PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ MARIJAMPOLĖS PATAISOS NAMUS IR KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS
Dokumento numeris | 4D-2019/1-301 |
---|---|
Data | 2020-05-21 |
Kategorija | Seimo Kontrolierių Pažyma |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ MARIJAMPOLĖS PATAISOS NAMUS IR KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS |
Kontrolierius | Augustinas Normantas |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama ir – Pareiškėjas) skundą ir 2019-03-19, 2019-05-02 skundo papildymo raštus (toliau vadinama – Skundas) dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau tekste ir citatose vadinama ir – KD) ir Marijampolės pataisos namų (toliau tekste ir citatose vadinama ir – Marijampolės PN) pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai išnagrinėjus jo kreipimusis dėl nesudaromos galimybės būti perkeltam į darbo zoną.
2. Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma:
„[…] skundas dėl KD atsakymo Nr. 2S-814. Kreipiausi į Marijampolės PN su prašymu būti pervestam į darbo zoną ir sudaryti sąlygas lankytis darbo zonoje ieškoti darbo. […] PN administracija sudarė formalų nagrinėjimą mano prašymo, t. y. vietoj pervedimo į darbo zoną, man ėmė siūlyti darbą gyvenamajame lokaliniame sektoriuje […] aš atsakiau, kad nenoriu plauti grindų ir užimti kitų tvarkinio pareigų, aš noriu gyventi darbo zonoje […] man atsakė, kad profesijos neturiu, todėl manęs neperves į darbo zoną […] KD suteikė atsakymą irgi po 3 mėnesių […] mano skundai išnagrinėti netinkamai ir juose nėra nurodyta, kodėl manęs neperveda į darbo zoną […]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).
3. Pareiškėjas prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
4. Seimo kontrolierius 2019 m. kovo 14 d. raštu Nr. 4D-2019/1-301/3D-639 kreipėsi į Marijampolės PN, prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.
2019 m. gegužės 9 d. Seimo kontrolierius gavo Marijampolės PN 2019 m. kovo 20 raštą
Nr. 9/07-3308; rašte ir jo prieduose pateikta toliau nurodyta informacija:
4.1. „[…] įstaigoje yra nustatyta įdarbinimo tvarka, pagal kurią nuteistasis turi parašyti prašymą, jį perduoti Resocializacijos skyriaus specialistui, kuris prašymą užregistruoja ir toks prašymas yra svarstomas komisijoje. Jei priimamas sprendimas įdarbinti nuteistąjį valstybės įmonėje „A“ ar įstaigos ūkio aptarnavimo srityje, tada sprendžiamas nuteistojo pervedimas, pagal darbo pobūdį į atitinkamą diferencijuotą nuteistųjų būrį“;
4.2. pateiktas 2018-10-15 Pareiškėjo kreipimasis į Marijampolės PN (kopija), kuriame Pareiškėjas nurodo, kad nori pakalbėti apie galimybę būti pervestam į darbo zoną;
4.3. pateiktas Marijampolės PN 2018-11-07 raštas Nr. 09/07-1752 Pareiškėjui (kopija), kuriame Pareiškėjas informuojamas apie pataisos įstaigoje nustatytą nuteistųjų įdarbinimo tvarką;
4.4. pateiktas 2018-11-26 Marijampolės PN komisijos „Dėl nuteistųjų įdarbinimo“ posėdžio protokolas Nr. 14/07-9293, kuriame nurodyta, kad svarstytas Pareiškėjo prašymas dėl įdarbinimo, komisijos metu Pareiškėjas paaiškino, kad jokios kvalifikacijos neturi, ir pasiūlyto nekvalifikuoto darbo (patalpų valytojo darbo) atsisakė. Atsižvelgiant į tai nuspręsta įdarbinimo klausimo nespręsti.
5. Seimo kontrolierius 2019 m. kovo 14 d. raštu Nr. 4D-2019/1-301/3D-638 kreipėsi į KD, prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.
2019 m. kovo 18 d. Seimo kontrolierius gavo KD 2019 m. kovo 15 raštą Nr. 1S-820; rašte ir jo prieduose pateikta toliau nurodyta informacija:
5.1. pateiktas Pareiškėjo 2018-11-26 skundas, adresuotas KD, kuriame Pareiškėjas skundžiasi dėl nesudaromos galimybės būti pervestam į darbo zoną bei Marijampolės PN administracijos 2018-11-07 pateikto galimai neišsamaus atsakymo Nr. 09/09-1752;
5.2. KD 2019-02-20 raštas Nr. 2S-814, adresuotas Pareiškėjui, kuriame nurodyta: „[…] Išnagrinėjus skundui reikšmingą dokumentinę medžiagą nustatyta, kad 2018-10-16 su prašymu Nr. 49/07-1676 dėl Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų neregistruojant Jūsų prašymo asmeniniam pokalbiui bei galimybės būti pervestam į darbo būrį kreipėtės į Marijampolės PN direktorių. Jums buvo atsakyta Marijampolės PN 2018-11-07 raštu
Nr. 09/07-1752, kuris Jūsų netenkina. Atsakyme yra išaiškinta nuteistųjų įdarbinimo tvarka, nurodyta, dėl kokių priežasčių nebuvote iškviestas pokalbiui. Kalėjimų departamentas, įvertinęs pateikto atsakymo turinį, nustatė, kad Marijampolės PN administracijos 2018-11-07 raštas Nr. 09/07-1752 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis) […]. Tai, kad Jūsų netenkina gautas atsakymas, savaime nereiškia, kad jis yra neteisėtas ar naikintinas.
