PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ MARIJAMPOLĖS PATAISOS NAMUS IR VILNIAUS PATAISOS NAMUS
Dokumento numeris | 4D-2020/1-520 |
---|---|
Data | 2020-07-10 |
Kategorija | Seimo Kontrolierių Pažyma |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ MARIJAMPOLĖS PATAISOS NAMUS IR VILNIAUS PATAISOS NAMUS |
Kontrolierius | Milda Vainiutė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2020-04-22 gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas, nuteistasis) skundą (toliau vadinama – Skundas), kuriame skundžiamasi dėl Marijampolės pataisos namų (toliau vadinama ir – Marijampolės PN) ir Vilniaus pataisos namų (toliau vadinama ir – Vilniaus PN) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su prašymo nagrinėjimu, perkėlimu į kitus pataisos namus, teisės mokytis užtikrinimu.
2. Pareiškėjas Skunde, be kitų aplinkybių, nurodo:
2.1. „2019 m. rugpjūčio mėnesį […] kreipiausi į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus direktorių, pateikiau prašymą perkelti mane į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją. Nesulaukęs jokio atsakymo, direktoriaus sprendimo dėl mano prašymo išnagrinėjimo 2020 m. kovo 16 d. raštu kreipiausi į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus direktorių su prašymu atsiųsti mano prašymo perkelti tolimesnei bausmei atlikti į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją kopiją ir išrašo iš nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų, peticijų ir skundų apskaitos žurnalo apie tokio mano prašymo registravimą žurnale kopiją.
Marijampolės pataisos namai 2020-04-10 raštu Nr. 9/07-4800 man nurodė, kad prašymas Marijampolės pataisos namų Kybartą sektoriuje yra registruotas, o pats prašymas turi būti mano asmens byloje. […] Vilniaus pataisos namų administracija Marijampolės pataisos namams ir man nurodė, kad mano asmens byloje prašymo perkelti mane į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją suteikiant be sargybos statusą su teise dirbti už pataisos įstaigos ribų nėra“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).
2.2. „Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus pareigūnai man 2016-12-30 ir
2019-08-20 sudarė socialinio tyrimo išvadas pagal 2012 m. birželio 14 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-159 patvirtintą metodiką. Analogiškai, kaip ir dėl prašymo perkelti mane į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, Vilniaus pataisos namų administracija teigia, kad mano asmens byloje 2016-12-30 ir 2019-08-20 Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus pareigūnų sudarytų socialinio tyrimo išvadų nėra.“
2.3. „Atvykęs į Vilniaus pataisos namus 2019-08-27 dalyvavau Vilniaus pataisos namų administracijos organizuotame susitikime su Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos (toliau – VKPM) atstovais ir užpildžiau prašymą mokytis ir įgyti <…> specialybes VKPM. […] Nors Vilniaus pataisos namų administracija mane raštu informavo, kad aš esu įtrauktas į 2019–2020 mokslo metų VKPM mokinių sąrašą ir formaliai aš mokausi, tačiau aš nei viename užsiėmime nebuvau, mokymosi procese nedalyvauju.“
2.4. 2019-08-21 apie 7 val. ryto buvo pranešta, kad Pareiškėjas kartu su kitais nuteistaisiais turi susirinkti sporto salėje, kur, jiems susirinkus, buvo pranešta apie perkėlimą į Vilniaus pataisos namus. Visus asmeninius daiktus Pareiškėjas turėjo susirinkti per dvi valandas, todėl skubėdamas daiktus sudėjo netvarkingai, dalis jų sulūžo ir buvo sugadinti, dalies daiktų nespėjo susirinkti. Tą pačią dieną apie 10 val. pareigūnai pradėjo daiktų krovimą į automobilius, daiktai buvo kraunami labai netvarkingai, nesužymėti, krovimo metu lijo lietus, todėl viskas sušlapo, o nuteistieji turėjo stovėti per lietų ir laukti. Atvykus į Vilniaus PN, administracija net keletą dienų neleido pranešti artimiesiems apie perkėlimą į kitus pataisos namus.
3. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo išnagrinėti jo Skundą.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos aplinkybės
4. Seimo kontrolierius 2020-05-07 raštu Nr. 4D-2020/1-520/3D-1249 kreipėsi į Marijampolės PN, prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.
Marijampolės PN 2020-05-20 raštu Nr. 9/07-6195 informavo:
4.1. „Informuojame, jog 2020 m. sausio 6 d. gautas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – KD) Resocializacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Audrės Mišeikienės 2019 m. gruodžio 30 d. raštas Nr. 2S-5281 „Dėl nuteistojo X kreipimosi išnagrinėjimo“. Rašte KD įpareigoja Marijampolės pataisos namų direktorių pradėti tarnybinį patikrinimą dėl pareigūnų veiksmų / neveikimo, apie jo rezultatus informuoti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą, Kalėjimų departamentą ir pareiškėją.
Siekiant išsiaiškinti rašte pateiktos informacijos aplinkybes, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas Nr.85/04-460.“
4.2. „Pradėjus tarnybinį patikrinimą, buvo patikrintas Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų, ir skundų apskaitos žurnalas. Žurnale buvo rastas 2019 m. rugpjūčio 19 d. įrašas apie tai, jog nuteistasis X yra pateikęs prašymą dėl perkėlimo į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją. Prašymo registracijos Nr. 49/07KB-1037. Nustatyta, kad nuteistojo X prašymą Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų). peticijų ir skundų apskaitos žurnale įregistravo Marijampolės pataisos namų 2-ojo RS specialistė G. K. Kadangi minėta pareigūnė nuo 2019 m. spalio 29 d. įstaigoje nedirba, su G. K. buvo susisiekta telefonu. Ji paaiškino, kad prašymą užregistravo taip, kaip numato galiojantys teisės aktai, tolimesnės prašymo nagrinėjimo eigos pareigūnė neprisimena. Ji teigia, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. įstaigoje buvo atliekama restruktūrizacija, susijusi su dideliu nuteistųjų srauto judėjimu (savaitės eigoje iš vienos įstaigos į kitą buvo perkelta virš 300 asmenų), todėl negalinti visko tiksliai atsiminti dėl tuo metu buvusio didžiulio darbo krūvio. Kadangi nuteistojo X prašymas buvo pateiktas 2020 m. rugpjūčio 19 d., o 2020 m. rugpjūčio 21 d. minėtas nuteistasis tolimesnės bausmės atlikimui buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus, galimai prašymas galėjo būti įdėtas į jo asmens bylą.“
4.3. „Tikrinant šią informaciją, 2020 m. sausio 7 d. Vilniaus pataisos namų direktoriui buvo išsiųstas raštas Nr. 9/07-187 ,,Dėl nuteistojo X prašymo persiuntimo“. 2020 m. sausio 9 d. elektroniniu paštu buvo gautas Vilniaus pataisos namų atsakymas, jog Marijampolės pataisos namų prašymas dėl informacijos „Dėl X prašymo persiuntimo“ Vilniaus pataisos namuose yra gautas, tačiau šiuo metu jie negali mums pateikti informacijos apie nuteistojo byloje esančius dokumentus, kadangi minėtas nuteistasis yra išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Atsakyme buvo nurodoma, jog, nuteistajam grižus į Vilniaus pataisos namus, Marijampolės pataisos namai bus informuoti apie tai, ar nuteistojo byloje yra minėtas prašymas dėl perkėlimo į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją.
2020 m. balandžio l d. Vilniaus pataisos namams elektroniniu paštu pakartotinai buvo išsiųstas prašymas dėl nuteistojo X dokumento paieškos. Į šį laišką Vilniaus pataisos namai 2020 m. balandžio 9 d. pateikė atsakymą Nr. 9-2345, kuriame nurodė, jog nuteistojo X byloje 2019 m. rugpjūčio 19 d. prašymo dėl perkėlimo į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją rasti nepavyko.“
4.4. „Konstatuotina, kad gavus nuteistojo prašymą 2019 m. rugpjūčio 19 d., ir nuteistajam 2019 m. rugpjūčio 21 d. išvykus į Vilniaus pataisos namus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 punkto nuostatomis, „jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis“, prašymas turėjo būti persiųstas nagrinėti Vilniaus pataisos namų administracijai. Patikrinus siunčiamųjų dokumentų registrą, minėto išsiųsto dokumento registruota nebuvo, todėl galima teigti, kad buvo pažeista dokumento nagrinėjimo procedūra, dėl ko dokumentas nerastas.
Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo nuspręsta netaikyti drausminės atsakomybės dėl viešojo administravimo procedūros pažeidimo buvusiai Marijampolės pataisos namų 2-ojo RS specialistei G. K., kadangi minėta pareigūnė įstaigoje nebedirba. Nuteistojo X prašymas dėl perkėlimo į kitus pataisos namus laikytinas prarastu dėl 2019 m. rugpjūčio 21–23 dienomis vykdomos kalėjimų sistemos reorganizacijos, didžiulių pareigūnų darbo krūvių, susijusių su šiais struktūros pakeitimais, bei viešojo administravimo procedūros pažeidimo. Marijampolės pataisos namų 2-ojo RS pareigūnai buvo papildomai instruktuoti, kad būtų atidžiai laikomasi nuteistųjų prašymų registravimo bei nagrinėjimo procedūrų.“
5. Marijampolės PN 2020-05-22 raštu Nr. 9/07-6257 Seimo kontrolierių papildomai informavo, kad:
5.1. Pareiškėjui „[…] 2016 m. Socialinio tyrimo išvada Kybartų pataisos namuose ruošta nebuvo, kadangi tuo metu nebuvo jokio poreikio jos ruošimui. Nuteistajam nebuvo suėję jokie terminai dėl galimo lygtinio paleidimo ar perkėlimo į atvirąją koloniją. 2016 m. gruodžio 30 d. nuteistajam […] buvo atliktas pirminis nesmurtinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal OASys metodiką bei nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Rizikos įvertinimo protokolas registruotas Bendrajame dokumentų socialinės reabilitacijos klausimais registre 2016 m. gruodžio 30 d., dokumento Nr. 5/50-1856. Pateikti minėto dokumento kopijos negalime, kadangi šis dokumentas yra įdėtas į nuteistojo asmens bylą, kuri šiuo metu yra Vilniaus pataisos namuose. Atlikto OASys protokolai yra patalpinti į elektroninę sistemą PRISONIS, šiuo metu šiuo dokumentu taip pat gali disponuoti tik Vilniaus pataisos namai, kadangi nuteistasis X bausmę atlieka būtent šiuose pataisos namuose.“
5.2. Informuojame, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. nuteistasis X yra parašęs sutikimą dėl OASys įvertinimo. Sutikimas buvo užregistruotas Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnale. Registracijos Nr. 85/04K-627. 2019 m. rugpjūčio 20 d. Marijampolės pataisos namuose nuteistajam X buvo atliktas pakartotinis nesmurtinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal OASys melodiką bei nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Rizikos įvertinimo protokolas registruotas Bendrajame dokumentų socialinės reabilitacijos klausimais registre 2019 m. rugpjūčio 20 d., dokumento Nr. 85/04K-643. Socialinio tyrimo išvada ruošta nebuvo, kadangi nuteistasis 2019 m. rugpjūčio 21 d. iš Marijampolės pataisos namų išvyko į Vilniaus pataisos namus. Pateikti minėtų dokumentų kopijos negalime, kadangi šie dokumentai yra įdėti į nuteistojo asmens bylą, kuri šiuo metu yra Vilniaus pataisos namuose.“
5.3. „Informuojame, kad 2019-08-21, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-278 Dėl priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų priežiūrą ir saugumą, perkeliant juos į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas, planu, organizuotas 100 nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (J. Biliūno g. 14, Kybartai), perkėlimas į Vilniaus pataisos namus. Nuteistieji asmeninius daiktus susirinko patys ir su savo asmeniniais daiktais ėjo į salę, kur 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai atliko nuteistųjų asmens kratas ir jų turimų daiktų patikrinimą. Į salę iš būrio patalpų nuteistieji nebuvo išleisti visi iš karto, o ėjo nedidelėmis grupelėmis, todėl turėjo pakankami laiko asmeniniams daiktams susirinkti. Nuteistieji atėję į salę ir prisiminę, kad būryje pamiršo savo asmeninių daiktų, buvo leidžiami eiti į būrį ir pasiimti pamirštus daiktus. Nuteistieji, kuriems buvo atliktos asmens kratos ir turimų asmeninių daiktų patikrinimas, nedidelėmis grupelėmis buvo palydėti į transporto kontrolės ir praleidimo aikštelę, kurioje stovėjo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos transportas (konvojavimo automobiliai). Marijampolės pataisos namuose nuteistųjų skundų dėl sugadintų asmeninių daiktų negauta.“
5.4. „Informuojame, kad 2019-08-21 Kybartuose kažkiek laiko lijo, bet tikrai ne visą dieną. Nuteistieji, kuriems buvo atliktos asmens kratos ir turimų asmeninių daiktų patikrinimas, nedidelėmis grupelėmis buvo palydimi į transporto kontrolės ir praleidimo aikštelę, kurioje stovėjo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos transportas (konvojavimo automobiliai) bei krovininis automobilis ir mikroautobusas, nuteistųjų asmeniniams daiktams susikrauti. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai vykdė konvojuojamųjų asmenų priėmimą konvojavimui. Asmeninius daiktus nuteistieji turėjo prie savęs ir patys krovėsi į krovininius automobilius bei konvojavimo automobilius. Nuteistieji transporto kontrolės ir praleidimo aikštelėje užtruko tiek laiko, kiek užtruko jų priėmimas konvojavimui, kiek buvo reikalinga jų asmeniniams daiktams susidėti į automobilius ir jiems patiems sulipti į konvojavimo automobilius. Kadangi, kai kurių nuteistųjų turimų asmeninių daiktų svoris, akivaizdžiai viršino nustatytą leistiną asmeninių daiktų svorį (30 kg), pastarieji savo asmeninius daiktus iš salės iki automobilių susinešė per kelis kartus. Vieni nuteistieji atsineštus daiktus krovėsi į automobilius, kiti dėjosi prie automobilių ir ėjo atsinešti kitų savo likusių asmeninių daiktų, todėl tokius lauke paliktus kelioninius krepšius su asmeniniais daiktais galėjo šiek tiek sulyti. Pareigūnai nuteistųjų daiktų į automobilius nekrovė, tai atliko patys nuteistieji bei nenurodinėjo, kur nuteistiesiems savo asmeninius daiktus susidėti. Pažymėtina, kad lietus vienodai lijo tiek ant nuteistųjų, tiek ir Marijampolės pataisos namų bei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų.“
6. Seimo kontrolierius 2020-05-07 raštu Nr. 4D-2020/1-520/3D-1249 kreipėsi ir į Vilniaus PN administraciją, prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes. Vilniaus PN administracija 2020-05-28 raštu Nr. 9-3068 informavo:
6.l. „X prašymo, adresuoto Marijampolės pataisos namų direktoriui, parašyto 2019 m. rugpjūčio mėnesį dėl perkėlimo į Pravieniškių pataisos namų-atvirąją koloniją asmens byloje nėra, todėl kopijos pateikti negalime.“
6.2. „[…] informuojame, kad pareiga pranešti artimiesiems apie nuteistojo atvykimą į pataisos įstaigą reglamentuota „Suimtųjų ir nuteistųjų įskaitos instrukcijos“, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-33, 13.3 punkte. Darbuotojas, atsakingas už įskaitos darbo organizavimą ir kontroliavimą, užtikrina pranešimo apie nuteistojo (suimtojo) atvykimą į pataisos įstaigą nuteistojo (suimtojo) sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams (kurių duomenis asmuo nurodo raštu) išsiuntimą – per 3 darbo dienas. Nuteistasis X tokio prašymo nepateikė, todėl pranešimas nebuvo rengiamas. Pažymėtina, kad iš Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus į Vilniaus pataisos namus, 2019 m. rugpjūčio 21 d. atvyko 99 nuteistieji, tačiau niekas nepateikė prašymo pranešti artimiesiems apie jų atvykimą. Manytina, kad nuteistieji, kurie palaiko ryšius su artimaisiais, pasinaudojo savo teise paskambinti jiems telefonu ir pranešti apie atvykimą į kitą pataisos įstaigą.“
6.3. „X atvykęs į Vilniaus pataisos namus pateikė prašymą mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, kadangi nuteistojo prašymas saugomas Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, todėl jo kopijos pateikti negalime. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla pateikė informaciją, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. kovo 25 d. Nr. V-296 „Dėl 2019 metų bendrojo priėmimo į formaliojo profesinio mokymo programas terminų patvirtinimo“ priėmimo mokytis į programas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti, registravimas per LAMA BPO buvo pradėtas 2019 m. birželio l d. ir baigtas 2019 m. rugpjūčio 26 d. Per papildomą priėmimą nuo 2019 m. lapkričio 11 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla negavo papildomų vietų, dėl to X nebuvo įtrauktas į 2019–2020 metų profesinio mokymo programą. Susitikime jis dalyvavo 2019-08-27.“
6.4. „[…] nuteistųjų profesinis mokymas Vilniaus pataisos namuose organizuojamas vadovaujantis Laisvės atėmimu nuteistų asmenų profesinio mokymo organizavimo nuostatais patvirtintais 2018-02-06 Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. V-9 „Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos skyriaus nuostatai Vilniaus pataisos namuose“.“
6.5. „[…] patikrinus Dokumentų valdymo sistemą buvo nustatyta, kad nuo 2019-08-21 nuteistasis X dėl sugadintų asmeninių daiktų į įstaigos administraciją nesikreipė.“
6.6. Vilniaus PN administracija pateikė Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-08-13 nutarimo dėl Pareiškėjo perkėlimo į Vilniaus PN kopiją, kur matyti, kad Pareiškėjas savo parašu patvirtino, jog 2019-08-21 jam buvo įteiktas nutarimas.
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (akto redakcija, galiojusi nuo
2019-07-06 iki 2020-01-01:
69 straipsnis. Nuteistųjų perkėlimas į kitas pataisos įstaigas – „1. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. […] 5. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius“;
148 straipsnis. Nuteistųjų profesinis mokymas – „1. Pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų gali būti organizuojamas nuteistųjų profesinis mokymas. Nuteistieji turi teisę pasirinkti profesiją, kurios mokysis pagal pataisos įstaigos administracijos pateiktą sąrašą ir turimą mokymo bazę. 2. Nuteistųjų neįgaliųjų, ribotai pakaltinamų nuteistųjų ir valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus sulaukusių nuteistųjų profesinis mokymas organizuojamas jų pageidavimu“;
164 straipsnis. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tvarka – „1. Pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų sudarymo ir darbo organizavimo nuostatus tvirtina teisingumo ministras. 2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gavimo apsvarsto šį prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, šio Kodekso 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti“;
183 straipsnis. Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimas – „1. Viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. 3. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.“
8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso:
36ˡ straipsnis. Socialinio tyrimo išvada – „Socialinio tyrimo išvada yra specialisto parengtas dokumentas, kuriame apibūdinama kaltinamojo ar nuteistojo socialinė aplinka, kriminogeniniai veiksniai, taip pat pateikiama kita informacija, padedanti teismui individualizuoti probacijos sąlygas“;
253ˡ straipsnis. Pavedimas parengti socialinio tyrimo išvadą – „1. Atsižvelgdamas į prokuroro, kaltinamojo ar jo gynėjo prašymą, taip pat savo nuožiūra teisėjas nutartimi gali pavesti probacijos tarnybai parengti socialinio tyrimo išvadą. Kartu teismas nustato ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą socialinio tyrimo išvadai parengti. 2. Jeigu kaltinamasis nesutinka arba vengia pateikti socialinio tyrimo išvadai parengti reikalingą informaciją, apie tai pažymima socialinio tyrimo išvadoje.“
9. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (VAĮ):
3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 2) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; […] 4) nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų; […] 13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. […]“;
14 straipsnis. Prašymų ir skundų nagrinėjimas – „7. Apie prašymo ar skundo nenagrinėjimą asmeniui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo viešojo administravimo subjekte dienos, išskyrus atvejus, kai prašyme ar skunde nenurodyta jokių asmens duomenų ryšiui palaikyti. 8. Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui“;
31 straipsnis. Administracinės procedūros terminai – „Administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą per 2 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti administracinės procedūros terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“
10. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo:
8 straipsnis. Socialinio tyrimo išvadų rengimo pagrindai – „1. Probacijos tarnyba rengia socialinio tyrimo išvadas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatytais pagrindais. 2. Socialinio tyrimo išvados formą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.“
11. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (toliau vadinama – Taisyklės), nustatyta:
„25. Prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų.“
12. Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118, nustatyta:
„6. Įstaigos veiklos dokumentų valdymo organizavimo tikslai:
6.1. Dokumentus tvarkyti ir įtraukti į apskaitą taip, kad būtų užtikrintas priėjimas prie visų įstaigos turimų dokumentų ir tai padėtų įstaigai veikti efektyviai ir skaidriai.
6.2. Išsaugoti dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti įstaigos veiklos įrodymai ir su įstaigos veikla susijusių fizinių ir juridinių asmenų prievolės ir teisėti interesai.
7. Už įstaigos dokumentų valdymo organizavimą ir kontrolę yra atsakingas įstaigos vadovas ar kitas teisės aktų suteiktus įgaliojimus turintis tos įstaigos asmuo (toliau – įstaigos vadovas).
8. Atsižvelgdamas į įstaigai nustatytas funkcijas, įgaliojimus ir vidaus administravimo ypatumus, įstaigos vadovas:
8.1. Paskiria už įstaigos veiklos dokumentų registravimą, tvarkymą, apskaitą, saugojimą atsakingus struktūrinius padalinius ar darbuotojus ir nustato jų įgaliojimus bei atsakomybę.
8.2. Tvirtina dokumentų perdavimo aktus, perduodant dokumentus atsakingiems įstaigos darbuotojams ar jiems keičiantis, taip pat perduodant dokumentus kitai įstaigai.
8.3. Tvirtina dokumentų ir bylų apskaitos dokumentų duomenis, per Elektroninio archyvo informacinę sistemą suderintus su valstybės archyvu, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka dokumentai perduodami toliau saugoti. Kai dokumentai valstybės archyvui neperduodami, dokumentų ir bylų apskaitos dokumentai (jų duomenys) suderinami su įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija ar jos įgaliota įstaiga.
8.4. Prireikus sudaro patariamąją dokumentų ekspertų komisiją dokumentų vertės ekspertizės, tvarkymo, apskaitos ir saugojimo klausimams nagrinėti.
8.5. Sprendžia klausimus, susijusius su įstaigos sukurtų ar perimtų vaizdo ir garso dokumentų autorių turtinių teisių perėmimu.
9. Įstaigų, teisės aktų nustatyta tvarka perduodančių dokumentus toliau saugoti valstybės archyvams, dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą vykdo valstybės archyvai, įstaigų, neperduodančių dokumentų valstybės archyvams, – įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar jų įgaliotos įstaigos.
[…]
17. Įstaigos gauti dokumentai registruojami gautų dokumentų registruose (4 priedas), kuriuose įrašomi šie duomenys: dokumento gavimo registracijos numeris ir gavimo data, dokumento sudarytojo pavadinimas, gauto dokumento datos ir registracijos numerio nuoroda, pavadinimas (antraštė).
[…]
23. Užregistruoti dokumentai perduodami įstaigos vadovui arba įstaigos vadovo nustatyta tvarka – atsakingiems darbuotojams, kurie susipažįsta su dokumentais ir, jei reikia, rašo rezoliucijas ar pavedimus (toliau – rezoliucijos), paskirdami vykdytojus, užduotis ir įvykdymo terminą. Dokumentai perduodami darbuotojams, kuriems pavedama vykdyti užduotis.
24. Užregistravus įstaigoje parengtus ar gautus dokumentus pagal šių Taisyklių nustatytus reikalavimus, atliekamos tolesnės procedūros: […] 24.5. Kiti įstaigos parengti dokumentai dedami į bylas juos užregistravus ar įvykdžius užduotis. Kai reikia, kitoms įstaigoms siunčiamos šių dokumentų patvirtintos kopijos ar patvirtinti nuorašai.
25. Įvykdžius užduotis gauti dokumentai dedami į bylas pagal įstaigos dokumentacijos planą.“
13. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (redakcija galiojusi iki 2020-01-22), numatyta:
„63. Pataisos įstaigos administracija apie nuteistojo atvykimą per tris darbo dienas praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir išsiunčia pranešimą (8 priedas) nuteistojo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams.“
14. Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijoje, patvirtintoje Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2002 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 57 (aktas galiojo iki 2020-02-06), numatyta:
„30. Ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nuteistojo atvykimo pataisos įstaigos įskaitos tarnyba išsiunčia jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba kuriam nors artimam giminaičiui, kurį nurodo nuteistasis, pranešimą.“
15. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos apraše, patvirtintame Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211(toliau vadinama – Aprašas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 06 28 iki 2019 08 29), nustatyta:
„3. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų tikslas – nustatyti nusikalstamo elgesio pasireiškimo ateityje tikimybę.
[…]
25. Prieš taikant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką ar pradedant vykdyti elgesio pataisos programą, asmuo pasirašo sutikimą dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos tyrime ar elgesio pataisos programoje bei sutikimą, kad būtų renkami duomenys iš atitinkamų registrų apie jo nusikalstamo elgesio galimą pasikartojimą ateityje elgesio pataisos programos efektyvumui vertinti.“
16. Individualaus socialinės reabilitacijos plano formos ir jo rengimo metodikoje, patvirtintoje Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-313 (toliau vadinama – Metodika), nustatyta:
„5. Individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas kiekvienam naujai į pataisos įstaigą atvykusiam nuteistajam.
6. Individualų socialinės reabilitacijos planą sudaro ir jo įgyvendinimo priežiūrą vykdo pataisos įstaigų socialinės reabilitacijos skyrių būrių viršininkai (toliau – būrio viršininkas), tvirtina – įstaigos direktorius arba jo įgaliotas asmuo.
[…]
9. Individualus socialinės reabilitacijos planas yra tęstinis dokumentas, nuolatos peržiūrimas ir koreguojamas atsižvelgiant į jame numatytų prevencinių ir/ar intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus.
10. Individualaus socialinės reabilitacijos plano priemonės aptariamos su nuteistuoju, nustatomi jų įgyvendinimo terminai, išaiškinami priemonės įgyvendinimo vertinimo rezultatai. Nuteistasis savo susipažinimą su individualiu socialinės reabilitacijos planu patvirtina parašu.
11. Individualus socialinės reabilitacijos planas yra registruojamas atskirame Individualių socialinės reabilitacijos planų registre (priedas).
12. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu individualus socialinės reabilitacijos planas yra laikomas kartu su nuteistojo Individualaus darbo su nuteistuoju knygele. Nuteistajam išvykstant iš pataisos įstaigos, individualus socialinės reabilitacijos planas kartu su nuteistojo Individualaus darbo su nuteistuoju knygele įdedamas į jo asmens bylą.
[…]
15. Individualų socialinės reabilitacijos planą naujai į būrį paskirtam nuteistajam, jam dalyvaujant sudaro nuteistųjų būrio, į kurį paskiriamas nuteistasis, viršininkas ir pateikia tvirtinti pataisos įstaigos direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui per 10 darbo dienų nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą.
16. Per vieną mėnesį nuo naujai į pataisos įstaigą atvykusio nuteistojo paskyrimo į nuteistųjų būrį dienos atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas. Atsižvelgiant į taikytos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos rezultatus nustatomi kintamieji kriminogeniniai poreikiai, turintys įtakos nusikalstamo elgesio rizikai, parenkamos prevencinės ir/ar intervencinės socialinės reabilitacijos priemonės ir šia informacija papildomas individualus socialinės reabilitacijos planas.“
17. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos apraše, patvirtintame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 (redakcija, galiojusi 2019-08-02 iki 2020-04-06), numatyta:
„3. Nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti šiais pagrindais ir tvarka: […] 3.2. Jeigu nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą reikalingas siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuoto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo, kuris turi būti suderintas su priimančiąja įstaiga, projektą.
[…]
6. Kalėjimų departamento direktoriaus ar jo pavaduotojo pasirašytas nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo (kopija arba nuorašas) dokumentų valdymo sistemos priemonėmis išsiunčiamas perkeliančiajai ir priimančiajai įstaigai.
7. Perkeliančioji įstaiga, gavusi Kalėjimų departamento direktoriaus ar jo pavaduotojo pasirašytą nutarimą dėl nuteistojo perkėlimo, organizuoja nuteistojo perkėlimą iš vienos pataisos įstaigos į kitą.
8. Perkeliančioji įstaiga pasirašytinai supažindina nuteistąjį su nutarimu (įsakymu) dėl nuteistojo perkėlimo ir įteikia jam šio dokumento kopiją. Jei dėl objektyvių priežasčių perkeliančioji įstaiga neturi galimybės supažindinti nuteistąjį su nutarimu (įsakymu) dėl nuteistojo perkėlimo, tokį supažindinimą įvykdo priimančioji įstaiga ir įteikia nuteistajam nutarimo (įsakymo) dėl nuteistojo perkėlimo kopiją arba nuorašą.“
Lietuvos Respublikos teismų praktika
18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau vadinama – LVAT)
18.1. 2012-03-01 nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1605/2012), be kita ko, nurodyta:
„[…] Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“
18.2. 2015-03-16 sprendime (administracinė byla Nr. A-1433-146/2015), be kita ko, nurodyta:
„Kaip mutatis mutandis yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, jei viešojo administravimo subjektui yra pateiktas konkretus prašymas priimti tam tikrą administracinį sprendimą, tai šis subjektas ir turi priimti tokį administracinį sprendimą (teigiamą arba neigiamą), kaip jį įpareigojo įstatymų leidėjas, o ne vietoje to priimti kitos rūšies administracinį sprendimą […].“
Išvados
19. Atsižvelgiant į Skunde nurodytas aplinkybes, tyrimo metu surinktą informaciją ir teisinį reglamentavimą, tyrimo išvados bus pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:
19.1. dėl Marijampolės PN pareigūnų veiksmų nagrinėjant prašymą;
19.2. dėl Marijampolės PN pareigūnų veiksmų, susijusių su perkėlimu iš vienos įstaigos į kitą;
19.3. dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų, susijusių su artimųjų informavimu apie Pareiškėjo atvykimą į įstaigą;
19.5. dėl socialinio tyrimo išvados rengimo;
19.4. dėl teisės mokytis užtikrinimo.
Dėl Marijampolės PN pareigūnų veiksmų nagrinėjant prašymą
20. Pareiškėjas Skunde Seimo kontrolieriui rašė, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį kreipėsi į Marijampolės pataisos namų direktorių su prašymu perkelti jį į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, tačiau nesulaukė jokio atsakymo.
21. Pareiškėjo Skundo tyrimo metu Marijampolės PN administracija informavo, kad, siekiant išsiaiškinti Pareiškėjo prašymo nagrinėjimo aplinkybes, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas Nr. 85/04-460. Tarnybinio patikrinimo metu paaiškėjo, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. buvo užregistruotas Pareiškėjo prašymas dėl perkėlimo į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 21 d. tolesnės bausmės atlikimui buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus, tačiau jo prašymas į šiuos pataisos namus išsiųstas nebuvo ir asmens byloje jo nėra. Išsiaiškinus visas aplinkybes konstatuota, kad buvo pažeista dokumento nagrinėjimo procedūra, nes dokumentas nerastas, tačiau buvo nuspręsta netaikyti drausminės atsakomybės dėl viešojo administravimo procedūros pažeidimo buvusiai Marijampolės pataisos namų specialistei G. K., kadangi minėta pareigūnė įstaigoje nebedirba. Pareiškėjo prašymas dėl perkėlimo į kitus pataisos namus laikytinas prarastu dėl 2019 m. rugpjūčio 21–23 dienomis vykdytos kalėjimų sistemos reorganizacijos, didžiulių pareigūnų darbo krūvių, susijusių su šiais struktūros pakeitimais, bei viešojo administravimo procedūros pažeidimo. Marijampolės pataisos namų pareigūnai buvo papildomai instruktuoti, kad būtų atidžiai laikomasi nuteistųjų prašymų registravimo bei nagrinėjimo procedūrų.
22. Marijampolės PN yra viešojo administravimo subjektas, todėl, nagrinėjant pareiškėjų skundus ir prašymus, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis ir kitų viešojo administravimo srityje taikomų teisės aktų, įskaitant ir Viešojo administravimo įstatymą, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles.
Viešojo administravimo įstatyme bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse numatyta, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos (pažymos 9, 11 punktai).
Pareiškėjo skundo tyrimo metu nustatyta, kad į jo 2019-08-19 prašymą atsakymas apskritai nebuvo pateiktas, o prašymo originalas dingo.
23. Pažymėtina, kad Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėse numatyta, jog įstaigos privalo dokumentus tvarkyti ir įtraukti į apskaitą taip, kad būtų užtikrintas priėjimas prie visų įstaigos turimų dokumentų ir tai padėtų įstaigai veikti efektyviai ir skaidriai. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, institucijos įpareigotos išsaugoti dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti įstaigos veiklos įrodymai ir su įstaigos veikla susijusių fizinių ir juridinių asmenų prievolės ir teisėti interesai. Už įstaigos dokumentų valdymo organizavimą ir kontrolę yra atsakingas įstaigos vadovas ar kitas teisės aktų suteiktus įgaliojimus turintis tos įstaigos asmuo.
Vadovaujantis Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 24.5 punktu, užregistravus įstaigoje parengtus ar gautus dokumentus pagal šių Taisyklių nustatytus reikalavimus, dokumentai dedami į bylas juos užregistravus ar įvykdžius užduotis. Kai reikia, kitoms įstaigoms siunčiamos šių dokumentų patvirtintos kopijos arba patvirtinti nuorašai.
Kaip paaiškėjo Pareiškėjo skundo tyrimo metu, jo administracijai teiktas prašymas buvo užregistruotas, tačiau prašymo originalas dingo, byla nebuvo tinkamai suformuota, todėl nei Pareiškėjui, nei kitoms institucijoms Marijampolės PN administracija negali pateikti dokumento kopijų, negali pateikti ir atsakymo į prašymą.
24. LVAT yra pažymėjęs, kad vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. VAĮ 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad „visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje“. VAĮ 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (šios pažymos 18 punktas).
25. Pagal teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, nagrinėjant pareiškėjų skundus, Marijampolės PN, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo laikytis įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo principų, kas reiškia, kad Marijampolės PN atsakymai į skundus ir prašymus turi būti parengti pagal jų turinį ir per teisės aktuose numatytus terminus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareigūnų veiksmai (neveikimas) negali būti vertinami kaip tinkamas viešasis administravimas, todėl Pareiškėjo Skundas dėl Marijampolės PN pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant jo prašymą, pripažįstamas pagrįstu.
26. Atsižvelgiant į tai, kad dėl Pareiškėjo 2019-08-19 prašymo nagrinėjimo aplinkybių Marijampolės PN jau atliko tarnybinį patikrinimą, kurio metu buvo konstatuoti viešojo administravimo procedūros pažeidimai, o pareigūnai buvo papildomai instruktuoti, kad būtų atidžiai laikomasi nuteistųjų prašymų registravimo bei nagrinėjimo procedūrų, Seimo kontrolierius rekomendacijos neteiks.
Dėl Marijampolės PN pareigūnų veiksmų, susijusių su
perkėlimu iš vienos įstaigos į kitą
27. Pareiškėjas Skunde Seimo kontrolieriui taip pat nurodė, kad 2019-08-21, konvojavimo į Vilniaus PN dieną, Pareiškėjas per dvi valandas turėjo susirinkti visus daiktus, todėl skubėdamas daiktus sudėjo netvarkingai, dalis jų sulūžo ir buvo sugadinti, dalies daiktų nespėjo susirinkti. Daiktai į konvojaus automobilius buvo kraunami labai netvarkingai, nesužymėti, krovimo metu lijo lietus, todėl viskas sušlapo, o nuteistieji turėjo stovėti per lietų ir laukti.
28. Skundo tyrimo metu Marijampolės PN informavo, kad 2019-08-21, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-278 buvo organizuotas 100 nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (J. Biliūno g. 14, Kybartai), perkėlimas į Vilniaus pataisos namus. Nuteistieji asmeninius daiktus susirinko patys ir su savo asmeniniais daiktais ėjo į salę, kur pareigūnai atliko nuteistųjų asmens kratas ir jų turimų daiktų patikrinimą. Nuteistiesiems buvo leidžiama grįžti į būrius, jeigu jie prisiminė pamiršę kai kuriuos savo daiktus. Atliktus asmens kratas ir turimų asmeninių daiktų patikrinimus, nuteistieji nedidelėmis grupelėmis buvo palydėti į transporto kontrolės ir praleidimo aikštelę, kurioje stovėjo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos transportas (konvojavimo automobiliai).
Marijampolės PN administracija informavo, kad asmeninius daiktus nuteistieji turėjo prie savęs ir patys krovėsi į krovininius automobilius bei konvojavimo automobilius. Konvojavimo dieną šiek tiek lijo, todėl, jeigu nuteistajam iš salės iki automobilių daiktus pavyko nusinešti per kelis kartus, lauke palikti kelioniniai krepšiai su asmeniniais daiktais galėjo šiek tiek sušlapti. Marijampolės PN administracija pranešė, kad nuteistųjų skundų dėl sugadintų asmeninių daiktų nebuvo gauta.
Vilniaus PN administracija taip pat informavo, kad įstaigoje negautas Pareiškėjo skundas arba prašymas dėl 2019-08-21 konvojavimo metu sugadintų jo asmeninių daiktų.
29. Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos.
Atsižvelgiant į tai, jog Pareiškėjas dėl jo perkėlimo proceso, pareigūnų veiksmų, galimai sugadintų daiktų ar kitų aplinkybių į Marijampolės PN nesikreipė, o pareigūnai Seimo kontrolierių informavo, jog nuteistieji savo daiktais rūpinosi patys, darytina išvada, kad Skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtintos.
Skundo dalis dėl Marijampolės PN ir Vilniaus PN pareigūnų veiksmų, susijusių su jo perkėlimu iš vienos įstaigos į kitą, atmestina.
Dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų,
susijusių su artimųjų informavimu apie Pareiškėjo perkėlimą iš vienos įstaigos į kitą
30. Pareiškėjas Seimo kontrolieriui taip pat nurodė, kad, atvykus į Vilniaus PN, administracija net keletą dienų neleido pranešti artimiesiems apie jo perkėlimą į kitus pataisos namus.
31. Vilniaus PN administracija informavo, kad pareiga pranešti artimiesiems apie nuteistojo atvykimą į pataisos įstaigą reglamentuota „Suimtųjų ir nuteistųjų įskaitos instrukcijos“, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-33, 13.3 punkte. Darbuotojas, atsakingas už įskaitos darbo organizavimą ir kontroliavimą, užtikrina pranešimo apie nuteistojo (suimtojo) atvykimą į pataisos įstaigą nuteistojo (suimtojo) sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams (kurių duomenis asmuo nurodo raštu) išsiuntimą per 3 darbo dienas. Pareiškėjas tokio prašymo nepateikė, todėl pranešimas nebuvo rengiamas.
32. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, galiojusių pareiškėjo perkėlimo iš vienos įstaigos į kitą metu, 63 punkte numatyta, kad pataisos įstaigos administracija apie nuteistojo atvykimą per tris darbo dienas praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir išsiunčia pranešimą (8 priedas) nuteistojo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams.
Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos, galiojusios iki 2020-02-06, 30 punkte buvo numatyta, kad ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nuteistojo atvykimo pataisos įstaigos įskaitos tarnyba išsiunčia jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba kuriam nors artimam giminaičiui, kurį nurodo nuteistasis, pranešimą.
Europos kalėjimų taisyklių (priimta 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d.) 24.9 punkte numatyta, kad kalėjimo valdžia turi iškarto pranešti kalinio sutuoktiniui ar partneriui, jei jis yra susituokęs, arba artimiausiam giminaičiui, arba kalinio iš anksto nurodytam asmeniui apie jo uždarymą į kalėjimą, mirtį, sunkią ligą ar traumą bei apie perkėlimą į kitą įstaigą ar į ligoninę, išskyrus tuos atvejus, kai kalinys pats to nepageidauja.
Pažymėtina, jog nė vienas iš pirmiau nurodytų teisės aktų, galiojusių aptariamų aplinkybių metu, nenumato, kad nuteistasis turėtų pirmiau raštu kreiptis į administraciją ir paprašyti informuoti jo artimuosius apie atvykimą į konkrečią įstaigą. Priešingai, teisės aktuose yra įtvirtinta administracijos pareiga informuoti nuteistojo artimuosius apie jo atvykimą į konkrečią įstaigą, be atskiro nuteistojo prašymo. Teisės aktuose numatyta tik tai, kad nuteistasis turi nurodyti konkretų asmenį, kuriam pranešimas turi būti siunčiamas.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus PN administracija, teikdama informaciją Seimo kontrolieriui, vadovavosi skundžiamų aplinkybių metu dar negaliojusiu teisės aktu, bet netgi ir naujoje Suimtųjų ir nuteistųjų įskaitos instrukcijoje nėra numatyta, kad nuteistasis pateiktų rašytinį prašymą dėl artimųjų informavimo, nuteistasis turi tik raštu nurodyti artimųjų asmenų duomenis, kuriems pranešimas turėtų būti siunčiamas.
33. LVAT yra pažymėjęs, kad vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. VAĮ 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad „visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje“. VAĮ 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).
34. Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus PN administracijos reikalavimas, kad nuteistieji pateiktų rašytinį prašymą informuoti jų artimuosius apie perkėlimą į kitus pataisos namus, yra perteklinis, nesiderina su gero viešojo administravimo ir proporcingumo principais. Laisvės atėmimo vietų administracijoms teisės aktuose numatyta pozityvi pareiga imtis aktyvių veiksmų informuojant nuteistųjų ir suimtųjų artimuosius ir tik vykdant šią pareigą bus garantuojamas tinkamas teisės normos įgyvendinimas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Pareiškėjo Skundo dalis dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų, susijusių artimųjų informavimu apie Pareiškėjo perkėlimą iš vienos įstaigos į kitą, pripažįstama pagrįsta.
Dėl socialinio tyrimo išvados rengimo
35. Pareiškėjas Seimo kontrolieriui nurodė, kad Marijampolės PN administracija
2016-12-30 ir 2019-08-20 parengė socialinio tyrimo išvadas, tačiau Vilniaus PN administracija teigia, kad jo asmens byloje 2016-12-30 ir 2019-08-20 Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus pareigūnų sudarytų socialinio tyrimo išvadų nėra.
36. Marijampolės PN administracija informavo, kad 2016 m. socialinio tyrimo išvada Kybartų pataisos namuose Pareiškėjui nebuvo rengta, kadangi tuo metu nebuvo poreikio ją ruošti. Tuo metu nebuvo suėję terminas dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo ar perkėlimo į atvirąją koloniją. 2016-12-30 nuteistajam buvo atliktas pirminis nesmurtinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal OASys metodiką bei nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2019-08-13 nuteistasis parašė sutikimą dėl OASys įvertinimo ir 2019-08-20 Marijampolės PN buvo atliktas pakartotinis Pareiškėjo nesmurtinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal OASys metodiką bei nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Rizikos įvertinimo protokolai užregistruoti Bendrajame dokumentų socialinės reabilitacijos klausimais registre. Socialinio tyrimo išvada rengta nebuvo, kadangi nuteistasis 2019-08-21 iš Marijampolės pataisos namų išvyko į Vilniaus pataisos namus.
37. Atkreiptinas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvados institutas Lietuvos baudžiamojoje teisėje buvo įtvirtintas įsigaliojus Lietuvos Respublikos probacijos įstatymui bei papildžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą 36¹ ir 253¹ straipsniais. Socialinio tyrimo išvada yra specialisto parengtas dokumentas, kuriame apibūdinama kaltinamojo ar nuteistojo socialinė aplinka, kriminogeniniai veiksniai, taip pat pateikiama kita informacija, padedanti teismui individualizuoti probacijos sąlygas (Baudžiamojo proceso kodekso 36¹ str., Probacijos įstatymo 9 str.).
Socialinio tyrimo išvadą rengia probacijos tarnyba pagal prokuroro, kaltinamojo ar jo gynėjo prašymą arba teisėjui priėmus nutartį.
38. Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, tai yra tai, kad Pareiškėjo bausmės atlikimo Marijampolės PN metu jis nebuvo ruošiamas lygtiniam paleidimui arba perkėlimui į atvirąją koloniją, todėl ir nebuvo rengiama socialinio tyrimo išvada, atsižvelgiant į tai, Skundo dalis dėl socialinio tyrimo išvados rengimo (nerengimo) atmestina.
Dėl teisės mokytis užtikrinimo
39. Pareiškėjas Skunde nurodė, kad būdamas Vilniaus PN kreipėsi į administraciją dėl galimybės mokytis, tačiau, nors ir buvo priimtas mokytis, į užsiėmimus jis nebuvo vedamas.
40. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas, atvykęs į Vilniaus PN, pateikė prašymą mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje. Priėmimo mokytis į programas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti, registravimas buvo pradėtas 2019-06-01, baigtas 2019-08-26, Pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2019-08-21, susitikime su mokyklos atstovais dalyvavo 2019-08-27. Per papildomą priėmimą nuo 2019-11-11 iki 2019-12-11 Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla negavo papildomų vietų, dėl to Pareiškėjas nebuvo įtrauktas į 2019–2020 metų profesinio mokymo programą.
41. Bausmių vykdymo kodekso 148 straipsnyje numatyta, kad pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų gali būti organizuojamas nuteistųjų profesinis mokymas. Nuteistieji turi teisę pasirinkti profesiją, kurios mokysis pagal pataisos įstaigos administracijos pateiktą sąrašą ir turimą mokymo bazę.
Kaip nustatyta Skundo tyrimo metu, Vilniaus PN yra organizuojamas nuteistųjų profesinis mokymas, tačiau Pareiškėjas į 2019–2020 mokslo metų programą nebuvo įtrauktas dėl riboto vietų skaičiaus, todėl ir nebuvo vedamas į mokytis.
42. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Pareiškėjo Skundo aplinkybės dėl galimai ribojamos jo teisės mokytis Vilniaus PN tyrimo metu nebuvo patvirtintos ir ši Skundo dalis atmestina.
43. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, jog Pareiškėjas galimai nebuvo informuotas apie tai, kad nebuvo priimtas mokytis profesijos 2019–2020 mokslo metais. Vadovaujantis Seimo kontrolieriui pateiktais Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos skyriaus nuostatų Vilniaus pataisos namuose 12 ir 13 punktais, nuteistųjų mokymas organizuojamas jų rašytiniu prašymu ir pataisos namų administracijos sutikimu. Nuteistųjų priėmimas į skyrių mokytis profesijos vyksta per LAMA BPO sistemą ir yra įforminamas mokyklos direktoriaus įsakymu, o su mokiniu sudaroma mokymo sutartis.
Atkreiptinas dėmesys, kad nuostatuose nėra reglamentuota nepriimtų mokytis nuteistųjų informavimo tvarka, o informacijos stoka gali įtakoti nepagrįstus nuteistųjų lūkesčius bei nesiderina su gero viešojo administravimo principu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išaiškindamas Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, ne kartą yra pasisakęs, kad, jei viešojo administravimo subjektui yra pateiktas konkretus prašymas priimti tam tikrą administracinį sprendimą, šis subjektas ir turi priimti tokį administracinį sprendimą (teigiamą arba neigiamą).
Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes bei įvertinant nuteistųjų ribotas galimybes patiems susirasti pageidaujamą informaciją, Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos direktoriui siūlytina papildyti Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos skyriaus nuostatus Vilniaus pataisos namuose, numatant nepriimtų mokytis nuteistųjų informavimą raštu apie priimtą sprendimą.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI
44. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendžia:
X Skundą dėl Marijampolės PN pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant jo prašymą, pripažinti pagrįstu.
45. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendžia:
X Skundą dėl Marijampolės PN ir Vilniaus PN pareigūnų veiksmų, susijusių su jo perkėlimu iš vienos įstaigos į kitą, atmesti.
46. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendžia:
X Skundą dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su artimųjų informavimu apie nuteistojo atvykimą į įstaigą, pripažinti pagrįstu.
47. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendžia:
X Skundą dėl Marijampolės PN pareigūnų veiksmų, susijusių su socialinio tyrimo išvados rengimu, atmesti.
48. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendžia:
X Skundą dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo), užtikrinant teisę mokytis, atmesti.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS
49. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Vilniaus pataisos namų direktoriui rekomenduoja užtikrinti, kad visi nuteistųjų ir suimtųjų artimieji būtų informuojami apie jų atvykimą į įstaigą teisės aktuose nustatyta tvarka.
50. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos direktoriui rekomenduoja apsvarstyti Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos skyriaus nuostatų Vilniaus pataisos namuose papildymo galimybę, numatant nepriimtų mokytis nuteistųjų informavimą raštu.
51. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) nagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierių Augustiną Normantą pavaduojanti
Seimo kontrolierė Milda Vainiutė