PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ MIGRACIJOS DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

Dokumento numeris 4D-2019/1-1615
Data 2020-06-16
Kategorija Seimo Kontrolierių Pažyma
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ MIGRACIJOS DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
Kontrolierius Augustinas Normantas
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo UAB X (toliau vadinama – Pareiškėja), atstovaujančios Lietuvos pilietybę norinčių atkurti asmenų interesams, skundą (toliau vadinama – Skundas) dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Migracijos departamentas, Departamentas) pareigūnų veiksmų (neveikimo) priimant pareiškėjų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.

2. Pareiškėja Skunde, be kitų aplinkybių, nurodo:
2.1. Norėdamas pateikti Migracijos departamentui prašymą, asmuo privalo per MIGRIS sistemą rezervuoti laiką vizitui. Vienam vizitui yra skiriama 40 minučių. Jeigu viena šeima, kurią sudaro 10 asmenų, nori kartu pateikti dokumentus, jie privalo rezervuoti iš viso 6 valandas 30 minučių, nors faktiškai visų 10 prašymų priėmimas užtrunka tik 40–60 minučių. Dėl šios priežasties nepagrįstai sudaromos biurokratinės kliūtys teikiant prašymus ir dokumentus.
2.2. Migracijos departamento pareigūnai atsisako priimti prašymus, neturėdami jokio teisinio pagrindo, t. y., prašymų galima nepriimti tik raštu nurodžius grąžinimo priežastį ir tik teisės aktuose numatytais pagrindais. Tačiau šiuo metu, pateikus prašymą ir Departamentui nustačius neesminius trūkumus, pvz., neteisingai įrašyta data, dokumentai visiškai nepriimami, nors dokumentų nepriėmimo galimybė teisės aktuose nenumatyta, be to, pareiškėjai jau būna sumokėję mokesčius. Nepriėmus dokumentų, pareiškėjai turi iš naujo registruotis per MIGRIS, kur eilės dažniausiai būna po keletą mėnesių į priekį.
2.3. Migracijos departamentas vadovaujasi „savo vidinėmis taisyklėmis“ reikalaudamas dokumentų, kurių teikimas teisės aktuose nenumatytas. Pareigūnai pareiškėjų reikalavo pateikti laivo, kuriuo senoliai išvyko iš Lietuvos dvidešimto amžiaus antrame–trečiame dešimtmetyje, bilietą, ir teigė, kad tai yra pagrindinis įrodymas, jog asmuo iš Lietuvos išvyko iki 1990 metų, nors Migracijos departamentui buvo pateikti visi kiti tai įrodantys dokumentai.
2.4. Pagal Migracijos departamento „Pilietybės skyriaus taisykles“ yra reikalaujama pateikti mažiausiai du dokumentus, įrodančius, kad asmuo išvyko iš Lietuvos iki 1990 metų ir gyveno užsienyje, nors Pilietybės įstatyme ir kituose teisės aktuose nenumatyta, kad asmuo turi pateikti du dokumentus.
2.5. Kai dokumentus teikia kartu visa šeima ir pateikiamas visas patvirtintų dokumentų kopijų paketas, Migracijos departamento pareigūnai reikalauja, kad kiekvienam šeimos nariui būtų atskirai patvirtintos dokumentų kopijos, nors visi patvirtinti dokumentai jau būna pateikti.
2.6. Pareiškėja 2019-10-25 kreipėsi į Migracijos departamentą dėl pateiktų apstilizuotų dokumentų ir jų patvirtintų kopijų grąžinimo, nes šių dokumentų reikia kitam šeimos nariui, kad taip pat galėtų kreiptis į Migracijos departamentą dėl pilietybės atkūrimo. Po keleto papildomų kreipimųsi Migracijos departamentas 2019-12-05 raštu informavo, kad prašomos dokumentų apstilizuotos ir patvirtintos kopijos nebus grąžintos, nes jos turi būti saugomos 75 metus.
2.7. Migracijos departamento pareigūnai reikalauja Pareiškėjos pateikti rašytinį sutikimą dėl dokumentų originalų naudojimo, tačiau nepaaiškina, kas tą sutikimą turi duoti, kodėl jo reikalaujama. Pareiškėja Migracijos departamentui visada pateikia įgaliojimą atstovauti prašymą teikiančiam asmeniui, įskaitant ir teisę pasirašyti visus dokumentus, raštus ir kt., tačiau Migracijos departamento pareigūnai sukuria papildomus reikalavimus.
2.8. Pateikus prašymą, neaišku, kuris pareigūnas atsakingas už prašymo nagrinėjimo procedūrą, nes apie tai neinformuojami pareiškėjai. Dažnai vėliau pateikti prašymai išnagrinėjami greičiau, nei pateiktieji anksčiau, nepaaiškinant tokių neaiškių nagrinėjimo / nenagrinėjimo priežasčių.

3. Pareiškėja Seimo kontrolieriaus prašo įpareigoti Migracijos departamento direktorę imtis priemonių, kad asmenų prašymai būtų nagrinėjami teisės aktuose nustatyta tvarka.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierius 2020-01-21 paklausimu Nr. 4D-2019/1-1615/3D-2143 kreipėsi į Migracijos departamento pareigūnus, prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes. Departamento pareigūnai 2020-02-25 raštu pateikė atsakymą Nr. 10K-7884 ir nurodė:
4.1. „Užsieniečiai, norėdami pateikti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės Migracijos departamente, privalo iš anksto rezervuoti atvykimo į Migracijos departamentą laiką interneto svetainėje www.migracija.lt skiltyje „Vizito rezervacija“. Vieno asmens aptarnavimui ir prašymo dėl Lietuvos Respublikos priėmimui yra skiriama 40 minučių. Toks laikas pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad prašymo priėmimo metu Migracijos departamento darbuotojas privalo sutikrinti prašyme nurodytus duomenis su duomenimis, nurodytais pateikiamuose dokumentuose, įsitikinti, ar pateikti visi Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnyje nurodyti dokumentai, taip pat įsitikinti, ar pateikiami dokumentai atitinka tokiems dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), pavyzdžiui, ar yra pateikti ne lietuvių kalba surašytų dokumentų vertimai į lietuvių kalbą ir ar šie vertimai atitinka Aprašo reikalavimus, ar pateikiamos dokumentų kopijos atitinka Aprašo reikalavimus, ar užsienio valstybių išduoti dokumentai yra legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille). Atsakydami į klausimą, ar vienos šeimos nariai, teikdami prašymus dėl pilietybės, privalo rezervuoti atskirus laikus, informuojame, kad atskirą atvykimo laiką privalo rezervuoti kiekvienas pilnametis asmuo, t. y., kai užsienietis kartu ketina teikti prašymą ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir už savo nepilnametį vaiką, rezervuoti atskiro atvykimo laiko nepilnamečiam vaikui nereikalaujama. Ši informacija yra skelbiama viešai interneto svetainėje www.migracija.lt (rinktis skiltį „Svarbu“). Atsakydami į klausimą, kiek užima prašymo priėmimo procedūra, informuojame, kad konkretus prašymo ir dokumentų priėmimo laikas priklauso nuo kiekvieno atvejo individualių aplinkybių (pavyzdžiui, pateikiamų dokumentų apimties, atitikimo Aprašo keliamiems reikalavimams), o nustatytas 40 minučių vieno asmens aptarnavimo laikas laikytinas optimaliu laiku prašymo priėmimo procedūrai užtikrinti.“
4.2. „Migracijos departamento darbuotojai atsisako priimti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės jų pateikimo metu, vadovaudamiesi Aprašo 7ˡ punkto nuostatomis. Informuojame, kad nuo 2019 m. liepos l d. Aprašas buvo papildytas 7ˡ punktu, kuriame yra imperatyviai nustatyta, kada prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ar pranešimas nepriimamas ir kartu su pateiktais dokumentais grąžinamas juos pateikusiam asmeniui:
7ˡ.1. kai jis pateikiamas nesilaikant Aprašo 326 punktuose nustatytų reikalavimų arba asmuo prašyme ar pranešime nenurodė Aprašo l, 3, 4, 5 prieduose nurodytų duomenų;
7ˡ.2. kai kartu su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės arba pranešimu pateikiami ne visi Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 ar 3 dalyje, 39 straipsnio 2 ar 3 dalyje, 40 straipsnio 2, 3 ar 4 dalyje, 42 straipsnio 2,3 ar 4 dalyje, 43 straipsnio 2 dalyje ar aprašo 4 punkto trečiojoje pastraipoje nurodyti dokumentai;
7ˡ.3. kai asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas yra negaliojantis ar netinkamas naudoti.
Taigi, Migracijos departamento darbuotojas, nustatęs bent vieną Aprašo 7ˡ punkte nurodytą prašymo nepriėmimo pagrindą, prašymą priimti atsisako ir užsieniečiui raštu nurodo (pažymi) prašymo grąžinimo priežastį ir žodžiu suteikia reikiamą informaciją.“
4.3. Atsakydami į klausimą, kodėl Migracijos departamento darbuotojai, prašymo pateikimo metu nustatę neesminius trūkumus, pvz., įrašytą neteisingą datą, neleidžia dokumento pataisyti ir dokumentų nepriima visiškai, pažymime, kad iš skundą pateikusios advokatės teiginių nėra aišku, kokia data ir kokiame dokumente buvo įrašyta neteisingai, atitinkamai, negalime paaiškinti, ar toks tariamas datos neatitikimas laikytinas esminiu trūkumu. Informuojame, kad Migracijos departamento darbuotojai, priimdami prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, sutikrina, ar pateikti visi Pilietybės įstatyme ir Apraše nurodyti dokumentai ir, jeigu prašymas yra priimamas, lapą su sutikrintų dokumentų sąrašu prideda prie asmens prašymo, o jeigu prašymas nepriimamas – nurodo, kokių dokumentų trūksta arba kokie trūkumai yra nustatyti, ir šį lapą įteikia prašymą teikusiam asmeniui. Jeigu Migracijos departamento darbuotojo ir prašymą teikiančio asmens nuomonė dėl pateikiamų dokumentų tinkamumo išsiskiria ir nėra prašymo nepriėmimo pagrindų, Migracijos departamento darbuotojas prašymą su dokumentais priima, tačiau informuoja prašymą pateikusį asmenį apie tai, kad jo prašymo nagrinėjimas galės būti sustabdytas ir iš asmens bus paprašyta pateikti papildomus dokumentus pagal Aprašo 8 punktą.
Atsakydami į klausimą dėl sumokėtos valstybės rinkliavos grąžinimo, kai užsieniečio prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės yra nepriimamas, informuojame, kad paprastai užsieniečiai už prašymų nagrinėjimą moka Migracijos departamento patalpose prašymo priėmimo metu, taigi, prašymo nepriėmus, valstybės rinkliava už prašymo nagrinėjimą neimama. Tuo atveju, jeigu užsienietis, kurio prašymas nebuvo priimtas, pageidautų, kad jo sumokėta valstybės rinkliava už prašymo nagrinėjimą būtų grąžinta, jis gali pateikti Migracijos departamentui prašymą grąžinti sumokėtą valstybės rinkliavą. Migracijos departamentas, gavęs tokį prašymą, išduoda pažymą apie sumokėtos valstybės rinkliavos nepanaudojimą, kurią užsienietis gali pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Papildomai pažymime, kad praktikoje užsieniečiai paprastai neprašo grąžinti jų sumokėtos valstybės rinkliavos, kadangi, ištaisę pateikiamų dokumentų trūkumus, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikia iš naujo. Tokiu atveju jų anksčiau sumokėta valstybės rinkliava, kuri nebuvo panaudota, yra įskaitoma ir iš užsieniečio nereikalaujama iš naujo mokėti valstybės rinkliavą už prašymo nagrinėjimą.“
4.4. „Informuojame, kad užsieniečiai prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės gali pateikti visuose Migracijos departamento teritoriniuose skyriuose savo pasirinkimu nepriklausomai nuo deklaruotos ar ketinamos deklaruoti gyvenamosios vietos. Informaciją apie laisvus vizitų laikus galima matyti interneto svetainėje www.migracija.lt > Vizitų rezervacija > Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas užsieniečiams – prašymo pateikimas. Kaip matyti iš šioje svetainėje esančios informacijos, vienintelis Migracijos departamento struktūrinis padalinys, kuriame vizito reikia laukti ilgesnį laiką (apie 2 mėnesius), yra Migracijos departamento Vilniaus skyrius. Visuose kituose Migracijos departamento struktūriniuose padaliniuose, kuriuose yra priimamai užsieniečių prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės (jų yra apie 20), vizitui galima užsiregistruoti nuo rytojaus dienos. Taigi, trumpiausias laikotarpis nuo užsiregistravimo dienos iki priėmimo dienos yra 1 darbo diena. Prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės užsieniečiai gali teikti ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose.“
4.5. „Informuojame, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, vadovaujasi Pilietybės įstatymo ir Aprašo nuostatomis, Lietuvos teismų išaiškinimais. Atsakydami į klausimą, kokiu teisės aktu vadovaujantis iš pareiškėjos buvo reikalaujama pateikti laivo, kuriuo besikreipiančiųjų dėl pilietybės atkūrimo asmenų senoliai išvyko iš Lietuvos dvidešimto amžiaus antrame–trečiame dešimtmetyje, bilietą ir buvo teigiama, jog tai yra pagrindinis įrodymas, kad asmuo iš Lietuvos išvyko iki 1990 metų, nors Migracijos departamentui buvo pateikti visi tai įrodantys dokumentai (Migracijos departamento 2019 m. lapkričio 21 d. atsakymas į pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 5 d. prašymus), pirmiausia, pažymime, kad Migracijos departamentas 2019 m. lapkričio 21 d. raštu nereikalavo iš pareiškėjos pateikti būtent laivo bilieto ir neteigė, kad laivo bilietas yra pagrindinis įrodymas, patvirtinantis išvykimo iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. faktą. Nepagrįsti yra ir skundo teiginiai, kad Migracijos departamentui pateiktas Johanesburge išduotas mirties liudijimas, kuriame nurodyta, kad asmuo gimė Lietuvoje ir 1961 metais mirė Pietų Afrikos Respublikoje, savaime patvirtina atitikimą asmens, išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., sąvokai.
Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalį asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nėra išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo prideda šiuos dokumentus: asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonis; vardo ar pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti; dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktus asmuo gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas asmens, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės; dokumentus, patvirtinančius, kad yra bent viena iš šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų, jeigu asmuo yra kitos valstybės pilietis. Pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnį Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų: jis yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. (2 punktas); jis yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (3 punktas); jis yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis (4 punktas). Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalį asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., — iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.
Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, vadovaujasi ne tik aukščiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, bet ir teismų išaiškinimais. 2017 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4691-756/2017 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas detaliau pasisakė dėl formuluotės „iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę“, nurodydamas, jog lingvistinis ir sisteminis minėtų teisės normų aiškinimas suponuoja išvadą, kad pretenduoti į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą, kartu pasiliekant ir turimą kitos valstybės pilietybę, gali tik tie asmenys, kurie 1940 m. birželio 15 d. (t. y. iki buvusios Sovietų Sąjungos įvykdytos okupacijos) turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, ir tokių asmenų palikuonys. <…> Išimties dėl dvigubos pilietybės nustatančių Įstatymo nuostatų taikymui svarbu ir tai, kad asmuo, kurio išvykimą iš Lietuvos teritorijos lėmė besiformuojančios ar jau esančios nepalankios politinės priežastys, išvykimo momentu ne tik būtų Lietuvos Respublikos piliečiu, bet ir Lietuvos Respublikos pilietybės nebūtų netekęs dėl savo valingų veiksmų iki 1940 m. birželio 15 d. Teismo vertinimu, Pilietybės įstatymo 9 straipsnio formuluotė, nustatanti Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą, suponuoja būtent ypatingo asmens ryšio su Lietuvos Respublika, kuris buvo nutrauktas dėl nuo asmens valios nepriklausiusių priežasčių, atstatymą, o ne
išdėsto sąlygas, kada pilietybė, net kai asmuo pats jos atsisakė, gali būti pakartotinai suteikta.
Tokios pozicijos taip pat laikytasi ir 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje administracinėje byloje
Nr. eA-5365-502/2018.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, inter alia privalo nustatyti, ar asmuo išvyko iš Lietuvos, būdamas Lietuvos piliečiu, ar Lietuvos piliečiu jis buvo iki 1940 m. birželio 15 d. imtinai, į kurią valstybę jis išvyko iš Lietuvos (kaip jau minėta, jeigu asmuo po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją, toks asmuo neatitinka asmens, išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., sąvokos). Taigi, skunde nurodytu atveju, iš pareiškėjos pagrįstai buvo paprašyta pateikti dokumentus, pavirtinančius, kad jos atstovaujamų asmenų prosenelė į Pietų Afrikos Respubliką atvyko būtent iš Lietuvos (o ne iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijos), kadangi pareiškėjos pateiktas Johanesburge išduotas mirties liudijimas savaime nepatvirtina išvykimo iš Lietuvos aplinkybių (nenurodyta išvykimo iš Lietuvos data, nepatvirtinta, kad į Pietų Afrikos Respubliką atvyko tiesiai iš Lietuvos).
Paaiškiname, kad prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės yra nagrinėjami individualiai, atsižvelgiant į faktines kiekvienos situacijos aplinkybes, pateiktų dokumentų visumą. Informuojame, kad teisės aktuose nėra apibrėžtas sąrašas dokumentų, galinčių patvirtinti, kad asmuo išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., tačiau laivo, kuriuo asmenys išvyko iš Lietuvos, bilietas gali būti laikomas vienu iš dokumentų, patvirtinančių išvykimo iš Lietuvos aplinkybes. Migracijos departamento valstybės tarnautojai nereikalauja iš kiekvieno užsieniečio pateikti būtent laivo bilietą, tačiau nurodo šį dokumentą kaip pavyzdinį dokumentą, galintį patvirtinti asmens išvykimo iš Lietuvos faktą. Kaip jau minėjome aukščiau, Migracijos departamentas 2019 m. lapkričio 21 d. rašte pareiškėjai taip pat nereikalavo pateikti būtent laivo bilieto.“
4.6. „Informuojame, kad teisės aktuose nėra nustatyta, kad dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo besikreipiantis asmuo privalo pateikti mažiausiai du dokumentus, įrodančius, kad asmuo išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir gyveno užsienyje, tačiau pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio l dalies 5 punktą asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nėra išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo turi pridėti dokumentus, patvirtinančius, kad yra bent viena iš šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų, jeigu asmuo yra kitos valstybės pilietis. Taigi, Pilietybės įstatymas nenustato nei minimalaus, nei maksimalaus pateikiamų dokumentų skaičiaus, o atlikti vertinimą, ar pateiktų dokumentų pakanka asmens išvykimo iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. faktui patvirtinti, yra pavesta prašymą nagrinėjančiai institucijai, t. y. Migracijos departamentui. Kaip jau minėjome 4.5 punkte, Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, inter alia privalo nustatyti, ar asmuo išvyko iš Lietuvos, būdamas Lietuvos piliečiu, ar Lietuvos piliečiu jis buvo iki 1940 m. birželio 15 d. imtinai, į kurią valstybę jis išvyko iš Lietuvos. Atsižvelgiant į tai, kad prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo yra nagrinėjami individualiai, vertinant pateiktų dokumentų visumą, tam tikrais atvejais vienas dokumentas gali būti nepakankamas asmens išvykimo iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. faktui patvirtinti. Tokiais atvejais Migracijos departamentas kreipiasi į prašymą pateikusį asmenį ir prašo pateikti papildomus dokumentus. Pažymime, kad skunde nurodytos aplinkybės, kad Migracijos departamentas visais atvejais prašo pateikti mažiausiai du dokumentus, įrodančius, kad asmuo išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir gyveno užsienyje, neatitinka tikrovės, kadangi papildomus dokumentus Migracijos departamentas prašo pateikti tik tokiais atvejais, kai kartu su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad asmuo atitinka Pilietybės įstatyme įtvirtintos asmens, išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., sąvokos arba aplinkybės, kad jis yra tokio asmens palikuonis.“
4.7. „Informuojame, kad prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir kartu pridedamų dokumentų pateikimo tvarką nustato Pilietybės įstatymas ir Aprašas. Pagal Pilietybės įstatymo 37 straipsnio l dalį Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai nagrinėjami tik pagal pačių asmenų rašytinius prašymus. Vaikų, nesukakusių 18 metų, ir neveiksnių asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda jų atstovai. Dokumentai, kurie turi būti pridėti prie asmens prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, yra nurodyti Pilietybės įstatymo 38 straipsnyje. Pažymime, kad Pilietybės įstatyme nėra įteisinta grupinių prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikimo galimybė, taip pat nenustatyta išimčių, kurioms esant prie prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės galėtų būti nepridedami šiuos prašymus pagrindžiantys dokumentai. Taigi, kiekvienas asmuo, teikiantis prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, prie savo prašymo privalo pridėti Pilietybės įstatymo 38 straipsnyje nurodytus dokumentus. Pažymime ir tai, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, privalo vadovautis 2016 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – BDAR) nuostatomis. Pagal BDAR 6 straipsnio l dalies a punktą duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tokiu atveju, jeigu duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais. Kitų BDAR 6 straipsnyje nurodytų teisėto tvarkymo pagrindų, kuriais vieno asmens byloje esantys dokumentai ir asmens duomenys galėtų būti tvarkomi nagrinėjant kito asmens prašymą, Migracijos departamentas nenustatė, pareiškėjai jų taip pat nenurodė. Pagal BDAR 4 straipsnio 1 punktą asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, informacija, kad asmuo kreipėsi dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, taip pat šio asmens pateikiamuose dokumentuose esantys šio asmens duomenys laikytini asmens duomenimis ir be šio asmens sutikimo negali būti atskleisti kitiems asmenims ir naudojami kitų asmenų bylose. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal Pilietybės įstatymo 37 straipsnio l dalį nepilnamečių vaikų prašymus pateikia jų atstovai (tėvai), tais atvejais, kai kartu su tėvais prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikia ir jų nepilnamečiai vaikai, aukščiau nurodyto sutikimo pateikti nereikalaujama, o prie šių vaikų prašymų gali būti pridėti ne visi Pilietybės įstatymo 38 straipsnyje nurodyti dokumentai (nepilnamečių vaikų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjami pagal dokumentus, pridėtus prie jų tėvų prašymų).“
4.8. „Informuojame, kad Migracijos departamentas atsisako prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikusiems asmenims grąžinti jų Migracijos departamentui pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Pilietybės įstatymo, Aprašo ir Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis. Kaip jau minėjome 4.7 punkte, vadovaujantis Pilietybės įstatymo nuostatomis, kiekvienas asmuo, teikiantis prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, prie savo prašymo privalo pridėti Pilietybės įstatymo 38 straipsnyje nurodytus dokumentus. Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, suformuoja šio asmens bylą, kuri Migracijos departamente yra saugoma 75 metus pagal Aprašo 26 punkto reikalavimus. Pažymime, kad nei Pilietybės įstatymas, nei Aprašas nenustato galimybės prašymą pateikusiam asmeniui grąžinti jo Migracijos departamentui pateiktus dokumentus, esančius jo asmens byloje. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio l dalies 2 punktą valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės. Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, Migracijos departamentas neturi teisės grąžinti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikusiems asmenis jų Migracijos departamentui pateiktus dokumentus, kadangi tokie dokumentai privalo būti saugomi asmens bylose 75 metus, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės. Veiklos įrodymų užtikrinimas ypač aktualus vertinant, ar asmeniui buvo pagrįstai atkurta / neatkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, ar pateiktuose dokumentuose nėra klastojimo požymių (pagal Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punktą Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, taigi, šios nuostatos įgyvendinimas būtų neįmanomas, neturint asmens byloje jo pateiktų dokumentų), taip pat, esant poreikiui, sprendžiant dėl tarnybinės ar kitokios atsakomybės taikymo.
Papildomai pažymime, kad asmenys, kreipdamiesi į Migracijos departamentą, prie savo prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo prideda ne dokumentų originalus, o dokumentų kopijas, patvirtintas pažyma (Apostille) (šios aplinkybės neginčija ir pati pareiškėja savo skunde, tačiau ji patvirtintas dokumentų kopijas klaidingai vadina dokumentų originalais). Tai reiškia, kad pateikiamų dokumentų originalai lieka pas prašymus pateikusius asmenis, taigi, kiti jų šeimos nariai turi visas galimybes taip pat padaryti šių originalių dokumentų kopijas, kreiptis į atitinkamas institucijas su prašymu patvirtinti jas pažyma (Apostille) ir pridėti prie savo prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.“
4.9. „Atsakydami į prašymą paaiškinti, kodėl į pareiškėjos 2019 m. spalio 25 d. prašymą dėl dokumentų grąžinimo buvo atsakyta tik 2019 m. gruodžio 5 d., paaiškiname, kad pareiškėjos prašymas buvo pirmas tokio pobūdžio prašymas, gautas Migracijos departamente, todėl prašyme nurodytus klausimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų analizė ir bendros Migracijos departamento pozicijos parengimas nurodytais klausimais pareikalavo ilgesnio atsakymo parengimo termino.“
4.10. „Informuojame, kad Migracijos departamentas prašo pateikti asmens sutikimą dėl jo duomenų tvarkymo, vadovaudamasis BDAR 6 straipsnio reikalavimais (tokio prašymo priežastys nurodytos šių paaiškinimų 4.7 punkte). Pažymime, kad pareiškėjos skunde nurodyti teiginiai, kad Migracijos departamentas nepaaiškina, koks asmuo turi pateikti sutikimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo, neatitinka tikrovės. Kaip matyti iš pačios pareiškėjos pridėto Migracijos departamento 2019 m. gruodžio 5 d. elektroninio laiško, Migracijos departamentas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad asmens sutikimas yra pateikiamas laisva forma, jame turi būti nurodyta, kad asmuo sutinka, kad jo Pilietybės klausimais byloje esantys dokumentai būtų panaudoti sprendžiant kito asmens (nurodyti vardą, pavardę, gimimo datą) Lietuvos Respublikos pilietybės klausimą. Taigi, iš tokio Migracijos departamento prašymo yra akivaizdu, kad prašoma ne mirusių asmenų sutikimo, o būtent asmens, kurio asmens byla jau yra Migracijos departamente, sutikimo, kad jo asmens byloje esantys duomenys ir dokumentai būtų tvarkomi, sprendžiant kito asmens Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus (iš esmės tai yra asmuo, kurį nurodo pati pareiškėja, prašydama naudotis jo asmens byloje esančiais dokumentais, kai yra sprendžiamas kito asmens Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas). Šiame laiške buvo nurodytas ir prašymo pateikti asmens sutikimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo teisinis pagrindas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Migracijos departamentas informavo pareiškėją tiek apie tai, koks asmuo turi pateikti sutikimą, tiek apie tokio prašymo teisinį pagrindą.
Atsakydami į pareiškėjos teiginius, kad ji turi įgaliojimą atstovauti prašymą teikiantį asmenį, įskaitant ir teisę pasirašyti visus dokumentus, raštus ir kt., pirmiausia, pažymime, kad asmens duomenų tvarkymą reglamentuoja BDAR nuostatos, kurios yra taikomos tiesiogiai ir Lietuvos Respublikai yra privalomos bei turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Pagal BDAR 4 straipsnio 11 punktą duomenų subjekto sutikimas – bet koks laisva valia duotas, konkretus ir nedviprasmiškas tinkamai informuoto duomenų subjekto valios išreiškimas pareiškimu arba vienareikšmiais veiksmais, kuriais jis sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys. Pažymime, kad BDAR nenumato galimybės duomenų subjektui perduoti tretiesiems asmenims (tarp jų ir duomenų subjekto atstovams) jam BDAR nustatytų teisių ir pareigų, kaip ir nenustato galimybės tretiesiems asmenims (tarp jų ir duomenų subjekto atstovams) už duomenų subjektą duoti sutikimą dėl duomenų subjekto asmens duomenų tvarkymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos su vienu asmeniu sudaryta atstovavimo sutartis, pagal kurią jai yra suteikti įgaliojimai pasirašyti už šį asmenį prašymus, nesuteikia jai teisės pasirašyti sutikimą dėl šio asmens duomenų tvarkymo kito asmens byloje, kadangi tokios teisės jai nesuteikia BDAR, o jos pasirašytas sutikimas neatitiktų BDAR įtvirtintos duomenų subjekto sutikimo sąvokos.“
4.11. „Atsakydami į klausimą, kodėl pareiškėjai nėra informuojami apie tai, kuris Migracijos departamento valstybės tarnautojas yra atsakingas už prašymo nagrinėjimą, pažymime, kad jokiame teisės akte nėra nustatyta prievolė teikti prašymus pateikusiems asmenims tokią informaciją. Migracijos departamentas neteikia informacijos apie prašymus nagrinėjančius valstybės tarnautojus, siekdamas juos apsaugoti nuo prašymus pateikusių asmenų bandymų daryti šiems tarnautojams neteisėtą spaudimą. Informuojame, kad prašymus pateikę užsieniečiai, turėdami klausimų ar norėdami pateikti papildomus dokumentus, bet kuriuo metu gali kreiptis į Migracijos departamentą paštu arba elektroniniu paštu, kurie yra skelbiami viešai, taip pat pateikti prašymą arba papildomus dokumentus tiesiogiai atvykę į Migracijos departamento struktūrinį padalinį, ir užduoti visus jiems rūpimus klausimus bei pateikti dokumentus, o Migracijos departamentas, gavęs šiuos užsieniečių prašymus, pateikia į juos atsakymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aplinkybė, kad Migracijos departamentas neinformuoja prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikusius asmenis apie šiuos prašymus nagrinėjančius valstybės tarnautojus, šių asmenų teisių ir pareigų nepažeidžia, kadangi šiems asmenims yra sudarytos sąlygos kreiptis į Migracijos departamentą bendrais viešai skelbiamais Migracijos departamento kontaktais ir gauti atsakymus į visus jiems rūpimus klausimus. Jokių duomenų, kad pareiškėja ar jos atstovaujami užsieniečiai neturėjo galimybės kreiptis į Migracijos departamentą aukščiau nurodytais būdais, pareiškėja savo skunde nenurodė.“
4.12. „Informuojame, kad Migracijos departamente prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo yra nagrinėjami eilės tvarka pagal šių prašymų gavimo datą Migracijos departamente. Pagal Aprašo 17 punktą prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šių prašymų gavimo Migracijos departamente dienos. Apie prašymų nagrinėjimo terminus informacijos pateikti negalime, kadangi tokios informacijos nekaupiame, tačiau preliminariais duomenimis prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo gali būti nagrinėjami nuo 3–4 mėnesių (tais atvejais, kai yra pateikti visi tinkamai įforminti dokumentai ir nėra poreikio kreiptis į kitas institucijas ar asmenį dėl papildomų dokumentų pateikimo) iki 1,5 metų (kai pateiktų dokumentų trūksta sprendimui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priimti, reikia kreiptis į kitas institucijas ar asmenį dėl papildomų dokumentų pateikimo, kai prašymo nagrinėjimas yra sustabdomas pagal Aprašo 8 punktą). Pažymime, kad prašymų nagrinėjimo terminas ilgėja ne tik dėl to, kad pateiktų prašymų nagrinėjimas yra stabdomas pagal Aprašo 8 punktą (asmenų prašymai, kurių nagrinėjimas buvo sustabdytas 2016–2019 m. gavus asmenų patikslintus ar trūkstamus duomenis ar dokumentus, nagrinėjami toliau, t. y. pratęsiamas prašymo nagrinėjimo terminas (2018 m. – 680 prašymų nagrinėjimas buvo sustabdytas, 2019 m. – 1620 prašymų nagrinėjimas buvo sustabdytas, t. y. – 2,3 karto daugiau (138 proc.) nei 2018 m.), bet ir dėl bendro teikiamų prašymų skaičiaus didėjimo (2017 m. gauti 2044 prašymai, 2018 m. – 3180, 2019 – 3661, t. y. 79 proc. daugiau nei 2017 m. ir 15 proc. daugiau nei 2018 m.). Šiuo metu Migracijos departamentas perskirsto vidinius išteklius ir deda visas pastangas, kad sumažintų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo terminus.“
4.13. „Atsakydami į pareiškėjos skunde nurodytus teiginius, kad Migracijos departamentas teisės aktų nustatytais terminais neišnagrinėjo pareiškėjos teiktų konkrečių asmenų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, informuojame, kad 2018 m. liepos 4 d. pateikti B. D. F., L. S. F. ir N. D. F. prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nebuvo nagrinėjami atsižvelgiant į tai, kad pati pareiškėja raštu buvo nurodžiusi Migracijos departamentui, kad kreipsis į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl pažymos apie jų giminaičio pilietybę, tačiau nurodytų dokumentų Migracijos departamentui taip ir nepateikė. Taigi, Migracijos departamentas, negavęs iš pareiškėjos papildomų dokumentų, kuriuos ji pati įsipareigojo pateikti Migracijos departamentui, negalėjo išnagrinėti pateikto prašymo. Papildomai informuojame, kad šiuo metu skunde nurodytų asmenų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas yra sustabdytas pagal Aprašo 8 punktą, pareiškėja kaip šių asmenų atstovė yra informuota apie prašymų nagrinėjimo sustabdymą ir apie tai, kokius papildomus dokumentus ji turėtų pateikti, kad prašymas galėtų būti toliau nagrinėjamas.“
4.14. „Pažymime, kad Lietuvos Respublikos pilietybė yra ypatinga vertybė, liudijanti piliečio ryšį su valstybe, suteikianti jam Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojamas teises ir pareigas (teisė dalyvauti rinkimuose, dalyvauti Lietuvos Respublikos politiniame gyvenime, teisę į nemokamą mokslą, sveikatos apsaugą, socialines garantijas ir kt.). Migracijos departamento vertinimu, asmenų, siekiančių tapti Lietuvos Respublikos piliečiais, pateikiamiems dokumentams pagrįstai yra taikomi aukšti kokybės standartai, o prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjami ypač atidžiai ir sprendimai priimami tik išsamiai išnagrinėjus visus surinktus duomenis.
Papildomai informuojame, kad Migracijos departamentas kartu su partneriais įgyvendina 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis finansuojamus projektus Nr. 10.1.3-ESFA-V-918-01-0003 „Efektyvus migracijos procesų valdymas“ ir
Nr. 02.3.1-CPVA-V-529-01-0012 „Elektroninių migracijos paslaugų kūrimas“ (toliau – projektai), kurių metu kuria ir diegia Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS).
Vienas iš kuriamų MIGRIS modulių — Pilietybės modulis, kurį numatoma įdiegti iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Šiuo metu vyksta minėto modulio sukūrimo analizės ir projektavimo darbai, kuriamos el. prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės formos ir procesai.
Numatoma, kad prašymus, susijusius su Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimu, ir reikalingus dokumentus asmenys galės pateikti naudodamiesi MIGRIS, t. y. elektroniniu būdu. MIGRIS užpildęs prašymo formą, asmuo rezervuos vizito į Migracijos departamento padalinį, datą ir laiką. Asmeniui atvykus į Migracijos departamento padalinį, bus nustatoma jo tapatybė, el. būdu pateiktų dokumentų kopijos sutikrinamos su originaliais dokumentais.
Prašymų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimu, teikimo procesas bus toks pats, kaip ir kitų per MIGRIS teikiamų prašymų (nuo 2019 m. spalio 14 d. el. būdu jau teikiami visi prašymai, susiję su leidimais gyventi Lietuvoje). Su prašymo apdorojimu susiję patikrinimai valstybės registruose ir duomenų bazėse bus atliekami automatiniu būdu, visa informacija apie asmenį bus kaupiama vienoje vietoje – el. asmens byloje. Visi su prašymo nagrinėjimu susiję procesai bus vykdomi el. būdu, dokumentai bus formuojami iš el. asmens byloje ir prašyme esančių
duomenų. Taigi bus mažinama techninių klaidų tikimybė, prašymas bus apdorojamas greičiau. Klientas galės stebėti prašymo nagrinėjimo eigą, gauti sisteminius pranešimus, informaciją apie priimtą sprendimą ir kt.
Taigi, sukūrus MIGRIS Pilietybės modulį, iš esmės pasikeis prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikimo ir nagrinėjimo procedūros, sutrumpės prašymų nagrinėjimo terminai.“

5. Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019-12-19 Antikorupcinio vertinimo išvada dėl pilietybės atkūrimo proceso (toliau vadinama – Išvada):
„Galiojantis teisinis reguliavimas nustato, kad prašymai dėl LR pilietybės atkūrimo turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio prašymo gavimo Migracijos departamente dienos. Ši nuostata svarstytina keliais aspektais:
1.1. Teisinis reguliavimas nenustato prašymo dėl LR pilietybės atkūrimo nagrinėjimo termino šiame procese dalyvaujančioms institucijoms ir suteikia prašymą nagrinėjančiai ir sprendimą priimančiai institucijoms plačią diskrecijos teisę išnagrinėti skirtingais terminais prašymą, todėl neaišku, per kiek laiko nuo prašymo ar papildomų dokumentų gavimo dienos Migracijos departamentas turi išnagrinėti prašymą dėl LR pilietybės atkūrimo ir pateikti teikimą Vidaus reikalų ministerijai. Taip pat neaišku, per kokį terminą vidaus reikalų ministras turi priimti sprendimą dėl LR pilietybės (ne)atkūrimo, gavęs Migracijos departamento teikimą. Manome, kad teisiniu reguliavimu nustatytas prašymų dėl LR pilietybės atkūrimo nagrinėjimo terminas yra abstraktus (ne vėliau kaip per 6 mėnesius) ir sudaromos sąlygos tiek prašymą nagrinėjančių asmenų, atsakingų už pateiktų dokumentuose duomenų atitiktį įstatyme nustatytiems reikalavimams, tiek sprendimą priimančių asmenų, atsakingų už LR pilietybės atkūrimą, ir užsieniečių ar asmenų, kurie nori atkurti LR pilietybę greičiau, neteisėtiems susitarimams. […]
2. LR pilietybės dokumentų rengimo tvarkos 7 ir 7ˡ punktas nustato, kad institucijos, priimančios dokumentus dėl LR pilietybės, sutikrina asmens teikiamame prašyme dėl LR pilietybės įrašytus duomenis su duomenimis, įrašytais kituose jo pateiktuose dokumentuose, ir duomenimis Lietuvos Respublikos gyventojų registre, jeigu jame yra duomenų apie asmenį. Prašymas dėl LR pilietybės nepriimamas ir kartu su pateiktais dokumentais grąžinamas juos pateikusiam asmeniui, raštu nurodžius (pažymėjus) 7ˡ punkte nustatytą grąžinimo priežastį ir žodžiu suteikus reikiamą informaciją. Jeigu prašyme pateikti duomenys sutikrinami prie šį prašymą pateikusio asmens ar jo įgalioto asmens ir nustatomos prašymo grąžinimo priežastys, kyla klausimas, kokiame dokumente yra raštu nurodomos šio prašymo ir pateiktų dokumentų grąžinimo priežastys. Taip pat neaišku, per kokį terminą Migracijos departamentas sutikrina prašyme pateiktus duomenis, kai prašymą su dokumentais gauna elektroninėmis priemonėmis. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, siūlome tikslinti šias nuostatas, kad nebūtų galimybės jas interpretuoti savo nuožiūra. [
…]
4. LR pilietybės dokumentų rengimo tvarkos 8 ir 17 punktai nustato, kad prašymai dėl LR pilietybės atkūrimo turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio prašymo gavimo Migracijos departamente dienos. Institucijos, priimančios ir nagrinėjančios šiuos asmenų prašymus ir prie jų pridėtus dokumentus, turi teisę pareikalauti iš asmens pateikti papildomų dokumentų, patvirtinančių Pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis. Tokiu atveju nustatyto prašymo nagrinėjimo termino skaičiavimas nepradedamas, o pradėtas skaičiuoti terminas sustabdomas ir tęsiamas nuo papildomų dokumentų ir (ar) patikslintų duomenų gavimo atitinkamoje institucijoje dienos.
Nustatytas teisinis reguliavimas suteikia galimybę įgaliotam Migracijos departamento darbuotojui pasielgti neobjektyviai reikalaujant papildomų dokumentų, raštu nemotyvuojant jų pateikimo priežasties, nors kartu su prašymu atkurti LR pilietybę pateikti dokumentai atitiks Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2–5 dalyse nustatytų dokumentų sąrašą. Tokiais atvejais prašymą pateikęs asmuo galės interpretuoti papildomų reikalavimų pateikimą kaip norą valstybės tarnautojui gauti neteisėtą atlygį ir nepateikti papildomų dokumentų, nuo kurių taip pat priklausys prašymo atkurti LR pilietybę nagrinėjimo terminai. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, galimybės interpretuoti nuostatą savo nuožiūra panaikinimo, siūlome nustatyti atvejus, kada reikalingi papildomi dokumentai ir raštu nurodoma, kokie dokumentai, per kiek laiko pateikiami ir kokios papildomų dokumentų pateikimo priežastys.“

6. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020-02-18 raštas Nr. 1D-906 „Dėl antikorupcinio vertinimo išvados dėl pilietybės atkūrimo proceso“, adresuotas Specialiųjų tyrimų tarnybai:
„2019 metais Vidaus reikalų ministerija atliko Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (Migracijos departamentas) veiklos vidaus auditą, kurio metu buvo įvertinti šio departamento veiklos Lietuvos Respublikos pilietybės srityje atitiktis teisės aktų reikalavimams, po šio audito Migracijos departamente buvo patvirtintas rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planas, kuriame numatytos priemonės, padėsiančios užtikrinti tinkamas, standartizuotas pilietybės procedūras ir laikytis teisės aktuose nustatytų terminų. Be to, Vidaus reikalų ministerija įpareigojo Migracijos departamentą imtis priemonių, kad iki šių metų vidurio būtų visiškai pašalintas laiku neišnagrinėtų bylų likutis ir užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai būtų sprendžiami teisės aktų nustatytais terminais.
Kartu informuojame, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį planuojama įdiegti Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS) trečiąjį prieaugį, apimantį Lietuvos Respublikos pilietybės, tame tarpe ir pilietybės atkūrimo, klausimus, todėl paslaugos pilietybės klausimais iki šių metų gruodžio mėnesio pabaigos bus visiškai perkeltos į elektroninę paslaugų sistemą, o tai leis maksimaliai eliminuoti Migracijos departamento darbuotojų diskreciją iš prašymų pilietybės klausimais priėmimo, skirstymo, nagrinėjimo ir pan. Taip pat pranešame, kad šiuo metu Vidaus reikalų ministerija rengia pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo (siūlo tikslinti Pilietybės įstatyme vartojamas sąvokas, papildyti Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo gimstant atvejus, peržiūrėti Pilietybės įstatyme nustatytas prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės padavimo, nagrinėjimo procedūras ir pan.), taip pat šiais metais bus tikslinami ir teisės aktų, reglamentuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės procedūras, reikalavimai, t. y. numatyta keisti šiuos teisės aktus:
– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 280 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 281 „Dėl Teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio pažymėjimo ir lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 29 d. nutarimą Nr. 312 „Dėl Priesaikos Lietuvos Respublikai tvarkos aprašo patvirtinimo“.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

7. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo:
12 straipsnis. Seimo kontrolierių tiriami skundai – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje“;
17 straipsnis. Atsisakymas nagrinėti skundą – „1. Seimo kontrolierius ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją, jeigu: […] 6) padaro išvadą, kad skundą nagrinėti tikslinga kitoje institucijoje ar įstaigoje. […] 4. Jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, skundo tyrimas nutraukiamas.“

8. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau vadinama ir – Pilietybės įstatymas):
9 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – „1. Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. 3. Lietuvos Respublikos pilietybė neatkuriama, jeigu yra šio įstatymo 22 straipsnio 1 ar 2 punkte nurodytų aplinkybių. 4. Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti atkurta tik vieną kartą“;
37 straipsnis. Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės padavimo bendrosios taisyklės – „1. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai nagrinėjami tik pagal pačių asmenų rašytinius prašymus. Vaikų, nesukakusių 18 metų, ir neveiksnių asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda jų atstovai. 2. Asmenys, gyvenantys Lietuvos Respublikoje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją. Asmenys, gyvenantys užsienyje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas arba per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos asmenų, nuolat gyvenančių užsienyje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės perduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai. 3. Asmenų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pakartotinai priimami ne anksčiau kaip po vienų metų nuo atsisakymo patenkinti ankstesnį prašymą, išskyrus atvejus, kai prašymas paduodamas kitu šiame įstatyme nustatytu Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindu arba pateikiami nauji dokumentai, patvirtinantys ankstesnio prašymo pagrįstumą. […] 5. Už prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava arba konsulinis mokestis už dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimą ir perdavimą. 6. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos įstaigos turi teisę pareikalauti asmens pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius šiame įstatyme nurodytas aplinkybes dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ar atkūrimo“;
38 straipsnis. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo – „1. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo paduodami vidaus reikalų ministrui per šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas įstaigas. 2. Asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nėra išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo prideda šiuos dokumentus: 1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; 2) dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonis; 3) vardo ar pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti; 4) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktus asmuo gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas asmens, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės; 5) dokumentus, patvirtinančius, kad yra bent viena iš šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų, jeigu asmuo yra kitos valstybės pilietis. […] 4. Dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. 5. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. 6. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.“

9. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau vadinama – TGIĮ):
1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir taikymas – „1. Šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, jei šios asociacijos įsteigtos bendrojo intereso poreikiams, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio, tenkinti (toliau – šių subjektų asociacijos), nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) kuriuos tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (toliau – viešoji funkcija), įgyvendinimo priemones ir tvarką“;
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos – „1. Dokumentas – institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis“;
4 straipsnis. Institucijos pareiga teikti dokumentus pareiškėjams – „1. Institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams (toliau – pareiškėjas) dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus“;
6 straipsnis. Dokumentų teikimo principai – „1. Institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi šiais principais: 1) dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai; 2) dokumentų tikslumo – pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus; 3) teisėtumo – institucijos veiksmai teikiant dokumentus grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais; 4) objektyvumo – institucijos darbuotojai, teikdami dokumentus, turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti dokumentus; 6) dokumentų prieinamumo – sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti dokumentus neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės dokumentų teikimo pareiškėjams sąlygos; […]“;
15 straipsnis. Atsisakymas pateikti dokumentus – „1. Institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu: 1) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo pateikti; 2) prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis; 3) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 4) šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paprašius patikslinti ir (ar) papildyti prašymą, pareiškėjas jo nepatikslina arba patikslinto prašymo turinys yra nekonkretus; 5) institucija prašomų dokumentų tvarkymą nutraukė pasikeitus institucijos funkcijoms; 6) nėra galimybės nustatyti pareiškėjo tapatumo; 7) pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. 2. Jeigu institucija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui pagrindus, ji per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priima sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui. Nustačiusi, kad yra pagrindas atsisakyti pateikti jam dokumentus, institucija kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo apie tai privalo pranešti pareiškėjui, nurodyti teisinį pagrindą ir informuoti apie šio sprendimo apskundimo tvarką. […].“

10. Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 (toliau vadinama – Aprašas), nustatyta:
„1. Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašas (toliau – aprašas) reglamentuoja prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo […] pateikimą, prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo […] perdavimą svarstyti Pilietybės reikalų komisijai, Respublikos Prezidento dekretų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo ar Lietuvos Respublikos grąžinimo (toliau – dekretas) projektų derinimą.
[…]
3. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo […] paduodami tiesiogiai atvykus į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), per įgaliotą asmenį ar kitą atstovą (toliau – atstovas), taip pat elektroniniais ryšiais, o į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas (toliau – konsulinė įstaiga) – tiesiogiai atvykus arba elektroniniais ryšiais.
[…]
5. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, pranešimai ir prie jų pridedami dokumentai, išskyrus kelionės dokumentus, įtrauktus į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintą kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą (toliau – kelionės dokumentai), turi būti surašyti lietuvių kalba arba pateikiamas šių prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, pranešimų ir dokumentų vertimas į lietuvių kalbą, kuris turi būti patvirtintas vertimo iš vienos kalbos į kitą paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos. Pateikiamų dokumentų kopijų tikrumas turi būti paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos.
Kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas (arba jo kopija, paliudyta dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos) arba vieno asmens prašymas ir prie jo pridėti užsienio valstybėje išduoti dokumentai (arba jų kopijos, paliudytos dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos) turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Ši nuostata netaikoma kelionės dokumentams, Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tiesiogiai iš užsienio valstybių institucijų gautiems dokumentams, patvirtinantiems, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę […].
[…]
7. Institucijos, priimančios dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, sutikrina asmens teikiamame prašyme dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ar pranešime įrašytus duomenis su duomenimis, įrašytais kituose jo pateiktuose dokumentuose, ir duomenimis Lietuvos Respublikos gyventojų registre, jeigu jame yra duomenų apie asmenį.
71. Prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ar pranešimas nepriimamas ir kartu su pateiktais dokumentais grąžinamas juos pateikusiam asmeniui, raštu nurodžius (pažymėjus) grąžinimo priežastį ir žodžiu suteikus reikiamą informaciją, jeigu:
71.1. jis pateikiamas nesilaikant aprašo 3–6 punktuose nustatytų reikalavimų arba asmuo prašyme ar pranešime nenurodė aprašo 1, 3, 4, 5 prieduose nurodytų duomenų;
71.2. kartu su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės arba pranešimu pateikiami ne visi Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 ar 3 dalyje, 39 straipsnio 2 ar 3 dalyje, 40 straipsnio 2, 3 ar 4 dalyje, 42 straipsnio 2, 3 ar 4 dalyje, 43 straipsnio 2 dalyje ar aprašo 4 punkto trečiojoje pastraipoje nurodyti dokumentai;
71.3. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas yra negaliojantis ar netinkamas naudoti.
8. Institucijos, priimančios ir nagrinėjančios asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ar pranešimus ir prie jų pridėtus dokumentus, turi teisę pareikalauti iš asmens pateikti šiuos dokumentus priimančioms ar nagrinėjančioms institucijoms papildomų dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis. Tokiu atveju aprašo 17 punkte nustatytų terminų skaičiavimas nepradedamas, o pradėtas skaičiuoti terminas sustabdomas ir tęsiamas nuo papildomų dokumentų ir (ar) patikslintų duomenų gavimo atitinkamoje institucijoje dienos.
[…]
17. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, taip pat dokumentai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 straipsnio 5–7 punktus turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio prašymo ar dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo gavimo Migracijos departamente dienos.
[…]
20. Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu:
[…] 20.4. asmuo per vienus metus nuo prašymo pateikti papildomų dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar dokumentų; […].“

11. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, nustatyta:
„24. Priėmus prašymą ar skundą, asmens pageidavimu įteikiama, o jeigu prašymas ar skundas gautas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, asmens pageidavimu per 3 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos asmens nurodytu adresu arba elektroninio pašto adresu išsiunčiama Taisyklių priede nustatytos formos pažyma apie priimtus dokumentus.
25. Prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų.
[…]
35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį:
35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; […].“

12. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000-10-06 įsakymu Nr. 388 (toliau vadinama – Migracijos departamento nuostatai), nustatyta:
„10. Migracijos departamentas, siekdamas jam nustatyto veiklos tikslo, atlieka šias funkcijas: […] 10.22. nagrinėja asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ar netekimo, rengia teikimus vidaus reikalų ministrui šiais klausimais; […].
[…]
17. Migracijos departamento direktorius:
17.1. planuoja, organizuoja ir kontroliuoja Migracijos departamento veiklą, kad būtų pasiektas Migracijos departamento veiklos tikslas ir tinkamai atliekamos funkcijos;
17.2. atsako už Migracijos departamento kompetencijai priskirto veiklos tikslo įgyvendinimą ir funkcijų atlikimą, taip pat korupcijos prevenciją Migracijos departamente; […]“

13. Asmenų aptarnavimo Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos apraše, patvirtintame Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 3K-199, nustatyta:
„22. Asmenys, pageidaujantys pateikti šiame aprašo punkte nurodytus prašymus, privalo per MIGRIS rezervuoti vizito laiką:
[…]
22.4. prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, grąžinimo, suteikimo natūralizacijos tvarka ar supaprastinta tvarka, prašymas išduoti (pakeisti) lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą, ar teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą, prašymas leisti prisiekti Lietuvos Respublikai.
[…]
26. Vizito laiką gali rezervuoti asmuo, pageidaujantis pateikti prašymą, gauti konsultaciją, ar jo atstovas, turintis atstovavimą patvirtinantį dokumentą.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau vadinama ir – LVAT):
14.1. 2012-03-01 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-502-1605-12, pažymėjo:
„Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.)“;
14.2. 2009-04-02 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, yra nurodęs:
,,[…] viešojo administravimo institucijos priimamiems sprendimams (individualiems administraciniams aktams) keliami Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, o 2 dalyje nurodyta, kad sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Šios nuostatos reiškia, kad akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.“

Tyrimo išvados

15. Atsižvelgiant į Skunde nurodytas aplinkybes, tyrimo metu surinktą informaciją ir teisinį reglamentavimą, tyrimo išvados bus pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:
15.1. dėl asmenų aptarnavimo;
15.2. dėl prašymų nagrinėjimo;
15.3. dėl teisės gauti informaciją.

