PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ MIGRACIJOS DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
Dokumento numeris | 4D-2020/1-148 |
---|---|
Data | 2020-05-11 |
Kategorija | Seimo Kontrolierių Pažyma |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ MIGRACIJOS DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS |
Kontrolierius | Augustinas Normantas |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2020-02-07 ir 2020-02-11 gavo advokato A (toliau vadinama — Pareiškėjo atstovas, advokatas), atstovaujančio X (toliau vadinama – Pareiškėjas), skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama — Migracijos departamentas) pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant prašymą dėl pilietybės atkūrimo.
2. Pareiškėjo atstovas skunde nurodė:
2.1. 2019 metų birželio mėnesį registruota pašto siunta Migracijos departamentui buvo išsiųsti dokumentai dėl <…> piliečio X bei jo šeimos narių Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Dokumentai Migracijos departamente buvo gauti 2019-06-27.
2.2. Pareiškėjo atstovas 2019-08-28 kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas suteikti informaciją dėl prašymo nagrinėjimo. 2019-09-05 buvo gautas Migracijos departamento atsakymas, kad prašymai nagrinėjami eilės tvarka, o dėl didelio prašymą skaičiaus procedūra gali užsitęsti.
2.3. Pareiškėjo atstovas telefonu bendravo su Migracijos departamento specialistais 2019 09-27, 2019-10-23, 2020-02-04 ir sužinojo, kad jo atstovaujamų asmenų prašymas netgi nebuvo peržiūrėtas.
3. Pareiškėjo atstovas Seimo kontrolieriaus prašo įpareigoti Migracijos departamento direktorę imtis priemonių, kad asmenų prašymai būtų nagrinėjami teisės aktuose nustatyta tvarka.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
4. Seimo kontrolierius 2020-02-18 paklausimu Nr. 4D-2020/1-148/3D-427 kreipėsi į Migracijos departamento pareigūnus, prašydamas paaiškinti skunde nurodytas aplinkybes. Departamento pareigūnai 2020-03-04 raštu pateikė atsakymą Nr. 10K-9126 ir nurodė, kad:
4.1. „Pareiškėjo X ir jo šeimos narių (4 nepilnamečių vaikų) prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo buvo gauti Migracijos departamente 2019 m. birželio 27 d.“;
4.2. „Migracijos departamentas nepradėjo nagrinėti X prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Informuojame, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. X atstovas advokatas A atsiuntė Migracijos departamentui prašymą, kuriame prašė informuoti, ar nurodyto asmens prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo jau pradėti nagrinėti ir ar reikia pateikti papildomus dokumentus. Migracijos departamentas 2019 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 10K-37888 informavo advokatą, kad Migracijos departamente prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo yra nagrinėjami eilės tvarka, tačiau, dėl gaunamo didelio tokių prašymų kiekio, jų nagrinėjimas gali užsitęsti, t. y. prašymai gali būti nagrinėjami viršijant Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 17 punkte nustatytą 6 mėnesių terminą. Nurodytu raštu Migracijos departamentas taip pat informavo advokatą, kad apie priimtą sprendimą arba būtinybę pateikti papildomus dokumentus pareiškėjai (X su vaikais) bus informuoti prašymuose nurodytais kontaktais. Pažymime, kad advokatas savo skunde nenurodė, su kokiais konkrečiai Migracijos departamento darbuotojais bendravo telefonu, todėl negalime nei patvirtinti, kad tokie pokalbiai vyko, nei kokia konkrečiai informacija advokatui buvo pateikta tokių pokalbių metu. Atsižvelgiant į tai, kad prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo Migracijos departamente yra nagrinėjami eilės tvarka ir šiuo metu yra pradedami nagrinėti 2019 m. balandžio–birželio mėn. pateikti prašymai, Migracijos departamentas planuoja peržiūrėti pareiškėjų pateiktus dokumentus ir, esant poreikiui, informuoti juos apie būtinybę pateikti papildomus dokumentus iki š. m. kovo 30 d.“;
4.3. „Visi prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo Migracijos departamente yra nagrinėjami eilės tvarka pagal šių prašymų gavimo datą Migracijos departamente“;
4.4. „Pagal Aprašo 17 punktą prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šių prašymų gavimo Migracijos departamente dienos. Apie prašymų nagrinėjimo terminus informacijos pateikti negalime, kadangi tokios informacijos nekaupiame, tačiau preliminariais duomenimis prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo gali būti nagrinėjami nuo 3–4 mėnesių (tais atvejais, kai yra pateikti visi tinkamai įforminti dokumentai ir nėra poreikio kreiptis į kitas institucijas ar asmenį dėl papildomų dokumentų pateikimo) iki 1,5 metų (kai pateiktų dokumentų trūksta sprendimui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priimti, reikia kreiptis į kitas institucijas ar asmenį dėl papildomų dokumentų pateikimo, kai prašymo nagrinėjimas yra sustabdomas pagal Aprašo 8 punktą ). Pažymime, kad prašymų nagrinėjimo terminas ilgėja ne tik dėl to, kad pateiktų prašymų nagrinėjimas yra stabdomas pagal Aprašo 8 punktą (asmenų prašymai, kurių nagrinėjimas buvo sustabdytas 2016–2019 m. gavus asmenų patikslintus ar trūkstamus duomenis ar dokumentus, nagrinėjami toliau, t. y. pratęsiamas prašymo nagrinėjimo terminas (2018 m. – 680 prašymų nagrinėjimas buvo sustabdytas, 2019 m. – 1620 prašymų nagrinėjimas buvo sustabdytas, t. y. – 2,3 karto daugiau (138 proc.) nei 2018 m.), bet ir dėl bendro teikiamų prašymų skaičiaus didėjimo (2017 m. gauti 2044 prašymai, 2018 m. – 3180, 2019 – 3661, t. y. 79 proc. daugiau nei 2017 m. ir 15 proc. daugiau nei 2018 m.). Šiuo metu Migracijos departamentas perskirsto vidinius išteklius, pilietybės byloms nagrinėti pritraukė daugiau darbuotojų iš kitų departamento skyrių ir deda visas pastangas, kad kuo greičiau sumažintų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo terminus“;
4.5. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Migracijos departamentas praleido pareiškėjų prašymo nagrinėjimo terminą dėl objektyvių priežasčių (vis didėjančio teikiamų prašymų kiekio, kurio Migracijos departamentas negali kontroliuoti ar nuspėti), o ne dėl sąmoningo Migracijos departamento neveikimo, tačiau imasi visų įmanomų priemonių situacijai pagerinti ir prašymus išnagrinėti Apraše nustatytais terminais.“
5. Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019-12-19 Antikorupcinio vertinimo išvada dėl pilietybės atkūrimo proceso (toliau – Išvada):
„Galiojantis teisinis reguliavimas nustato, kad prašymai dėl LR pilietybės atkūrimo turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio prašymo gavimo Migracijos departamente dienos. Ši nuostata svarstytina keliais aspektais:
1.1. Teisinis reguliavimas nenustato prašymo dėl LR pilietybės atkūrimo nagrinėjimo termino šiame procese dalyvaujančioms institucijoms ir suteikia prašymą nagrinėjančiai ir sprendimą priimančiai institucijoms plačią diskrecijos teisę išnagrinėti skirtingais terminais prašymą, todėl neaišku, per kiek laiko nuo prašymo ar papildomų dokumentų gavimo dienos Migracijos departamentas turi išnagrinėti prašymą dėl LR pilietybės atkūrimo ir pateikti teikimą Vidaus reikalų ministerijai. Taip pat neaišku, per kokį terminą vidaus reikalų ministras turi priimti sprendimą dėl LR pilietybės (ne)atkūrimo, gavęs Migracijos departamento teikimą. Manome, kad teisiniu reguliavimu nustatytas prašymų dėl LR pilietybės atkūrimo nagrinėjimo terminas yra abstraktus (ne vėliau kaip per 6 mėnesius) ir sudaromos sąlygos tiek prašymą nagrinėjančių asmenų, atsakingų už pateiktų dokumentuose duomenų atitiktį įstatyme nustatytiems reikalavimams, tiek sprendimą priimančių asmenų, atsakingų už LR pilietybės atkūrimą, ir užsieniečių ar asmenų, kurie nori atkurti LR pilietybę greičiau, neteisėtiems susitarimams.
[…]
4. LR pilietybės dokumentų rengimo tvarkos 8 ir 17 punktai nustato, kad prašymai dėl LR pilietybės atkūrimo turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio prašymo gavimo Migracijos departamente dienos. Institucijos, priimančios ir nagrinėjančios šiuos asmenų prašymus ir prie jų pridėtus dokumentus, turi teisę pareikalauti iš asmens pateikti papildomų dokumentų, patvirtinančių Pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis. Tokiu atveju nustatyto prašymo nagrinėjimo termino skaičiavimas nepradedamas, o pradėtas skaičiuoti terminas sustabdomas ir tęsiamas nuo papildomų dokumentų ir (ar) patikslintų duomenų gavimo atitinkamoje institucijoje dienos.
Nustatytas teisinis reguliavimas suteikia galimybę įgaliotam Migracijos departamento darbuotojui pasielgti neobjektyviai reikalaujant papildomų dokumentų, raštu nemotyvuojant jų pateikimo priežasties, nors kartu su prašymu atkurti LR pilietybę pateikti dokumentai atitiks Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2–5 dalyse nustatytų dokumentų sąrašą. Tokiais atvejais prašymą pateikęs asmuo galės interpretuoti papildomų reikalavimų pateikimą kaip norą valstybės tarnautojui gauti neteisėtą atlygį ir nepateikti papildomų dokumentų, nuo kurių taip pat priklausys prašymo atkurti LR pilietybę nagrinėjimo terminai. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, galimybės interpretuoti nuostatą savo nuožiūra panaikinimo, siūlome nustatyti atvejus, kada reikalingi papildomi dokumentai, ir raštu nurodoma, kokie dokumentai, per kiek laiko pateikiami ir kokios papildomų dokumentų pateikimo priežastys.“
6. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020-02-18 raštas Nr. 1D-906 „Dėl antikorupcinio vertinimo išvados dėl pilietybės atkūrimo proceso“, adresuotas Specialiųjų tyrimų tarnybai:
„2019 metais Vidaus reikalų ministerija atliko Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (Migracijos departamentas) veiklos vidaus auditą, kurio metu buvo įvertinti šio departamento veiklos Lietuvos Respublikos pilietybės srityje atitiktis teisės aktų reikalavimams, po šio audito Migracijos departamente buvo patvirtintas rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planas, kuriame numatytos priemonės, padėsiančios užtikrinti tinkamas, standartizuotas pilietybės procedūras ir laikytis teisės aktuose nustatytų terminų. Be to, Vidaus reikalų ministerija įpareigojo Migracijos departamentą imtis priemonių, kad iki šių metų vidurio būtų visiškai pašalintas laiku neišnagrinėtų bylų likutis, ir užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai būtų sprendžiami teisės aktų nustatytais terminais.
Kartu informuojame, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį planuojama įdiegti Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS) trečiąjį prieaugį, apimantį Lietuvos Respublikos pilietybės, tame tarpe ir pilietybės atkūrimo, klausimus, todėl paslaugos pilietybės klausimais iki šių metų gruodžio mėnesio pabaigos bus visiškai perkeltos į elektroninę paslaugų sistemą, o tai leis maksimaliai eliminuoti Migracijos departamento darbuotojų diskreciją iš prašymų pilietybės klausimais priėmimo, skirstymo, nagrinėjimo ir pan. Taip pat pranešame, kad šiuo metu Vidaus reikalų ministerija rengia pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo (siūlo tikslinti Pilietybės įstatyme vartojamas sąvokas, papildyti Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo gimstant atvejus, peržiūrėti Pilietybės įstatyme nustatytas prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės padavimo, nagrinėjimo procedūras ir pan.), taip pat šiais metais bus tikslinami ir teisės aktų, reglamentuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės procedūras, reikalavimai, t. y. numatyta keisti šiuos teisės aktus:
– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 280 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 281 „Dėl Teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio pažymėjimo ir lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 29 d. nutarimą Nr. 312 „Dėl Priesaikos Lietuvos Respublikai tvarkos aprašo patvirtinimo“.“
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
7. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo:
12 straipsnis. Seimo kontrolierių tiriami skundai – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.“
8. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo:
9 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – „1. Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. 3. Lietuvos Respublikos pilietybė neatkuriama, jeigu yra šio įstatymo 22 straipsnio 1 ar 2 punkte nurodytų aplinkybių. 4. Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti atkurta tik vieną kartą“;
37 straipsnis. Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės padavimo bendrosios taisyklės – „1. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai nagrinėjami tik pagal pačių asmenų rašytinius prašymus. Vaikų, nesukakusių 18 metų, ir neveiksnių asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda jų atstovai. 2. Asmenys, gyvenantys Lietuvos Respublikoje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją. Asmenys, gyvenantys užsienyje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas arba per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos asmenų, nuolat gyvenančių užsienyje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės perduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai. 3. Asmenų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pakartotinai priimami ne anksčiau kaip po vienų metų nuo atsisakymo patenkinti ankstesnį prašymą, išskyrus atvejus, kai prašymas paduodamas kitu šiame įstatyme nustatytu Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindu arba pateikiami nauji dokumentai, patvirtinantys ankstesnio prašymo pagrįstumą. […] 5. Už prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava arba konsulinis mokestis už dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimą ir perdavimą. 6. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos įstaigos turi teisę pareikalauti asmens pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius šiame įstatyme nurodytas aplinkybes dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ar atkūrimo“;
38 straipsnis. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo – „1. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo paduodami vidaus reikalų ministrui per šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas įstaigas. 2. Asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nėra išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo prideda šiuos dokumentus: 1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; 2) dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonis; 3) vardo ar pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti; 4) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktus asmuo gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas asmens, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės; 5) dokumentus, patvirtinančius, kad yra bent viena iš šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų, jeigu asmuo yra kitos valstybės pilietis. […] 4. Dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. 5. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. 6. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.“
9. Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 (toliau vadinama – Aprašas):
„1. Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašas (toliau – aprašas) reglamentuoja prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo […] pateikimą, prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo […] perdavimą svarstyti Pilietybės reikalų komisijai, Respublikos Prezidento dekretų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo ar Lietuvos Respublikos grąžinimo (toliau – dekretas) projektų derinimą.
[…]
3. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo […] paduodami tiesiogiai atvykus į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), per įgaliotą asmenį ar kitą atstovą (toliau – atstovas), taip pat elektroniniais ryšiais, o į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas (toliau – konsulinė įstaiga) – tiesiogiai atvykus arba elektroniniais ryšiais.
[…]
7. Institucijos, priimančios dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, sutikrina asmens teikiamame prašyme dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ar pranešime įrašytus duomenis su duomenimis, įrašytais kituose jo pateiktuose dokumentuose, ir duomenimis Lietuvos Respublikos gyventojų registre, jeigu jame yra duomenų apie asmenį.
[…]
8. Institucijos, priimančios ir nagrinėjančios asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ar pranešimus ir prie jų pridėtus dokumentus, turi teisę pareikalauti iš asmens pateikti šiuos dokumentus priimančioms ar nagrinėjančioms institucijoms papildomų dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis. Tokiu atveju aprašo 17 punkte nustatytų terminų skaičiavimas nepradedamas, o pradėtas skaičiuoti terminas sustabdomas ir tęsiamas nuo papildomų dokumentų ir (ar) patikslintų duomenų gavimo atitinkamoje institucijoje dienos.
[…]
17. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, taip pat dokumentai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 straipsnio 5–7 punktus turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio prašymo ar dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo gavimo Migracijos departamente dienos.
20. Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu:
20.4. asmuo per vienus metus nuo prašymo pateikti papildomų dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar dokumentų; […].“
10. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, nustatyta:
„24. Priėmus prašymą ar skundą, asmens pageidavimu įteikiama, o jeigu prašymas ar skundas gautas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, asmens pageidavimu per 3 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos asmens nurodytu adresu arba elektroninio pašto adresu išsiunčiama Taisyklių priede nustatytos formos pažyma apie priimtus dokumentus.
25. Prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų.
[…]
35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį:
35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; […].“
11. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000-10-06 įsakymu Nr. 388 (toliau vadinama – Migracijos departamento nuostatai), nustatyta:
„10. Migracijos departamentas, siekdamas jam nustatyto veiklos tikslo, atlieka šias funkcijas: […] 10.22. nagrinėja asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ar netekimo, rengia teikimus vidaus reikalų ministrui šiais klausimais; […].
[…]
17. Migracijos departamento direktorius:
17.1. planuoja, organizuoja ir kontroliuoja Migracijos departamento veiklą, kad būtų pasiektas Migracijos departamento veiklos tikslas ir tinkamai atliekamos funkcijos;
17.2. atsako už Migracijos departamento kompetencijai priskirto veiklos tikslo įgyvendinimą ir funkcijų atlikimą, taip pat korupcijos prevenciją Migracijos departamente; […].“
Tyrimui reikšminga teismų praktika
12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau vadinama ir – LVAT):
12.1. 2012-03-01 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-502-1605-12, pažymėjo:
„Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.)“;
12.2. 2009-04-02 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, yra nurodęs:
,,[…] viešojo administravimo institucijos priimamiems sprendimams (individualiems administraciniams aktams) keliami Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, o 2 dalyje nurodyta, kad sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Šios nuostatos reiškia, kad akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.“
Tyrimo išvados
13. Pareiškėjo atstovas Seimo kontrolieriui nurodė, kad 2019-06-27 Migracijos departamentas gavo dokumentus dėl Pareiškėjo teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjo atstovas kreipėsi keletą kartų į Migracijos departamentą, norėdamas sužinoti, kaip vyksta prašymo nagrinėjimo procesas, ar nereikia pateikti papildomų dokumentų, tačiau paaiškėjo, kad Pareiškėjo atsiųsto prašymo nagrinėjimo procedūra dar net nepradėta.
14. Migracijos departamentas skundo tyrimo metu informavo, kad Pareiškėjo prašymas dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo buvo gautas 2019-06-27 ir informacijos teikimo metu šio prašymo nagrinėjimas dar nebuvo pradėtas. Migracijos departamentas paaiškino, jog prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo yra nagrinėjami eilės tvarka, tačiau dėl gaunamo didelio tokių prašymų kiekio jų nagrinėjimas gali užsitęsti.
Migracijos departamentas informavo, kad, preliminariais duomenimis, prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas gali tęstis iki 1,5 metų (kai pateiktų dokumentų trūksta sprendimui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priimti, reikia kreiptis į kitas institucijas arba asmenį dėl papildomų dokumentų pateikimo, kai prašymo nagrinėjimas yra sustabdomas pagal Aprašo 8 punktą ). Departamento teigimu, prašymų nagrinėjimo terminas ilgėja ne tik dėl to, kad pateiktų prašymų nagrinėjimas yra stabdomas pagal Aprašo 8 punktą (asmenų prašymai, kurių nagrinėjimas buvo sustabdytas 2016–2019 m. gavus asmenų patikslintus ar trūkstamus duomenis ar dokumentus, nagrinėjami toliau, t. y. pratęsiamas prašymo nagrinėjimo terminas (2018 m. – 680 prašymų nagrinėjimas buvo sustabdytas, 2019 m. – 1620 prašymų nagrinėjimas buvo sustabdytas, t. y. – 2,3 karto daugiau (138 proc.) nei 2018 m.), bet ir dėl bendro teikiamų prašymų skaičiaus didėjimo (2017 m. gauti 2044 prašymai, 2018 m. – 3180, 2019 – 3661, t. y. 79 proc. daugiau nei 2017 m. ir 15 proc. daugiau nei 2018 m.). Šiuo metu Migracijos departamentas perskirsto vidinius išteklius, pilietybės byloms nagrinėti pritraukė daugiau darbuotojų iš kitų departamento skyrių ir deda visas pastangas, kad kuo greičiau sumažintų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo terminus.
15. LR pilietybės dokumentų rengimo tvarka (8 ir 17 punktai) nustato, kad prašymai dėl LR pilietybės atkūrimo turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio prašymo gavimo Migracijos departamente dienos. Institucijos, priimančios ir nagrinėjančios šiuos asmenų prašymus ir prie jų pridėtus dokumentus, turi teisę pareikalauti iš asmens pateikti papildomų dokumentų, patvirtinančių Pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis. Tokiu atveju nustatyto prašymo nagrinėjimo termino skaičiavimas nepradedamas, o pradėtas skaičiuoti terminas sustabdomas ir tęsiamas nuo papildomų dokumentų ir (ar) patikslintų duomenų gavimo atitinkamoje institucijoje dienos.
16. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Aprašo 17 punktu, prašymai dėl pilietybės atkūrimo turi būti išnagrinėti per 6 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, daugiau jokių terminų, įskaitant ir prašymų nagrinėjimo pratęsimą, teisės aktuose nenumatyta.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, gavus prašymą, nedelsiant turėtų būti pradedama jo nagrinėjimo procedūra, o nurodymas pateikti papildomus dokumentus turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 6 mėnesių terminą.
Kaip nustatyta šio skundo tyrimo metu, Migracijos departamentas Pareiškėjo prašymo, kuris gautas 2019-06-27, nagrinėjimo procedūros net nepradėjo, nors, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, sprendimas turėjo būti jau priimtas. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad Pareiškėjo 2019-06-27 prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas Migracijos departamente užtruko nepagrįstai ilgai.
17. LVAT yra pažymėjęs, kad vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. VAĮ 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad „visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje“. VAĮ 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (šios pažymos 12.1 punktas).
Seimo kontrolierius pažymi, kad Migracijos departamento nurodytos aplinkybės dėl vis didėjančio prašymų skaičiaus nesuteikia teisės nesilaikyti nustatytų prašymų nagrinėjimo terminų. Prašymų dėl pilietybės atkūrimo nagrinėjimas ir sprendimų šiuo klausimu teikimas – viena iš Migracijos departamento funkcijų (šios pažymos 11 punktas) ir šią funkciją įstaigos pareigūnai turi atlikti laikydamiesi teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Be to, kaip ir kitos valdžios įstaigos, Migracijos departamentas savo veikloje turi laikytis konstitucinių ir viešojo administravimo principų (šios pažymos 12.1 punktas).
18. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, t. y. tai, kad Pareiškėjo pateikto prašymo nagrinėjamas užsitęsė nepagrįstai ilgai, Pareiškėjo skundas dėl prašymų atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę nagrinėjimo pripažintinas pagrįstu.
19. Kartu pažymėtina, kad Pareiškėjo skundo tyrimo metu Vidaus reikalų ministerija 2020 02-18 parengė raštą, adresuotą Specialiųjų tyrimų tarnybai, dėl STT Išvados (pažymos 5 punktas), kuriame nurodoma, kad Migracijos departamente buvo patvirtintas rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planas, kuriame numatytos priemonės, padėsiančios užtikrinti tinkamas, standartizuotas pilietybės atkūrimo procedūras ir laikytis teisės aktuose nustatytų terminų. Be to, Vidaus reikalų ministerija įpareigojo Migracijos departamentą imtis priemonių, kad iki šių metų vidurio būtų visiškai pašalintas laiku neišnagrinėtų bylų likutis, ir užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai būtų sprendžiami teisės aktų nustatytais terminais.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI
20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio l dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:
A, atstovaujančio X, skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), vilkinant prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą, pripažinti pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS
21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorei rekomenduoja:
21.1. imtis priemonių, kad Pareiškėjo prašymas būtų išnagrinėtas per įmanomai trumpiausią terminą, bei informuoti apie priimtą sprendimą;
21.2. informuoti, kokių jau imtasi priemonių, siekiant iki šių metų vidurio visiškai pašalinti laiku neišnagrinėtų bylų likutį, kiek prašymų jau išnagrinėta, kiek dar liko išnagrinėti.
22. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas