PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

Dokumento numeris 4D-2019/2-1413
Data 2020-02-06
Kategorija Seimo Kontrolierių Pažyma
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Kontrolierius Milda Vainiutė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo X (toliau vadinama – Pareiškėja) skundą (toliau vadinama – Skundas) dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (toliau vadinama – Savivaldybė) pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai vykdant daugiabučio namo savininkų bendrijos „A“ (toliau vadinama – Bendrija, DNSB) valdymo organų, t. y. jos pirmininko (toliau vadinama – pirmininkas arba Pirmininkas), veiklos priežiūrą ir kontrolę, taip pat sprendžiant namo, <…> (toliau vadinama – Namas), atnaujinimo (modernizavimo) problemas.

2. Skunde nurodoma:
2.1. „Prašau panaikinti Ukmergės r. tarybos sprendimą dėl Namo renovacijos […]. Pareigūnas C […], nesilaikydamas CK [Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas] 4.85 str. nuostatų rinko gyventojų parašus […]. Savivaldybė ne kartą buvo informuota apie nusikalstamus pareigūno veiksmus, tačiau jokių veiksmų nesiima, jį dangsto“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);
2.2. „[…] atsisako atlikti Bendrijos apskaitos patikrinimą bei grąžinti pareigūno pasisavintus iš manęs mokesčius per 12 metų bei suteikti man prašomą informaciją apie
mane, Bendriją, kurioje aš gyvenu (soc. būsto nuomos pagrindais), mano sumokėtus mokesčius Bendrijai […]“;
2.3. „[…] Savivaldybė jokios kontrolės nevykdė […].“

3. Pareiškėja Skunde prašo: „panaikinti Tarybos sprendimą dėl renovacijos, įpareigoti atlikti Bendrijos finansinį patikrinimą bei grąžinti pareigūno pasisavintus pinigus, atlyginti
neturtinę žalą.“
Pareiškėja 2019-12-16 papildomame skunde nurodo (prašo to paties): „Blogiausiu atveju – susidarius skolom ir dėl kuri Savivaldybė kreipsis į Administracinį teismą dėl iškeldinimo, skolų ir t. t., prašysiu teismą Seimo kontrolierių įstaigą įtraukti trečiuoju asmeniu (atsakovu) (neatlikot savo funkcijų numatytų LR Seimo kontrolierių įstatyme – atsirašinėjot, o aš buvau aktyvi, savo pažeistas konstitucines, ir ne tik, teises vardinau raštu).“

TYRIMAS IR IŠVADOS

4. Seimo kontrolierė, siekdama išsiaiškinti Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Savivaldybę, prašydama pateikti paaiškinimus dėl Skundo teiginių bei atsakyti į Seimo kontrolierės klausimus.

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

5. Savivaldybė Seimo kontrolierę informavo, pateikė dokumentus bei paaiškinimus, iš kurių nustatyta:
5.1. „Pareiškėjos 2019 m. balandžio 29 d. prašymas reg. Nr. 40-Č-619 buvo nukreiptas Rimui Jurgilaičiui, Savivaldybės Teisės skyriaus vedėjui, atsakytas 2019 m. gegužės 6 d. Savivaldybės administracijos raštu Nr. 18-1795 „Dėl 2019-04-29 prašymo pateikti informaciją“;
5.2. „Pareiškėjos 2019 m. gegužės 2 d. prašymas reg. Nr. 40-C-652 buvo nukreiptas Algimantui Šuminskui, Savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vyriausiajam specialistui, atsakytas 2019 m. gegužės 7 d. Savivaldybės administracijos raštu Nr. 18-1800 „Dėl informacijos apie daugiabučio namo renovavimą pateikimo“;
5.3. „Pareiškėjos 2019 m. gegužės 15 d. prašymas reg. Nr. 40-C-712 buvo nukreiptas Rimui Jurgilaičiui […], atsakytas 2019 m. gegužės 24 d. Savivaldybės administracijos raštu Nr. 18-2039 „Dėl 2019 m. gegužės 14 d. prašymo“;
5.4. „Pareiškėjos 2019 m. gegužės 27 d. prašymas reg. Nr. 40-C-756; prašymas reg,
Nr. 40-Č-757; prašymas reg. Nr. 40-C-758; buvo nukreiptas Aušrai Šičkinienei, Savivaldybės Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei, atsakytas 2019 m. birželio 17 d. Savivaldybės administracijos raštu Nr. 18-2375 „Dėl informacijos“;
5.5. „Pareiškėjos 2019 m. gegužės 27 d. prašymas reg. Nr. 40-Č-759 buvo nukreiptas Aušrai Šičkinienei […], atsakytas 2019 m. birželio 17 d. Savivaldybės administracijos raštu Nr. 18-2374 „Dėl šalto vandens“;
5.6. „[…] DNSB „A“ […] 2019 m. birželio 27 d. Savivaldybės tarybos sprendimu
Nr. 7-39 „Dėl daugiabučių namų modernizavimo programos namų sąrašo papildymo“ įtraukta į Ukmergės rajono daugiabučių gyvenamųjų namų, numatomų modernizuoti pagal valstybinę daugiabučių namų atnaujinimo programą, sąrašą“;
5.7. „[…] Namas dar nepradėtas renovuoti. Vyksta paruošiamosios procedūros pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus teisės aktus, tvarkomi reikalingi paraiškos dokumentai. Renovacijos administratoriumi savivaldybės administracijos paskirtas UAB „B“;
5.8. „[…] kompleksinis planinis Namo valdytojo veiklos patikrinimas buvo atliktas 2017 m. rugpjūčio 28 d., parodė kad veiklą vykdo teisės aktų nustatyta tvarka (2017 m. rugpjūčio 28 d. aktas Nr. 5)“;
5.9. „Neplaninis patikrinimas pradedamas savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėja nėra Bendrijos narė, jos skundas negali būti traktuojamas kaip pagrindas pradėti neplaninį patikrinimą. Savivaldybės administracija radusi motyvą pradėti neplaninį patikrinimą jį pradės arba įtrauks į planinių patikrinimų sąrašą“;
5.10. įvertinus Skundo nagrinėjimui pateiktus dokumentus (atsakymus Pareiškėjai į jos skundus) nustatyta:
5.10.1. Savivaldybė 2019-05-07 raštu Pareiškėjai paaiškino, kad butas, kuriame gyvena Pareiškėja, „yra Savivaldybės nuosavybė, todėl Jums, gyvenančiai šiame bute, jokių finansinių ir juridinių įsipareigojimų dėl Namo renovacijos nebus“. Pareiškėjai rašte išaiškintos teisės
aktų, reglamentuojančių daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) sąlygas, nuostatos, paaiškinta atsakymo apskundimo tvarka. Nėra gauta informacijos, ar Pareiškėja pasinaudojo šia teise;
5.10.2. Savivaldybė 2019-05-24 raštu Pareiškėjai paaiškino, kad „atlikti Bendrijos finansinį patikrinimą Savivaldybės administracija neturi pagrindo ir įgaliojimų“;
5.10.3. Savivaldybė 2019-06-17 raštu Pareiškėjai atsakė:
„Savivaldybės administracija gavo 3 Jūsų prašymus: suteikti informaciją apie Daugiabučio namo savininkų bendrijai „A“ sumokėtus mokesčius bei minėtus mokesčius grąžinti; pateikti Bendrijos posėdžio protokolus, išvardintus prašyme; dėl bendrijos pirmininko teisės atstovauti bendriją bei sudarytų sutarčių teisėtumo. […]. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalis nurodo, kad Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį arba teisės aktų nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Registrų centro Juridinio asmenų registro viešoje ir visiems prieinamoje duomenų bazėje yra paskelbta informacija, kad 1997 m. kovo 12 d. yra įsteigta ir įregistruota Bendrija, kurios tikslas yra įgyvendinti patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas numato, kad daugiabučiame name veikiančios bendrijos pirmininkas yra atsakingas už informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų savininkams jų prašymu.
Siūlome kreiptis į Bendrijos pirmininką su prašymu suteikti Jums aktualią informaciją apie Jūsų bendrijai sumokėtus mokesčius ar rinkliavas, susijusius su tame name esančiu būstu. Posėdžių bei susirinkimų protokolai yra saugomi bendrijos atsakingų asmenų ir teikiami suinteresuotiems asmenims susipažinti bendrijos įstatų nustatyta tvarka.
Pažymime, kad surinktas iš butų savininkų ir naudotojų lėšas apskaito ir naudoja bendrija, vadovaudamasi daugumos butų savininkų sprendimais, todėl savivaldybė nesvarsto galimybės grąžinti Jūsų sumokėtų pinigų bendrijai. Bendrijos finansinę ūkinę veiklą prižiūri revizorius, renkamas visuotiniame narių susirinkime ketverių metų laikotarpiui. Siūlome kreiptis į bendrijos revizorių dėl Jūsų manymu neteisingai ar neteisėtai skaičiuojamų mokesčių. […]. Aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas. […]. Mūsų turima informacija, visos įstatymo minėto straipsnio nuostatos yra įvykdytos, todėl teigti, kad Bendrijos pirmininkas C išrinktas ir veikia bei atstovauja bendriją neteisėtai, neturime pagrindo.
Atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius)“;
5.11. Savivaldybė papildomai informavo, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto nuomos sutarties, kuria Pareiškėjai buvo išnuomotas būstas, galiojimas yra pasibaigęs. Šiuo metu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės teismo rūmams pateiktas ieškinys dėl Pareiškėjos iškeldinimo iš Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto.

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

6. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai
6.1. Vietos savivaldos įstatymo (VSĮ) 6 straipsnyje nustatyta, kad vienos iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų yra: „42) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų […] priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles.“
6.2. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (Bendrijų įstatymas) reglamentuojama:
6.2.1. 2 straipsnis – „6. Buto ir kitų patalpų savininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam butas ar kitos patalpos priklauso nuosavybės teise ir kuris turi bendrosios nuosavybės teisės objekto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. […].“
6.2.2. 4 straipsnis – „1. Bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. […].“
6.2.3. 20 straipsnis – „1. Bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės. 2. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėti teismui.“
6.3. Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme (Paramos įstatymas) reglamentuojama:
6.3.1. 2 straipsnis – „2. Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas (toliau – investicijų planas) – daugiabučio namo atnaujinimo projekto dalis, kurioje pagal namo energinio naudingumo sertifikato ir namo fizinės būklės tyrimo ir vertinimo duomenis ir reikalavimus pagrindžiamos namo atnaujinimo priemonės, nustatant jų energinį ir ekonominį efektyvumą, investicijų dydį ir jų paskirstymą butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat nustatomos pagrindinės techninės užduoties sąlygos kitoms atnaujinimo projekto dalims parengti. 3. Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratorius (toliau – projekto administratorius) – bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu pagal pavedimo sutartį veikiantis asmuo, teikiantis atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimo paslaugas, ar savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius. 4. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (toliau – bendrojo naudojimo objektų valdytojas) – daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.84 straipsnį paskirtas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. 5. Savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius – savivaldybės paskirta jos įsteigta pelno nesiekianti įstaiga arba kita kontroliuojama įmonė, kuriai butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu gali būti pavedama organizuoti atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimą.“
6.3.2. 3 straipsnis – „8. Vyriausybės patvirtintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą administruoja Vyriausybės įsteigta viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra, kurios veikla finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Ši įstaiga atlieka šias funkcijas: 1) vertina savivaldybių programų atitiktį Vyriausybės patvirtintai Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai; 2) vykdo atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūrą; 3) administruoja ir teikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybės paramą (išskyrus lengvatinių kreditų teikimą ir kredito ir palūkanų apmokėjimą už nepasiturinčius gyventojus); 4) teikia nereikšmingą pagalbą; 5) konsultuoja daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) proceso dalyvius (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus, bendrojo naudojimo objektų valdytojus, savivaldybes ir savivaldybių programų įgyvendinimo administratorius) daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) ir valstybės paramos teikimo klausimais, organizuoja visuomenės informavimą, švietimą ir mokymą; 6) organizuoja Vyriausybės patvirtintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo stebėseną.“
6.3.3. 5 straipsnis – „1. Sprendimą dėl atnaujinimo projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas ir investicijų plano patvirtinimo, lėšų skolinimosi atnaujinimo projekto daliai (techniniam darbo projektui) parengti, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, ir (ar) įgyvendinti (rangos darbams atlikti) ir kreditavimo sutarties sąlygų butų ir kitų patalpų savininkai priima balsų dauguma Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo protokolo pavyzdinę formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo įgyvendinimą, vadovaudamasis butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintu investicijų planu, organizuoja projekto administratorius, atlikdamas Statybos įstatyme nurodytas statytojo (užsakovo) pareigas. Kai butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu statytojo (užsakovo) ir kitos su projekto įgyvendinimu susijusios pareigos pavedamos asmeniui, teikiančiam projekto įgyvendinimo administravimo paslaugas, arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriui, sudaroma pavedimo sutartis. Pavedimo sutartį pagal butų ir kitų patalpų savininkų sprendime nustatytas sąlygas sudaro ir jos vykdymą kontroliuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Pavedimo sutarties pavyzdinę formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 3. Dėl būsto šildymo išlaidų kompensavimo nepasiturintiems gyventojams pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius teikia savivaldybės administracijai butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo protokolo išrašą. 4. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų asmens duomenys atnaujinimo projekto parengimo, įgyvendinimo ir valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo tikslais tvarkomi Vyriausybės nustatyta tvarka.“
6.4. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme (aktuali redakcija, galiojanti nuo
2019-12-31) reglamentuojama:
6.4.1. 2 straipsnis – „11. Savivaldybės būstas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą. 12. Socialinis būstas – į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą įtraukto savivaldybės būsto fondo dalis. Pagal šiame įstatyme nustatytas sąlygas prie socialinio būsto nepriskiriami bendrabučiai, nakvynės namai, tarnybinės gyvenamosios patalpos, gydymo ar globos (rūpybos) įstaigos gyvenamosios patalpos, savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis.“
6.4.2. 4 straipsnis – „5. Savivaldybės administracija: 1) nustato, ar asmenys ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti; 2) ne vėliau kaip likus mėnesiui iki einamųjų metų gegužės 1 dienos raštu informuoja paramą būstui išsinuomoti ir išperkamąją būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją gaunančius asmenis ir šeimas apie prievolę Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas); 3) organizuoja ir vykdo savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimą; 4) siekdama nustatyti asmens ar šeimos teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl informacijos apie asmens (jo šeimos), kuris kreipiasi dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, asmens (jo šeimos), įrašyto (įrašytos) į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, asmens ar šeimos, kurie naudojasi parama būstui išsinuomoti, taip pat asmens ar šeimos, gaunančių išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, pateiktas turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijas; 5) priimdama sprendimą asmenį ar šeimą įrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, raštu informuoja apie galimybę pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija ir jos teikimo sąlygas; 6) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.“
6.5. Civiliniame kodekse (CK) nustatyta:
6.5.1. 1.136 straipsnio 2 dalis – „[…] civilinės teisės ir pareigos atsiranda: 1) iš šio kodekso ir kitų įstatymų numatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat, nors įstatymų ir nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių; […] 5) dėl žalos padarymo, taip pat dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; […].“
6.5.2. 1.138 straipsnis – „Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas […].“
6.6. Vyriausybės 2015-08-26 nutarimu Nr. 93 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (aktuali redakcija, galiojanti nuo
2017-11-23) (Prašymų nagrinėjimo taisyklės) nustatyta: „35. Atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: […] 37. Į skundus atsakoma laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos.“
6.7. Aplinkos ministro 2014-07-24 įsakymu Nr. D1-612 patvirtintose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinėse taisyklėse (Priežiūros ir kontrolės taisyklės) (aktuali redakcija, galiojusi iki 2019-12-31) nustatyta: „5. Priežiūros ir kontrolės vykdytojas organizuoja ir vykdo valdytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę, kurios turinį sudaro: 5.1. kompleksinis planinis valdytojų veiklos patikrinimas pagal priežiūros ir kontrolės vykdytojo sudarytą grafiką ir planuojamų tikrinti valdytojų sąrašą (pagal savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytus tikrinamų valdytojų sąrašo sudarymo kriterijus, patikrinimų tvarką ir trukmę); 5.2. neplanuotas valdytojų veiklos patikrinimas pagal patalpų savininkų skundų ir pranešimų turinį, priežiūros ir kontrolės vykdytojo ar savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

7. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas – „Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Savivaldybių savarankiškumas ir veiklos laisvė pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją – konstituciniai principai (Konstitucinio Teismo 2002-12-24 nutarimas). Konstitucijos nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, vertintina kaip šių vietos bendruomenių dalyvavimo valdant šias teritorijas garantija (Konstitucinio Teismo 2001-06-28, 2002-12-24 nutarimai). Kartu pažymėtina, jog Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negalima atsieti nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos (Konstitucinio Teismo 2000-06-13, 2002-12-24 nutarimai).
Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiama galimybė savivaldybėms įgyvendinti savo kompetenciją, tiesiogiai įtvirtintą Konstitucijoje. Jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. […] Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos (Konstitucinio Teismo 2002-12-24 nutarimas).“

8. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (arba toliau vadinama – LVAT) formuojama praktika – LVAT 2016-02-22 priimtame sprendime (administracinė byla Nr. A-1150-520/2016) (cituojama ir kitose bylose) yra konstatavęs:
„atsakovas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų.“

Tyrimo išvados

9. Atsižvelgus į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, pažymėtina:
9.1. Įvertinus Skunde nurodytas aplinkybes, atkreiptinas dėmesys, kad Skundas susijęs Savivaldybės tarybos veikla bei Savivaldybės vykdoma funkcija – butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų priežiūra ir kontrole pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles.
9.2. Namas 2019 m. birželio 27 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 7-39 „Dėl daugiabučių namų modernizavimo programos namų sąrašo papildymo“ įtrauktas į Ukmergės rajono daugiabučių gyvenamųjų namų, numatomų modernizuoti pagal valstybinę daugiabučių namų atnaujinimo programą, sąrašą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Savivaldybė informavo, jog Namas dar nepradėtas renovuoti. Pažymėtina ir tai, kad dėl Namo atnaujinimo (modernizavimo) atlikimo sprendimą priima Namo butų savininkai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Savivaldybė spręsdama jos kompetencijai priskirtus klausimus turi teisę priimti atitinkamus sprendimus, už kurių teisėtumą atsako pati Savivaldybė teisės aktuose nustatyta tvarka. Savivaldybės atsakingų pareigūnų veiksmai (sprendimai), vykdant Savivaldybės funkcijas, įstatymais suteiktus įgaliojimus, savaime nelaikytini biurokratiškais ir (arba) piktnaudžiavimu.
Pabrėžtina, kad Seimo kontrolieriai savo veikloje vadovaujasi išimtinai Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymu, kitais teisės aktais, Seimo kontrolierių veiklos principais, iš kurių vienas yra teisėtumo, ir neturi teisės veikti jų kompetencijai nepriskirtais klausimais, viršyti suteiktus įgaliojimus ir tirti skundus, kuriems tirti neturi įgaliojimų.
Vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, Seimo kontrolieriai netiria skundų dėl savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, nėra įgalioti vertinti savivaldybės tarybų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl Skunde minimo Savivaldybės tarybos sprendimo dėl Namo įtraukimo į daugiabučių gyvenamųjų namų, numatomų modernizuoti pagal valstybinę daugiabučių namų atnaujinimo programą, sąrašą pagrįstumas ir teisėtumas nevertintinas.
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.
Skundas yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo srityje, įskaitant Namo atnaujinimą (modernizavimą), Namo butų savininkų sprendimų dėl Namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, atnaujinimo (modernizavimo) priėmimą. Informuojame, kad Seimo kontrolieriai netiria ginčų civilinių teisinių santykių srityje, nesprendžia ginčų, susijusių su daugiabučių namų renovacija, darbų kokybe ir / arba renovavimo išlaidų paskirstymu butų ir kitų patalpų savininkams. Ginčai dėl sutartinių, t. y. nuomos, įsipareigojimų sprendžiami teisės aktuose nustatyta tvarka – susitarimo (derybų) būdu arba teisme.
9.3. Vadovaujantis Bendrijų įstatymo nuostatomis, buto ir kitų patalpų savininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam butas ar kitos patalpos priklauso nuosavybės teise ir kuris turi bendrosios nuosavybės teisės objekto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Savivaldybė pagal įstatymų nustatytą kompetenciją vykdo savarankiškąją (Konstitucijos ir įstatymų nustatytą (priskirtą) gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų veiklos priežiūros ir kontrolės funkciją, taip pat statinių naudojimo priežiūros įstatymų nustatyta tvarka funkciją. Pagal Priežiūros ir kontrolės taisyklių nuostatas (pažymos 6.7 punktas), neplanuoti valdytojų veiklos patikrinimai atliekami pagal patalpų savininkų skundų ir pranešimų turinį. Pažymėtina, kad Savivaldybė neatlieka Bendrijos finansinės veiklos kontrolės, taigi Seimo kontrolierei pagal kompetenciją nepriskirta įpareigoti Savivaldybę vykdyti veiklą, kuri jai nepriskirta teisės aktais. Pažymėtina, kad kompleksinis planinis Namo valdytojo (Bendrijos valdymo organų) veiklos patikrinimas buvo atliktas 2017 m. rugpjūčio 28 d. Pažeidimų, kaip nurodo Savivaldybė, nebuvo nustatyta.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėja nebuvo ir nėra buto, kuriame gyvena, savininkė ir Bendrijos narė. Butas nuosavybės teise priklauso Savivaldybei. Taigi, Savivaldybė neturi teisinio pagrindo neplanuotą Bendrijos valdymo organų patikrinimą pradėti pagal ne buto savininkės (ir ne Bendrijos narės) prašymus („Jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais“; pažymos 7 punktas).
Tyrimo metu nustatyta, kad Savivaldybė, vadovaudamasi Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis (pažymos 6.6 punktas), teikė Pareiškėjai atsakymus į kiekvieną jos prašymą. Įvertinus Savivaldybės Pareiškėjai pateiktus atsakymus, darytina išvada, kad Pareiškėjai pateikta tokia informacija, kokią ji, kaip Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto nuomininkė, turi teisę gauti. Pareiškėjai buvo išaiškinta jos teisė atsakymus skųsti ir apskundimo tvarka. Nepateikta informacija, ar ji pasinaudojo šia teise.
Atkreiptinas dėmesys į suformuotą teismų praktiką, kad aplinkybė, jog „pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų“ (pažymos 8 punktas);
9.4. dėl Pareiškėjos Skundo dalies, susijusios su galimai jai padarytos ir daromos žalos atlyginimu, pažymėtina, kad žalos fakto nustatymas bei jos priteisimas yra ne Seimo kontrolieriaus, bet teismo kompetencija, todėl asmuo, patyręs (arba patiriantis) žalą, dėl jos atlyginimo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą.
Dėl galimai patirtos žalos atlyginimo Pareiškėjai paaiškiname, kad žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo klausimai spręstini administraciniame teisme, todėl Pareiškėja turi teisę kreiptis į administracinį teismą ir prašyti teismo iš atsakingų valstybės (savivaldybės) institucijų priteisti jos galimai patirtą žalą. Taigi, tik teismas turi įgaliojimus nustatyti galimai patirtos žalos faktą, žalos dydį ir priteisti jos atlyginimą iš atsakingų institucijų.

10. Apibendrinus pateiktas išvadas, konstatuotina, kad vertinti Savivaldybės tarybos priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, įpareigoti Savivaldybę vykdyti funkcijas, kurios jai nepriskirtos teisės aktais, spręsti ginčus, kilusius civilinių teisinių santykių srityje (socialinio būsto nuomos, mokesčių skaičiavimo ir pan.), nepriskirta Seimo kontrolierės kompetencijai.
Vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei šio straipsnio 4 dalies nuostatomis, jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, skundo tyrimas nutraukiamas. Taigi, Pareiškėjos Skundo tyrimas nutrauktinas.

11. Atkreiptinas Pareiškėjos dėmesys į tai, kad:
11.1. vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 5 straipsnio
1 dalies nuostatomis, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 1.138 straipsnyje reglamentuota, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas. Taigi, žalos atlyginimo klausimai spręstini CK ir CPK nustatyta tvarka teisme.
CK 6.271 str. numatyta savivaldybių institucijų atsakomybė už sukeltą žalą: „Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės.“ Ginčus dėl žalos sprendžia administraciniai teismai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2009 m. vasario 2 d., Nr. 3K-3-25/2009, 2009 m. birželio 8 d., Nr. 3K-3-252/2009):
„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai, konkrečiai civiliniame procese – CPK 5 straipsnio 1 dalis. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje numatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Be to, pagal šią teisės normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymų nustatyta tvarka. Šia blanketine teisės norma įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę suinteresuotų asmenų teisę kreiptis į teismą reglamentuoti ir kitais įstatymais (CPK 1 straipsnio
2 dalis). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami“;
11.2. Bendrijos pirmininkas nėra pareigūnas, kuris atitiktų Seimo kontrolierių įstatyme pateiktą pareigūno sąvoką ir kurio veiklos tyrimas būtų priskirtas Seimo kontrolieriaus kompetencijai. Taigi, Seimo kontrolierei pagal kompetenciją nepriskirta vertinti Bendrijos pirmininko veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, teikti su tuo susijusias rekomendacijas. Jeigu, Pareiškėjos nuomone, Bendrijos pirmininkas atliko jos atžvilgiu „nusikalstamus veiksmus“, ji turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas;
11.3. vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, Seimo kontrolieriai savo veikloje vadovaujasi teisėtumo principu, kuris reiškia, kad Seimo kontrolieriai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu ir kitais įstatymais bei teisės aktais, tarptautinėmis sutartimis, teisės principais. Pažymėtina, kad LVAT 2006 m. lapkričio 22 d. nutartyje Nr. A-663-1982-06 konstatavo, kad „Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai yra tik rekomendacinio pobūdžio, ir nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui, kurio sprendimai, veiksmai ar neveikimas buvo skundžiami Seimo kontrolieriui, tiesiogiai nesukuria nei teisių, nei pareigų, todėl jie nelaikytini nei individualiais, nei norminiais teisės aktais ir dėl to negali būti skundžiami administraciniam teismui. Seimo kontrolieriai tuo ir skiriasi nuo kitų institucijų, kad priima rekomendacijas, o ne privalomus sprendimus, veikia vadovaudamiesi savo autoritetu. Jų išvados yra teisiškai argumentuotos.“

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

12. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:
X skundo dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) tyrimą nutraukti.

Seimo kontrolierė Milda Vainiutė