Dėl asmenų aptarnavimo

16. Pareiškėja Seimo kontrolieriui nurodė, kad norint pateikti prašymą dėl pilietybės atkūrimo Departamento el. svetainėje reikia iš anksto rezervuoti laiką kiekvienam šeimos nariui atskirai. Vieno prašymo priėmimui skiriama 40 minučių laiko, nors realiai pakanka 20 minučių. Jeigu dokumentus nori pateikti keletas šeimos narių, kartais net nepakanka rezervuoti vienos darbo dienos laiko visų šeimos narių dokumentų pateikimui.

17. Aprašo 3 punkte numatyta, kad „prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo […] paduodami tiesiogiai atvykus į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), per įgaliotą asmenį ar kitą atstovą (toliau – atstovas), taip pat elektroniniais ryšiais, o į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas (toliau – konsulinė įstaiga) – tiesiogiai atvykus arba elektroniniais ryšiais“.
Asmenų aptarnavimo Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo 22 punkte numatyta, kad asmenys, pageidaujantys pateikti prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, privalo per MIGRIS rezervuoti vizito laiką. Pagal šio aprašo 26 punktą, vizito laiką gali rezervuoti asmuo, pageidaujantis pateikti prašymą, gauti konsultaciją, ar jo atstovas, turintis atstovavimą patvirtinantį dokumentą.

18. Skundo tyrimo metu Migracijos departamentas Seimo kontrolieriui paaiškino, kad vieno asmens aptarnavimui ir prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo priėmimui yra skiriama 40 minučių. Toks laikas pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad prašymo priėmimo metu Migracijos departamento darbuotojas privalo sutikrinti prašyme nurodytus duomenis su duomenimis, nurodytais pateikiamuose dokumentuose, įsitikinti, ar pateikti visi Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnyje nurodyti dokumentai, taip pat įsitikinti, ar pateikiami dokumentai atitinka tokiems dokumentams keliamus reikalavimus, ar yra pateikti ne lietuvių kalba surašytų dokumentų vertimai į lietuvių kalbą ir ar šie vertimai atitinka Aprašo reikalavimus, ar pateikiamos dokumentų kopijos atitinka Aprašo reikalavimus, ar užsienio valstybių išduoti dokumentai yra legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille).
Migracijos departamentas taip pat paaiškino, kad atskirą atvykimo laiką privalo rezervuoti kiekvienas pilnametis asmuo. Jeigu užsienietis kartu ketina teikti prašymą ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir už savo nepilnametį vaiką, rezervuoti atskiro atvykimo laiko nepilnamečiam vaikui nereikalaujama.
Ši informacija yra skelbiama viešai interneto svetainėje www.migracija.lt.

19. Migracijos departamento nuostatų 17 punkte numatyta, kad Migracijos departamento direktorius planuoja, organizuoja ir kontroliuoja Migracijos departamento veiklą, kad būtų pasiektas Migracijos departamento veiklos tikslas ir tinkamai atliekamos funkcijos; atsako už Migracijos departamento kompetencijai priskirto veiklos tikslo įgyvendinimą ir funkcijų atlikimą, taip pat korupcijos prevenciją Migracijos departamente.
Kaip spręstina pagal pirmiau nurodytus Departamento nuostatus, už šios institucijos darbo organizavimo tvarką yra atsakingas Departamento direktorius. Seimo kontrolieriui pateiktuose Departamento paaiškinimuose nurodoma, kad laiko rezervavimo sistema buvo sukurta ir laiko trukmė, skirta prašymų priėmimui, apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kiek vidutiniškai darbuotojas užtrunka, kol sutikrina pateikiamus dokumentus ir atlieka kitus veiksmus, būtinus priimant prašymą. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog vieno asmens aptarnavimui Migracijos departamente skiriama laiko trukmė buvo nustatyta vertinant darbo praktiką, todėl Seimo kontrolierius neturi pagrindo teigti, kad ji yra nepagrįstai ilga.
Be to, Seimo kontrolierius palankiai vertina Migracijos departamento veiklos optimizavimą numatant priemones, padėsiančias užtikrinti tinkamas, standartizuotas pilietybės procedūras ir laikytis teisės aktuose nustatytų terminų, taip pat siekį maksimaliai eliminuoti Migracijos departamento darbuotojų diskreciją iš prašymų pilietybės klausimais priėmimo, skirstymo, nagrinėjimo (šios pažymos 6 punktas).
Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, Pareiškėjos Skundo dalis dėl asmenų aptarnavimo Migracijos departamente atmestina.

20. Vis dėlto, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu efektyvumo principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja ekonomiškai, rezultatų siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis, ir gero viešojo administravimo bei proporcingumo principu, kuris reiškia, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, Migracijos departamento direktoriui siūlytina apsvarstyti, ar pagrįstai visais atvejais kiekvienam asmeniui turi būti rezervuojamas atskiras priėmimo laikas, kai dokumentus paduoda viena šeima ir teisę atkurti Lietuvos pilietybę įrodo tie patys dokumentai.

Dėl prašymų atkurti pilietybę nagrinėjimo

21. Įvertinus Skundo turinį nustatyta, kad Pareiškėjos netenkina Migracijos departamento pareigūnų veiksmai (neveikimas), susiję su prašymų dėl pilietybės atkūrimo nagrinėjimo procedūra. Pareiškėjos teigimu, Departamento pareigūnai laikosi nereikalingų formalumų, atsisako priimti teikiamus prašymus ir dokumentus dėl mažareikšmių priežasčių, prašo pateikti papildomus dokumentus, nors tokių dokumentų teikimas teisės aktuose nenumatytas, reikalauja pateikti kiekvienam šeimos nariui atskirą patvirtintų dokumentų paketą, nors jų teisę atkurti pilietybę įrodo tie patys dokumentai.
Pareiškėja Seimo kontrolieriui taip pat nurodė, kad prašymai Departamente nagrinėjami ne pagal jų pateikimo datą, o praėjus 6 mėnesių laikotarpiui, per kurį turi būti priimamas sprendimas, neatsiunčiama jokia informacija apie prašymo nagrinėjimo eigą.

22. Migracijos departamentas Seimo kontrolierių informavo, kad prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir kartu pridedamų dokumentų pateikimo tvarka yra nustatyta Pilietybės įstatymu ir Aprašu. Pagal Pilietybės įstatymo 37 straipsnio l dalį Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai nagrinėjami tik pagal pačių asmenų rašytinius prašymus. Vaikų, nesukakusių 18 metų, ir neveiksnių asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda jų atstovai. Dokumentai, kurie turi būti pridėti prie asmens prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, yra nurodyti Pilietybės įstatymo 38 straipsnyje. Departamentas pažymėjo, kad Pilietybės įstatyme nėra įteisinta grupinių prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikimo galimybė, taip pat nenustatyta išimčių, kurioms esant prie prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės galėtų būti nepridedami šiuos prašymus pagrindžiantys dokumentai. Taigi, kiekvienas asmuo, teikiantis prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, prie savo prašymo privalo pridėti Pilietybės įstatymo 38 straipsnyje nurodytus dokumentus.

23. Viešojo administravimo įstatymo 26 straipsnyje numatyta, kad dokumentų ir informacijos, reikalingų administracinės procedūros sprendimui priimti, reikalavimas iš asmenų, dėl kurių pradėta administracinė procedūra, turi būti teisėtas ir motyvuotas. Viešojo administravimo subjektas gali reikalauti tik tų dokumentų ir informacijos, kurių nėra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose. Viešojo administravimo subjekto reikalavimas pateikti dokumentus ir informaciją, kurie yra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose, laikomas biurokratizmu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog viešojo administravimo subjektas, priimdamas individualų administracinį aktą, turi užtikrinti ir šio teisės akto atitiktį bendriesiems teisės principams, be kita ko, sąžiningumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, taip pat VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintiems įstatymo viršenybės, proporcingumo, objektyvumo principams. Individualaus administracinio akto teisėtumo reikalavimo ryšys su bendraisiais teisės ir viešojo administravimo principais suponuoja būtinybę taikyti teisės normas ne mechaniškai, bet užtikrinti, kad jų taikymas atitiktų šiuos principus, taip pat ir aukštesnės galios teisės aktus (2014 m. balandžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-819/2014).

24. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kyla abejonių, ar nagrinėjamu atveju, kai kalbama apie vienos šeimos dokumentų pateikimą, mechaninis teisės normų taikymas neprieštarauja bendriesiems teisės principams bei gero viešojo administravimo principui.
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas (pertvarkymas), atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Pagrindinę ir prioritetinę reikšmę, vykdant vidaus administravimą, turi tarnybos interesai, nukreipti į tinkamo viešojo administravimo funkcijų vykdymo užtikrinimą (2011 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-340/2011; 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012; 2012 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-343/2012; 2013 m. birželio 3 d. sprendimas administracinėje byloje
Nr. A662-720/2013).
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti principai, kuriais savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai. Vienas iš jų proporcingumo, reiškiantis, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Nagrinėjamu atveju ne mažiau aktualūs ir svarbūs tarnybinės pagalbos ir vieno langelio principai, reiškiantys, kad viešojo administravimo subjektai, rengdami administracinius sprendimus, prireikus turėtų teikti vienas kitam reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą; informacija asmeniui turi būti suteikiama, prašymas ar skundas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje, nagrinėjant prašymus ar skundus informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų turėtų gauti pats prašymą ar skundą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą ar skundą padavusį asmenį.
Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, Migracijos departamentui siūlytina apsvarstyti galimybę, priimant vienos šeimos dokumentus, kurių teisę į Lietuvos pilietybę įrodo tie patys dokumentai, nereikalauti, kad kiekvienas narys pateiktų tuos pačius patvirtintus dokumentus, kurie jau buvo pateikti Migracijos departamentui pirmojo šeimos nario.

25. Skundo tyrimo metu Migracijos departamentas paaiškino, kad prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo yra nagrinėjami eilės tvarka pagal šių prašymų gavimo datą. Pagal Aprašo 17 punktą prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šių prašymų gavimo Migracijos departamente dienos, tačiau, preliminariais duomenimis, prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo gali būti nagrinėjami nuo 3–4 mėnesių (tais atvejais, kai yra pateikti visi tinkamai įforminti dokumentai ir nėra poreikio kreiptis į kitas institucijas ar asmenį dėl papildomų dokumentų pateikimo) iki 1,5 metų (kai pateiktų dokumentų trūksta sprendimui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priimti).
Migracijos departamento teigimu, prašymų nagrinėjimo terminas ilgėja ir dėl bendro teikiamų prašymų skaičiaus didėjimo (2017 m. gauti 2044 prašymai, 2018 m. – 3180, 2019 – 3661, t. y. 79 proc. daugiau nei 2017 m. ir 15 proc. daugiau nei 2018 m.).
Šiuo metu Migracijos departamentas perskirsto vidinius išteklius ir deda visas pastangas, kad sumažintų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo terminus.
Migracijos departamentas taip pat informavo, kad Pareiškėjos skunde nurodyti prašymai dėl B. D. F., N. D. F., L. S. F. pilietybės atkūrimo, teikti 2018 m. liepos 4 d., nebuvo nagrinėjami, nes nebuvo pateikti papildomi dokumentai, nors Pareiškėja buvo įsipareigojusi tai padaryti. Pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 5 d. pateiktų prašymų dėl L. G. ir Y. G. pilietybės atkūrimo nagrinėjimas yra sustabdytas, nes 2019 m. lapkričio 21 d. raštu Pareiškėjos buvo paprašyta pateikti papildomus dokumentus. Informacijos apie kitus Pareiškėjos teiktus prašymus Migracijos departamentas nepateikė.

26. Aprašo 7 ir 7ˡ punkte nustatyta, kad institucijos, priimančios dokumentus dėl LR pilietybės, sutikrina asmens teikiamame prašyme dėl LR pilietybės įrašytus duomenis su duomenimis, įrašytais kituose jo pateiktuose dokumentuose, ir duomenimis Lietuvos Respublikos gyventojų registre, jeigu jame yra duomenų apie asmenį. Prašymas dėl LR pilietybės nepriimamas ir kartu su pateiktais dokumentais grąžinamas juos pateikusiam asmeniui, raštu nurodžius (pažymėjus) grąžinimo priežastį ir žodžiu suteikus reikiamą informaciją.

27. STT, vertindama pilietybės atkūrimo procesą antikorupciniu požiūriu, savo 2019-12-19 Išvadoje išreiškė abejones dėl prašymų atkurti Lietuvos pilietybę priėmimo procedūros. Išvadoje nurodoma, kad, jeigu prašyme pateikti duomenys sutikrinami prie šį prašymą pateikusio asmens ar jo įgalioto asmens ir nustatomos prašymo grąžinimo priežastys, kyla klausimas, kokiame dokumente yra raštu nurodomos šio prašymo ir pateiktų dokumentų grąžinimo priežastys. Taip pat neaišku, per kokį terminą Migracijos departamentas sutikrina prašyme pateiktus duomenis, kai prašymą su dokumentais gauna elektroninėmis priemonėmis. STT Išvadoje taip pat nurodoma, kad LR pilietybės dokumentų rengimo tvarka nedetalizuoja minėtos nuostatos, todėl neaišku, kaip ir kokia tvarka tikrinami minėti dokumentai. Siekiant išvengti ydingos situacijos, kai atsakingas už minėtų dokumentų duomenų patikrą Migracijos departamento darbuotojas skirtingai vertins ir tikrins minėtų dokumentų duomenų tikrumą, nuo kurių priklauso, ar asmeniui bus atkurta LR pilietybė, taip pat siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir LR pilietybės atkūrimo proceso skaidrumo, buvo pasiūlyta nustatyti minėtų dokumentų duomenų tikrinimo tvarką.
Seimo kontrolierius, pritardamas STT išvadoms, pabrėžia, kad, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, vienas pagrindinių viešojo administravimo subjektų veiklos instrumentų yra administracinių sprendimų priėmimas. Administracinis sprendimas Viešojo administravimo įstatyme apibrėžiamas kaip administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia (VAĮ 2 str. 11 d.). Dėl to ir Migracijos departamentas, kaip ir kiti viešojo administravimo subjektai, visais su prašymų nagrinėjimo procesu susijusiais klausimais savo valią turi išreikšti priimdami konkrečius administracinius sprendimus.

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išaiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinto „vieno langelio“ principo turinį, konstatavo, kad minėtasis principas suponuoja, jog prašymą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą, skundą ar pranešimą padavusį asmenį. Jei viešojo administravimo subjektui yra pateiktas konkretus prašymas priimti tam tikrą administracinį sprendimą, tai šis subjektas ir turi priimti tokį administracinį sprendimą (teigiamą arba neigiamą), kaip jį įpareigojo įstatymų leidėjas (šiuo aspektu žr. 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje (Nr. A602-658/2013; 2015 m. kovo 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1433-146/2015).

29. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Migracijos departamento valstybės tarnautojai privalo priimti konkrečius ir aiškius sprendimus prašymo priėmimo stadijoje, o sprendimas dėl dokumentų nepriėmimo turi būti įformintas raštu, atitikti visus viešojo administravimo subjektų priimamiems sprendimams keliamus reikalavimus, kad pareiškėja galėtų savo teises ginti teisės aktų nustatyta tvarka.

30. Pagal Pilietybės dokumentų rengimo tvarkos 8 ir 17 punktus, prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio prašymo gavimo Migracijos departamente dienos. Institucijos, priimančios ir nagrinėjančios šiuos asmenų prašymus ir prie jų pridėtus dokumentus, turi teisę pareikalauti iš asmens pateikti papildomų dokumentų, patvirtinančių Pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis. Tokiu atveju nustatyto prašymo nagrinėjimo termino skaičiavimas nepradedamas, o pradėtas skaičiuoti terminas sustabdomas ir tęsiamas nuo papildomų dokumentų ir (ar) patikslintų duomenų gavimo atitinkamoje institucijoje dienos.
STT savo Išvadoje nurodė, kad toks nustatytas teisinis reguliavimas suteikia galimybę įgaliotam Migracijos departamento darbuotojui pasielgti neobjektyviai reikalaujant papildomų dokumentų, raštu nemotyvuojant jų pateikimo priežasties, nors kartu su prašymu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę pateikti dokumentai atitiks Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2–5 dalyse nustatytų dokumentų sąrašą. Tokiais atvejais prašymą pateikęs asmuo galės interpretuoti papildomų reikalavimų pateikimą kaip norą valstybės tarnautojui gauti neteisėtą atlygį ir nepateikti papildomų dokumentų, nuo kurių taip pat priklausys prašymo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę nagrinėjimo terminai.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, galimybės interpretuoti nuostatą savo nuožiūra panaikinimo, STT pasiūlė nustatyti atvejus, kada reikalingi papildomi dokumentai, ir raštu turi būti nurodoma, kokie dokumentai, per kiek laiko turi būti pateikiami ir kokios papildomų dokumentų pateikimo priežastys.
Seimo kontrolierius, pritardamas STT išvadoms, akcentuoja, kad, pagal gero (viešojo) administravimo principą bei Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą aiškumo principą, reiškiantį, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, būtina numatyti aiškius papildomų dokumentų teikimo kriterijus ir terminus, kurie eliminuotų šiuo metu esančią nepagrįstai plačią Migracijos departamento pareigūnų diskrecijos teisę.

31. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors teisės aktuose numatyta galimybė sustabdyti prašymo nagrinėjimo procedūrą, kai prašoma pateikti papildomus dokumentus, tačiau niekur nenumatytas terminas, kuriam procedūrą galima sustabdyti. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, prašymo nagrinėjimo procedūra gali būti sustabdyta neribotam laiko tarpui, o tai visiškai nesiderina nei su gero viešojo administravimo, nei su kitais principais.
Sprendimas sustabdyti procedūrą ir kreiptis į prašymą pateikusį asmenį dėl papildomų dokumentų pateikimo yra individualus administracinis sprendimas, kuriam turėtų būti taikomi visi individualiam administraciniam aktui keliami reikalavimai.

32. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis Aprašo 17 punktu, prašymai dėl pilietybės atkūrimo turi būti išnagrinėti per 6 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, daugiau jokių terminų, įskaitant ir prašymų nagrinėjimo pratęsimą, teisės aktuose nenumatyta.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, gavus prašymą, nedelsiant turėtų būti pradedama jo nagrinėjimo procedūra, o nurodymas pateikti papildomus dokumentus turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 6 mėnesių terminą.
Kaip nustatyta šio skundo tyrimo metu, Migracijos departamentas į Pareiškėją dėl papildomų dokumentų pateikimo, nagrinėjant L. G. ir Y. G. pilietybės atkūrimo prašymus, kreipėsi tik 2019 m. lapkričio 21 d., nors prašymas buvo pateiktas 2018 m. rugsėjo 5 d., t. y. į Pareiškėją buvo kreiptasi praėjus daugiau nei metams nuo prašymo pateikimo dienos.
Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad Pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 5 d. prašymo dėl L. G. ir Y. G. pilietybės atkūrimo nagrinėjimas Migracijos departamente užtruko nepagrįstai ilgai.

33. Departamento rašte Seimo kontrolieriui nurodoma, kad prašymų nagrinėjimo terminai ilgėja, nes gaunama vis daugiau prašymų, todėl šiuo metu perskirstomi vidiniai žmogiškieji ištekliai, kad būtų pagreitintas prašymų nagrinėjimas. Be to, tikimasi, kad Migracijos departamente galutinai įdiegus informacinę sistemą MIGRIS prašymų dėl pilietybės nagrinėjimo procedūros terminai sutrumpės.
Seimo kontrolierius pažymi, kad Migracijos departamento nurodytos aplinkybės dėl vis didėjančio prašymų skaičiaus nesuteikia teisės nesilaikyti nustatytų prašymų nagrinėjimo terminų. Prašymų dėl pilietybės atkūrimo nagrinėjimas ir sprendimų šiuo klausimu teikimas – viena iš Migracijos departamento funkcijų (šios pažymos 12 punktas) ir šią funkciją įstaigos pareigūnai turi atlikti laikydamiesi teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Be to, kaip ir kitos valdžios įstaigos, Migracijos departamentas savo veikloje turi laikytis konstitucinių ir viešojo administravimo principų (šios pažymos 14.1 punktas).

34. Pareiškėjos Skundo tyrimo metu parengtame Vidaus reikalų ministerijos 2020-02-18 rašte dėl STT Išvados nurodoma, kad Migracijos departamente buvo patvirtintas rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planas, kuriame numatytos priemonės, padėsiančios užtikrinti tinkamas, standartizuotas pilietybės procedūras ir laikytis teisės aktuose nustatytų terminų. Be to, Vidaus reikalų ministerija įpareigojo Migracijos departamentą imtis priemonių, kad iki šių metų vidurio būtų visiškai pašalintas laiku neišnagrinėtų bylų likutis, ir užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai būtų sprendžiami teisės aktų nustatytais terminais.

35. Seimo kontrolieriaus nuomone, įvertinus tai, kad Aprašo 17 punkte yra numatytas vienintelis terminas, apibrėžiantis laiko tarpą, per kurį prašymas turi būti išnagrinėtas, būtų tikslinga apsvarstyti Aprašo tobulinimo galimybę, papildant nuostatomis dėl išsamesnės prašymų nagrinėjimo procedūros, t. y. numatyti terminą, per kurį turėtų būti įvertinamas pareiškėjo pateiktas prašymas ir dokumentai nuo jų gavimo Departamente, prašymų nagrinėjimo procedūros sustabdymas turi būti apibrėžtas konkrečiu maksimaliu terminu, per kurį pareiškėjai turi pateikti papildomus dokumentus / informaciją, reglamentuoti prašymo nagrinėjimo procedūros pratęsimo išimtiniais atvejais galimybę.

36. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, t. y. į tai, kad Pareiškėjos pateiktų prašymų nagrinėjamas užsitęsė nepagrįstai ilgai, į tai, kad būtina tobulinti prašymų dėl pilietybės atkūrimo pateikimo ir nagrinėjimo? proceso teisinį reglamentavimą, Pareiškėjos Skundo dalis dėl prašymų atkurti pilietybę nagrinėjimo pripažintina pagrįsta.

Dėl teisės gauti informaciją pažeidimo

37. Pareiškėja Seimo kontrolieriui nurodė, kad 2019-10-25 kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas pateikti anksčiau jau Departamentui pateiktų dokumentų originalus arba kopijas. Migracijos departamentas Pareiškėjai atsakė tik po papildomo kreipimosi ir atsisakė pateikti prašomus dokumentus.
Pareiškėja taip pat negauna informacijos, kuris valstybės tarnautojas yra atsakingas už jo pateiktų prašymų nagrinėjimą.

38. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėja 2019-10-25 pateikė prašymą dėl anksčiau Departamentui pateiktų dokumentų originalų arba kopijų grąžinimo. Pareiškėja prašė grąžinti jau anksčiau jos Migracijos departamentui pateiktus dokumentų originalus arba patvirtintas jų kopijas, nes šie dokumentai reikalingi norint pateikti prašymus dėl likusių konkrečios šeimos narių pilietybės atkūrimo. 2019-12-03 Pareiškėja dar kartą kreipėsi dėl jos prašymo išnagrinėjimo, nes dar nebuvo gavusi jokio atsakymo.
Migracijos departamentas 2019-12-05 pateikė atsakymą ir nurodė, kad prašomų dokumentų iš bylos grąžinti negali, nes bylos dėl pilietybės su visais jose esančiais dokumentais turi būti saugomos 75 metus, be to, Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad visi kartu su prašymais dėl pilietybės atkūrimo pateikiami dokumentai turi būti patvirtinti teisės aktuose nustatyta tvarka.
Migracijos departamentas Seimo kontrolieriui taip pat paaiškino, kad jokiame teisės akte nėra nustatyta prievolė teikti prašymus pateikusiems asmenims informaciją apie juos nagrinėjantį valstybės tarnautoją. Migracijos departamentas nurodo, kad neteikia informacijos apie prašymus nagrinėjančius valstybės tarnautojus, siekdamas juos apsaugoti nuo prašymus pateikusių asmenų bandymų daryti šiems tarnautojams neteisėtą spaudimą.

39. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, kiekvienas asmuo turi teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų. Ši informacija yra teikiama TGIĮ nustatyta tvarka.
TGIĮ 15 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant įstaigos turi teisę atsisakyti teikti pareiškėjams jų prašomą informaciją, t. y., jeigu pagal pareiškėjo prašymą reikėtų sukurti dokumentus arba informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; prašymo turinys yra nekonkretus; tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tos pačios informacijos; prašoma informacija jau buvo viešai paskelbta; įstaiga tam tikros informacijos rinkimą ir tvarkymą nutraukia pasikeitus įstaigos funkcijoms, ir kt. Be to, visais atvejais, jeigu įstaiga atsisako pateikti informaciją, pareiškėjui išsiunčiamas apie tai pranešimas, kuriame nurodoma atsisakymo priežastis ir sprendimo apskundimo tvarka.
Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Migracijos departamento pareigūnai spręsdami Pareiškėjos prašymo tenkinimo / netenkinimo klausimą nesivadovavo TGIĮ, t. y., nevertino, ar yra / nėra šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytų teisinių pagrindų atsisakyti teikti Pareiškėjos prašomą informaciją; jei TGIĮ 15 straipsnyje nustatytų teisinių pagrindų atsisakyti teikti informaciją nenustatyta – Migracijos departamentas privalėjo suteikti Pareiškėjai jos prašomus dokumentus; jei tokie teisiniai pagrindai nustatyti – turėjo pateikti Pareiškėjai motyvuotą pranešimą, nurodant atsisakymo priežastį.
Be to, pažymėtina, kad, pagal TGIĮ 15 straipsnio 2 dalį, jeigu institucija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui pagrindus, ji per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priima sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui. Pareiškėjai atsakymas, kuriuo atsisakoma tenkinti jos prašymą dėl dokumentų originalų arba kopijų pateikimo, buvo parengtas tik po beveik dviejų mėnesių ir tik po pakartotinio Pareiškėjos kreipimosi.
Informacija apie prašymus tiriančius valstybės tarnautojus Pareiškėjai apskritai nebuvo suteikta, tokiu būdu paneigiant Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą skaidrumo principą.

40. LVAT yra pažymėjęs, kad vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. VAĮ 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad „visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje“. VAĮ 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (šios pažymos 14.1 punktas).
LVAT taip pat nurodė, kad, nenustačius pagrindų, dėl kurių pagal TGIĮ pareiškėjų prašoma informacija gali būti neteikiama, taip pat nesant duomenų, kad institucija prašomos informacijos neturėtų, informacija turi būti teikiama; į asmenų prašymus pateikiami atsakymai privalo būti konkretūs, aiškūs ir išsamūs (pažymos 14.3 punktas).

41. Pažymėtina, kad šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl dokumentų kopijų grąžinimo, Migracijos departamentas nesilaikė ne tik gero viešojo administravimo principo, kai buvo vilkinamas klausimo sprendimas, bet ir proporcingumo principo. Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą išaiškinta, kad konstitucinis proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, jog teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio11 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. spalio 31 d. nutarimai).
Proporcingumo principas yra įtvirtintas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje kaip vienas iš viešojo administravimo principų, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Proporcingumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Dėl to darytina išvada, kad Pareiškėjos jau pateiktų dokumentų kopijų neišdavimas, siekiant pateikti kitų tos pačios šeimos narių dokumentus, visiškai nesiderina su gero viešojo administravimo ir proporcingumo principais, kai Pareiškėjai sukuriamos nereikalingos kliūtys pateikti dokumentus.

42. Pažymėtina ir tai, kad visos valstybės institucijos savo veikloje privalo vadovautis ir skaidrumo principu. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime konstatavo, jog visuotinai pripažįstama, kad skaidrumas, kaip viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veiklos principas, suponuoja informacijos sklaidą ir komunikavimą, atvirumą ir viešumą (tiek, kiek tai nekenkia kitoms teisės saugomoms vertybėms), atskaitingumą atitinkamai bendruomenei ir sprendimus priimančių pareigūnų atsakomybę už tuos sprendimus, taip pat tai, kad priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs, kad juos, iškilus reikalui, būtų galima racionaliai motyvuoti; kiti asmenys turi turėti galimybę tuos sprendimus nustatytąja tvarka ginčyti. Skaidrumas sietinas su dalyvaujamąja demokratija, informacijos laisve, galimybe piliečiams ir kitiems asmenims kritikuoti valdžios įstaigų veiklą.
Remiantis skaidrumo ir gero viešojo administravimo principais, darytina išvada, kad Migracijos departamentas nepagrįstai atsisako teikti pareiškėjams informaciją apie jų prašymus nagrinėjančius valstybės tarnautojus. Jei, Departamento nuomone, valstybės tarnautojui kyla kažkoks pavojus dėl galimybės daryti jam poveikį, turėtų būti vadovaujamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 ˡ straipsnio nuostatomis, kur numatyta, kad pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas, kuriam pavesta parengti administracinio sprendimo projektą, informuoja viešojo administravimo subjekto, kuriame eina pareigas, vadovą arba jo įgaliotą atstovą apie jam daromą politinį, ekonominį, psichologinį, socialinį spaudimą ar kitokį neteisėtą poveikį, kuris gali turėti (turės) įtakos rengiamo administracinio sprendimo nešališkumui ar objektyvumui. Viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas atstovas, įvertinęs neteisėto poveikio pobūdį ir manydamas, kad suinteresuotų asmenų veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos požymių, privalo apie tai pranešti teisėsaugos institucijoms.

43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, neteikdamas Pareiškėjos prašomos informacijos, nesilaikė TGIĮ nuostatų, proporcingumo, skaidrumo, gero viešojo administravimo ir kitų principų ir pažeidė Pareiškėjos teisę gauti informaciją, todėl Skundo dalis dėl teisės gauti informaciją pažeidimo pripažįstama pagrįsta.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

44. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio l dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:
UAB X Skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su asmenų aptarnavimu Migracijos departamente, atmesti.

45. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio l dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:
UAB X Skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su prašymų nagrinėjimu, pripažinti pagrįstu.

46. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio l dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:
UAB X Skundus dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su teise gauti informaciją, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

47. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriui rekomenduoja:
47.1. imtis priemonių, kad nagrinėjant pareiškėjų prašymus dėl pilietybės atkūrimo ir priimant dėl jų sprendimus būtų laikomasi visų teisės aktuose nustatytų terminų;
47.2. užtikrinti, kad asmenų prašymai dėl teisės gauti informaciją būtų nagrinėjami Teisės gauti informaciją įstatymo nustatyta tvarka ir laikantis proporcingumo, skaidrumo ir gero viešojo administravimo principų;
47.3. vadovaujantis Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatomis pakartotinai išnagrinėti Pareiškėjos 2019-10-25 prašymą dėl dokumentų originalų arba kopijų teikimo, atsakymą išsiųsti Pareiškėjai ir Seimo kontrolieriui;
47.4. vadovaujantis efektyvumo principu apsvarstyti laiko rezervavimo prašymų teikimui tobulinimo galimybę, įvertinant, ar kiekvienam asmeniui turi būti rezervuojamas atskiras priėmimo laikas, kai dokumentus teikia viena šeima ir teisę atkurti Lietuvos pilietybę įrodo tie patys dokumentai;
47.5. apsvarstyti galimybę priimant vienos šeimos dokumentus dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo, kurių teisę į Lietuvos pilietybę įrodo tie patys dokumentai, nereikalauti, kad kiekvienas šeimos narys pateiktų tuos pačius patvirtintus dokumentus.

48. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui rekomenduoja apsvarstyti šios pažymos 21–36 punktuose išdėstytas aplinkybes dėl Aprašo teisinio reglamentavimo tobulinimo, numatant išsamesnę prašymų nagrinėjimo procedūrą, t. y. numatyti terminą, per kurį turėtų būti įvertinamas pareiškėjo pateiktas prašymas ir dokumentai nuo jų gavimo Migracijos departamente, numatant prašymų nagrinėjimo procedūros sustabdymą, kuris turi būti apibrėžtas konkrečiu terminu, numatant pareigą visus Migracijos departamento valstybės tarnautojų priimamus sprendimus pareiškėjams pateikti raštu ir tinkamai įformintus.

49. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas