PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ VAIKO TEISIŲ APSAUGOS IR ĮVAIKINIMO TARNYBĄ

Dokumento numeris 4D-2019/1-1475
Data 2020-02-25
Kategorija Seimo Kontrolierių Pažyma
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ VAIKO TEISIŲ APSAUGOS IR ĮVAIKINIMO TARNYBĄ
Kontrolierius Augustinas Normantas
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga 2019 m. lapkričio 25 d. gavo X (toliau citatose ir tekste vadinama – Pareiškėja) skundą dėl Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau citatose ir tekste vadinama – VTAT) Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau citatose ir tekste vadinama – Skyrius) pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjos 2019-11-20 prašymą (toliau citatose ir tekste vadinama – Prašymas).

2. Pareiškėja skunde Seimo kontrolieriui nurodo: „2019-11-20 raštu [Prašymas] kreipiausi į Skyrių, prašydama paaiškinti ką konkrečiai, šios tarnybos specialistai atliko spręsdami klausimą dėl mano vaiko biologinio tėvo A nederamo bendravimo tono su savo nepilnamečiu vaiku
B.“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).
„Antras mano užduotas klausimas buvo kodėl yra pažeidžiamas LR Viešojo administravimo įstatymo [toliau citatose ir tekste vadinama – VAĮ] 14 straipsnis, nes per penkias dienas nebuvau informuota, kad Skyrius persiuntė mano prašymą [2019-11-13 kreipimasis; toliau citatose ir tekste vadinama – Pranešimas] kitam viešojo administravimo subjektui“.
„Gavus 2019-11-21 Skyriaus patarėjos Palangos mieste Ilonos Lingytės atsakymą
Nr. 5SD-4881 [toliau citatose ir tekste vadinama – Patarėja; Atsakymas] mano įtarimai pasitvirtino, kad Patarėja užsiėmė tik biurokratinėmis procedūromis, formaliai užpildydama Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketas ir pranešimus persiųsdama Palangos miesto policijos komisariatui“ (toliau citatose ir tekste vadinama – PK).
„Atsakyme Patarėja į mano pagrindinį klausimą, kodėl yra pažeidžiamas VAĮ neatsakė arba vengė atsakyti motyvuodama gaunamų pranešimų gausa ir dideliu darbo krūviu.“

3. Skunde prašoma Seimo kontrolieriaus: „įpareigoti Skyrių tinkamai atsakyti į mano Prašymą, ypač į mano klausimą, kodėl yra pažeidžiamas VAĮ […].“

TYRIMAS IR IŠVADOS

4. Iš kartu su skundu pateiktų dokumentų nustatyta:
4.1. Prašyme pažymėta:
4.1.1. „2019-11-13 Pareiškėja Skyriui pateikė Pranešimą dėl netinkamo vaiko tėvo A bendravimo su savo nepilnamečiu sūnumi B 2019-11-20 Pareiškėjai teko dalyvauti PK apklausoje šiuo klausimu. Norėčiau sužinoti, kokių veiksmų ėmėsi Skyriaus specialistai, ar buvo kalbėta su B biologiniu tėvu dėl netinkamo bendravimo tono su savo nepilnamečiu sūnumi, ar išaiškino B biologiniam tėvui tokio bendravimo pasekmes ir pan. Norėčiau sužinoti ar nebuvo taip, kad Skyriaus specialistai formaliai užpildė vaiko grėsmės lygių anketą vadovaudamiesi tik Pranešimu, net nebendravę su B biologiniu tėvu, bei siekdami kriminalizuoti situaciją biurokratiškai persiuntė problemos sprendimą PK“;
4.1.2. „Vadovaujantis VAĮ 14 straipsniu, apie […] prašymo persiuntimą kitam viešojo administravimo subjektui, pareiškėjui yra pranešama per 5 darbo dienas. Norėčiau žinoti kodėl yra pažeidžiamas VAĮ ir per penkias dienas Pareiškėjai nebuvo pranešta apie jos Pranešimo persiuntimą kitam viešojo administravimo subjektui […]“;
4.2. Atsakyme (Skyriaus vardu pasirašytas Patarėjos), be kita ko, pažymėta:
4.2.1. „Atsakydami į Jūsų pranešimus, gautus Skyriuje laikotarpiu 2019-10-21–2019-11-20 [6 kreipimaisi: 2019-10-21, 2019-10-23, 2019-10-29, 2019-11-13 (Pranešimas), 2019-11-19,
2019-11-20 (Prašymas)], teikiame informaciją apie pranešimų išnagrinėjimą. […]“;
4.2.2. „Pažymime, kad į 2019-11-13 Skyriuje gautą Jūsų Pranešimą dėl vaiko tėvo psichologinio smurto prieš nepilnametį sūnų buvo skubiai reaguota įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais įvertintas grėsmės vaikui lygis bei atlikti kiti būtini veiksmai (2019-11-19
Nr. 5GL-2078). Primename, kad buvote supažindinta su Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa [toliau citatose ir tekste vadinama – Anketa] bei ją pasirašėte“;
4.2.3. „2019-11-20 Skyriuje gautas Jūsų Prašymas dėl Pranešimo nagrinėjimo bei specialistų veiksmų. […]. Pažymėtina, kad Pranešimas Skyriuje buvo išnagrinėtas vadovaujantis Pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus registravimo, informavimo ir nagrinėjimo tvarka.
Tačiau atsižvelgiant į tai, jog Pranešime nurodėte, kad „tėvo elgesį traktuoti, kaip psichologinį smurtą prieš nepilnametį vaiką“, Pranešimas buvo perduotas ir PK“;
4.2.4. „Informuojame, kad į visus Jūsų pranešimus apie galimus Jūsų sūnaus B teisių ir teisėtų interesų pažeidimus Skyrius reagavo teisės aktų nustatyta tvarka bei atliko veiksmus suteiktų įgaliojimų ribose. Siekiant geriausių vaiko interesų, dėl pagalbos ir / ar paslaugų, jų intensyvumo ir / ar kokybės Jums ir Jūsų sūnui, rekomenduojame kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją. […]. Atsiprašome Jūsų, kad dėl gaunamų pranešimų gausos ir didelių darbo krūvių vėluojame pateikti atsakymą.“

5. Seimo kontrolierius, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes, kreipėsi į VTAT, prašydamas pateikti motyvuotus paaiškinimus: ar Patarėja yra nustatyta tvarka įgaliota Skyriaus vardu pasirašyti Skyriaus raštus; kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu vadovaujantis Prašymas buvo perduotas nagrinėti PK; kodėl Prašymo perdavimo PK teisinis pagrindas nenurodytas Atsakyme; kodėl apie Prašymo persiuntimą PK Pareiškėja nebuvo informuota per 5 darbo dienas; kodėl Atsakyme nepateiktas atsakymas dėl VAĮ 14 straipsnio 8 dalies galimai netinkamo vykdymo; kokių priemonių imtasi darbo krūvio, galimai trukdančio tinkamai įgyvendinti teisės aktų reikalavimus ir nepažeisti asmenų teisių į gerą viešąjį administravimą, problemoms spręsti, jeigu nesiimta – nurodyti priežastis ir kt.

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

6. Iš VTAT direktoriaus pavaduotojos, vykdančios direktoriaus funkcijas, 2020-01-30 raštu Nr. S-287 Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos nustatyta:
6.1. VTAT informavo, kad „vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 50 str. l d. 2 p. VTAT, įgyvendindama vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje, pati ar per struktūrinius padalinius gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą.“
„2019-11-13 Skyriuje el. paštu gautas Pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2019-11-12 jos sūnus B iš pasimatymo su savo biologiniu tėvu A grįžo labai susijaudinęs ir sukrėstas bei papasakojo, jog susitikimo metu tėvas prieš jį naudojo psichologinį smurtą. Skyriaus (Palangos m.) specialistai reaguodami į vaiko motinos pranešimą, vadovaudamiesi VTAPĮ 36 straipsniu (galiojusi redakcija iki 2019-12-31), Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo (galiojusiu iki 2019-12-31), patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018-05-21 įsakymu Nr. A1-221 [toliau citatose ir tekste vadinama – Aprašas], 5.2 p., bei Pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus registravimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo (galiojusiu iki 2019 12-31), patvirtinto VTAT direktoriaus 2019-08-12 įsakymu Nr. BV-247 11 p., reagavo ir nagrinėjo pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Vaiko tėvas A savo paaiškinimą pateikė 2019-11-18 raštu (Nr. 5PR-2053). 2019-11-19 Skyriaus (Palangos m.) specialistai, įvertinę nepilnamečio vaiko, jo motinos bei tėvo paaiškinimus, galimus rizikos veiksnius, susijusius su nepilnamečio funkcionavimu, santykiais su atstovais pagal įstatymą bei jų socialine aplinka, nustatė pirmąjį grėsmės vaikui lygį (Anketa). Vadovaujantis Aprašo 8 punktu, vaiko atstovė pagal įstatymą Pareiškėja 2019-11-19 buvo pasirašytinai supažindinta su užpildyta Anketa. Taigi, Skyriaus (Palangos m.) specialistai, gavę Pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, tinkamai į jį sureagavo ir išnagrinėjo teisės aktų nustatyta tvarka“;
6.2. „2019-11-20 Skyriuje el. paštu gautas Prašymas, kuriuo Pareiškėja teiravosi, kokių veiksmų buvo imtasi dėl jos Pranešimo. Skyriaus (Palangos m.), atsakydamas į Prašymą,
2019-11-21 pateikė jai Atsakymą, kuriame paaiškino, jog, gavus Pranešimą, Skyriaus (Palangos m.) specialistai sureagavo teisės aktų nustatyta tvarka ir įvertino grėsmės vaikui lygį. Atsakyme papildomai pažymėta, kad Pareiškėja buvo pasirašytinai supažindinta su Anketa bei ją pasirašė. Taip pat Pareiškėjai paaiškinta, kad abu tėvai turi teisę ir pareigą vykdyti tėvų valdžią bendrai ir vienodai bei, siekiant geriausių vaiko interesų užtikrinimo, pasiūlė kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl pagalbos ir / ar paslaugų, jų intensyvumo ir / ar kokybės“;
6.3. VTAT rašte pažymėta, kad į Prašymą, kaip į prašymą pateikti informaciją, atsakyta Atsakymu, kuriuo taip pat „atsakyta ir dėl Pranešimo ir kitų pranešimų“;
6.4. „VTAT direktoriaus 2018-06-08 įsakymu Nr. BV-70 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus
2018-06-08 įsakymo Nr. BV-70 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Darbo reglamentas) 23 p., teritorinių skyrių apskrityse patarėjai, kurių darbo vieta savivaldybėse, koordinuoja, organizuoja ir užtikrina teritorinių skyrių darbuotojų, dirbančių savivaldybėje darbą. VTAT direktoriaus 2019-10-30 įsakymu Nr. BV-312 […] patvirtinto Dokumentų valdymo tvarkos aprašo 4 priedo 2.1 p. įtvirtinta, kad patarėjai savivaldybėse pasirašo fiziniams ir juridiniams asmeninis raštus, susijusius su vykdomomis VTAT funkcijomis, deleguotomis teritorinio padalinio valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, atliekantiems funkcijas padalinio savivaldybių teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, VTAT mano, kad Patarėja turėjo teisę pasirašyti Atsakymą“;
6.5. „VTAPĮ 29 str. l d. įtvirtina nuostatą, kad vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. VTAPĮ 35 str. l d. 2 p. įpareigoja vaiko teisių apsaugos darbuotojus informuoti policiją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką vaiko atžvilgiu. Pažymėtina, kad VTAPĮ neįpareigoja VTAT darbuotojų informuoti vaiko atstovų pagal įstatymą apie informacijos pateikimą policijai, ir manome, kad šiuo atveju VAĮ 14 str. 8 d. neturėtų būti taikomas. Akcentuotina, kad VTAT nagrinėjo pranešimą savo kompetencijos ribose ir papildomai įvykdė pareigą pranešti policijai apie galimą nusikalstamą veiką vaiko atžvilgiu. Atsakyme Pareiškėjai nurodoma, kad policijai perduota informacija apie galimą tėvo psichologinį smurtą vaiko atžvilgiu, tačiau sutinkame, kad Atsakyme taip pat turėjo būti paaiškinta, kodėl šiuo atveju VTAT neturi pareigos informuoti vaiko motinos Pareiškėjos pagal VAĮ 14 str. 8 d.“;
6.6. „Dėl Skyriaus darbo krūvio paaiškiname, kad Pareiškėjos pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus bei 2019-11-20 paklausimo metu Skyriuje (Palangos m.) galėjo būti
didesnis darbo krūvis, kadangi buvo laisva vyriausiojo specialisto pareigybė (konkurso į valstybės tarnautojo pareigas procedūros trunka maždaug tris mėnesius), o Patarėja atliko patarėjo funkcijas (Palangos m.) ir (Kretingos r.). 2020-01-06 įvyko konkursas į Skyriaus (Palangos m.) vyriausiuosius specialistus. Atrinktas vyriausiasis specialistas pradės darbą VTAT 2020-02-03. Taip pat, VTAT direktoriaus 2019-11-27 įsakymu Nr. BV-351 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių skyrių darbo krūvio stebėsenos formų pagal pareigybes“ patvirtintos darbo krūvio stebėsenos formos, pagal kurias bus galima objektyviai įvertinti Skyrių darbuotojų darbo krūvį. Šis įsakymas įsigaliojo 2020-01-01 […].“

Tyrimui reikšmingos
Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos

7. Įstatymai
7.1. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (VTAPĮ) (redakcija, galiojusi iki 2020-01-01) nustatyta:
7.1.1. 29 straipsnis – „1. Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – Baudžiamasis
kodeksas). […].“
7.1.2. 35 straipsnis – „1. Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, vaiko teisių apsaugos, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, kurių darbas yra susijęs su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu: […]; 2) turintys pagrįstos informacijos apie daromą ar galimai padarytą nusikalstamą veiką vaiko atžvilgiu, nurodytą šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje, privalo nedelsdami apie tai informuoti policiją ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs daromą ar galimai padarytą nusikalstamą veiką vaiko atžvilgiu, nurodytą šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje, privalo nedelsdamas imtis veiksmų, nurodytų šio įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje. […]. 5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius: 1) nustatęs ar gavęs šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą informaciją arba gavęs šią informaciją iš kitų šaltinių, privalo nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 24 valandas, apie galimai padarytą nusikalstamą veiką prieš vaiką pranešti policijai ar kitam ikiteisminį tyrimą organizuojančiam subjektui; 2) gavęs šio straipsnio 1 dalies 1 punkte ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją ar gavęs šią informaciją iš kitų šaltinių, privalo nedelsdamas pradėti nagrinėti pranešimą šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyta tvarka.“
7.1.3. 36 straipsnis – „1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo, pradeda nagrinėti pranešimą […]. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka, nustato grėsmės vaikui lygį. […]. 7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs pirmąjį ar antrąjį grėsmės vaikui lygį, vadovaudamasis šio įstatymo 37 straipsnio nuostatomis inicijuoja atvejo vadybos procesą.“
7.1.4. 50 straipsnis – „1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, įgyvendindama vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje, pati ar per struktūrinius padalinius: […]; 2) gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą; […].“
7.2. Viešojo administravimo įstatyme (VAĮ) nustatyta:
7.2.1. 3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.“
7.2.2. 14 straipsnis – „8. Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. […].“

8. Kiti teisės aktai:
8.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau vadinama – Prašymų nagrinėjimo taisyklės) nustatyta: „35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: […] 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; […]; 35.4. į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.“
8.2. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018-05-21 įsakymu Nr. Al-221 patvirtintame Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos apraše (Aprašas) (redakcija, galiojusi iki 2020-01-01) nustatyta:
8.2.1. „5. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nedelsdama pradeda vertinti grėsmės vaikui lygį: 5.1. gavusi pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą ir (ar) galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuo skubiau […] turi nuvykti į vaiko buvimo vietą, […] taip pat susitikti su vaiko atstovais pagal įstatymą. […]; 5.3. atlikęs Aprašo 5.1 ar 5.2 papunktyje nurodytus veiksmus, valstybinės
vaiko teisių apsaugos institucijos specialistas, įgaliotas nagrinėti pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, vertinantis ir nustatantis grėsmės vaikui lygį bei atliekantis kitus Apraše nustatytus veiksmus, siekdamas apginti vaiko teises ir užtikrinti teisėtus jo interesus (toliau – specialistas), nustato grėsmės vaikui lygį – užpildo Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą (Aprašo 1 priedas); […]“;
8.2.2. „8. Vaiko atstovas pagal įstatymą su užpildyta Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa (pagal Aprašo 1 priedo formą) supažindinamas pasirašytinai, išskyrus tuos atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių vaiko atstovas pagal įstatymą to padaryti negali. […].“
8.3. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018-06-08 įsakymu Nr. BV-70 patvirtintame Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus darbo reglamente (Darbo reglamentas) (redakcija, įsigaliojusi 2019-11-01) nustatyta:
8.3.1. „23. Teritorinių skyrių apskrityse patarėjai, kurių darbo vietos yra savivaldybėse, koordinuoja, organizuoja ir užtikrina teritorinių skyrių darbuotojų, dirbančių savivaldybėje darbą“;
8.3.2. „119. Asmenys aptarnaujami, jų prašymai ir skundai Tarnyboje (jos padaliniuose) nagrinėjami vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875, direktoriaus ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“

Tyrimo išvados

9. Apibendrinus Pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes (pažymos 2 ir 3 paragrafai), konstatuotina, kad ji Seimo kontrolieriui skundžiasi tuo, jog dėl VTAT pareigūnų veiksmų pažeidžiamos jos teisės į gerą viešąjį administravimą (Patarėja neatsakė į Pareiškėjos Prašymo klausimą, „kodėl yra pažeidžiamas VAĮ 14 straipsnis, nes per penkias dienas nebuvau informuota, kad Skyrius persiuntė mano Pranešimą kitam viešojo administravimo subjektui“).
10. Apibendrinus šiam tyrimui aktualų teisinį reglamentavimą (pažymos 7–8 paragrafai), pažymėtina, kad vadovaujantis:
10.1. VAĮ (pažymos 7.1 punktas), Prašymų nagrinėjimo taisyklėmis (pažymos 8.1 punktas) bei Darbo reglamentu (pažymos 8.3 punktas):
10.1.1. asmenų prašymai VTAT, Skyriuje nagrinėjami vadovaujantis VAĮ bei Prašymų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka, todėl Prašymas turėjo būti išnagrinėtas pagal jo turinį (atsakyta į visus klausimus), teikiant Atsakymą turėjo būti vadovaujamasi išsamumo principo reikalavimais, t. y., Pareiškėjai turėjo būti atsakyta aiškiai ir argumentuotai, nurodant visas Prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis buvo remtasi vertinant Prašymo turinį;
10.1.2. tuo atveju, jeigu VTAT pagal kompetenciją būtų negalėjusi spręsti Pranešime išdėstytų klausimų ir Pranešimo būtų nenagrinėjusi, ji būtų turėjusi ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Pranešimo gavimo dienos jį persiųsti kompetentingam viešojo administravimo subjektui (pvz., PK) bei apie tai pranešti Pareiškėjai (VAĮ 14 straipsnio 8 dalis);
10.2. VTAPĮ (pažymos 7.1 punktas), Aprašu (pažymos 8.2 punktas) ir Darbo reglamentu (pažymos 8.3 punktas):
10.2.1. VTAT, įgyvendindama vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje, pati ar per struktūrinius padalinius gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą, teritorinių skyrių apskrityse patarėjai (šiuo atveju – Patarėja), kurių darbo vietos yra savivaldybėse, koordinuoja, organizuoja ir užtikrina teritorinių skyrių darbuotojų, dirbančių savivaldybėje, darbą;
10.2.2. Skyrius, gavęs informaciją apie vaiko atžvilgiu daromą ar galimai padarytą nusikalstamą veiką (Pranešimas), privalėjo nedelsdamas apie tai informuoti policiją (VTAPĮ nenustatyta, kad apie tokios informacijos pateikimą VTAT privalo informuoti pateikusį Pranešimą asmenį, šiuo atveju – Pareiškėją; VTAPĮ 35 straipsnis) bei pradėti nagrinėti pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyta tvarka, nustatyti grėsmės vaikui lygį, užpildyti Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą, su kuria pasirašytinai turėjo supažindinti vaiko atstovą pagal įstatymą (pvz., Pareiškėją).

11. Nagrinėjamu atveju VTAT pareigūnai:
11.1. buvo kompetentingi nagrinėti Pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą VTAPĮ nustatyta tvarka, parengė Anketą, su ja supažindino Pareiškėją (pažymos 6.1 punktas);
11.2. kartu pagrįstai, vadovaudamiesi VTAPĮ 35 straipsniu (ne VAĮ), informavo PK apie vaiko atžvilgiu galimai padarytą nusikalstamą veiką (apie tai neinformuodami Pareiškėjos), nes šiuo atveju netaikytini VAĮ 14 straipsnio 8 dalies reikalavimai dėl to, kad prašymą persiuntus kompetentingam viešojo administravimo subjektui privaloma apie tai pranešti asmeniui, pateikusiam prašymą (VTAT nepersiuntė nagrinėti Pranešimo PK, kaip tai nustatyta VAĮ 14 straipsnio 8 dalyje, o informavo PK apie galimai padarytą nusikalstamą veiką VTAPĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka; pažymos 4.2.3 papunktis, 6.5 punktas);
11.3. šio tyrimo metu Seimo kontrolieriaus prašymu (pažymos 5 paragrafas) pateikė motyvuotus paaiškinimus dėl to, kokių konkrečių priemonių buvo imtasi darbo krūvio, galimai trukdančio tinkamai įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, siekiant nepažeisti asmenų teisių į gerą viešąjį administravimą, problemoms spręsti (pažymos 6.6 punktas);
11.4. Prašymą išnagrinėjo nesilaikydami VAĮ išsamumo principo ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių reikalavimų, nes Atsakyme:
11.4.1. informuodami, kad „Pranešimas buvo perduotas ir PK“, nenurodė šio perdavimo konkretaus teisinio pagrindo;
11.4.2. nepateikė konkrečių motyvuotų paaiškinimų atsakant į Prašymo klausimą, „kodėl yra pažeidžiamas VAĮ 14 straipsnis, nes per penkias dienas nebuvau informuota, kad Skyrius persiuntė mano Pranešimą kitam viešojo administravimo subjektui“.
Be to, pastebėtina, kad VTAT pareigūnai, šio tyrimo metu pripažinę, jog „Atsakyme taip pat turėjo būti paaiškinta, kodėl šiuo atveju VTAT neturi pareigos informuoti vaiko motinos Pareiškėjos pagal VAĮ 14 str. 8 d.“ (pažymos 6.5 punktas), nesiėmė priemonių ištaisyti Atsakymo trūkumus ir nepateikė Pareiškėjai kartotinio išsamaus atsakymo į Prašymą.

12. Apibendrinus pirmiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Pareiškėjos skundas pripažintinas pagrįstu pagal pažymos 11.4 punkto išvadas.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

13. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X skundą dėl Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

14. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovui rekomenduoja pateikti Pareiškėjai kartotinį išsamumo principo reikalavimus atitinkantį atsakymą į Prašymą (Seimo kontrolieriui pateikti kartotinio atsakymo kopiją).

Apie rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo rekomendacijos gavimo dienos.

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas