PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIĄJĄ RINKIMŲ KOMISIJĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius tiria X (toliau citatose ir tekste vadinama – Pareiškėjas) (atstovaujamo advokato A) (toliau citatose ir tekste vadinama – Pareiškėjo advokatas) skundą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau citatose ir tekste vadinama – VRK) pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo advokato prašymą (2019-07-12 gautą VRK) (toliau citatose ir tekste vadinama – Prašymas).

2. Pareiškėjo advokatas skunde nurodo, kad Pareiškėjas „gavo 2019-04-09 VRK raštą
Nr. 2-1048(2.10), kuriame teigiama, kad pareiškėjo Facebook paskyroje paviešintas vaizdo įrašas neatitinka [Lietuvos Respublikos] Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo [toliau citatose ir tekste vadinama – Rinkimų įstatymas] 53 str. 2 dalies numatytos išimties, todėl yra laikomas rinkimų agitacija. Rašte taip pat nurodoma, kad VRK bus sprendžiama dėl atsakomybės taikymo“ (toliau citatose ir tekste vadinama Raštas-1) (šios ir kitų citatų kalba netaisyta). Pareiškėjas taip pat „gavo 2019-05-10 VRK raštą Nr. 2-1266(2.10), kuriame nurodoma, kad Pareiškėjui nebus taikoma atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 85 str. 4 d., kadangi tokio pobūdžio pažeidimas yra padarytas pirmą kartą, tačiau pasikartojus pažeidimui bus taikoma administracinė atsakomybė“ (toliau citatose ir tekste vadinama – Raštas-2).
Pareiškėjo advokatas kreipėsi į „VRK su užklausimu, ar gauti dokumentai laikytini oficialiu VRK sprendimu ar administracinės atsakomybės atvejis buvo nagrinėtas VRK posėdyje? 2019 m. rugpjūčio mėn. Pareiškėjas gavo atsakymą, kuriame nurodoma, kad galimo rinkimų agitacijos pažeidimo atvejis VRK nebuvo individualiai nagrinėtas, taip pat nurodoma, kad įspėjamasis
Raštas-2 dėl administracinės atsakomybės taikymo už pakartotinį pažeidimą Pareiškėjui siųstas dėl to, kad artėjo LR Prezidento rinkimai. Reikia suprasti, su tikslu atgrasinti nuo pakartotinio pažeidimo“; „Keista ir sunkiai suprantama ir ta aplinkybė, kad VRK prieš pateikdama atsakymą Pareiškėjo atstovui aktyviai bandė su Pareiškėju susisiekti telefonu ir tik po to buvo pateiktas rašytinis atsakymas“; „Pareiškėjas nesijaučia padaręs rinkimų agitacijos pažeidimą, todėl institucijos nuomonės formavimas, be svarstymo VRK, kelia grėsmę jo geram vardui. O kalbant apie nepagrįstų įspėjimų rašymą, VRK veiksmai trikdo ramybę, ir yra laikytini ne sąmoningumo ugdymu, o blogo administravimo praktika“.

3. Pareiškėjas prašo Seimo kontrolierių: „ištirti aukščiau nurodytus VRK veiksmus ir nustačius įstatymo procedūros pažeidimus įpareigoti VRK, Pareiškėjo atžvilgiu priimti sprendimą laikantis įstatyme numatytos procedūros.“

TYRIMAS IR IŠVADOS

4. Iš kartu su skundu pateiktų dokumentų nustatyta:
4.1. Prašyme nurodyta:
„Kreipiuosi atstovaudamas Pareiškėjo […] interesus. Pareiškėjas yra ES valstybės pilietis, ilgą laiką gyvenantis Lietuvoje. Pareiškėjas gavo Raštą-1, kuriame teigiama, kad Pareiškėjo Facebook paskyroje paviešintas vaizdo įrašas neatitinka Rinkimų įstatymo 53 str. 2 d. dalies numatytos išimties, todėl yra laikomas rinkimų agitacija. Rašte taip pat nurodoma, kad VRK bus sprendžiama dėl atsakomybės taikymo. Pareiškėjas gavo Raštą-2, kuriame nurodoma, kad Pareiškėjui nebus taikoma atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso [toliau citatose ir tekste vadinama – ANK] 85 str. 4 d., kadangi tokio pobūdžio pažeidimas yra padarytas pirmą kartą, tačiau pasikartojus pažeidimui bus taikoma administracinė atsakomybė.“
„Atsižvelgiant į tai, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo Pareiškėjui, vadovaujantis Advokatūros įstatymo 44 str., norėčiau, kad pasakytumėte:
1. Ar VRK buvo nagrinėtas šis Pareiškėjo paviešinto vaizdo įrašo atvejis? Koks buvo priimtas sprendimas? 2. Ar Raštas-2 yra galutinis sprendimas dėl Pareiškėjo paviešinto vaizdo įrašo Savivaldybių tarybų rinkimų agitacijos draudimo laikotarpio metu? Ar tai yra oficiali VRK pozicija? […].“
4.2. VRK raštuose Pareiškėjui pažymėta:
4.2.1. Rašte-1 – „VRK išnagrinėjo Jūsų 2019-03-20 el. pranešimą dėl rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu (kovo 17 d.) gauto pranešimo apie socialinio tinklo Facebook Jūsų paskyroje paskelbto įrašo apie R. Š. Remiantis Rinkimų įstatymo 53 straipsnio 1 dalimi, rinkimų agitacija, neatsižvelgiant į jos būdus, formą ir priemones, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus išorinę politinę reklamą, iškabintą iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui. […]. Atsižvelgdama į šį rinkimų agitacijos draudimą, VRK 2019 02-28 ir prieš pakartotinį balsavimą kovo 14 d. savo interneto svetainėje paskelbė rekomendacijas dėl informacijos socialiniuose tinkluose rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu. Šios rekomendacijos vasario 28 d. išsiųstos savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams jų nurodytais el. pašto adresais, taip pat rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiais (kovo 2–3, 16–17 dienomis) po keletą kartų kartotos VRK paskyroje socialiniame tinkle Facebook. Rekomendacijose nurodyta, kad rinkėjai: 1. neturėtų agituoti už politinės kampanijos dalyvius, įvardinant konkrečius kandidatus, partijas ar rinkimų komitetus, neturėtų dalintis agitaciniais kitų asmenų įrašais;
2. neturėtų keisti asmeninės paskyros nuotraukos ir viršelio į paskyrą su agitaciniais elementais už konkretų kandidatą, partiją ar rinkimų komitetą.
2019-03-17 gautas pranešimas apie Jūsų paskyroje skelbiamą rinkimų agitaciją. Pateiktoje momentinėje vaizdo nuotraukoje matyti, kad viešai buvo skelbiamas įrašas, kurį sudaro tekstas „Štai informacija apie kandidatus. Raginu pasirinkti vieną ir eiti balsuoti“, abiejų kandidatų į merus nuotraukų koliažas, pateikti 3 klausimai (Ar pritariate vienos lyties santuokoms? Ar Škirpos alėjos pavadinimas turi būti pakeistas? Ar esate už tai, kad lengvieji narkotikai butų dekriminalizuoti?), vienas kandidatas visais atvejais rodo kortelę „Taip“, kitas – „Ne“. Šiame įraše paskelbta informacija neatitinka Rinkimų įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje numatytos išimties, kas nelaikoma rinkimų agitacija.“
„VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė R. I., reaguodama į gautą pranešimą ir įvertinusi įrašo turinį, kreipėsi į Jus, kad būtų pašalintas rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu paskelbtas įrašas“, „VRK, apibendrinusi visus rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu gautus pranešimus bei stebėsenos metu fiksuotus rinkimų agitacijos draudimo pažeidimus, atsižvelgusi į tai, ar buvo pašalinta informacija, spręs klausimą dėl atsakomybės taikymo. […]“;
4.2.2. Rašte-2 – „VRK gavo pranešimą dėl 2019-03-03 savivaldybių tarybų rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu socialiniame tinkle Facebook Jūsų paskyroje neatlygintinai paskelbto rinkimų agitacijos įrašo, VRK darbuotojai nedelsiant susisiekė su Jumis dėl įrašo pašalinimo. VRK atkreipia dėmesį, jog, remiantis Rinkimų įstatymo 53 straipsnio 1 dalimi, rinkimų agitacija, neatsižvelgiant į jos būdus, formą ir priemones, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios […]. Asmenims, pažeidusiems aukščiau minimo įstatymo nuostatas, taikoma ANK 85 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė nuo 140 Eur iki 300 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad, VRK turimais duomenimis, tokio pobūdžio pažeidimas buvo padarytas pirmą kartą, administracinė atsakomybė Jums nebus taikoma. Įspėjame, kad pasikartojus pažeidimui bus taikoma administracinė atsakomybė. […]. Gegužės 7 d. paskelbtos rekomendacijos, susijusios su Respublikos Prezidento rinkimų ir referendumų agitacijos draudimo laikotarpiu. […]. Tikimės, kad ši informacija bus Jums naudinga ir padės ateityje išvengti pažeidimų. […]“;
4.2.3. 2019 m. rugpjūčio mėn. rašte Pareiškėjo advokatui (registracijos VRK
Nr. 2-1852(2.10) – „2019-03-17 VRK gavo pranešimą, kad Pareiškėjas 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų pakartotinio balsavimo rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu savo paskyroje socialiniame tinkle Facebook paskelbė rinkimų agitacijos įrašą. […]. VRK darbuotojas kreipėsi į Pareiškėją, prašydamas pašalinti šį įrašą“; „2019-03-20 Pareiškėjas el. laišku kreipėsi į VRK dėl darbuotojo prašymo pašalinti įrašą. […]. 2019-04-25 viešame VRK posėdyje buvo pristatyta apibendrinta informacija apie pranešimus dėl galimų rinkimų agitacijos draudimo pažeidimų
2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų metu. Atsižvelgiant į daugumos VRK narių nuomonę ir įvertinus gautų pranešimų dėl rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu neatlygintinai socialiniuose tinkluose skelbtų įrašų gausą, bei tai, kad VRK neturėjo duomenų apie pasikartojantį agitacinio pobūdžio įrašų skelbimą, VRK narių daugumai pritarus šie pranešimai nebuvo individualiai nagrinėti viešame VRK posėdyje“; „Prieš 2019-05-12 Respublikos Prezidento rinkamų agitacijos draudimo laikotarpį buvo parengti […] VRK raštai, įspėjantys, kad pakartotinai skelbiant rinkimų agitacijos pranešimus bus taikoma administracinė atsakomybė. Tokiu būdu Pareiškėjui buvo išsiųstas Raštas-2“.

5. Seimo kontrolierius, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes, kreipėsi į VRK pirmininkę, prašydamas pateikti motyvuotus paaiškinimus dėl Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių.

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

6. VRK pirmininkė Seimo kontrolieriui pateikė toliau nurodytą informaciją dėl Pareiškėjo skunde aprašytų VRK veiklos aplinkybių:
6.1. pacitavo ANK 589 ir 590 straipsnių nuostatas;
6.2. paaiškino, kad VRK sekretoriato valstybės tarnautojai „2019-03-16 gavo pranešimą dėl Pareiškėjo veiklos socialiniame tinkle Facebook. Tiriant gautą pranešimą buvo nustatyta, kad minėtas asmuo 2019-03-03 savivaldybių tarybų rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu socialiniame tinkle Facebook apie kandidatą į savivaldybės tarybos narius–merus R. Š. skelbė įrašą, turintį politinės reklamos požymių. Apie tai Pareiškėjas buvo informuotas Raštu-1, kuriame nurodyta, kad Facebook buvo skelbiamas įrašas, kuris neatitinka Rinkimų įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje numatytos išimties, taip pat nurodyta, kad VRK spręs klausimą dėl atsakomybės taikymo. Tokiu būdu Pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad yra pagrindai pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Raštu-2 Pareiškėją papildomai informavo apie Rinkimų įstatymo reikalavimus, nurodant, kad analogiški rinkimų agitacijos draudimo reikalavimai galios ir Respublikos Prezidento, referendumų ir rinkimų į Europos Parlamentą metu, taip pat nurodė, kad jo atžvilgiu administracinės atsakomybės VRK netaikys, todėl administracinio teisės nusižengimo teisena laikoma baigta.

Tyrimui reikšmingos
Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos

7. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme (toliau vadinama – Įstatymas) nustatyta:
7.1. 3 straipsnis – „1. Vyriausiosios rinkimų komisijos uždaviniai yra: […] 2) užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais; […] 2. Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalyje nurodytus uždavinius, Vyriausioji rinkimų komisija: […] 11) prižiūri, kaip vykdomi rinkimų ir Referendumo įstatymai […].“
7.2. 4 straipsnis – „1. Vyriausioji rinkimų komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo, rinkimų, Referendumo ir kitais įstatymais bei teisės aktais.“
7.3. 13 straipsnis – „1. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas: 1) organizuoja Vyriausiosios rinkimų komisijos darbą; […] 7) vadovauja Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriato darbui […], tvirtina darbuotojų pareigybių aprašymus; […]; 11) vykdo kitus įstatymų suteiktus įgaliojimus. 2. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas turi visas Vyriausiosios rinkimų komisijos nario teises. 3. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, spręsdamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriato darbo ir personalo valdymo klausimus, leidžia įsakymus. […].“
7.4. 16 straipsnis – „1. Vyriausiosios rinkimų komisijos narys turi teisę: […] 7) įstatymų nustatytais atvejais surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. […].“
7.5. 18 straipsnis – „1. Vyriausioji rinkimų komisija turi sekretoriatą. […].“

8. Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) nustatyta:
8.1. 85 straipsnis – „4. Rinkimų ar referendumo agitacijos draudimo pažeidimas likus trisdešimt valandų iki Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių
tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą ar referendumo pradžios, taip pat rinkimų, referendumo dieną
užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir rinkimų komisijų ar referendumo komisijų nariams, kitiems atsakingiems asmenims, taip pat rinkimų ar referendumo stebėtojams – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų.
5. Šio straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas visuomenės informavimo priemonėse,
užtraukia baudą viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų vadovams arba kitiems už viešosios informacijos skleidimą ar visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingiems asmenims nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.“
8.2. 589 straipsnis – „Administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo […] šių institucijų pareigūnai: […] 4) Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos […] pirmininkas ir šios komisijos nariai ar Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko įgalioti valstybės tarnautojai – dėl šio kodekso 84, 85, […] straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; […].“
8.3. 590 straipsnis – „1. Pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. […].“
8.4. 593 straipsnis – „1. Administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti šiuos veiksmus: 1) apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; 2) atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; […] 9) gauti specialisto paaiškinimus; […].“

9. Seimo kontrolierių įstatyme (toliau vadinama – SKĮ) nurodyta:
9.1. 12 straipsnio 1 dalis – „Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.“
9.2. 17 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai […] priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją, jeigu: […] 3) skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai; […]. 4. Jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, skundo tyrimas nutraukiamas. […].“

Skundo tyrimui reikšminga
Lietuvos Respublikos teismų praktika

10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau vadinama – LVAT) praktika:
10.1. 2003-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4-689-03 – „[…]. Administracinių teisės pažeidimų tyrimas ir nuobaudos skyrimas yra procesinė veikla, kurią reglamentuoja specialus įstatymas – ATPK. […]. Administracinių teisės pažeidimų teisenoje dalyvaujantys subjektai yra specifiniai, […]. Administracinių teisės pažeidimų teisena iš esmės nuo viešojo administravimo skiriasi savo prigimtimi, kadangi ja yra įgyvendinamos valstybės nustatytos tam tikros prievartos priemonės subjektams, pažeidžiantiems įstatymais ir viešojo administravimo subjektų aktais nustatytas privalomas elgesio taisykles; […] administracinio pažeidimo teisena iš esmės yra reglamentuojama ATPK normomis, kurios apibrėžia asmens patraukimo atsakomybėn, bylos iškėlimo, administracinio pažeidimo tyrimo, bylos nagrinėjimo ir kt. procedūras, taip pat teisenoje dalyvaujančius subjektus; administracinių teisės pažeidimų bylose priimamus sprendimus, jų įforminimą, apskundimą, vykdymą; […]. Išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą […]“;
10.2. 2014-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-610/2014 – „[…] viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad VAĮ, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos
asmenys […].“

Tyrimo išvados

11. Apibendrinus Pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes (pažymos 2 ir 3 paragrafai), konstatuotina, kad jis Seimo kontrolieriui skundžiasi tuo, jog VRK pareigūnų veiksmai pažeidžia jo teises į gerą viešąjį administravimą.

12. Apibendrinus šiam tyrimui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką (pažymos 7–10 paragrafai), pažymėtina, kad:
12.1. vadovaujantis Įstatymu (pažymos 7 paragrafas):
12.1.1. VRK savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais bei teisės aktais, VRK prižiūri, kaip vykdomi rinkimų įstatymai;
12.1.2. VRK pirmininkas organizuoja VRK darbą, vadovauja VRK sekretoriato darbui, tvirtina darbuotojų pareigybių aprašymus, turi visas VRK nario teises, tarp jų, ir tikrinti, ar laikomasi įstatymų ir teisės aktų, reglamentuojančių rinkimų organizavimą ir vykdymą, reikalavimų, įstatymų nustatytais atvejais surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus;
12.2. atsižvelgus į teismų praktiką (pažymos 10.2 punktas) – VRK, bet kokiu būdu gavusi informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turėjo patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją teisės aktų nustatytu būdu;
12.3. vadovaujantis ANK (pažymos 8 paragrafas) – VRK pirmininkas ir VRK nariai įgalioti pradėti administracinių nusižengimų teiseną (dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas), atlikti administracinių nusižengimų tyrimą, apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, surašyti administracinių nusižengimų protokolus už ANK 85 straipsnio pažeidimus;
12.4. SKĮ (pažymos 9 paragrafas) ir teismų praktika (pažymos 10.1 punktas):
12.4.1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje;
12.4.2. „Administracinių teisės pažeidimų teisena iš esmės nuo viešojo administravimo skiriasi savo prigimtimi“, „administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą“;
12.4.3. jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja, kad skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai, skundo tyrimas nutraukiamas.

13. Nagrinėjamu atveju, pagal šio tyrimo metu gautus Pirmininkės paaiškinimus, su Pareiškėju buvo susirašinėjama, pagal kompetenciją pradėjus administracinio nusižengimo teiseną (pažymos 6 paragrafas).
Atsižvelgus į tai, kad VRK pareigūnai tuo atveju, kai vykdo administracinių nusižengimų teiseną, nepatenka į viešojo administravimo sistemą, darytina išvada, kad Pareiškėjo skunde Seimo kontrolieriui nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus, kuris SKĮ nustatyta tvarka tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje, kompetencijai.
Apibendrinus pirmiau padarytas išvadas konstatuotina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Pareiškėjo skundo tyrimas nutrauktinas.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

14. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X skundo dėl Vyriausios rinkimų komisijos pareigūnų veiksmų tyrimą nutraukti.

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas