PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS APSKRITIES VYRIAUSIĄJĮ POLICIJOS KOMISARIATĄ

Dokumento numeris 4D-2019/1-1456
Data 2020-05-21
Kategorija Seimo Kontrolierių Pažyma
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS APSKRITIES VYRIAUSIĄJĮ POLICIJOS KOMISARIATĄ
Kontrolierius Augustinas Normantas
Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2019 m. lapkričio 20 d. gavo X (toliau vadinama ir – Pareiškėjas) skundą (toliau vadinama ir – Skundas) dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau vadinama ir – Vilniaus AVPK, Vilniaus apskr. VPK) pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai nagrinėjant Pareiškėjo kreipimusis.

2. Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma:
2.1. „Vilniaus m. Ajerų g. dalyje, nuo Kairėnų g. arba nuo Ajerų g. pradžios iki Ajerų g. 15 sklypo pabaigos ir atvirkščiai yra uždraustas sunkvežimių eismas. [...]. Problema yra ta, kad policija ne visada užtikrina, kelio ženklo „304. Krovininių automobilių eismas draudžiamas“ nurodymo vykdymą“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);
2.2. „Vadovaudamasis LR policijos įstatymo 15 straipsniu. Policijos veiklos kontrolė. [...]. 2019-10-11 LR vidaus reikalų ministrei [...] išsiunčiau skundą dėl policijos pareigūnų pareigų nevykdymo, kai policijos pareigūnai nesiėmė jokių priemonių daromiems KET [Kelių eismo taisyklių] pažeidimams nutraukti, nors policija buvo atvykusi į Vilniaus m. Ajerų g. 2019-10-30 gavau atsakymą, kurį perskaitęs supratau, kad Lietuvos policijos Vilniaus m. pareigūnai ką nori tą ir daro, ir kad teismas yra nusprendęs, kad niekas negali skųsti ir nagrinėti jų veiklos tik jie patys“;
2.3. „Nėra jokio atsakymo dėl informacijos pateikimo skaičiais kiek iš mano nusiųstų 612 pranešimų dėl KET pažeidimų per tinklalapį epolicija.lt buvo taikytos administracinio poveikio priemonės. [...]. Faktas akivaizdus, man kelių policijos viršininkų raštuose siūloma fotografuoti pažeidėjus ir siųsti per epolicija.lt, o pažeidėjai nebaudžiami ir informacija apie tai nesuteikiama, nors pagal prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles informacija turėtų būti suteikiama.“

3. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo „Pagal kompetenciją ištirti mano skunde išdėstytas aplinkybes [...]“.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierius 2019 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 4D-2019/1-1456/3D-2907 kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.
2019 m. gruodžio 23 d. Seimo kontrolierius gavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. 1D-6491. Šiame rašte nurodoma, kad [...] X 2019 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (toliau – ministerija) pateikė skundą [...]. Skundas ministerijos vadovybės sprendimu buvo perduotas nagrinėti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Apie tai X buvo informuotas 2019 m. spalio 11 d. raštu Nr. 1D-5118. Ministerijos duomenimis, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos X skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui [...].“

5. Seimo kontrolierius 2019 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 4D-2019/1-1456/3D-2906 kreipėsi į Vilniaus AVPK, prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes. 2019 m. gruodžio 20 d. Seimo kontrolierius gavo Vilniaus AVPK 2019 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. 10-S-78094(1.46E-10).
Šiame rašte ir prie jo pridėtuose dokumentuose nurodoma:
5.1. „Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate [...] 2019-10-15 gautas X 2019 10-11 skundas [...] dėl Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos pareigūnų pareigų nevykdymo 2019-10-04 ir 2019-10-07 Vilniuje, Ajerų g. atkarpoje, kurioje draudžiamas sunkvežimių eismas. Vilniaus apskr. VPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriuje, atlikus neigiamos informacijos patikrinimą, išnagrinėjus skunde išdėstytus teiginius ir neįžvelgus galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veiklos požymių, priimtas sprendimas tarnybinio patikrinimo nepradėti [...]. Apie rezultatus pareiškėjas buvo informuotas 2019-10-30 raštu Nr. 10-S-68883(1.39E-10)“;
5.2. „Vyriausybės kanceliarijos persiųstas X 2017-04-12 paklausimas Nr. 10-AP-4519. Jame pareiškėjas išreiškė nepasitenkinimą, jog informacija apie taikytas poveikio priemones Kelių eismo taisyklių pažeidėjams, nustatytiems pagal jo per ePolicija.lt sistemą pateiktus pranešimus, jam neteikiama. X į jo paklausimą atsakyta 2017-05-03 raštu Nr. 10-S-77738 (1.39E 10 10)“;
5.3. „Pranešame, kad visi Vilniaus apskr. VPK X per ePolicija.lt sistemą ir kitais būdais pateikti pranešimai apie Vilniuje, Ajerų g., daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra išnagrinėti LR ANK [reng. past. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas] nustatyta tvarka. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, nagrinėjant X pranešimus, 2017–2019 m. nustatyti 83 administracinius pažeidimus padarę asmenys […].“

Tyrimui reikšmingi teisės aktai

6. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo (LRSKĮ):
15 straipsnis „Skundų padavimo terminas“ – „Skundams paduoti nustatomas vienerių metų terminas nuo skundžiamų veiksmų padarymo ar skundžiamo sprendimo priėmimo. Skundai, paduoti praėjus šiam terminui, netiriami, jeigu Seimo kontrolierius nenusprendžia kitaip“;
17 straipsnis „Atsisakymas nagrinėti skundą” – „1. Seimo kontrolierius [...] priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją, jeigu: [...] 2) skundas paduotas praėjus šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytam terminui [...] 4. Jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja šios straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tyrimas nutraukiamas.“

7. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2019 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-55 (Aprašas; teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. spalio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d.):
1 punktas – „Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų (toliau – pareigūnai) padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką. Tvarkos aprašas taikomas ir tarnybą užsienyje atliekantiems pareigūnams dėl jų padarytų tarnybos personalo disciplinos pažeidimų, jeigu jų tarnybą užsienyje reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad užsienyje tarnaujančio pareigūno tarnybinės atsakomybės klausimo sprendimas perduodamas valstybės, kuriai atstovauja pareigūnas, atitinkamoms institucijoms ar įstaigoms, bei dėl užsienio valstybėje šių pareigūnų tarnybinių nusižengimų ar galimai pareigūno vardą žeminančios veikos, padarytų nesilaikant jiems privalomų Lietuvos Respublikos teisės aktų“;
2 punktas – „Pagrindinis Tvarkos aprašo tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos.“

8. Vilniaus AVPK nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 (Nuostatai):
III skyriaus „Funkcijos“ 15.16 punktas – „[Vilniaus AVPK] Organizuoja asmenų pasiūlymų, pareiškimų, pranešimų, prašymų ir skundų nagrinėjimą, imasi priemonių nustatytiems trūkumams pašalinti.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-554-629/2018, konstatuojama:
„Kaip matyti iš pareiškėjos skundo turinio, pareiškėja kreipėsi į teismą nesutikdama su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato [...] raštu, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos [...] skundą ir pareiškėja informuota, jog Komisariatas priėmė sprendimą nepradėti tarnybinio patikrinimo [...].
Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-241/2013, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1111-662/2015, eA-114-662/2018). Be to, joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, teismas
taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti (ABTĮ [reng.
past. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas] 88 str.) (Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. AS261-1321/2014, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1312- 261/2015). Taigi matyti, kad viešojo administravimo subjektų raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-78-143/2016). Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Šiuo atveju pareiškėja iš esmės kelia ginčą, nesutikdama su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato [...] raštu Nr. 64-S-18053(3.3E-64) dėl atsisakymo pradėti tarnybinį tyrimą, kuris, kaip minėta, yra informacinio pobūdžio ir jokios įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų turiniui neturi. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, nutraukė bylą.“

Tyrimo išvados

10. Atsižvelgiant į Skunde aprašytas aplinkybes, tyrimo išvados bus pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:
10.1. dėl Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai nepagrįstai atsisakant teikti informaciją;
10.2. dėl Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai netinkamai nagrinėjant Pareiškėjo 2019 m. spalio 11 d. skundą.

Dėl Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų (neveikimo)
galimai nepagrįstai atsisakant teikti informaciją

11. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas dėl informacijos apie taikytas poveikio priemones Kelių eismo taisyklių pažeidėjams, nustatytiems pagal jo per ePolicija.lt sistemą pateiktus pranešimus, suteikimo į Lietuvos Respublikos Vyriausybę raštu kreipėsi 2017 m. balandžio 12 d. Šis paklausimas buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus AVPK. Pareiškėjui į jo paklausimą buvo atsakyta 2017 m. gegužės 3 d. Vilniaus AVPK raštu Nr. 10-S-77738(1.39E-10-10).
Skunde nurodoma, kad Vilniaus AVPK pareigūnai šiuo raštu nepagrįstai atsisakė Pareiškėjui teikti informaciją apie tai, kiek asmenų buvo nubausta pagal jo pranešimus dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Tai reiškia, kad Pareiškėjas skundžia Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmus (neveikimą), kurie buvo padaryti prieš dvejus metus iki jo kreipimosi į Seimo kontrolierių.
Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo kontrolierius pagal LRSKĮ 15 straipsnio nuostatas tiria skundus dėl pareigūnų veiksmų (neveikimo), kurie buvo padaryti ne daugiau kaip prieš vienerius metus iki skundo pateikimo Seimo kontrolieriui.

12. Atsižvelgiant į tai, kad pagal LRSKĮ 17 straipsnio 4 dalies nuostatas skundo tyrimas yra nutraukiamas, jeigu skundo tyrimo metu nustatoma, jog jis yra paduotas praėjus daugiau kaip vienerių metų terminui, Skundo dalies dėl Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nepagrįstai atsisakant teikti informaciją, tyrimas yra nutrauktinas.

13. Atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys į tai, kad, Seimo kontrolieriaus duomenimis, pagal Pareiškėjo pranešimus 2017–2019 metais Vilniaus AVPK pareigūnai nustatė 83 administracinius pažeidimus padariusius asmenis.

Dėl Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų (neveikimo)
galimai netinkamai nagrinėjant Pareiškėjo 2019 m. spalio 11 d. skundą

14. Skunde rašoma, jog Vilniaus AVPK pareigūnai netinkamai išnagrinėjo Pareiškėjo 2019 m. spalio 11 d. skundą ir nepagrįstai nurodė, kad jų pateiktas atsakymas yra neskundžiamas.

15. Pagal Nuostatuose (šios pažymos 8 punktas) įtvirtintą teisinį reglamentavimą Vilniaus AVPK turi pareigą organizuoti pranešimų, įskaitant ir pranešimų apie netinkamai vykdomas tarnybines Vilniaus AVPK pareigūnų pareigas, nagrinėjimą. Tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Aprašas (šios pažymos 7 punktas), kurio tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos.
Administracinių teismų praktikoje (šios pažymos 9 punktas) laikomasi nuostatos, kad asmenys, pranešdami apie policijos pareigūnų galimai padarytas neteisėtas veikas (tarnybinius nusižengimus), gali inicijuoti tik tarnybinių patikrinimų atlikimą Apraše nustatyta tvarka, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus gali skųsti tik tikrinamas pareigūnas, jeigu jam nuobauda buvo paskirta.
Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija.
Administraciniai teismai ne kartą yra konstatavę, kad tarnybinio tyrimo išvada yra tik nuobaudos skyrimo arba atsisakymo ją skirti procedūros dalis ir nėra teisės aktas, sukeliantis asmenims tam tikras teisines pasekmes, todėl negali būti ginčijama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

16. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2019 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pateikė skundą dėl Vilniaus AVPK pareigūnų tarnybinių pareigų nevykdymo, t. y., Pareiškėjas skundėsi tuo, kad Vilniaus AVPK pareigūnai 2019 m. spalio 4, 7 dienomis nesiėmė priemonių stabdyti ir teisės aktų nustatyta tvarka bausti sunkvežimių vairuotojų, kurie nepaisė kelio ženklo, draudžiančio jiems važiuoti Ajerų gatvės atkarpa, esančia Vilniuje. Šis Pareiškėjo skundas buvo persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją Vilniaus AVPK. Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriuje, atlikus Pareiškėjo pateiktos neigiamos informacijos patikrinimą, išnagrinėjus skunde išdėstytus teiginius ir neįžvelgus galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veiklos požymių, priimtas sprendimas tarnybinio patikrinimo nepradėti. Apie priimtą sprendimą Pareiškėjas buvo informuotas 2019 m. spalio 30 d. Vilniaus AVPK raštu Nr. 10-S-68883(1.39E-10).
Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Vilniaus AVPK pareigūnai tinkamai reagavo į gautą Pareiškėjo 2019 m. spalio 11 d. skundą, t. y., vykdė Nuostatuose įtvirtintą pareigą ir organizavo Pareiškėjo skundo nagrinėjimą Apraše nustatyta tvarka, raštu informavo Pareiškėją apie sprendimą tarnybinio patikrinimo nepradėti, vadovaudamiesi administracinių teismų suformuota praktika teisingai Pareiškėjui paaiškino, kad sprendimas tarnybinio patikrinimo nepradėti negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus AVPK, įvertinę Pareiškėjo 2019 m. spalio 11 d. skunde pateiktą informaciją apie galimai padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ėmėsi veiksmų ir persiuntė pirmiau nurodytą skundą nagrinėti Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybai.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skundo dalis dėl Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai nagrinėjant Pareiškėjo 2019 m. spalio 11 d. skundą, yra atmestina.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X Skundo dalies dėl Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nepagrįstai atsisakant teikti informaciją, tyrimą nutraukti.

19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X Skundo dalį dėl Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai nagrinėjant Pareiškėjo 2019 m. spalio 11 d. skundą, atmesti.


Seimo kontrolierius Augustinas Normantas