PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJĄ PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau vadinama ir – Kelių direkcija) pareigūnų galimai netinkamų veiksmų (neveikimo), nepateikus Pareiškėjui informacijos (dokumentų), susijusios su tarnybinio nusižengimo pagal jo pranešimą tyrimu.

2. Pareiškėjas skunde, be kitų aplinkybių, nurodo:
2.1. „Nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2019 birželio 30 d. dirbau [Kelių direkcijoje] […] <…>. 2019 m. vasario 13 d. parašiau direktoriui prašymą atlikti patikrinimą dėl kai kurių [Kelių direkcijos] darbuotojų galimų netinkamo pareigų vykdymo“ (šių ir kitų citatų kalba netaisyta).
2.2. Kelių direkcijos „[…] direktoriaus įsakymu buvo įkurta komisija. 2019 m. balandžio 8 d. gavau trumpą tyrimo komisijos pirmininko atsakymą, kuriame pažymima, kad komisija, susipažinusi su pateikta informacija, Kelių direkcijos darbuotojų paaiškinimais ir surinktais dokumentais, nenustatė Kelių direkcijos darbuotojų pažeidimų.“
2.3. „Paprašau direktoriaus pateikti man visą komisijos surinktą tyrimo medžiagą, į ką gavau atsakymą, o po pakartotinio kreipimosi, dar vieną, kad negaliu susipažinti su atliktais tyrimo rezultatais, nes teisės aktai tai nenumato. […].“
2.4. „Vadovaujantis išdėstytu, darytina prielaida, kad komisijos tyrimo medžiaga buvo [slepiama], dėl to, kad mano išdėstyti faktai turėjo pagrindą. […].“

3. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo „[…] atlikti tyrimą: ar Kelių direkcijos direktorius […] ir komisijos pirmininkas […], neleidę susipažinti su tyrimo medžiaga, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, mano teisę į informacijos gavimą“.

4. Kartu su skundu pateikta:
4.1. Pareiškėjo 2019-02-13 tarnybinis pranešimas (registracijos Nr. 1-1916), adresuotas Kelių direkcijos direktoriui (kopija); jame, be kita ko, nurodyta:
4.1.1. „[…]. Siūlau pradėti tarnybinį patikrinimą dėl informacijos […] ir suteikti informaciją dėl galimai netinkamo pareigų vykdymo tyrimo rezultatus arba atsisakymą jį pradėti“;
4.1.2. „Faktai […] kelia pagrįstų abejonių, ar Bendrijų reikalų skyriaus vedėjas […] tinkamai vykdo tarnybines funkcijas, nepažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktus […]“;
4.1.3. „Siūlau dėl […] pradėti tarnybinį patikrinimą, įvertinant jo veiklos teisėtumą ir pagrįstumą bei suteikti informaciją dėl galimai netinkamo pareigų vykdymo tyrimo rezultatus arba atsisakymą jį pradėti.“
4.2. Pareiškėjo 2019-02-13 tarnybinis pranešimas (registracijos Nr. 1-1917), adresuotas Kelių direkcijos direktoriui (kopija); jame, be kita ko, nurodyta:
4.2.1. „[…]. […] informuoju, kad [Kelių direkcijoje] galimai įvyko tarnybinis nusižengimas ir darbo pareigų pažeidimas vykdant mažos vertės viešųjų pirkimų sistemos Ecocost palaikymo ir licencijų paslaugų pirkimo procedūras ir administruojant pasirašytą sutartį – leidimas atlikti viešąjį [pirkimą] registruotas po to, kai buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis“;
4.2.2. „Prašau atlikti tyrimą asmenų prisidėjusių prie šio pirkimo organizavimo, vykdymo ir administravimo tinkamo pareigų atlikimo bei suteikti informaciją apie tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus arba atsisakymą jį pradėti […].“
4.3. Kelių direkcijos 2019-04-08 pranešimas Pareiškėjui (pranešimo numeris Seimo kontrolieriui nėra žinomas)(kopija), kuriame nurodyta:
4.3.1. „Pranešame, kad, […] [Kelių direkcijos] direktorius, vadovaudamasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų […] (toliau – Nuostatai), 11.11 ir 20.7 papunkčiais, 2019 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. V-35 „Dėl komisijos sudarymo informacijai patikrinti“ sudarė komisiją (toliau – Komisija)“;
4.3.2. „Komisijai buvo pavesta patikrinti Jūsų pranešimuose pateiktą informaciją apie galimai netinkamai atliekamų pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų vykdymo ir padarytų tarnybinių nusižengimų“;
4.3.3. „Komisija susipažinusi su jūsų pateikta informacija, Kelių direkcijos darbuotojų paaiškinimais ir surinktais dokumentais, nenustatė Kelių direkcijos darbuotojų pažeidimų.“
4.4. Pareiškėjo 2019-05-31 prašymas, adresuotas Kelių direkcijos direktoriui (kopija); jame, be kita ko, nurodyta:
4.4.1. „[…]. 2019-04-08 gavau trumpą komisijos pirmininko atsakymą, kuriame pažymima, kad komisija, susipažinusi su pateikta informacija, Kelių direkcijos darbuotojų paaiškinimais ir surinktais dokumentais, nenustatė Kelių direkcijos darbuotojų pažeidimų“;
4.4.2. „Vadovaujantis išdėstytu prašau pateikti man visą komisijos surinktą tyrimo medžiagą. Jeigu bus priimtas sprendimas netenkinti mano prašymo, prašau informuoti, vadovaujantis kokiais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir jų punktais mano prašymas netenkinamas.“
4.5. Kelių direkcijos 2019-06-04 pranešimas Nr. 1-7403, adresuotas Pareiškėjui (kopija); jame nurodyta:
4.5.1. „Pranešame, kad, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) direktorius, vadovaudamasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų […] (toliau – Nuostatai) 11.11 ir 20.7 papunkčiais, 2019 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. V-35 „Dėl komisijos sudarymo informacijai patikrinti“ sudarė komisiją (toliau – Komisija)“;
4.5.2. „Komisijai buvo pavesta patikrinti Jūsų pranešimuose pateiktą informaciją apie galimai netinkamai atliekamų pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų vykdymą ir padarytus tarnybinius nusižengimus“;
4.5.3. „Komisija, susipažinusi su pateikta informacija, Kelių direkcijos darbuotojų paaiškinimais ir surinktais dokumentais, nenustatė Kelių direkcijos darbuotojų pažeidimų“;
4.5.4. „Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 str. nustato, kad viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas, įskaitant sprendimus dėl pavaldžių valstybės tarnautojų atsakomybės dėl galimų tarnybinių nusižengimų, yra išimtinai viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecija. Nei Įstatymas, nei Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, nei kiti viešojo administravimo subjektų veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato viešojo administravimo subjektui pareigos pateikti pareiškėjui Komisijos tyrimo medžiagos, tokią teisę turi tik valstybės tarnautojas, kuriuo atžvilgiu buvo atliktas tyrimas.“
TYRIMAS IR IŠVADOS

Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai

5. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai
5.1. Įstatymai:
5.1.1. Seimo kontrolierių įstatyme nustatyta:
12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. […].“
5.1.2. Viešojo administravimo įstatyme nustatyta:
3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 2) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; […].“
5.1.3. Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta:
3 straipsnio 1 dalis – „Pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai yra šie: […] 8) sąžiningumas ir nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms; […].“
32 straipsnio 1 dalis – „Valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. […].“
34 straipsnio 1 dalis – „[…]. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo […] pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. […].“
5.1.4. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatyta:
4 straipsnio 1 dalis – „Institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams (toliau – pareiškėjas) dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.“
5.2. Kiti teisės aktai:
5.2.1. Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 (Vyriausybės 2018-12-27 nutarimo
Nr. 1390 redakcija) patvirtintame Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos apraše reglamentuojama:
3 punktas – „Tarnybinio nusižengimo tyrimą pradeda Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje […] nurodyti asmenys.“
17 punktas – „Gavęs motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima vieną iš šių sprendimų: 17.1. pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti jam tarnybinę nuobaudą; pripažinti, kad valstybės tarnautojas, perkeltas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje, padarė tarnybinį nusižengimą ir siūlyti jam skirti tarnybinę nuobaudą; pripažinti, kad asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą ir nustatyti tarnybinę nuobaudą, kuri turėtų būti jam skirta (šiame papunktyje nurodyti sprendimai priimami, jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas arba asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą); 17.2. pripažinti, kad valstybės tarnautojas ar asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, tarnybinio nusižengimo nepadarė (šiame papunktyje nurodyti sprendimai priimami, jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas ar asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, nepadarė tarnybinio nusižengimo); […].“
20 punktas – „Su Aprašo 17 punkte nurodytu sprendimu valstybės tarnautojas pasirašytinai supažindinamas ir jam šio sprendimo kopija įteikiama per 3 darbo dienas nuo Aprašo 17 punkte nurodyto sprendimo priėmimo dienos, o valstybės tarnautojui, kurį į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba – per 3 darbo dienas nuo Aprašo 17 punkte nurodyto spendimo įforminimo dienos.“
5.2.2. Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse reglamentuojama:
35 punktas – „Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: […] 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; […].“
38 punktas – „Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą […], informaciją, […] priežastys, […] asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. […].“
5.2.3. Susisiekimo ministro 2006-11-30 įsakymu Nr. 3-457 (susisiekimo ministro
2016-01-26 įsakymo Nr. 3-19(1.5 E) redakcija) patvirtintuose Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatuose reglamentuojama:
17 punktas – „Kelių direkcijai vadovauja direktorius […].“
20 punktas – „Kelių direkcijos direktorius: […] 20.11. priima į pareigas ir atleidžia iš jų Kelių direkcijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, juos skatina, prireikus skiria jiems pašalpas, tarnybines ar drausmines nuobaudas; […].“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

6. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika (2004-12-13 nutarimas):
„[…]. […] konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, kad jurisdikcinės ir kitos teisės taikymo institucijos būtų nešališkos, nepriklausomos, siektų nustatyti objektyvią tiesą ir sprendimus priimtų tik teisės pagrindu […]. […]. Iš Konstitucijos išplaukia, kad valstybės tarnyba, kaip profesinės veiklos sistema, turi būti nešališka, […]. […] Valstybės tarnautojai neturi teikti kokių nors pirmenybių kuriems nors asmenims dėl jų politinių, moralinių, religinių ar kitokių pažiūrų, įsitikinimų ar veiklos arba kitokio jų statuso. Priešingu atveju būtų nukrypstama ir nuo konstitucinio visų asmenų lygiateisiškumo principo, draudžiančio asmenų diskriminaciją ar privilegijų jiems teikimą. […].“

7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika:
7.1. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2741/2011 yra konstatuota:
„[…]. Kaip pažymėta aukščiau, atsakovas, atlikęs paminėto pareiškėjų skundo patikrinimo procedūrą, galėjo taikyti bankroto administratoriui (trečiajam suinteresuotam asmeniui) [Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių] (17 arba 19 p.) numatytą poveikio priemonę arba jų netaikyti. Kolegija pažymi, kad tai yra atsakovo diskrecija. ABTĮ taikymo požiūriu, vienokios arba kitokios poveikio priemonės taikymas arba jų netaikymas negali būti laikomas pareiškėjų teisių arba įstatymų saugomų interesų pažeidimu, nes visais atvejais tai nesukeltų ir nesukėlė pareiškėjams tam tikrų tiesioginių teisinių pasekmių. […]“;
7.2. 2014-05-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-610/2014 yra konstatuota:
„[…]. […] viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad VAĮ, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys […]. […]“;
7.3. 2016-02-22 nutartyje administracinėje byloje A-1150-520/2016 yra konstatuota:
„[…] atsakovas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. […].“
7.4. 2013-01-31 nutartyje administracinėje byloje A552-241/2013 yra konstatuota:
„[…]. Piliečiai, nurodydami valstybės tarnautojų galimai padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. […].“

Tyrimo išvados

8. Seimo kontrolierius gavo Pareiškėjo skundą dėl Kelių direkcijos pareigūnų galimai netinkamų veiksmų (neveikimo), nepateikus Pareiškėjui informacijos (dokumentų), susijusios su tarnybinio nusižengimo tyrimu.
Pareiškėjas skundėsi Seimo kontrolieriui: „[…] gavau trumpą tyrimo komisijos pirmininko atsakymą, kuriame pažymima, kad komisija, susipažinusi su pateikta informacija, Kelių direkcijos darbuotojų paaiškinimais ir surinktais dokumentais, nenustatė Kelių direkcijos darbuotojų pažeidimų“, „paprašau direktoriaus pateikti man visą komisijos surinktą tyrimo medžiagą, į ką gavau atsakymą […], kad negaliu susipažinti su atliktais tyrimo rezultatais, nes teisės aktai tai nenumato“ (pažymos 2.2 ir 2.3 punktai).

9. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą (Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis). Savo turiniu panaši nuostata reglamentuojama ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau vadinama – Aprašas) 3 punkte (pažymos 5.2.1 punktas).
Seimo kontrolierius taip pat atkreipia dėmesį į Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio
1 dalies 8 punkte įtvirtintą vieną iš pagrindinių valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų – sąžiningumo ir nešališkumo principą, reiškiantį, kad valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms. Viešojo administravimo įstatymo
3 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuojamas objektyvumo principas, pagal kurį administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas savo doktrinoje yra konstatavęs: „[…] konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, kad jurisdikcinės ir kitos teisės taikymo institucijos būtų nešališkos, nepriklausomos, siektų nustatyti objektyvią tiesą ir sprendimus priimtų tik teisės pagrindu“ ir kad „[…] valstybės tarnyba, kaip profesinės veiklos sistema, turi būti nešališka“ (pažymos 6 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolierius pabrėžia, jog viešojo administravimo institucijų veikla (įtraukiant ir Kelių direkciją) turi būti organizuojama taip, kad asmenims (pareiškėjams), besikreipiantiems į šias institucijas, nekiltų pagrįstų abejonių dėl institucijos nešališkumo ir objektyvumo.

10. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo
4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus (informaciją), išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Pagal Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau vadinama – Taisyklės) 35.2 punkte įtvirtintas nuostatas, atsakymai į prašymus turi būti parengiami atsižvelgiant į jo turinį, t. y., į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją turi būti atsakoma pateikiant prašomą informaciją Teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Vadovaujantis to paties teisės akto 38 punkto nuostatomis, atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą informaciją priežastys, asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas (pažymos 5.2.2 punktas).
Seimo kontrolierius tyrimo metu nustatė, kad Pareiškėjas 2019-02-13 pateikė Kelių direkcijai du tarnybinius pranešimus (registracijos Nr. 1-1916 ir Nr. 1-1917) dėl Kelių direkcijos atsakingų tarnautojų galimai netinkamų veiksmų, atliekant tarnybines funkcijas (pažymos 4.1 ir 4.2 punktai). Atsižvelgiant į tai bei atkreipiant dėmesį, kad Kelių direkcijai vadovauja direktorius, kuris, be kita ko, priima į pareigas ir atleidžia iš jų Kelių direkcijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, juos skatina, prireikus skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas (pažymos
5.2.3 punktas), Kelių direkcijos direktorius 2019-02-22 įsakymu Nr. V-35 sudarė komisiją (toliau Komisija) Pareiškėjo pranešimuose nurodytai informacijai dėl galimai padarytų tarnybinių nusižengimų patikrinti. Kelių direkcija 2019-04-08 raštu (tikslus rašto numeris Seimo kontrolieriui nėra žinomas) informavo Pareiškėją, kad, Komisijai atlikus patikrinimą, atsakingų tarnautojų funkcijų vykdymo pažeidimų nenustatyta (pažymos 4.3 punktas).
Pareiškėjui 2019-05-31 pateikus Kelių direkcijai papildomą prašymą „pateikti [Pareiškėjui] visą komisijos surinktą tyrimo medžiagą“ (pažymos 4.4 punktas), Kelių direkcija 2019-06-04 raštu Nr. 1-7403 pateikė Pareiškėjui atsakymą, kuriuo, laikydamasi Taisyklių 35.2 punkte įtvirtintos tvarkos, iš esmės atsisakė pateikti prašomą informaciją (dokumentus), nurodė atsisakymo tai padaryti priežastis (pažymos 4.5 punktas). Pažymėtina, kad Kelių direkcija, atsisakydama pateikti Pareiškėjui prašomą informaciją (dokumentus), turėjo nurodyti ir atsakymo apskundimo tvarką, kaip tai numatyta Taisyklių 38 punkte, tačiau to nepadarė, todėl Kelių direkcijai teiktina rekomendacija.
Seimo kontrolierius atkreipia Pareiškėjo dėmesį į tai, kad, pagal Aprašo 17 punkte įtvirtintas nuostatas, gavęs motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo (nagrinėjamu atveju – Kelių direkcijos direktorius) turi priimti vieną iš šių sprendimų: pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą; pripažinti, kad valstybės tarnautojas ar asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, tarnybinio nusižengimo nepadarė. Vadovaujantis to paties teisės akto 20 punkto nuostatomis, su Aprašo 17 punkte nurodytu sprendimu pasirašytinai supažindinamas valstybės tarnautojas, dėl kurio galimų tarnybinės veiklos pažeidimų buvo atliktas tyrimas, ir jam įteikiama šio sprendimo kopija (pažymos 5.2.2 punktas). Nei Apraše, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtintos nuostatos dėl asmenų, pateikusių oficialią informaciją apie tam tikro valstybės tarnautojo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, informavimo apie atlikto patikrinimo išvadas (sprendimą) (šių asmenų supažindinimo su išvadų turiniu). Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikos metu yra konstatavęs: „[…] viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad VAĮ, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys […]“ (pažymos 7.2 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs: „piliečiai, nurodydami valstybės tarnautojų galimai padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų“; „asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus“ (pažymos 7.4 punktas); „[…], vienokios arba kitokios poveikio priemonės […] taikymas arba jų netaikymas negali būti laikomas pareiškėjų teisių arba įstatymų saugomų interesų pažeidimu, nes visais atvejais tai nesukeltų ir nesukėlė pareiškėjams tam tikrų tiesioginių teisinių pasekmių“ (pažymos 7.1 punktas).
Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmiau minėti Kelių direkcijos 2019-04-08 ir 2019 06 04 atsakymai Pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. nurodytais raštais Pareiškėjui nėra suteiktos naujos teisės ir (ar) sukuriamos pareigos, Pareiškėjui buvo tinkamai atsakyta, jis buvo informuotas apie inicijuoto tarnybinio patikrinimo rezultatus (pranešta, kad, Komisijai atlikus patikrinimą, atsakingų tarnautojų funkcijų vykdymo pažeidimų nenustatyta), pagrįstai atsisakius pateikti Pareiškėjui visą prašomą tarnybinio patikrinimo medžiagą (dokumentus) nesant tam teisinio pagrindo.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Pareiškėjo skundas dėl Kelių direkcijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), teikiant Pareiškėjui informaciją, susijusią su tarnybinio nusižengimo tyrimu, atmestinas.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

12. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:
X skundą dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), teikiant X informaciją, susijusią su tarnybinio nusižengimo tyrimu, atmesti.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

13. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriui rekomenduoja:
imtis priemonių, kad ateityje, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos atsisakant pateikti pareiškėjams prašomą informaciją (dalį prašomos informacijos), atsakyme būtų nurodyta jo apskundimo tvarka.

Apie rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas