PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO VALDYBĄ

Dokumento numeris 4D-2020/1- 506
Data 2020-07-17
Kategorija Seimo Kontrolierių Pažyma
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO VALDYBĄ
Kontrolierius Milda Vainiutė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje gautas X skundas (toliau vadinama – Skundas) dėl Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos (toliau vadinama – VSDFV arba Fondo valdyba) Panevėžio skyriaus (toliau vadinama – Skyrius) pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai netinkamai sprendžiant privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo klausimus, nagrinėjant prašymus / skundus, teikiant informaciją.

2. Pareiškėjas Skunde nurodo:
2.1. „2019-11-29 raštu [Prašymas-1] kreipiausi į VSDFV Vilniaus skyrių el. pašto adresu [email protected] su prašymu dėl tinkamo asmens duomenų, susijusių su mano asmeniu, sutvarkymo ir apribojimų panaikinimo mano bankinei sąskaitai, nes 2019-11-25 prisijungus prie savo asmeninės sąskaitos […] tapo žinoma, kad minėta sąskaita yra areštuota ir VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vardu yra rezervuota 1513,45 EUR suma […]. Rašte nurodžiau savo socialinio draudimo […] ir mokesčių mokėtojo kodą […]. Nurodžiau, kad esu deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos ir kad mano deklaruota gyvenamoji vieta yra […]. Laiškas, tikėtina, buvo persiųstas VSDFV Panevėžio skyriui, nes 2019-12-11 mano įgaliotas asmuo […] gavo laisvos formos informacinį el. laišką […] iš Skyriaus el. pašto adreso <…>@sodra.lt su paaiškinimu, kaip turėčiau pasielgti“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).
2.2. „Tačiau manęs neramino faktas, kad p. V. V. telefoninio pokalbio metu mano atstovą įtikinėjo, kad aš savo išvykimą privalau deklaruoti atgaline data, pateikdamas VMI Gyventojo metinę pajamų deklaraciją GPM308.“
2.3. „2019-12-12 raštu [Prašymas-2], per savo atstovą […] kreipiausi su tuo pačiu prašymu į Skyrių. Rašte nurodžiau, kad Pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys […] Lietuvos Respublikoje panaikinti 2013-03-22 Vilniaus m. savivaldybės administracijos, Pašilaičių seniūnės sprendimu Nr. A204-661(2.4.2.14-S11), pažymėdamas savo laikinos gyvenamosios vietos LR deklaruotus laikotarpius, t. y. nuo 2017-10-03 iki 2017-11-04, nuo 2019-01-07 iki 2019-02-07, nuo 2019-11-18 iki 2020-02-18. Buvo pateikta ir gyv. vietos 2012-03-09 UK deklaracija.“
2.4. „Pažymėtina, kad 2020-01-06 prisijungus prie savo bankinės sąskaitos […] tapo žinoma, kad nebėra jokių įrašų dėl išieškojimo priverstine tvarka […]. Tačiau negavęs jokio atsakymo iš Skyriaus apie priimtus sprendimus mano atžvilgiu, 2020-01-08 raštu [Prašymas-3] dėl informacijos apie priimtus sprendimus pateikimo, per savo įgaliotą atstovą, vėl kreipiausi į Skyrių.“
2.5. „[…] minėtam skyriui pateikiau sekančius klausimus 1. Nurodyti teisės aktą, kurio pagrindu, iš gyvenamosios vietos, Lietuvos Respublikoje, išsideklaravęs, pilietis Pareiškėjas buvo įtrauktas į PSD mokesčio mokėtojų sąrašą; 2. Nurodyti teisės aktą, kurio pagrindu buvo areštuota minėto asmens bankinė sąskaita; 3. Nurodyti teisės aktus, kurių pagrindu pastaruoju metu buvo priimti sprendimai dėl Pareiškėjo išbraukimo iš PSD mokesčio mokėtojo sąrašų bei bankinės sąskaitos arešto panaikinimo.“
2.6. „Po dviejų mėnesių 2020-01-29 raštu gavau stulbinantį atsakymą, kuriame pažymima, kad Pareiškėjo sąskaitai banke yra suvestas laikinas sankcijų netaikymo laikotarpis iki 2020-04-30, kol bus atliktas gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigos (matyt, turima omenyje Vilniaus m. savivaldybės administracijos, Pašilaičių seniūnija), pateiktų duomenų teisingumo patikrinimas, ir kad Fondo valdybos Panevėžio skyriuje priimti sprendimai dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka nėra panaikinti. Taip pat gauta informacija, kad šiuo metu Pareiškėjas yra skolingas jau 1701,48.“
2.7. „[…] Skyriaus rašte vėl primygtinai reikalaujama pateikti duomenis apie išvykimą atgaline data, VMI pateikiant Gyventojo metinę pajamų mokesčio deklaraciją kaip galutinai išvykstančio.“
2.8. „2020-02-18 raštu [Prašymas-4] dar kartą kreipiausi į minėtą skyrių dėl mano asmens duomenų tvarkymo ir bankinės sąskaitos apribojimų, dar kartą pažymėdamas, kad Vilniaus m. sav. administracijos Pašilaičių seniūnės 2013-03-22 sprendimu Nr. A204-661(2.4.2.14-S11) Pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys […] Lietuvos Respublikoje buvo panaikinti. Priežastys, dėl kurių gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys yra naikinami – gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, nurodyta dokumente. […].“
2.9. „Pažymėtina, kad į mano pateiktą esminį prašymą nurodyti teisės aktą, kurio pagrindu Pareiškėjas buvo įtrauktas į PSD mokesčio mokėtojų sąrašą su viso to pasekmėmis, VSDFV Panevėžio skyriaus atstovai savo 2020-01-29 ir 2020-03-16 raštuose atsakyti nesugebėjo.“
2.10. „Pažymėtina ir tai, kad aš 2013-03-22 deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos, aukščiau nurodytai deklaravimo įstaigai, neturiu pareigos pasielgti kitaip, t. y. neturiu pareigos VMI pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaraciją. Be to, ir VMI rekomenduoja, kad gyventojas, išvykstantis į užsienio valstybę dirbti ir nenutraukiantis esminių ryšių su Lietuva […], neturėtų teikti galutinai išvykstančiojo iš Lietuvos pajamų deklaracijos.“
2.11. „Tiek raštu, tiek telefoninių pokalbių metu, nurodymą atgaline data VMI teikti metinę pajamų deklaraciją GPM308 kaip galutinai išvykstančio, vertinu kaip klaidinantį veiksmą. Pažymėtina, kad minėta deklaracija teikiama tik kaip galutinai išvykstančio nuolatinio Lietuvos gyventojo.“
2.12. „[…] dėl neteisėtai paskaičiuotų PSD įmokų, priėmusi sprendimą priverstine tvarka išieškoti […] tariamą 1701,48 Eur PSD įmokų skolą už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2019-12-31, sukėlė turtines pasekmes.“

3. Pareiškėjas prašo „išsiaiškinti situaciją“.

4. Pagal Skundo tyrimui pateiktų dokumentų turinį nustatyta:
4.1. pagal Pareiškėjo Prašymą-1: „aš nesu socialinio draudimo ir kt. mokesčių mokėtojas Lietuvoje, nes prieš 10 metų aš esu deklaravęs išvykimą iš Lietuvos. […]. […] prašau tinkamai sutvarkyti duomenis susijusius su mano asmeniu ir panaikinti apribojimus bankinei sąskaitai.“
Skyrius elektroniniu laišku 2019-12-11 atsakė:
„Jūsų atstovaujamam asmeniui […] laikotarpiu nuo 2016-01-01, kai nebuvo / nėra draudžiamas kaip dirbantis asmuo, nevykdėte / nevykdo Lietuvoje jokios kitos ekonominės veiklos ir nebuvo / nėra draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, priskaičiuotos PSD įmokos Lietuvoje. Svarbu žinoti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo (toliau – SD) įstatymo 6 straipsnio l dalies l punktu privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Prievolė mokėti PSD įmokas ir teisė būti apdraustam siejama su nuolatine gyvenamąja vieta Lietuvos Respublikoje. Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis tvarko ir administruoja gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigos. Be to, asmenys išvykę iš Lietuvos Respublikos iki
2016-12-31, gali išvykimo datą nurodyti pateikdami VMI Gyventojo metinę pajamų mokesčio deklaraciją GPM308. Pažymėtina, kad Fondo valdybos administravimo įstaigos asmens gyvenamąją vietą nustato vadovaudamiesi šių institucijų pateikiamais duomenimis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 256 pakeistų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 181 punktu, galiojusiu iki 2016-12-31, asmenims, kurie išvykę iš Lietuvos Respublikos ir išvykimą deklaravę gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai arba Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) yra pateikę fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaraciją, PSD įmokos teisės aktų nustatyta tvarka skaičiuojamos iki jų išvykimo dienos. Pagal Taisyklių 18 punkto redakciją, galiojančią nuo
2017-01-01 (po pakeitimo 28 punktas), PSD įmokos neskaičiuojamos, tik jeigu asmuo yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai.
Atkreipiame dėmesį, kad jei Jūsų atstovaujamas asmuo norėtų deklaruoti išvykimą atgaline data, tai išvykimą (pvz., nuo 2016-01-01) galima deklaruoti užpildžius / patikslinus VMI metinę pajamų deklaraciją GPM308 (7 laukelyje nurodant galutinio išvykimo iš Lietuvos datą ir atitinkamai 8 laukelyje pažymint „X“ – tai reiškia, kad deklaraciją teikia galutinai išvykstantis). Šiuo atveju PSD įmokos būtų perskaičiuotos už laikotarpį nuo 2016-01-01.
Jei laikotarpiu nuo 2016-01-01 Jūsų atstovaujamas asmuo buvo draudžiamas pagal bendrąją Europos Sąjungos (toliau – ES) sveikatos draudimo sistemą, privalomojo sveikatos draudimo įmokas taip pat galėtume perskaičiuoti, jei pateiktų pažymas, patvirtinančias sveikatos draudimą ES valstybėje narėje, EEE valstybėje ar Šveicarijos konfederacijoje (vieną iš šių formų: E 104, S041, arba kitą pažymą, išduotą kompetentingos įstaigos, patvirtinančią Jūsų sveikatos draudimą ES valstybėje narėje, EEE valstybėje ar Šveicarijos konfederacijoje, o iš Jungtinės Karalystės ir Airijos tinkamos ir P45 ar P60 pažymos)“;
4.2. pagal Pareiškėjo Prašymą-2 (kartu Skyriui pateikti dokumentai apie gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimą, gyvenamosios vietos UK deklaracija):
„Informuoju, kad Pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys adresu […] Lietuvoje panaikinti 2013-03-22 Vilniaus m. savivaldybės administracijos Pašilaičių seniūnės sprendimu […]. Pažymiu, kad nuo 2013-03-22 laikiną gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravau sekančiais laikotarpiais: nuo 2017-10-03 iki 2017-11-04. Nuo 2019-01-07 iki
2019-02-07, nuo 2019-11-18 iki 2020-02-18. […] prašau tinkamai sutvarkyti duomenis susijusius su mano asmeniu ir panaikinti apribojimus bankinei sąskaitai“;
4.3. pagal Skyriaus 2020-01-29 atsakymą į Pareiškėjo Prašymą-2 ir Prašymą-3:
„[…]. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigos pateiktais duomenimis, Pareiškėjo gyvenamoji vieta tam tikru nurodytu adresu buvo panaikinta 2013-03-21, 2017-11-04 ir
2019-02-07, bet nėra gautų duomenų, kad Pareiškėjas deklaravo išvykimą iš Lietuvos į užsienio valstybę, todėl, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis SD įstatymo ir Taisyklių nuostatomis, laikotarpiu nuo 2016-01-01, kai Pareiškėjas Lietuvoje nebuvo / nėra draudžiamas kaip dirbantis asmuo, nevykdė / nevykdo jokios kitos ekonominės veiklos ir nebuvo / nėra draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, privalėjo / privalo mokėti PSD įmokas savarankiškai, suteiktas draudėjo kodas <…>.
Kadangi Pareiškėjas PSD įmokų SD įstatyme nustatytais terminais nesumokėjo, tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio l dalies
l punktu ir Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių […] 18 punktu, dėl priskaičiuoto įsiskolinimo Fondo valdybos Panevėžio skyriuje buvo priimti sprendimai dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – PLAIS) buvo pateikti mokėjimo nurodymai kredito įstaigai: 2019-04-24 pateiktas mokėjimo nurodymas dėl 1 352,82 Eur PSD įmokų įsiskolinimo, 2019-06-28 pateiktas mokėjimo nurodymas dėl 77,48 Eur PSD įmokų įsiskolinimo, 2019-08-27 pateiktas mokėjimo nurodymas dėl 77,48 Eur PSD įmokų įsiskolinimo, 2019-11-27 pateiktas mokėjimo nurodymas dėl 116,22 Eur PSD įmokų įsiskolinimo.
Vadovaujantis Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019-12-03 Fondo valdybos Panevėžio skyriui persiųstu Pareiškėjo 2019-11-29 prašymu dėl PSD įmokų perskaičiavimo (kadangi deklaruota gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje (toliau – JK)) ir mokėjimo nurodymų atšaukimo, Jūsų įgaliotas asmuo 2019-12-11 telefonu ir el. paštu […] informuotas apie prievolės mokėti PSD įmokas nustatymą, vadovaujantis SD įstatymo ir Taisyklių nuostatomis, ir galimybę perskaičiuoti PSD įmokas, pateikus atitinkamus dokumentus. […].
Informuojame, kad dėl gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigos pateiktų duomenų teisingumo patikrinimo prašymo nagrinėjimo laikotarpiu Pareiškėjui pateikti mokėjimo nurodymai 2019-12-12 buvo atšaukti per PLAIS ir Fondo valdybos informacinėje sistemoje suvestas laikinas sankcijų netaikymo laikotarpis iki 2020-04-30. Atkreipiame dėmesį, kad Fondo valdybos Panevėžio skyriuje priimti sprendimai dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka nėra panaikinti.
Informuojame, kad, išnagrinėjus su 2019-12-12 Pareiškėjo prašymu pateiktus dokumentus (trumpalaikė nuomos sutartis), buvo priimtas sprendimas, kad pateikti dokumentai iš JK yra netinkami PSD įmokų perskaičiavimui. Apie priimtą sprendimą 2019-12-23 Jūsų įgaliotas asmuo buvo informuotas telefonu ir el. paštu <…> pakartotinai informuojant apie galimybę pateikti duomenis apie išvykimą VMI pateikiant Gyventojo metinę pajamų mokesčio deklaraciją GPM308. […].“
Pareiškėjui išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka pagal VSDĮ 41 straipsnio nuostatas;
4.4. pagal Pareiškėjo Prašymą-4:
„[…] Dar kartą pažymiu, kad Vilniaus m. sav. administracijos Pašilaičių seniūnės
2013-03-22 sprendimu Nr. A204-661(2.4.2.14-S11) Lietuvos Respublikos piliečio Pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys […] Vilniuje, Lietuvos Respublikoje, buvo panaikinti. Priežastys, dėl kurių gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys yra naikinami – gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, nurodyta dokumente. Veiksmai atlikti pagal LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą. Be to, informacija kaip deklaruoti išvykimą (jei išvykstate iš Lietuvos ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui) nurodyta ir tinklapyje www.sodra.lt/emigrantams cituoju: „Deklaruoti išvykimą ne elektroninėmis priemonėmis galima: atvykus į seniūniją ar savivaldybę, kurioje esate deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje. Deklaracija įsigalioja nuo deklaracijos pateikimo dienos“. Pažymėtina, kad informacija apie 2013-03-22 išsideklaravimą iš gyvenamosios vietos Lietuvoje ir apie laikinai deklaruotos gyvenamosios vietos LR terminuotus laikotarpius nuo 2013-03-22 iki šios dienos Jums yra žinoma.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo
6 straipsnio l dalies l punktu, Pareiškėjas neturėjo / neturi prievolės mokėti PSD įmokas, nes nuo 2013-03-22 nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, kas yra būtina sąlyga atsirasti prievolei mokėti PSD įmokas ir teisei būti apdraustam. Nuolatinio gyventojo sąvoka aiškiai apibrėžta LR įstatymuose ir kt. teisės aktuose.
Netinkamu veikimu vertinu Jūsų teiginius, išdėstytus 2020-01-29 laiške, kad 2019-11-29 ir 2019-12-12 prašymais kreipiausi dėl PSD įmokų perskaičiavimo ir kad pateikti dokumentai iš JK PSD įmokų perskaičiavimui yra netinkami. Pažymiu, kad nė karto Jūsų neprašiau perskaičiuoti PSD įmokų ir jų perskaičiavimui jokių dokumentų neteikiau. Mano rašte buvo aiškiai suformuluotas prašymas sutvarkyti duomenis, susijusius su mano asmeniu, ir panaikinti apribojimus bankinei sąskaitai. […].
Pažymiu, kad aš, 2013-03-22 deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos, aukščiau nurodytai deklaravimo įstaigai, neturiu pareigos pasielgti kitaip, t. y. neturiu pareigos VMI pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaraciją. Be to, ir VMI rekomenduoja, kad gyventojas, išvykstantis į užsienio valstybę dirbti ir nenutraukiantis esminių ryšių su Lietuva (pvz., Lietuvoje lieka gyventojo šeima, ilgalaikiai finansiniai ir kiti įsipareigojimai, Lietuvoje yra gyventojui prieinama gyvenamoji vieta ar asmuo turi ir kitokių asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų Lietuvoje), neturėtų teikti galutinai išvykstančiojo iš Lietuvos pajamų deklaracijos.
Tiek raštu, tiek telefoninių pokalbių metu, Jūsų nurodymą atgaline data VMI teikti metinę pajamų deklaraciją GPM308 kaip galutinai išvykstančio, vertinu kaip klaidinantį veiksmą. Pažymėtina, kad minėta deklaracija teikiama tik kaip galutinai išvykstančio nuolatinio Lietuvos gyventojo. Jūsų veiksmai, Pareiškėjo atžvilgiu, vertintini kaip netinkamas, aplaidus, neteisėtas, klaidinantis veikimas, reikalaujantys aukštesnės institucijos įvertinimo.
Nurodote, kad gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigos pateiktais duomenimis Pareiškėjo gyvenamoji vieta tam tikru adresu buvo panaikinta 2013-03-21, bet nėra gauta duomenų apie Pareiškėjo išvykimą iš Lietuvos, tačiau nenurodote, kas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą, tokius duomenis turi pateikti. Tai vertinu kaip Jūsų ambicijas. Tikėtina, kad VSDF valdyba Panevėžio skyrius, įtraukdamas asmenį į PSD įmokų mokėtojus, remiasi ne Gyventojų registro duomenimis, ne gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigų duomenimis, o LR piliečio turimomis sąskaitomis bankuose. […].
2020-01-29 rašte nurodote, kad Panevėžio skyriuje priimti sprendimai dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka nėra panaikinti, o tik laikinai sustabdyti ir kad šiuo metu Pareiškėjas yra skolingas 1701,48 Eur PSD įmokų už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2019-12-31. Pažymiu, kad sprendimų, dėl Pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo, priėmimo vilkinimas, vertintinas kaip asmens teisės į tinkamą viešąjį administravimą pažeidimas. Be to, savalaikiai nepriimti sprendimai mano klausimu vertintini kaip vengimas atsakyti į mano 2019-12-12 ir 2020-01-08 raštuose pateiktus klausimus. Apie galutinius priimtus sprendimus dėl asmens duomenų tvarkymo, išieškojimo priverstine tvarka nutraukimo, tariamos skolos panaikinimo laukiu pranešimo raštu, nurodant LR teisės aktus, kurių pagrindu bus priimti sprendimai.
1. Nurodyti teisės aktą, kurio pagrindu, iš gyvenamosios vietos, Lietuvos Respublikoje, pagal LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą, išsideklaravęs, Pareiškėjas buvo įtrauktas į PSD mokesčio mokėtojų sąrašą;
2. Nurodyti, kas be gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigų, teikia duomenis apie Gyventojo deklaruojamą gyvenamąją vietą ir gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimą Lietuvos Respublikoje;
3. Kadangi sprendimai dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka nėra panaikinti, o tik laikinai sustabdyti, ir kad šiuo metu Pareiškėjas yra skolingas 1701,48 Eur. PSD įmokų už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2019-12-31, nurodyti teisės aktus, kurių pagrindu bus atlikti tolimesni veiksmai šiais klausimais;
4. Nurodyti tikslią datą ir teisės aktą, kurio pagrindu Pareiškėjui buvo suteiktas Jūsų nurodomas draudėjo kodas <…>.
3. Jei nebus teikiamas raštiškas atsakymas į pateiktus klausimus, nurodyti teisės aktą, kurio pagrindu ši informacija nebus teikiama.“
Skyriaus 2020-03-11 atsakymas į Pareiškėjo Prašymą-4:
„Dar kartą atkreipiame dėmesį, kad gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis tvarko ir administruoja gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigos.
Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnyje yra nustatyta pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą. Į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys patenka iš deklaravimo įstaigų ir per elektroninio deklaravimo sistemą.
Pagal Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 10 straipsnį asmenys gyvenamąją vietą ar išvykimą iš Lietuvos Respublikos deklaruoja šiose deklaravimo įstaigose:
1) seniūnija arba savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu seniūnija ir kitas savivaldybės administracijos padalinys – savivaldybėse, kuriose yra įsteigtos seniūnijos, arba kitas savivaldybės administracijos padalinys – savivaldybėse, kuriose seniūnijos neįsteigtos, arba savivaldybių teritorijose, kurios nepriskirtos seniūnijoms, deklaruojant gyvenamąją vietą, išskyrus šios dalies 2 punkte numatytus atvejus, ar tvarkant gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą;
2) Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos užsienio valstybėse – deklaruojant asmenų, kurie prieš išvykdami iš Lietuvos Respublikos savo išvykimo nedeklaravo ne elektroniniais ryšiais, gyvenamąją vietą.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių, patvirtintų Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-24, 22 punktą – asmuo, pakeitęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar atvykęs gyventi į Lietuvos Respubliką, pildo ir asmeniškai pateikia deklaravimo įstaigai šių Taisyklių l priede nustatytos formos deklaraciją. Pagal minėtų taisyklių 23 punktą – asmuo, išvykstantis iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, pildo ir pateikia deklaravimo įstaigai šių Taisyklių 2 priede nustatytos formos deklaraciją (2 priede nustatytos formos deklaracijos eilutėje „Numatoma gyvenamoji vieta užsienyje“ nurodo valstybės, į kurią išvyksta (kurioje gyvena), pavadinimą). O pagal minėtų taisyklių 54 punktą Registrų centras šių taisyklių 62 punkte nustatyta tvarka įrašo, pakeičia ar papildo asmens duomenis Gyventojų registre.
Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) paskirtį, registro objektus, registro valdytoją ir registro tvarkytojus ir kt. Nuostatų 4 p. nurodyta, kad Registro duomenys kaupiami vienoje Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų duomenų bazėje, o 8 punkte, kad Registro tvarkytojai yra Fondo valdyba ir Fondo administravimo įstaigos (toliau – registro tvarkytojas). Pagal Nuostatų 54, 56 punktus, duomenis ir informaciją registro tvarkytojui teikia registro duomenų teikėjai, vadovaudamiesi su registro valdytoju sudarytomis sutartimis.
Vertinant iš gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigos (Gyventojų registro) į Fondo valdybos informacinę sistemą automatiniu būdu pateiktus duomenis (šie duomenys nuolat atnaujinami), Jūsų gyvenamoji vieta tam tikru nurodytu adresu buvo panaikinta 2013-03-21,
2017-11-04 ir 2019-02-07, bet iš gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigos nėra gautų duomenų, kad Jūs deklaravote išvykimą iš Lietuvos Respublikos į kurią nors užsienio valstybę. Nesant išvykimo duomenų, PSD įmokos skaičiuojamos kaip nuolat Lietuvoje gyvenančiam asmeniui. Dėl išvykimo iš Lietuvos į kitą užsienio valstybę deklaravimo duomenų teisingumo rekomenduojame kreiptis į įstaigą, kurioje deklaravote gyvenamosios vietos duomenų pakeitimą.
Be to, vadovaujantis Taisyklių 181 punktu, galiojusių iki 2016-12-31, asmenys išvykę iš Lietuvos Respublikos iki 2016-12-31, gali išvykimo datą nurodyti pateikdami Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Gyventojo metinę pajamų mokesčio deklaraciją GPM308. Fondo valdybos administravimo įstaigos asmens gyvenamąją vietą nustato vadovaudamiesi Fondo valdybos informacinėje sistemoje automatiniu būdu gaunamais šių institucijų pateikiamais pagal sudarytas sutartis duomenimis. Informuodami apie galimybę nurodyti išvykimo iš Lietuvos datą VMI, pateikiant Gyventojo metinę pajamų mokesčio deklaraciją GPM308, tik paaiškiname dar vieną galimybę pateikti informaciją, nuo kada esate išvykęs iš Lietuvos.
Kadangi šiuo metu iš gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigų ir VMI nėra gautų duomenų, kad Jūs deklaravote išvykimą iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, tai, vadovaujantis SD įstatymo nuostatomis, kai Jūs Lietuvoje nebuvote / nesate draudžiamas kaip dirbantis asmuo, nevykdėte / nevykdote jokios kitos ekonominės veiklos ir nebuvote / nesate draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, Jums automatiniu būdu priskaičiuojamos PSD įmokos kaip savarankiškai PSD besidraudžiančiam asmeniui. Pagal Taisyklių 5 straipsnį, asmenis, kuriems pagal SD įstatymo 17 straipsnio 9 dalį nustatoma prievolė mokėti PSD įmokas Lietuvoje, draudėjais automatiniu būdu registruoja Fondo valdyba. Registruotiems draudėjams automatiškai suteikiamas draudėjo kodas, todėl Jums 2016-03-15 buvo suteiktas draudėjo kodas <…>.
Pagal SD įstatymo l straipsnio 2 dalies nuostatas, šis įstatymas netaikomas asmenims, kuriems, nors jie ir atitinka SD įstatymo 6 straipsnio l dalies 1–4 punktų nuostatas, vadovaujantis Europos Sąjungos (toliau – ES) socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, taikoma kitos Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos teisė. Dėl šios priežasties Jums buvo paaiškinta galimybė nepriskaičiuoti PSD įmokų Lietuvoje, nedeklaravus išvykimo, t. y. jeigu pateiktumėte dokumentus, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 Jūs buvote draudžiamas sveikatos draudimu pagal bendrąją ES sveikatos draudimo sistemą, Jums PSD įmokos Lietuvoje galėtų būti perskaičiuotos.
Informuojame, kad nedeklaravus išvykimo iš Lietuvos Respublikos ir nepateikus dokumentų, patvirtinančių Jūsų sveikatos draudimo pagal bendrąją ES sveikatos draudimo sistemą. Jums ir toliau PSD įmokos priskaičiuojamos Lietuvoje, o 2020-04-30 pasibaigus laikinam sankcijų netaikymo laikotarpiui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio l dalies l punktu ir Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių, patvirtintų 2009 m. sausio 21 d. Fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-32, 18 punktu, bus atnaujintas PSD įmokų įsiskolinimo išieškojimas. Paaiškiname, kad laikinas sankcijų laikotarpis Jūsų prašymu (nurodžius pagrįstas priežastis) galėtų būti pratęstas dar 4 mėnesiams.“
Pareiškėjui išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka pagal VSDĮ 41 straipsnio nuostatas.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

5. Siekiant išsiaiškinti Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, buvo kreiptasi į VSDFV, prašant pateikti paaiškinimus dėl Skundo teiginių bei atsakyti į klausimus.
VSDFV informavo, pateikė dokumentus bei paaiškinimus, iš kurių nustatyta:
5.1. „Pareiškėjui PSD įmokų Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme (toliau – SD įstatymas) nustatytais terminais nesumokėjus, Fondo valdybos Panevėžio skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSD įstatymas) 20 straipsnio l dalies l punktu ir Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių, patvirtintų 2009 m. sausio 21 d. Fondo valdybos direktoriaus įsakymu Nr. V-32 (toliau – Taisyklės), 18 punktu, 2019-04-24 priėmė sprendimą Nr. VRE_SP2-239645, 2019-06-28 priėmė sprendimą Nr. VRE_SP2-376111, 2019-08-27 priėmė sprendimą Nr. VRE_SP2-454171 ir 2019-11- 27 priėmė sprendimą Nr. VRE_SP2-511333 dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka. Savarankiškai PSD besidraudžiantys asmenys apie turimą PSD įmokų skolą ir numatomą skolos išieškojimą yra informuojami informacinėmis žinutėmis Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos (toliau – EGAS) portalo (pasiekiamas adresu http://gyventojai.sodra.lt) Naudotojo srityje ir žinutėmis į asmens EGASe nurodytą elektroninį paštą arba „Sodroje“ turimą kitą asmens elektroninio pašto adresą. Pareiškėjas apie PSD įmokų skolą ir numatomą išieškojimą per EGAS buvo informuotas informacinėmis žinutėmis: 2019-04-16, 2019-06-13, 2019-07-16, 2019-08-12, 2019-09-12 ir 2019-11-12. Taisyklėse nėra nustatyta, kad apie priimtus sprendimus dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka būtų informuojami savarankiškai PSD besidraudžiantys asmenys.“
5.2. „Pagal Pareiškėjo 2019-12-12 pateiktą prašymą ir dokumentus, Fondo valdybos Panevėžio skyrius 2019-12-23 priėmė rezoliucinį sprendimą, kad pateikti dokumentai iš Jungtinės Karalystės yra netinkami PSD įmokų perskaičiavimui. Šis rezoliucinis sprendimas buvo įrašytas Fondo valdybos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje prie gauto dokumento pastabų lauke.“
5.3. „Pagal Fondo valdybos Panevėžio skyriaus pateiktą informaciją, apie priimtą rezoliucinį sprendimą asmuo buvo informuotas telefonu, taip pat 2019-12-23 informuotas el. paštu pakartotinai apie galimybę tikslinti išvykimo deklaraciją VMI. Apie priimtą neigiamą sprendimą dėl PSD įmokų perskaičiavimo asmuo taip pat buvo informuotas Fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2020-01-29 raštu Nr. (7.7) DVJS-3099 […].“
5.4. „Fondo valdybos Panevėžio skyriaus specialistų teiktoje informacijoje nebuvo nurodymo Pareiškėjui pildyti atbuline data GPM308M deklaraciją ir ją pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI). Pareiškėjas buvo tik informuotas apie galimybę VMI pateikti GPM308M deklaraciją nurodant galutinio išvykimo iš Lietuvos datą, dėl ko būtų perskaičiuotos apskaičiuotos PSD įmokos.“
5.5. „Fondo valdyba programiniu būdu gauna Gyventojų registro duomenis apie asmenų deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje, deklaruotos gyvenamosios vietos duomenų panaikinimą ir apie asmenų deklaruotą išvykimą iš Lietuvos. Fondo valdybos informacinėje duomenų sistemoje gautais Gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigos pateiktais duomenimis Pareiškėjo gyvenamoji vieta nurodytu adresu […], Vilnius, buvo panaikinta 2013-03-21, 2017-11-04, 2019-02-07 ir 2020 02 18, bet nėra gautų duomenų, kad Pareiškėjas deklaravo išvykimą iš Lietuvos į užsienio valstybę. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos programiniu būdu Fondo valdybai teikiamais duomenimis apie asmenų įrašymą į Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą, Pareiškėjas į minėtą registrą įrašytas nuo 1984-05-17 ir nebuvo išregistruotas iš šio registro (asmenys, deklaravusieji iš Lietuvos išvykimą, Gyventojų registre yra išregistruojami iš minėto registro). Fondo administravimo įstaigos nėra kompetentingos pateikti informacijos, kokius veiksmus turi atlikti asmuo, kad jis [pagal] Gyventojų registro duomenis būtų laikomas išvykusiu iš Lietuvos.“
5.6. „Fondo valdybos nuomone, konfliktinė situacija dėl apskaičiuotų PSD įmokų susidarė dėl to, kad asmuo nurodo, jog yra išvykęs iš Lietuvos, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nėra tinkamai deklaravęs savo išvykimo. Fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2020-01-29 raštu Nr. (7.7) DVJS-3099 […] yra išsamiai išdėstytos aplinkybės ir nurodyti teisės aktai dėl Pareiškėjo PSD įmokų apskaičiavimo, todėl minėtas Fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pagal šiuo metu turimus duomenis asmeniui perskaičiuoti apskaičiuotų PSD įmokų nėra teisinio pagrindo.

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

6. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai
6.1. Viešojo administravimo įstatyme (VAĮ) reglamentuojama:
6.1.1. 2 straipsnis – „14. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. 15. Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.“
6.1.2. 8 straipsnis – „1. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. […].“
6.2. Sveikatos draudimo įstatyme (SDĮ) reglamentuojama:
6.2.1. 6 straipsnis – „1. Privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami: 1) Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje; […].“
6.2.2. 18 straipsnis – „2. Šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytos įmokos mokamos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka tiek, kiek ši tvarka tiesiogiai nereglamentuota šiame Įstatyme. […].“
6.3. Valstybinio socialinio draudimo įstatyme (VSDĮ) reglamentuojama:
6.3.1. 3 straipsnis – „1. Šiuo įstatymu nustatomos tokios socialinio draudimo rūšys: […];6) privalomasis sveikatos draudimas.“
6.3.2. 12 straipsnis – „9. Socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka nustatoma Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse.“
6.3.3. 32 straipsnis – „1. Fondo valdyba, organizuodama socialinį draudimą ir vykdydama Fondo biudžetą: […] 4) koordinuoja ir užtikrina Fondo valdybos teritorinių skyrių efektyvų ir kokybišką darbą bei juos kontroliuoja; […] 14) nagrinėja apdraustųjų asmenų, draudėjų, socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir (ar) mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms, gavėjų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kitų suinteresuotų asmenų skundus dėl Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų ir sprendimų; […] 24) vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas“;
6.3.4. 33 straipsnis – „1. Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra Fondo valdybos teritorinės įstaigos, kurių pagrindinis uždavinys – operatyvus Fondo lėšų tvarkymas užtikrinant priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų surinkimą ir išieškojimą į Fondą laiku ir teisingą socialinio draudimo išmokų, kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, paskyrimą ir mokėjimą gavėjams. Fondo valdybos teritoriniai skyriai pavaldūs ir atskaitingi Fondo
valdybai […].“
6.3.5. 41 straipsnis – „1. Draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau šiame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. […]. 5. Fondo valdybos sprendimai ir veiksmai (neveikimas) (išskyrus numatytus šio straipsnio 4 dalyje) gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. […].“
6.4. Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 patvirtintose Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse (Taisyklės; aktuali redakcija, galiojanti nuo 2019-01-01) reglamentuojama:
„28. Asmenims, kurie yra išvykę iš Lietuvos Respublikos ir išvykimą deklaravę gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai, privalomojo sveikatos draudimo įmokos skaičiuojamos iki jų išvykimo dienos. Ši nuostata netaikoma, jeigu asmeniui, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais ar tarptautinėmis sutartimis dėl socialinės apsaugos, taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai. […].“
6.5. VĮ Registrų centro direktoriaus 2018-01-15 įsakymu Nr. v-24 patvirtintose Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklėse (Deklaravimo taisyklės) reglamentuojama:
„7. Asmenys gyvenamąją vietą ar išvykimą iš Lietuvos Respublikos deklaruoja šiose deklaravimo įstaigose: 7.1. seniūnijose arba savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu seniūnijose ir kituose savivaldybės administracijos padaliniuose, o savivaldybėse, kuriose seniūnijos neįsteigtos, arba savivaldybių teritorijose, kurios nepriskirtos seniūnijoms, kituose savivaldybės administracijos padaliniuose; 7.2. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybėse ir konsulinėse įstaigose šių Taisyklių VII skyriuje nustatyta tvarka, jei užsienio valstybėse gyvenantys asmenys prieš išvykdami iš Lietuvos Respublikos deklaracijos apie išvykimą į užsienį nepateikė. […] 13. Asmenys, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, deklaruoja išvykimą iš Lietuvos Respublikos į valstybę, į kurią išvyksta, ne anksčiau kaip 7 darbo dienos iki išvykimo. […].“
6.6. Fondo valdybos direktoriaus 2009-01-21 įsakymu Nr. V-32 patvirtintose Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklėse reglamentuojama: „28. Jei skolininkas (savarankiškai privalomuoju sveikatos draudimu besidraudžiantis asmuo, savarankiškai dirbantis asmuo, individuali įmonė, mažoji bendrija, tikroji ūkinė bendrija ir komanditinė ūkinė bendrija, vaikų išlaikymo išmokų skolininkas arba vaikų išlaikymo išmokų permokų skolininkas) per dešimt dienų nuo pretenzijoje dėl žalos atlyginimo nurodytos dienos ar raginimo gavimo dienos, o jeigu raginimas yra nesiunčiamas, – per dešimt dienų nuo mokėjimo nurodymo pateikimo dienos nesumoka skolos, didesnės negu šimtas eurų, Fondo valdybos teritorinis skyrius per dvidešimt darbo dienų surenka duomenis apie skolininko arba skolininko savininko turtą, pajamas, galimybes nukreipti į juos išieškojimą, priežastis, kodėl skolininkas nesumokėjo skolos. 29. Jeigu skola yra didesnė negu penki šimtai eurų, duomenis apie skolininko, nepriklausančio 28 punkte nurodytoms kategorijoms, turtą, pajamas, galimybes nukreipti į juos išieškojimą, priežastis, kodėl skolininkas laiku nesumokėjo VSD įmokų, palūkanų, baudų ar delspinigių Fondo valdybos teritorinis skyrius surenka per dvidešimt darbo dienų nuo raginime ar pretenzijoje dėl žalos atlyginimo nurodytos skolos sumokėjimo termino paskutinės dienos, o jeigu raginimas yra nesiunčiamas – per dvidešimt darbo dienų nuo mokėjimo nurodymo pateikimo dienos.

Tyrimui reikšminga teismų praktika

7. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (KT) praktika
7.1. KT 2004-12-13 nutarime, priimtame byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03, konstatavo:
„[…] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Konstitucinis Teismas
2000-06-30 nutarime konstatavo, kad valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių […]. […] Konstitucinis Teismas 2004-07-01 nutarime ir 2004-11-05 išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms […] (Konstitucinio Teismo 1999-05-11 nutarimas, 2004-11-05 išvada) […].“
7.2. KT 2011-06-23 sprendime, be kita ko, yra konstatavęs:
„[…]. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinio teisinės valstybės principo negalima aiškinti kaip įtvirtinto tik Konstitucijos preambulėje; neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas (inter alia Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2010 m. gegužės 28 d., 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimai). […].“
7.3. „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus; teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ar ne; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti; jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją yra neįmanoma, Lietuvos Respublikos Konstitucija jos netoleruoja (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).“

8. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau vadinama ir – LVAT) praktika:
8.1. 2012-03-01 nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1605/2012), be kita ko, nurodyta:
„[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). […] kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“
8.2. LVAT 2016-09-16 apžvalgoje (Administracinė jurisprudencija. 2016, 30), be kita ko, nurodyta:
„Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija gerą administravimą įvardija kaip pagrindinę teisę. […]. Administracinės taisyklės turi svarbią reikšmę įgyvendinant teisę, įskaitant ir teisę, susijusią su pagrindinių žmogaus teisių apsauga. Administracinė teisė savaime yra svarbus teisių apsaugos veiksnys. Antai, teisė būti išklausytam ir pareiga surinkti pakankamai informacijos (prieš priimant sprendimą) yra neatsiejama įvairių materialiųjų teisių, laiduojamų nacionalinių konstitucijų ir įstatymų, įgyvendinimo dalis. Todėl šios taisyklės gali veikti kaip priemonė tikslui – materialiųjų teisių įgyvendinimui konkrečioje situacijoje – pasiekti. […] Geras administravimas, įtvirtintas kaip asmenų subjektinė teisė, viešojo administravimo subjektus ne tik įpareigoja paisyti teisinių reikalavimų, bet taip pat suteikia asmenims šios teisės įgyvendinamumo garantiją jų santykiuose su administraciniais organais (Wakefield 2007, 58-59). […].“
8.3. „Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški. Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas (LVAT 2009-04-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-476/2009; 2009-12-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1505/2009). „Priimant sprendimą dėl konkretaus prašymo (arba kitokio pobūdžio kreipimosi, nepriklausomai nuo tokio dokumento formos) turi būti veikiama paisant pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje – įtvirtinto, atkartojamo ir Viešojo administravimo įstatyme, principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (2013-03-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-439/2013)“
8.4. „Administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Pabrėžtina ir tai, kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi, viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“). Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, o sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-385/2014, 2017 m. balandžio 10 d nutartis administracinėje byloje Nr. eA-322~552/2017).“
8.5. „Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsniu, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d.). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.). Vertinant šioje byloje ginčijamų individualių administracinių aktų atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, dėl kurio jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).
Tačiau teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 yra išaiškinta, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. k. tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr. „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 21, 2011).“
8.6. „Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-615-502/2019).“

Tyrimo išvados

9. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, pažymima:
9.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.
Seimo kontrolieriai nėra įgalioti spręsti privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo ir išieškojimo klausimų bei priimti su tuo susijusių atitinkamų sprendimų, be kita ko, vertinti VSDFV skyrių priimtų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, įpareigoti VSDFV panaikinti sprendimus ir pan. Pažymėtina, kad Seimo kontrolieriai nenagrinėja ginčų dėl teisės. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal minėto straipsnio 4 dalį, Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.
Taigi, Pareiškėjas turi teisę VSDF Panevėžio skyriaus sprendimus (2019-04-24,
2019-06-28, 2019-08-27, 2019-11-27 sprendimus, taip pat 2020-01-29 ir 2020-03-11 sprendimus) skųsti Fondo valdybai, nurodydamas jam žinomas, reikšmingas šiam ginčo sprendimui aplinkybes (aplinkybes, nurodytas Skunde Seimo kontrolierių įstaigai), taip pat prašyti atnaujinti skundui paduoti skirtą terminą, praleistą galimai dėl svarbių priežasčių, o nesutikus su Fondo valdybos sprendimu – skųsti teismui.
Kaip tyrimu nustatyta, Pareiškėjas savo teisėmis nepasinaudojo, sprendimų teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais neskundė.
Remiantis Seimo kontrolierių veiklos nešališkumo, teisingumo bei proporcingumo principais, svarbu paminėti aplinkybę, kad Pareiškėjas rašė prašymus, komentavo / vertino iš VSDFV Panevėžio skyriaus gautus atsakymus, teikė savo nuomonę dėl pareigūnų veiklos, vėl nurodydavo tas pačias aplinkybes, tačiau tinkamai neįsigilino į VDSF Panevėžio skyriaus pateiktus atsakymus, kuriuose Pareiškėjui buvo išsamiai išaiškintos galiojančių teisės aktų nuostatos, paaiškinta, kad būtina deklaruoti faktinį išvykimą iš Lietuvos į užsienio valstybę (ne tik gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimą), taip pat, ką jis turi padaryti, kad PSD įmokos būtų perskaičiuotas (pažymos 4, 6.4, 6.5 punktai), nurodyta sprendimų apskundimo tvarka pagal VSDĮ 41 straipsnio nuostatas, jeigu Pareiškėjas nesutinka su jais.
Lietuvos Aukščiausias Teismas (LAT) savo nutartyje yra pasisakęs, „kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Pažymėtina, kad teisės aktai skelbiami viešai, todėl kiekvienas rūpestingas asmuo gali sužinoti savo teises ir pareigas. Asmuo, ignoruodamas įstatymus, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai, todėl negali pasiteisinti tuo, kad nežino įstatymų ar juos netinkamai supranta. CK 1.6 straipsnyje, atsižvelgiant į konstitucinę nuostatą, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis), įtvirtinta, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (LAT nutartis civ. byla Nr. 3K 3 384/2007).“
9.2. Vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 21 punktu, Seimo kontrolieriai turi teisę pasisakyti (teikti siūlymus ar pastabas) dėl viešojo administravimo gerinimo net ir klausimais nepriskirtais Seimo kontrolieriaus kompetencijai. Pagal Seimo kontrolierių įstatymo 192 straipsnio nuostatas, Seimo kontrolierių įstaiga yra nacionalinė žmogaus teisių institucija (NŽTI). Svarbiausi NŽTI tikslai – pasisakyti įvairiais žmogaus teisių klausimais ir, bendradarbiaujant su visuomene, kelti aktualias žmogaus teisių problemas, atlikti kitas pagrindines NŽTI funkcijas, apibrėžtas JT Generalinės Asamblėjos priimtoje rezoliucijoje.
Tyrimo metu paaiškėjusios aplinkybės:
1) VSDFV Panevėžio skyriaus direktorius 2019-04-24, 2019-06-28, 2019-08-27,
2019-11-27 sprendimais nusprendė išieškoti priverstine tvarka į VSDF iš Pareiškėjo, savarankiškai PSD besidraudžiančio asmens, PSD skolą. Sprendimuose yra paaiškinta apskundimo tvarka pagal VSDĮ 41 straipsnio nuostatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtuose sprendimuose nėra nurodyta, per kokį laikotarpį susidarė skola, skolos susidarymo priežastys, kodėl nutarta skolą išieškoti priverstinai. Pažymėtina, kad pagal Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių nuostatas VSDFV teritoriniai skyriai privalo išsiaiškinti priežastis, kodėl skolininkas nemoka skolos (pažymos 6.6 punktas). Taigi, visa tai turėtų būti nurodyta sprendimuose, kurie yra individualūs administraciniai aktai. Tyrimu nustatyta, kad Pareiškėjui nebuvo aišku, kodėl jis pripažintas savarankiškai PSD besidraudžiančiu asmeniu, nuo kada, kodėl jis turi mokėti PSD, jeigu jis išvykęs iš Lietuvos, ir t. t.
Vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio nuostatomis, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Atkreiptinas dėmesys į LVAT suformuotą praktiką:
„Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 yra išaiškinta, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai.“
„Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje formuodamas Viešojo administravimo įstatymo taikymo praktiką ne kartą yra akcentavęs, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei jos teritoriniams skyriams, kaip viešojo administravimo institucijoms, yra keliami, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo nustatyti reikalavimai, inter alia šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA 1324-502/2015; LVAT 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014; LVAT 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-708/2013; LVAT 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-134/2012).
LVAT jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, kad Viešojo administravimo įstatymo VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (LVAT 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. A-1536-662/2015; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje
Nr. A62-3506/2011; LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje
Nr. A756-450/2010; LVAT 2009 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje
Nr. A261-471/2009). Viešojo administravimo subjektai savo veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys atitikti teisės normų reikalavimus (LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; LVAT 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009)“;
2) informacija, kaip paaiškino VSDFV, apie priimtus sprendimus dėl nesumokėtų PSD įmokų išieškojimo priverstine tvarka buvo skelbiama EGASe, pats Pareiškėjas, kaip aiškinama, per EGAS buvo informuotas informacinėmis žinutėmis. VSDFV nepateikė informacijos, paaiškinimų (buvo prašyta pateikti informaciją, VSDFV nuomone, reikalingą pareigūnų veiklos įvertinimui), ar Pareiškėjas yra prisijungęs prie šios paskyros, ar buvo aktyvavęs ją ir galėjo (turėjo) žinoti apie priimtus sprendimus. Tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas apie galimą PSD skolą sužinojo tik prisijungęs prie savo asmeninės sąskaitos, kai pamatė, jog VSDFV yra rezervuota piniginė suma.
Kritikuotinas VSDFV paaiškinimas, jog Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklėse „nėra nustatyta, kad apie priimtus sprendimus dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka būtų informuojami savarankiškai PSD besidraudžiantys asmenys“. Individualių administracinių aktų, kurie sukelia asmenims pasekmes, paskelbimas tik per informacines sistemas (informavimas asmenų apie priimtas priemones), Seimo kontrolieriaus nuomone, nelaikytinas pakankamu žmogaus teisių apsaugos prasme – asmenys (apsidraudę savarankiškai, apdrausti, mokantys priklausančias įmokas arba jų nemokantys), kad netaptų skolininkais, priversti nuolat tikrinti visose informacinėse sistemose (VSDFV, VMI, bankų ir pan.): „o gal kas nors kokias nors skolas priskaičiavo“.
Pažymėtina, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija gerą administravimą įvardija kaip pagrindinę teisę.
Atkreiptinas dėmesys į teismų (taip pat ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo; ESTT) praktiką:
„Pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį teisė į gerą administravimą apima: kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę; […]. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnį asmuo turi teisę: susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija (l d. l p,); pateikti papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus (l d. 2 p.); teikti savo nuomonę administracinės procedūros metu kylančiais klausimais (l d. 6 p.). Šios Viešojo administravimo įstatymo nuostatos taip pat įtvirtina pareiškėjo teisę būti išklausytam. Atsakovas, nustatęs pareiškėjo neatitikimą teisės aktų nuostatoms, nepasiūlė jam pateikti papildomus paaiškinimus, kokiu pagrindu buvo susidariusi skola SODRAI, kokio dydžio, kada ji buvo grąžinta ar kt. Atsakovas, nesuteikęs pareiškėjui galimybės būti išklausytam, priėmė 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimą […].
Apibendrinant ESTT jurisprudenciją teisės išklausyti aspektu pažymėtina, kad šios teisės turinys yra nuosekliai atskleidžiamas ją plėtojant papildomais aspektais. Viena vertus, teisė išklausyti reiškia užtikrinti, kad asmuo turėtų deramą, realią, veiksmingą nuomonės, informacijos pateikimo galimybę iki sprendimo priėmimo, kita vertus, tai administracijai leidžia ištirti bylos medžiagą taip, kad priimtų sprendimą žinodama visas bylos aplinkybes, jog suinteresuotasis asmuo prireikus galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę pateikti skundą, užtikrinti geresnę savo gynybą.
Pažymėtina, kad pirmiau ESTT bylose nurodyti teisės būti išklausytam turinio elementai atsispindi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Pavyzdžiui, 2010 m. balandžio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-737/2010 nurodyta, kad iš bendrųjų gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų kyla viešojo administravimo subjekto pareiga apklausti pareiškėją ir pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš priimant sprendimą. Gero administravimo principas taip pat apima asmens teisę būti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes (žr. 2015 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-616-858/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturėjo galimybės veiksmingai išreikšti savo nuomonės iki skundžiamo sprendimo priėmimo, 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A438-1102/2014 teismas sprendė, kad teisė į gynybą jam nebuvo užtikrinta. Kitoje 2014 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-2014/2014 nurodyta, kad gero administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, veiksmingą galimybę pasisakyti, o 2014 m. kovo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-727/2014 nurodyta, kad gero administravimo principas reiškia, jog veiksminga suinteresuoto asmens teisė teikti argumentus ir įrodymus turi būti įgyvendinama prieš viešojo administravimo subjektui priimant administracinį aktą, ir jam turi būti suteikta pakankamai laiko pasirengti pateikti argumentus ar įrodymus. “ (LVAT, EA-770-1062/2019);
3) siekiant išsiaiškinti Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, 2020-04-30 paklausimu Nr. 4D 2020/1-506 kreiptasi į VSDFV, prašant patikrinti ir pateikti motyvuotus paaiškinimus (nurodant konkrečias teisės aktų nuostatas) dėl minėto rašto 2 punkto (Pareiškėjo nurodomos aplinkybės) turinio (įvertinant ir Pareiškėjo prašymuose Skyriui pateiktus klausimus bei atsakymus į juos); patvirtinant arba paneigiant Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pateikiant aprašomas aplinkybes patvirtinančius dokumentus, reikalingus Skundo nagrinėjimui ir Skyriaus pareigūnų veiksmų (neveikimo) juridiniam įvertinimui, bei atsakyti ir į papildomai pateiktus klausimus.
VSDFV pateiktas atsakymas nelaikytinas išsamiu, nes:
– nepaaiškinta Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad į Prašymą-2 (pažymos 2.3, 2.6 punktai) atsakymą gavo po dviejų mėnesių;
– nepaaiškinta Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kodėl jis turi deklaruotis kaip „galutinai išvykęs iš Lietuvos“, jeigu jis ryšių su Lietuva nenutraukė ir yra išvykęs tik dirbti;
– neatsakyta į klausimą, „kada, kuo vadovaujantis buvo priimtas sprendimas (kaip sprendimas buvo įformintas), kad Pareiškėjo pateikti dokumentai (Pareiškėjo 2013 metų prašymas dėl gyv. vietos deklaravimo duomenų panaikinimo; seniūnijos sprendimas, dokumentai iš JK) yra netinkami dėl PSD įmokų įsiskolinimo panaikinimo; kada, kokiu būdu Pareiškėjas buvo apie tai informuotas ir ar jam buvo pateiktas sprendimas; jeigu nebuvo informuotas ir sprendimas nepateiktas, kodėl, nurodyti motyvuotas priežastis“.
Kritikuotinas VSDFV atsakymas, jog Panevėžio skyrius priėmė „rezoliucinį sprendimą, kad pateikti dokumentai iš Jungtinės Karalystės yra netinkami PSD įmokų perskaičiavimui. Šis rezoliucinis sprendimas buvo įrašytas Fondo valdybos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje prie gauto dokumento pastabų lauke“. Panevėžio skyrius 2020-01-29 sprendime informavo Pareiškėją, kad apie tai jam atstovaujantis asmuo buvo informuotas telefonu ir el. paštu.
Vertinant šią situaciją, pažymėtina, kad Panevėžio skyriaus sprendimas Pareiškėjo pateiktus dokumentus laikyti netinkamais atlikti PSD įmokų perskaičiavimą, sukelia jam pasekmes (PSD įmokos skolos suma neperskaičiuojama), taigi, toks sprendimas laikytinas individualiu administraciniu aktu. Tačiau, kaip nustatyta tyrimo metu, šis sprendimas įformintas tik kaip „rezoliucija“, įrašyta VSDFV dokumentų valdymo sistemoje – pastabose. Pareiškėjui nėra žinomi motyvai, kuo vadovaujantis tokia „rezoliucija“ priimta, kodėl sprendimas įformintas tik „rezoliucija“, sprendimas jam nepateiktas, taigi buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, teikti savo nuomonę, susipažinti su informacija ir priimtu sprendimu (jo motyvais), o, prireikus, ginti savo teises teisme.
Pažymėtina, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimtas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Nesilaikant minėtų nuostatų kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo;
– neatsakyta į klausimą, „ar nuo 2013 m. iki 2019 m. (sprendimo priėmimo) Pareiškėjas buvo informuotas dėl PSD įmokų sumokėjimo, susidariusio įsiskolinimo; jeigu buvo informuotas, kada (kada pateiktas sprendimas); jeigu nebuvo informuotas (sprendimas nepateiktas), kodėl, nurodyti motyvuotas priežastis“.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Vadovaujantis VAĮ nuostatomis, viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).
KT nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad viešosios valdžios institucijų priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs. Valstybės tarnautojai turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves, o ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių.

10. LVAT ne kartą yra pasisakęs, kad administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad, santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, o sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą.
Seimo kontrolierių veiklos tikslas – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinant žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms (SKĮ 3 straipsnis).
Atsižvelgus į tyrimo metu paaiškėjusias aplinkybes, darytina išvada, kad VSDFV tinkamai neįvertino situacijos.
Kadangi VSDFV prie SADM koordinuoja ir užtikrina savo teritorinių skyrių efektyvų ir kokybišką darbą bei juos kontroliuoja, o teritoriniai skyriai (įtraukiant ir VSDFV Panevėžio skyrių) pavaldūs ir atskaitingi VSDFV prie SADM (pažymos 6.3 punktas), VSDFV direktoriui teiktina rekomendacija dėl viešojo administravimo gerinimo Fondo valdyboje.

11. Apibendrinus pateiktas išvadas, konstatuotina, kad:
11.1. Seimo kontrolieriams pagal kompetenciją nepriskirta vertinti VSDFV teritorinių skyrių, VSDFV priimtų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, įpareigoti VSDFV panaikinti sprendimus ir pan.;
11.2. VSDFV prie SADM (VSDFV Panevėžio skyriaus) pareigūnų veiksmai (neveikimas), susiję su Pareiškėjo prašymų / skundų nagrinėjimu, informacijos teikimu Skundo tyrimo atveju (pažymos 9.2 punktas) laikytini buvę netinkamais, todėl buvo pažeista Pareiškėjo teisė į gerą viešąjį administravimą. Pareiškėjo skundas pripažintinas pagrįstu.

12. Atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys į tai, kad:
12.1. vadovaujantis VSDĮ 41 straipsnio nuostatomis, Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai ir veiksmai (neveikimas) skundžiami Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Taigi, visi sprendimai dėl PSD skolos priverstinio išieškojimo skųstini teisės aktuose nustatyta išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2009 m. vasario 2 d., Nr. 3K-3-25/2009, 2009 m. birželio 8 d., Nr. 3K-3-252/2009):
„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai, konkrečiai civiliniame procese – CPK 5 straipsnio 1 dalis. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje numatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Be to, pagal šią teisės normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymų nustatyta tvarka. Šia blanketine teisės norma įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę suinteresuotų asmenų teisę kreiptis į teismą reglamentuoti ir kitais įstatymais (CPK 1 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami“;
12.2. LVAT suformuota praktika: „[…] visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, o plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas. Tokios institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, privalo veikti tik taip, kaip numato teisės aktai, priešingu atveju būtų pažeistas viešojo administravimo subjektui taikytinas bendrojo draudimo principas – veikti taip, kaip nėra leidžiama“. Pažymėtina, kad, pagal teisės aktais nustatytą kompetenciją, VSDFV vykdo operatyvų Fondo lėšų tvarkymą bei apskaitą, užtikrinant priskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – įmokos) sumų, baudų, delspinigių surinkimą ir išieškojimą į Fondą, teisingą duomenų apie apdraustuosius asmenis tvarkymą bei įstatymuose nustatytų valstybinio socialinio draudimo išmokų ir išmokų iš valstybės biudžeto, kurias pavesta mokėti Fondo administravimo įstaigoms, paskyrimą ir mokėjimą gavėjams; teritoriniai skyriai kontroliuoja priskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų sumokėjimą ir vykdo laiku nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinį išieškojimą;
12.3. vadovaujantis Taisyklių nuostatomis (pažymos 6.4 punktas), asmenims, kurie yra išvykę iš Lietuvos Respublikos ir išvykimą deklaravę gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai, privalomojo sveikatos draudimo įmokos skaičiuojamos iki jų išvykimo dienos.
Asmenys, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, deklaruoja išvykimą iš Lietuvos Respublikos į valstybę, į kurią išvyksta, ne anksčiau kaip 7 darbo dienos iki išvykimo (pažymos 6.5 punktas).

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nusprendžiama:
X skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant prašymus / skundus, teikiant informaciją, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8, 17 punktais, Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos direktorei rekomenduojama:
14.1. spręsti klausimą dėl teisės aktų tikslinimo – konkretizuojant informacijos apie prievolę sumokėti socialinio draudimo įmokas pateikimą asmenims bei priverstinio išieškojimo procedūrų vykdymą tik tada, kai asmenys tikrai žino (būtina išsiaiškinti visas faktines aplinkybes, išklausyti asmenis) apie nustatytą prievolę;
14.2. atsižvelgus į pažymos 9.2 punkte pateiktas išvadas, imtis priemonių veiklai viešojo administravimo srityje Fondo valdyboje bei teritoriniuose skyriuose gerinimo, t. y. prašymai / skundai nagrinėjami ir informacija teikiam teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais; priimami sprendimai (individualūs administraciniai aktai) būtų pagrįsti, jų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus; pareigūnai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų ir pan.

Prašytume apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus Seimo kontrolierių ir Pareiškėją informuoti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierių Augustiną Normantą pavaduojanti
Seimo kontrolierė Milda Vainiutė