PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ TRAKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą dėl Trakų rajono savivaldybės (toliau ir citatose vadinama – Savivaldybė) administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant jo prašymą dėl informacijos pateikimo ir teikiant į jį atsakymą.

2. Pareiškėjas skunde nurodo:
2.1. „Aš […] kartu su sutuoktine […] [A, vardas ir pavardė Seimo kontrolierei žinomi] 2020 01-13 prašymu kreipiausi į […] [Savivaldybės] administraciją dėl informacijos pateikimo […]. Atsakymą gavome tik 2020-02-28, […] nebuvo laiku, t. y. per 20 darbo dienų atsakyta į mūsų prašymą“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);
2.2. „Susipažinus su […] [Savivaldybės] administracijos pateiktu atsakymu, akivaizdu, kad tai yra visiškai formalus raštas, neatsakantis į mūsų prašytą pateikti informaciją, be to, nebuvo pateiktas joks prašomas dokumentas; toks atsakymas yra visiškas biurokratizmas ir nesiskaitymas, negerbimas asmens ir piktnaudžiavimas savo teisėmis“;
2.3. „savivaldybės atsakymas į [pirmą] klausimą yra visiškai formalus ir neturi nieko bendro su prašoma pateikti informacija; klausiama vieno, o atsakoma visai į kita“;
2.4. „Į […] [antrą] klausimą savivaldybė taip pat atsakė tik formaliai […]. Toks atsakymas nėra tinkamas į prašomą pateikti informaciją, kuri buvo susijusi su situacijos įvertinimu kaip buvo numatyta detaliajame plane, patvirtiname tuometinės Trakų rajono savivaldybės valdybos
2001-04-11 sprendimu“;
2.5. „savivaldybė atsakydama į prašymą pateikti informaciją [trečias klausimas] visiškai neanalizavo ir nenurodė tuo metu, t. y. detaliojo plano rengimo ir priėmimo metu (2001 m.) galiojusio teisinio reglamentavimo, susijusio su tuo, kad naujai suformuotiems žemės sklypams turi būti garantuota privažiavimo teisė; taip pat visiškai neanalizavo detaliojo plano sprendinių, susijusių su privažiavimu, nepateikė jokių detaliojo plano rengimo lydimųjų dokumentų, kuriuose kalbama ar numatytas klausimas dėl privažiavimo prie detaliuoju planu suprojektuotų sklypų, tame tarpe, prie mums šiuo metu priklausančio žemės sklypo“;
2.6. „Savivaldybė nurodė, kad dėl dokumentų, susijusių su žemės sklypu, unikalus
Nr. <…>, pateikimo, mes turime kreiptis į žemės sklypo savininkę UAB „B“.
[…] viešojo administravimo subjektui iš viso yra draudžiama nukreipti į kitą subjektą dėl informacijos (dokumentų) pateikimo, juo labiau į privatų subjektą. Antra, UAB „B“ minėtą sklypą yra įgiję tik 2012 metais, tad jie detaliajame planavime, kuris vyko 2001 m., nedalyvavo, tuo pačiu neturi ir jokių dokumentų, susijusių su detaliuoju planavimu.“

3. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti jo skundą ir:
3.1. „įpareigoti […] [Savivaldybės] administraciją išsamiai atsakyti į visus 2020-01-13 prašyme nurodytus šešis klausimus bei pateikti atitinkamai prašomus dokumentus“;
3.2. „imtis veiksmų, kad tarnautojai, kurie atsakingi dėl laiku nepateikto atsakymo ir prašomų dokumentų bei pateikto visiškai formalaus atsakymo, t. y. formalaus biurokratizmo ir nepagarbos žmogui, būtų patraukti tarnybinėn atsakomybėn.“

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Kartu su skundu pateiktuose dokumentuose nurodyta:
4.1. Pareiškėjo ir A [vardas ir pavardė Seimo kontrolierei žinomi] 2020 m. sausio 13 d. prašyme dėl informacijos pateikimo, pateiktame Savivaldybės administracijai (toliau vadinama ir – Prašymas):
„[…] mums bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,6462 ha žemės sklypas, esantis <…>, unikalus Nr. <…>, kadastro Nr. <…>, <…> (toliau – Žemės sklypas Nr. <…>).
Mes į savo sklypą patenkame per UAB „B“ žemės sklypą, esantį <…>, unikalus Nr. <…>, kadastro Nr. <…>, <…> (toliau – Žemės sklypas Nr. <…>). Šio sklypo pagrindinė paskirtis yra kita, o naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos.
Tiek mūsų Žemės sklypas Nr. <…>, tiek Žemės sklypas Nr. <…> bei kiti toje teritorijoje esantys žemės sklypai buvo suformuoti (suplanuoti) detaliuoju planu, kuris patvirtintas tuometinės Trakų rajono savivaldybės valdybos 2001 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 60 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ [toliau vadinama ir – Detalusis planas]. […] detaliuoju planu, be kita ko, ir buvo numatyta, kad Žemės sklypas Nr. <…>, šiuo metu priklausantis UAB „B“, bus naudojamas susisiekimui su visais detaliuoju planu patvirtintais namų valdos žemės sklypais, tame tarpe, ir mūsų šiuo metu mums priklausančiu Žemės sklypu Nr. <…>. Tačiau kažkuriame etape šis detalusis planas nebuvo tinkamai įgyvendintas (o gal buvo padaryta klaida) ir nebuvo teisiškai įformintas privažiavimas prie detaliuoju planu patvirtintų sklypų, tame tarpe, prie Žemės sklypo Nr. <…>. Dėl to šiuo metu yra pažeidžiamos mūsų teisės.
[…] prašome išsamiai ir papunkčiui atsakyti į mūsų pateikiamus klausimus ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus:
1. Dėl kokių priežasčių nebuvo įteisintas privažiavimo kelias prie detaliuoju planu patvirtintų sklypų, tame tarpe, prie Žemės sklypo Nr. <…>? Kokiame etape nebuvo įgyvendintas detalusis planas? Kas už tai atsakingas?
2. Kodėl Žemės sklypas Nr. <…>, kuriuo detaliajame plane buvo numatytas privažiavimas iki visų suprojektuotų žemės sklypų, neatiteko savivaldybės žinion, ar apskritai šio sklypo perdavimas savivaldybei buvo numatytas? Jeigu ne – tai kaip turėjo būti įgyvendinamas detalus planas dėl privažiavimo prie suformuotų namų valdos žemės sklypų, tame tarp, prie Žemės sklypo Nr. <…>, įteisinimo?
3. Ar šio Žemės sklypo Nr. <…> savininkams (pirminiams ir vėlesniems) buvo kokiame nors teritorijų planavimo dokumente ar teisės akte numatyta pareiga (rekomendacija ar pan.) įforminti kelio servitutą ar kitaip įteisinti privažiavimą prie detaliuoju planu suformuotų sklypų ir pan.? Jeigu taip – tai konkrečiai kokiame, pateikite šį dokumentą ar nurodykite teisės aktą.
4. Ar detaliajame plane suformuotas privažiavimas buvo numatytas mokamas (atlygintinas) ar nemokamas (neatlygintinas)?
5. Ar privažiavimas prie mums priklausančio Žemės sklypo Nr. <…> buvo suprojektuotas ir numatytas per visą suformuotą inžinerinės infrastruktūros sklypą (šiuo metu tai Žemės sklypas
Nr. <…>), tame tarpe, ir jo plotį, kuris daugelyje vietų yra apie 10 metrų, ar tik per tam tikrą jo dalį?
6. Pateikite visus Jūsų turimus dokumentus (išvadas, aiškinamuosius raštus, planus ir pan.,), kurie vienaip ar kitaip yra susiję su detaliajame plane suformuotu inžinerinės infrastruktūros sklypu (šiuo metu tai Žemės sklypas Nr. <…>), kuriuo buvo numatytas privažiavimas iki visų suprojektuotų žemės sklypų, tame tarpe, Žemės sklypo Nr. <…> (išskyrus pagrindinį detaliojo plano brėžinį).“

4.2. Savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 28 d. rašte Nr. AP3E-622 „Dėl prašymo“ (toliau vadinama ir – Raštas), pateiktame Pareiškėjui ir A [vardas ir pavardė Seimo kontrolierei žinomi]:
„Jūsų prašymas dėl informacijos pateikimo išnagrinėtas.
[…] atsakome į Jūsų klausimus:
1. Visais klausimais, susijusiais su privažiavimo keliu, turi rūpintis žemės sklypo savininkas.
2. Žemės sklypo, unikalus Nr. <…>, <…>, savininkas nėra pateikęs […] [Savivaldybės] administracijai dokumentų dėl šio žemės sklypo perdavimo savivaldybės žinion neatlygintinai ir įtraukimo į vietinės reikšmės kelių sąrašą.
3. Žemės sklypo, kad. Nr. <…> (reg. Nr. <…>) <…>, detaliajame plane (reg. Nr. teritorijų planavimo registre <…>), nebuvo numatytas servitutas ar pareiga įteisinti privažiavimą.
4. Civilinio kodekso 4.124 straipsnyje nurodyta, kad „1. Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.“ Civilinio kodekso 4.125 straipsnyje nurodyta, kad „Sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas“. To paties teisės akto 4.126 straipsnyje nurodyta, kad „1. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.“
Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso 4.129 straipsnyje nurodyta „Dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui“.
4. Privažiavimo numatymas atlygintinu ar neatlygintinu nėra detaliojo plano sprendinys.
5. Susisiekimo sistemos organizavimas yra vienas iš privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų, kuris nustatomas rengiant detalųjį planą. Žemės sklypo, kad.
Nr. <…> (reg. Nr. <…>) <…>, detaliajame plane (reg. Nr. teritorijų planavimo registre <…>), nėra nustatytos privažiavimo dalys, kuriomis turi teisę vykti žemės sklypų savininkai.
6. Dėl dokumentų, susijusių su žemės sklypu un. Nr. <…>, <…>, pateikimo prašome kreiptis į žemės sklypo savininkę UAB „B“.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, iškilę ginčai tarp žemės sklypų savininkų sprendžiami susitarimu arba teismine tvarka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnio nuostata, asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.“

5. Pagal nekilnojamojo turto registro (Nr. <…>, <…>, Nr. <…>) ir nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištraukos (ortofoto) duomenis nustatyta, kad:
5.1. 0,6462 ha ploto kitos paskirties (naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos) žemės sklypas (kadastro Nr. <…>, unikalus Nr. <…>), <…> (toliau vadinama ir – žemės sklypas, kadastro Nr. <…>) nuosavybės teise priklauso Pareiškėjui ir A [vardas ir pavardė Seimo kontrolierei žinomi]; skiltyje „Daikto istorinė kilmė“ nurodyta – „Gautas padalijus daiktą, unikalus daikto numeris <…>“;
5.2. 0,9323 ha ploto kitos paskirties (naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos) žemės sklypas (kadastro Nr. <…>, unikalus Nr. <…>), <…>, besiribojantis su Pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. <…>), nuosavybės teise priklauso UAB „B“; skiltyje „Daikto istorinė kilmė“ nurodyta – „Gautas padalijus daiktą, unikalus daikto numeris <…>“;
5.3. 10,60 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. <…>, unikalus Nr. <…>), <…>, „vadovaujantis 2005-11-15 VAV [pastaba: tuometinio Vilniaus apskrities viršininko] įsakymu Nr. 2.3-10535-79 […] padalintas į 21 sklypą: […] Reg. Nr. <…> [žemės sklypas Nr. <…>] […], Nr. <…> [žemės sklypas kadastro Nr. <…>] […]“;
5.4. žemės sklypas (kadastro Nr. <…>) Detaliojo plano rengimo metu nuosavybės teise priklausė C (vardas ir pavardė Seimo kontrolierei žinomi), o VAV 2005-11-15 įsakymo Nr. 2.3 10535-79 priėmimo metu – UAB „D“; žemės sklypai (kadastro Nr. <…>, Nr. <…>), juos suformavus ir įregistravus nekilnojamojo turto registre, nuosavybės teise taip pat priklausė UAB „D“.

6. Iš Teritorijų planavimo dokumentų registro tinklalapyje (skiltyje „Registruotų TP dokumentų paieška“) (https://map.tpdr.lt/tpdr-gis/index.jsp?action=tpdrPortal) pateiktos informacijos nustatyta:
6.1. Trakų rajono savivaldybės valdybos 2001 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 60 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ buvo nuspręsta „tvirtinti […] [C, vardas ir pavardė Seimo kontrolierei žinomi] žemės sklypo <…> detalųjį planą“;
6.2. Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje „Teritorijos užstatymo reglamentai M1:1000“ (toliau vadinama – Pagrindinis brėžinys), skiltyje „Sutartiniai ženklai“, nurodyta: „IF – projektuojama vidaus gatvė“;
6.3. palyginus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištraukoje (ortofoto) ir Pagrindiniame brėžinyje pateiktą informaciją darytina prielaida, jog Pagrindiniame brėžinyje pažymėta „IF – projektuojama vidaus gatvė“ yra žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) teritorijoje.

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

7. Lietuvos Respublikos įstatymai
7.1. Viešojo administravimo įstatymo:
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
„14. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus“;
3 straipsnis. Viešojo administravimo principai
„Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:
[…] 13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį“;
14 straipsnis. Prašymų ir skundų nagrinėjimas
„1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė […]“;
16 straipsnis. Administracinė procedūra ir jos šalys
„1. Administracinė procedūra – pagal šį ir kitus įstatymus viešojo administravimo subjektų atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmenų prašymą (pareiškimą, visuomenės informavimo priemonėse pateiktą informaciją ar tarnybinį valstybės ar savivaldybės tarnautojo pranešimą) bei priimant dėl jo sprendimą.“

7.2. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo:
1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis
„2. Šis įstatymas nustato:
1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, pareigą teikti dokumentus, taip pat atvejus, kai draudžiama suteikti išimtines teises pakartotinai naudoti dokumentus; […] 3) prašymų gauti dokumentus pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, kitus valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, veiksmus teikiant dokumentus pareiškėjams; […]“;
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
„1. Dokumentas – institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis. […] 5. Informacija – žinios, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama viešąsias funkcijas“;
4 straipsnis. Institucijos pareiga teikti dokumentus pareiškėjams
„1. Institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams (toliau – pareiškėjas) dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. […]“;
6 straipsnis. Dokumentų teikimo principai
„1. Institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi šiais principais:
1) dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai;
2) dokumentų tikslumo – pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus;
3) teisėtumo – institucijos veiksmai teikiant dokumentus grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais;
4) objektyvumo – institucijos darbuotojai, teikdami dokumentus, turi būti nešališki ir objektyvūs;
5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti dokumentus; […]“;
14 straipsnis. Prašymo nagrinėjimo terminai
„1. Jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, institucija nagrinėja pareiškėjo prašymą ir pareiškėjui pateikia dokumentus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Jeigu pareiškėjo buvo paprašyta patikslinti ar papildyti prašymą, prašymo nagrinėjimo ir dokumentų pateikimo terminas skaičiuojamas nuo patikslinto ar papildyto prašymo gavimo institucijoje dienos.
2. Jeigu pareiškėjas prašo pateikti didelės apimties ar specialiai adaptuotų, apdorotų ar kitaip perdirbtų dokumentų, institucijos vadovo ar jo įgalioto darbuotojo sprendimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas gali būti pratęstas dar iki 20 darbo dienų ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prašymo nagrinėjimo termino pabaigos raštu apie tai privaloma pranešti pareiškėjui ir nurodyti prašymo nagrinėjimo termino pratęsimo priežastis“;
15 straipsnis. Atsisakymas pateikti dokumentus
„1. Institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu:
1) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo pateikti;
2) prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis;
3) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis;
4) šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paprašius patikslinti ir (ar) papildyti prašymą, pareiškėjas jo nepatikslina arba patikslinto prašymo turinys yra nekonkretus;
5) institucija prašomų dokumentų tvarkymą nutraukė pasikeitus institucijos funkcijoms;
6) nėra galimybės nustatyti pareiškėjo tapatumo;
7) pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais.
2. Jeigu institucija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui pagrindus, ji per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priima sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui. Nustačiusi, kad yra pagrindas atsisakyti pateikti jam dokumentus, institucija kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo apie tai
privalo pranešti pareiškėjui, nurodyti teisinį pagrindą ir informuoti apie šio sprendimo apskundimo tvarką. […]“;
22 straipsnis. Pareiškėjo teisė apskųsti institucijos veiksmus
„Pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmą ar neveikimą, susijusį su šiame įstatyme nustatytos informacijos teikimu ir dokumentų teikimu pakartotinai naudoti, Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

7.3. Seimo kontrolierių įstatymo :
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
„1. Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai. […]“;
3 straipsnis. Seimo kontrolierių veiklos tikslai:
„Seimo kontrolierių veiklos tikslai
1) ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms; […],“

7.4. Vietos savivaldos įstatymo:
4 straipsnis. Vietos savivaldos principai
1 dalies 6 punktas – „1. Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra:
[…] 6) Savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; […].“

7.5. Valstybės tarnybos įstatymo:
34 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimas
1. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos […]. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą […].“

8. Kiti teisės aktai
8.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau vadinama – Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės) numatyta:
„24. Priėmus prašymą ar skundą, asmens pageidavimu įteikiama, o jeigu prašymas ar skundas gautas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, asmens pageidavimu per 3 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos asmens nurodytu adresu arba elektroninio pašto adresu išsiunčiama Taisyklių priede nustatytos formos pažyma apie priimtus dokumentus.
25. Prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų.
26. Jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo institucijoje dienos, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus Taisyklių 25 punkte nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą, institucija per 2 darbo dienas nuo institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens tokio sprendimo priėmimo dienos išsiunčia asmeniui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis.
[…]
35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį:
[…] 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
[…]
38. „Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. […].“

8.2. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. P2-1452 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Trakų rajono savivaldybėje taisyklėse (toliau vadinama – Asmenų prašymų nagrinėjimo Savivaldybėje taisyklės) nustatyta:
„2. Taisyklių nustatyta tvarka taip pat nagrinėjami asmenų kreipimaisi į institucijas, kai išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, informuojama apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų (toliau – valstybės tarnautojas), piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, kitokie asmenų kreipimaisi į instituciją, išskyrus asmenų skundus ir pranešimus, kurie nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
[…]
4. Taisyklėse vartojamos sąvokos: 4.1. Asmens prašymo nagrinėjimas – institucijos veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą ir atsakymo asmeniui parengimą. 4.2. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus.
[…]
34. Asmenų prašymai, išskyrus asmenų prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tuoj pat, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje.
35. Jeigu asmens prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų užregistravimo institucijoje, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus Taisyklių 34 punkte nustatytą terminą, institucija nedelsdama išsiunčia asmeniui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis.
[…]
47. Atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį:
[…] 47.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
[…]
50. Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame, vadovaujantis Taisyklių 12, 38, 39–42 punktais, pranešime apie asmens prašymo nenagrinėjimo priežastis nurodoma tiksli atsakymo apskundimo tvarka ir institucijos (-ų),kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai), taip pat terminas (-ai), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime byloje
Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03 konstatavo:
„[…] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. […] Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime ir 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms […].“

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 20 d. administracinėje byloje Nr. eA-317-624/2018 konstatavo:
„[…] pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr. 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pavyzdžiui, 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr. 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Šis principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).“

Tyrimo išvados

11. Įvertinus Pareiškėjo skundo turinį, tyrimo metu surinktą informaciją (pažymos 4–6 punktai), teisinį reglamentavimą (pažymos 7-8 punktai), taip pat teismų praktiką (pažymos 9–10 punktai), susijusius su Savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmais (neveikimu), nagrinėjant Pareiškėjo 2020 m. sausio 13 d. prašymą, konstatuotina:
11.1. Pareiškėjas kreipėsi į Savivaldybę, prašydamas pateikti informaciją ir dokumentus, susijusius su privažiavimu prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro
Nr. <…>) (pažymos 4.1 papunktis). Įvertinus šio kreipimosi turinį jis laikytinas prašymu, atitinkančiu Viešojo administravimo 2 straipsnio 14 punkte pateiktą apibrėžimą – prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (pažymos 7.1 papunktis);
11.2. atsakymas į Pareiškėjo Prašymą buvo įformintas Savivaldybės administracijos
2020 m. vasario 28 d. raštu (pažymos 4.2 papunktis);
11.3. pagal teisinį reglamentavimą, kiekvienam viešojo administravimo subjektui yra nustatyta pareiga priimti prašymus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus (pažymos 8.1 papunktis). Savivaldybės institucijų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi būti pagrįsti teisės aktų reikalavimais (pažymos 7.4 papunktis);
11.4. dėl termino: atsakymas į Pareiškėjo 2020 m. sausio 13 d. prašymą buvo pateiktas Savivaldybės 2020 m. vasario 28 d. raštu (pažymos 4.2 papunktis), t. y. praėjus daugiau nei 34 darbo dienoms nuo Prašymo gavimo Savivaldybėje, taip pažeidžiant Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 14 straipsnio, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 25 punkto bei Asmenų prašymų nagrinėjimo Savivaldybėje taisyklių 34 punkto nuostatas, reglamentuojančias, kad prašymai turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos (pažymos 7.2, 8.1–8.2 papunkčiai);
11.5. dėl Rašto turinio: Pareiškėjas kreipėsi į Savivaldybę prašydamas pateikti informaciją, susijusią su gretimu žemės sklypu (kadastro Nr. <…>) bei privažiavimu prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. <…>). Žemės sklypas (kadastro Nr. <…>), kaip ir Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. <…>), buvo suprojektuoti 2001 metais Detaliame plane (pažymos 4.1. papunktis).
Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 35.2 punkto bei Asmenų prašymų nagrinėjimo Savivaldybėje taisyklių 47 punkto nuostatos įpareigoja pateikti pareiškėjui prašymo turinį atitinkančią informaciją arba nurodyti atsisakymo tai padaryti priežastis (pažymos 8.1, 8.2 papunkčiai). Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai, taro jų – dokumentų išsamumo, dokumentų tikslumo ir teisėtumo, kuriais vadovaujantis turi būti teikiama informacija (pažymos 7.2 papunktis). Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 13 punkte įtvirtintas išsamumo principas suponuoja viešojo administravimo subjektams pareigą pareiškėjams atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodant visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis buvo remtasi vertinant prašymo ar skundo turinį (pažymos 7.1 papunktis).
Analizuojant Pareiškėjo Prašymo ir Savivaldybės Rašto turinį, nustatyti pažeidimai:
11.5.1. į pirmą Pareiškėjo klausimą, „Dėl kokių priežasčių nebuvo įteisintas privažiavimo kelias prie detaliuoju planu patvirtintų sklypų, tame tarpe prie […] [žemės sklypo kadastro
Nr. <…>]? Kokiame etape nebuvo įgyvendintas detalusis planas? Kas už tai atsakingas?“, Savivaldybė atsakė – „Visais klausimais, susijusiais su privažiavimo keliu, turi rūpintis žemės sklypo savininkas“.
Pažymėtina, kad nurodytu teiginiu Savivaldybė tik pateikė bendrą nuostatą, jog pareiga rūpintis keliais tenka žemės sklypų savininkams, tačiau Savivaldybė neatsakė į Pareiškėjo keliamus klausimus dėl privažiavimo prie jam priklausančio žemės sklypo (kadastro
Nr. <…>) suprojektavimo Detaliajame plane. Iš Savivaldybės atsakymo į šį klausimą nėra aišku, ar pagal Detaliojo plano sprendinius teritorija, kurioje yra žemės sklypas (kadastro
Nr. <…>) buvo projektuojama susisiekimui / kaip privažiavimas iki Pareiškėjui priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) ar ne; jei taip – ar turėjo būti atlikti tam tikri veiksmai po Detaliojo plano patvirtinimo dėl kelio šiame žemės sklype įrengimo / šio žemės sklypo savininkų pasikeitimo. Akcentuotina, kad Pareiškėjo skundo tyrimo metu Seimo kontrolierė nustatė, jog Detaliojo plano Pagrindiniame brėžinyje pažymėta „IF – projektuojama vidaus gatvė“ galimai yra žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) teritorijoje (pažymos 6.2, 6.3 papunkčiai).
Savivaldybė taip pat nepatvirtino / nepaneigė Pareiškėjo teiginio, kad Detalusis planas „kažkokiame etape nebuvo įgyvendintas“;
11.5.2. „į antrą pareiškėjo klausimą, „Kodėl Žemės sklypas Nr. <…>, kuriuo detaliajame plane buvo numatytas privažiavimas iki visų suprojektuotų žemės sklypų, neatiteko savivaldybės žinion, ar apskritai šio sklypo perdavimas savivaldybei buvo numatytas? Jeigu ne – tai kaip turėjo būti įgyvendinamas detalus planas dėl privažiavimo prie suformuotų namų valdos žemės sklypų, tame tarpe prie Žemės sklypo Nr. <…>, įteisinimo?, Rašte nurodyta – „Žemės sklypo, unikalus Nr. <…>, <…>, savininkas nėra pateikęs […] [Savivaldybės] administracijai dokumentų dėl šio žemės sklypo perdavimo savivaldybės žinion neatlygintinai ir įtraukimo į vietinės reikšmės kelių sąrašą“.
Nurodytu atveju Savivaldybė pateikė Pareiškėjui informaciją apie šiuo metu esančią situaciją, tačiau Prašyme buvo pateikti klausimai dėl aplinkybių, buvusių aktualių Detaliojo plano rengimo metu ir po jo patvirtinimo. Savivaldybė neatsakė Pareiškėjui į klausimą, kaip pagal Detaliojo plano sprendinius turėjo būti užtikrintas privažiavimas prie suprojektuotų žemės sklypų; taip pat ar pagal Detaliojo plano sprendinius arba kitą informaciją, aktualią Detaliojo plano rengimo metu / po jo patvirtinimo, buvo svarstyta / numatyta teritorija, kurioje šiuo metu yra žemės sklypas, (kadastro
Nr. <…>) (buvo suprojektuota „IF– projektuojama vidaus gatvė“), perduoti Savivaldybės nuosavybėn, ar ši teritorija turėjo likti privačioje nuosavybėje;
11.5.3. į trečią Prašyme nurodytą klausimą, „Ar šio Žemės sklypo Nr. <…> savininkams (pirminiams ir vėlesniems) buvo kokiame nors teritorijų planavimo dokumente ar teisės akte numatyta pareiga (rekomendacija ar pan.) įforminti kelio servitutą ar kitaip įteisinti privažiavimą prie detaliuoju planu suformuotų sklypų ir pan.? Jeigu taip – tai konkrečiai kokiame, pateikite šį dokumentą ar nurodykite teisės aktą“ Savivaldybė atsakė „Žemės sklypo, kad. Nr. <…>
(reg. Nr. <…>), <…>, detaliajame plane (reg. Nr. teritorijų planavimo registre <…>), nebuvo numatytas servitutas ar pareiga įteisinti privažiavimą“. Taip pat pateikė citatas iš Civilinio kodekso 4.124–4.126 ir 4.129 straipsnių, reglamentuojančių servitutų nustatymą.
Pažymėtina, kad Savivaldybė nepateikė atsakymo į Pareiškėjo klausimą dėl teisės aktų, galiojusių Detaliojo plano rengimo metu ir reglamentavusių žemės sklypų ir kelių, skirtų privažiuoti prie šių žemės sklypų, projektavimą ir įrengimą, reglamentavimo;
11.5.4. į penktą Pareiškėjo klausimą, „Ar privažiavimas prie mums priklausančio Žemės sklypo Nr. <…> buvo suprojektuotas ir numatytas per visą suformuotą inžinerinės infrastruktūros sklypą (šiuo metu tai Žemės sklypas Nr. <…>), tame tarpe, ir jo plotį, kuris daugelyje vietų yra apie 10 metrų, ar tik per tam tikrą jo dalį?“ Savivaldybė atsakė – „Susisiekimo sistemos organizavimas yra vienas iš privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų, kuris nustatomas rengiant detalųjį planą. Žemės sklypo, kad. Nr. <…> (reg. Nr. <…>), <…>, detaliajame plane (reg. Nr. teritorijų planavimo registre <…>), nėra nustatytos privažiavimo dalys, kuriomis turi teisę vykti žemės sklypų savininkai“.
Analizuojant šį Savivaldybės pateiktą atsakymą į minėtą klausimą galima prielaida, kad jeigu Detaliuoju planu nebuvo nustatytos „privažiavimo dalys“, susisiekimui galimai buvo suprojektuotas visas žemės sklypas (kadastro Nr. <…>), tačiau Savivaldybės Rašte aiškus ir konkretus atsakymas į šį klausimą nebuvo suformuluotas;
11.5.5. į Prašymo šeštame punkte suformuluotą Pareiškėjo prašymą pateikti „visus […] [Savivaldybės] turimus dokumentus (išvadas, aiškinamuosius raštus, planus ir pan.), kurie vienaip ar kitaip yra susiję su detaliajame plane suformuotu inžinerinės infrastruktūros sklypu (šiuo metu tai Žemės sklypas Nr. <…>), kuriuo buvo numatytas privažiavimas iki visų suprojektuotų žemės sklypų, tame tarpe, Žemės sklypo Nr. <…> (išskyrus pagrindinį detaliojo plano brėžinį)“, Savivaldybė nurodė – „Dėl dokumentų, susijusių su žemės sklypu un. Nr. <…>, <…>, pateikimo prašome kreiptis į žemės sklypo savininkę UAB „B“.“
Pažymėtina, kad Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta viešojo administravimo subjektų pareiga teikti pareiškėjams dokumentus, o šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo pateikti dokumentus pagrindai (pažymos 7.2 papunktis). Pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 35.2 punkto bei Asmenų prašymų nagrinėjimo Savivaldybėje taisyklių 47 punkto nuostatas (pažymos 8.1, 8.2 papunktis), atsisakant pateikti dokumentus turi būti nurodomos atsisakymo priežastys.
Akcentuotina, kad Detalusis planas buvo patvirtintas tuometės Trakų rajono valdybos sprendimu, t. y. Savivaldybė objektyviai gali turėti Pareiškėjo prašomus pateikti dokumentus, todėl, vadovaujantis pirmiau minėtomis teisės aktų nuostatomis, Savivaldybė turėjo pateikti Pareiškėjui jo prašomus dokumentus arba atsisakyti tai atlikti nurodant atsisakymo priežastis, o to neatlikusi Savivaldybė pažeidė Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 35.2 punkto bei Asmenų prašymų nagrinėjimo Savivaldybėje taisyklių
47 punkto nuostatas;
11.5.6. Savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu. Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (pažymos 10 punktas).
Įvertinus Pareiškėjo 2020 m. sausio 13 d. prašymo ir Savivaldybės 2020 m. vasario 28 d. raštu įforminto atsakymo į jį turinį, darytina išvada, kad Savivaldybės atsakymai į dalį Pareiškėjo klausimų yra formalūs ir neaiškūs, Pareiškėjui buvo atsakyta tik į dalį jo pateiktų klausimų, jam nebuvo suteikta visa prašoma informacija, nebuvo pateikti jo prašomi dokumentai, taip pat nebuvo nurodytos atsisakymo pateikti informaciją ir dokumentus priežastys. Dėl to darytina išvada, jog Savivaldybės 2020 m. vasario 28 d. raštas parengtas nesilaikant Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 straipsnio 1 punkte ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 13 punkte numatytų teikiamų dokumentų išsamumo, dokumentų tikslumo, teisėtumo principų, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 35.2 punkto, Asmenų prašymų nagrinėjimo Savivaldybėje 47.2 punkto ir gero administravimo principų reikalavimų (pažymos 7.2, 8.1, 8.2, 10 punktai);
11.6. dėl apskundimo tvarkos: Savivaldybės 2020 m. vasario 28 d. rašte nurodyta – „asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka“.
Pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 38 punkto nuostatas „Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti […] informaciją […], asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas“ (pažymos 8.1 papunktis). Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo Savivaldybėje taisyklių 50 punkte (pažymos 8.2 papunktis).
Savivaldybė 2020 m. vasario 28 d. rašte pateikė nuostatą iš Viešojo administravimo įstatymo apie apskundimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Savivaldybė, nagrinėjo Pareiškėjo prašymą dėl informacijos suteikimo, o ne Pareiškėjo skundą dėl Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo), t. y. Savivaldybė nevykdė administracinės procedūros (pažymos 7.1 papunktis), todėl nepagrįstai taikė pirmiau minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą.
Pažymėtina, kad Savivaldybė, išnagrinėjusi Pareiškėjo prašymą dėl informacijos suteikimo, turėjo nurodyti tinkamą apskundimo tvarką, t. y. institucijas, kurioms gali būti paduotas skundas, pavadinimus, adresus bei terminą, per kurį gali būti paduotas skundas (pažymos 7.2, 8.1, 8.2 papunkčiai). Tačiau Savivaldybės 2020 m. vasario 28 d. rašte ši informacija nebuvo pateikta, todėl darytina išvada, kad Pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie nurodyto rašto apskundimo tvarką.

12. Atsižvelgiant į tai, kad atsakymas į Pareiškėjo 2020 m. sausio 13 d. prašymą buvo pateiktas nesilaikant teisės aktuose įtvirtinto 20 darbo dienų termino, Savivaldybės 2020 m. vasario 28 d. rašte pateikti atsakymai į dalį Pareiškėjo klausimų yra formalūs ir neaiškūs, Pareiškėjui nebuvo suteikta visa prašoma informacija, nebuvo pateikti jo prašomi dokumentai, taip pat nebuvo nurodytos atsisakymo pateikti informaciją ir dokumentus priežastys, bei tai, kad Pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie nurodyto rašto apskundimo tvarką, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog į Pareiškėjo 2020 m. sausio 13 d. prašymą atsakymas pateiktas laikantis teisės aktų reikalavimų (pažymos 11 punktas). Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių tenka konstatuoti, kad buvo pažeistas teisėtumo ir atsakingo valdymo principai bei Pareiškėjo teisė į gerą viešąjį administravimą (pažymos 7.1, 7.4, 9 ir 10 punktai), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, X skundas pripažintinas pagrįstu.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius turėtų užtikrinti šioje pažymoje konstatuoto pažeidimo (pažymos 12 punktas) pašalinimą, pateikiant X į jo 2020 m. sausio 13 d. prašymą teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą, kuriame būtų nurodyta visa pagal teisės aktus teiktina Pareiškėjo prašymo turinį atitinkanti informacija arba atsisakymo tai padaryti priežastys.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

14. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:
X skundą dėl jo Prašymo nagrinėjimo Trakų rajono savivaldybėje pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

15. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė rekomenduoja Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriui:
15.1. teisės aktų nustatyta tvarka pakartotinai išnagrinėti Pareiškėjo 2020 m. sausio 13 d. prašymą (nagrinėjimo metu atkreipti dėmesį į šios pažymos 11 punkte pateiktas išvadas);
15.2. užtikrinti, kad ateityje pareiškėjų kreipimaisi būtų nagrinėjami nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, terminų.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierių (Seimo kontrolieriui pateikti informaciją pagrindžiančius dokumentus).

Seimo kontrolierė Milda Vainiutė