PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ TRAKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Dokumento numeris | 4D-2019/2-1505 |
---|---|
Data | 2020-03-02 |
Kategorija | Seimo Kontrolierių Pažyma |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ TRAKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ |
Kontrolierius | Milda Vainiutė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė tiria X (toliau vadinama – Pareiškėja) skundą dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau citatose ir tekste vadinama – Savivaldybė) pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant šilumos tiekimo organizavimo klausimus.
2. Skunde pažymėta: „Balandžio pabaigoje siųstame rašte aiškiai išdėsčiau problemą, susidariusią dėl šilumos tiekimo į mano butą. Į mano raštą tinkamai sureagavo Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba“ (toliau citatose ir tekste vadinama – Taryba) (šios ir kitų citatų kalba netaisyta). Taryba „Atliko patikrinimą, pavedė tiek Savivaldybei, tiek šilumos tiekėjui, vadovautis įstatymu ir užtikrinti šilumos tiekimą. Tačiau, kaip suprantu, iki šiol vyksta tarpinstitucinis nesusikalbėjimas ir šilumos energija į mano butą vis dar netiekiama. Nuo gegužės mėnesio nesiimta jokių veiksmų problemai spręsti. Iki šiol atsakingos institucijos net neinformavo dėl kokių priežasčių nutrauktas šilumos tiekimas. Situacija darosi ekstremali. UAB „A“ [toliau citatose ir tekste vadinama – Šilumos tiekėjas] atstovai pristatė du elektrinius tepalinius radiatorius, taip neva teigdami, kad bus užtikrintas alternatyvus šildymas, kol situacija išsispręs. Tačiau, deja, tie radiatoriai, prasidėjus šalčiams, neužtikrina pastovaus šildymo, kuris man priklauso pagal įstatymus. Savivaldybė su Šilumos tiekėju vilkina problemos sprendimą.“
3. Pareiškėja prašo Seimo kontrolierę: „kaip įmanoma greičiau padėti teigiamai išspręsti susidariusią situaciją.“
TYRIMAS IR IŠVADOS
4. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje 2019-05-09 buvo gautas Pareiškėjos skundas (registracijos Nr. 4D-2019/1-600), kuriame išreikštas nepasitenkinimas dėl Šilumos tiekėjo ir kitų bendrovių atstovų veiksmų (neveikimo) teikiant šilumos energiją daugiabučiam namui, esančiam <…> (toliau citatose ir tekste vadinama – Namas), vykdant šildymo įrangos priežiūrą, keičiant dalies Namo šildymo būdą, taip pat dėl Namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros: „2006 m. pirmame aukšte gyvenantys nutarė atsisakyti centralizuoto šildymo. […] jie šildosi malkomis. […] Dokumentų, kaip sako Šilumos tiekėjo atstovai, nėra. Šilumos apskaitos skaitiklis buvo perkeltas pas mus“; „Istorija prasidėjo nuo kaimyno nuolatinių skundų, kad ūžia vamzdžiai ir kad jis „užkniso“ tarnybas, kurios nusprendė tiesiog atsikratyti šilumos tiekimu šitam Namui. […]“; „Šiais metais Šilumos tiekėjo atstovas […] pareiškė: „Mes skaitiklį nuimam ir pastatysim gatvėj šulinyje, nes ta vamzdžių atkarpa, kuri eina nuo gatvės iki mūsų Namo, niekam nepriklauso […]. Tai Jūsų vamzdis ir darykit, ką norit“; „Man tie vamzdžiai taip pat nepriklauso. […] B visą laiką teikia sąskaitas už aptarnavimą, t. y. už vamzdžių priežiūrą. Ir už tų vamzdžių aptarnavimą ir priežiūrą, kurių pagalba kaimynas šildosi. Sumoku“; „Balandžio 25 d., man esant darbe, skaitiklis buvo nuimtas. Jei jį pastatys šulinyje, kaip tai atrodys… kaip pažiūrėti?“; „Paskui pradėjo siūlyti atsijungti nuo centralizuoto šildymo (aš negaliu nešioti malkas), siūlė nupirkti du elektrinius radiatorius“; „Tiek metų nebuvo jokios kontrolės, kaip jie atsijungė nuo šildymo, kur leidimas, kokie atsijungimo kriterijai, kokiomis sąlygomis buvo galima tai padaryti“; „Namo 1 ir 2 butų gyventojai šildosi malkomis. […].“
Seimo kontrolierės buvo prašoma: „[…] išspręsti situaciją dėl centralizuoto šildymo neatjungimo.“
Seimo kontrolierė, susipažinusi su Pareiškėjos 2019-05-09 skundu Nr. 4D-2019/1-600, atsisakė jį nagrinėti, pažymėdama, kad skundas nagrinėtinas kitose institucijose, tarp jų, Savivaldybėje ir Taryboje.
5. Iš kartu su skundu bei 2019-12-13 Pareiškėjos papildomai pateiktų dokumentų nustatyta:
5.1. 2019-10-15 Namo šildymo būdo pasirinkimo pasitarimo (toliau citatose ir tekste vadinama – Pasitarimas) protokole Nr. AP8-343, be kita ko, pažymėta: Savivaldybės administracijos direktorius „informavo, kad nėra racionalu įrenginėti šilumos punkto ir modernizuoti šilumos tiekimo trasą dėl vieno centralizuotą šilumą vartojančio buto [Nr. 3; toliau citatose ir tekste vadinama – Butas], todėl Savivaldybė su Šilumos tiekėju inicijuos Namo atjungimą nuo centralizuotų šilumos tinklų. Buto savininkė [Pareiškėja] turi nuspręsti, ar ji atsijungs nuo centralizuotų šilumos tinklų savo iniciatyva, įsirengdama naują šilumos šaltinį bei gaudama 50 proc. paramą jo įsigijimui ir įrengimui iš Savivaldybės, ar lauks 18 mėnesių, kuomet naują šilumos šaltinį įrengs Šilumos tiekėjas suderinęs su Savivaldybe […]“;
5.2. Savivaldybės 2019-10-17 rašte Nr. AP3-2543 (toliau citatose ir tekste vadinama – Atsakymas-2) nurodyta: „Savivaldybė vykdydama jai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo [toliau citatose ir tekste vadinama – VSĮ] 6 str. 30 d. bei Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo [toliau citatose ir tekste vadinama – ŠŪĮ] 18 str. ir 9 str. jai patikėtas funkcijas,
2019-10-11 organizavo pasitarimą dėl šilumos tiekimo organizavimo Namui“ (Pasitarimo protokolas Nr. AP8-343; toliau citatose ir tekste vadinama – Protokolas). „Pasitarime dalyvauti buvo pakviesti Namo butų savininkai, Šilumos tiekėjo atstovai bei Namo vidaus šildymo sistemų prižiūrėtojo UAB B atstovai.“
„Savivaldybė norėtų patikslinti, kad Pasitarimo metu buvo pateikta netiksli informacija dėl alternatyvaus šilumos šaltinio. Pažymime, kad, Šilumos tiekėjui suderinus su Savivaldybe bei Namo butų savininkais, naudojančiais centralizuotai tiekiamą šilumą savo buto šildymui, alternatyvų šilumos šaltinį ir atjungus Butą nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų, šio Buto šildymui būtų sumontuotas šilumos šaltinis, kurio įrengimas Buto savininko nėra finansuojamas. Vadovaujantis ŠŪĮ 18 str. alternatyvaus šilumos šaltinio įrengimą organizuoja Šilumos tiekėjas kartu su Savivaldybe. Papildomas centralizuoto šilumos vartotojo prisidėjimas, vykdant atjungimą pagal minimą teisės aktą, nereikalingas. Atkreipiame dėmesį, kad variantas dėl alternatyvaus šilumos šaltinio įrengimo gyventojo lėšomis, kurių dalį kompensuotų Savivaldybė (Pasitarimo metu buvo svarstomas variantas, kuomet šilumos šaltinį savo lėšomis įsirengia Buto savininkė, o Savivaldybė jai kompensuoja 50 proc. šaltinio ir jo įrengimo darbų vertės), nebus svarstomas.
Atkreipiame dėmesį, priešingai nei buvo minima Pasitarimo metu, priėmus sprendimą atjungti centralizuotai teikiamos šilumos vartotoją nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų, vartotojui sumontuotas alternatyvus šilumos šaltinis būtų perduotas vartotojo nuosavybėn ir jo techninės priežiūros bei eksploatavimo nevykdytų nei Šilumos tiekėjas, nei Savivaldybė, nei Namo vidaus šildymo sistemų prižiūrėtojas“;
5.3. Pareiškėjos vardu advokatas C 2019-11-27 pateikė pretenziją Savivaldybei „Dėl vilkinimo atlikti veiksmus“ (pretenzija taip pat adresuota Šilumos tiekėjui), kurioje pažymėta:
5.3.1. „Atsižvelgiant į tai, kad visame Trakų rajone jau seniai yra paskelbtas šildymo sezonas, bei įvertinus tai, kad Pareiškėjai yra užkirsta teisė gauti kokybišką ir nuolatinį šildymo tiekimą, raginame kuo greičiau ištaisyti visus egzistuojančius pažeidimus ir atnaujinti Pareiškėjai šilumos teikimą. Savivaldybei ir visiems kitiems susijusiems juridiniams asmenims ši problema buvo žinoma ne anksčiau kaip nuo 2019-04-29, kuomet Pareiškėja savo iniciatyva pateikė prašymą dėl šilumos tiekimo užtikrinimo. Į šį prašymą tinkamai sureagavo Taryba […], kuri 2019-06-03 sprendimu Nr. 2R-1690 įpareigojo Savivaldybę išnagrinėti Pareiškėjos prašymą dėl centralizuotos šilumos tiekimo.
2019-05-14 Taryba parengė faktinių aplinkybių patikrinimo aktą Nr. 12OV8-256 dėl Buto (toliau vadinama – Patikrinimo aktas). „Buvo nustatyta, kad šilumos trasa nėra teisiškai įregistruota. Be to, kaip vėliau ne kartą patvirtino ir Savivaldybės specialistai, šilumos trasa apkritai nėra tinkama eksploatuoti. Tai patvirtina ir faktinių aplinkybių eiga, kai šilumos apskaitos skaitikliai tariamai buvo nuimti metrologinei patikrai, bet nėra grąžinami į vietą visai dėl kitų priežasčių – šilumos trasa, kuria Pareiškėjai yra tiekiama atitinkama energija, yra avarinės būklės.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėjai yra visiškai neaktualu, kad šilumos trasa yra avarinės būklės, arba tai, kad Savivaldybė iki šiol nėra parengusi specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų ir įteisinusi konkrečios šilumos tiekimo trasos. Toks neveikimas, kai dėl netinkamos centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūros priežiūros ir aplaidaus jos administravimo nukenčia Pareiškėjos interesai prasidėjusio šildymo sezono metu, vertintini rimtais teisės pažeidimais.
Savivaldybės 2019-06-11 Pareiškėjai atsiųstas Savivaldybės 2019-06-11 raštas Nr. AP3-1510 [toliau citatose ir tekste vadinama – Atsakymas-1], kuriame institucija konstatuoja esančius neatitikimus dėl to, kad šilumos trasa tariamai yra bešeimininkė, negali būti vertintinas kaip sprendžiantis Pareiškėjos problemą iš esmės. Esminis susidariusios problemos aspektas yra tai, kad Pareiškėjai, gyvenančiai tuo pačiu adresu, buvo nuolat teikiamas centralizuotas šildymas, kuris buvo nutrauktas tik dėl nustatytų pažeidimų, kurie visiškai nepriklauso nuo Pareiškėjos veiksmų“;
5.3.2. „Dėl alternatyvaus šildymo pasiūlymų
Savivaldybė 2019-10-17 atsiuntė Pareiškėjai Atsakymą-2, kuriame tik deklaruojama, kad, atjungus Pareiškėją (vartotoją) nuo centralizuoto šildymo sistemų, jam būtų sumontuotas alternatyvus šildymo šaltinis. Tačiau Atsakyme-2 visiškai nepateikiama jokia aktuali informacija ir veiksmų planas, iš kurio Pareiškėja aiškiai matytų, kokie yra priimti sprendimai, kad šildymas Pareiškėjai būtų atnaujintas dar šį sezoną.“
„Pareiškėja pažymi, kad ją visiškai tenkino centralizuotas šildymo tiekimas, tačiau, jeigu jo atnaujinti artimiausiu metu negalima, tuomet Pareiškėjai turi būti užtikrintas alternatyvus šilumos tiekimas. Bet kuriuo atveju, ši problema turi būti išspręsta tų pačių subjektų, kurių netinkamas veikimas ar neveikimas ir lėmė, kad Pareiškėjai buvo nutrauktas centralizuotas šildymo tiekimas, lėšomis“; „Pareiškėja ragina daugiau nevilkinti visos procedūros ir užtikrinti, kad Pareiškėjai nedelsiant būtų pateiktas alternatyvaus šildymo būdas suderinimui“;
5.3.3. „Dėl kitų ginčo klausimų
Šilumos tiekėjas savo nuožiūra šiuo metu Pareiškėjai yra pristatęs du aliejinius radiatorius. Tačiau šie radiatoriai negali būti vertintini kaip alternatyvus Šilumos tiekėjo ir Savivaldybės užtikrinimas, kad Pareiškėja gauna tinkamą šilumą.“ „Be to, pastebėta, kad visos procedūros vilkinimas pasireiškia tame, kad tiek Savivaldybė, tiek ir Šilumos tiekėjas dažnai piktnaudžiauja teise ir nepagrįstai kreipiasi į Tarybą dėl išaiškinimo bendro pobūdžio klausimais […]“;
5.3.4. „Pretenzijos reikalavimas: Pareiškėja reikalauja Jūsų ne vėliau kaip iki 2019-12-15 atnaujinti šilumos tiekimą į jai nuosavybės teise priklausantį Butą. […]. Primintina, kad paskutinis susitikimas, kuriame dalyvavo kviestiniai fiziniai asmenys, kurie niekaip nesusiję su šilumos tiekimo nutraukimu į Butą, gali būti vertinami kaip apgalvotas siekis Pareiškėją supriešinti su kaimynais (minėti asmenys yra atsijungę nuo centralizuoto šildymo ir pateikę įsipareigojimus mokėti mokesčius už bendro naudojimo patalpų ir bute likusių šildymo vamzdynų tiekimą ir šilumos įrenginių aptarnavimą)“;
5.4. Savivaldybė 2019-12-02 raštu, adresuotu Pareiškėjai ir kitiems Namo gyventojams (toliau citatose ir tekste vadinama – Atsakymas-3), pažymėjo:
5.4.1. „Savivaldybė Atsakymu siuntė Jums Protokolą. Pasitarimo metu Namo savininkams buvo pasiūlytos dvi šildymo galimybės: pirmoji – Namą šildyti centralizuotai tiekiama šiluma (tam Namas turėtų įsirengti šilumos punktą), antroji – atsižvelgiant į tai, kad du iš trijų butų yra atsijungę nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų, Buto savininkei organizuoti šildymą vietiniais šilumos šaltiniais (šilumos siurbliais). Preliminarias darbų ir įrangos kainas Pasitarimo metu pateikė Šilumos tiekėjo ir Namo administratoriaus atstovai“;
5.4.2. „[…] Savivaldybė kreipėsi į Tarybą dėl planuojamų atlikti investicijų apmokėjimo. Taryba 2019-11-14 raštu Nr. R2-(VTGI)-2906 bei 2019-11-29 raštu Nr. R2-(VTGI)-3198 informavo Savivaldybę, kad naujos centralizuotai tiekiamos šilumos trasos tiesimo darbai kaip investicija turėtų būti derinama [su] šilumos tiekėju ir darbus vykdytų šilumos tiekėjas, tuomet šilumos punkto įrengimo darbai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso [toliau citatose ir tekste vadinama – CK] 4.82 str., būtų apmokami visų butų savininkų, kadangi pastato inžinerinė sistema, tame tarpe, ir šilumos punktas, yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Buto savininkei [Pareiškėjai] pasirinkus patalpas šildyti siurbliais, ši investicija negali būti įtraukiama į šilumos tiekėjo teikiamos šilumos ir karšto vandens kainas, todėl naujo šilumos šaltinio įrengimo sąnaudas turėtų padengti šio šilumos šaltinio naudotoja. Vadovaujantis 2019-06-27 Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. S1E-75 […] patvirtintu Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų remonto, rekonstravimo ir atnaujinimo (modernizavimo) finansavimo tvarkos aprašu, Savivaldybė galėtų finansuoti 50 proc. Buto savininkės patiriamų išlaidų šilumos siurblių įrengimui“;
5.4.3. „[…] Savivaldybė iki šiol nėra gavusi Namo butų savininkų sprendimo dėl Namo šildymo būdo pasirinkimo. Prašome Jūsų iki 2019-12-09 informuoti Savivaldybę apie priimtą sprendimą.“
6. Seimo kontrolierė, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Savivaldybę, prašydama motyvuotai paaiškinti: kada buvo oficialiai nutrauktas šilumos tiekimas į Butą, kodėl ir kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu, kaip ir kada Pareiškėja apie tai buvo informuota; kaip Savivaldybė su Šilumos tiekėju organizuoja naują, su suinteresuotais šilumos vartotojais suderintą, Namo šildymo būdą, kokius konkrečius veiksmus turėtų atlikti Namo gyventojai, Pareiškėja ir Savivaldybė, kad Namo, Buto šildymo problemos būtų išspręstos; kaip iki Buto šildymo problemos išsprendimo iš esmės ketinama užtikrinti tinkamą Buto šildymą, nes, Pareiškėjos nuomone, elektriniai radiatoriai „neužtikrina pastovaus šildymo“; galimą Namo butų savininkams Pasitarimo metu pateiktos informacijos neatitikimą vėlesniems Savivaldybės paaiškinimams; kodėl šilumos trasa, kuria šiluma buvo tiekiama Namui, galimai nebuvo teisiškai įregistruota, kas buvo (yra) atsakingas už šilumos trasos būklę, jos priežiūrą; ar Savivaldybė nepiktnaudžiauja keipdamasi į Tarybą „dėl išaiškinimo bendro pobūdžio klausimais“; kuriuo konkrečiu Aprašo punktu vadovaudamasi Savivaldybė teigia, kad ji „galėtų finansuoti 50 proc. Buto savininkės patiriamų išlaidų šilumos siurblių įrengimui“; pateikti Savivaldybės atsakymo į pretenziją kopiją; koks šilumos tiekimo būdas šilumos ūkio specialiajame plane yra numatytas teritorijai, kurioje yra Namas, ar Pareiškėjai siūlomi alternatyvūs šildymo būdai atitinka šį planą; ar Savivaldybė yra gavusi Namo butų savininkų sprendimą dėl Namo šildymo būdo pasirinkimo, jeigu ne – informuoti, ar Savivaldybė ėmėsi Namo administratoriaus veiklos dėl tokio Namo butų savininkų sprendimo priėmimo organizavimo, priežiūros priemonių, jeigu nesiėmė – nurodyti priežastis, ir kt.
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
7. Iš Savivaldybės Seimo kontrolierei pateiktos informacijos, paaiškinimų bei dokumentų nustatyta:
7.1. „Savivaldybė, atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus klausimus, informuoja, kad Namui centralizuoto šilumos tiekimo pabaiga, vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių [toliau citatose ir tekste vadinama – Taisyklės] 61 ir 62 punktais, buvo nustatyta Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-04-18 įsakymu Nr. P2E-242, paskelbus 2018–2019 m. šildymo sezono pabaigą Savivaldybės teritorijoje nuo 2019-04-19. Informacija apie 2018–2019 m. šildymo sezono pabaigą buvo skelbiama Savivaldybės tinklalapyje www.trakai.lt.
Pasibaigus 2018–2019 m. šildymo sezonui, Šilumos tiekėjas nuėmė šilumos apskaitos prietaisą, kuris iki tol buvo sumontuotas Bute, metrologinei patikrai“;
7.2. „2019-04-29 Pareiškėja kreipėsi į Savivaldybę, Šilumos tiekėją, UAB B (pastato vidaus šildymo sistemų prižiūrėtojas; [toliau citatose ir tekste vadinama – Bendrovė]), Valstybinę energetikos inspekciją, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierę ir kt. institucijas dėl centralizuotai tiekiamo šildymo nutraukimo“ (toliau citatose ir tekste vadinama – Prašymas).
2019-05-14 Valstybinės energetikos inspekcijos [toliau citatose ir tekste vadinama – VEI] Vilniaus teritorinio skyriaus specialistas, kartu su Šilumos tiekėju, Bendrovės ir Savivaldybės atstovais, organizavo patikrinimą pagal aukščiau minėtą Pareiškėjos prašymą“ (toliau citatose ir tekste vadinama – Patikrinimas).
Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad šilumos tiekimo trasa, kuria tiekiamas termofikatas Namo šildymui, nėra teisiškai įregistruota ir duomenų apie ją neturi nei Savivaldybė, nei Šilumos tiekėjas, nei Bendrovė.
Taip pat buvo pažymėta, kad Name butų Nr. 1 ir Nr. 2 savininkai yra atsijungę nuo centralizuoto šilumos tiekimo ir šildosi individualiais šilumos šaltiniais, vienintelis centralizuotos šilumos vartotojas Name yra Pareiškėja, gyv. Bute.
Taip pat faktinių aplinkybių Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad šiame daugiabučiame Name nėra įrengtas šilumos punktas, todėl termofikatas Buto šildymui yra tiekiamas aukštų parametrų, t y. termofikato temperatūra siekia apie 95 °C, slėgis apie 7,5 bar. Pažymėtina, kad vadovaujantis Taisyklių 191 punktu šilumos punktas yra būtinas kiekviename gyvenamajame pastate, kurio šilumos paskirstymo sistemos jungiamos prie šilumos tinklų“;
7.3. „2019-06-11 Savivaldybė Atsakymu-1 informavo Pareiškėją, kad, atsižvelgiant į Patikrinimo metu nustatytus faktus, pradės bešeimininkio turto nustatymo procedūras (šilumos tiekimo trasai nuo ŠK-17 iki Namo) bei Namui skirs bendrojo naudojimo objektų administratorių. Atsakyme-1 Savivaldybė prašė Bendrovės kartu su Pareiškėja (kol nebuvo paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius) organizuoti šilumos punkto įrengimą Name, sudarant galimybę Šilumos tiekėjui įrengti šilumos apskaitos prietaisą šilumos punkte“;
7.4. „Savivaldybė, vadovaudamasi VSĮ 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, CK 4.84 straipsniu ir Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-20 nutarimu Nr. 567, 19 ir 20 punktais, 2019-10-10 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. P2E-692 paskyrė daugiabučio gyvenamojo Namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi Bendrovę“ (Seimo kontrolierei šis įsakymas nepateiktas);
7.5. „2019-10-11 Savivaldybė organizavo Namo butų ir kitų patalpų savininkų, Šilumos tiekėjo, Bendrovės ir Savivaldybės atstovų Pasitarimą dėl šio Namo šildymo būdo pasirinkimo. Pasitarimo metu šio Namo butų ir kitų patalpų savininkams buvo pasiūlyta Namo šildymą organizuoti alternatyviais būdais (šilumos siurbliais, elektriniais katilais) arba įsirengti šilumos punktą, tuomet būtų galima daugiabutį namą šildyti centralizuotai tiekiama šiluma. Savivaldybė pasitarimo metu informavo butų savininkus, kad įsirengiant naują (alternatyvų) šilumos šaltinį savo lėšomis skirtų 50 % kompensaciją naujo šilumos šaltinio įrengimui. Toks Savivaldybės sprendimas dėl kompensacijos buvo priimtas siekiant greičiau išspręsti problemą dėl Namo šildymo, siekiant užtikrinti vartotojų patogumą. Butų Nr. l ir Nr. 2 savininkai nepritarė centralizuotam šilumos tiekimui, Buto savininkės (Pareiškėjos) atstovas aiškaus sprendimo taip pat nepateikė. Pasitarimo metu taip pat buvo nuspręsta, kad Šilumos tiekėjas savo lėšomis pastatys du tepalinius šilumokaičius Pareiškėjos buto šildymui. Pareiškėja šiuos šilumokaičius priėmė ir naudoja Buto šildymui. Tepaliniai radiatoriai (laikinas šilumos šaltinis) buvo parinkti atsižvelgiant į Pareiškėjos Buto šildomą plotą, siekiant tinkamai užtikrinti patalpų temperatūrą, kaip yra numatyta higienos normose (2019-10-11 Tepalinio šilumokaičio perdavimo aktas pridedamas).
Taip pat Pasitarimo metu butų savininkai buvo informuoti, kad, nesusitarus dėl bendro sprendimo, Šilumos tiekėjas kartu su Savivaldybe, vadovaudamiesi ŠŪĮ 18 str., organizuos centralizuoto šilumos tiekimo nutraukimą Namo vartotojams“;
7.6. „Pažymime, kad Namas, atsižvelgiant į 2013-10-03 Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. S1-250 patvirtinto Lentvario miesto šilumos ūkio specialiojo plano sprendinius, patenka į centralizuoto šilumos tiekimo zoną, todėl Savivaldybė, siekdama nenusižengti teisės aktų, reglamentuojančių šilumos tiekimo organizavimą, reikalavimams, bei atsižvelgdama į tai, kad Šilumos tiekėjas, tiekiantis šiluminę energiją Lentvario miesto centralizuotos šilumos vartotojams, realizuoja daugiau kaip 10 GWh šiluminės energijos per metus, ir tokių šilumos tiekėjų veiklą prižiūri Taryba, kreipėsi į Tarybą, prašydama išaiškinti, kokiu būdu organizuoti šilumos tiekimą Namui, siekiant užtikrinti visų centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų interesus, t. y. kas ir kaip turėtų investuoti į centralizuoto šilumos tiekimo sistemą Namo šildymui (kaip turėtų būti paskirstytos išlaidos naujos šilumos tiekimo trasos iki šio Namo statybos darbų išlaidos bei kas turėtų padengti pastato šildymo sistemos bei šilumos punkto įrengimo darbų sąnaudas) bei kas turėtų padengti alternatyvaus šilumos šaltinio įrengimo išlaidas ir kaip jos turėtų būti apskaitomos (susirašinėjimo dokumentai pridedami).“
Tarybos atsakymuose Savivaldybei, be kita ko, nurodyta:
7.6.1. 2019-11-14 rašte Nr. R2-(VTGI)-2906:
7.6.1.1. „Taryba 2019-10-15 gavo Savivaldybės […] 2019-10-14 raštą Nr. AP3E-824 (registracijos Nr. Rl-10412), kuriame Savivaldybė nurodė, kad, vykdydama VSĮ 6 straipsnio
30 dalyje bei ŠŪĮ 18 straipsnio ir 9 straipsnio jai patikėtas funkcijas, kartu su Šilumos tiekėju planuoja atjungti Namą nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų.
Savivaldybė prašo Tarybos išaiškinti, ar tuo atveju, jeigu Savivaldybė kartu su šilumos tiekėju įrengs naują šilumos tiekimo trasą, tačiau neįrengs šilumos punkto bei nepertvarkys esamos Namo šildymo sistemos, bus laikoma, jog Savivaldybė užtikrino centralizuoto šilumos tiekimo reikalavimus ir nepažeidė vartotojų interesų. Taip pat Savivaldybė nurodė, kad, atsižvelgiant į
CK 4.82 straipsnio l ir 3 dalyse įtvirtintą reglamentavimą, prašo paaiškinti, kas turėtų atlikti šilumos punkto įrengimo ir Namo vidaus šildymo sistemos pertvarkymo darbus bei už juos sumokėti, jeigu šiuo konkrečiu atveju jų neturi atlikti Savivaldybė kartu su Šilumos tiekėju. Ar esant tokiai situacijai, kuomet Name du iš trijų butų yra atsijungę nuo centralizuotai tiekiamos šilumos ir centralizuotai tiekiama šiluma naudojasi tik vienas butas, visų butų savininkai privalo padengti šilumos punkto bei šildymo sistemos pertvarkymo darbus, norint užtikrinti centralizuotą šilumos tiekimą vienam butui.
Taryba, išnagrinėjusi Savivaldybės pateiktą informaciją, pagal kompetenciją teikia paaiškinimus. VSĮ 6 straipsnio 30 punktas numato, kad šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra viena iš savivaldybės funkcijų. ŠŪĮ 8 straipsnio l dalis numato, kad savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. Specialiaisiais šilumos ūkio planais atitinkamoje savivaldybės teritorijoje yra įgyvendinama Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija ir Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje nustatyti sprendiniai ir priemonės. ŠŪĮ 9 straipsnis numato, kad savivaldybė, remdamasi šilumos ūkio specialiuoju planu, organizuoja šilumos tiekimą šilumos vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti, vėdinti ir karštam vandeniui ruošti.
ŠŪĮ 11 straipsnio 1 dalis numato, kad šilumos ir karšto vandens tiekėjas atsako už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šilumos pirkimo-pardavimo vieta ir tiekimo-vartojimo riba nustatomos šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo nuosavybės arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais.
Įvertinus išdėstytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Savivaldybė, būdama atsakinga už šilumos tiekimo organizavimą, nagrinėjamu atveju derindama Šilumos tiekėjui investiciją dėl naujos šiluminės trasos įrengimo nuo magistralinių centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų, yra atsakinga tik už šilumos tiekimo organizavimą iki tiekimo-vartojimo ribos ir nėra atsakinga už sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą organizuojant Namo vidaus šildymo sistemos įrengimo darbus“;
7.6.1.2. „Pažymėtina, kad Taisyklių 80 punktas numato, kad šilumos tiekėjas, atlikdamas šilumos tiekimo sistemos modernizavimo, grupinių karšto vandens ruošimo įrenginių ir karšto vandens tiekimo tinklų likvidavimo darbus, esant pastato savininko sutikimui, pastato savininko lėšomis turi įrengti ir prijungti prie pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų modernizuojamos šilumos tiekimo sistemos reikalavimus atitinkančius šilumos punktus arba šilumos gamybos ir (ar) perdavimo įrenginius šilumos vartotojų pastatuose (esamo šilumos punkto patalpose) ir darbus atlikti teisės aktuose (Taisyklių l priedo 24 26, 28, 29, 30, 33, 34, 35, 37, 45 punktai) nustatyta tvarka.
CK nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. 4.82 straipsnio l dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai yra – bendrosios pastato konstrukcijos, bendrosios pastato inžinerinės sistemos, pastato bendrojo naudojimo patalpos, vietiniai inžineriniai tinklai, žemės sklypas. Pastatas (daugiabutis) yra vienas konstrukcinis ir inžinerinis elementas. Pastatą sudarančios sienos perdangos ir kiti elementai sudaro vientisą konstrukciją, kuri negali būti daloma, nepažeidus visos konstrukcijos. Tas pats pasakytina ir apie pastato vidaus inžinerinę sistemą, t. y. pastato bendroji naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kitą įrangą (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus), kuri yra vienas vienetas. Atsižvelgiant į tai, CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pažymėtina, kad ŠŪĮ 2 straipsnio 44 dalyje įtvirtintas šilumos punkto apibrėžimas, kuriame taip pat nurodoma, kad daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai). Taip pat ir ŠŪĮ 24 straipsnio 1 dalis numato, kad daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja bendrosios nuosavybės teise.
Nagrinėjamu atveju šilumos punktas ir Namo vidaus šildymo sistema yra bendroji dalinė Namo savininkų nuosavybė ir sprendimai, susiję su jos priežiūra, turi būti priimami CK 4.85 straipsnyje numatyta tvarka. Atitinkamai ir išlaidos, susijusios su Namo vidaus šildymo sistemos priežiūra (remontu, išmontavimu ir pan.), turi būti paskirstytos apmokėti visiems Namo bendraturčiams, nepriklausomai nuo to, ar jiems nuosavybės teise priklausančios patalpos yra prijungtos prie centrinės šildymo sistemos, ar yra šildomos kitu būdu“;
7.6.2. 2019-11-29 rašte Nr. R2-(VTGI)-3198:
7.6.2.1. „Taryba 2019-11-19 gavo Savivaldybės 2019-11-19 kreipimąsi el. paštu (registracijos Nr. Rl-11794), kuriame Savivaldybė nurodė, kad kartu su Šilumos tiekėju sprendžia Namo šildymo klausimą“, bei „nurodė, kad šiuo metu mano, jog naujos šilumos tiekimo trasos įrengimas iki Namo būtų brangesnis variantas tiek pačiai Savivaldybei, tiek Namo centralizuotos šilumos vartotojams, kadangi jiems reikėtų savo lėšomis įrengti šilumos punktą. Pareiškėja kartu su Šilumos tiekėju yra pasiūliusi Name gyvenančiai centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai alternatyvą centralizuotai tiekiamai šilumai – įsirengti šilumos siurblius. Vartotoją toks galimas šildymo būdas tenkina, tačiau nėra aišku, kas turėtų padengti išlaidas, reikalingas šilumos siurbliui įrengti. Savivaldybė nurodė, kad, vadovaudamasi teisės aktais, nustatančiais savivaldybių investavimo galimybes, negali investuoti į privatų turtą, todėl prašo Tarybos nurodyti, ar už šilumos siurblio viename iš Namo butų įrengimą turėtų apmokėti Šilumos tiekėjas, suderinęs investiciją ir ją įtraukęs į šilumos kainą, ar už šilumos siurblį turėtų mokėti vartotojas, kurio patalpoms šildyti būtų įrengiamas siurblys. Savivaldybė nurodė, kad Namas yra centralizuotoje šilumos tiekimo zonoje, tačiau šiuo metu centralizuotas šildymas nutrauktas ir vartotoja savo patalpas šildo elektriniais radiatoriais, kuriuos savo iniciatyva vartotojai yra įrengusi Savivaldybė kartu su Šilumos tiekėju“;
7.6.2.2. „Taryba, išnagrinėjusi Savivaldybės pateiktą informaciją, pagal kompetenciją teikia paaiškinimus. […]. ŠŪĮ 30 straipsnio 1 dalis numato, kad šilumos tiekėjas privalo turėti šilumos tiekimo licenciją. Šio įstatymo 2 straipsnio 48 dalyje nurodyta šilumos tiekimo licencija – dokumentas, suteikiantis licencijos turėtojui teisę verstis šilumos tiekimu nustatytoje teritorijoje. Taip pat šio straipsnio 13 dalies 4–5 punktai numato, kad licencijos turėtojas privalo užtikrinti eksploatuojamų tinklų plėtrą, prijungti vartotojų ir gamintojų įrenginius, esančius jo teritorijoje, prie šilumos perdavimo tinklo pagal atitinkamus norminius dokumentus, taip pat derinti su licenciją išdavusią institucija valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo planus ir nustatyta tvarka teikti licenciją išdavusiai institucijai informaciją apie jų vykdymą.
ŠŪĮ 30 straipsnio 2 dalis numato, kad šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Turto nuomos mokesčiai ir kitos sąnaudos, nesusiję su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla, negali būti įtraukiami į šilumos ar karšto vandens kainas. Į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Name, kuris yra centralizuotoje šilumos tiekimo zonoje, esant bent vienam centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojui, Šilumos tiekėjas privalo imtis priemonių, kurios užtikrintų centralizuotą šilumos tiekimą vartotojui. Tuo atveju, jei toks vartotojas nuspręstų pasirinkti kitą jam priklausančių patalpų šildymo būdą, atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos išlaidos ir naujos, vartotojo pasirinktos šildymo sistemos, įrengimo išlaidas apmokėtų pats vartotojas“;
7.7. „Taip pat norėtume pažymėti, kad apie centralizuoto šilumos tiekimo trasą Savivaldybė žinių iki šio atvejo neturėjo, ši trasa neapskaitoma nei Bendrovės, nei Šilumos tiekėjo balanse, kadangi nebuvo perduota Koncesininkui eksploatuoti ir pasirašius 2005-09-28 Koncesijos sutartį, kuria Koncesininkui (UAB „P“ ir jos dukterinei bendrovei Šilumos tiekėjui).
2019-10-11 Pasitarimo su Namo butų savininkais metu gyventojai minėjo, kad galimai „senais laikais“ patys prisijungė prie centralizuotų šilumos tiekimo tinklų, tačiau trasos techninio projekto ar kitos informacijos apie jos registraciją rasti nepavyko“;
7.8. „2019-12-02 Savivaldybė raštu Nr. AP3E-1004 [Atsakymas-3] pakartotinai kreipėsi į Namo gyventojus, siekiant sužinoti jų sprendimą dėl Namo šildymo bei paaiškinant visas apmokėjimo sąlygas, kurias Savivaldybė tikslinosi su Taryba.
2019-12-09 Namo butų Nr. 1 ir Nr. 2 savininkai informavo, kad jie nepritaria Namo prijungimui prie centralizuotų šilumos tiekimo tinklų, o Pareiškėjos advokato atsakyme į paklausimą buvo raginama, kad Savivaldybė „nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2019-12-15 atnaujintų centralizuotą šilumos tiekimą“.
Savivaldybės pareigūnų teigimu, „Vadovaujantis CK 4.85 str. l dalimi bei atsižvelgiant į Namo butų savininkų išreikštą valią, laikytina, kad Namas negali būti prijungtas prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų“;
7.9. „Atsakydami į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus paklausimą dėl Savivaldybės atsakymo į Pareiškėjos advokato 2019-11-27 pateiktą pretenziją, informuojame, kad […] atsakymas Pareiškėjos advokatui buvo pateiktas 2019-12-19 Savivaldybės raštu Nr. AP3E-1043 (atsakymas pridedamas)“ (toliau citatose ir tekste vadinama – Atsakymas-4).
Atsakyme-4, be kita ko, nurodyta:
„Atsakant į 2019-11-27 pretenzijoje minimas aplinkybes dėl Savivaldybės administracijos neveikimo organizuojant Namo šildymą, informuojame, kad 2019-05-14 VEI organizuotame faktinių aplinkybių Patikrinime, kuriame dalyvavo VEI, Šilumos tiekėjo, Bendrovės ir Savivaldybės atstovai, buvo nustatyta, kad: 1. Namo butai Nr. 2 ir Nr. l nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų yra atsijungę teisėtai (pateikė tai pagrindžiančius dokumentus), 2. informacijos apie šilumos tiekimo trasą (įvadą), einančią nuo magistralinių šilumos tiekimo tinklų, esančių gatvėje, iki Namo, neturi nei Savivaldybė, nei Šilumos tiekėjas (tai yra bešeimininkis turtas), kuriuo į daugiabutį Namą buvo tiekiams aukštų parametrų termofikatas, Name nėra įrengto šilumos punkto. Vadovaujantis Taisyklių 191 punktu šilumos punktas yra būtinas kiekviename gyvenamajame pastate, kurio šilumos paskirstymo sistemos jungiamos prie šilumos tinklų.
2019-06-11 Savivaldybė Atsakymu-1 informavo Pareiškėją, kad, atsižvelgiant į Patikrinimo metu nustatytus faktus, pradės bešeimininkio turto nustatymo procedūras […] bei Namui skirs bendrojo naudojimo objektų administratorių. […]. Savivaldybė […] organizavo Namo butų savininkų, Šilumos tiekėjo bei Bendrovės Pasitarimą dėl Namo šildymo būdų pasirinkimo.
Atsakymu-3 Savivaldybė pakartotinai kreipėsi į Namo butų savininkus, prašydama juos informuoti apie priimtą sprendimą dėl Namo šildymo. […]“;
7.9.2. „2019-12-09 Jūs informavote Savivaldybę, kad renkatės centralizuotą šilumos tiekimą. Savivaldybės turimomis žiniomis Namo butų savininkai šilumos punkto iki šiol nėra įsirengę, todėl atnaujinti centralizuoto šilumos tiekimo Šilumos tiekėjas negali, kadangi tai prieštarautų teisės aktų reikalavimams“;
7.9.3. „Atsakydami į Jūsų 2019-11-27 pretenzijoje dėl vilkinimo atlikti veiksmus, minimus Savivaldybės susirašinėjimus su Taryba dėl konsultacijų Namo šildymo situacijai spręsti, informuojame, kad Šilumos tiekėjas yra daugiau kaip 10 GWh šiluminės energijos per metus realizuojantis šilumos tiekėjas, kurio veiklą prižiūri Taryba, todėl Jūsų pretenzijoje minimi pastebėjimai, kad tokiu susirašinėjimu yra vilkinamos procedūros, yra nepagrįsti“;
7.9.4. „Taip pat informuojame, kad Jūsų 2019-12-09 atsakyme į paklausimą minima
2005-09-28 Koncesijos sutartimi Nr. T1-273 šilumos tiekimo trasa Šilumos tiekėjui nebuvo perduota eksploatuoti, kadangi tai yra bešeimininkis turtas, apie kurį Savivaldybė žinių neturėjo iki kol Pareiškėja nesikreipė 2019-04-29 Prašymu“;
7.9.5. „Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad, vadovaujantis Taisyklėmis, pastato parengties šildymo sezonui aktas yra dokumentas, pasirašytas pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo ir pastato savininko arba valdytojo, kuriame yra fiksuojamas privalomų darbų dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos parengties šildymo sezonui įvykdymas, todėl darytina išvada kad Pareiškėja, kaip vienintelė pastate esanti centralizuoto šilumos tiekimo vartotoja, turėjo pasirašyti parengties šildymo sezonui aktus ir galimai turi jų kopijas. Dėl pastato parengties šildymo sezonui aktų buvimo ar nebuvimo Savivaldybė atsakyti negali.“
Savivaldybės pareigūnai konstatavo, kad, „vadovaujantis Taisyklių 77 p., nesant teisės aktuose nustatyta tvarka pasirašyto pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui akto, pradėti šilumos vartojimą pastate yra draudžiama“;
7.9.6. „Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei norint Butui šilumą gauti iš centralizuotų šilumos tinklų, prašome kaip įmanoma greičiau imtis priemonių dėl šilumos punkto įrengimo bei informuoti Savivaldybę, kada planuojama atlikti darbus ir kurioje vietoje bus įrengtas šilumos punktas, kadangi kitaip nebus galima pradėti naujos šilumos tiekimo trasos įrengimo darbų derinimo“;
7.10. „Pažymime, kad Tarybos siūlymu 2019-12-17 buvo atliktas papildomas faktinių aplinkybių patikrinimas dėl Namo šilumos tiekimo ir vartojimo įrenginių atitikties nustatytiems reikalavimams, kuriame dalyvavo Šilumos tiekėjo, Bendrovės, Savivaldybės atstovai bei Namo butų savininkai (nei Pareiškėja, nei jos advokatas nedalyvavo, nors buvo kviesti)“ (toliau citatose ir tekste vadinama – Patikrinimas-2).
„Patikrinimo-2 metu buvo nustatyta, kad centralizuota šiluma daugiabučiam Namui nėra tiekiama, ir pažymėta, kad, vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-04-07 įsakymu Nr. 1-111 […] [toliau citatose ir tekste vadinama – Taisyklės-2], 54 punktu, draudžiama eksploatuoti šilumos tinklus ar šilumos vartojimo įrenginius, sumontuotus be projekto ir eksploatuojamus pažeidžiant teisės aktus“;
7.11. „2020-01-03 raštu Nr. R2-(VT)-20 Taryba informavo, kad, atsižvelgiant į teisės aktų, reglamentuojančių šilumos tiekimo įrenginių priežiūrą, reikalavimus bei 2019-12-17 atlikto Patikrinimo-2 metu nustatytas aplinkybes, centralizuotas šilumos tiekimas į daugiabutį Namą yra negalimas.“
„Taryba 2019-11-27 gavo Šilumos tiekėjo prašymą (reg. Nr. R1-12245), kuriame prašoma atlikti Buto ir viso Namo energetikos įrenginių pakartotinį patikrinimą ir nustatyti šilumos įrenginių atitiktį nustatytiems reikalavimams bei, ar egzistuoja tokie šilumos teikimo įrenginių trūkumai, dėl kurių Namui centralizuotas šilumos tiekimas negalimas.
Informuojame, kad tarybos specialistas 2019-12-17 atliko neplaninį Namo šildymo ir karšto vandens sistemų patikrinimą [Patikrinimas-2]. Patikrinimo-2 metu nustatyta, kad nuo šilumos tinklų šiluminės kameros ŠK-17 iki Namo nutiesta apie 18 m šiluminė trasa, kurios savininkas nežinomas. Savivaldybė vykdo trasos šeimininko nustatymo procedūrą. Šiluminės trasos projekto nuo šiluminės kameros ŠK-17 iki Namo Bendrovė […], Namo bendraturčiai, Savivaldybė neturi. Šiluminė energija Patikrinimo-2 metu Namui šilumine trasa nebuvo tiekiama. Namo butai Nr. 1 ir Nr. 2 šildomi kieto kuro katilais, įrengtais pagal projektus. Namo Butas šildomas elektriniais radiatoriais. Name šilumos punkto nėra.
Patikrinimo-2 rezultatai surašyti faktinių aplinkybių patikrinimo akte Nr. 12OV8-593“ (toliau vadinama – Patikrinimo aktas-2);
7.12. Savivaldybės pareigūnai konstatavo, jog vadovaujantis Taisyklių-2 54 punktu „darytina išvada, kad centralizuotas šilumos tiekimas į Namą negalimas“;
7.13. „2020-01-30 Namo bendrojo naudojimo objektų administratorius organizuoja butų savininkų susirinkimą [toliau vadinama – Susirinkimas], kurio metu bus aptartas ir naujo Namo šildymo būdo pasirinkimas“;
7.14. Savivaldybė 2020-02-20 pateikė šią papildomą informaciją:
7.14.1. 2020-01-30 Susirinkimo metu Namo butų savininkų dauguma „priėmė sprendimą Namą šildyti gamtinėmis dujomis“;
7.14.2. Bendrovė „buvo įpareigota kreiptis į AB „D“ dėl prisijungimo sąlygų prie dujotiekio išdavimo“;
7.14.3. „Bendrovė užpildė paraišką dėl prisijungimo prie operatoriaus tinklų sąlygų išdavimo (paraiškos Nr. 20-03648D)“;
7.14.4. „Gavus prisijungimo prie dujotiekio tinklų sąlygas ir sužinojus minėtų darbų kainą, Savivaldybė svarstys dėl galimybės gyventojams finansuoti minėtų darbų atlikimą“;
7.15. Susirinkimo 2020-01-31 protokole Nr. 1 pažymėta:
7.15.1. „Susirinkimo organizatorius: Bendrovė. […]. Susirinkime dalyvavo: dalyvių sąrašas pridedamas“ (Sąraše nurodyta, kad Susirinkime dalyvavo: E, F, Pareiškėja);
7.15.2. „2. SVARSTYTA: Dėl Namo šilumos būdo pasirinkimo. Aptartas Namo šildymo būdas. Butų Nr. 1 ir Nr. 2 savininkai išsakė nuogąstavimus, kad butų savininkai senyvo amžiaus ar turintys sveikatos problemų, todėl svarstytų galimybę, vietoj šiuo metu savo butams šildyti naudojamų kietojo kuro katilų, įsirengti dujinio šildymo katilus. Buto savininkė šiuo metu šildosi šilumos siurblio gaminama šiluma“;
7.15.3. Bendrovė „informavo, kad šio susirinkimo metu butų savininkams bus pateikti balsavimo biuleteniai, kuriuose jie galės išreikšti savo nuomonę dėl Namo šildymo. Balsavimo biuleteniai buvo įteikti butų Nr. 1 ir Nr. 2 savininkams, Buto savininkė balsavimo biuletenį atsisakė paimti.“
Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenių įteikimo akte (aktas be datos ir be registracijos numerio) nurodyti du asmenys: F (butas Nr. 2) ir E (butas Nr. 1), pasirašę akte 2020 01 30;
7.15.4. Bendrovė „informavo, kad, gyventojams pasirinkus būstą šildyti dujiniais katilais, būtų galima svarstyti galimybę kreiptis į Savivaldybę dėl dujotiekio tiesimo darbų dalinio finansavimo“;
7.15.5. „NUTARTA: Įvykus balsavimui buvo gauti du balsavimo biuleteniai, kuriuose nurodyta butų (Nr. 1 ir Nr. 2) savininkų sprendimas dėl Namo šildymo gamtinėmis dujomis. Vadovaujantis CK 4.85 str. Bendrovė kreipsis į UAB „D“ dėl prisijungimo sąlygų prie gamtinių dujų sistemos išdavimo bei į Savivaldybę dėl galimo prisidėjimo atliekant dujotiekio tiesimo į Namą darbus.“
8. Iš nekilnojamojo turto registro (toliau vadinama – NTR) duomenų banko 2020-02-19 išrašo nustatyta:
8.1. Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo faktas neįregistruotas;
8.2. Namo buto Nr. 1 savininkai: E ir G (po ½ šio buto);
8.3. Namo buto Nr. 2 savininkai: H (pagal dovanojimo sutartį);
8.4. Namo butai Nr. 1 ir Nr. 2 – „Šildymas: Centrinis šildymas iš kvart./raj. katilinės“;
8.5. Butas (savininkė Pareiškėja) – „Šildymas: Centrinis šildymas iš kvart./raj. katilinės“.
Tyrimui reikšmingi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai
9. Įstatymai
9.1. Vietos savivaldos įstatyme (VSĮ) nustatyta:
9.1.1. 4 straipsnis – „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: […]
6) savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; […] 8) bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo. Savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių; 9) savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Savivaldybės institucijos sudaro sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus […]; 10) veiklos skaidrumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma; […] 12) reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę. Savivaldybės gyventojai ar jų atstovai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų sprendimų projektais ir priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą; 13) žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo. Savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių; […].“
9.1.2. 6 straipsnio 1 dalis – vienos iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų yra: „30) šilumos […] tiekimo […] organizavimas“, „42) […] savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles“;
9.1.3. 29 straipsnis – „8. Savivaldybės administracijos direktorius: 1) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; 2) tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, […].“
9.2. Šilumos ūkio (ŠŪĮ) įstatyme nustatyta:
9.2.1. 2 straipsnis – „49. Šilumos tiekimo nutraukimas – šilumnešį perduodančio vamzdyno išardymas, kad tiekti šilumą būtų techniškai negalima. 50. Šilumos ūkio specialusis planas – savivaldybių specialiojo planavimo dokumentas, kuriame, vertinant Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje numatytais sprendiniais ir priemonėmis, nustatomos esamos ir planuojamos naujos šilumos vartotojų teritorijos, nurodomi galimi ir alternatyvūs šildymo būdai, tenkinant šilumos vartotojų poreikius mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai. […].“
9.2.2. 8 straipsnis – „1. Savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. Specialiaisiais šilumos ūkio planais atitinkamoje savivaldybės teritorijoje yra įgyvendinama Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija ir Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje nustatyti sprendiniai ir priemonės. […]. 3. Pagrindinis šilumos ūkio specialiojo plano tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojams mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai. […].“
9.2.3. 9 straipsnis – „Savivaldybė, remdamasi šilumos ūkio specialiuoju planu, organizuoja šilumos tiekimą šilumos vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti, vėdinti ir karštam vandeniui ruošti.“
9.2.4. 11 straipsnis – „1. Šilumos ir karšto vandens tiekėjas atsako už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo–vartojimo ribos. […]. 2. Šilumos pirkimo–pardavimo vieta ir tiekimo–vartojimo riba nustatomos šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo nuosavybės arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais. Atsiskaitomieji apskaitos prietaisai įrengiami šilumos pirkimo–pardavimo vietoje. […].“
9.2.5. 18 straipsnis – „1. Šilumos tiekėjas gali nutraukti šilumos tiekimą tik suderinęs su šilumos vartotojais bei savivaldybe, išskyrus atvejus, kai Taryba nustato tokius vartotojo įrenginių trūkumus, dėl kurių gresia avarija ar kyla pavojus žmonių gyvybei ar saugumui. Šilumos tiekėjas apie suderintą su vartotojais bei savivaldybe numatomą nutraukti šilumos tiekimą praneša suinteresuotiems šilumos vartotojams ir savivaldybei ne vėliau kaip prieš 18 mėnesių iki šilumos tiekimo numatomo nutraukimo datos. 2. Šilumos tiekėjas su savivaldybe organizuoja naują, su suinteresuotais šilumos vartotojais suderintą jų pastatų šildymo būdą.“
9.2.6. 24 straipsnis – „1. Daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja bendrosios nuosavybės teise. 2. Jeigu daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginių bendrosios nuosavybės teise nevaldo, bendroji nuosavybės teisė gali būti įgyjama: 1) Civilinio kodekso nustatyta daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai tvarka išsiperkant renovuotų šilumos punktų įrenginius iš trečiųjų asmenų pagal įrenginių likutinę vertę; 2) įsigyjant (įsirengiant) šilumos punkto įrenginius finansinės nuomos (lizingo) sutarties pagrindu; 3) kitais įstatymų nustatytais pagrindais.“
9.3. Civiliniame kodekse (CK) nustatyta:
9.3.1. 1.138 straipsnis – „Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas […].“
9.3.2. 4.82 straipsnis – „1. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. […]. 3. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. […].“
9.3.3. 4.84 straipsnis – „1. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. 2. Administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas. Administratorius administruoja turtą šio kodekso 4.240 straipsnio pagrindu. 3. Administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. […].“
9.3.4. 4.85 straipsnis – „1. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. […]. 4. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskelbus apie susirinkimo sušaukimą ir jo darbotvarkę. 5. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. […]. 6. Butų ir kitų patalpų savininkų (ar jų dalies) sprendimai skelbiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir galioja visiems (ar tos dalies) butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo. Sprendimai negali apriboti butų ir kitų patalpų savininkų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, išskyrus šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. 7. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 8. Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams. 9. Buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.“
9.4. Energetikos įstatymo 8 straipsnyje nustatyta: „1. Energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą bei kontrolę atlieka Taryba. […] 11. Taryba atlieka šias funkcijas: […] 4) tvirtina energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) įkainius, jų nustatymo metodiką, kurioje nustatytos ir įkainių apskaičiavimo sąlygos, vadovaudamasi atskirų energetikos sektorių teisinius pagrindus reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais įkainių nustatymo bendraisiais kriterijais; […] 6) nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas, atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą; 7) išduoda energetikos veiklos licencijas ir leidimus, juos keičia, sustabdo licencijų ir leidimų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijų ir leidimų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą ar leidimais reguliuojamą veiklą; 8) nustato energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi; […] 11) įpareigoja energetikos įmones sudaryti sutartis dėl energijos perdavimo, skirstymo ar tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako suteikti paslaugas tretiesiems asmenims ar tiekti vartotojams energiją; […] 20) atlieka energetikos įmonių veiklos patikrinimus; 21) išduoda energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatus, juos keičia, sustabdo atestatų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina atestatų galiojimą ir kontroliuoja energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo reguliuojamąją veiklą; 22) nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą ir vartojimo efektyvumą; 23) tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir darbo sutrikimus, dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir buityje, susijusius su energijos vartojimu; 24) Energetikos ministerijos nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos įrenginių įrengimą; […].“
9.5. Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 3 straipsnyje nustatyta: „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; […] 13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.“
9.6. Nekilnojamojo turto registro įstatyme (toliau vadinama – NTRĮ) nustatyta:
9.6.1. 4 straipsnis – „Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.“
9.6.2. 9 straipsnis – „1. Nekilnojamojo turto registre registruojami šie nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris: […] 2) statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; […]. 2. Nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Registruojant nekilnojamąjį daiktą į nekilnojamojo turto registrą, padaromas nekilnojamojo daikto registro įrašas. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys kaupiami nekilnojamojo turto registro duomenų banke. […].“
9.6.3. 12 straipsnis – „Nekilnojamojo turto registre registruojami šie su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai: 1) sandoriai ir sprendimai, kurie keičia registruojamo nekilnojamojo daikto teisinį statusą ar iš esmės keičia jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybes; […] 5) registruoto nekilnojamojo daikto (dydžio, paskirties ir pan.) pakitimai, taip pat daiktines teises į jį turinčių fizinių asmenų vardo, pavardės, juridinių asmenų pavadinimo pasikeitimai; […] 8) turto administravimas; 9) naujo nekilnojamojo daikto suformavimas ar buvusio nekilnojamojo daikto išnykimas.“
10. Kiti teisės aktai
10.1. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (Taisyklės) nustatyta:
10.1.1. „61. Šildymo sezono pradžią ir pabaigą, atsižvelgdama į faktines lauko oro temperatūras, nustato savivaldybės institucija“;
10.1.2. „62. Šildymo sezoną galima pradėti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra žemesnė už + 10 oC, ir baigti, kai ši temperatūra tris paras iš eilės yra aukštesnė už + 10 oC“;
10.1.3. „77. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas pateikia valdytojui trūkumų, dėl kurių nepasirašytas pastato parengties šildymo sezonui aktas, pašalinimo bei šilumos įrenginių darbo saugumo užtikrinimo priemonių planą. Nesant teisės aktuose nustatyta tvarka pasirašyto pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui akto, pradėti šilumos vartojimą pastate yra draudžiama“;
10.1.4. „771. Ginčą, kilusį tarp šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo ir valdytojo dėl pastato parengties šildymo sezonui darbų atlikimo ir akto sudarymo, sprendžia Inspekcija. Prižiūrėtojas arba valdytojas turi teisę kreiptis į Inspekciją [Tarybą] ir pateikti skundą dėl pastato parengties šildymo sezonui darbų neatlikimo ir (ar) akto nepasirašymo, nurodant išsamius skundo motyvus ir visas ginčui reikšmingas aplinkybes“;
10.1.5. „80. Šilumos tiekėjas, atlikdamas šilumos tiekimo sistemos modernizavimo, grupinių karšto vandens ruošimo įrenginių ir karšto vandens tiekimo tinklų likvidavimo darbus, esant pastato savininko sutikimui, pastato savininko lėšomis turi įrengti ir prijungti prie pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų modernizuojamos šilumos tiekimo sistemos reikalavimus atitinkančius šilumos punktus arba šilumos gamybos ir (ar) perdavimo įrenginius šilumos vartotojų pastatuose (esamo šilumos punkto patalpose) ir darbus atlikti teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 24 26, 28, 29, 30, 33, 34, 35, 37, 45 punktai) nustatyta tvarka“;
10.1.6. „191. Teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) apibrėžtas nepaskirstytasis karšto vandens kiekis nustatomas skaičiuojant bei analizuojant karšto vandens pardavimų duomenis.“
10.2. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-04-07 įsakymu Nr. 1-111 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklėse (Taisyklės-2) nustatyta:
10.2.1. „54. Draudžiama eksploatuoti šilumos tinklus ar šilumos vartojimo įrenginius, sumontuotus be projekto ir eksploatuojamus pažeidžiant teisės aktus [Taisyklių 3 priedo 3 p.]“ (Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr. 242);
10.2.2. „55. Visa techninė dokumentacija turi būti saugoma Savininko (administratoriaus) būstinėje teisės aktų nustatyta tvarka.“
10.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-03-24 įsakymu Nr. D1-251 (2018-09-21 įsakymo Nr. D1-844 redakcija) patvirtintame Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos apraše (toliau vadinama – Balsavimo raštu aprašas) nustatyta:
10.3.1. „6. Organizatorius, vadovaudamasis jo veiklą reguliuojančių teisės aktų nuostatomis, priima sprendimą organizuoti balsavimą, parengia patalpų savininkams pranešimą apie rengiamą balsavimą ir ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki balsavimo pradžios skelbia jį savo interneto svetainėje (jeigu tokia yra) ir namo laiptinėse ar kitose patalpų savininkams gerai prieinamose bendrojo naudojimo patalpose įrengtose skelbimų lentose (toliau – skelbimų lenta), patalpos savininko nurodytu pašto ar el. pašto adresu, ar kitu su patalpos savininku raštu sutartu būdu, parengia patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenį (toliau – biuletenis). […]“;
10.3.2. „16. Balsavimo rezultatus skaičiuoja organizatoriaus sprendimu ne mažiau kaip iš 3 asmenų sudaryta komisija […]“;
10.3.3. „18. Komisija, nustatydama, ar balsavimas įvyko (ar sprendimui priimti balsavo pakankamas patalpų savininkų skaičius), skaičiuoja tik pranešime ir biuletenyje nurodytu būdu organizatoriui grąžintus galiojančius biuletenius. Biuletenis laikomas negaliojančiu, jei jis: 18.1. nepasirašytas patalpos savininko ar jo įgalioto asmens; 18.2. pasirašytas neturint įgaliojimo“;
10.3.4. „19. Balsavimas laikomas įvykusiu, jeigu galiojančius biuletenius iki balsavimo pabaigos grąžina ir (ar) balsuojant elektroninio ryšio priemonėmis (jei balsavimą organizuoja savivaldybė) užpildo daugiau kaip 1/2 patalpų savininkų“;
10.3.5. „21. Laikoma, kad sprendimas priimtas, jei daugiau kaip 1/2 patalpų savininkų išreiškė vienodą nuomonę, pagal kurią galima suprasti, ar svarstomam klausimui pritarta, ar ne. […]“;
10.3.6. „22. Balsavimo rezultatus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo balsavimo pabaigos dienos komisija įformina komisijos protokole […].“
10.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-20 nutarimu Nr. 567 patvirtintame Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos apraše (toliau vadinama – Aprašas) nustatyta:
10.4.1. „18. Savivaldybės vykdomoji institucija, organizuodama butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu ar susirinkimą dėl administratoriaus pasirinkimo, kartu su balsavimo raštu ar šaukiamo susirinkimo dokumentais (balsavimo biuletenis, jeigu organizuojamas balsavimas raštu, arba skelbimas apie šaukiamą susirinkimą ir jo darbotvarkė, jeigu šaukiamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas) pateikia butų ir kitų patalpų savininkams Aprašo 8 punkte nurodytą sąrašą“;
10.4.2. „24. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai administratoriaus nepasirenka, savivaldybės vykdomoji institucija administratoriumi skiria daugiausia balsų per butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu ar jų susirinkimą surinkusį asmenį. Jeigu neįvyksta pakartotinis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu ar jų susirinkimas dėl administratoriaus pasirinkimo, administratorių, atsižvelgdama į sąraše nurodytų asmenų pateiktus paslaugų įkainius, jų patirtį ir pasirengimą teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, skiria savivaldybės vykdomoji institucija.“
10.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 patvirtintuose Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose (toliau vadinama – Administravimo nuostatai) reglamentuota:
10.5.1. „3. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ‒ patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant“;
10.5.2. „4. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius atlieka šias funkcijas: […]
4.2. Sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (toliau ‒ objektų aprašas). […]. 4.3. Vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą […]. 4.9. Teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirinkimo, namo šildymo būdo keitimo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo pagal šiai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus, apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, šilumos paskirstymo metodo, karšto vandens tiekėjo pasirinkimo ir dalyvauja įgyvendinant patalpų savininkų priimtus sprendimus. Atlieka namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirengimo šildymo sezonui kontrolę. […].“
10.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-07-24 įsakymu Nr. D1-612 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinių taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2020-01-01; toliau vadinama – Pavyzdinės taisyklės) 6 punkte nustatyta: „6. Vykdant kompleksinį patikrinimą, tikrinama: […]; 6.8. patalpų savininkų susirinkimų ir balsavimo raštu organizavimas – ar šaukiami teisės aktų nustatytais atvejais ar patalpų savininkų prašymu patalpų savininkų susirinkimai ar organizuojamas balsavimas raštu, ar susirinkimai šaukiami tam tinkamose patalpose, ar yra skundų dėl patalpų savininkų sprendimų priėmimo organizavimo; 6.9. dokumentų ir duomenų pateikimas viešam registrui – ar administravimo […] faktas registruotas Nekilnojamojo turto registre […].“
10.7. Trakų rajono savivaldybės tarybos 2019-06-27 sprendimu Nr. S1E-75 patvirtintame Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų remonto, rekonstravimo ir atnaujinimo (modernizavimo) finansavimo tvarkos apraše nustatyta:
10.7.1. „1. Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų remonto, rekonstravimo ir atnaujinimo (modernizavimo) finansavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja Trakų rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje esančių daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų remonto, rekonstravimo ir atnaujinimo (modernizavimo) finansavimo iš Savivaldybės biudžeto lėšų tvarką, atvejus ir sąlygas“;
10.7.2. „5. Savivaldybės finansuojama dalis: 5.1. iki 30 procentų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, pripažintų avarinės būklės, remonto, rekonstravimo ir atnaujinimo (modernizavimo) darbų vertės, bet ne daugiau kaip 10000 Eur vienam objektui; 5.2. iki 30 procentų daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos modernizavimui.“
Tyrimo išvados
11. Apibendrinus Pareiškėjos skunde Seimo kontrolierei nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ji skundžiasi tuo, jog Savivaldybės pareigūnai netinkamai vykdo šilumos tiekimo organizavimo funkciją, neužtikrinamas šilumos tiekimas į Butą, nesuteikta informacija, „dėl kokių priežasčių nutrauktas šilumos tiekimas“, vilkinamas „problemos sprendimas“ (pažymos 2 ir 3 paragrafai).
12. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu (pažymos 9–10 paragrafai):
12.1. Savivaldybė, vykdydama jai priskirtas funkcijas, privalo vadovautis:
12.1.1. vietos savivaldos principų reikalavimais (Savivaldybės veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, Savivaldybės priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių, Savivaldybės institucijos sudaro sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus, Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma, Savivaldybės priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių ir pan.) (VSĮ; pažymos 9.1 punktas);
12.1.2. viešojo administravimo įstatymo viršenybės, išsamumo ir kitų principų reikalavimais (Savivaldybės įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, Savivaldybės administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, Savivaldybė į Pareiškėjos, jos atstovo prašymus turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydama visas prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindama prašymo turinį) (VAĮ; pažymos 9.5 punktas);
12.2. Savivaldybė, spręsdama Namo šildymo problemą, turėjo nustatyta tvarka vykdyti šias funkcijas: šilumos tiekimo organizavimo remiantis šilumos ūkio specialiuoju planu, t. y., organizuoti šilumos tiekimą Namo šilumos vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti, kartu su Šilumos tiekėju organizuoti naują, su suinteresuotais šilumos vartotojais suderintą, Namo šildymo būdą bei Savivaldybės paskirtos Bendrovės veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jai, kaip Namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui, priskirtų funkcijų (pvz., nustatyta tvarka organizuoti Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, balsavimą raštu dėl Namo šildymo būdo keitimo, Namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo ir pan., registruoti administravimo faktą NTR) vykdymu, priežiūrą ir kontrolę pagal Pavyzdines taisykles (VSĮ, ŠŪĮ, Administravimo nuostatai, Pavyzdinės taisyklės; pažymos 9.1, 9.2, 10.5 ir 10.6 punktai);
12.3. Savivaldybės administracijos direktorius, tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir Savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus (šiuo atveju – Tarybą, nes ši institucija yra įgaliota atlikti energetikos srityje veikiančių subjektų veiklos valstybinę energetikos priežiūrą bei kontrolę, įpareigoti energetikos įmones sudaryti sutartis dėl energijos tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako tiekti vartotojams energiją, nustatyta tvarka kontroliuoti energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos tiekimo patikimumą ir vartojimo efektyvumą; pažymos 9.1 ir 9.4 punktai);
12.4. šilumos tiekimo nutraukimu laikoma „šilumnešį perduodančio vamzdyno išardymas, kad tiekti šilumą būtų techniškai negalima“, tais atvejais, kai Taryba nustato tokius vartotojo įrenginių trūkumus, dėl kurių gresia avarija ar kyla pavojus žmonių gyvybei ar saugumui, Šilumos tiekėjas neprivalo šilumos tiekimo nutraukimo suderinti su šilumos vartotojais (Pareiškėja) ir Savivaldybe (ŠŪĮ; pažymos 9.2 punktas);
12.5. draudžiama pradėti šilumos vartojimą pastate, jeigu nėra teisės aktuose nustatyta tvarka pasirašyto Namo šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui akto (Namo bendrojo naudojimo objektų administratorius turi atlikti Namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirengimo šildymo sezonui kontrolę; ginčą dėl akto nepasirašymo įgaliota spręsti Taryba), bei eksploatuoti šilumos tinklus ar šilumos vartojimo įrenginius, sumontuotus be projekto [jeigu Namui šiluma būtų tiekiama centralizuotai, Name turėtų būti įrengtas šilumos punktas (Taisyklės, Taisyklės-2 ir Administravimo nuostatai; pažymos 10.1, 10.2 ir 10.5 punktai)];
12.6. Namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Namo bendrojo naudojimo mechaninė ir kitokia įranga, sprendimai dėl Namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo klausimų, priimami Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (CK; pažymos 9.3 punktas);
12.7. Savivaldybė privalo paskirti Namo bendrojo naudojimo objektų administratorių Apraše nustatyta tvarka, jeigu Namo butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia Namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo faktas turi būti įregistruotas NTR, NTR duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK, NTRĮ, Aprašas; pažymos 9.3, 9.6 ir 10.4 punktai);
12.8. sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą), butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, arba, nesušaukus susirinkimo, bet Namo butų savininkams raštu pareiškus apie savo sprendimą Balsavimo raštu apraše nustatyta tvarka (balsavimo rezultatus skaičiuoja ne mažiau kaip iš 3 asmenų sudaryta komisija, biuletenis laikomas negaliojančiu, jei jis nepasirašytas patalpos savininko ar jo įgalioto asmens, pasirašytas neturint įgaliojimo, balsavimo rezultatus komisija įformina komisijos protokole ir kt.). Balsavimams raštu taikomi susirinkimui nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai: balsavimas laikomas įvykusiu, jeigu galiojančius biuletenius iki balsavimo pabaigos grąžina daugiau kaip 1/2 Namo patalpų savininkų, laikoma, kad sprendimas priimtas, jei daugiau kaip 1/2 Namo patalpų savininkų išreiškė vienodą nuomonę, pagal kurią galima suprasti, ar svarstomam klausimui pritarta, ar ne“;
12.9. vadovaudamasi Trakų rajono savivaldybės Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų remonto, rekonstravimo ir atnaujinimo (modernizavimo) finansavimo tvarkos aprašu Savivaldybė gali skirti dalinį finansavimą daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų statybos, remonto, rekonstravimo ir atnaujinimo (modernizavimo) finansavimui (pažymos 10.7 punktas).
13. Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 1–8 paragrafai), įvertinus išvadas dėl šiam tyrimui aktualaus teisinio reglamentavimo reikalavimų (pažymos 12 paragrafas), konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Savivaldybės pareigūnai:
13.1. gavę Prašymą, pagrįstai atsižvelgę į tai, kad Namas patenka į centralizuoto šilumos tiekimo zoną. ėmėsi šilumos tiekimo organizavimo funkcijos vykdymo priemonių: dalyvavo faktinių aplinkybių Patikrinime, kurio metu buvo nustatyta, jog Name nėra šilumos punkto, Namo butai Nr. 1 ir Nr. 2 yra atsijungę nuo centralizuoto šilumos tiekimo ir „vienintelis centralizuotos šilumos vartotojas Name yra Pareiškėja“ (pažymos 7.2 punktas); organizavo Pasitarimą dėl Namo šildymo būdo pasirinkimo, kurio metu buvo nuspręsta laikinam Buto šildymui perduoti Pareiškėjai tepalinius radiatorius (Pareiškėja juos priėmė), Namo bendraturčiai buvo informuoti, kad, jiems „nesusitarus dėl bendro sprendimo, Šilumos tiekėjas kartu su Savivaldybe, vadovaudamiesi ŠŪĮ 18 str., organizuos centralizuoto šilumos tiekimo nutraukimą Namo vartotojams“ (pažymos 7.5 punktas); turėdami teisę kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją – Tarybą, kreipėsi į ją, prašydami išaiškinti, „kokiu būdu organizuoti šilumos tiekimą Namui, siekiant užtikrinti visų centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų interesus“ (pažymos 7.6.1 papunktis), ir „kas turėtų padengti išlaidas, reikalingas šilumos siurbliui įrengti“ (pažymos 7.6.2 papunktis; šios aplinkybės nelaikytinos problemos sprendimo vilkinimu, nes tam, kad Namo butų savininkai priimtų racionalų sprendimą dėl Namo šildymo būdo, jiems turėjo būti pateikta išsami informacija apie galimus šildymo būdus, šildymo įrenginių įrengimo kainas ir pan.), Atsakymu-3 kartotinai kreipėsi į Namo gyventojus, suteikdami informaciją apie iš Tarybos gautus paaiškinimus, susijusius su Namo šildymo problemos sprendimu (pažymos 7.8 punktas), dalyvavo Tarybos inicijuotame kartotiniame faktinių aplinkybių 2019-12-17 Patikrinime-2 (pažymos 7.10 punktas), pateikė Pareiškėjai atsakymus į jos Prašymą, Pareiškėjos atstovo pretenziją (Atsakymas-1–Atsakymas-4; pažymos 5.2 punktas, 5.3.1 papunktis, 5.4 ir 7.9 punktai);
13.2. šio tyrimo metu:
13.2.1. vykdydami šilumos tiekimo organizavimo funkciją, pagrįstai, atsižvelgę į Tarybos išvadas, konstatavo, kad centralizuotas šilumos tiekimas į Namą yra negalimas (dėl šilumos tiekimo įrenginių trūkumų: nėra šiluminės trasos projekto, jos savininko, Namo šilumos punkto; pažymos 7.11 ir 7.12 punktai); todėl, vadovaujantis ŠŪĮ reikalavimais, kartu su Šilumos tiekėju Savivaldybė turi organizuoti naują, su Namo šilumos vartotojais suderintą, Namo šildymo būdą (problema neišspręsta iki šio tyrimo pabaigos);
13.2.2. vykdydami Bendrovės veiklos priežiūros ir kontrolės funkciją, pagrįstai atliko Bendrovės veiklos, susijusios su Namo patalpų savininkų susirinkimo, balsavimo raštu organizavimu, priežiūrą, t. y., patikrino, ar Bendrovė organizavo Namo patalpų savininkų sprendimo dėl Namo šildymo būdo pasirinkimo priėmimą (pažymos 7.14 punktas);
13.2.3. informavo, kad, „Gavus prisijungimo prie dujotiekio tinklų sąlygas ir sužinojus minėtų darbų kainą, Savivaldybė svarstys dėl galimybės gyventojams finansuoti minėtų darbų atlikimą“ (pažymos 14.4.4 papunktis);
13.4. tačiau, manytina, neužtikrino gero viešojo administravimo, kadangi:
13.4.1. 2019-10-19 galimai paskyrė (Seimo kontrolierei nepateiktas atitinkamas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas; pažymos 7.4 punktas) Bendrovę Namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi tik po to, kai Pareiškėja Prašyme iškėlė šilumos tiekimo į Namą problemą, taigi, nesilaikė įstatymo viršenybės ir vietos savivaldos principų, CK ir Aprašo reikalavimų, iki Prašymo gavimo nesiėmę priemonių paskirti Namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, kuris turėtų pareigą šaukti Namo patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoti jų balsavimą raštu dėl Namo šildymo būdo keitimo, Namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo ir pan., atlikti Namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirengimo šildymo sezonui kontrolę, ir kt.;
13.4.2. Patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių nepagrįstai nesutikrino su NTR duomenimis, pagal kuriuos Namo butai Nr. 1 ir Nr. 2 yra šildomi taip pat kaip ir Butas (pažymos 8.4 ir 8.5 punktai), neįvertino aplinkybių, kad NTR duomenys laikomi išsamiais ir teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, lieka neaišku, ar iš tiesų butai Nr. 1 ir Nr. 2, kaip teigiama Atsakyme-4, yra teisėtai atsijungę nuo centralizuoto šilumos tiekimo (šia aplinkybe buvo remiamasi sprendžiant Namo šildymo problemą; pažymos 7.9.1 papunktis), teisėtai šildo butus kitais būdais nei Butas;
13.4.3. 2019-06-11 Atsakyme-1 ir 2019-12-19 Atsakyme-4 (t. y., per 6 mėnesius 2 kartus) nepagrįstai siūlė Pareiškėjai organizuoti šilumos punkto įrengimą Name (pažymos 7.3 punktas), nors turėjo žinoti, kad, vadovaujantis Taisyklių-2 54 punktu, šilumos tinklus arba šilumos vartotojo įrenginius (pažymos 5.3.1 papunktis), sumontuotus be projekto (šilumos tiekimo vamzdyno įrengimo projekto nėra, konstatuota, kad trasa – bešeimininkis turtas; pažymos 5.3.1 papunktis; 7.7 punktas, 7.9.1, 7.9.6 papunkčiai), draudžiama eksploatuoti, netinkamai motyvavo būtinybę įrengti Namo šilumos punktą, t. y., Atsakyme-4 ir šio tyrimo metu Seimo kontrolierei nurodė Taisyklių 191 punktą, kuriame nėra reglamentuotos šilumos punkto įrengimo sąlygos (pažymos 7.2 punktas, 7.9.1 ir 10.1.6 papunkčiai);
13.4.4. Atsakyme-3 ir Atsakyme-4 nepagrįstai rėmėsi Savivaldybės gautais Namo buto Nr. 1 ir Nr. 2 savininkų raštais dėl jų nesutikimo, kad Namui būtų centralizuotai tiekiama šiluma, nes teisės aktuose nustatyta tvarka nebuvo priimtas Namo patalpų savininkų sprendimas šiuo klausimu (pažymos 7.8 punktas ir 7.9.2 papunktis);
13.4.5. ne kartą keitė Savivaldybės paaiškinimus, susijusius su šilumos tiekimu Namui: Atsakyme-2 paneigė kai kuriuos Pasitarimo teiginius (pažymos 5.2 punktas), Savivaldybės
2019-10-14 rašte Tarybai nurodė, kad „su Šilumos tiekėju planuoja atjungti Namą nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų“ (pažymos 7.6.11 papunktis), 2019-11-19 rašte Tarybai nurodė, kad „šiuo metu centralizuotas šildymas nutrauktas“ (šio tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie tai, kad šilumos vamzdynas 2019-11-19 buvo išardytas, kad tiekti šilumą Namui techniškai negalima; pažymos 7.6.2.1 ir 9.2.1 papunkčiai), vėliau Atsakyme-4 aiškino, kad šiluma į Namą netiekiama, nes nebuvo pradėtas šildymo sezonas, nepasirašytas Namo šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktas (pažymos 7.9.5 papunktis) ir pan.;
13.4.6. nepagrįstai nesiėmė Bendrovės veiklos priežiūros ir kontrolės priemonių:
13.4.6.1. šio tyrimo metu 2012-12-02 Atsakymu-3 kreipėsi į Namo gyventojus, o ne tiesiogiai į Savivaldybės paskirtą Namo bendrojo naudojimo objektų administratorių (Bendrovę), dėl Namo butų savininkų sprendimo dėl Namo šildymo būdo pasirinkimo organizavimo teisės aktuose nustatyta tvarka arba patys neorganizavo Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo vadovaudamiesi CK 4.85 straipsnio 5 dalimi (pažymos 9.3.4 papunktis);
13.4.6.2. kad Bendrovės paskyrimo Namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi faktas būtų nustatyta tvarka įregistruotas NTR (pažymos 8.1 punktas);
13.4.6.3. nepatikrinę, ar iš tiesų Susirinkime (arba balsuojant raštu) buvo priimtas daugumos Namo butų savininkų sprendimas, turėsiantis įtakos visų Namo gyventojų interesams ir ateityje, konstatavo, kad „Namo butų savininkų dauguma „priėmė sprendimą Namą šildyti dujomis“ (pažymos 7.14.1 papunktis). Atsižvelgus į tai, kad Susirinkimo protokolo duomenys dėl buto Nr. 2 savininko ir NTR duomenys nesutampa (buto Nr. 2 savininkė yra H, o ne – F; pažymos 8.3 punktas), kartu su Susirinkimo protokolu pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta, kad F atstovauja buto Nr. 2 savininkei pagal konkretų įgaliojimą (pažymos 7.15.1, 7.15.3 ir 7.15.5 papunkčiai), balsavimo raštu rezultatai galimai neįforminti teisės aktuose nustatyta tvarka, kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar Namo butų savininkai teisės aktuose nustatyta tvarka yra priėmę sprendimą dėl Namo šildymo gamtinėmis dujomis, ar šiuo atveju nepažeidžiami Pareiškėjos interesai (ji nedalyvavo pirmiau nurodyto sprendimo priėmime).
14. Apibendrinus pirmiau pateiktas išvadas, konstatuotina, kad Savivaldybės pareigūnai, spręsdami Prašyme iškeltą Buto (Namo) šildymo problemą, vykdydami šilumos tiekimo organizavimo bei Bendrovės veiklos priežiūros ir kitas funkcijas, ne visais atvejais laikėsi vietos savivaldos ir VAĮ principų (pvz., kad Savivaldybės veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, Savivaldybės priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių, Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, atsakymai aiškūs ir argumentuoti ir pan.) reikalavimų, kai kurie Savivaldybės pareigūnų veiksmai (neveikimas) (pvz., dėl Namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus nepaskyrimo teisės aktuose nustatyta tvarka, taigi, ir administratoriaus funkcijų bei jo veiklos priežiūros nevykdymo) galėjo turėti įtakos šilumos tiekimo į Namą problemų ilgalaikiškumui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad Pareiškėjos skundas pripažintinas pagrįstu pagal pažymos 13.4 punkto išvadas.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS
15. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendžia X skundą dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) pripažinti pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS
16. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduoja:
16.1. imtis priemonių, kad:
16.1.1. Pareiškėjos teisėti interesai (jos Buto tinkamas šildymas) būtų užtikrinti iki Buto šildymo nauju šildymo būdu sezono pradžios;
16.1.2. Savivaldybė prisidėtų prie Namo naujo šildymo būdo įrenginių įrengimo finansavimo;
16.2. informuoti Pareiškėją (Seimo kontrolierei pateikti rašto Pareiškėjai kopiją):
16.2.1. kokių papildomų priemonių Savivaldybė kartu su Šilumos tiekėju ėmėsi, kad organizuotų naują, su Namo šilumos vartotojais suderintą, Namo šildymo būdą;
16.2.2. kokių papildomų Bendrovės veiklos priežiūros ir kontrolės priemonių buvo imtasi, kad Namo patalpų savininkų sprendimas dėl Namo šildymo būdo pasirinkimo būtų priimtas teisės aktuose nustatyta tvarka, Namo administravimo ir kiti faktai būtų įregistruoti NTR.
Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo rekomendacijų gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Milda Vainiutė