PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo X (toliau vadinama – Pareiškėja) skundą dėl Panevėžio rajono savivaldybės (toliau vadinama ir – Savivaldybė) pareigūnų galimai netinkamų veiksmų (neveikimo), sprendžiant Pareiškėjos ir kartu su Pareiškėja gyvenančių neįgalių asmenų būsto pritaikymo neįgaliesiems ir kitas susijusias problemas.

2. Pareiškėja skunde, be kitų aplinkybių, nurodo:
2.1. „[…]. Gyvenu Savivaldybės name su trimis sunkiais ligoniais, name supuvę grindys, radiatoriai nešyla, […], visa šeima turime gyventi virtuvėje, kurioje dar yra ir katilinė, nuo pelėsių supuvo visi baldai, sienos peršąla kiaurai, […], per stogą vietomis bėga vanduo, […]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).
2.2. „Jei paprašau kokios pagalbos, reikalauja išsikelti, arba pasako, kad namas greitu laiku liks tuščias vis tiek, nes apsigyvens kiti žmonės ir tuomet suremontuosim.“
2.3. „[…] paprašiau pritaikyti patalpas neįgaliam […] su rateliais įvežti į lauką, ir kad 20 metų reikia gyventi be tualeto. Man buvo atsakyta, kad lengviau yra pašalinti priežastį, t. y. žmogų, negu skirti lėšas […].“
2.4. „[…]. Pagalbos su trimis sunkiais ligoniais nesulaukiu niekur, tik grasinimų, kad mums pagalbos niekas neteiks, […]. […].“
2.5. „[…]. Prašau Savivaldybės ir Vyriausybės išmokėti kompensaciją ir mes paliksime šitą būstą, nors ką jie padarė, nebeįkainuojama.“

3. Pareiškėja Seimo kontrolieriaus prašo „pagalbos“.

4. Kartu su skundu Pareiškėja nepateikė jokių dokumentų.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

5. Seimo kontrolierė, siekdama išsiaiškinti Pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydama pateikti paaiškinimus dėl skundo teiginių bei atsakyti į Seimo kontrolierės klausimus.

6. Iš Savivaldybės administracijos pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta:
6.1. „[…]. Šiuo metu name gyvena 4 asmenys. Gyvenamasis namas, esantis <…>, išnuomotas [Pareiškėjos motinai] (toliau – nuomininkė), suteikta teisė jame gyventi šeimos nariams: sūnui […], dukrai […], [Pareiškėjai].“
6.2. „Gyvenamasis namas (unikalus Nr. <…>) statytas 1979 metais. Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjo […] teigimu, gyvenimo sąlygos būste, kuriame gyvena Pareiškėja ir kiti asmenys, yra tinkamos. Pastatas nėra išskirtinai prastos būklės. Tokio tipo namuose gyvena nemaža dalis šalies gyventojų. Kadangi pastato išorinių sienų šiluminė varža yra nedidelė, mikroklimatas patalpose turi būti užtikrinamas jas pakankamai šildant ir vėdinant.“
6.3. „Socialinės paramos skyriaus vedėjos […] pateikti duomenys apie tris sunkius ligonius: [duomenys neskelbtini].“
6.4. „Vadovaujantis 2015 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 dalimi, kiekviena savivaldybė turėjo kreiptis į teismą dėl neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo ir pripažinimo neveiksniais tam tikrose srityse. [Sūnaus] ir [dukros] neveiksnumas peržiūrėtas ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2018-05-15 sprendimu jie pripažinti neveiksniais tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jų globėja palikta [nuomininkė].“
6.5. „Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. A-230 „Dėl pastato būklės įvertinimo komisijos sudarymo“ sudaryta komisija 2019 m. gegužės 22 d. apžiūrėjo ir įvertino gyvenamojo namo, esančio <…>, būklę. [Surašytas] Statinio apžiūros 2019-05-22 aktas Nr. (12.31)-VT8-4.“
6.6. „[…]. Socialinės paramos skyrius iš [Pareiškėjos], gyv. <…>, prašymų dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems nėra [gavęs]. 2016 m. kovo 30 d. buvo gautas [nuomininkės vyro], gyv. <…>, prašymas dėl būsto pritaikymo. […] Būsto pritaikymo neįgaliesiems 2016-2018 metais tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. A1-460, „Dėl Būsto pritaikymo neįgaliesiems 2016-2018 metais tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4 punkte nurodoma, kad būstas pritaikomas neįgaliajam, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas: specialusis nuolatinės slaugos poreikis – labai ryškūs judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimai; bet kurio tipo neįgaliojo vežimėlio poreikis – ryškūs judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimai; kitų techninės pagalbos neįgaliesiems priemonių poreikis (vaikštynės, ramentai ir pan.) – vidutiniai judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimai. Vadovaujantis ankščiau nurodyto aprašo 19 punktu, sudaromos dvi būsto pritaikymo eilės, pareiškėjus suskirstant pagal judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimus. Į pirmąją įrašomi asmenys, turintys labai ryškius ir ryškius judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimus, į antrąją – vidutinius. Eiliškumas nustatomas pagal pateiktų dokumentų datą. 2016 m. gegužės 11 d. (Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisijos posėdžio metu) [nuomininkės vyrui] buvo nustatytas <…> ir jis buvo įrašytas į II būsto pritaikymo eilę. Vadovaujantis ankščiau minėto aprašo 21 punktu, jei keli pareiškėjai patenka į tą pačią asmenų grupę, šie pareiškėjai įrašomi į eilę pagal prašymo gavimo datą ir registracijos numerį. Pagal patvirtintas eiles ir gautas lėšas būstų neįgaliesiems pritaikymui 2016 metais, į siūlomų pritaikyti būstų sąrašą [nuomininkės vyro] prašymas nepateko. <…> [nuomininkės vyras] mirė.“
6.7. „Dėl tualeto įrengimo name [Pareiškėja] ir [nuomininkė] nei karto nesikreipė nei į seniūniją, nei į Savivaldybės administraciją.“
6.8. „Nepagrįstas [Pareiškėjos] teiginys, jog nuolat grasinama iškelti, nes Savivaldybės administracija niekada nėra ketinusi ar juo labiau raštu nėra informavusi, kad ketina nutraukti sutartį su šia šeima. Vykdydama Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas, kuriame nurodyta, kad asmenys ir šeimos, kurie nuomojasi savivaldybės socialinį būstą, privalo pasibaigus kalendoriniams metams iki gegužės l d. pateikti Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją, raštu informuota [nuomininkė] apie šią Įstatymu numatytą prievolę. [Nuomininkės] šeimos pagal pateiktos deklaracijos duomenis grynosios metinės pajamos už 2014 m., nurodytos deklaracijoje, beveik 3 kartus viršijo Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą metinį pajamų dydį (keturių ir daugiau asmenų šeimos grynosios metinės pajamos vienam asmeniui neturėjo viršyti l 938 Eur ir turtas vienam asmeniui – 5 712 Eur). Savivaldybės administracija 2015-06-17 raštu Nr. (8.12) SD1-1467 informavo, kad Savivaldybės administracija, gavusi prašymą, sprendimo projektą dėl būsto nuomos rinkos kainomis rengtų artimiausiam Savivaldybės tarybos posėdžiui, vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi. Jeigu tokio prašymo nebūtų, Savivaldybė privalėtų vadovautis Įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punktu. Taigi pateikta informacija, kokių veiksmų būtų imtasi, jei socialinio būsto nuomininkė būtų ignoravusi galimybę kreiptis į Savivaldybės tarybą.“
6.9. Nuomininkė „2015-07-20 pateikė prašymą nuomoti socialinį būstą kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis. Savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. T-200 būstas, <…>, perkeltas į Savivaldybės būstą, […]. Savivaldybės administracija iškeldinti šios šeimos iš išnuomoto būsto neketino ir ateityje neketina.“
6.10. „[…]. 2016 m. sausio 4 d. Susitarimo Nr. S2-1 dėl Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos 2005 m. birželio 15 d. sutarties Nr. Sl-444 pakeitimo 4.7 papunktyje numatyta, kokie darbai yra priskiriami prie einamojo savivaldybės būsto remonto darbų. Tokie darbai turi būti atliekami paties nuomininko iniciatyva ir lėšomis. Tačiau Ramygalos seniūnija atliko nemažai remonto darbų, dėl kurių kreipėsi Pareiškėja. Puvinio pažeistos virtuvės grindys pakeistos 2013-06-26. Koridoriaus ir kambario grindys buvo keičiamos, remontuojamos 2013-07-23. Buvo nudažytos kambario sienos, sutaisyti lietaus latakai, pakeistos šlaitinio stogo atskirų vietų vėjalentės, dvejos durys. Įrengta šildymo sistema namo antrame aukšte ir atlikti santechnikos darbai 2013-05-08. 2016 metais įrengtas lauko apšvietimas. 2017 metais pakeistos 3 vidaus durys, atliktas kamino remontas. 2018 metais buvo nugriauti du avariniai pastatai – ūkiniai pastatai, pakeisti langai. […]. Dėl ribotų finansinių galimybių ir dėl poreikio remontuoti kitus savivaldybės ir socialinius būstus savivaldybė negali tenkinti visų Pareiškėjos pageidavimų.“
6.11. „[…]. Vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. T-184 „Dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo, 28 punktu gali būti skiriama vienkartinė parama (tikslinė, vienkartinė, periodinė ar sąlyginė pašalpa). Asmuo, turintis teisę gauti vienkartinę paramą, kreipiasi į savo gyvenamosios vietos seniūniją. Kreipdamasis dėl Vienkartinės paramos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą, kuriame išsamiai aprašo savo socialinę padėtį ir nurodo aplinkybes, dėl kurių prašo vienkartinės pašalpos, ir kartu, atsižvelgiant į vienkartinės pašalpos prašymo aplinkybes, pateikia reikalingus dokumentus. Seniūnijos socialinis darbuotojas, atsižvelgdamas į asmens prašymą, patikrina asmens buities ir gyvenimo sąlygas, surašo Buities tyrimo aktą ir visus dokumentus pateikia seniūnijos Komisijai socialiai remtinų asmenų klausimams spręsti. Komisija socialiai remtinų asmenų klausimams spręsti ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo seniūnijoje gavimo dienos apsvarsto gautus prašymus, išanalizuoja dokumentus ir pateikia Socialinės paramos skyriui motyvuotą siūlymą. Vienkartinė parama skiriama Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Šiuo metu Pareiškėja nesikreipė į Savivaldybės administraciją ar seniūniją dėl vienkartinės pašalpos ar kitos socialinės pagalbos (paramos).“
6.12. „Panevėžio rajono savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo, patvirtinto Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. T-217, 49 punkte numatyta, kad Savivaldybės būsto nuomininkas turi teisę prašyti, kad nuomotojas suteiktų jam mažesnio ploto būstą vietoj turimo didesnio. Seniūnijos teikimu, toks prašymas gali būti patenkinamas atsiradus tinkamam laisvam Savivaldybės būstui ir tik pateikus pažymą, kad nuomininkas neturi skolų už Savivaldybės būsto nuomą, komunalines ir kitas paslaugas arba kad sudarė su paslaugų teikėjais skolų grąžinimo sutartis. Šiuo metu Savivaldybės administracija neturi pasiūlyti tinkamo [nuomininkei] kito savivaldybės būsto. Be to, apsilankymo 2018-04-20 metu, pasiteiravus [nuomininkės] ir [Pareiškėjos], ar atsiradus laisvam tinkamam savivaldybės būstui, keltųsi į kitą savivaldybės būstą, buvo atsakyta, kad ne, čia jos pripratusios ir nenori keisti gyvenamosios vietos dėl neįgalaus sūnaus, nes tai jam sukeltų stresą.“
6.13. „Jei [nuomininkė] kreipsis į Savivaldybės administraciją dėl būsto pakeitimo, Savivaldybės administracija ieškos galimybių jį pakeisti. Šiuo metu Savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti sąrašuose yra 110 asmenų ir šeimų, laukiančių socialinio būsto.“
6.14. „Jeigu būtų gautas šios šeimos prašymas pritaikyti būstą neįgaliesiems, prašymas būtų svarstomas nustatyta tvarka.“
6.15. 2019-05-22 Statinio apžiūros akte Nr. (12.31)-VT8-4 (kopija), be kita ko, nurodyta:
6.15.1. Statinio adresas: <…>, gyvenamasis namas, […]. […].“
6.15.2. Rekomenduojami darbai defektams pašalinti:
1) pamatų irstančių vietų remontas. Pasėdusių pamatų stabilizavimas. Pamatų tinkavimas;
2) sienų trūkimų ir plyšių stabilizavimas. Pelėsio pašalinimas. Seinų bei lubų vidaus paviršių paprastasis remontas;
3) stogo kraštinių bei sudūrimų skardinimas. Lietvamzdžių galuose esančio išbėgimo alkūnių prailginimas, nuvedant lietaus vandenį toliau nuo pastato;
4) senų medinių langų ir lauko durų keitimas;
5) įlūžusių pirmo aukšto medinių grindų remontas. Pelėsio pašalinimas. Vidaus grindų paviršių nusidėvėjusios dangos atnaujinimas. Laiptų į antrą aukštą įrengimas. Pasėdusių lauko laiptų stabilizavimas, pakopų paviršių lyginimas.
6) pastato prijungimas prie nuotekų tinklo. Tūrinio vandens šildytuvo įrengimas. Tualeto vidaus patalpose įrengimas.“
6.16. 2016-01-04 Susitarime dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos 2005 m. birželio 15 d. sutarties Nr. S1-444 pakeitimo Nr. S2-1 (kopija), be kita ko, nurodyta:
„4. Nuomininkas įsipareigoja: […]; 4.7. kai Nuomotojas, patikrinęs būsto būklę ir palyginęs su savivaldybės būsto perdavimo ir priėmimo akte apibūdinta savivaldybės būsto būkle perdavimo Nuomininkui metu, nusprendžia, kad šis remontas yra būtinas, savo lėšomis daryti einamąjį savivaldybės būsto remontą […].“
„7. Nuomotojas įsipareigoja: […]; 7.2. savo lėšomis daryti savivaldybės būsto kapitalinį remontą; 7.3. prireikus kapitališkai remontuoti ar rekonstruoti savivaldybės būstą, kai jo negalima remontuoti ar rekonstruoti neiškėlus gyventojų, savivaldybės būsto kapitalinio remonto ar rekonstravimo laikui Nuomininkui ir […] šeimos nariams suteikti kitą gyvenamąją patalpą; […].“

Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai

7. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai
7.1. Įstatymai:
7.1.1. Konstitucijoje nustatyta:
21 straipsnis – „Žmogaus asmuo neliečiamas. Žmogaus orumą gina įstatymas. […].“
52 straipsnis – „Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.“
7.1.2. Seimo kontrolierių įstatyme nustatyta:
2 straipsnio 1 dalis – „Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.“
2 straipsnio 4 dalis – „Piktnaudžiavimas – tokie pareigūno veiksmai ar neveikimas, kai jam suteikti įgaliojimai naudojami ne pagal įstatymus bei kitus teisės aktus arba savanaudiškais tikslais ar dėl kitokių asmeninių paskatų (naudojimosi tarnybine padėtimi, keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat tokie pareigūno veiksmai, kai viršijami suteikti įgaliojimai ar savavaliaujama.“
12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. […].“
15 straipsnis – „Skundams paduoti nustatomas vienerių metų terminas nuo skundžiamų veiksmų padarymo ar skundžiamo sprendimo priėmimo. Skundai, paduoti praėjus šiam terminui, netiriami, jeigu Seimo kontrolierius nenusprendžia kitaip.“
17 straipsnio 1 dalis – „Seimo kontrolierius ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją, jeigu: […] 3) skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai; […] 6) padaro išvadą, kad skundą nagrinėti tikslinga kitoje institucijoje ar įstaigoje.“
17 straipsnio 4 dalis – „Jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, skundo tyrimas nutraukiamas.“
7.1.3. Vietos savivaldos įstatyme nustatyta:
6 straipsnis – „Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos: […] 15) paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka; […] 21) statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka; […] 43) socialinės pašalpos ir kompensacijų, nustatytų Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, teikimas; […].“
7.1.4. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatyta:
2 straipsnio 8 dalis – „Savivaldybės būstas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą.“
2 straipsnio 10 dalis – „Socialinis būstas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis. Pagal šiame įstatyme nustatytas sąlygas prie socialinio būsto nepriskiriami bendrabučiai, nakvynės namai, tarnybinės gyvenamosios patalpos, socialinių paslaugų įstaigos gyvenamosios patalpos, savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis.“
4 straipsnio 1 dalis – „Už paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti atsakingos: […]; 3) savivaldybių institucijos.“
20 straipsnio 1 dalis – „Socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu. Socialinio būsto nuomos sutarties pavyzdinę formą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
20 straipsnio 2 dalis – „Socialinio būsto nuomos sutartis gali būti keičiama ir asmeniui ar šeimai išnuomojamas kitas būstas, jeigu asmuo ar šeima įgyja teisę į kitokio negu nuomojamas naudingojo ploto socialinį būstą pagal šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytą socialinio būsto naudingojo ploto normatyvą arba jeigu asmuo ar šeimos narys tampa neįgaliuoju ir jam (šeimai) yra nuomojamas neįgaliesiems specialiai nepritaikytas socialinis būstas.“
20 straipsnio 4 dalis – „Socialinio būsto nuomos sutarties keitimą gali inicijuoti ir savivaldybės administracija, jeigu nustatoma, kad asmeniui ar šeimai nuomojamas socialinis būstas neatitinka šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyto naudingojo ploto normatyvo arba nėra specialiai pritaikytas neįgaliesiems.“
7.1.5. Civilinio proceso kodekse nustatyta:
5 straipsnio 1 dalis – „Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.“
7.1.6. Civiliniame kodekse nustatyta:
6.189 straipsnio 1 dalis – „Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.“
6.200 straipsnis – „1. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. 2. Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. 3. Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. 4. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.“
7.1.7. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta:
3 straipsnis – „Piniginė socialinė parama teikiama vadovaujantis šiais principais: […]; 2) prieinamumo. Piniginė socialinė parama teikiama taip, kad būtų užtikrintas piniginės socialinės paramos prieinamumas nepasiturintiems gyventojams kuo arčiau jų gyvenamosios vietos; 3) socialinio teisingumo ir veiksmingumo. Piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudojant turimus išteklius; […].“
4 straipsnio 1 dalis – „Piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų.“
5 straipsnis – „Piniginės socialinės paramos rūšys yra šios: 1) socialinė pašalpa; 2) būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos […].“
7.1.8. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nustatyta:
6 straipsnis – „Visos valstybės bei savivaldybių institucijos ir įstaigos teikia neįgaliesiems, jų šeimos nariams arba jų atstovams pagal įstatymą, specialistams, dirbantiems neįgaliųjų socialinės integracijos srityje, informaciją apie įgyvendinamas ir numatomas įgyvendinti neįgaliųjų socialinės integracijos programas, teikiamas paslaugas ir materialinę paramą. Visa informacija neįgaliesiems turi būti teikiama jiems prieinama forma.“
11 straipsnis – „1. Reikalavimai dėl neįgaliesiems fiziškai tinkamos aplinkos visose gyvenimo srityse įgyvendinami atliekant teritorijų planavimą ir statinių projektavimą bei viešosios paskirties pastatų, būsto ir jo aplinkos, viešojo transporto objektų, skirtų keleiviams aptarnauti, ir jų infrastruktūros, informacinės aplinkos pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams. […]. 3. Už objektų pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams atsako savivaldybių institucijos ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytų objektų savininkai bei naudotojai. […].“
7.2. Kiti teisės aktai:
Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-02-19 įsakymu Nr. A1-103 patvirtintame Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos apraše reglamentuojama:
3 punktas – „Apraše vartojamos sąvokos: 3.1. Būsto pritaikymas – būsto ir gyvenamosios aplinkos pertvarkymas, panaudojant specialius elementus, keičiant neįgaliesiems nepritaikytas erdves, ir paprastasis remontas, atliekant tiesiogiai su būsto pritaikymu susijusius statybos darbus. […].“
4 punktas – „Būstas pritaikomas neįgaliajam, kuriam nustatytas: 4.1. specialusis nuolatinės slaugos poreikis; 4.2. specialusis techninės pagalbos priemonių – bet kurio tipo neįgaliojo vežimėlio – poreikis; 4.3. specialusis techninės pagalbos priemonių – kitų, nei nurodyta Aprašo 4.2 papunktyje, judėjimo techninės pagalbos priemonių (vaikštynių, ramentų ir pan.) – poreikis; 4.4. specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) pirmojo lygio poreikis dėl psichikos ar proto negalios (Tarptautinės ligų klasifikacijos 10 versijos Australijos modifikacijos sistemos F kodas).

Tyrimui reikšminga teismų praktika

8. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika:
8.1. Konstitucinis Teismas 2002-12-24 nutarime (byla Nr. 49/2000), be kita ko, yra konstatavęs:
„[…]. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiama galimybė savivaldybėms įgyvendinti savo kompetenciją, tiesiogiai įtvirtintą Konstitucijoje. Jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiat jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.). Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos. […].“
8.2. Konstitucinis Teismas 2015-05-26 nutarime, be kita ko, yra konstatavęs:
„[…]. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybė turi kurti tokią socialinio aprūpinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, o prireikus suteiktų asmeniui būtiną socialinę pagalbą (inter alia 2007-09-26, 2014-07-03 nutarimai). Aiškindamas Konstitucijos 21 straipsnio nuostatas, kuriomis įtvirtinta žmogaus orumo apsauga ir gynimas, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad orumas yra neatimama žmogaus, kaip didžiausios socialinės vertybės, savybė; kiekvienas visuomenės narys turi prigimtinį orumą; tai, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas su žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimu susijusius santykius, turi garantuoti deramą jų apsaugą, yra viena iš žmogaus orumo, kaip konstitucinės vertybės, užtikrinimo prielaidų (2004-12-29, 2009-09-02 nutarimai). Taigi Konstitucijos 52 straipsnyje įtvirtintos valstybės pareigos teikti socialinę paramą įstatymų nustatytais atvejais negalima aiškinti atsietai inter alia nuo Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintos valstybės priedermės saugoti ir ginti žmogaus orumą. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintas žmogaus orumo, kaip ypatingos konstitucinės vertybės, apsaugos ir gynimo imperatyvas ir valstybės socialinė orientacija lemia valstybės pareigą, atsižvelgiant į valstybės ir visuomenės išgales, padėti būsto neturintiems asmenims, kurie negali juo apsirūpinti iš darbo ir (ar) kitokių pajamų, apsirūpinti bent minimalius socialiai priimtinus jų poreikius atitinkančiu būstu. […].“

9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika
9.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-01 nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1605/2012), be kita ko, nurodyta:
„[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). […]. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). […].“
9.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-06 nutartyje (administracinė byla Nr. A146-1135/2010), be kita ko, nurodyta:
„[…]. Viešojo administravimo subjektas individualų administracinį aktą turi pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 str.1 d.). […] konstitucinis valstybės įstaigų paskirties tarnauti žmonėms principas (Konstitucijos 5 str. 3 d.) suponuoja jų pareigą užtikrinti palankiausią žmogaus teisių įgyvendinimo režimą ir ginti bei saugoti šias teises, pačioms jų nepažeisti. Ši konstitucinė nuostata perkelta į VAĮ. Spręsdamas įstatymo leidėjo pavestus uždavinius viešojo administravimo subjektas turi veikti taip, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku, laikantis efektyvumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitų viešojo administravimo principų. […].“
9.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-05 nutartyje (administracinė byla Nr. A556-439/2013), be kita ko, nurodyta:
„[…]. Priimant sprendimą dėl konkretaus prašymo (ar kitokio pobūdžio kreipimosi, nepriklausomai nuo tokio dokumento formos) turi būti veikiama paisant pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje įtvirtinto, atkartojamo ir VAĮ, principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. […].“

Tyrimo išvados

10. Seimo kontrolierė gavo Pareiškėjos skundą dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų galimai netinkamų veiksmų (neveikimo), sprendžiant Pareiškėjos ir kartu su Pareiškėja gyvenančių neįgalių asmenų būsto pritaikymo neįgaliesiems ir kitas susijusias problemas.
Dėl Pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių Seimo kontrolierė kreipėsi į Savivaldybės administraciją.