Dėl galimybės įsidarbinti papildomai informuojame, kad su prašymu ieškoti darbo, pasikalbėti su meistrais į pataisos namų administraciją kreipėtės 2018-11-08 (reg. Nr. 79/07-1971). Jūsų prašymas buvo apsvarstytas komisijos posėdžio dėl nuteistųjų įdarbinimo metu 2018-11-14, kuriame dalyvavo Valstybės įmonės „A“ ir pataisos namų atstovai. Jūs pats komisijos posėdžio metu teigėte, kad kvalifikacijos dirbti kvalifikuotus darbus neturite, pasiūlyto nekvalifikuoto darbo atsisakėte, todėl įdarbinimo procedūra buvo nutraukta. Apie sprendimą įdarbinimo klausimo nespręsti buvote informuotas.
Pažymime, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas. Nuteistojo atsisakymas dirbti pasiūlytą darbą gali būti vertinamas kaip teisėto reikalavimo nevykdymas, todėl įstaiga atsižvelgs į Jūsų nuolatinį reikalavimą Jus įdarbinti ir, atsilaisvinus darbo vietai, pasiūlys jums kvalifikaciją atitinkantį darbą. […].“
Tyrimui reikšmingi teisės aktai
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso:
183 straipsnis „Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimas“ – „1. Viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. […].“
7. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau vadinama – VAĮ):
3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 2) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; […] 13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį“;
8 straipsnis. „Individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai ir pranešimas apie individualaus administracinio akto priėmimą“ – 1. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. 2. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. 3. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, jo pasirašymui ir patvirtinimui antspaudu prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje. […].“
Tyrimui reikšminga Lietuvos Respublikos teismų praktika
8. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau vadinama – LVAT) praktika:
8.1. LVAT 2018 m. birželio 19 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje
Nr. AS-405-502/2018 yra konstatavęs:
„Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 str. 3 d.). Taigi specialusis įstatymas, reguliuojantis bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus – BVK, nustato privalomą tvarką bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų išankstiniam nagrinėjimui ne teismo tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-652/2014, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-435-756/2017 ir kt.)“;
8.2. LVAT 2012 m. gruodžio 20 d. sprendime Nr. A-822-3206-12, priimtame administracinėje byloje, yra konstatavęs:
„Pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1791 redakcijos) 5 straipsnį Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos (pagal Statuto 2 straipsnio 1 dalį pataisos namai yra Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga) savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Bausmių vykdymo kodeksu, Baudžiamuoju kodeksu, Baudžiamojo proceso kodeksu, Suėmimo vykdymo įstatymu, kitais įstatymais, šiuo statutu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. Pagal Statuto 4 straipsnį Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų veikla grindžiama teisingumo, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, suimtųjų ir nuteistųjų lygybės prieš suėmimo ir bausmių vykdymo įstatymus, humanizmo, bausmių vykdymo individualizavimo, progresyvaus bausmių atlikimo ir viešumo principais. Panevėžio pataisos namai ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjektai, be minėtų specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas)“;
8.3. LVAT 2014-04-09 aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime yra nurodęs:
,,Šio teisinio reguliavimo kontekste teisėjų kolegija pažymėjo, kad Pataisos namai ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjektai, be minėtų specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.) (2012 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-3206/2012). Laisvės atėmimo institucijų sprendimuose turi būti aiškiai nurodyti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįsti sprendimo motyvai, kurie, be kita ko, atitiktų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus reikalavimus (2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2876/2011).“
Tyrimo išvados
9. Skunde Pareiškėjas teigia, kad kreipėsi į KD dėl Marijampolės PN pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant jo kreipimusis dėl galimybės būti perverstam į darbo zoną, tačiau sulaukė neišsamaus atsakymo bei buvo praleistas atsakymo pateikimo terminas.
10. Nagrinėdamas pareiškėjų skundus KD, kaip viešojo administravimo subjektas, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tarp jų, ir objektyvumo principo, kuris reiškia, kad oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Pažymėtina, kad LVAT, atskleisdamas objektyvumo principo turinį, 2011 m. balandžio 19 d. nutartyje nurodė, jog laisvės atėmimo institucijų, t. y., ir KD, sprendimuose turi būti aiškiai nurodyti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįsti sprendimo motyvai (šios pažymos 7 punktas).
11. Pareiškėjas 2018-11-26 su skundu kreipėsi į KD dėl Marijampolės PN direktoriaus pateikto atsakymo Nr.09-07/1752 į jo skundą 2018-10-15 (reg. Marijampolės PN 2018-10-16,
Nr. 49/07-1676).
Vadovaujantis VAĮ įtvirtintu išsamumo principu – viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes. Taigi, viešojo administravimo subjektai, rengdami atsakymus, privalo įvertinti pareiškėjo prašymo turinį ir pateikti teisės aktų nuostatomis pagrįstą, aiškų ir argumentuotą atsakymą, kuriame būtų atsakyta į visus keliamus klausimus, o jei prašoma informacija nepateikiama, turi būti nurodytos priežastys, kodėl tai negali būti padaryta.
KD 2019-02-20 rašte įvertino Marijampolės PN administracijos atsakymo pagrįstumą ir teisėtumą. Pareiškėjas buvo informuotas apie tai, jog dėl galimybės būti pervestam į darbo būrį buvo atsakyta Marijampolės PN 2018-11-07 raštu Nr. 09/07-1752, atsakyme yra išaiškinta nuteistųjų įdarbinimo tvarka. Aplinkybės, susijusios su galimybe įsidarbinti, buvo išsiaiškintos komisijos dėl nuteistųjų įdarbinimo posėdžio metu, kuris įvyko 2018-11-14. Komisijos posėdžio metu Pareiškėjas pats nurodė, kad jokios kvalifikacijos neturi, o pasiūlyto nekvalifikuoto darbo atsisakė, todėl įdarbinimo procedūra buvo nutraukta, apie tai Pareiškėjas buvo informuotas. Papildomai Pareiškėjas buvo informuotas, jog įstaiga atsižvelgs į nuolatinį reikalavimą įdarbinti ir, atsilaisvinus darbo vietai, pasiūlys kvalifikaciją atitinkantį darbą.
Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad, įvertinus Marijampolės PN direktoriaus pateiktą atsakymą, jis buvo pateiktas laikantis teisės aktų reikalavimų.
Skundo tyrimo metu Seimo kontrolieriui įvertinus KD pateiktą Pareiškėjui atsakymą, darytina išvada, kad KD atsakymas į Pareiškėjo 2018 m. lapkričio 29 d. skundą pateiktas atsižvelgiant į kreipimosi turinį, parengtas laikantis VAĮ reikalavimų (kiek tai susiję su rašto turiniu), išsamiai ir visapusiškai atsakyta į esminius skunde iškeltus klausimus, todėl darytina išvada, jog Pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas iš esmės; Skundo dalis, kiek tai susiję su skundo nagrinėjimo KD išsamumu, pripažįstama nepagrįsta.
12. BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami KD direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. KD direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 str. 3 d.). Taigi, specialusis įstatymas, reguliuojantis bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus – BVK – nustato privalomąją tvarką bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų išankstiniam nagrinėjimui ne teismo tvarka.
13. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2018-11-26 su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą (skundas KD buvo gautas 2018-11-29 ir užregistruotas Nr. 2G-4085). Pareiškėjas savo 2018-11-26 skunde KD teigė, jog yra nepatenkintas Marijampolės PN direktoriaus pateiktu atsakymu. KD, išnagrinėjęs Pareiškėjo skundą, 2019-02-20 raštu Nr. 2S-814 pateikė atsakymą, t. y. beveik po 3 mėnesių. KD rašte (šios pažymos 5 punktas) Seimo kontrolieriui nepateikė informacijos apie tai, kad skundo nagrinėjimo terminas būtų buvęs pratęstas; taip pat nepateikė paaiškinimų, kodėl Pareiškėjo skundo tyrimas užtruko ilgiau nei 20 darbo dienų.
Atsižvelgiant į tai bei į galiojantį teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog KD atsakymas buvo parengtas ir pateiktas nesilaikant BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyto 20 darbo dienų termino, KD pareigūnai tokiais savo veiksmais (neveikimu) nepagrįstai vilkino Pareiškėjo skundo nagrinėjimą, todėl Skundo dalis, kiek tai susiję su skundo nagrinėjimo termino nesilaikymu, pripažįstama pagrįsta.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI
14. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendžia X Skundo dalį dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), kiek tai susiję su skundo nagrinėjimo išsamumu, atmesti.
15. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendžia X Skundo dalį dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), kiek tai susiję su skundo nagrinėjimo termino nesilaikymu, pripažinti pagrįsta.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA
16. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Kalėjimų departamento direktoriui rekomenduoja imtis priemonių, kad pareiškėjų skundai, kurie yra pateikti laikantis privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, būtų nagrinėjami laikantis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje numatytų terminų.
17. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas