aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-1247 PRIEŠ MIGRACIJOS DEPARTAMENTĄ PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS IR VISAGINO SAVIVALDYBĘ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Seimo kontrolierės 2025 m. spalio 2 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą (2025 m. spalio 24 d. skundą papildančią informaciją) dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo prašymą išduoti jam Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir asmens tapatybės kortelę ir skundą dėl Visagino savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – Visagino civilinės metrikacijos skyrius) sprendimo Pareiškėjo gimimo akto įraše išbraukti įrašytą Pareiškėjo pilietybę (toliau kartu – Skundai).

 

2. Pareiškėjas Skunduose nurodo:

2.1. Migracijos departamentas iki šiol nėra įvykdęs Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimo, kuriuo teismas panaikino Migracijos departamento sprendimą atsisakyti Pareiškėjui išduoti Lietuvos Respublikos pasą ir asmens tapatybės kortelę ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti Pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso ir asmens tapatybės kortelės išdavimo. Migracijos departamentas nutraukė Pareiškėjo prašymo išduoti pasą ir asmens tapatybės kortelę nagrinėjimą, motyvuodamas tuo, kad Pareiškėjas per nustatytą terminą nepateikė Migracijos departamento nurodytų dokumentų, nors Pareiškėjas jų pateikti nei privalėjo, nei galėjo.

2.2. Visagino civilinės metrikacijos skyrius 2025 m. gegužės 5 d. raštu informavo Pareiškėją apie priimtą sprendimą 1994 m. birželio 29 d. sudarytame Pareiškėjo gimimo įraše išbraukti jame įrašytą Pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Minėtas individualus sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, administraciniam sprendimui įtakos turėjusių aplinkybių vertinimu, nėra motyvuotas, nenurodyta apskundimo tvarka.

 

TYRIMO IŠVADOS

 

3. Tyrimo metu 2025 m. spalio 14 d. Seimo kontrolierės kreipėsi į Migracijos departamentą, 2025 m. spalio 15 d. – į Visagino savivaldybės merą, prašydamos paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

4. Seimo kontrolierės gavo Visagino savivaldybės mero 2025 m. lapkričio 10 d. raštą Nr. (4.11 Mr) 1-4905 ir Migracijos departamento Imuniteto skyriaus 2025 m. lapkričio 12 d. raštą Nr. 10K-7006 (2 priedas).

 

5. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Pilietybės įstatyme, Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatyme, Civilinės būklės aktų registravimo įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme, Seimo kontrolierių įstatyme, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, (toliau – Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės), Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse, patvirtintose teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, (toliau – Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės), Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1V-200/V-62, (toliau – Aprašas) ir teismų praktika, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) jurisprudencijoje, pateikiama 3 ir 4 prieduose.

 

6. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją (2 priedas) ir teisinį reguliavimą (3 priedas), išvados pateikiamos išskiriant šias dalis:

6.1. dėl Migracijos departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo prašymą išduoti jam pasą ir asmens tapatybės kortelę;

6.2. dėl Visagino savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant klausimą dėl įrašo Pareiškėjo gimimo įraše taisymo.

 

Dėl Migracijos departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo prašymą išduoti jam pasą ir asmens tapatybės kortelę

 

7. Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas iki šiol nėra įvykdęs Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimo, kuriuo teismas panaikino Migracijos departamento sprendimą atsisakyti Pareiškėjui išduoti Lietuvos Respublikos pasą ir asmens tapatybės kortelę ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti Pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso ir asmens tapatybės kortelės išdavimo. Migracijos departamentas nutraukė Pareiškėjo prašymo išduoti pasą ir asmens tapatybės kortelę nagrinėjimą, motyvuodamas tuo, kad Pareiškėjas per nustatytą terminą nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kada Pareiškėjo tėvas įgijo Ukrainos pilietybę ir kur buvo tėvo nuolatinė gyvenamoji vieta Pareiškėjo gimimo metu, nors Pareiškėjas jau anksčiau Migracijos departamentui pateiktuose paaiškinimuose ir dokumentuose buvo nurodęs, kad niekada nėra matęs tėvo ir nežino, kur jis buvo ar yra.

 

8. Skundo tyrimo metu Seimo kontrolierei pateiktame Migracijos departamento rašte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos pasas ar asmens tapatybės kortelė gali būti išduoti tik Lietuvos Respublikos piliečiui, o Pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas nebuvo spręstas. Migracijos departamentas negali priimti sprendimo, kad Pareiškėjas, kaip asmenų be pilietybės nuolat gyvenančių Lietuvoje vaikas, gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu yra galimybė, kad Pareiškėjas gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę.

Migracijos departamentas Seimo kontrolierę informavo, kad jis neturi dokumentų, patvirtinančių, kad Pareiškėjo tėvas jo gimimo metu buvo asmuo be pilietybės. Kadangi dabar Pareiškėjo tėvas yra Ukrainos pilietis, Migracijos departamentas paprašė Pareiškėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kada Pareiškėjo tėvas įgijo Ukrainos pilietybę. Taip pat nėra žinoma Pareiškėjo tėvo išvykimo iš Lietuvos data. Pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad „tėvas 1993–1994 m. paliko šeimą ir išvyko iš Lietuvos“, todėl, ar tėvas Pareiškėjo gimimo metu vis dar gyveno Lietuvoje, nėra žinoma. 1996 metais jis tik buvo išregistruotas iš gyvenamosios vietos, kadangi jau negyveno Lietuvoje. Be šių duomenų nėra galimybės nustatyti, ar Pareiškėjas gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę. Kadangi šių duomenų Migracijos departamentas pats gauti negali, o jie būtini sprendimui priimti, Migracijos departamentas paprašė Pareiškėjo, kad jis pateiktų papildomus duomenis apie savo tėvą.

Migracijos departamentas nurodė, kad Pareiškėjas buvo informuotas, jog turi teisę pateikti Migracijos departamentui prašymą laikyti jį Lietuvos Respublikos piliečiu net tuo atveju, jeigu reikiamų dokumentų apie tėvo pilietybę ir gyvenamąją vietą nespės gauti prašymo dėl Lietuvos Respublikos paso ir asmens tapatybės kortelės išdavimo nagrinėjimo metu. Pareiškėjas jo prašymo dėl asmens dokumentų išdavimo nagrinėjimo metu neinformavo Migracijos departamento, kad negali gauti prašomų duomenų ir dėl kokių priežasčių, neinformavo, kad kreipėsi į Ukrainos ambasadą Lietuvos Respublikoje ir laukia atsakymo. Migracijos departamentui nėra žinomos jokios objektyvios priežastys, dėl kurių Pareiškėjas negali kreiptis į Ukrainos ambasadą dėl duomenų apie tėvo pilietybę ir gyvenamąją vietą. Migracijos departamento nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas turi atstovą teisininką, negalima teigti, kad jis nesuprato ar nežinojo, kur turi kreiptis dėl minėtų duomenų gavimo.

Seimo kontrolierei pateiktame Migracijos departamento rašte nurodyta, kad Pareiškėjui pateikus prašymą laikyti jį Lietuvos Respublikos piliečiu bei pateikus Ukrainos kompetentingos institucijos atsakymą dėl jo tėvo Ukrainos pilietybės ir gyvenamosios vietos Pareiškėjo gimimo metu arba įrodymus, patvirtinančius, kad šių duomenų Pareiškėjas iš minėtos institucijos negali gauti, jo Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas bus peržiūrėtas pakartotinai.

 

9. Asmens tapatybės kortelė ir pasas išduodami asmeniui, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis pagal Pilietybės įstatymą. Asmens tapatybės korteles ir pasus išduoda Migracijos departamentas pagal vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro nustatytą tvarką (3 priedo 2, 8 punktai).

Dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo pilietis turi pateikti prašymą išduoti asmens dokumentą bei asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą. Migracijos departamento įgaliotam valstybės tarnautojui ar darbuotojui paprašius, jeigu reikia, pilietis turi pateikti ir kitus dokumentus, t. y., jeigu Gyventojų registre nėra duomenų apie asmens Lietuvos Respublikos pilietybę, – Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimą patvirtinančius dokumentus (3 priedo 8 punktas).

Migracijos departamentas asmens tapatybės kortelę ir pasą išduoda ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo ir visų dokumentų dėl asmens tapatybės kortelės ir (arba) paso išdavimo gavimo dienos (3 priedo 2 punktas).

Migracijos departamentas gali priimti asmens, kurio Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas nėra išspręstas pagal Pilietybės įstatymą, prašymą išduoti asmens dokumentą ir dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo kartu su dokumentais dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, jeigu jo duomenys (vardas, pavardė, gimimo data, gimimo vieta, asmens kodas, lytis) yra Gyventojų registre. Prašymas išduoti asmens dokumentą laikomas priimtu ir pradedamas nagrinėti tik Migracijos departamentui išsprendus asmens Lietuvos Respublikos pilietybės klausimą (3 priedo 8 punktas).

 

10. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 3 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir asmens tapatybės kortelę. Kartu pateikė gimimo įrašo išrašą ir Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimą civilinėje byloje dėl Pareiškėjo tėvų santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Civilinės metrikacijos įstaigos išduotame Pareiškėjo gimimo įraše buvo nurodyta, kad Pareiškėjo tiek motina, tiek tėvas yra asmenys be pilietybės, o Pareiškėjo pilietybė – Lietuvos.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Pareiškėjo prašymą, 2024 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo netenkino Pareiškėjo prašymo ir nurodė, kad negali tenkinti Pareiškėjo reikalavimo, kadangi Pareiškėjas nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir jam negali būti išduotas Lietuvos Respublikos pasas ir (ar) asmens tapatybės kortelė. Taip pat informavo, kad Pareiškėjas gimdamas neįgijo Lietuvos Respublikos pilietybės, kadangi, Migracijos departamento turimais duomenimis, Pareiškėjo gimimo metu jo tėvas buvo Ukrainos pilietis, o pagal tuo metu galiojusią Pilietybės įstatymo redakciją (3 priedo 1 punktas) Pareiškėjas Lietuvos Respublikos pilietybę galėjo įgyti tik jei jo abu tėvai buvo asmenys be pilietybės ir nuolat gyveno Lietuvoje. Pareiškėjas minėtą Migracijos departamento sprendimą apskundė teismui.

Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimą atsisakyti Pareiškėjui išduoti Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir asmens tapatybės kortelę ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti Pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso ir asmens tapatybės kortelės išdavimo.

Nagrinėdamas Pareiškėjo prašymą iš naujo, Migracijos departamentas 2025 m. kovo 17 d. raštu kreipėsi į Visagino civilinės metrikacijos skyrių, prašydamas Pareiškėjo gimimo akto įraše panaikinti įrašą apie Lietuvos Respublikos pilietybę (2 priedo 1.1 papunktis).

2025 m. balandžio 8 d. raštu Migracijos departamentas Pareiškėją informavo, kad, Migracijos departamento turimais duomenimis, Pareiškėjo tėvas yra Ukrainos pilietis ir jam 1991–1994 m. nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje. Vadovaudamasis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 34 punktu, kuris numato institucijos teisę prašyti pareiškėjo pateikti informaciją ir dokumentus, kurie būtini prašymui išnagrinėti, o institucija tokios informacijos ir dokumentų pati neturi ir gauti negali, Migracijos departamentas kreipėsi į Pareiškėją, prašydamas pateikti kompetentingos Ukrainos institucijos dokumentą, patvirtinantį, kada jo tėvas įgijo Ukrainos pilietybę, bei dokumentus, patvirtinančius, kur buvo tėvo nuolatinė gyvenamoji vieta Pareiškėjo gimimo metu. Migracijos departamento rašte pažymima, kad minėta informacija būtina siekiant išnagrinėti Pareiškėjo prašymą ir nustatyti, ar Pareiškėjas gali būti laikomas įgijusiu Lietuvos Respublikos pilietybę pagal jo gimimo metu galiojusios Pilietybės įstatymo redakcijos 10 straipsnį, kuriame buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja asmenų be pilietybės, nuolat gyvenančių Lietuvoje, vaikas, gimęs Lietuvos Respublikos teritorijoje. Minėtame Migracijos departamento rašte nustatytas informacijai pateikti terminas ir Pareiškėjas informuojamas, kad Pareiškėjo prašymo nagrinėjimas sustabdomas (2 priedo 2.8 papunktis).

2025 m. gegužės 12 d. raštu Migracijos departamentas Pareiškėją informavo, kad, vadovaudamasis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 34 punktu, Pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 3 d. prašymo išduoti pasą ir asmens tapatybės kortelę nagrinėjimą nutraukia, kadangi Pareiškėjas per nustatytą terminą (iki 2025 m. gegužės 8 d.) nepateikė Migracijos departamento nurodytų dokumentų (1 priedo 7 punktas).

Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 12 d. raštu Pareiškėją taip pat informavo, kad Visagino civilinės metrikacijos skyrius Pareiškėjo gimimo akto įraše panaikino įrašą apie Lietuvos pilietybę, kadangi Lietuvos pilietybė buvo įrašyta nesant tam teisinio pagrindo (šias aplinkybes Seimo kontrolierė įvertino šios pažymos 16–22 punktuose).

Minėtame rašte Migracijos departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad Pareiškėjas gali Migracijos departamentui pateikti prašymą laikyti jį Lietuvos Respublikos piliečiu, jei Pareiškėjo gimimo metu jo tėvas buvo asmuo be pilietybės ir nuolat gyveno Lietuvoje, tačiau prie prašymo Pareiškėjas turi pridėti kompetentingos Ukrainos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kada jo tėvas įgijo Ukrainos pilietybę, bei dokumentus, patvirtinančius, kur buvo tėvo nuolatinė gyvenamoji vieta Pareiškėjo gimimo metu (1 priedo 7 punktas).

Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2025 m. gegužės 12 d. rašte nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau per skundui paduoti nustatytą terminą Pareiškėjas sprendimo neskundė. Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2025 m. gegužės 12 d. sprendimą nutraukti Pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 3 d. prašymo nagrinėjimą Pareiškėjas apskundė 2025 m. rugsėjo 22 d. pareiškimu Migracijos departamento direktorei. Migracijos departamentas išnagrinėjo Pareiškėjo skundą ir 2025 m. lapkričio 7 d. pateikė atsakymą (1 priedo 7, 10 punktai, 2 priedo 2.6, 2.9 papunkčiai).

 

11. Kaip minėta, Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti jam Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir asmens tapatybės kortelę Migracijos departamentui pateikė civilinės metrikacijos įstaigos išduotą išrašą iš gimimo įrašo, kuriame nurodyta, kad Pareiškėjo tiek motina, tiek tėvas yra asmenys be pilietybės.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendime konstatuota, kad Migracijos departamentas teismui nepateikė duomenų, įrodančių, kad Pareiškėjo gimimo metu jo tėvas buvo Ukrainos pilietis. Seimo kontrolierei taip pat nebuvo pateikta duomenų, kad Pareiškėjo gimimo įraše nurodyti duomenys apie Pareiškėjo tėvo pilietybę – „be pilietybės“ – yra nuginčyti. Pažymėtina, kad valstybės institucijų sudaryti ir išduoti nustatytos formos dokumentai, įskaitant civilinės būklės aktų įrašus, laikomi turinčiais didesnę įrodomąją galią, t. y. laikomi teisingais, kol nepateikiama įrodymų, paneigiančių jų tikrumą (nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka). Taigi, preziumuojama, kad valstybės institucijos (konkrečiu atveju – civilinės metrikacijos įstaigos) sudarytame Pareiškėjo gimimo įraše nurodyta informacija apie Pareiškėjo tėvo pilietybę yra teisinga. Todėl Migracijos departamentas, jeigu turi duomenų, kad gimimo įraše nurodyti faktai neatitinka tikrovės, gimimo akto įrašas sudarytas pažeidžiant teisės aktus arba suklastotas, teisės aktuose nustatyta tvarka tai turėtų įrodyti pats. Atvejams, kai Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas turi pagrindo manyti, kad pateiktas asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantis dokumentas asmeniui išduotas neteisėtai ar nepagrįstai, Apraše yra numatyta aplinkybių patikrinimo procedūra (3 priedo 8 punktas). Viešojo administravimo įstatyme nustatyta, kad reikalauti papildomų dokumentų ir papildomos informacijos iš prašymą pateikusių asmenų galima tik išimtiniais atvejais ir tinkamai motyvuojant šių dokumentų ir informacijos būtinumą. Įstatyme nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas motyvuotai gali prašyti kito viešojo administravimo subjekto pateikti dokumentus, informaciją ar nuomonę pagal kompetenciją, kurių reikia administraciniam sprendimui priimti, arba tarnybinės pagalbos (3 priedo 4 punktas).

Pažymėtina, kad Migracijos departamentas, atlikdamas jam numatytas funkcijas, be kita ko, turi vadovautis ir bendraisiais teisės principais, įskaitant gero viešojo administravimo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principus. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas reiškia, kad valdžios institucijos privalo užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, turi bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (4 priedo 4 punktas).

Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos institucijos jau yra kreipęsi į Ukrainos kompetentingas institucijas, prašydamos pateikti informaciją apie Pareiškėjo tėvo pilietybę, ir Migracijos departamentas disponuoja tam tikrais Ukrainos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento 2009 m. pateiktais duomenimis apie Pareiškėjo tėvą (juos Migracijos departamentas buvo pateikęs Regionų administraciniam teismui nagrinėjant Pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 20 d. priimto sprendimo), todėl akivaizdu, kad Migracijos departamentas, be kita ko, turėdamas ir daugiau informacijos, turi daugiau galimybių kreiptis tarnybinės pagalbos į Ukrainos kompetentingas institucijas, Lietuvos ar Ukrainos diplomatines atstovybes. Migracijos departamentas Seimo kontrolierę informavo, kad 2025 m. balandžio 11 d. pats kreipėsi į Ukrainos ambasadą Lietuvos Respublikoje dėl informacijos suteikimo apie Pareiškėjo tėvo Ukrainos pilietybės įgijimo datą, tačiau atsakymo negavo. Kadangi Ukrainos ambasada duomenų nepateikė, Migracijos departamentas 2025 m. spalio 31 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Ukrainoje, prašydamas tarpininkauti gaunant šiuos duomenis iš Ukrainos valstybinės migracijos tarnybos (2 priedo 2.7 papunktis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad net institucijai, turinčiai daugiau informacijos ir galimybių, nėra lengva gauti jos prašomą informaciją, todėl reikalavimas, kad tokią informaciją pateiktų Pareiškėjas, kuris dar teismo proceso metu yra nurodęs, kad apie tėvą neturi jokios informacijos, neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.

Analogiškai vertintinas ir Migracijos departamento reikalavimas, kad Pareiškėjas pateiktų dokumentus, patvirtinančius, kur buvo tėvo nuolatinė gyvenamoji vieta Pareiškėjo gimimo metu, nes Pareiškėjas tiek prašyme išduoti pasą ir asmens tapatybės kortelę, tiek Regionų administraciniam teismui nagrinėjant Pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 20 d. priimto sprendimo yra nurodęs, kad jo tėvas paliko šeimą dar iki Pareiškėjo gimimo ir jo buvimo vieta nei Pareiškėjui, nei Pareiškėjo motinai nėra ir nebuvo žinoma.

 

12. Įvertinus paminėtų faktinių aplinkybių visumą, Migracijos departamento argumentai, kad Pareiškėjas jo prašymo nagrinėjimo metu neinformavo Migracijos departamento, jog negali gauti prašomų duomenų ir nenurodė priežasčių, taip pat neinformavo Migracijos departamento, kad kreipėsi į Ukrainos ambasadą Lietuvos Respublikoje ir laukia atsakymo (2 priedo 2.4 papunktis), vertintini kritiškai.

Kaip jau minėta, administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais (4 priedo 6 punktas).

Tai, kad Pareiškėjui teisinę pagalbą teikia teisininkas, nepaneigia konstitucinio imperatyvo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis), ir iš jo kylančios pareigos viešojo administravimo subjektui veikti pagal apdairaus ir rūpestingo žmogaus elgesio standartą.

 

13. Pažymėtina ir tai, kad Pareiškėjui per Migracijos departamento nustatytą terminą nepateikus 2025 m. balandžio 8 d. rašte nurodytų dokumentų, pareigūnai turėjo įvertinti tai, kad Pareiškėjas tų dokumentų dėl objektyvių priežasčių ne tik negalėjo pateikti, bet ir neketina pateikti, manydamas, kad reikalavimas neteisėtas. Todėl 2025 m. gegužės 12 d. rašte Pareiškėjui pateiktas paaiškinimas, kad Pareiškėjas gali Migracijos departamentui pateikti prašymą laikyti jį Lietuvos Respublikos piliečiu, tačiau prie prašymo turi pridėti kompetentingos Ukrainos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kada jo tėvas įgijo Ukrainos pilietybę, bei dokumentus, patvirtinančius, kur buvo tėvo nuolatinė gyvenamoji vieta Pareiškėjo gimimo metu, t. y. dokumentus, kurių Pareiškėjas negalėjo ir neketina pateikti, neturi prasmės.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Skundo tyrimo metu Migracijos departamentas Seimo kontrolierei nurodė, kad Pareiškėjas buvo informuotas, jog turi teisę pateikti Migracijos departamentui prašymą laikyti jį Lietuvos Respublikos piliečiu net tuo atveju, jeigu nespės gauti reikiamų duomenų apie tėvo pilietybę ir gyvenamąją vietą Pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos paso ir asmens tapatybės kortelės išdavimo nagrinėjimo metu (2 priedo 2.4 papunktis). Tačiau Seimo kontrolierei pateiktuose Migracijos departamento raštuose – nei 2025 m. balandžio 8 d. rašte, kuriame Pareiškėjo prašoma pateikti dokumentus apie tėvo pilietybę ir nuolatinę gyvenamąją vietą Pareiškėjo gimimo metu bei informuojama, kad prašymo nagrinėjimas sustabdomas (2 priedo 2.8 papunktis), nei 2025 m. gegužės 12 d. rašte, kuriuo Pareiškėjas informuojamas, kad Pareiškėjo prašymo išduoti pasą ir asmens tapatybės kortelę nagrinėjimas nutraukiamas (1 priedo 7 punktas), – nėra nurodyta, kad Pareiškėjas gali dėl Lietuvos Respublikos pilietybės į Migracijos departamentą kreiptis ir nepateikdamas prašomų dokumentų. Priešingai, 2025 m. gegužės 12 d. rašte nurodyta, kad Pareiškėjas, teikdamas Migracijos departamentui prašymą laikyti jį Lietuvos Respublikos piliečiu, prie prašymo turi pridėti kompetentingos Ukrainos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kada Pareiškėjo tėvas įgijo Ukrainos pilietybę, bei dokumentus, patvirtinančius, kur buvo tėvo nuolatinė gyvenamoji vieta Pareiškėjo gimimo metu (1 priedo 7 punktas). Minėtuose Migracijos departamento raštuose neužsimenama apie jokią kitą galimybę, įskaitant galimybę pateikti paaiškinimą, kad Pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių negali pateikti Migracijos departamento nurodytų dokumentų (nors priežastys jau buvo įvardytos Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendime ir Regionų administraciniam teismui nagrinėjant Pareiškėjo skundą), kreiptis į Migracijos departamentą dėl Lietuvos Respublikos paso ir asmens tapatybės kortelės išdavimo arba Lietuvos Respublikos pilietybės.

Įvertinusi tai, kas paminėta, Seimo kontrolierė konstatuoja, kad Migracijos departamento pareigūnų Pareiškėjui pateikti sprendimai – tiek dėl prašymo nagrinėjimo sustabdymo, tiek sprendimas prašymo nagrinėjimą nutraukti – yra formalūs ir niekaip nepadedantys Pareiškėjui išspręsti šios institucijos pareigūnų kompetencijai priklausančių klausimų.

Tiek LVAT nagrinėdamas bylas ir LVAT praktikos apibendrinimuose, tiek Seimo kontrolierė pažymose nuolat akcentuoja iš konstitucinės nuostatos, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, kylančio atsakingo valdymo (gero administravimo) principo svarbą viešajame administravime. O tokia pareigūnų veikla, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės tik laikomasi formalumų, neatsižvelgiama į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą ir asmuo tinkamai neinformuojamas apie jo teises, nesiderina su atsakingo valdymo (gero administravimo) principu, įpareigojančiu valstybės institucijas dirbti rūpestingai, ir laikoma biurokratizmu (3 priedo 5 punktas, 4 priedo 7 punktas).

 

14. Įvertinus Skundo tyrimo metu nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad Migracijos departamento pareigūnai, nagrinėdami Pareiškėjo prašymą išduoti jam Lietuvos Respublikos pasą ir asmens tapatybės kortelę, nesivadovavo atsakingo valdymo (gero administravimo) principu: nesielgė rūpestingai ir nepadėjo Pareiškėjui įgyvendinti jo teisę gauti asmens tapatybės dokumentus, o visą Migracijos departamento sprendimui priimti reikalingos informacijos surinkimo naštą perkėlė Pareiškėjui, elgėsi formaliai ir biurokratiškai, t. y. nesuteikė Pareiškėjui išsamios informacijos, kaip gali būti sprendžiama Pareiškėjo asmens dokumentų problema, – todėl Skundo dalis dėl Migracijos departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo prašymą išduoti jam Lietuvos Respublikos pasą ir asmens tapatybės kortelę, pripažįstama pagrįsta.

 

15. Skundo tyrimo metu Migracijos departamentas Seimo kontrolierę informavo, kad 2025 m. spalio 2 d. gavo Pareiškėjo pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, šiurkštaus asmens teisių pažeidimo ir veiksmų atlikimo (2 priedo 2.6 papunktis). Į minėtą pareiškimą (skundą) Migracijos departamentas 2025 m. lapkričio 7 d. raštu Pareiškėjui pateikė atsakymą, kuriame nurodyta daugiau alternatyvų, kaip gali būti sprendžiama Pareiškėjo asmens dokumentų problema, t. y. paaiškinta galimybė kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo (2 priedo 2.6 papunktis). Tačiau, kaip ir anksčiau, Migracijos departamentas Pareiškėją informuoja, kad Pareiškėjas, norėdamas pateikti Migracijos departamentui prašymą laikyti jį Lietuvos Respublikos piliečiu, prie prašymo turi pridėti kompetentingos Ukrainos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kada Pareiškėjo tėvas įgijo Ukrainos pilietybę, bei dokumentus, patvirtinančius, kur buvo Pareiškėjo tėvo nuolatinė gyvenamoji vieta Pareiškėjo gimimo metu.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje pažymoje ir Migracijos departamento 2025 m. lapkričio 7 d. rašte Pareiškėjui pateikta daugiau alternatyvų, kaip gali būti sprendžiama Pareiškėjo asmens dokumentų problema (kartu su prašymu laikyti Pareiškėją Lietuvos Respublikos piliečiu pateikti Migracijos departamentui informaciją, ar Pareiškėjas ėmėsi kokių nors veiksmų, siekiant gauti ir pateikti Migracijos departamentui jo nurodytus dokumentus, o jeigu nesiėmė veiksmų, paaiškinti priežastis, arba kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo), Seimo kontrolierė neteiks Migracijos departamento direktorei rekomendacijos pateikti Pareiškėjui galimus problemos sprendimo būdus, tačiau rekomenduoja užtikrinti, kad Migracijos departamento pareigūnai dėl dokumentų, kurių reikia Migracijos departamentui sprendžiant Pareiškėjo pilietybės ir asmens tapatybės dokumentų išdavimo klausimą, patys kreiptųsi į atitinkamas institucijas, o jei nepavyktų prašomų dokumentų gauti, kilusius neaiškumus spręstų Pareiškėjo, kaip silpnesnės šalies, naudai.

Migracijos departamento direktorei taip pat rekomenduojama užtikrinti, kad Migracijos departamento pareigūnams nagrinėjant prašymus prireikus papildomų dokumentų, iš pareiškėjo būtų reikalaujama tik tų dokumentų, kurių negali gauti pats Migracijos departamentas, ir būtų objektyviai įvertinama, ar tuos dokumentus gali pateikti pareiškėjas. Be to, Migracijos departamento pareigūnai, nagrinėdami pareiškėjų prašymus, ypač tais atvejais, kai prašymą atsisakoma tenkinti, privalo elgtis rūpestingai ir pagal institucijai nustatytą kompetenciją suteikti savalaikę pagalbą ir informaciją apie galimus pareiškėjo problemos sprendimo būdus.

 

Dėl Visagino savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant klausimą dėl įrašo Pareiškėjo gimimo įraše taisymo

 

16. Pareiškėjas nurodo, kad Visagino civilinės metrikacijos skyrius 2025 m. gegužės 5 d. raštu informavo Pareiškėją apie priimtą sprendimą 1994 m. birželio 29 d. sudarytame Pareiškėjo gimimo įraše išbraukti jame įrašytą Pareiškėjo pilietybę – Lietuvos Respublikos. Minėtas individualus sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, administraciniam sprendimui įtakos turėjusių aplinkybių vertinimu, nėra motyvuotas, nenurodyta apskundimo tvarka.

 

17. Skundo tyrimo metu Visagino savivaldybės meras Seimo kontrolierę informavo, kad Visagino civilinės metrikacijos skyrius 2025 m. kovo 17 d. gavo Migracijos departamento Pilietybės skyriaus (toliau – Pilietybės skyrius) raštą, kuriame nurodyta, jog nagrinėja Pareiškėjo dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės. Pilietybės skyriaus rašte pažymima, kad Pareiškėjo gimimo metu galiojusios Pilietybės įstatymo redakcijos 10 straipsnyje buvo nustatyta, kad asmenų be pilietybės, nuolat gyvenančių Lietuvoje, vaikas, gimęs Lietuvos Respublikos teritorijoje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Tačiau minėtame įstatyme nebuvo įtvirtinta, kad tokiu atveju vaiko Lietuvos Respublikos pilietybė nurodoma jo gimimo akto įraše. Atsižvelgiant į tai, Pilietybės skyrius Visagino civilinės metrikacijos skyriaus prašė panaikinti įrašą apie Lietuvos Respublikos pilietybę Pareiškėjo gimimo akto įraše bei informuoti apie tai Pareiškėją ir Pilietybės skyrių (2 priedo 1.1 papunktis).

Visagino savivaldybės mero rašte Seimo kontrolierei rašoma, kad Visagino civilinės metrikacijos skyrius išnagrinėjo Pilietybės skyriaus 2025 m. kovo 17 d. prašymą ir nustatė, kad Pareiškėjo gimimo metu galiojusiuose teisės aktuose nebuvo numatyta, kad civilinės metrikacijos įstaiga, registruodama vaiko gimimą, gali priimti sprendimą dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir gimimo įrašo sudarymo metu įrašyti vaiko pilietybę, taigi įrašas apie Pareiškėjo pilietybę jo gimimo akto įraše įrašytas apsirinkant. Vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 127.1 papunkčiu, kur nustatyta, kada civilinės būklės aktų įrašai gali būti taisomi, Visagino civilinės metrikacijos skyrius surašė ir patvirtino išvadą Pilietybės skyriaus prašymą patenkinti, t. y. ištaisyti Pareiškėjo gimimo įraše duomenis apie jo pilietybę (2 priedo 1.2, 1.3 papunkčiai).

 

18. Civilinės būklės aktų registravimo įstatyme nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašus keičia, taiso, papildo, atkuria ar anuliuoja civilinės metrikacijos įstaiga asmens, kurio civilinės būklės aktas įregistruotas, prašymu, suinteresuoto asmens prašymu arba savo iniciatyva (ex officio) Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Civilinės būklės aktų įrašai taisomi dviem atvejais, t. y., kai: 1) civilinės būklės akto įraše yra rašybos klaidų ar apsirikta arba 2) buvo klaidų dokumente, kuriuo remiantis buvo įregistruotas civilinės būklės aktas, ir klaidingi duomenys tame dokumente yra ištaisyti (3 priedo 3, 7 punktai).

Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse, t. y. specialiame teisės akte, reglamentuojančiame civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką, nustatyta, kad suinteresuoto asmens prašymu civilinės būklės aktų įrašai keičiami, taisomi ar pildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta ir tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo. Jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas, įrašų keitimo, taisymo ar papildymo klausimai sprendžiami teismo tvarka (3 priedo 7 punktas).

 

19. Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į tai, kad Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatytos būtinos sąlygos, kada civilinės metrikacijos įstaiga suinteresuoto asmens prašymu turi teisę pakeisti, ištaisyti ar papildyti civilinės būklės aktą, t. y.: 1) jeigu tai pakankamai pagrįsta ir 2) tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo (3 priedo 7 punktas). Taigi, tik šioms abiem sąlygoms esant kartu, civilinės metrikacijos įstaiga civilinės būklės akto įrašą gali taisyti pasinaudojant klaidų ištaisymo procedūra, faktiškai – labai aiškiais atvejais, kai dėl tokio ištaisymo tarp suinteresuotų asmenų ne tik nėra, bet ir iš esmės negali kilti ginčo. Kitais atvejais, kuomet kyla ginčas dėl teisės turinio ar tam tikrų akto turiniui reikšmingų faktinių aplinkybių, klaidų ištaisymo procedūra negalima. Tai savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs ir LVAT (4 priedo 9, 10 punktai). Atsižvelgiant į tai, paaiškėjus civilinės būklės akto ydai, klaidų ištaisymo procedūra gali būti taikoma tik techninio pobūdžio (akivaizdžioms rašymo apsirikimų) klaidoms taisyti arba tuomet, kai jau yra ištaisyti klaidingi duomenys dokumente, kuriuo buvo remtasi įregistruojant civilinės būklės aktą.

Tokiu reglamentavimu užtikrinamas teisinis tikrumas, teisinis saugumas ir teisėtų lūkesčių apsauga. Neužtikrinus šių teisinės valstybės principo elementų, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.

 

20. Dėl duomenų apie Pareiškėjo pilietybę jo gimimo įraše pakeitimo į Visagino civilinės metrikacijos skyrių kreipėsi Migracijos departamentas, t. y. suinteresuotas asmuo, nagrinėjantis Pareiškėjo prašymą išduoti jam Lietuvos Respublikos pasą ir asmens tapatybės kortelę. Migracijos departamentui nagrinėjant minėtą Pareiškėjo prašymą, dėl Pareiškėjo pilietybės, kuri yra esminė sąlyga sprendžiant paso ir asmens tapatybės kortelės išdavimo klausimą, tarp Migracijos departamento ir Pareiškėjo yra kilęs ginčas. Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimo, kuriuo panaikintas Migracijos departamento sprendimas dėl atsisakymo Pareiškėjui išduoti Lietuvos Respublikos pasą ir asmens tapatybės kortelę, konstatuojamoje dalyje teisėjų kolegija yra pasisakiusi, kad „[…] [Migracijos departamentas], priimdamas neigiamas pasekmes pareiškėjui sukeliantį sprendimą, turėjo vertinti būtent tą dokumentą, kuris teisės aktuose numatytas kaip Lietuvos pilietybę patvirtinantis dokumentas. [Migracijos departamentas] iš esmės skundžiamame Sprendime nenurodė pagrįstų motyvų, kodėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo kartu su prašymu pateikti dokumentai (pareiškėjo gimimo įrašas ir patvirtinimas, kad pareiškėjas save laiko lietuviu) buvo nepakankami, nepatikimi ar neatitinka tikrovės. Ginčo atveju atsakovas tik konstatavo, kad pareiškėjas gimdamas neįgijo Lietuvos Respublikos pilietybės. Kaip matyti iš bylos rašytinių duomenų, pareiškėjas pateikė įrodymus ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. 6), patvirtinančius aplinkybę, jog pareiškėjo pilietybė yra Lietuvos. Migracijos departamentas šių aplinkybių nepaneigė.“

Akivaizdu, kad sprendimas Pareiškėjo gimimo akto įraše išbraukti įrašą apie Lietuvos Respublikos pilietybę daro reikšmingą įtaką Pareiškėjo teisėms, o pagal LVAT praktiką, viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu. Be to, tarp suinteresuotų asmenų (Pareiškėjo ir Migracijos departamento) dėl Pareiškėjo gimimo įraše nurodytų duomenų apie Pareiškėjo pilietybę yra kilęs ginčas. Tokiu atveju, vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nuostata (3 priedo 7 punktas), civilinės būklės akto įrašo taisymo klausimas turėtų būti sprendžiamas teismo tvarka.

 

21. Kartu pažymėtina, kad visi viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo laikytis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų bendrųjų reikalavimų bei viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tarp jų įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia ir išsamumo principų (3 priedo 4 punktas, 4 priedo 1 punktas). Viešojo administravimo įstatyme nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas tiek administracinio sprendimo teisinis, tiek faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai, taip pat turi būti nurodyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka (3 priedo 4 punktas).

LVAT savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad gero administravimo (atsakingo valdymo) principas savo ruožtu apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą. Viešojo administravimo subjektai savo sprendimą turi pagrįsti taip, kad nekiltų abejonių dėl jo rezultato (4 priedo 2, 8 punktai).

LVAT praktikoje taip pat pažymima, kad apskundimo tvarkos individualiame administraciniame akte nenurodymas (neišaiškinimas) nedera su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, ir gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą (4 priedo 3 punktas).

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Visagino civilinės metrikacijos skyriaus 2025 m. gegužės 5 d. rašte, kuriuo Pareiškėjas informuojamas apie priimtą sprendimą 1994 m. birželio 29 d. sudarytame Pareiškėjo gimimo įraše išbraukti jame įrašytą Pareiškėjo pilietybę, nėra nurodyta jokių tokį sprendimą pagrindžiančių faktinių aplinkybių (įrodymų) ir argumentų, taip pat nenurodyta sprendimo apskundimo tvarka (1 priedo 13 punktas). Tokie Visagino civilinės metrikacijos skyriaus pareigūnų veiksmai laikytini prieštaraujančiais Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms bei neatitinka gero viešojo administravimo principo.

 

22. Kadangi Visagino savivaldybės pareigūnai Pareiškėjui pateiktame sprendime dėl įrašo Pareiškėjo gimimo įraše išbraukimo nenurodė jokių tokį sprendimą pagrindžiančių faktinių aplinkybių (įrodymų) ir argumentų, Pareiškėjas negalėjo žinoti ir suprasti, dėl kokių priežasčių buvo priimtas toks sprendimas, o apskundimo tvarkos nenurodymas galėjo sutrukdyti Pareiškėjui nustatyta tvarka ginčyti šio sprendimo pagrįstumą ir (arba) teisėtumą.

Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjo Skundo dalis dėl Visagino savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant klausimą dėl įrašo Pareiškėjo gimimo įraše taisymo, laikytina pagrįsta.

Seimo kontrolierė Visagino savivaldybės merui rekomenduoja imtis priemonių, kad Visagino civilinės metrikacijos skyriaus pareigūnai iš naujo išnagrinėtų klausimą dėl įrašo Pareiškėjo gimimo įraše taisymo, be kita ko, atsižvelgdami į Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 125 punkto nuostatą, ir Pareiškėjui bei Seimo kontrolierei pateiktų argumentuotą sprendimą, kartu nurodydami Pareiškėjui sprendimo apskundimo tvarką. Taip pat rekomenduoja užtikrinti, kad Visagino savivaldybės pareigūnai, priimdami sprendimus bei apie juos informuodami suinteresuotus asmenis, vadovautųsi gero viešojo administravimo principais, įskaitant Viešojo administravimo įstatyme nustatytais įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia ir išsamumo principais, laikytųsi Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų nuostatų.

 

23. Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu nėra reglamentuota, kaip civilinės metrikacijos įstaiga, gavusi suinteresuoto asmens prašymą pakeisti, ištaisyti, papildyti ar anuliuoti tam tikro asmens civilinės būklės akto įrašą, apie gautą prašymą informuoja tą asmenį, kurio civilinės būklės akto įrašą prašoma pakeisti, ištaisyti, papildyti ar anuliuoti, kada ir kokia informacija jam pateikiama apie civilinės metrikacijos įstaigos išvadą (siūlomą sprendimą) dėl suinteresuoto asmens prašymo ir priimtą sprendimą.

Taip pat nėra nustatyta, kokiais atvejais ir kaip asmuo informuojamas, kai civilinės metrikacijos įstaiga savo iniciatyva ištaiso rašybos klaidas ar apsirikimus to asmens civilinės būklės akto įraše.

Tačiau LVAT yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjekto pareiga informuoti ir suteikti galimybę asmeniui, kurio teisėms ir pareigoms sprendimas daro tiesioginę įtaką, pasisakyti, Lietuvos teisėje gali būti kildinamos iš gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinamas konstitucinis imperatyvas – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (4 priedo 9 punktas). Gero administravimo kodekso, patvirtinto 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 7 (2007), 14 straipsnis taip pat numato, jog valdžios institucijoms priimant sprendimą, kuris tiesiogiai ir neigiamai paveiks privačių asmenų teises, tokiems asmenims, jei tai nėra akivaizdžiai nebūtina, turi būti suteikta galimybė per protingą terminą ir nacionalinėje teisėje nustatytu būdu išreikšti savo požiūrį, jei prieš tai jiems tokia galimybė nebuvo suteikta. Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas).

Taigi asmuo, kurio teisinė padėtis gali būti paveikta priimamu sprendimu, turi būti laiku informuojamas, nurodant teisinį ir faktinį sprendimo pagrindą, aplinkybes, galimybę ir būdus sprendimą ginčyti.

Šio skundo tyrimo kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, Visagino savivaldybės sprendimas Pareiškėjo gimimo akto įraše išbraukti įrašą apie Lietuvos Respublikos pilietybę daro reikšmingą įtaką Pareiškėjo teisėms, todėl prieš priimdama sprendimą tenkinti Migracijos departamento prašymą, Visagino savivaldybė privalėjo išklausyti Pareiškėjo poziciją šiuo klausimu. Tokiu atveju savivaldybei būtų tapę žinoma, jog tarp Pareiškėjo ir Migracijos departamento yra kilęs ginčas dėl Pareiškėjo pilietybės. Neinformavus Pareiškėjo apie gautą Migracijos departamento prašymą ir neišklausius jo pozicijos sprendžiant šį klausimą, nesilaikyta bendrojo teisės principo, kad turi būti išklausytos abi pusės, taip pat iš gero viešojo administravimo principo kylančio reikalavimo valdžios institucijoms priimant sprendimą, kuris tiesiogiai ir neigiamai paveiks privačių asmenų teises, leisti išsakyti savo poziciją.

Civilinės būklės aktų registravimo įstatyme nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašų taisymo, keitimo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarka nustatoma Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse (3 priedo 3 punktas). Šį poįstatyminį teisės aktą tvirtina teisingumo ministras. Atsižvelgiant į tai, Seimo kontrolierė teisingumo ministrui rekomenduoja papildyti Civilinės būklės aktų registravimo taisykles nuostatomis, reglamentuojančiomis informavimą asmens, kurio civilinės būklės akto įrašas keičiamas, taisomas, papildomas ar anuliuojamas ne jo paties iniciatyva.

 

SEIMO KONTROLIERių SPRENDIMAi

 

24. Vadovaudamosi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė Erika Leonaitė nusprendžia

X Skundo dalį dėl Migracijos departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo prašymą išduoti jam pasą ir asmens tapatybės kortelę, pripažinti pagrįsta.

 

25. Vadovaudamosi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė nusprendžia

X Skundo dalį dėl Visagino savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant klausimą dėl įrašo Pareiškėjo gimimo įraše, pripažinti pagrįsta.

 

SEIMO KONTROLIERių REKOMENDACIJos

 

26. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Seimo kontrolierė Migracijos departamento direktorei rekomenduoja:

26.1. Užtikrinti, kad Migracijos departamento pareigūnai dėl dokumentų, kurių reikia Migracijos departamentui sprendžiant Pareiškėjo pilietybės ir asmens tapatybės dokumentų išdavimo klausimą, patys kreiptųsi į atitinkamas institucijas, o jei nepavyktų prašomų dokumentų gauti, kilusius neaiškumus spręstų Pareiškėjo, kaip silpnesnės šalies, naudai.

26.2. Užtikrinti, kad Migracijos departamento pareigūnams nagrinėjant prašymus prireikus papildomų dokumentų, iš pareiškėjo būtų reikalaujama tik tų dokumentų, kurių negali gauti pats Migracijos departamentas, ir būtų objektyviai įvertinama, ar tuos dokumentus gali pateikti pareiškėjas.

26.3. Užtikrinti, kad Migracijos departamento pareigūnai, nagrinėdami pareiškėjų prašymus, ypač tais atvejais, kai prašymą atsisakoma tenkinti, elgtųsi rūpestingai ir pagal institucijai nustatytą kompetenciją suteiktų pareiškėjui savalaikę pagalbą ir informaciją, kokie galimi pareiškėjo problemos sprendimo būdai.

 

27. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė Migracijos departamento direktorės prašo informuoti Seimo kontrolierę apie Pareiškėjo atžvilgiu priimtus sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir (arba) asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų išdavimo.

 

28. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Seimo kontrolierė Visagino savivaldybės merui rekomenduoja imtis priemonių, kad Visagino civilinės metrikacijos skyriaus pareigūnai iš naujo išnagrinėtų klausimą dėl įrašo Pareiškėjo gimimo įraše taisymo, be kita ko, atsižvelgdami į Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 125 punkto nuostatą, ir Pareiškėjui bei Seimo kontrolierei pateiktų argumentuotą sprendimą, su nurodyta apskundimo tvarka.

 

29. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Seimo kontrolierė Visagino savivaldybės merui rekomenduoja užtikrinti, kad Visagino savivaldybės pareigūnai, priimdami sprendimus bei apie juos informuodami suinteresuotus asmenis, vadovautųsi gero viešojo administravimo principais, įskaitant Viešojo administravimo įstatyme nustatytais įstatymo viršenybės ir išsamumo principais, laikytųsi Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų nuostatų.

 

30. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Seimo kontrolierė teisingumo ministrui rekomenduoja papildyti Civilinės būklės aktų registravimo taisykles nuostatomis, reglamentuojančiomis informavimą asmens, kurio civilinės būklės akto įrašas keičiamas, taisomas, papildomas ar anuliuojamas ne jo paties iniciatyva.

 

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Seimo kontrolieres (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierėms pateikti el. p. [email protected] arba per E. pristatymo informacinę sistemą).

 

 

 

Seimo kontrolierė

Erika Leonaitė

 

 

Seimo kontrolierė

Jolita Miliuvienė

 

 

 

1 priedas

 

SKUNDE PATEIKTA INFORMACIJA

 

Seimo kontrolierėms pateiktuose Pareiškėjo Skunduose nurodyta:

1. Pareiškėjo tėvai susituokė 1989 m. Jie gyveno kartu Lietuvoje (duomenys neskelbtini). Ten 1994 m. gimė Pareiškėjas. Gimimo įraše nurodyta, kad tiek Pareiškėjo motina, tiek tėvas yra asmenys be pilietybės.

Pareiškėjo tėvas 1993–1994 m. paliko šeimą ir išvyko iš Lietuvos. Nuo to laiko tėvo buvimo vieta nei Pareiškėjui, nei jo motinai nėra žinoma. Pareiškėjas gimė jau po to, kai buvo paliktas tėvo.

Pareiškėjas nuo gimimo visą laiką gyveno Lietuvoje.

2. „Sukakus pilnametystei [Pareiškėjas] su motina kelis kartus vyko į Migracijos departamento skyrių tikslu gauti jam pasą ar asmens tapatybės dokumentą, tačiau Migracijos departamento pareigūnas neleido jiems pateikti jokio oficialaus prašymo, nurodydamas žodžiu vykti į Ukrainą ieškoti tėvo. Jokio oficialaus atsakymo dėl atsisakymo priimti dokumentus, dėl atsisakymo išduoti pasą ar asmens tapatybės kortelės niekada jiems nebuvo pateikta.“
3. 2024 m. rugsėjo 3 d., Pareiškėjui atvykus į Migracijos departamentą su teisinę pagalbą teikiančiu atstovu, buvo leista pateikti Migracijos departamentui prašymą išduoti pasą ir asmens tapatybės kortelę. Pareiškėjas kartu pateikė gimimo įrašą liudijantį dokumentą, kuriame nurodyta, kad tiek Pareiškėjo motina, tiek tėvas yra asmenys be pilietybės, ir Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-28-242/2011 dėl Pareiškėjo tėvų santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
4. Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą Nr. 24SD23607 atsisakyti Pareiškėjui išduoti pasą ir asmens tapatybės kortelę, motyvuojant tuo, kad Pareiškėjas nėra Lietuvos Respublikos pilietis. Sprendime nurodė, kad, Migracijos departamento turimais duomenimis, Pareiškėjo gimimo metu jo tėvas buvo Ukrainos pilietis, todėl Pareiškėjas gimdamas neįgijo Lietuvos Respublikos pilietybės, nes pagal tuo metu galiojusią Pilietybės įstatymo redakciją, Pareiškėjas būtų įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę, jei abu jo tėvai Pareiškėjo gimimo metu būtų buvę asmenys be pilietybės ir būtų nuolat gyvenę Lietuvoje.
5. Pareiškėjui apskundus Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 24SD23607 teismui, Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 19 d. sprendimu panaikino minėtą Migracijos departamento sprendimą, kuriuo atsisakyta Pareiškėjui išduoti Lietuvos Respublikos pasą ir asmens tapatybės kortelę, ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti Pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso ir asmens tapatybės kortelės išdavimo. Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimas de facto iki šiol nėra įvykdytas.
6. Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 25SD7032 sustabdė Pareiškėjo prašymo išduoti pasą ir asmens tapatybės kortelę nagrinėjimą ir paprašė iki 2025 m. gegužės 8 d. pateikti kompetentingos Ukrainos institucijos dokumentą, patvirtinantį, kada Pareiškėjo tėvas įgijo Ukrainos pilietybę, bei dokumentus, patvirtinančius, kur buvo tėvo nuolatinė gyvenamoji vieta Pareiškėjo gimimo metu. Migracijos departamentas nurodė pateikti minėtus dokumentus, nors Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad Pareiškėjo tėvai susituokė 1989 m., jie gyveno kartu Lietuvoje (duomenys neskelbtini), Pareiškėjo tėvas 1994 m. paliko šeimą dar iki Pareiškėjo gimimo ir išvyko iš Lietuvos, nuo to laiko Pareiškėjo tėvo buvimo vieta nei Pareiškėjui, nei jo motinai nėra žinoma. Minėtos aplinkybės taip pat nustatytos įsiteisėjusiu Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28-242/2011 pagal Pareiškėjo motinos ieškinį jo tėvui dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo. Taigi, jau anksčiau Pareiškėjo pateiktais Migracijos departamentui paaiškinimais ir dokumentais buvo nurodyta, kad Pareiškėjas nei matė kada nors gyvenime savo tėvą, nei žino kur jis buvo ar yra.
7. Pareiškėjui nepateikus Migracijos departamento 2025 m. balandžio 8 d. rašte Nr. 25SD7032 nurodytų dokumentų, Migracijos departamento Pilietybės skyrius 2025 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 25SD9233 Pareiškėją informavo:

„Informuojame, kad vadovaujantis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 34 punktu, Jūsų 2024-09-03 prašymo nagrinėjimas nutraukiamas, kadangi per nustatytą terminą (iki 2025-05-08) nepateikėte trūkstamų dokumentų, t. y. dokumentų, patvirtinančių, kada Jūsų tėvas įgijo Ukrainos pilietybę ir kur buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta Jūsų gimimo metu. Pažymime, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) kreipėsi į Ukrainos ambasadą Lietuvos Respublikoje dėl minėtų duomenų gavimo, tačiau atsakymo negavo.

Taip pat informuojame, kad Visagino savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrius panaikino įrašą apie Lietuvos pilietybę Jūsų gimimo akto įraše, kadangi Lietuvos pilietybė buvo įrašyta nesant tam teisinio pagrindo.

Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Jūs galite Migracijos departamentui pateikti prašymą laikyti Jus Lietuvos Respublikos piliečiu, jei Jūsų gimimo metu Jūsų tėvas buvo asmuo be pilietybės ir nuolat gyveno Lietuvoje. Prie prašymo turėsite pridėti kompetentingos Ukrainos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kada Jūsų tėvas įgijo Ukrainos pilietybę, bei dokumentus, patvirtinančius, kur buvo Jūsų tėvo nuolatinė gyvenamoji vieta Jūsų gimimo metu.

Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teikiami elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS). Migracijos departamento interneto svetainėje www.migracija.lt skiltyje „Užsieniečiams“ pirmiausia turėsite pasirinkti savo pilietybę („be pilietybės“), toliau pasirinkti „Noriu tapti Lietuvos Respublikos piliečiu (Toliau) ® „Mano tėvai (vienas iš tėvų) – Lietuvos Respublikos piliečiai“ (Toliau) ® „Esu gimęs iki 2011 m. balandžio 1 d., mano gimimo metu tėvai (vienas iš tėvų) buvo Lietuvos Respublikos piliečiai“ ® „Pateikti prašymą“ ir prisijungti prie MIGRIS naudojant savo el. pašto adresą.

Asmuo, užpildęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės per MIGRIS, privalo per 4 mėnesius nuo šio prašymo užpildymo per MIGRIS dienos asmeniškai atvykti į Migracijos departamentą pateikti dokumentų, kurių skaitmenines kopijas pridėjo, pildydamas prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, originalus arba dokumentų originalų notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas kopijas. Prieš atvykstant būtina rezervuoti vizitą į Migracijos departamento teritorinį skyrių (www.migracija.lt ® Rezervuoti vizitą ® Vizito tipas: Konsultacija užsieniečių ir LR pilietybės klausimais).

Jei manote, kad šiuo atsakymu Jus informavome netinkamai, jį galite skųsti Migracijos departamentui (L. Sapiegos g. 1, Vilnius) per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įteikimo dienos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu nustatyta tvarka arba Lietuvos administracinių ginčų komisijai (A. Goštauto g. 12-100, Vilnius) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymu nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos, arba iš karto Regionų administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, Vilnius, ar per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą https://e.teismas.lt) per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įteikimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu nustatyta tvarka.“

8. „Taigi faktiškai neišnagrinėjusi asmens prašymo, pati Institucija de facto nepriėmė sprendimo atsisakyti išduoti asmens tapatybės ar paso dokumento, bet prašymo nagrinėjimą nutraukė nesant net tam pagrindo, nurodydama formalius pagrindus, kad pati Institucija negavo jai reikiamų duomenų iš kitos Institucijos (Ukrainos ambasados), perkeldama dokumentų surinkimo prievolę Pareiškėjui.“

„Taigi nėra aišku kokiu remiantis teisiniu pagrindu Institucija reikalavo iš [Pareiškėjo] duomenų […], kuriais Pareiškėjas niekada nedisponavo ir negalėjo disponuoti, tie duomenys jam nebuvo prieinami, o kompetentinga Institucija (Ukrainos ambasada) Migracijos departamentui duomenų nepateikė. Akivaizdu, kad prašomi dokumentai yra (turėtu būti) registruose, nes tiek pilietybės tiek deklaruotos gyvenamosios vietas duomenys yra valstybės institucijos tvarkomi duomenys.“

9. „[…], Institucija turėjo arba tenkinti prašymą dėl paso išdavimo arba atsisakyti jį išduoti esant teisiniams pagrindams bei pateikti motyvuotą sprendimą tuo klausimu. Institucija negalėjo priimti sprendimo nutraukti prašymo nagrinėjimą, nes tokio sprendimo teisės aktai nenumato.“
10. Pareiškėjas Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2025 m. gegužės 12 d. raštu pateiktą sprendimą nutraukti Pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 3 d. prašymo nagrinėjimą apskundė Migracijos departamento direktorei.
11. Pareiškėjas nesikreipė į Migracijos departamentą su prašymu laikyti jį Lietuvos Respublikos piliečiu Migracijos departamento rašte, kuriuo Pareiškėjas informuojamas, kad jo prašymo išduoti pasą ir asmens tapatybės kortelę nagrinėjimas nutraukiamas, nurodyta tvarka, nes Migracijos departamentas savo rašte privalomai nurodė:

„Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Jūs galite Migracijos departamentui pateikti prašymą laikyti Jus Lietuvos Respublikos piliečiu, jei Jūsų gimimo metu Jūsų tėvas buvo asmuo be pilietybės ir nuolat gyveno Lietuvoje. Prie prašymo turėsite pridėti kompetentingos Ukrainos institucijos išduota dokumentą, patvirtinanti, kada Jūsų tėvas įgijo Ukrainos pilietybe, bei dokumentus, patvirtinančius, kur buvo Jūsų tėvo nuolatinė gyvenamoji vieta Jūsų gimimo metu.“

12. Pareiškėjas savo paaiškinimuose Migracijos departamentui, procesiniuose dokumentuose bei teisme nuolat pabrėžė ir aiškino, kad niekada neturėjo jokių dokumentų apie savo tėvo kilmę, jų pateikti nei privalėjo, nei galėjo, nes niekada tėvo nematė, jam nežinoma nei kur yra, nei kur buvo jo tėvas, nei kur jis gyveno ir kur dabar gyvena. Tėvas paliko Pareiškėją iki jo gimimo, kas nustatyta teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo.
13. Visagino civilinės metrikacijos skyrius 2025 m. gegužės 5 d. raštu Nr. (4.11 Mr) 1-2306 „Dėl gimimo akto įrašo“ (toliau – Visagino civilinės metrikacijos skyriaus raštas) Pareiškėją informavo:

„Visagino savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje gautas Migracijos departamento prie LR VRM Pilietybės skyriaus prašymas panaikinti įrašą apie Lietuvos Respublikos pilietybę [Pareiškėjo] gimimo akto įraše.

Informuojame, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ 127.1 papunkčiu, [Pareiškėjo] gimimo akto įraše […], sudarytame 1994 m. birželio 29 d. […] civilinės metrikacijos skyriuje, įrašyta [Pareiškėjo] pilietybė – Lietuvos, išbraukta.“

14. Minėtas Visagino civilinės metrikacijos skyriaus sprendimas Pareiškėjo atžvilgiu buvo siurprizinis, netikėtas ir nežinomas.
15. Visagino civilinės metrikacijos skyriaus rašte nėra nurodyta, kodėl dar 1994 m. birželio 29 d. atliktas įrašas yra rašybos klaida ar apsirikta, t. y. nenurodyta, kokiais konkrečiais ir objektyviais duomenimis grindžiamas ir kuo motyvuojamas sprendimas panaikinti įrašą apie Lietuvos Respublikos pilietybę.
16. Visagino civilinės metrikacijos skyriaus rašte taip pat nenurodyta minėto Visagino civilinės metrikacijos skyriaus sprendimo apskundimo tvarka.

 

 

 

2 priedas

 

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

1. 2025 m. lapkričio 10 d. Seimo kontrolierės gavo Visagino savivaldybės mero 2025 m. lapkričio 10 d. raštą Nr. (4.11 Mr) 1-4905 (toliau – Visagino savivaldybės raštas). Rašte ir jo prieduose pateikta ši informacija:

1.1. Visagino savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrius gavo Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2025 m. kovo 17 d. prašymą Nr. 25SD5359 [Pareiškėjo] gimimo akto įraše panaikinti įrašą apie Lietuvos Respublikos pilietybę. Minėtame prašyme, be kita ko, rašoma:

„Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pilietybės skyrius (toliau – Pilietybės skyrius) nagrinėja [Pareiškėjo], gim. […], dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės.

Prašome informuoti, kada ir kokiu pagrindu buvo pakeistas asmens gimimo akto įrašas ir jame įrašyta, kad [Pareiškėjas] yra Lietuvos Respublikos pilietybės. Taip pat prašome informuoti, kokių dokumentų pagrindu asmens gimimo akto įraše buvo nurodyta, kad asmens tėvas yra asmuo be pilietybės bei atsiųsti šių dokumentų ir pirminio [Pareiškėjo] gimimo akto įrašo, pagal kurį jam […] buvo išduotas gimimo liudijimas, kopijas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 15 straipsnio 1 ir 3 dalimis, asmenų be pilietybės, teisėtai gyvenančių Lietuvos Respublikoje, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų, jeigu jis gimdamas neįgijo kitos valstybės pilietybės, o nurodytų vaikų, jeigu jie gimdami neįgijo kitos valstybės pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant vaiko gimimą. [Pareiškėjo] gimimo metu galiojusio, 1991-12-05 priimto, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 10 straipsnyje buvo nustatyta, kad asmenų be pilietybės, nuolat gyvenančių Lietuvoje, vaikas, gimęs Lietuvos Respublikos teritorijoje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Tačiau minėtame įstatyme nebuvo įtvirtinta, kad vaiko Lietuvos Respublikos pilietybė tokiu atveju nurodoma jo gimimo akto įraše. Atsižvelgiant į tai, prašome panaikinti įrašą apie Lietuvos Respublikos pilietybę [Pareiškėjo] gimimo akto įraše bei informuoti apie tai [Pareiškėją] ir Pilietybės skyrių.“

1.2. „[Pareiškėjo] gimimo akto įraše […], registruotame 1994-06-29 […], įrašyta [Pareiškėjo] pilietybė – Lietuvos, taip pat, kad jo tėvai – asmenys be pilietybės. [Pareiškėjas] turi tik gimimo liudijimą, kitų dokumentų neturi. Registrų centro duomenų bazėje jo pilietybė nenurodyta. […].

[Pareiškėjo] gimimo metu galiojusio LR pilietybės įstatymo 10 str. nurodyta, kad asmenų be pilietybės, nuolat gyvenančių Lietuvoje, vaikas, gimęs Lietuvos Respublikos teritorijoje, įgyja Lietuvos pilietybę.

Iš Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2025 m. balandžio 16 d. rašte Nr. 25SD7661 „Dėl [Pareiškėjo] gimimo akto įrašo“ esančios informacijos matyti, kad [Pareiškėjas] neįgijo Lietuvos Respublikos pilietybės pagal jo gimimo metu galiojusio Pilietybės įstatymo 10 straipsnį, kadangi jo tėvo, šiuo metu Ukrainos piliečio, nuolatinė gyvenamoji vieta [Pareiškėjo] gimimo metu nebuvo Lietuvoje (jam nebuvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje). […]

[Pareiškėjo] gimimo metu galiojusio Pilietybės įstatymo 35 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvoje, pilietybės dokumentus rengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Be to, šiame įstatyme nebuvo numatyta, kad civilinės metrikacijos įstaiga, registruodama vaiko gimimą, galėjo priimti sprendimą dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo. Gimimo įrašo sudarymo metu galiojantys teisės aktai nenumatė ir Lietuvos Respublikos pilietybės įrašymo į vaiko, kurio tėvai buvo asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje, gimimo įrašą.

Įrašas gimimo įraše, kad [Pareiškėjas] yra Lietuvos Respublikos pilietis, padarytas nesant tam teisinio pagrindo.“

1.3. Civilinės metrikacijos skyrius, gavęs Migracijos departamento prašymą panaikinti įrašą apie Lietuvos Respublikos pilietybę Pareiškėjo gimimo akto įraše, atliko tyrimą.

„Atliekant tyrimo procedūrą, iš Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus gauta 1994 m. birželio 29 d., registruoto […], [Pareiškėjo] gimimo įrašo […], kopija. […].

2025 m. kovo 28 d. raštu Nr. (20.22)-3C-222 kreiptasi į LR Teisingumo ministeriją dėl teisinės informacijos dėl [Pareiškėjo] gimimo įrašo ištaisymo. Priimant išvadą dėl gimimo įrašo ištaisymo nenurodant pilietybės – Lietuvos, atsižvelgta į LR Teisingumo ministerijos gautą nuomonę bei Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2025 m. balandžio 16 d. ir 2025 m. balandžio 28 d. raštus. […].

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, civilinės būklės aktų įrašus Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka taiso civilinės metrikacijos įstaigos. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai taisomi, be kita ko, kai civilinės būklės akto įraše yra rašybos klaidų ar apsirikta.

Atlikus tyrimo procedūrą, nustatyta, kad [Pareiškėjo] gimimo metu galiojantys teisės aktai nenumatė, kad civilinės metrikacijos įstaigos registruodamos vaiko gimimą, galėjo įrašyti jo pilietybę, o įrašas apie pilietybę įrašytas apsirinkant, priimta išvada ištaisyti duomenis apie pilietybę.

Išvada surašyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 147 p., ir taisyklėse patvirtinta forma.“

1.4. „[Pareiškėjas] apie gimimo įrašo ištaisymą informuotas 2025 m. gegužės 5 d. pranešimu Nr. 1.4.11-2306.“

1.5. „[Pareiškėjas] paaiškinimų, prašymų ar skundų, susijusių su gimimo įrašo ištaisymu, nepateikė.“

 

2. 2025 m. lapkričio 13 d. Seimo kontrolierės gavo Migracijos departamento Imuniteto skyriaus 2025 m. lapkričio 12 d. raštą Nr. 10K-7006 (toliau – Migracijos departamento raštas). Rašte ir jo prieduose pateikta ši informacija:

2.1. „Migracijos departamentas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti LR pasą ir ATK [asmens tapatybės kortelę] vadovavosi Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28-242/2011 bei Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimu. Pažymėtina, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimu nebuvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo tėvas jo gimimo metu nuolat gyveno Lietuvoje. Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimo dėstomoje dalyje išdėstyti pareiškėjo paaiškinime nurodyti faktai ir taip pat nėra konstatuota, kad pareiškėjo tėvo nuolatinė gyvenamoji vieta jo gimimo metu buvo Lietuvoje ir kad pareiškėjo gimimo metu jo tėvas buvo asmuo be pilietybės.“

„Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28-242/2011 nustatyta, kad [Pareiškėjo tėvas] 1993 m. rugpjūtį paliko šeimą. [Pareiškėjo] asmens byloje saugoma [Pareiškėjo tėvo] apskaitos kortelė, užpildyta 1996-10-04, kurioje nurodyta, kad asmuo remiantis PK komisaro sprendimu 1996-10-04 buvo išregistruotas be asmens dokumentų, t. y. nėra duomenų, kada [Pareiškėjo tėvas] išvyko iš Lietuvos.“

2.2. „Migracijos departamentas neturi duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo tėvas jo gimimo metu buvo Ukrainos pilietis, tačiau taip pat nėra dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjo tėvas jo gimimo metu buvo asmuo be pilietybės. Kadangi pareiškėjo tėvas yra Ukrainos pilietis, Migracijos departamentas paprašė pareiškėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kada pareiškėjo tėvas įgijo Ukrainos pilietybę. Be šių duomenų nėra galimybės nustatyti, ar pareiškėjas gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas negali priimti sprendimo, kad pareiškėjas, kaip asmenų be pilietybės nuolat gyvenančių Lietuvoje vaikas, gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu yra galimybė, kad asmuo gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę. Pažymėtina, kad Ukrainos ambasados Lietuvos Respublikoje 2012-02-14 raštas patvirtina, kad [Pareiškėjo] motina kreipėsi į ambasadą dėl jo Ukrainos pilietybės, bet nepateikė visų reikiamų dokumentų, todėl nebuvo priimtas sprendimas dėl jo Ukrainos pilietybės.“

2.3. „Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į Regionų administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomonę, kad Migracijos departamentas turi visapusiškai įvertinti individualią asmens situaciją ir priimti objektyviais duomenimis pagrįstą sprendimą, paprašė pareiškėjo pateikti papildomus duomenis apie jo tėvą, kadangi šių duomenų Migracijos departamentas pats gauti negali, o jie būtini sprendimui priimti. Pareiškėjo paaiškinimas, kad jo tėvas paliko šeimą 1993–1994 m. ir išvyko iš Lietuvos nereiškia, kad Migracijos departamentas priimdamas sprendimą dėl pareiškėjo LR pilietybės neturi vertinti duomenų apie jo tėvo pilietybę.“

2.4. „Lietuvos Respublikos pasas ar ATK gali būti išduoti tik Lietuvos Respublikos piliečiui, o asmens Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas nebuvo spręstas. Asmuo buvo informuotas, kad turi teisę pateikti Migracijos departamentui prašymą laikyti jį Lietuvos Respublikos piliečiu, net tuo atveju, jeigu nespės gauti reikiamus duomenis apie jo tėvo pilietybę ir gyvenamąją vietą jo prašymo dėl LR paso ir ATK išdavimo nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad pareiškėjas jo prašymo nagrinėjimo metu neinformavo Migracijos departamento, kad negali gauti prašomų duomenų ir dėl kokių priežasčių. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas neinformavo Migracijos departamento, kad kreipėsi į Ukrainos ambasadą Lietuvos Respublikoje ir laukia atsakymo. Migracijos departamentui nėra žinomos jokios objektyvios priežastys, dėl kurių pareiškėjas negali kreiptis į Ukrainos ambasadą Lietuvos Respublikoje dėl duomenų apie jo tėvo pilietybę ir gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turi atstovą-teisininką, negalima teigti, kad jis nesuprato ar nežinojo, kur turi kreiptis dėl minėtų duomenų gavimo.“

2.5. „Pareiškėjui pateiktus prašymą laikyti jį Lietuvos Respublikos piliečiu bei pateiktus Ukrainos kompetentingos institucijos atsakymą dėl jo tėvo Ukrainos pilietybės ir gyvenamosios vietos jo gimimo metu arba įrodymus, patvirtinančius, kad šių duomenų pareiškėjas negali gauti iš minėtos institucijos, jo Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas bus peržiūrėtas pakartotinai.“

2.6. Migracijos departamentas 2025 m. spalio 2 d. gavo Pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 22 d. pareiškimą (skundą) dėl teismo sprendimo nevykdymo, šiurkštaus asmens teisių pažeidimo ir veiksmų atlikimo.

„Migracijos departamentas, nagrinėdamas 2025-09-22 [Pareiškėjo] pareiškimą, 2025-11-07 raštu Nr. 25SD22490 Pareiškėją informavo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad kilmės valstybė – valstybė, kurios pilietybę turi užsienietis, o jei užsieniečio pilietybės nustatyti neįmanoma arba jis neturi jokios pilietybės, – valstybė, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Vadovaujantis šia Įstatymo nuostata Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančių ir neturinčių pilietybės asmenų kilmės valstybė yra Lietuvos Respublika. Šio straipsnio 32 dalyje numatyta, kad užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios. Šiuo metu Pareiškėjas nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir Migracijos departamento duomenimis šiuo metu neturi kurios nors kitos užsienio valstybės pilietybės, todėl yra laikomas asmeniu be pilietybės. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjas gali Migracijos departamentui per MIGRIS pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos).“

2.7. „[…] Migracijos departamentas 2025-04-11 raštu Nr. 25SD7267 kreipėsi į Ukrainos ambasadą dėl informacijos suteikimo apie [Pareiškėjo] tėvo […] Ukrainos pilietybės įgijimo datą (atsakymas nėra gautas). Kadangi Ukrainos ambasada duomenų nepateikė, Migracijos departamentas 2025-10-31 raštu Nr. 25SD22022 kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Ukrainoje su prašymu tarpininkauti gaunant šiuos duomenis iš Ukrainos valstybinės migracijos tarnybos.“

2.8. Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2025 m. balandžio 8 d. rašte Nr. 25SD7032 Pareiškėjui rašoma:

„Atsakydami į Jūsų 2024-09-03 prašymą informuojame, kad Migracijos departamento turimais duomenimis, Jūsų tėvas yra Ukrainos pilietis ir jam 1991–1994 m. nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamiesi Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 34 punktu, prašome pateikti kompetentingos Ukrainos institucijos dokumentą, patvirtinantį, kada Jūsų tėvas įgijo Ukrainos pilietybę, bei dokumentus, patvirtinančius, kur buvo Jūsų tėvo nuolatinė gyvenamoji vieta Jūsų gimimo metu. Pažymime, kad minėta informacija būtina siekiant išnagrinėti Jūsų prašymą ir nustatyti, ar galite būti laikomas įgijusiu Lietuvos Respublikos pilietybę pagal 1991-12-05 priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 10 straipsnį.

Informuojame, kad Jūsų prašymo nagrinėjimas sustabdomas ir bus tęsiamas gavus papildomą informaciją, kurią prašome pateikti iki 2025-05-08.“

2.9. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas iki 2025 m. gegužės 8 d. nepateikė prašomos informacijos, neinformavo Migracijos departamento, jog kreipėsi į Ukrainos ambasadą Lietuvos Respublikoje ir laukia atsakymo, neinformavo apie kitas aplinkybes, dėl kurių Migracijos departamento prašomų duomenų pateikti negali, Migracijos departamentas priėmė sprendimą nutraukti Pareiškėjo prašymo nagrinėjimą ir apie tai jį informavo 2025 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 25SD9233, kuriame nurodyti prašymo nagrinėjimo nutraukimo motyvai ir išaiškinta apskundimo tvarka.

Šio Migracijos departamento sprendimo per skundui paduoti nustatytą terminą Pareiškėjas neskundė.

 

 

 

3 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

 

1. Pilietybės įstatymo (redakcija, galiojusi 1994 m., Pareiškėjo gimimo metu):

10 straipsnis „Asmenų be pilietybės vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas“: „Asmenų be pilietybės, nuolat gyvenančių Lietuvoje, vaikas, gimęs Lietuvos Respublikos teritorijoje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.“

35 straipsnis „Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimas“:

„Asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvoje, pilietybės dokumentus rengia Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, o asmenų, nuolat gyvenančių kitose valstybėse, – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija kartu su Vidaus reikalų ministerija.

Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

 

2. Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo:

3 straipsnio „Asmens tapatybės kortelė ir pasas, jų paskirtis“:

1 dalis: „Asmens tapatybės kortelė ir pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio (toliau – pilietis) asmens dokumentai, patvirtinantys jo asmens tapatybę ir pilietybę.“

4 dalis: „Lietuvos Respublikoje gyvenantys piliečiai nuo 16 metų privalo turėti galiojančią asmens tapatybės kortelę arba pasą.“

6 straipsnio „Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimas ir keitimas“:

1 dalis: „Asmens tapatybės korteles ir pasus išduoda ir keičia Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), o Lietuvos Respublikos konsuliniame statute nustatytomis sąlygomis – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos (toliau kartu – Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos) pagal vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatytą tvarką.“

2 dalis: „Migracijos departamentas asmens tapatybės kortelę ir pasą išduoda ar pakeičia ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo ir visų dokumentų dėl asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo ar keitimo gavimo dienos, o Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo ir visų dokumentų dėl asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo ar keitimo gavimo dienos.“

3 dalis: „Lietuvos Respublikoje gyvenantis pilietis, kuriam sukako 16 metų, prašymą ir dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo turi pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią jam sukako 16 metų, o Lietuvos Respublikoje gyvenantis pilietis, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta, grąžinta ar atkurta, – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, grąžinimo ar atkūrimo.“

4 dalis: „Pilietis prašymą ir dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo ar keitimo turi asmeniškai pateikti Migracijos departamentui, o užsienio valstybėje gyvenantis pilietis – Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai arba Migracijos departamentui, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Kai konsulinės funkcijos yra atliekamos ne Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos patalpose, prašymas ir dokumentai dėl asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo ar keitimo pateikiami konsuliniam pareigūnui arba Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos įgaliotam darbuotojui.“

 

3. Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo:

6 straipsnio „Civilinės būklės aktų įrašai“:

2 dalis: „Sudaryti civilinės būklės aktų įrašai gali būti taisomi, keičiami, papildomi, atkuriami ar anuliuojami šio įstatymo VIII skyriuje nustatytais pagrindais.“

4 dalis: „Civilinės būklės aktų įrašai yra civilinės būklės aktų įrodymai. Civilinės būklės aktų įrašai gali būti nuginčyti tik teismo tvarka. Civilinės būklės aktų įrašų duomenys turi atitikti juos patvirtinančių dokumentų duomenis.“

5 dalis: „Civilinės būklės aktų įrašų turinys, jų sudarymo, taisymo, keitimo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarka nustatoma Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse.“

25 straipsnio „Civilinės būklės aktų įrašų keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarka ir pagrindai“:

1 dalis: „Civilinės būklės aktų įrašus keičia, taiso, papildo, atkuria ar anuliuoja civilinės metrikacijos įstaiga asmens, kurio civilinės būklės aktas įregistruotas, prašymu, suinteresuoto asmens prašymu arba savo iniciatyva (ex officio) Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka.“

2 dalis: „Civilinės būklės aktų įrašai keičiami ar papildomi, kai paaiškėja nauji (pasikeitę) duomenys apie asmenį, jo tėvus ar sutuoktinį ir yra tai patvirtinantis dokumentas. Civilinės būklės aktų įrašai taip pat keičiami ar papildomi, kai asmuo nori pasirinkti vieno iš savo tėvų ar senelių tautybę ir pageidauja duomenis apie savo tautybę civilinės būklės aktų įrašuose pakeisti ar šiais duomenimis papildyti civilinės būklės aktų įrašus, kuriuose tokių duomenų nėra. Duomenys apie vaiko tautybę gimimo įraše keičiami ar šiais duomenimis gimimo įrašas, kuriame tokių duomenų nėra, papildomas mutatis mutandis taikant šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl vaiko tautybės įrašymo. Duomenys apie tautybę išbraukiami iš civilinės būklės aktų įrašų, kuriuose jie buvo įrašyti, asmens pageidavimu ar vaiko tėvų susitarimu. Duomenys apie tautybę civilinės būklės aktų įrašuose keičiami ar iš civilinės būklės aktų įrašų išbraukiami arba civilinės būklės aktų įrašai duomenimis apie tautybę papildomi Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka.“

3 dalis: „Civilinės būklės aktų įrašai taisomi, kai: 1) civilinės būklės akto įraše yra rašybos klaidų ar apsirikta; 2) buvo klaidų dokumente, kuriuo remiantis buvo įregistruotas civilinės būklės aktas, ir klaidingi duomenys tame dokumente yra ištaisyti.“

4 dalis: „Civilinės būklės akto įrašas anuliuojamas, kai: 1) paaiškėja, kad tam pačiam asmeniui įrašytas antras toks pat įrašas ar buvo įrašytas atkurtasis civilinės būklės akto įrašas ir randamas pirminis civilinės būklės akto įrašas; 2) paaiškėja, kad santuokos nutraukimas įregistruotas po vieno iš sutuoktinių mirties; 3) įsiteisėjo teismo sprendimas dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, dėl civilinės būklės akto įrašo neteisingumo ar dėl teismo sprendimo, kuriuo remiantis įregistruotas civilinės būklės aktas, panaikinimo.“

 

4. Viešojo administravimo įstatymo:

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“: „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […]; 8) nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta, tikslų; 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; 10) proporcingumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus; […].“

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 5 dalis: „Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: […] 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; […].“

11 straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“ 1 dalis: „Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“

12 straipsnio „Administraciniam sprendimui priimti reikalingos informacijos gavimas ir tarnybinė pagalba“:

1 dalis: „Dokumentų ir informacijos, reikalingų administraciniam sprendimui priimti, reikalavimas iš asmenų turi būti teisėtas ir motyvuotas.“

2 dalis: „Viešojo administravimo subjektas gali reikalauti tik tų dokumentų ir informacijos, kurių nėra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose informacinėse sistemose, finansuojamose iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ir (ar) valstybės pinigų fondų.“

3 dalis: „Dokumentams ir informacijai pateikti turi būti nustatytas konkretus terminas. Reikalauti papildomų dokumentų ir papildomos informacijos iš prašymą ar skundą pateikusių asmenų galima tik išimtiniais atvejais ir tinkamai motyvuojant šių dokumentų ir informacijos būtinumą.“

4 dalis: „Viešojo administravimo subjektas motyvuotai gali prašyti kito viešojo administravimo subjekto pateikti dokumentus, informaciją ar nuomonę pagal kompetenciją, kurių reikia administraciniam sprendimui priimti, arba tarnybinės pagalbos.“

 

5. Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 1 dalis: „Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.“

 

6. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875:

34 punktas: „Jeigu prašymui ar skundui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai, kuriuos privalo pateikti besikreipiantis asmuo, o institucija tokios informacijos ir dokumentų pati neturi ir gauti negali, per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos ji kreipiasi į asmenį raštu, prašydama pateikti šią informaciją ir dokumentus, ir praneša, kad prašymo ar skundo nagrinėjimas stabdomas, kol bus pateikta prašymui ar skundui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai, ir gali būti nutrauktas, jeigu asmuo trūkstamų dokumentų nepateiks. Jeigu per institucijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, prašymui ar skundui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai negaunami, prašymo ar skundo nagrinėjimas institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti nutraukiamas ir per 3 darbo dienas nuo institucijos nustatyto termino suėjimo dienos visi asmens institucijai pateikti dokumentų originalai grąžinami asmeniui ir nurodoma grąžinimo priežastis. Institucija pasilieka šių dokumentų kopijas.“

45 punktas: „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: 45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka; 45.4. į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.“

 

7. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334:

1 punktas: „Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – taisyklės) reguliuoja civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose (toliau – konsulinės įstaigos) tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką, kitų šiose taisyklėse nurodytų civilinės metrikacijos įstaigų paslaugų teikimo tvarką.“

124 punktas: „Civilinės metrikacijos įstaiga civilinės būklės aktų įrašus keičia, taiso, papildo, atkuria ar anuliuoja: 124.1. asmens, kurio civilinės būklės aktas įregistruotas, prašymu; 124.2. suinteresuoto asmens prašymu; 124.3. savo iniciatyva.“

125 punktas: „Suinteresuoto asmens prašymu civilinės būklės aktų įrašai keičiami, taisomi ar pildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta ir tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo. Jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas, įrašų keitimo, taisymo ar papildymo klausimai sprendžiami teismo tvarka.“

126 punktas: „Civilinės būklės aktų įrašai keičiami ar papildomi, kai paaiškėja nauji (pasikeitę) duomenys apie asmenį, jo tėvus ar sutuoktinį ir yra tai patvirtinantis dokumentas.“

127 punktas: „Civilinės būklės aktų įrašai taisomi, kai: 127.1. civilinės būklės akto įraše yra rašybos klaidų ar apsirikta; 127.2. buvo klaidų dokumente, kuriuo remiantis buvo įregistruotas civilinės būklės aktas, ir klaidingi duomenys tame dokumente yra ištaisyti.“

128 punkto 1 dalis: „Kai civilinės būklės akto įrašas keičiamas, taisomas ar papildomas asmens, kuriam jis sudarytas, arba suinteresuoto asmens prašymu, šis asmuo civilinės metrikacijos įstaigai turi pateikti dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, dėl kurių civilinės būklės akto įrašas keičiamas, taisomas ar papildomas. Civilinės metrikacijos įstaiga dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, dėl kurių civilinės būklės akto įrašas keičiamas, taisomas ar papildomas, jeigu asmuo negali jų pateikti, gauna iš kitos civilinės metrikacijos įstaigos ar archyvo. Civilinės būklės aktų įrašų nuorašai iš užsienio valstybių gaunami Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka.“

131 punktas: „Civilinės metrikacijos įstaiga civilinės būklės aktų įrašus keičia, taiso, papildo savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu, notaro ar teismo patvirtintu tėvystės pripažinimo pareiškimu ar notaro patvirtintu pareiškimu dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo, asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu vaiko gimimo pažymėjimu ar medicininiu mirties liudijimu. Civilinės metrikacijos įstaiga savo iniciatyva taip pat ištaiso rašybos klaidas ar apsirikimus.“

132 punktas: „Civilinės būklės akto įrašas keičiamas, taisomas, papildomas sudarant civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašą.“

147 punktas: „Civilinės būklės akto įrašui keisti, taisyti, papildyti, atkurti ar anuliuoti užvedama byla, kuri baigiama civilinės metrikacijos įstaigos darbuotojo surašyta ir šios įstaigos vadovo ar kito įgalioto civilinės metrikacijos įstaigos tarnautojo patvirtinta išvada. Išvados formą tvirtina teisingumo ministras.

Šiame punkte nurodyta išvada nesurašoma, kai civilinės būklės aktų įrašai keičiami, taisomi ar pildomi civilinės metrikacijos įstaigos iniciatyva, atsižvelgiant į pakeistą, ištaisytą ar papildytą dokumentą, kuriuo remiantis buvo įregistruotas ar įtrauktas į apskaitą civilinės būklės aktas, teismo sprendimą arba notaro ar teismo patvirtintą tėvystės pripažinimo pareiškimą, arba notaro patvirtintą pareiškimą dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo, taip pat kai keičiamas ar papildomas vaiko gimimo įrašas registruojant tėvystės pripažinimą remiantis vyro, laikančio save tėvu, kartu su vaiko motina pateiktu prašymu.“

 

8. Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1V-200/V-62:

2 punktas: „Asmens tapatybės kortelė ir pasas išduodami ir keičiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymu ir aprašu. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatyme vartojamas sąvokas.“

3 punktas: „Asmens tapatybės kortelė ir pasas išduodami asmeniui, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.“

10 punktas: „Dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo Migracijos departamentui, Užsienio reikalų ministerijai arba konsulinei įstaigai pilietis pateikia asmeniškai atvykęs, išskyrus aprašo 10¹, 12–17 punktuose ir X skyriuje nurodytus atvejus.“

11 punktas: „Dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo pilietis turi pateikti šiuos dokumentus: 11.1. prašymą išduoti asmens dokumentą (jeigu prašymas išduoti asmens dokumentą priimamas konsulinėje įstaigoje, pildomi aprašo 1a ir 1b priedai, o jeigu Migracijos departamente – pildomas MIGRIS suformuotas prašymas išduoti (pakeisti) asmens dokumentą (asmens dokumento užsakymo duomenų lapas); 11.2. asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą: […]; 11.4. jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo užsienietis, – galiojantį užsienio valstybės išduotą asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą ar jį atitinkantį kelionės dokumentą, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimą, teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą ar lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą, teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą, asmens be pilietybės kelionės dokumentą, pabėgėlio kelionės dokumentą arba užsieniečio pasą, – jei šie dokumentai jam buvo išduoti; […]; 11.9. Migracijos departamento įgaliotam valstybės tarnautojui ar darbuotojui arba konsuliniam pareigūnui ar konsulinės įstaigos įgaliotam darbuotojui paprašius, jeigu reikia, ir kitus dokumentus: 11.9.1. jeigu piliečiui nebuvo išduoti aprašo 11.2 ir 11.4 papunkčiuose nurodyti dokumentai ir Gyventojų registre nėra pakankamai duomenų apie pilietį, kurių reikia prašymo išduoti asmens dokumentą 1–6 eilutėms užpildyti, – gimimo liudijimą ar gimimo akto įrašo išrašą; 11.9.3. jeigu Gyventojų registre nėra duomenų apie asmens Lietuvos Respublikos pilietybę, – Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimą patvirtinančius dokumentus; […].“

19 punktas: „Aprašo 10 punkte nurodytos institucijos gali priimti asmens, kurio Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas nėra išspręstas pagal Pilietybės įstatymą, prašymą išduoti asmens dokumentą ir dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo kartu su dokumentais dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, jeigu jo duomenys (vardas (-ai), pavardė, gimimo data, gimimo vieta, asmens kodas, lytis) yra Gyventojų registre arba jeigu konsulinei įstaigai kartu su prašymu išduoti asmens dokumentą pateikiami dokumentai dėl gimimo apskaitymo Lietuvoje. Prašymas išduoti asmens dokumentą laikomas priimtu ir pradedamas nagrinėti tik Migracijos departamentui išsprendus asmens Lietuvos Respublikos pilietybės klausimą.“

20 punktas: „Jeigu priimamas sprendimas, kad asmuo nėra Lietuvos Respublikos pilietis, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos jis apie tai informuojamas raštu, o pateikti dokumentų dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo originalai ir nuotraukos (jeigu jos buvo pateiktos) ir sumokėtas konsulinis mokestis jam grąžinami.“

33 punktas: „Jeigu Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas arba konsulinis pareigūnas turi pagrindo manyti, kad asmens tapatybės kortelė ar pasas arba kitas dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar pakeitimo pateiktas asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantis dokumentas asmeniui išduotas neteisėtai ar nepagrįstai, pagal aprašo 75–77 punktuose nustatytus reikalavimus atliekamas patikrinimas asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo aplinkybėms nustatyti, konsulinis pareigūnas, priimtą prašymą išduoti asmens dokumentą ir dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ir keitimo, nedelsdamas perduoda Migracijos departamentui arba Konsuliniam departamentui (jei asmens tapatybės kortelė ar pasas buvo išduotas konsulinėje įstaigoje). Prašymą išduoti asmens dokumentą pateikęs asmuo apie tai nedelsiant informuojamas raštu.“

34 punktas: „Jeigu atlikus aprašo 75–77 punktuose nustatytą patikrinimą priimamas sprendimas, kad pateikta keisti asmens tapatybės kortelė ar pasas arba kitas išduotas asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantis dokumentas asmeniui išduotas neteisėtai ir nepagrįstai ir nauja asmens tapatybės kortelė ar pasas jam negali būti išduotas, asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos apie tai informuojamas raštu, o prašymo išduoti asmens dokumentą nagrinėjimo metu pateikti dokumentų originalai ir nuotraukos (jeigu jos buvo pateiktos) jam grąžinami.“

75 punktas: „Jeigu yra pagrindo manyti, kad asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantis dokumentas asmeniui išduotas neteisėtai ar nepagrįstai, jį išdavusi institucija turi atlikti patikrinimą asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo aplinkybėms nustatyti (jeigu asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą išdavė Migracijos departamentas, patikrinimą šio dokumento išdavimo aplinkybėms nustatyti atlieka Migracijos departamento direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas, o jeigu šį dokumentą išdavė konsulinė įstaiga, patikrinimą atlieka Konsulinio departamento įgaliotas valstybės tarnautojas).“

77 punktas: „Išvada dėl asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo teisėtumo ir patikrinimo medžiaga išnagrinėjama ir sprendimas dėl asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo teisėtumo priimamas per vieną mėnesį nuo išvados patvirtinimo dienos. Jeigu sprendimui priimti būtina gauti papildomų duomenų ar dokumentų, šis terminas skaičiuojamas nuo papildomų duomenų ar dokumentų gavimo Migracijos departamente ar Užsienio reikalų ministerijoje dienos.“

 

 

 

4 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGA TEISMŲ PRAKTIKA

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika:

 

1. 2012 m. kovo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-1605/2012 pažymėta: „Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A¹⁰-655/2005). […] Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“

 

2. 2012 m. gegužės 31 d. sprendime pažymėta, kad gero administravimo (atsakingo valdymo) principas, savo ruožtu apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais bei teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (žr. LVAT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A⁶⁰²-2112/2012).

 

3. 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS⁵²⁰-592/2012; 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS⁴⁹²-440/2012; 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS⁸⁵⁸-753/2013; 2015 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-587-438/2015), LVAT praktikos taikant Viešojo administravimo įstatymo normas apibendrinime, kuriam buvo pritarta LVAT teisėjų 2016 m. birželio 1 d. pasitarime, yra nurodęs:

„Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą. Apskundimo tvarkos individualiame administraciniame akte nenurodymas (neišaiškinimas) gali būti laikomas priežastimi, objektyviai sukliudžiusiai pareiškėjui kreiptis į teismą laiku.“

 

4. 2013 m. gegužės 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A⁴⁴⁴-878/2013 pažymėta:

„Pažymėtina, kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi, viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą.“

 

5. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A⁵²⁰-2473/2013 konstatavo, kad valstybės institucijos turi veikti kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai.

 

6. 2014 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁵⁵²-385/2014 pažymėta:

„[…] administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais.“

 

7. 2015 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015 pažymėta: „Tokie viešojo administravimo institucijos veiksmai, kai nesiremiama gero administravimo principu siekiant padėti besikreipiančiam asmeniui įgyvendinti jo teises, o formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos, pripažintini neteisėtais.“

 

8. 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015 pažymėta: „[…] viešojo administravimo subjektas, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais, inter alia įstatymų viršenybės ir objektyvumo principais, lemiančiais viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato.“

 

9. LVAT praktikos taikant Viešojo administravimo įstatymo normas apibendrinime, kuriam buvo pritarta LVAT teisėjų 2016 m. birželio 1 d. pasitarime:

IV skyriaus 1 poskyrio „Gero administravimo principas“ 5.7 papunktyje nurodyta:

„Teisę būti išklausytam ir informuotam. Viešojo administravimo subjekto pareiga informuoti ir suteikti galimybę pasisakyti Lietuvos teisėje gali būti kildinamos iš gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinamas konstitucinis imperatyvas – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Konstitucijos 5 str. 3 d.). Pastebėtina, kad Gero administravimo kodekso, patvirtinto 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 7 (2007), 14 straipsnis taip pat numato, jog valdžios institucijoms priimant sprendimą, kuris tiesiogiai ir neigiamai paveiks privačių asmenų teises, tokiems asmenims, jei tai nėra akivaizdžiai nebūtina, turi būti suteikta galimybė per protingą terminą ir nacionalinėje teisėje nustatytu būdu išreikšti savo požiūrį, jei prieš tai jiems tokia galimybė nebuvo suteikta. Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Chartijos 41 str. 2 d. a p.).“

VII skyriaus 6 poskyrio „Klaidų ištaisymo procedūra“ 20.1 papunktyje nurodyta:

„Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad VAĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata negali būti aktų ar dokumentų taisymo pagrindu, kuomet kyla ginčas dėl teisės turinio ar tam tikrų akto turiniui reikšmingų faktinių aplinkybių (2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-267/2012; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁴⁶⁹-951/2007). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-1017/2014; 2014 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁵²-2347/2014). Administracinį aktą priėmusi valstybės viešojo administravimo institucija gali ištaisyti šiame sprendime padarytas techninio pobūdžio klaidas ir tik su sąlyga, kad toks ištaisymas nepakeičia administracinės procedūros sprendimu nustatytų asmens (-ų) teisių ir pareigų (2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁷⁵⁶-1434/2012).“

 

10. 2025 m. spalio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-600-492/2025 pažymėta:

„VAĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinį sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs motyvuotą informaciją apie administraciniame sprendime esančius rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas (toliau šiame straipsnyje – klaidos), imasi priemonių klaidoms ištaisyti. Jeigu klaidos ištaisymas pakeistų administracinio sprendimo turinį iš esmės, klaidų ištaisymo procedūra negalima, o administracinis sprendimas gali būti pripažintas netekusiu galios vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsniu arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 15 str. 4 d.). VAĮ 15 straipsnyje aptariama klaidos ištaisymo galimybė numatyta tik rašymo apsirikimų ar aiškių aritmetinių klaidų atveju, kitokio pobūdžio administracinio sprendimo ydos (trūkumai) negali būti pašalinama šiame straipsnyje nurodytu būdu, nes tai neatitiktų įstatymo leidėjo valios.“

„Rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų ištaisymo sąlygos LVAT praktikoje daugiausiai aptariamos taikant ABTĮ 96 straipsnį, reglamentuojantį teismo sprendimo klaidų ištaisymą ir sprendimo išaiškinimą. LVAT praktikoje akcentuojama, kad įstatymas leidžia tokią procesinę priemonę naudoti tik tokių teismo sprendimo netikslumų ištaisymui, kurie pagal bylos medžiagą yra akivaizdus rašymo apsirikimas ar aiški aritmetinė klaida, ir kurių ištaisymas nekeičia sprendimo turinio ir esmės. Taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–1029/2011, 2021 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-148-662/2021 ir kt.). Tai sietina su klaidos akivaizdumu ir sąlyga nekeisti išaiškinamo procesinio sprendimo turinio, bylos faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, arba dėl to, kad proceso šalis nesutinka su sprendimo motyvacija (žr., pvz., LVAT 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-111-492/2023, 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2189-662/2023). Tokie išaiškinimai aktualūs ir sprendžiant dėl viešojo administravimo subjekto sprendimuose padarytų klaidų ištaisymo – administracinį aktą priėmusi valstybės viešojo administravimo institucija gali ištaisyti šiame sprendime padarytas techninio pobūdžio klaidas ir tik su sąlyga, kad toks ištaisymas nepakeičia administracinės procedūros sprendimu nustatytų asmens (-ų) teisių ir pareigų; kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį byloje A-756-1434/2012, 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017, 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-869-492/2020, 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1722-552/2020, kt.).“