11. Konstitucijos 52 straipsnyje reglamentuojama, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.
Seimo kontrolierė pažymi, jog Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 15 punkte kaip viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra įtvirtinta paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintomis nuostatomis, už paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti yra atsakingos savivaldybių institucijos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog „[…] valstybė turi kurti tokią socialinio aprūpinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, o prireikus suteiktų asmeniui būtiną socialinę pagalbą“, taip pat, jog „Konstitucijos 52 straipsnyje įtvirtintos valstybės pareigos teikti socialinę paramą įstatymų nustatytais atvejais negalima aiškinti atsietai inter alia nuo Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintos valstybės priedermės saugoti ir ginti žmogaus orumą“, ir jog „Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintas žmogaus orumo, kaip ypatingos konstitucinės vertybės, apsaugos ir gynimo imperatyvas ir valstybės socialinė orientacija lemia valstybės pareigą, atsižvelgiant į valstybės ir visuomenės išgales, padėti būsto neturintiems asmenims, kurie negali juo apsirūpinti iš darbo ir (ar) kitokių pajamų, apsirūpinti bent minimalius socialiai priimtinus jų poreikius atitinkančiu būstu“ (pažymos 8.2 punktas). Seimo kontrolierė pabrėžia, kad Konstitucinis Teismas savo doktrinoje taip pat yra akcentavęs, jog „jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos“ (pažymos 8.1. punktas).

12. Pareiškėja skundėsi Seimo kontrolierei: „gyvenu Savivaldybės name su trimis sunkiais ligoniais, name supuvę grindys, radiatoriai nešyla, […], nuo pelėsių supuvo visi baldai, sienos peršąla kiaurai, […], per stogą vietomis bėga vanduo, […]“ (pažymos 2.1 punktas), „jei paprašau kokios pagalbos, reikalauja išsikelti, arba pasako, kad namas greitu laiku liks tuščias vis tiek, nes apsigyvens kiti žmonės ir tuomet suremontuosim“ (pažymos 2.2 punktas).
Iš tyrimo metu Seimo kontrolierei pateiktos informacijos (dokumentų) nustatyta:
12.1. remiantis Savivaldybės administracijos pateiktais paaiškinimais, 2015-07-20 Pareiškėjos motina (nuomininkė) pateikė Savivaldybei prašymą nuomoti gyvenamąjį namą, dėl kurio galimai netinkamos būklės skundžiasi Pareiškėja (toliau vadinama – Namas), t. y., socialinį būstą kaip savivaldybės būstą (pažymos 7.1.4 punktas) rinkos kainomis. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjos motinos šeimos (pagal pateiktos metinės deklaracijos duomenis) grynosios metinės pajamos už 2014 metus, Savivaldybės teigimu, beveik 3 kartus viršijo teisės aktuose nustatytą metinį pajamų dydį (pažymos 6.8 punktas). Atsižvelgiant į Pareiškėjos motinos pirmiau minėtą 2015 07-20 prašymą, Savivaldybės tarybos 2015-09-17 sprendimu Nr. T-200 socialinis būstas (Namas) buvo perkeltas į Savivaldybės būstą (pažymos 6.9 punktas), 2016-01-04 tarp Savivaldybės ir Pareiškėjos motinos (nuomininkės) pasirašytas Susitarimas dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos 2005 m. birželio 15 d. sutarties Nr. S1-444 pakeitimo Nr. S2-1 (toliau vadinama – Susitarimas) (pažymos 6.16 punktas);
12.2. Savivaldybės administracijos teigimu, šiuo metu Name gyvena 4 asmenys: Pareiškėjos motina, Pareiškėja, Pareiškėjos brolis ir sesuo (pažymos 6.1 punktas);
12.3. remiantis Seimo kontrolierei tyrimo metu pateiktais paaiškinimais, Savivaldybės administracija „niekada nėra ketinusi ar juo labiau raštu nėra informavusi, kad ketina nutraukti sutartį su šia šeima“ (pažymos 6.8 punktas);
12.4. remiantis tyrimo metu Seimo kontrolierei pateikta informacija, Savivaldybės Ramygalos seniūnija atliko šiuos Namo remonto darbus, dėl kurių kreipėsi Pareiškėja: 2013-06-26 pakeistos puvinio pažeistos Namo virtuvės grindys; 2013-07-23 pakeistos (remontuotos) Namo koridoriaus ir kambario grindys; 2013-05-08 nudažytos Namo kambario sienos, sutaisyti lietaus latakai, pakeistos šlaitinio stogo atskirų vietų vėjalentės, dvejos durys, Namo antrame aukšte įrengta šildymo sistema bei atlikti santechnikos darbai; 2016 metais (tiksli data Seimo kontrolierei nežinoma) Namo kieme įrengtas lauko apšvietimas; 2017 metais (tiksli data Seimo kontrolierei nežinoma) pakeistos Namo 3 ejos vidaus durys, atliktas Namo kamino remontas; 2018 metais (tiksli data Seimo kontrolierei nežinoma) pakeisti langai, nugriauti du avariniai pastatai, t. y., Namo ūkiniai pastatai. Šiame kontekste atkreiptinas Pareiškėjos dėmesys, kad tyrimo metu Seimo kontrolierei Savivaldybė paaiškino, jog „dėl ribotų finansinių galimybių ir dėl poreikio remontuoti kitus savivaldybės ir socialinius būstus Savivaldybė negali tenkinti visų Pareiškėjos pageidavimų“, susijusių su Namo remontu (pažymos 6.10 punktas);
12.5. tyrimo metu nustatyta, kad, vykdant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 21 punkte įtvirtintą vieną iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų (statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka), Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-21 įsakymu Nr. A-230 „Dėl pastato būklės įvertinimo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta komisija, kuri 2019-05-22 apžiūrėjo ir įvertino Namo būklę, surašytas statinio apžiūros 2019-05-22 aktas Nr. (12.31)-VT8-4 (toliau vadinama – Aktas) (pažymos 6.5 ir 6.15 punktai). Akte, be kita ko, nurodyti rekomenduojami darbai patikrinimo metu nustatytiems defektams pašalinti: Namo pamatų irstančių vietų remontas, sienų trūkimų ir plyšių stabilizavimas, pelėsio pašalinimas, senų medinių langų ir lauko durų keitimas, laiptų į antrą aukštą įrengimas, tualeto vidaus patalpose įrengimas ir kt. (pažymos 6.15 punktas).
Atsižvelgdama į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Seimo kontrolierė atkreipia Pareiškėjos dėmesį į tai, kad Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu. Iš tyrimo metu Seimo kontrolierei pateiktos informacijos (dokumentų) nustatyta, kad tarp Pareiškėjos motinos ir Savivaldybės yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai (Pareiškėjos motina ir Savivaldybė 2005-06-15 buvo sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. Sl-444, vėliau pasirašytas Susitarimas dėl šios sutarties pakeitimo). Susitarime, be kita ko, yra nustatytos nuomotojo (Savivaldybės) ir nuomininko (Pareiškėjos motinos) pareigos, susijusios su Namo priežiūra (remontu), kurias abi šalys turi vykdyti. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. To paties teisės akto 6.200 straipsnyje reglamentuojama, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis ir, jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (pažymos 7.1.6 punktas).
Vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, pažymėtina, kad Seimo kontrolierius tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje, tačiau nėra įgaliotas tirti skundų civilinių teisinių santykių srityje, Seimo kontrolierius taip pat nesprendžia civilinių ginčų. Nesutarimai, ginčai tarp Savivaldybės (nuomotojo) ir Pareiškėjos motinos (nuomininko) dėl Namo priežiūros (remonto) pirmiausia spręstini tarpusavio susitarimo būdu (derybomis). Nepavykus susitarti taikiai, civilinis ginčas spręstinas teismine tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
12.6. Savivaldybės administracijos teigimu, šiuo metu Savivaldybė neturi pasiūlyti Pareiškėjos motinai (nuomininkei) tinkamo kito savivaldybės būsto. Savivaldybės administracija tyrimo metu Seimo kontrolierei pateiktuose paaiškinimuose taip pat pažymėjo: „[…] apsilankymo 2018-04-20 metu, pasiteiravus [nuomininkės] ir [Pareiškėjos], ar atsiradus laisvam tinkamam savivaldybės būstui, keltųsi į kitą savivaldybės būstą, buvo atsakyta, kad ne, čia jos pripratusios ir nenori keisti gyvenamosios vietos dėl neįgalaus sūnaus, nes tai jam sukeltų stresą“ (pažymos 6.12 punktas). Šių aplinkybių Seimo kontrolierė negali nei patvirtinti, nei paneigti. Nepaisant to, remiantis tyrimo metu Savivaldybės administracijos pateiktais paaiškinimais, jeigu Pareiškėjos motina (nuomininkė) kreipsis į Savivaldybės administraciją dėl būsto pakeitimo, „Savivaldybės administracija ieškos galimybių jį pakeisti“ (pažymos 6.13 punktas);
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmuose, sprendžiant Pareiškėjos ir kartu su Pareiškėja gyvenančių neįgalių asmenų su būstu susijusias problemas, biurokratizmo ir (ar) piktnaudžiavimo požymių (pažymos 7.1.2 punktas) neįžvelgtina, ir konstatuoti, kad Savivaldybės administracija nesiėmė priemonių Pareiškėjos skunde nurodytai probleminei situacijai, susijusiai su Namo technine būkle, Seimo kontrolierės įsitikinimu, nėra pagrindo. Vis dėlto, įvertinus tyrimo metu Seimo kontrolierei pateiktą informaciją (dokumentus) (ypač atkreipiant dėmesį į Akte užfiksuotus Namo defektus), konstatuotina, kad šiuo metu Namas turi trūkumų, todėl jo techninę būklę būtina toliau gerinti, laikantis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų ir vengiant nepagrįsto delsimo. Taigi, Savivaldybės administracijai tikslinga pateikti informaciją, kokių konkrečių priemonių ir kada ji ėmėsi (planuoja imtis), kad 2019-05-22 patikrinimo metu nustatyti ir Akte užfiksuoti Savivaldybės būsto (Namo) defektai (trūkumai) būtų pašalinti (jeigu jokių priemonių nebuvo imtasi (neplanuojama imtis), motyvuotai paaiškinti, kodėl).

13. Pareiškėja Seimo kontrolierei taip pat skundėsi: „[…] paprašiau pritaikyti patalpas neįgaliam […] su rateliais įvežti į lauką, […]“, „man buvo atsakyta, kad lengviau yra pašalinti priežastį, t. y. žmogų, negu skirti lėšas“ (pažymos 2.3 punktas).
Remiantis tyrimo metu Seimo kontrolierei pateikta informacija (paaiškinimais), [duomenys neskelbtini] globėja palikta Pareiškėjos motina (nuomininkė) (pažymos 6.4 punktas).
Tyrimo metu pateiktuose paaiškinimuose Savivaldybės administracija pažymėjo, kad ji iš Pareiškėjos nėra gavusi prašymų dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems (pažymos 6.6 punktas). Savivaldybėje 2016-03-30 buvo gautas nuomininkės vyro (Pareiškėjos tėvo) prašymas dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems. Atsižvelgiant į tai, Savivaldybės administracijos teigimu, 2016-05-11 Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisijos posėdžio metu nuomininkės vyrui buvo nustatytas [duomenys neskelbtini], todėl nuomininkės vyras buvo įrašytas į būsto pritaikymo laukiančių asmenų II tipo eilę. Savivaldybės administracijos teigimu, atsižvelgus į būsto pritaikymo laukiančių asmenų eiles ir būstų neįgaliesiems pritaikymui 2016 metais gautas lėšas, nuomininkės vyro prašymas sudarant siūlomų pritaikyti neįgaliesiems būstų sąrašą nebuvo įtrauktas. <…> nuomininkės vyras mirė (pažymos 6.6 punktas).
Seimo kontrolierė pažymi, kad nurodyti įvykiai, susiję su Pareiškėjos tėvo 2016-03-30 prašymo dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems nagrinėjimu Savivaldybėje, vyko daugiau kaip prieš trejus metus. Atsižvelgiant į tai, bei atkreipiant dėmesį į Seimo kontrolierių įstatymo 15 punkte įtvirtintas nuostatas, kad skundams paduoti nustatomas vienerių metų terminas nuo skundžiamų veiksmų padarymo ar skundžiamo sprendimo priėmimo ir skundai, paduoti praėjus šiam terminui, netiriami, jeigu Seimo kontrolierius nenusprendžia kitaip, šio tyrimo metu pirmiau minėtos aplinkybės nevertintos. Vis dėlto, pažymėtina, jog tyrimo metu Seimo kontrolierei kilo abejonių, dėl kokių konkrečių priežasčių (mirus Pareiškėjos tėvui, kuris buvo Savivaldybei pateikęs 2016-03-30 prašymą dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems) Savivaldybė, žinodama apie kitus du šios šeimos neįgalius asmenis (Pareiškėjos brolį ir seserį), dar 2005-12-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu pripažintus neveiksniais, pagal kompetenciją nesiėmė aktyvių veiksmų dėl šių asmenų gyvenamojo būsto (Namo) įtraukimo į siūlomų pritaikyti būstų sąrašą. Seimo kontrolierė akcentuoja, kad, pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintas nuostatas, reikalavimai dėl neįgaliesiems fiziškai tinkamos aplinkos visose gyvenimo srityse įgyvendinami atliekant statinių projektavimą bei viešosios paskirties pastatų, būsto ir jo aplinkos pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, o už objektų pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams atsako savivaldybių institucijos ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytų objektų savininkai bei naudotojai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog būstas pritaikomas neįgaliajam, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis; specialusis techninės pagalbos priemonių – bet kurio tipo neįgaliojo vežimėlio – poreikis; specialusis techninės pagalbos priemonių – kitų judėjimo techninės pagalbos priemonių (vaikštynių, ramentų ir pan.) poreikis; specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) pirmojo lygio poreikis dėl psichikos ar proto negalios (Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašo 4.1-4.4 punktai, pažymos 7.2 punktas).
Seimo kontrolierė taip pat atkreipia Savivaldybės administracijos dėmesį į tai, kad socialinio būsto nuomos sutartis gali būti keičiama ir asmeniui ar šeimai išnuomojamas kitas būstas, jeigu asmuo ar šeima įgyja teisę į kitokio negu nuomojamas naudingojo ploto socialinį būstą pagal šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytą socialinio būsto naudingojo ploto normatyvą arba jeigu asmuo ar šeimos narys tampa neįgaliuoju ir jam (šeimai) yra nuomojamas neįgaliesiems specialiai nepritaikytas socialinis būstas. Socialinio būsto nuomos sutarties keitimą gali inicijuoti ir savivaldybės administracija, jeigu nustatoma, kad asmeniui ar šeimai nuomojamas socialinis būstas neatitinka šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyto naudingojo ploto normatyvo arba nėra specialiai pritaikytas neįgaliesiems (Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 2 ir 4 dalys, pažymos 7.1.4 punktas). Taigi, Seimo kontrolierė pabrėžia, kad Savivaldybė turi būti aktyvi ir neatidėliojant pagal kompetenciją imtis aktyvių veiksmų spręsti problemas, susijusias su Namo, kuriame gyvena Pareiškėja kartu su neįgaliais asmenimis, pritaikymu neįgaliesiems arba kito tinkamo būsto suteikimu, vengiant nepagrįsto delsimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir atkreipiant dėmesį į tyrimo metu Savivaldybės administracijos Seimo kontrolierei išdėstytą poziciją, kad „jeigu būtų gautas šios šeimos prašymas pritaikyti būstą neįgaliesiems, prašymas būtų svarstomas nustatyta tvarka“ (pažymos 6.14 punktas), Seimo kontrolierė sprendžia, jog tikslinga gauti Savivaldybės administracijos išsamius ir motyvuotus paaiškinimus, dėl kokių konkrečių priežasčių (kokiu teisiniu bei faktiniu pagrindu vadovaujantis) mirus Pareiškėjos tėvui, kuris buvo Savivaldybei pateikęs 2016 03-30 prašymą dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems, Savivaldybė, žinodama apie kitus du šios šeimos neįgalius asmenis (Pareiškėjos brolį ir seserį), dar 2005-12-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu pripažintus neveiksniais, pagal kompetenciją nesiėmė aktyvių veiksmų dėl šių asmenų gyvenamojo būsto (Namo) įtraukimo į siūlomų pritaikyti būstų sąrašą ir (arba) kitų su tuo susijusių priemonių. Taip pat siūlytina Savivaldybės administracijai pateikti Pareiškėjai išsamią informaciją raštu, paaiškinant prašymų apie būsto (Namo) pritaikymo neįgaliesiems arba kito tinkamo būsto suteikimo Savivaldybei pateikimo tvarką ir reikalavimus. Atitinkamai, Savivaldybės administracijai tikslinga teisės aktų nustatyta tvarka priimti administracinį sprendimą dėl Namo pritaikymo neįgaliesiems arba kito tinkamo būsto Pareiškėjai (kartu su ja gyvenantiems asmenims) suteikimo.

14. Pareiškėja taip pat skundėsi Seimo kontrolierei, kad „pagalbos su trimis sunkiais ligoniais nesulaukiu niekur, tik grasinimų, kad mums pagalbos niekas neteiks, […]“ (pažymos 2.4 punktas).
Seimo kontrolierė pažymi, jog Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punkte kaip viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra įtvirtinta socialinės pašalpos ir kompensacijų, nustatytų Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, teikimas. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai principai, kuriais turi būti vadovaujamasi teikiant socialinę paramą, vieni kurių – prieinamumo principas, reiškiantis, kad piniginė socialinė parama teikiama taip, kad būtų užtikrintas piniginės socialinės paramos prieinamumas nepasiturintiems gyventojams kuo arčiau jų gyvenamosios vietos, taip pat socialinio teisingumo ir veiksmingumo principas, reiškiantis, kad piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudojant turimus išteklius, ir kt. (pažymos 7.1.7 punktas). Atitinkamai, piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų (Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Svarbu pažymėti ir tai, kad, pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, visos valstybės bei savivaldybių institucijos ir įstaigos turi teikti neįgaliesiems, jų šeimos nariams arba jų atstovams pagal įstatymą informaciją apie įgyvendinamas ir numatomas įgyvendinti neįgaliųjų socialinės integracijos programas, teikiamas paslaugas ir materialinę paramą. Akcentuotina, kad visa informacija neįgaliesiems turi būti teikiama jiems prieinama forma.
Tyrimo metu Seimo kontrolierei pateiktoje informacijoje Savivaldybės administracija pažymėjo, kad „[…] Pareiškėja nesikreipė į Savivaldybės administraciją ar seniūniją dėl vienkartinės pašalpos ar kitos socialinės pagalbos (paramos)“ (pažymos 6.12 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad Pareiškėja (kartu su ja gyvenantys asmenys) galimai yra nepakankamai informuoti apie socialinės (materialinės) paramos gavimo galimybes, jiems galimai neaiški prašymų dėl socialinės paramos (kitos socialinės pagalbos) gavimo pateikimo tvarka (trūksta su tuo susijusios informacijos).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis atsakingo valdymo, gero administravimo principais (pažymos 9.1 punktas), Savivaldybės administracijai tikslinga pateikti Pareiškėjai (Namo nuomininkei ir kartu su ja gyvenantiems asmenims) išsamią informaciją (paaiškinimus) raštu apie pirmiau minėtų prašymų pateikimo Savivaldybei tvarką ir reikalavimus. Atitinkamai, gavus Pareiškėjos ir (arba) kartu su ja gyvenančių asmenų prašymą dėl socialinės paramos skyrimo ar kitos socialinės pagalbos, siūlytina Savivaldybės administracijai teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais priimti administracinį sprendimą dėl socialinės paramos ar kitos socialinės pagalbos skyrimo; informuoti apie sprendimą Pareiškėją (kartu su ja gyvenančius asmenis). Šiame kontekste atkreiptinas Savivaldybės administracijos dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad „viešojo administravimo subjektas individualų administracinį aktą turi pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 str.1 d.)“, ir jog „priimant sprendimą dėl konkretaus prašymo (ar kitokio pobūdžio kreipimosi, nepriklausomai nuo tokio dokumento formos) turi būti veikiama paisant pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje įtvirtinto, atkartojamo ir VAĮ, principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (pažymos 9.2 ir 9.3 punktai).

15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Pareiškėjos skunde nurodytos problemos pirmiausia spręstinos Savivaldybėje, todėl Pareiškėjos skundo dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant Pareiškėjos ir kartu su Pareiškėja gyvenančių neįgalių asmenų su būstu susijusias problemas, tyrimas yra nutrauktinas, vadovaujantis Seimo kontrolieriaus įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 17 straipsnio 4 dalies nuostatomis [jeigu skundo tyrimo metu Seimo kontrolierius padaro išvadą, kad skundą nagrinėti tikslinga kitoje institucijoje ar įstaigoje (šiuo konkrečiu atveju – Savivaldybėje), skundo tyrimas nutraukiamas].

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

16. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:
X skundo dėl Panevėžio rajono savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant X ir kartu su ja gyvenančių neįgalių asmenų su būstu susijusias problemas, tyrimą nutraukti.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

17. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 1, 3 ir 14 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Panevėžio rajono savivaldybės administracijai rekomenduoja:
17.1. pateikti informaciją, kokių konkrečių priemonių ir kada Panevėžio rajono savivaldybės administracija ėmėsi (planuoja imtis) 2019-05-22 patikrinimo metu nustatytiems ir Statinio apžiūros 2019-05-22 akte Nr. (12.31)-VT8-4 užfiksuotiems savivaldybės būsto (Namo, kuriame gyvena X su kitais asmenimis) defektams (trūkumams) šalinti (jeigu jokių priemonių nebuvo imtasi (neplanuojama imtis), motyvuotai paaiškinti, kodėl;
17.2. pateikti X ir kitiems kartu su ja gyvenantiems asmenims išsamią informaciją (paaiškinimus) raštu apie prašymo dėl socialinės paramos ar kitos socialinės pagalbos skyrimo pateikimo Panevėžio rajono savivaldybei tvarką ir reikalavimus (rašto kopiją pateikti Seimo kontrolierei);
17.3. Panevėžio rajono savivaldybei gavus X ir (arba) kartu su ja gyvenančių asmenų prašymą dėl socialinės paramos ar kitos socialinės pagalbos skyrimo, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais priimti administracinį sprendimą dėl socialinės paramos (kitos socialinės pagalbos) skyrimo; informuoti apie sprendimą X (kartu su ja gyvenančius asmenis);
17.4. pateikti išsamius ir motyvuotus paaiškinimus, dėl kokių konkrečių priežasčių (kokiu teisiniu bei faktiniu pagrindu vadovaujantis) mirus X tėvui, kuris buvo Panevėžio rajono savivaldybės administracijai pateikęs 2016-03-30 prašymą dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems, Panevėžio rajono savivaldybės administracija, žinodama apie kitus du šios šeimos neįgalius asmenis (X brolį ir seserį), pagal kompetenciją nesiėmė veiksmų dėl šių asmenų gyvenamojo būsto (Namo) įtraukimo į siūlomų pritaikyti būstų sąrašą ir (arba) kitų su tuo susijusių priemonių;
17.5. pateikti X ir kitiems kartu su ja gyvenantiems asmenims išsamią informaciją (paaiškinimus) raštu apie prašymo dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems pateikimo ar kito tinkamo būsto suteikimo Panevėžio rajono savivaldybei tvarką ir reikalavimus (rašto kopiją pateikti Seimo kontrolierei);
17.6. priimti administracinį sprendimą dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems ar kito tinkamo būsto suteikimo X (kartu su ja gyvenantiems asmenims); informuoti apie sprendimą X (kartu su ja gyvenančius asmenis).

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierė Milda Vainiutė