilniaus miesto savivaldybės administracija gavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos persiųstą Jūsų 2019-11-08 […].“
6.18.2. „Informuojame, kad minėtas Jūsų prašymas 2019-12-18 buvo svarstomas pasitarime pas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją Danuta Narbut. Pasitarimo metu nutarta Jūsų prašymo netenkinti.“
6.18.3. „Butas Jums išnuomotas 2007-10-22 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 1.39-N07/0576. Pagal pateiktą Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2016 metus Jūsų pajamos viršijo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatytą leistiną dydį su 25 procentų perviršiu, todėl 2017-07-24 su Jumis buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuota nuomos sutartis Nr. 1.40-GT17/0143, galiojanti iki 2018-06-28. 2018-09-17 su Jumis buvo sudaryta dar viena Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuota nuomos sutartis Nr. 1.40-GT18/0272 vieniems metams (iki 2019-07-25).“
6.18.4. „Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, jog viršijus Įstatyme numatytą leistiną dydį su 25 procentų perviršiu, Jums buvo suteikta galimybė per du metus susirasti sau tinkamą būstą. Be to, Jūsų pajamos už 2018 metus taip pat viršijo Įstatyme nustatytą dydį su 25 procentų leistinu perviršiu tiek pagal iki 2019-09-01 galiojusią Įstatymo redakciją, tiek pagal Įstatymo redakciją, įsigaliojusią nuo 2019-09-01.“
6.18.5. „Pažymime, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktą, sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas priskirtina išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2019-08-30 sprendimu Nr. 1-190 nusprendė netenkinti Jūsų prašymo dėl terminuotos vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo ir įpareigojo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos raštišku pranešimu informuoti Jus apie Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimą ir Buto atlaisvinimą, o taip pat kreiptis i teismą su ieškiniu dėl Jūsų iškeldinimo, jeigu Jūs jo neatlaisvinsite geranoriškai. Apie minėtą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą Jūs buvote informuota 2019-09-10 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ raštu Nr. 1.35-19/4413.“
6.18.6. „Papildomai informuojame, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašo, […], 45 punktu, jeigu asmens ar šeimos deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) po vienų metų nuo terminuotos vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo dienos viršija Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, Administratorius per vieną mėnesį nuo pajamų ir turto deklaracijos įvertinimo informuoja asmenis ir šeimas apie pareigą išsikelti iš patalpų. Asmenims ar šeimoms per tris mėnesius geranoriškai patalpų neatlaisvinus Administratorius inicijuoja iškeldinimą iš Savivaldybės būsto teismo tvarka.“
6.18.7. „Apgailestaujame, tačiau teisinio pagrindo sudaryti su Jumis savivaldybės būsto nuomos sutartį rinkos kaina šiuo metu nėra. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pakartotinai raginame atlaisvinti socialinį būstą […]. […].“
Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai
7. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai:
7.1. Įstatymai:
7.1.1. Konstitucijoje nustatyta:
52 straipsnis – „Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.“
7.1.2. Seimo kontrolierių įstatyme nustatyta:
12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. 2. Seimo kontrolieriai netiria […], savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos. […].“
17 straipsnio 1 dalis – „Seimo kontrolierius ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją, jeigu: […] 3) skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai; 4) skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas arba yra nagrinėjamas teisme; […].“
17 straipsnio 4 dalis – „Jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, skundo tyrimas nutraukiamas.“
7.1.3. Vietos savivaldos įstatyme nustatyta:
6 straipsnis – „Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos: […] 15) paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka; […]; 43) socialinės pašalpos ir kompensacijų, nustatytų Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, teikimas; […].“
16 straipsnio 2 dalis – „Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: […]; 26) sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose; […].“
7.1.4. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme (redakcijoje, galiojusioje nuo 2017-01-25 iki 2019-09-01) buvo nustatyta:
2 straipsnio 10 dalis – „Neįgalusis – asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 procentų ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.“
3 straipsnis – „Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama vadovaujantis šiais principais: […]; 2) socialinio teisingumo. Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens ir šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius; […].“
4 straipsnio 1 dalis – „Už paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti atsakingos: […]; 3) savivaldybių institucijos.
4 straipsnio 5 dalis – „Savivaldybės taryba: […]; 2) tvirtina socialinio būsto fondo plėtros programą arba socialinio būsto fondo plėtrą numato kituose savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose; 3) nustato savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarką; […].“
8 straipsnis – „Teisę į paramą būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus: […]; 2) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas. Deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas) 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių; […].“
11 straipsnio 1 dalis – „Teisę į paramą būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šių dydžių: […]; 2) dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 123 VRP dydžių ir turtas – 262 VRP dydžių; […].“
20 straipsnio 5 dalis – „Socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama: […]; 2) kai deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius; […].“
20 straipsnio 6 dalis – „Jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis vadovaudamasi savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto. Savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu.“
7.1.5. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nustatyta:
6 straipsnis – „Visos valstybės bei savivaldybių institucijos ir įstaigos teikia neįgaliesiems, jų šeimos nariams arba jų atstovams pagal įstatymą, specialistams, dirbantiems neįgaliųjų socialinės integracijos srityje, informaciją apie įgyvendinamas ir numatomas įgyvendinti neįgaliųjų socialinės integracijos programas, teikiamas paslaugas ir materialinę paramą. Visa informacija neįgaliesiems turi būti teikiama jiems prieinama forma.“
16 straipsnio 2 dalis – „Pagrindinės neįgaliųjų socialinę integraciją įgyvendinančios institucijos yra: […]; 4) savivaldybių institucijos. Jos rengia ir įgyvendina savivaldybės neįgaliųjų socialinės integracijos programas, atsako už neįgaliųjų specialiųjų poreikių tenkinimą teikiant bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, sąlygų neįgaliesiems integruotis į bendruomenę sudarymą, bendradarbiavimą su neįgaliųjų visuomeninėmis organizacijomis; […].“
7.1.6. Teismų įstatyme nustatyta:
1 straipsnio 1 dalis – „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.“
2 straipsnis – „Teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų.“
7.1.7. Viešojo administravimo įstatyme nustatyta:
8 straipsnio 2 dalis – „Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.“
7.2. Kiti teisės aktai:
Savivaldybės tarybos 2019-09-16 sprendimu Nr. 1-223 patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos apraše reglamentuojama:
4 punktas – „Apraše vartojamos sąvokos: […]; 4.5. Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ Apraše nurodoma kaip Savivaldybės, Savivaldybės būstų su bendrojo naudojimo patalpų dalimi ar socialinių būstų administratorė (toliau – Administratorius).“
45 punktas – „Jeigu asmens ar šeimos deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) po vienų metų nuo terminuotos vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo dienos viršija Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, Administratorius per vieną mėnesį nuo pajamų ir turto deklaracijos įvertinimo informuoja asmenis ir šeimas apie pareigą išsikelti iš patalpų. Asmenims ar šeimoms per tris mėnesius geranoriškai patalpų neatlaisvinus
Administratorius inicijuoja iškeldinimą iš Savivaldybės būsto teismo tvarka.“
56 punktas – „Pasibaigus gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai dėl Savivaldybės būsto su bendrojo naudojimo patalpų dalimi ir nesant pagrindo jos pratęsti arba ją nutraukus prieš terminą, nuomininkai ir jų šeimos nariai, atsisakę išsikelti iš patalpų, iškeldinami teismo tvarka.“
57 punktas – „Savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama, nutraukiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais.“
Tyrimui reikšminga teismų praktika
8. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika:
8.1. Konstitucinis Teismas 2015-05-26 nutarime, be kita ko, yra konstatavęs:
„[…]. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybė turi kurti tokią socialinio aprūpinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, o prireikus suteiktų asmeniui būtiną socialinę pagalbą (inter alia 2007-09-26, 2014-07-03 nutarimai). Aiškindamas Konstitucijos 21 straipsnio nuostatas, kuriomis įtvirtinta žmogaus orumo apsauga ir gynimas, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad orumas yra neatimama žmogaus, kaip didžiausios socialinės vertybės, savybė; kiekvienas visuomenės narys turi prigimtinį orumą; tai, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas su žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimu susijusius santykius, turi garantuoti deramą jų apsaugą, yra viena iš žmogaus orumo, kaip konstitucinės vertybės, užtikrinimo prielaidų (2004-12-29, 2009-09-02 nutarimai). Taigi Konstitucijos 52 straipsnyje įtvirtintos valstybės pareigos teikti socialinę paramą įstatymų nustatytais atvejais negalima aiškinti atsietai inter alia nuo Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintos valstybės priedermės saugoti ir ginti žmogaus orumą. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintas žmogaus orumo, kaip ypatingos konstitucinės vertybės, apsaugos ir gynimo imperatyvas ir valstybės socialinė orientacija lemia valstybės pareigą, atsižvelgiant į valstybės ir visuomenės išgales, padėti būsto neturintiems asmenims, kurie negali juo apsirūpinti iš darbo ir (ar) kitokių pajamų, apsirūpinti bent minimalius socialiai priimtinus jų poreikius atitinkančiu būstu. […]“
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga (inter alia 2002 m. lapkričio 25 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2014 m. liepos 3 d. nutarimai); socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti gauti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (inter alia 2009 m. rugsėjo 2 d., 2014 m. liepos 3 d. nutarimai); abipusės asmens ir visuomenės atsakomybės pripažinimas yra svarbus užtikrinant socialinę darną, laiduojant asmens laisvę ir galimybę apsisaugoti nuo sunkumų, kurių žmogus vienas nepajėgtų įveikti (inter alia 1997 m. kovo 12 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai). Taigi pagal Konstituciją įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti tokius socialinės paramos teikimo pagrindus ir sąlygas, socialinės paramos rūšis ir dydžius, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pagal išgales stengtis pirmiausia pačiam pasirūpinti savo ir savo šeimos gerove, prisidėti prie visos visuomenės gerovės (2013 m. vasario 7 d. nutarimas). […].“
8.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999-12-21 nutarime, be kita ko, yra konstatavęs:
„[…] pagal Konstituciją teismai – savarankiška ir nepriklausoma valdžia. Ši konstitucinė nuostata reiškia, kad teisėjas neprivalo jokiai valstybės institucijai ar pareigūnams pasiaiškinti dėl savo nagrinėjamų bylų, […]. Teisėjo sprendimus proceso įstatymuose nustatyta tvarka gali peržiūrėti ir pakeisti ar panaikinti tik aukštesnės pakopos teismas. […].“
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika
Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-01-17 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-110/2012), be kita ko, nurodyta:
„[…]. Taigi savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma – socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma. […]. Visais atvejais toks būstas, kad ir kaip jis būtų įvardytas, suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis. […].“
10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-08-07 nutartyje (administracinė byla Nr. AS146-423/08), be kita ko, nurodyta:
„[…]. […] Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, 2 dalyje nurodyta, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka. Viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame administraciniame akte įrašyta bendro pobūdžio nuoroda į atitinkamą įstatymą, kuriame nustatyta sprendimo apskundimo tvarka, nelaikytina tinkamu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų vykdymu. Įstatymo reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas. […].“
Tyrimo išvados
11. Seimo kontrolierė gavo Pareiškėjos skundą dėl Savivaldybės pareigūnų galimai netinkamų veiksmų (neveikimo), sprendžiant su Pareiškėjos ir kartu su ja gyvenančio sūnaus iškeldinimo iš Savivaldybės būsto (būsto nuomos sutarties nepratęsimo) susijusias problemas.
Dėl Pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių Seimo kontrolierė kreipėsi į Savivaldybės administraciją.
12. Konstitucijos 52 straipsnyje reglamentuojama, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.
Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 15 punkte kaip viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra įtvirtinta paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2017-01-25 iki 2019-09-01, 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintomis nuostatomis, už paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti yra atsakingos savivaldybių institucijos. To paties teisės akto 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte kaip vienas iš pagrindinių principų, kuriais turi būti vadovaujamasi teikiant paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, buvo įtvirtintas socialinio teisingumo principas, reiškiantis, kad parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens ir šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius. Vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintomis nuostatomis, teisę į paramą būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, vienas jų – kad deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršytų šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių. Atitinkamai, socialinio būsto nuomos sutartis gali būti nutraukiama, kai deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius (pažymos 7.1.4 punktas).
Pareiškėjos skundo tyrimo atveju aktualios ir Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos apraše (toliau vadinama – Aprašas) įtvirtintos nuostatos (pažymos 7.2.2 punktas). Aprašo 45 punkte numatyta, kad jeigu asmens ar šeimos deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) po vienų metų nuo terminuotos vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo dienos viršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ per vieną mėnesį nuo pajamų ir turto deklaracijos įvertinimo turi informuoti asmenis (šeimas) apie pareigą išsikelti iš patalpų. Asmenims ar šeimoms per tris mėnesius geranoriškai patalpų neatlaisvinus, inicijuojamas iškeldinimas iš Savivaldybės būsto teismo tvarka. Atitinkamai, Aprašo 56 punkte reglamentuojama, kad pasibaigus gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai dėl Savivaldybės būsto ir nesant pagrindo jos pratęsti arba ją nutraukus prieš terminą, nuomininkai ir jų šeimos nariai, atsisakę išsikelti iš patalpų, iškeldinami teismo tvarka. Savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama, nutraukiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais (Aprašo 57 punktas).
Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs: „[…] valstybė turi kurti tokią socialinio aprūpinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, o prireikus suteiktų asmeniui būtiną socialinę pagalbą“, tačiau „[…] socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti gauti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija“ (pažymos 8.1 punktas). Atitinkamai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad „[…] savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma – socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma“, ir kad „visais atvejais toks būstas, […], suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, […]“ (pažymos 9 punktas).
13. Iš tyrimo metu Seimo kontrolierei pateiktos informacijos (dokumentų) nustatyta:
13.1. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis butas kaip socialinis būstas 2007-10-22 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 1.39-N07/0576 buvo išnuomotas Pareiškėjos keturių asmenų šeimai (pažymos 6.1 punktas);
13.2. remiantis tyrimo metu Seimo kontrolierei pateikta informacija, pagal pateiktą Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2016 metus, Pareiškėjos šeimos pajamos viršijo tuo metu galiojusios Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo redakcijos nustatytą leistiną dydį su 25 procentų perviršiu. Atsižvelgiant į tai, bei atkreipiant dėmesį į Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2017-01-25 iki 2019-09-01, 20 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas nuostatas (pažymos 7.1.4 punktas), 2017-07-24 su Pareiškėja buvo sudaryta būsto terminuota nuomos sutartis Nr. 1.40-GT17/0143, galiojusi iki 2018-06-28. Pagal šią sutartį butas išnuomotas Pareiškėjai ir jos sūnums kaip savivaldybės būstas (pažymos 6.2 punktas);
13.3. remiantis tyrimo metu Seimo kontrolierei pateikta informacija, pagal pateiktą Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2017 metus, Pareiškėjos šeimos pajamos taip pat viršijo tuo metu galiojusios Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo redakcijos nustatytą leistiną dydį. Atsižvelgiant į tai, 2018-09-17 su Pareiškėja buvo sudaryta dar viena būsto terminuota nuomos sutartis Nr. 1.40-GT18/0272, galiojusi iki 2019-07-25. Pagal šią sutartį butas išnuomotas Pareiškėjos šeimai kaip savivaldybės būstas. Savivaldybės administracijos teigimu, Pareiškėjai per du metus (kol butas jai buvo nuomojamas kaip savivaldybės būstas) buvo suteikta galimybė susirasti sau tinkamą kitą būstą (pažymos 6.2 punktas);
13.4. SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ 2019-05-13 raštu Nr. 1.35-19/2349 informavo Pareiškėją apie tai, kad buto nuomos sutarties terminas baigiasi 2019-07-25, kartu rašte nurodė dokumentus, kuriuos Pareiškėjos šeima turi pateikti, jei nori šią sutartį pratęsti. Pareiškėja šiuo raštu taip pat įspėta, kad pasibaigus buto nuomos sutarčiai, Pareiškėjos šeima turės atlaisvinti butą, priešingu atveju, bus iškeldinta (pažymos 6.6 punktas);
13.4. Pareiškėja 2019-06-13 kreipėsi į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su prašymu pratęsti terminuotą buto nuomos sutartį. Atsižvelgiant į tai, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019-06-27 raštu Nr. 1.35-19/3151 pateikė Pareiškėjai tarpinį atsakymą, informuodama, kad 2019-06-20 vykusiame Įmonės nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos posėdyje buvo nutarta pavesta atsakingiems darbuotojams parengti Savivaldybės tarybos sprendimo dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų savivaldybės būsto nuomos sutartis projektą, ir kad apie priimtą Savivaldybės tarybos sprendimą Pareiškėja bus informuota papildomai (pažymos 6.15 punktas);
13.5. remiantis tyrimo metu Savivaldybės administracijos Seimo kontrolierei pateikta informacija, Savivaldybės tarybai priimti sprendimui dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų savivaldybės būsto nuomos sutartis buvo pateikta visa turima informacija (dokumentai), susijusi su Pareiškėjos 2019-06-13 prašymu pratęsti terminuotą buto nuomos sutartį. Savivaldybės administracijos teigimu, Savivaldybės taryba buvo informuota apie tai, kad Pareiškėjos šeimos pajamos per 2018 metus sudarė 17 333 Eur, kas viršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme numatytą dydį. Kartu Savivaldybės tarybai buvo pateikta informacija, kad Pareiškėjos sūnui, kuris gyvena kartu su ja, iki 2056-06-14 yra nustatytas 55 procentų darbingumo lygis bei pateikta jo Darbingumo lygio pažyma Nr. 0897343 (pažymos 6.5 ir 6.6 punktai). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2017-01-25 iki 2019-09-01, 2 straipsnio 10 dalyje buvo įtvirtinta neįgaliojo samprata, pagal kurią neįgaliuoju laikytinas asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 procentų ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis;
13.6. Savivaldybės taryba 2019-08-30 priėmė sprendimą Nr. 1-1-190 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“, kuriuo nutarė netenkinti Pareiškėjos 2019-06-13 prašymo sudaryti terminuotą vienų metų buto nuomos sutartį. Savivaldybės taryba įpareigojo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ teikti ieškinį teismui dėl Pareiškėjos šeimos iškeldinimo, jeigu ji neatlaisvins buto nustatytu terminu (iki 2019-11-30) (pažymos 4.1 punktas). Tyrimo metu pateiktoje informacijoje Savivaldybės administracija nurodė, kad pirmiau minėtas Savivaldybės tarybos sprendimas priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusios Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo redakcijos 20 straipsnio 5 dalies 2 punktu [socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, jei Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius; pažymos 7.1.4 punktas]. Šiame kontekste Seimo kontrolierė pabrėžia, kad sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punkto nuostatomis, priskirtina išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai (pažymos 7.1.3 punktas). Vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis (pažymos 7.1.2 punktas), Seimo kontrolierių kompetencijai nepriskirtina tirti savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos. Atsižvelgiant į tai, tyrimo metu Seimo kontrolierė nevertino Savivaldybės tarybos 2019-08-30 sprendimo Nr. 1-1-190 teisėtumo bei pagrįstumo;
13.7. apie priimtą Savivaldybės tarybos 2019-08-30 sprendimą Nr. 1-1-190 SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ 2019-09-10 raštu Nr. 1.35/19-4412 informavo Pareiškėją, prašydama atlaisvinti butą iki 2019-11-30. Savivaldybės administracijos teigimu, šio reikalavimo Pareiškėjos šeima neįvykdė (pažymos 6.7 punktas). Šiame kontekste Seimo kontrolierė akcentuoja, kad pirmiau minėtame Savivaldybės tarybos 2019-08-30 sprendime Nr. 1-1-190 nėra pateikta jo apskundimo tvarka (pažymos 4.1 punktas). Savivaldybės administracija, 2019-09-10 raštu Nr. 1.35/19-4412 informuodama Pareiškėją apie priimtą Savivaldybės tarybos sprendimą, 2019-09-10 atsakyme abstrakčiai nurodė, kad „Šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, LT-01102 Vilnius) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka arba Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriams (Gedimino per. 56, LT-01110 Vilnius) Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka“ (pažymos 4.2.4 punktas). Pažymėtina, jog iš šios informacijos nėra aišku, ar nurodyta Savivaldybės tarybos 2019-08-30 sprendimo Nr. 1-1-190, ar Savivaldybės administracijos 2019-09-10 rašto Nr. 1.35/19-4412, kuriuo informuojama apie priimtą Savivaldybės tarybos sprendimą, apskundimo tvarka. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra akcentavęs, kad „Įstatymo reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas“ (pažymos 10 punktas). Seimo kontrolierė pabrėžia, kad administracinio akto apskundimo tvarkos tinkamas neišaiškinimas nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Savivaldybės administracijai teiktina rekomendacija;
13.8. Savivaldybės administracija 2019-10-09 gavo Pareiškėjos prašymą (registracijos Nr. A50-29046/19) leisti Pareiškėjos šeimai gyventi bute. Atsižvelgiant į tai, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019-11-11 raštu Nr. 1.35-19/5495 pateikė Pareiškėjai atsakymą, pakartotinai paaiškino priežastis (motyvus), kodėl nėra teisinio pagrindo tenkinti Pareiškėjos prašymą, taip pat prašė Pareiškėjos gera valia atlaisvinti butą (pažymos 4.3 ir 6.9 punktai);
13.9. Savivaldybės administracija 2019-11-13 gavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019-11-13 raštu Nr. (8.6-45)SD-5554 persiųstą Pareiškėjos pakartotinį 2019-11-08 kreipimąsi dėl buto nuomos sutarties pratęsimo (pažymos 4.4 punktas). SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019-12-12 raštu Nr. A51-119812/19(3.3.12.1-AD24) pateikė Pareiškėjai tarpinį atsakymą, informuodama Pareiškėją apie numatomą jos 2019-11-08 kreipimosi svarstymą bei apie tai, kad apie priimtą sprendimą bus ji bus informuota papildomai (pažymos 6.8 punktas). Pareiškėjos 2019-11-08 kreipimasis 2019-12-18 buvo svarstomas pasitarime Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją, surašytas pasitarimo protokolas (pažymos 6.17 punktas). Pasitarimo metu buvo nutarta Pareiškėjos prašymo netenkinti ir pavesta SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ vykdyti Savivaldybės tarybos 2019-08-30 sprendimą Nr. 1-1-190 (pažymos 6.8 punktas). SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019-12-31 raštu Nr. A51-124238/1993.3.12.1-AD24) pateikė Pareiškėjai atsakymą į 2019-11-08 kreipimąsi, kuriuo ji informuota apie priežastis (motyvus), kodėl tenkinti Pareiškėjos prašymą pratęsti buto nuomos sutartį nėra pagrindo, taip pat Pareiškėja pakartotinai paraginta geranoriškai atlaisvinti butą (pažymos 6.18 punktas);
13.10. atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjos šeima neatlaisvino buto gera valia, SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl Pareiškėjos šeimos iškeldinimo iš buto (civilinė byla Nr. <…>). Savivaldybės administracijos teigimu, tolimesni sprendimai, susiję su nagrinėjamu klausimu, priklausys nuo teismo sprendimo ar bylos eigoje naujai paaiškėjusių aplinkybių (pažymos 6.14 punktas).
Taigi, šiuo metu vyksta teisminio nagrinėjimo procesas dėl Pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, susijusių Pareiškėjos ir kartu su ja gyvenančio sūnaus iškeldinimu iš Savivaldybės būsto (būsto nuomos sutarties nepratęsimo). Seimo kontrolierė pažymi, jog, vadovaujantis Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų (pažymos 7.1.6 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo doktrinoje taip pat yra konstatavęs, kad „[…] pagal Konstituciją teismai – savarankiška ir nepriklausoma valdžia“, ir kad „Teisėjo sprendimus proceso įstatymuose nustatyta tvarka gali peržiūrėti ir pakeisti ar panaikinti tik aukštesnės pakopos teismas“ (pažymos 8.2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolierės įsitikinimu, teismas, nagrinėdamas ieškinį, įvertins probleminius aspektus, susijusius su Pareiškėjos šeimos iškeldinimu iš buto (būsto nuomos sutarties nepratęsimo) teisėtumu bei pagrįstumu. Atkreiptinas Pareiškėjos dėmesys, kad ji gali pateikti teismui visus, jos manymu, su tuo susijusius svarbius argumentus, kodėl Pareiškėjos nuomone, nuomos sutartis su ja nebuvo pratęsta nepagrįstai, taip pat ir tuos, kuriuos nurodė skunde Seimo kontrolierei.
14. Apibendrinant tai, kas išdėstyta (ypač atkreipiant dėmesį į tai, kad Savivaldybės tarybos 2019-08-30 sprendimo Nr. 1-1-190 teisėtumo bei pagrįstumo vertinimas nepriskirtinas Seimo kontrolieriaus kompetencijai, ir kad šiuo metu skunde nurodyti probleminiai aspektai, susiję su Pareiškėjos šeimos iškeldinimu iš buto (būsto nuomos sutarties nepratęsimu), yra nagrinėjami teisme), konstatuotina, kad Pareiškėjos skundo dėl Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant su Pareiškėjos ir kartu su ja gyvenančių asmenų iškeldinimo iš Savivaldybės būsto (būsto nuomos sutarties nepratęsimo) susijusias problemas, tyrimas nutrauktinas, vadovaujantis Seimo kontrolieriaus įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punkto ir 17 straipsnio 4 dalies nuostatomis [jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja, kad skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai, ir kad skundas tuo pačiu klausimu yra nagrinėjamas teisme, skundo tyrimas nutraukiamas].
15. Seimo kontrolierė papildomai atkreipia Pareiškėjos dėmesį į tai, kad, pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, visos valstybės bei savivaldybių institucijos ir įstaigos turi teikti neįgaliesiems, jų šeimos nariams arba jų atstovams pagal įstatymą, informaciją apie įgyvendinamas ir numatomas įgyvendinti neįgaliųjų socialinės integracijos programas, teikiamas paslaugas ir materialinę paramą. Visa informacija neįgaliesiems turi būti teikiama jiems prieinama forma. Vadovaujantis to paties teisės akto 16 straipsnio 2 dalies nuostatomis, savivaldybių institucijos rengia ir įgyvendina savivaldybės neįgaliųjų socialinės integracijos programas, atsako už neįgaliųjų specialiųjų poreikių tenkinimą teikiant bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, sąlygų neįgaliesiems integruotis į bendruomenę sudarymą, bendradarbiavimą su neįgaliųjų visuomeninėmis organizacijomis ir pan.
Remiantis tyrimo metu Seimo kontrolierei pateikta informacija, skundo tyrimo metu (2020 01-27) Vilniaus miesto socialinės paramos centro atsakingi socialiniai darbuotojai lankėsi bute, bendravo su Pareiškėja. Savivaldybės administracijos teigimu, Vilniaus miesto socialinės paramos centro socialiniai darbuotojai Pareiškėjai suteikė informaciją apie Socialinės paramos centro teikiamas socialines paslaugas bei kitą socialinę paramą, tačiau Pareiškėja socialinių darbuotojų lankymosi metu jokios socialinės paramos (pagalbos) jos šeimai nepageidavo (pažymos 6.12 punktas). Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad jeigu, pavyzdžiui, Pareiškėjos sūnui ateityje būtų reikalinga socialinė pagalba, dėl paslaugų neįgaliesiems reikėtų kreiptis į Savivaldybę, jog visų pirma būtų nustatytas paslaugų poreikis pagal esamą negalios pobūdį (pažymos 6.13 punktas).
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS
16. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktu bei 17 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:
X skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant su X ir kartu su ja gyvenančio sūnaus iškeldinimo iš savivaldybės būsto (būsto nuomos sutarties nepratęsimo) susijusias problemas, tyrimą nutraukti.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA
17. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai rekomenduoja:
imtis priemonių tam, kad ateityje Vilniaus miesto savivaldybei priimant administracinius sprendimus, būtų laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų (ypač atkreipiant dėmesį į apskundimo tvarkos aiškų nurodymą).
Apie rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Milda Vainiutė