PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJĄ

Dokumento numeris 4D-2020/1-687
Data 2020-08-06
Kategorija Seimo Kontrolierių Pažyma
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJĄ
Kontrolierius Augustinas Normantas
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti
SKUNDO ESMĖ
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2020 m. gegužės 18 d. gavo Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos „V“ (toliau vadinama – Asociacija), atstovo X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Vidaus reikalų ministerija) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su Asociacijos prašymo nagrinėjimu.
2. Pareiškėjas skunde (toliau vadinama – Skundas), be kitų aplinkybių, nurodo:
2.1. Asociacija 2020-03-09 raštu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydama suteikti informaciją apie „saugią kaimynystę“ ir pateikė konkrečius klausimus;
2.2. Asociacija 2020-04-27 gavo Vidaus reikalų ministerijos elektroninį laišką, kuriame pateikiama nuoroda į elektroninį leidinį „Saugios kaimynystės vadovas“, tačiau atsakant į konkrečius prašyme nurodytus klausimus informacija nebuvo pateikta.
3. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją išsamiai atsakyti į prašymą.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
4. Seimo kontrolierius 2020-05-28 raštu Nr. 4D-2020/1-687/3D-1533 kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes. 2020-06-25 Seimo kontrolierius gavo 2020-06-23 Vidaus reikalų ministerijos raštą Nr. 1D-3199, kuriame  nurodoma:
4.1. „Pareiškėjo 2020-03-09 prašymas gautas 2020-03-13 paštu. Vidaus reikalų viceministras Č. Mulma suformavo užduotį „organizuoti vykdymą“ ministerijos Administravimo departamentui ir Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.
2020-03-18 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nežinodama apie pirmą prašymą, persiuntė Vidaus reikalų ministerijai dar vieną pareiškėjo prašymą. Traktavome, kad abu prašymai yra dėl to paties dalyko, nes pirmas – apie saugią kaimynystę, o antras – apie saugią aplinką.
Ministerijoje sužinojus, kad Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos neatsakė pareiškėjui, ministerijos Administravimo departamento tarnautojas 2020-04-27 pateikė ministerijos atsakymą. Sąvoka „saugi kaimynystė“ neapibrėžta teisės aktais. Nenorėdama šią sąvoką interpretuoti ministerija nusprendė pateikti pareiškėjui leidinį „Saugios kaimynystės vadovas“ (https://drive.google.com/open?id=1eEbkslJYYbStVbaa6rFQSFuEaxHhLotH), nuoroda į kurį yra Policijos departamento tinklalapyje (https://policija.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/viesosios-tvarkos-ir-gyventoju-saugumo-uztikrinimas/saugi-kaimynyste). Kadangi šis leidinys yra didelės apimties (46 pusl.), buvo neracionalu jį spausdinti ir siųsti paštu.“
4.2. „Be to, dėl paskelbto karantino Vyriausybė 2020-03-14 nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.2.1 punktu buvo nustačiusi, kad valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas (darbus) atlikti darbo vietoje (turime minty pašto paslaugas). Todėl atsakymas buvo pateiktas el. paštu.“
4.3. „Neatitinka tikrovės teiginys, kad į konkrečius prašyme nurodytus klausimus informacija nebuvo suteikta. Ministerija atsakė ir į užduotus klausimus.“
4.4. „2020-05-19 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija persiuntė pareiškėjo paklausimą, ar Teisingumo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija atsakys į antrąjį prašymą. Vidaus reikalų ministerija atsakė ir į šį prašymą.“
5. Iš Seimo kontrolieriui pateiktos Pareiškėjo 2020-03-09 kreipimosi kopijos turinio paaiškėjo, kad Vidaus reikalų ministerijos buvo prašoma paaiškinti, ką reiškia sąvoka „saugi kaimynystė“, kokie teisės aktai reguliuoja gyventojų ir asociacijų teisinius santykius, susijusius su saugia kaimynyste, ar numatyta galimybė dalyvauti teisės aktų, susijusių su saugia kaimynyste, rengimo procese.
Vidaus reikalų ministerija 2020-04-27, atsakydama elektroniniu laišku, nurodė, kad informaciją apie saugią kaimynystę galima rasti leidinyje „Saugios kaimynystės vadovas“, bei pateikė šio leidinio internetinio puslapio nuorodą. Atsakyme Pareiškėjui nurodoma, kad Asociacija gali turėti ir įgyti tokias teises, kurios neprieštarauja jos veiklos tikslams, nustatytiems Civiliniame kodekse, įstatyme ir įstatuose. Taip pat paaiškinta apie peticijų teikimo tvarką ir pastabų teikimo galimybę, kai savivaldybės teisės akto projektas viešai paskelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo tinklalapyje.
Vidaus reikalų ministerijos 2020-06-22 parengtame antrame atsakyme į tą patį Pareiškėjo kreipimąsi išsamiau atsakoma į pateiktus klausimus ir nurodoma atsakymo apskundimo tvarka.
Tyrimui reikšmingi teisės aktai
6. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau vadinama – VAĮ):
3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 2) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; […] 4) nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų; […]“;
36 straipsnis „Administracinės procedūros sprendimo apskundimas“ – „Asmuo turi
teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą
savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų
nustatyta tvarka.“
7. Vidaus reikalų ministerijos nuostatuose, patvirtintuose 2001 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 291, nustatyta:
„8. Vidaus reikalų ministerijos veiklos tikslai yra: 8.1. formuoti valstybės politiką viešojo saugumo (viešosios tvarkos, vidaus tarnybos, priešgaisrinės bei civilinės saugos ir gelbėjimo darbų, valstybės sienos apsaugos, ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir specialiųjų priemonių apyvartos, saugomo asmens statusą turinčių asmenų apsaugos) srityse, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą; 8.2. formuoti valstybės politiką viešojo administravimo ir informacinių technologijų taikymo viešojo administravimo (elektroninės valdžios) srityse, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą; 8.3. formuoti valstybės politiką vietos savivaldos srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą; 8.4. formuoti valstybės politiką regionų plėtros srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą; 8.5. formuoti valstybės politiką valstybės tarnybos srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą; 8.6. formuoti politiką valstybės informacinių išteklių saugos srityje tiek, kiek tai neapima kibernetinio saugumo (toliau – valstybės informacinių išteklių sauga), organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą; 8.7. formuoti valstybės politiką kūno kultūros ir sporto srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. 8.8. formuoti valstybės politiką migracijos srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą“ […]“;
„16. Vidaus reikalų ministerija taip pat atlieka šias funkcijas: […] 16.14. nustatytąja tvarka nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus ministerijos kompetencijai, imasi priemonių, kad būtų atsakyta į juose keliamus klausimus; […].“
8. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“:
25 punktas – „Prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų“;
26 punktas – „Jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo institucijoje dienos, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus Taisyklių 25 punkte nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą, institucija per 2 darbo dienas nuo institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens tokio sprendimo priėmimo dienos išsiunčia asmeniui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis“;
32 punktas – „Į prašymus atsakoma valstybine kalba arba kita kalba, jei prašymą institucijos vadovo sprendimu buvo galima pateikti kita kalba, ir tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas, arba tokiu būdu, kuris buvo nurodytas prašyme. Prireikus į prašymą gali būti atsakoma ne valstybine kalba, kai vadovaudamasi tarptautinės teisės aktais prašymą pateikia užsienio valstybės institucija ar tarptautinė organizacija“;
33 punktas – „Atsakymas į prašymus, siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, turi būti pasirašytas institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba suformuotas elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą, išskyrus atvejus, kai atsakoma į Taisyklių 20 punkte nustatytu atveju institucijoje neregistruotus prašymus“;
35 punktas – „Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: 35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.4. į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.“
Tyrimui reikšminga teismų praktika
9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime byloje
Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03 konstatavo:
„[…] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės  tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Konstitucinis Teismas 2000-06-30 nutarime konstatavo, kad valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių […]. […] Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime ir 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms […].“
10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau vadinama ir – LVAT) 2012-03-01 nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1605/2012), be kita ko, yra konstatuota:
„[…] Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą […]. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). […].“
Tyrimo išvados
11. Pareiškėjas Seimo kontrolieriui nurodė, kad kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu atsakyti į konkrečius klausimus, tačiau išsamaus atsakymo nesulaukė.
12. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjo 2020-03-09 prašymas, išsiųstas paštu, Vidaus reikalų ministerijoje gautas 2020-03-13. Vidaus reikalų ministerijoje 2020-03-18 gautas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos persiųstas Pareiškėjo prašymas. Vidaus reikalų ministerija į Pareiškėjo prašymą atsakė 2020-04-27, išsiųsdama elektroninį laišką, parengtą Administravimo departamento teisės ir personalo skyriaus patarėjo, kuriame pateikiama trumpa informacija pagal Pareiškėjo suformuluotus klausimus. Pareiškėjui pakartotinai kreipusis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl negauto atsakymo ir šiai ministerijai kreipusis į Vidaus reikalų ministeriją, Vidaus reikalų ministerija 2020-06-22 parengė dar vieną atsakymą į Pareiškėjo 2020-03-09 prašymą. Šis atsakymas jau pateiktas ant oficialaus institucijos blanko, nurodyta atsakymo apskundimo tvarka.
13. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 25 punkte numatyta, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Pagal šių taisyklių 35 punktą, atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.
Vadovaujantis šių taisyklių 32 ir 33 punktais, į prašymus atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas, arba tokiu būdu, kuris buvo nurodytas prašyme. Atsakymas į prašymus, siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, turi būti pasirašytas institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba suformuotas elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą.
14. Kaip nustatyta Skundo tyrimo metu, Pareiškėjo prašymas Vidaus reikalų ministerijoje gautas paštu, Pareiškėjas neprašė atsakymo jam siųsti kitu būdu, todėl siunčiant atsakymą elektroniniu paštu buvo nesilaikyta Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatų. Vidaus reikalų ministerijos 2020-04-27 parengtas atsakymas neatitiko ir kitų atsakymams į prašymus keliamų reikalavimų, nes Seimo kontrolieriui nepateikta duomenų, kad atsakymas būtų buvęs pasirašytas elektroniniu parašu, atsakymas parengtas nesilaikant 20 darbo dienų termino, nors prašymo nagrinėjimo procedūra nebuvo pratęsta.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog į Pareiškėjo užduotus klausimus buvo atsakyta labai trumpai ir neišsamiai, nurodoma, kad asociacijos teisės ir pareigos numatytos „šiame Įstatyme“, tačiau nenurodytas teisės akto pavadinimas, neatskleidžiamas ir kitų paminėtų teisės aktų turinys.
15. LVAT yra pažymėjęs, kad vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. VAĮ 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad „visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje“. VAĮ 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (šios pažymos 10 punktas).
Pažymėtina ir tai, kad LVAT savo praktikoje ne kartą pasisakė, jog teikiamai informacijai taikomas  reikalavimas, kad ji būtų pateikiama visa, teiktina pagal teisės aktus ir atitinkanti prašymo turinį (pvz., 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1048-502/2015).
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, Vidaus reikalų ministerija, nagrinėdama Pareiškėjo prašymą ir teikdama jam atsakymą, nesilaikė viešąjį administravimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir gero viešojo administravimo principo, nes atsakymas pateiktas elektroniniu paštu, nors prašymas gautas paštu; atsakymas nebuvo tinkamai pasirašytas; nesilaikyta prašymo nagrinėjimo terminų; į pateiktus klausimus atsakyta neišsamiai, todėl Skundas pripažįstamas pagrįstu.
17. Seimo kontrolierius, įvertinęs visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes, atkreipia ir Pareiškėjo dėmesį į tai, kad norint, jog prašymas būtų išnagrinėtas kuo išsamiau ir prašyme išdėstytos problemos išspręstos kuo efektyviau, prašyme turėtų būti konkrečiai nurodoma, kokias teises asmuo siekia įgyvendinti arba apginti ir ko konkrečiai asmuo prašo iš viešojo administravimo subjekto.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS
18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos „V“ atstovo X skundą dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su prašymo nagrinėjimu, pripažinti pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA
19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius vidaus reikalų ministrui rekomenduoja imtis priemonių, kad ateityje nagrinėjant pareiškėjų skundus ir prašymus būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų ir gero viešojo administravimo principo.
20. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas