PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ LIGONIŲ KASĄ PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS
Dokumento numeris | 4D-2020/1-288 |
---|---|
Data | 2020-07-23 |
Kategorija | Seimo Kontrolierių Pažyma |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ LIGONIŲ KASĄ PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS |
Kontrolierius | Augustinas Normantas |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2020-03-05 gavo X (toliau citatose ir tekste vadinama – Pareiškėjas) skundą dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau citatose ir tekste vadinama – VLK) pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo 2020-02-19 elektroniniu paštu atsiųstą prašymą „pateikti sutartį, kurios pagrindu SODRA [Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos] el. paštu reklamavo VLK teikiamas paslaugas […]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta; toliau citatose ir tekste atitinkamai vadinama – Prašymas; Sutartis; SODRA).
2. Pareiškėjas skunde nurodo:
2.1. VLK pateikė 2020-03-04 atsakymą Nr. 4K-1745 (toliau citatose ir tekste vadinama – Atsakymas), kuriame „išdėstytos teisės aktuose numatytos VLK ir SODROS prievolės (past. tame tarpe – pripažįstama kad oficialių šių įstaigų dokumentų kopijas gauti galiu), institucijų bendradarbiavimo pagrindas ir atlikti su tuo veiksmai, tačiau nieko nekalbama apie prašomą pateikti Sutartį – neatsakoma, ar tokia yra (o, jei yra, kodėl ji negali būti pateikta), ar tokios sutarties nėra. Kitaip sakant, likau negavęs aiškaus atsakymo į savo Prašymą.“
2.2. Pareiškėjas 2020-04-07 papildydamas skundą pažymėjo, kad „2020-02-07 kreipiausi į eilę institucijų […] pranešimu „Kiek dar ilgai leisimės terorizuojami?“, kuriuo atkreipiau dėmesį į VLK šlamšto siuntimą el. paštu, pasinaudojant SODROS valdomais asmens duomenimis, neturint asmenų tinkamo sutikimo. Informuoju, kad dėl šio kibernetinio incidento VDAI [Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija; toliau vadinama – Inspekcija] pradėtas tyrimas.“
3. Pareiškėjas prašo Seimo kontrolierių: „pateikti pažymą, ar VLK tinkamai įgyvendino mano teises, neatsakydama į mano Prašymo turinį?“
TYRIMAS IR IŠVADOS
4. Kartu su skundu pateiktame Atsakyme pažymėta:
„VLK, atsakydama į Jūsų Prašymą „Dėl Sutarties pateikimo“, teikia šią informaciją.
Atsižvelgiant į tai, kad SODROS ir VLK bendradarbiavimas pagrįstas teisės aktuose nustatyta tvarka, ir į tai, kad „Sodra“ administruoja privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokas, 2020 m. pradžioje didžiajai daliai šalies gyventojų per SODROS asmenines paskyras www.sodra.lt/gyventojui buvo išsiųsti kvietimai pasitikrinti, kiek per metus kainavo iš PSD fondo lėšų apmokėtos sveikatos paslaugos ir vaistai.
Įstatymai numato, kad kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės […] institucijų […] viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius šių įstaigų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie patį asmenį. Minėtu gyventojų informavimu VLK ir SODRA vykdė tai, ką iš esmės reglamentuoja teisės aktai. Taip pat pažymim, kad SODRA nuolat elektroninėmis priemonėmis informuoja gyventojus apie pasekmes, su kuriomis jie susidurtų laiku nesumokėję PSD įmokų arba jei draudimas nutrūktų.“
5. Seimo kontrolierius, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes kreipėsi į:
5.1. VLK, prašydamas pateikti motyvuotus paaiškinimus, kodėl Prašymas dėl Sutarties pateikimo nebuvo nagrinėtas teisės aktuose […] nustatyta tvarka, t. y., Atsakymas galimai neatitinka Prašymo turinio, išsamumo principo ir kt. (nėra tiesioginio atsakymo dėl Sutarties pateikimo / nepateikimo), jame nėra nurodytos galimai atsisakymo pateikti Sutartį priežastys, nenurodytas ir teisinis Sutarties nepateikimo pagrindas, jeigu jis yra; kartotinai išnagrinėti Prašymą teisės aktuose nustatyta tvarka ir pateikti Pareiškėjui Sutartį arba VLK kartotiniame atsakyme nurodyti Sutarties nepateikimo priežastis ir teisinį pagrindą (Seimo kontrolieriui pateikti kartotinio VLK atsakymo Pareiškėjui kopiją) ir kt.;
5.2. Inspekcijos – pateikti informaciją apie tai, ar iš tiesų Inspekcija pradėjo tyrimą dėl Pareiškėjo skunde Seimo kontrolieriui nurodytų aplinkybių, jeigu taip – kokia šio tyrimo esmė, ar priimtas sprendimas (jeigu taip – pateikti sprendimo kopiją).
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
6. Iš VLK pateiktos informacijos, paaiškinimų bei dokumentų nustatyta:
6.1. „[…] VLK yra gavusi du Pareiškėjo prašymus. Pirmasis prašymas buvo gautas
2020-02-19 [Prašymas]. Jame Pareiškėjas nurodė – „[…] prašau pateikti Sutartį, kurios pagrindu Sodra el. paštu reklamavo VLK teikiamas paslaugas (kopija prisegta) […]“. Informuojame, kad į šį Prašymą buvo atsakyta 2020-03-04 Atsakymu. […].
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo [toliau citatose ir tekste vadinama – TGIĮ] 4 straipsnį, nurodantį, kad institucijos privalo pateikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šiame įstatyme ir kituose įstatyme nustatytus atvejus, nurodome, kad prašomas dokumentas (sutartis) pateiktas nebuvo, nes tokio dokumento nesama. Atsakyme papildomai nurodyta, kad įstaigos – VLK ir SODRA – vykdė tai, ką reglamentuoja teisės aktai, todėl laikytina, kad per SODROS asmenines paskyras išsiųsti pranešimai su pateikta informacija apie galimybę pasitikrinti apie apmokėtas sveikatos priežiūros išlaidas 2019 metais iš PSD fondo biudžeto lėšų yra teisės aktuose numatytų funkcijų vykdymas.“
6.2. „Papildomai nurodome, kad, VLK vertinimu, į pareiškėjo Prašymą buvo atsakyta tinkamai ir išsamiai, kaip numatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo [toliau citatose ir tekste vadinama – VAĮ) 3 straipsnio 13 punkte, taip pat pažymėtina, kad minėtas Atsakymas parengtas, atsižvelgiant į jo turinį, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimo Nr. 875 „Dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ [toliau citatose ir tekste vadinama – Prašymų nagrinėjimo taisyklės] 35 punkte, kadangi, nepateikiant prašomo dokumento, buvo nurodyta, kad buvo vykdoma tai, ką numato teisės aktai, o teisinis dokumento nepateikimo pagrindas įvardytas nebuvo, nes jo, vadovaujantis TGAĮ 15 straipsnio 1 dalimi, nėra.“
6.3. „Pažymime, kad 2020-03-09 buvo gautas antras tapatus Pareiškėjo prašymas [toliau citatose ir tekste vadinama – Prašymas-2], kuriame buvo nurodyta – […] „2020-02-19 prašau pateikti Sutartį, kurios pagrindu SODRA el. paštu reklamavo VLK teikiamas paslaugas. Šios Sutarties man nepateikėte. Atsižvelgiant į tai, kad turiu teisę gauti oficialių įstaigos dokumentų kopijas, dar kartą prašau el. paštu pateikti šią Sutartį arba kitokius dokumentus (įsakymus ar pan.), kurių pagrindu buvo vykdoma minėta paslaugų reklama el. paštu. Jei tokių dokumentų pateikti negalite, prašau pateikti paaiškinimą, kodėl to negalite padaryti. […]“.
Neatsižvelgiant į tai, kad VLK gavo analogišką prašymą, kuris jau buvo išnagrinėtas, Prašymą-2 nagrinėti atsisakyta nebuvo ir 2020-04-06 raštu Nr. 4K-2583 „Dėl atsakymo pateikimo“ buvo pakartotinai atsakyta į Prašymą bei Prašymą-2“ (toliau citatose ir tekste vadinama – Atsakymas-2).
Atsakyme-2 nurodyta: „[…] Visų pirma, atsakydami į Jūsų prašymus nurodome, kad reklamos sąvoka, kurią Jūs nurodote pateiktuose prašymuose, yra apibrėžta teisės aktuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymu, reklama yra laikoma bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą, o Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme nurodyta, kad reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis reklamos užsakovo interesais arba savireklamos tikslais skleidžiama informacija, išskyrus televizijos reklamą, apie asmens ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005-09-29 nutarime (bylos Nr. 15/02) „Dėl Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 17 straipsnio (2002-06-04 redakcija) 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad teisės aktuose pateikiami nevienodi reklamos apibrėžimai, tačiau visuose teisės aktuose nurodomas svarbiausias reklamos požymis – reklama yra informacija, kuria siekiama padėti parduoti arba skatinti įsigyti prekes ar naudotis paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, manome, kad Jums pateiktas informacinis pranešimas (siųstas laiškas) nėra laikytinas reklama. Šio pranešimo tikslas – įstaigos veiklos skaidrumas, viešumas ir atskaitomybė bei visuomenės informavimas socialinio draudimo klausimais. Taip pat nurodome, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu (toliau – Valstybinio socialinio draudimo įstatymas), SODRA organizuoja socialinį draudimą ir vykdo fondo lėšų tvarkymą ir apskaitą. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nurodyta, kad viena iš socialinio draudimo rūšių yra privalomasis sveikatos draudimas, o 32 straipsnio 1 dalies 22 punktas nustato, kad SODRA, organizuodama socialinį draudimą ir vykdydama fondo biudžetą, informuoja visuomenę socialinio draudimo klausimais. Pažymime, kad Jums pateiktame informaciniame pranešime (siųstame laiške) buvo pateikta informacija apie galimybę pasitikrinti apie apmokėtas Jūsų sveikatos priežiūrai išlaidas 2019 metais iš PSD fondo biudžeto lėšų. Nurodome, kad šiuo konkrečiu atveju įstaigos (VLK ir SODRA) nevykdė tarpusavio duomenų perdavimo ar tvarkymo veiksmų, todėl tokie veiksmai nepažeidė 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrajame duomenų apsaugos reglamente) numatytų teisėtų asmens duomenų tvarkymo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, pagrindo duomenų teikimo ar kitos Sutarties sudarymui nebuvo. […].“
6.4. „Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, VLK vertinimu, Pareiškėjo prašymai buvo tinkamai išnagrinėti TGIĮ, VAĮ, Prašymų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka.“
7. Iš Inspekcijos pateikto rašto nustatyta, kad Inspekcijoje 2020-03-30 buvo gautas Pareiškėjo skundas (registracijos Nr. 1R-2267(2.13)), kuriuo buvo skundžiami VLK bei SODRA veiksmai dėl Pareiškėjui į jo asmeninę elektroninio pašto dėžutę išsiųsto pranešimo, taip galimai pažeidžiant Pareiškėjo teises bei asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių įstatymų nuostatas.
Inspekcija 2020-04-02 raštu Nr. 2R-1741(2.13.E)) priėmė nagrinėti Pareiškėjo skundą, tačiau jis dar nėra išnagrinėtas (skundo nagrinėjimo terminas negali būti ilgesnis nei 6 mėnesiai nuo jo gavimo Inspekcijoje dienos).
Tyrimui reikšmingi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai
8. Įstatymai:
8.1. Teisės gauti informaciją valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme (TGIĮ) nustatyta:
8.1.1. 4 straipsnis – „1. Institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams (toliau – pareiškėjas) dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. […].“
8.1.2. 6 straipsnis – „1. Institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi šiais principais: 1) dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai; 2) dokumentų tikslumo – pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus; 3) teisėtumo – institucijos veiksmai teikiant dokumentus grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais; 4) objektyvumo – institucijos darbuotojai, teikdami dokumentus, turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti dokumentus; 6) dokumentų prieinamumo – sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti dokumentus neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės dokumentų teikimo pareiškėjams sąlygos; […].“
8.1.3. 12 straipsnis – „1. Pareiškėjas, norėdamas gauti dokumentus, kreipiasi į instituciją ir pateikia prašymą. Prašyme nurodo, kokius dokumentus ir kokiu būdu pageidauja gauti, […].“
8.1.4. 15 straipsnis – „1. Institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu: 1) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo pateikti; 2) prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis; 3) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; […]. 2. Jeigu institucija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui pagrindus, ji per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priima sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui. Nustačiusi, kad yra pagrindas atsisakyti pateikti jam dokumentus, institucija kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo apie tai privalo pranešti pareiškėjui, nurodyti teisinį pagrindą ir informuoti apie šio sprendimo apskundimo tvarką. […].“
8.2. Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; […] 13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.“
8.3. Seimo kontrolierių įstatymo (toliau vadinama – SKĮ) 22 straipsnyje nustatyta: „1. Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą, priima sprendimą: 1) pripažinti skundą pagrįstu; 2) atmesti skundą; 3) nutraukti skundo tyrimą. […]. 3. Skundo tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės arba, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia, taip pat kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.“
9. Kiti teisės aktai:
9.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (Prašymų nagrinėjimo taisyklės) 35 punktas – „Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: […] 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; […] 35.4. į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.“
9.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-01-23 įsakymu Nr. V-35 patvirtintuose VLK nuostatuose (toliau vadinama – Nuostatai) reglamentuota:
9.2.1. „7. Svarbiausias Valstybinės ligonių kasos uždavinys – teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti privalomąjį sveikatos draudimą, tinkamai atstovauti apdraustųjų interesams […].“
9.2.2. „8. Valstybinė ligonių kasa, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi teisę: […]
8.15. nagrinėti draudžiamųjų skundus dėl įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių privalomąjį sveikatos draudimą, pažeidimų; […].“
Tyrimui reikšminga teismų praktika
10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau vadinama – LVAT) praktika:
10.1. 2016-02-22 nutartis 2016-02-22 administracinėje byloje Nr. A-1150-520/2016:
„[…] atsakovas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. […].“
10.2. 2014-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-610/2014 – „[…] viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad VAĮ, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos
asmenys […].“
Tyrimo išvados
11. Apibendrinus Pareiškėjo skunde Seimo kontrolieriui nurodytas aplinkybes (pažymos
2 paragrafas) konstatuotina, kad jis skundžiasi tuo, jog VLK netinkamai išnagrinėjo jo Prašymą pateikti Sutartį, nes Atsakyme „nieko nekalbama apie prašomą pateikti Sutartį – neatsakoma, ar tokia yra (o, jei yra, kodėl ji negali būti pateikta), ar tokios sutarties nėra.“
12. Vadovaujantis:
12.1. Nuostatais (pažymos 9.2 punktas) – VLK, atlikdama teisės aktuose jai nustatytas funkcijas, nagrinėdama skundus dėl įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių PSD, pažeidimų, turi tinkamai atstovauti apdraustųjų interesams;
12.2. VAĮ (pažymos 8.2 punktas), TGIĮ (pažymos 8.1 punktas) ir Prašymų nagrinėjimo taisyklėmis (pažymos 9.1 punktas) – VLK, gavusi Prašymą, turėjo jį išnagrinėti pagal jo turinį ir VAĮ bei TGIĮ nustatyta tvarka, t. y.: atsižvelgti į dokumentų teikimo principus (pvz., dokumentų tikslumo – pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus; teisėtumo – institucijos veiksmai teikiant dokumentus grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais), pateikti Sutartį arba atsisakyti ją pateikti TGIĮ 15 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka, pateikti išsamumo principo reikalavimus atitinkantį VLK atsakymą (į Prašymą pateikti Sutartį, turėjo būti konkrečiai ir motyvuotai atsakyta, dėl kokių faktinių aplinkybių ir kokiais teisės aktų reikalavimais remiantis, šiuo atveju Sutartis nepateikiama);
12.3. LVAT praktika (pažymos 10 paragrafas) – VLK, gavusi Prašymą, pagal savo kompetenciją turėjo patikrinti pateiktą informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją Nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu, t. y., VLK neprivalo veikti būtent taip, kaip to prašo Pareiškėjas. Tuo atveju, jeigu VLK įvykdė pareigą ir pateikė Pareiškėjui tinkamą atsakymą, tai, kad Pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis VAĮ nuostatų.
13. Nagrinėjamu atveju VLK:
13.1. išnagrinėjusi Prašymą pateikė Pareiškėjui Atsakymą (pažymos 4 paragrafas), kuris neatitiko Prašymo pateikti Sutartį turinio, išsamumo principo reikalavimų: nebuvo tiesioginio atsakymo dėl Sutarties pateikimo / nepateikimo, nebuvo nurodytos atsisakymo pateikti Sutartį priežastys, teisinis Sutarties nepateikimo pagrindas (pvz., TGIĮ tikslumo principo taikymas). Dėl šių priežasčių Seimo kontrolierius šio tyrimo pradžioje kreipėsi į VLK, prašydamas „kartotinai išnagrinėti Prašymą teisės aktuose nustatyta tvarka ir pateikti Pareiškėjui Sutartį arba VLK kartotiniame atsakyme nurodyti Sutarties nepateikimo priežastis ir teisinį pagrindą“ (pažymos 5.1 punktas);
13.2. šio tyrimo metu gavusi Prašymą-2 ir pateikdama Atsakymą-2, kartu pateikė Pareiškėjui kartotinį bei išsamų atsakymą ir į Prašymą (taip pat atsižvelgė į pirmiau nurodytą Seimo kontrolieriaus tarpininkavimą), kuriame nurodytos konkrečios Sutarties nepateikimo Pareiškėjui priežastys, atitinkančios TGIĮ tikslumo principo reikalavimus (VLK būtų turėjusi pareigą pateikti Sutartį, jeigu ja būtų disponavusi; pažymos 6.3 punktas).
14. Apibendrinus pirmiau pateiktas išvadas (pažymos 13 paragrafas), konstatuotina, kad VLK šio tyrimo metu atsižvelgė į Seimo kontrolieriaus tarpininkavimą ir pateikė Pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkantį Atsakymą-2, todėl vadovaujantis SKĮ 22 straipsnio 3 dalimi (skundo tyrimas nutraukiamas, jeigu, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia; pažymos 8.3 punktas) Pareiškėjo skundo tyrimas nutrauktinas.
15. Be to, Seimo kontrolierius atkreipia Pareiškėjo dėmesį į tai, kad:
15.1. iš šio tyrimo metu Jūsų 2020-07-07 Seimo kontrolieriui papildomai pateikto SODRA 2020-04-28 rašto Nr. (14.59E)I-2705 matyti, kad SODRA Jums nepateikė Sutarties dėl tos pačios priežasties, kaip ir VLK, t. y., Sutartis nebuvo sudaryta, SODRA jos neturi ir todėl negali pateikti („jokio formalaus susitarimo su VLK sudaryta nebuvo“, „Dėl šios priežasties SODRA negali Jums pateikti sutarties (ar kitų formalių dokumentų) su VLK dėl vykdyto visuomenės informavimo socialinio draudimo klausimais“). Šis SODRA atsakymas taip pat atitinka TGIĮ tikslumo principo reikalavimus;
15.2. Inspekcijos pagal kompetenciją priimtas nagrinėti jo skundas dėl VLK ir SODROS veiksmų, galimai pažeidžiančių Pareiškėjo teises bei asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių įstatymų nuostatas, dar neišnagrinėtas (pažymos 7 paragrafas). Taigi, Pareiškėjui būtų tikslinga sulaukti Inspekcijos sprendimo pirmiau nurodytais klausimais.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS
16. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X skundo dėl Valstybinės ligonių kasos pareigūnų veiksmų tyrimą nutraukti.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas