aA PAŽYMA DĖL SEIMO KONTROLIERĖS INICIATYVA PRADĖTO TYRIMO NR. 5D-2025/2.1-1399 PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Seimo kontrolierė 2025 m. spalio 28 d., atsižvelgdama į gautą nuteistojo kreipimąsi, pradėjo tyrimą savo iniciatyva, siekdama įvertinti, ar Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – LKT) nesukuria papildomų ir teisės aktuose nenumatytų kliūčių nuteistiesiems užsiimti individualia veikla ir įvertinti, ar pareigūnai veikia tinkamai taikant Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, susijusias su teisės užsiimti individualia veikla įgyvendinimu.

 

2. Tyrimas savo iniciatyva pradėtas atsižvelgiant į tai, kad buvo gautas nuteistojo kreipimasis, kuriame nurodoma:

2.1. LKT sprendimu, nuo 2025 m. balandžio mėnesio individualiai veiklai vykdyti reikiamos priemonės priskiriamos prie asmeninių daiktų, todėl veiklai vykdyti būtinas priemones galima gauti tik vieną kartą per tris mėnesius, o tai visiškai nesuderinama su vykdoma veikla ir neįmanoma laiku įvykdyti užsakymų;

2.2. individualiai veiklai vykdyti skirtos priemonės ir inventorius įtraukiamas į bendrą leidžiamą nuteistiesiems turėti asmeninių daiktų svorį, todėl nuteistieji priversti arba atsisakyti asmeninių daiktų, arba nebevykdyti individualios veiklos.

 

TYRIMO IŠVADOS

 

3. Seimo kontrolierė 2025 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. SE-2786 kreipėsi į LKT, prašydama paaiškinti kreipimesi nurodytas aplinkybes. Seimo kontrolierė 2025 m. gruodžio 2 d. gavo LKT atsakymą Nr. 1S-8546 (1 priedas).

 

4. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK), Seimo kontrolierių įstatyme, Bausmių vykdymo sistemos įstatyme, Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – Taisyklės), Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatų (toliau – Nuostatai), Nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą tvarkos apraše (toliau – Aprašas) pateikiamas 2 priede.

 

5. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją (1 priedas) ir teisinį reguliavimą (2 priedas), pateikiamos išvados.

 

6. Iš Seimo kontrolierei nuteistojo atsiųstos informacijos matyti, kad LKT sprendimu nuo 2025 m. balandžio mėnesio individualiai veiklai vykdyti reikiamos priemonės priskiriamos prie asmeninių daiktų, todėl veiklai vykdyti būtinas priemones galima gauti tik vieną kartą per tris mėnesius, o tai visiškai nesuderinama su vykdoma veikla ir neįmanoma laiku įvykdyti užsakymų. Be to, individualiai veiklai vykdyti skirtos priemonės ir inventorius įtraukiamas į bendrą leidžiamą nuteistiesiems turėti asmeninių daiktų svorį, todėl nuteistieji priversti arba atsisakyti asmeninių daiktų, arba nebevykdyti individualios veiklos.

 

7. Tyrimo metu LKT pateikė šią informaciją:

7.1. nuteistųjų individualiai veiklai (prilygintai darbinei) vykdyti skirtos priemonės ir inventorius yra priskiriamas prie asmeninių nuteistųjų daiktų, kuriuos galima gauti tik vieną kartą per tris mėnesius. Inventorius taip pat yra skaičiuojamas į bendrą nuteistųjų asmeninių daiktų svorį;

7.2. šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatos neįtvirtina teisės nuteistiesiems gauti papildomų daiktų, viršijant numatytą kiekį ar dažnumą, kaip tai nustatyta minėtoje BVK 38 straipsnio 6 dalyje;

7.3. LKT vertinimu, teisės aktuose įtvirtinta nuostata, kad suimtojo ar nuteistojo prašymu laisvės atėmimo vietų įstaiga padeda jam įsigyti individualiai veiklai reikalingas priemones, pirmiausia reiškia informacinę, organizacinę bei konsultacinę pagalbą, tačiau kalėjimas neprivalo organizuoti ir (ar) vykdyti individualiai veiklai skirtų priemonių pristatymo;

7.4. 2025 m. balandžio mėnesį Lietuvos kalėjimų tarnyba kalėjimams pateikė žodines metodines rekomendacijas dėl priemonių vykdyti individualią veiklą, siekiant suvienodinti šią praktiką kalėjimuose.

 

8. Teisingumo ministerija, atsakydama nuteistajam dėl individualios veiklos organizavimo, paaiškino, kad Taisyklių „50 punkte įtvirtinta nuteistojo teisė individualiai veiklai vykdyti skirtus reikmenis gauti paštu ar perduodamu siuntiniu yra tik papildoma apsirūpinimo šiais reikmenimis galimybė, kurios tikslas – palengvinti, pavyzdžiui, nuteistojo artimųjų galimybes jam perduoti tokius reikmenis. Ši nuostata nepakeičia ir, juo labiau, nepanaikina pagrindinio individualią veiklą vykdančių nuteistųjų apsirūpinimo šiai veiklai vykdyti reikalingomis priemonėmis būdo – jų įsigijimo per laisvės atėmimo vietų įstaigos administraciją, kuriam netaikomi jokie įsigyjamų reikmenų svorio ar jų įsigijimo dažnumo reikalavimai.“

 

9. BVK 55 straipsnyje numatyta, kad bausmę atliekantiems nuteistiesiems šio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaromos galimybės užsiimti prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla. Viena iš nuteistųjų užimtumo formų yra individuali veikla.

Laisvės atėmimo vietų įstaiga, organizuodama nuteistųjų užimtumą privalo siekti, kad visiems darbine veikla galintiems užsiimti nuteistiesiems būtų pasiūlyta įsitraukti, kiek tai yra įmanoma, į jų įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją atitinkančią veiklą, padeda nuteistiesiems įsigyti jų individualiai veiklai reikalingų priemonių ir realizuoti vykdant šią veiklą sukurtus gaminius.

Taisyklių 288 punkte numatyta, kad suimtojo ar nuteistojo prašymu laisvės atėmimo vietų įstaiga padeda jam įsigyti individualiai veiklai vykdyti reikalingas priemones (išskyrus tokias priemones, kurių turėjimas nesuderinamas su suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietoje taikomais saugumo valdymo reikalavimais). Ši nuostata dar labiau konkretizuojama Apraše, kurio 52 ir 53 punktuose nurodoma, kad  individualią veiklą vykdančiam nuteistajam prireikus įstaigos administracijos pagalbos dėl šiai veiklai vykdyti reikalingų priemonių įsigijimo, nuteistasis gali kreiptis su atitinkamu prašymu į įstaigos administraciją, nurodydamas priemonių sąrašą. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vadovo paskirtas asmuo užregistruoja prašymą ir, įvertinęs prašyme nurodytų priemonių įsigijimą laisvės atėmimo vietų įstaigoje taikomų saugumo reikalavimų aspektu, organizuoja šių priemonių pirkimą bei perdavimą individualią veiklą vykdančiam nuteistajam, kartu su pirkimo faktą patvirtinančiais dokumentais. Nuteistųjų individualiai veiklai reikalingų priemonių įsigijimas gali būti vykdomas per įstaigoje veikiančią parduotuvę.

 

10. Atkreiptinas dėmesys, kad individuali, darbinei veiklai prilyginta veikla, yra atskira nuteistųjų užimtumo forma, kurios organizavimas ir vykdymas neturi būti siejamas su bendrosiomis nuteistųjų teisėmis ir pareigomis, apimančiomis teisę gauti siuntas ir turėti asmeninių daiktų. Apribojus šią užimtumo formą leidžiamų įsigyjamų prekių dažnumu ir svoriu, individuali veikla netenka savo prasmės ir tikslo.

Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog negalima apribojimais pažeisti kokios nors pagrindinės žmogaus teisės turinio esmės. Jeigu teisė taip apribojama, kad jos įgyvendinti pasidaro neįmanoma, jeigu teisė suvaržoma peržengiant protingai suvokiamas ribas arba neužtikrinamas jos teisinis gynimas, tai tokiu atveju būtų pagrindo teigti, jog pažeidžiama pati teisės esmė, o tai tolygu šios teisės neigimui (1996 m. balandžio 18 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

BVK, Taisyklėse bei Apraše yra įtvirtinta kalėjimų administracijos pareiga padėti nuteistiesiems įsigyti individualiai veiklai vykdyti reikiamas priemones ir šių priemonių įsigijimas pirmiausia turi būti organizuojamas per laisvės atėmimo vietų įstaigos administraciją.,. Kaip nurodo ir bausmių vykdymo politikos formuotoja – Teisingumo ministerija (1 priedo 3 punktas), galimybė gauti reikiamas priemones su siuntomis yra tik kaip papildoma priemonė, leidžianti ir artimiesiems padėti nuteistajam ir šių priemonių įsigijimui negali būti taikomi jokie papildomi įsigyjamų reikmenų svorio ar jų įsigijimo dažnumo reikalavimai.

Šiuo tiriamu atveju, LKT taikomi individualios veiklos suvaržymai, nustatant priemonių ir inventoriaus įsigijimo ribojimus, sudaro prielaidas pažeisti ir paneigti pačią nuteistųjų teisę verstis individualia veikla, todėl BVK nuostatos, reglamentuojančios siuntų gavimą ir asmeninių daiktų svorį, neturėtų būti taikomos individualios veiklos institutui.

 

11. Pabrėžtina, kad Apraše yra numatyta, jog nuteistasis gali administracijai įteikti reikalingų priemonių sąrašą ir atsakingi pareigūnai privalo organizuoti šių priemonių pirkimą nuteistojo lėšomis bei perdavimą individualią veiklą vykdančiam nuteistajam.

Taigi, LKT pozicija, kad kalėjimų administracija nuteistajam vykdant individualią veiklą turi teikti tik informacinę ar konsultacinę pagalbą ir atsakyme į nuteistojo skundą nurodytas teiginys, kad BVK 56 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos „nereiškia, kad kalėjimas privalo organizuoti ir (ar) vykdyti individualiai veiklai skirtų priemonių pristatymą“, prieštarauja teisės aktų nuostatoms.

Akcentuotina ir tai, kad Nuostatuose įtvirtinta kalėjimų administracijos pareiga organizuoti ir užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto ir laisvės atėmimo bausmes, užimtumą. Siekiant šio tikslo pareigūnai turi sudaryti sąlygas ir kitaip skatinti suimtuosius ir nuteistuosius užsiimti individualia veikla laisvės atėmimo vietose, turi padėti jiems įsigyti priemonių individualiai veiklai vykdyti ir realizuoti vykdant šią veiklą sukurtus gaminius.

Seimo kontrolierei pateikta LKT pozicija dėl individualios veiklos organizavimo kalėjimuose, kai yra vengiama realiai padėti nuteistajam įsigyti jo veiklai vykdyti reikiamų priemonių, laikytina nesuderinama su teisės aktuose iškeltais nuteistųjų užimtumo skatinimo ir didinimo tikslais.

 

12. Seimo kontrolierė savo darbo praktikoje nuolat akcentuoja, kad darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonių. Šios pataisos priemonės pagrindinis tikslas – paruošti asmenį integracijai į visuomenę bei išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikšmę jų pataisos procese. Dėl šios priežasties atsakingų bausmių vykdymo institucijų pareigūnai privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Kartu nuteistųjų užimtumo tikslas yra mažinti neigiamą kalinimo įtaką, suteikti galimybę nuteistiesiems įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikacijų, kurios padėtų jiems lengviau integruotis į visuomenę išėjus iš kalėjimo.

Seimo kontrolierių įstaigoje vykdant kankinimų prevencijos funkcijas 2025 m. gruodžio 30 d. buvo paskelbta „Ataskaita dėl smurto Lietuvos kalėjimuose: priežastys, atsakas ir prevencija“. Rengiant šią ataskaitą buvo atlikti patikrinimai Alytaus, Marijampolės ir Vilniaus kalėjimuose, kur buvo tikrinamos ir nuteistųjų galimybės užsiimti darbine veikla.

Patikrinimo metu Alytaus kalėjime terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliko 719 asmenų, iš jų darbine veikla užsiėmė 129 nuteistieji, 84 nuteistieji vykdė individualią veiklą, iš jų 48 atvejais individuali veikla buvo prilyginta darbinei. Marijampolės kalėjime bausmę atliko 732 nuteistieji, darbine veikla užsiėmė 287 nuteistieji, individualią veiklą vykdė 42 asmenys, iš jų 12 individuali veikla buvo prilyginta darbinei veiklai. Vilniaus kalėjime terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliko 349 nuteistieji, darbine veikla užsiėmė 62 nuteistieji, 92 asmenys užsiėmė individualia veikla, kuri 51 atveju buvo prilyginta darbinei veiklai.

Kaip nurodoma minėtoje ataskaitoje, visų tikrintų kalėjimų administracijos, pareigūnai ir kiti darbuotojai pripažino, kad neturi galimybių pasiūlyti darbinės veiklos visiems ja užsiimti pageidaujantiems nuteistiesiems – darbine ir individualia veikla užsiimantys asmenys sudarė mažiau nei pusę nuteistųjų.

Taigi, kalėjimo administracija turi imtis visų įmanomų priemonių, kad nuteistųjų užimtumas darbine veikla didėtų, turi skatinti nuteistųjų iniciatyvas užsiimti individualia veikla ir sudaryti tam tinkamas sąlygas, o ne elgtis priešingai ir sukurti neįmanomas veiklai vykdyti kliūtis.

 

13. Seimo kontrolieriai, gindami žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, skatina kiek įmanoma mažinti biurokratizmo apraiškas institucijų veikloje. Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma.

Pareiškėjo kreipimasis ir tyrimo metu gauta informacija parodo, kad šiuo tiriamu atveju buvo sukurta teisės aktų nuostatų ir tikslų neatitinkanti individualios veiklos organizavimo tvarka, vengiama vykdyti teisės aktuose įtvirtintas pareigas, todėl LKT inicijuoti ir taikomi šios užimtumo formos organizavimo pokyčiai laikytini biurokratiškais, neefektyviais, prieštaraujančiais teisės aktų nuostatoms, resocializacijos tikslams ir gero viešojo administravimo principui.

 

14. Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba sukūrė papildomas ir teisės aktuose nenumatytas kliūtis nuteistiesiems užsiimti individualia veikla, o taikomi ribojimai neatliepia Bausmių vykdymo kodekse suformuotų užimtumo skatinimo tikslų ir varžo nuteistųjų teisę užsiimti individualia veikla.

 

15. Pastebėtina, kad Seimo kontrolierės iniciatyva atliekamo tyrimo metu buvo pakeistas Aprašas ir nuo 2026 m. sausio 14 d. galiojančioje naujoje šio teisės akto redakcijoje numatyta, kad kalėjimo viršininko paskirtas asmuo, gavęs nuteistojo prašymą padėti įsigyti reikiamų priemonių, užregistruoja prašymą ir ne dažniau kaip kartą per mėnesį organizuoja jų pirkimą. Kalėjimo viršininko sprendimu, nuteistajam pateikus argumentuotą prašymą, gali būti daromos išimtys dėl medžiagų įsigijimo dažnumo.

Naujos redakcijos apraše individualiai veiklai vykdyti reikiamo inventoriaus ir priemonių įsigijimas jau nebesiejamas su teise gauti siuntinius, tačiau tam tikri ribojimai dėl pirkimo dažnumo visgi lieka. Šiame apraše taip pat nieko nepasisakoma apie iki šiol taikytą darbo priemonių ir inventoriaus priskyrimą prie asmeninių daiktų ir taikomą bendrą visų daiktų svorio ribojimą. Todėl lieka neaišku, ar patikslintas reglamentavimas atitinka bausmių vykdymo tikslus, nustatytus BVK, ir aukštesnės galios teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, Seimo kontrolierė rekomenduoja Teisingumo ministerijai įvertinti, ar Aprašo nuostatų pakeitimai neprieštarauja bausmių vykdymo tikslams, ar nebus sudaromos prielaidos riboti ir taip, Seimo kontrolierės vertinimu, ribotą nuteistųjų užimtumą.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

16. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia, kad prielaidos dėl tyrimo, ar Lietuvos kalėjimų tarnyba nesukuria papildomų ir teisės aktuose nenumatytų kliūčių nuteistiesiems užsiimti individualia veikla, ar pareigūnai veikia tinkamai taikant Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, susijusias su teisės užsiimti individualia veikla įgyvendinimu, pasitvirtino.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

17. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja imtis priemonių, kad nuteistųjų teisė užsiimti individualia veikla būtų realiai įgyvendinama, netaikant teisės aktuose nenumatytų inventoriaus bei priemonių įsigijimo ir svorio ribojimo reikalavimų bei užtikrinti, kad kalėjimų administracijos vykdytų teisės aktuose jiems priskirtas pareigas organizuojant nuteistųjų užimtumą.

 

18. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Seimo kontrolierė teisingumo ministrui rekomenduoja įvertinti, ar Suimtųjų ir arešto ar laisvės atėmimo bausmėmis nuteistų asmenų įtraukimo į darbą ir darbinę veiklą organizavimo tvarkos aprašo nuostatos, susijusios su individualios veiklos organizavimu, neprieštarauja bausmių vykdymo tikslams.

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p.  [email protected]).

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                            Erika Leonaitė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1 priedas

 

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

1. Seimo kontrolierė 2025 m. gruodžio 2 d. gavo LKT 2025 m. gruodžio 2 d. raštą Nr. 1S-8546. Rašte pateikta ši informacija:

1.1. „Informuojame, kad teisinis reglamentavimas, susijęs su nuteistųjų teise užsiimti individualia veikla, įgyvendinimu ir organizavimu, 2025 m. nebuvo pakeistas.“

1.2. „Skirtingas reglamentavimas individualiai veiklai vykdyti reikiamų priemonių įsigijimui ir turėjimui, jeigu individuali veikla prilyginta darbinei veiklai, nėra taikomas.“

1.3. „Nuteistųjų individualiai veiklai, prilygintai darbinei veiklai, vykdyti skirtos
priemonės ir inventorius yra priskiriamas prie asmeninių nuteistųjų daiktų, kuriuos galima gauti tik vieną kartą per tris mėnesius. Jis taip pat yra skaičiuojamas į bendrą nuteistųjų asmeninį daiktų svorį. Informuojame, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (LR BVK) 38 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę vieną kartą per tris mėnesius gauti perduodamų daiktų. Konkrečių daiktų, kurie šiems nuteistiesiems gali būti perduodami arba atsiunčiami paštu, sąrašą, perduodamų daiktų priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems tvarką nustato teisingumo ministras. LR BVK 38 straipsnio 6 dalyje aiškiai apibrėžtas perduodamų daiktų kiekis ir jų gavimo periodiškumas. Šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatos neįtvirtina teisės nuteistiesiems gauti papildomų daiktų, viršijant numatytą kiekį
ar dažnumą, kaip tai nustatyta minėtoje LR BVK 38 straipsnio 6 dalyje.“

1.4. „Lietuvos kalėjimų tarnybos vertinimu, teisės aktuose įtvirtinta nuostata, kad ,,suimtojo ar nuteistojo prašymu laisvės atėmimo vietų įstaiga padeda jam įsigyti individualiai veiklai reikalingas priemones“, pirmiausia reiškia informacinę, organizacinę bei konsultacinę pagalbą, pavyzdžiui: informacijos apie galimybę vykdyti individualią veiklą pagal LR teisės aktus suteikimą, konsultacijas dėl individualios veiklos vykdymo sąlygų kalėjime; informavimą apie leidžiamas turėti ar naudoti priemones; pagalbą rengiant prašymus ar kitus dokumentus, susijusius su individualios veiklos organizavimu.“

1.5. „2025 m. balandžio mėnesį Lietuvos kalėjimų tarnyba kalėjimams pateikė žodines metodines rekomendacijas dėl priemonių vykdyti individualią veiklą, siekiant suvienodinti šią praktiką kalėjimuose. Šis aspektas buvo aptartas Nuteistųjų kolektyvo tarybos 2025 m. gegužės 22 d. posėdžio metu.“

 

2. Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. 2S-7540, kuriuo atsakoma į nuteistojo skundą dėl ribojimo užsiimti individualia veikla, nurodoma:

„Lietuvos kalėjimų tarnyboje (toliau – LKT) gautas Jūsų 2025-08-26 skundas (užregistruota 2025-08-26, Nr. 2G-3263) (toliau – Skundas) dėl LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (toliau – Pravieniškių 2-asis kalėjimas) viršininko 2025-08-11 rašto Nr. SN-23-2324 (toliau – Raštas) pagrįstumo ir galimo ribojimo gauti priemonės individualiai veiklai vykdyti.

Skunde nurodote, kad 2025-07-23 kreipėtės į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo darbuotojus dėl tarpininkavimo gaunant priemones Jūsų individualiai veiklai vykdyti, kuri yra prilyginta darbinei veiklai. Nurodėte, kad priemonės Jums yra būtinos gaminių gamybai ir kad esate gavęs užsakymą iš užsakovo ir norite laiku atlikti užsakymą. Teigiate, kad kalėjimas net nesvarstė galimybės padėti Jums įsigyti reikiamas priemones,
atsakė, kad Jūsų prašymo netenkins ir kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – LR BVK) nenumato galimybės gauti priemones dažniau nei 1 kartą per 3 mėnesius. Nurodote, kad kalėjimui taip pat pateikėte Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – LR TM) rašto kopiją, kuriame buvo pasisakyta apie pagalbą nuteistiesiems įsigyti priemonių, individualiai veiklai vykdyti. Teigiate, kad remiantis LR TM
atsakymu, kalėjimai privalo padėti nuteistiesiems įsigyti priemones individualiai veiklai vykdyti, o šios priemones nėra skaičiuojamas į bendrą svorį ir joms netaikomas LR BVK 38 str. 6 d. nurodymai. Manote, kad nuteistajam tereikia nurodyti kokias priemones ir iš kur jis turi gauti ir kalėjimo darbuotojai turi rūpintis jų pristatymu. Nurodote, kad šis klausimas buvo aptartas per Nuteistųjų kolektyvo tarybos posėdį ir jame LKT nurodė, kad nežiūrint į LR TM išaiškinimus, LKT 2025 m. balandžio mėnesį yra išsiuntusi visiems kalėjimas nurodymus vadovautis LR BVK 38 str. 6 d. ir Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, 58.2 punktu. Teigiate, kad ši situacija apsunkina Jūsų galimybes vykdyti individualią veiklą. Skunde pateikiate klausimus, į kuriuos prašote gauti išsamius atsakymus.

LKT, išnagrinėjusi Jūsų Skundą ir su Skundu susijusią dokumentinę medžiagą – Jūsų 2025-07-23 prašymą (užregistruota 2025-07-23, Nr. NPS-23-21041) (toliau – Prašymas) ir Raštą nustatė, kad 2025-07-23 pateikė prašymą dėl priemonių, individualiai veiklai vykdyti, organizavimo. Raštu Jums buvo pateiktas atsakymas, kuriame nurodyta, kad „Informuojame, kad nuteistiesiems daiktai gali būti perduodami arba siunčiant paštu vieną kartą į tris mėnesius ir neturi sverti daugiau kaip 15 kg, t. y. pagal Lietuvos Respublikos
bausmių vykdymo kodekso 38 straipsnio 6 punktą: „uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę vieną kartą per tris mėnesius gauti perduodamų daiktų. Konkrečių daiktų, kurie šiems nuteistiesiems gali būti perduodami
arba atsiunčiami paštu, sąrašą, perduodamų daiktų priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems tvarką nustato teisingumo ministras. Viena pašto siunta (vienu kartu perduodami daiktai) neturi sverti daugiau kaip penkiolika kilogramų“. Pažymėtina, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nesuteikia teisės dažniau negu numatyta aukščiau minėtame teisės akte reguliarumu perduoti daiktus, įskaitant ir priemones individualiai veiklai vykdyti. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, Jūs turite teisę gauti priemones individualiai veiklai kartu su siuntiniu. Rekomenduojame priemonių sunaudojimą, gavimą suderinti su siuntinio gavimo laiku.“

Įvertinus nagrinėtą dokumentinę medžiagą ir Skunde išdėstytas aplinkybes, informuojame, kad LR BVK 38 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę vieną kartą per tris mėnesius gauti perduodamų daiktų. Konkrečių daiktų, kurie šiems nuteistiesiems gali būti perduodami arba atsiunčiami paštu, sąrašą, perduodamų daiktų priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems tvarką nustato teisingumo ministras. Viena pašto siunta (vienu kartu perduodami daiktai) neturi sverti daugiau kaip penkiolika kilogramų. LR BVK 56 straipsnio 2 dalies 5 punkte taip pat numatyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga, organizuodama nuteistųjų užimtumą padeda nuteistiesiems įsigyti jų individualiai veiklai reikalingų priemonių ir realizuoti vykdant šią veiklą sukurtus gaminius. Taisyklių 287 punkte nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji turi teisę laisvalaikio metu užsiimti kūrybine, menine ir kitokios formos individualia veikla. Suimtojo ar nuteistojo prašymu ir esant galimybėms laisvės atėmimo vietų įstaiga suteikia jam atskiras individualiai veiklai vykdyti tinkamas patalpas, padeda įsigyti šiai veiklai vykdyti reikalingų priemonių, tarpininkauja realizuojant šios veiklos vykdymo metu sukurtus gaminius (organizuoja aukcionus, sukuria internetinę parduotuvę), Taisyklių 288 punktas nustato, kad suimtojo ar nuteistojo prašymu laisvės atėmimo vietų įstaiga padeda jam įsigyti individualiai veiklai vykdyti reikalingas priemones (išskyrus tokias priemones, kurių turėjimas nesuderinamas su suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietoje taikomais saugumo valdymo reikalavimais).

Informuojame, kad vadovaujantis LR BVK 56 straipsnio 2 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo vietų įstaiga, organizuodama nuteistųjų užimtumą, padeda nuteistiesiems įsigyti jų individualiai veiklai reikalingų priemonių. Atkreipiame dėmesį, kad ši pagalba pirmiausia reiškia informacinę, organizacinę bei konsultacinę pagalbą, kuri gali apimti:
informacijos suteikimą apie galimybę vykdyti individualią veiklą pagal LR teisės aktus, konsultacijas dėl individualios veiklos vykdymo sąlygų kalėjime informavimą apie leidžiamas turėti ar naudoti priemones; pagalbą rengiant prašymus ar kitus dokumentus, susijusius su individualios veiklos organizavimu. Tačiau ši nuostata nereiškia, kad kalėjimas privalo organizuoti ir (ar) vykdyti Jūsų individualiai veiklai skirtų priemonių pristatymą Jums. Taigi, LKT vadovaujasi LR BVK ir Taisyklių nuostatomis, įskaitant ir LR BVK 56 str. 2 d. 5 p. ir Taisyklių 287 ir 288 punktais, tačiau ne tokiais būdais, kaip Jūs pateikėte savo Prašyme ir Skunde. LKT, organizuodama nuteistųjų (suimtųjų) užimtumą, be kita ko, vadovaujasi ir LR BVK 38 str. 6 d. nuostatomis, kurios aiškiai nurodo, kad uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę vieną kartą per tris mėnesius gauti perduodamų daiktų. Konkrečių daiktų, kurie šiems nuteistiesiems gali būti perduodami arba atsiunčiami paštu, sąrašą, perduodamų daiktų priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems tvarką nustato teisingumo ministras. Viena pašto siunta (vienu kartu perduodami daiktai) neturi sverti daugiau kaip penkiolika kilogramų.

Pažymėtina, kad 2025 m. balandžio mėnesį LKT pateikė kalėjimams metodines rekomendacijas dėl priemonių, vykdyti individualią veiklą, siekiant suvienodinti šią praktiką kalėjimuose. LKT nesiekia „naikinti individualias veiklas“ kaip tai nurodote Skunde, tačiau siekia užtikrinti tinkamą teisės aktų įgyvendinimą ir jų laikymąsi. Atkreiptinas dėmesys, kad Jūsų klausimas „<…> ar LKT pajėgi užtikrinti darbo vietas, tiems nuteistiesiems kurie bus priversti nutraukti savo individualias veiklas, dėl priemonių ribojimų?“ yra hipotetinio pobūdžio ir paremtas subjektyvia situacijos interpretacija, todėl į jį nėra galimybės pateikti konkretų ir teisiškai pagrįstą atsakymą. Pažymėtina, kad kiekvienas atvejis, susijęs su nuteistojo pageidavimu vykdyti individualią veiklą ar vykdyti darbinę veiklą, yra vertinamas individualiai, atsižvelgiant į aktualias aplinkybes bei galiojančius teisės aktus.
Atsakant į Jūsų Skunde keliamą klausimą „ar Įkalinimo Įstaigos vadovas turi teisę savo
nuožiūra, jeigu mato, kad tai yra reikalinga, išduoti vienkartinį leidimą priemonėms gauti individualiai veiklai vykdyti“, informuojame, kad LR BVK 38 straipsnio 6 dalyje aiškiai apibrėžtas perduodamų daiktų kiekis ir jų gavimo periodiškumas. Šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatos neįtvirtina teisės nuteistiesiems gauti papildomų daiktų perdavimą, viršijant numatytą kiekį ar dažnumą, kaip tai nustatyta minėtoje LR BVK 38 straipsnio 6 dalyje.

Pažymėtina, kad Pravieniškių 2-asis kalėjimo ir kitų kalėjimų darbuotojai privalo vadovautis įstatymais, taip pat įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis, pažymėtina, kad Skunde cituojamas LR TM raštas nėra oficialus teisės aktas, o tik informacinio pobūdžio raštas nuteistajam, nekeičiantis teisinio reguliavimo.

Konstatuotina, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl ko jo panaikinimui nėra teisinio pagrindo.“

 

3. Teisingumo ministerijos 2025 m. birželio 20 d. rašte Nr. (1.23 Mr) 7R-2253, kuriuo atsakoma į nuteistojo kreipimąsi dėl individualios veiklos, nurodoma:

„Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje gautas Jūsų prašymas dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 48 straipsnio 6 dalies ir Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – LAVĮVTT) 58.2 punkto nuostatų, reglamentuojančių nuteistųjų teisę gauti/įsigyti priemones individualiai veiklai vykdyti, pakeitimo.

Teisingumo ministerija, įvertinusi Jūsų prašymą, informuoja, kad 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusiose naujose laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarką reglamentuojančių teisės aktų redakcijose Lietuvos kalėjimų tarnybai (laisvės atėmimo vietų įstaigai) nustatyta nauja pareiga – padėti nuteistiesiems įsigyti priemonių individualiai veiklai vykdyti. Ši nuostata reiškia, kad nuteistajam paprašius (t. y. pateikus reikiamų priemonių sąrašą), laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas darbuotojas privalo organizuoti nuteistojo individualiai veiklai vykdyti reikalingų priemonių įsigijimą (pažymėtina, kad šių priemonių įsigijimo kaštai padengiami nuteistojo lėšomis), jų pristatymą į užsakymą pateikusio nuteistojo bausmės atlikimo vietą ir perdavimą šiam nuteistajam.
Taip pat pastebėtina, kad LAVĮVTT 50 punkte įtvirtinta nuteistojo teisė individualiai veiklai
vykdyti skirtus reikmenis gauti paštu ar perduodamu siuntiniu yra tik papildoma apsirūpinimo šiais reikmenimis galimybė, kurios tikslas – palengvinti, pavyzdžiui, nuteistojo artimųjų galimybes jam perduoti tokius reikmenis. Pažymėtina, kad ši nuostata nepakeičia ir, juo labiau, nepanaikina pagrindinio individualią veiklą vykdančių nuteistųjų apsirūpinimo šiai veiklai vykdyti reikalingomis priemonėmis būdo – jų įsigijimo per laisvės atėmimo vietų įstaigos administraciją, kuriam netaikomi jokie įsigyjamų reikmenų svorio ar jų įsigijimo dažnumo reikalavimai.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos kalėjimų tarnyba privalo ir toliau pilna apimtimi vykdyti Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatų 10.2 papunktyje nurodytas funkcijas, t. y. sudaryti sąlygas ir kitaip skatinti suimtuosius ir nuteistuosius užsiimti individualia veikla laisvės atėmimo vietose, padėti jiems įsigyti priemonių individualiai veiklai vykdyti.
Kartu informuojame, kad Bausmių vykdymo sistemos priežiūros taryba nėra gavusi siūlymų iš bausmių vykdymo tvarką reglamentuojančių teisės aktų pašalinti individualios veiklos vykdymo atliekant laisvės atėmimo bausmę institutą.“

 

 

2 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

 

 

1. Bausmių vykdymo kodekso:

4 straipsnis „Bausmių vykdymo principai“: „Bausmių vykdymas grindžiamas šiais principais: […]; 5) humanizmo. Šio principo esmė ta, kad vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina; be to, bausmės vykdymu nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumo […].“

38 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų teisė bausmės atlikimo vietoje turėti asmeninių daiktų, šių daiktų įgijimo būdai ir naudojimosi tais daiktais reikalavimai“:

1 dalis – „Nuteistieji, atsižvelgiant į bausmės atlikimo vietos tipą ir grupę, kurioje yra laikomi, turi teisę bausmės atlikimo vietoje turėti asmeninių daiktų, kurių jie gali įsigyti arba gauti perduodamų. Bausmės atlikimo vietose nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašus, daiktų kiekį ir bendrą masę nustato teisingumo ministras.“

6 dalis – „Uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę vieną kartą per tris mėnesius gauti perduodamų daiktų. Konkrečių daiktų, kurie šiems nuteistiesiems gali būti perduodami arba atsiunčiami paštu, sąrašą, perduodamų daiktų priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems tvarką nustato teisingumo ministras. Viena pašto siunta (vienu kartu perduodami daiktai) neturi sverti daugiau kaip penkiolika kilogramų.“

55 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumo formos“:

1 dalis – „Bausmę atliekantiems nuteistiesiems šio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaromos galimybės užsiimti prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla.“

2 dalis – „Nuteistųjų užimtumo prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla formos:

1) nuteistųjų darbinė veikla bausmės atlikimo vietoje;

2) nuteistųjų darbas ne bausmės atlikimo vietoje;

3) bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas;

4) individuali veikla;

5) dalyvavimas įstaigų ir organizacijų kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto ir kitoje veikloje, padedančioje nuteistiesiems resocializuotis;

6) dalyvavimas nuteistųjų kolektyvo tarybų veikloje.“

56 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumo organizavimas“;

1 dalis – „Organizuodama nuteistųjų užimtumą, laisvės atėmimo vietų įstaiga privalo siekti, kad kiekvienas nuteistasis, išskyrus šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą atliekančius nuteistuosius, ne mažiau kaip penkias valandas per parą užsiimtų šio kodekso 55 straipsnio 2 dalyje nurodytų užimtumo formų veiklomis.“

2 dalis – „Laisvės atėmimo vietų įstaiga, organizuodama nuteistųjų užimtumą:

1) privalo siekti, kad visiems darbine veikla galintiems užsiimti nuteistiesiems būtų pasiūlyta įsitraukti, kiek tai yra įmanoma, į jų įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją atitinkančią veiklą;

2) bendradarbiauja su fiziniais ar juridiniais asmenimis ir sudaro su jais sutartis dėl nuteistųjų užimtumo darbine veikla ar kurios nors kitos iš šio kodekso 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos užimtumo formos veikla bausmės atlikimo vietoje ar už jos ribų;

3) motyvuoja nuteistuosius įsidarbinti ne bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje, pradėti ar tęsti mokymąsi pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ar studijų programas;

4) ieško darbo vietų, teikia praktinę pagalbą savarankiškai darbo vietų, esančių ne bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje, ieškantiems nuteistiesiems, tarpininkauja jiems įsidarbinant;

5) padeda nuteistiesiems įsigyti jų individualiai veiklai reikalingų priemonių ir realizuoti vykdant šią veiklą sukurtus gaminius;

6) organizuoja kultūrinius, švietėjiškus ir sporto renginius.“

5 dalis – „Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas nuteistojo vykdomą individualią veiklą prilygina darbinei veiklai (darbui ne bausmės atlikimo vietoje), jeigu:

1) laisvės atėmimo vietų įstaiga turi galimybes nuteistajam sudaryti sąlygas užsiimti jo pageidaujama individualia veikla, ši veikla neprieštarauja nuteistojo resocializacijos tikslams ir nuteistojo individualios veiklos pobūdis nesusijęs su komandiruotėmis ar kitomis išvykomis už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų;

2) individualią veiklą nuteistasis yra įregistravęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka;

3) nuteistasis gali įrodyti, kad iš individualios veiklos gauna pajamų, kurių paskutinių trijų mėnesių vidurkis yra ne mažesnis už teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotos piniginės išmokos, kuri mokama nuteistiesiems, užsiimantiems darbine veikla šio kodekso 61 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką, minimalų mėnesinį dydį;

4) nuteistasis įsipareigoja, kad visos iš jo individualios veiklos gautos pajamos bus pervedamos į laisvės atėmimo vietų įstaigos administruojamą nuteistojo asmeninę sąskaitą.“

8 dalis – „Nuteistojo individualią veiklą prilyginus jo darbinei veiklai, laikoma, kad nuteistasis užsiima darbine veikla (dirba ne bausmės atlikimo vietoje) šio kodekso 61 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką.“

 

2. Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 1 dalis“:

 „Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.“

 

3. Bausmių vykdymo sistemos įstatymo:

4 straipsnio „Bausmių vykdymo sistemos įstaigos“

1 dalis  „Bausmių vykdymo sistemos įstaigos yra šios:

[…]

2) Lietuvos kalėjimų tarnyba, kurios paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant arešto, terminuoto laisvės atėmimo, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes ir kardomąją priemonę – suėmimą.“

11 straipsnis „Bausmių vykdymo sistemos pareigūnų pareigos“:

„Bausmių vykdymo sistemos pareigūnai privalo: 1) padėti Lietuvos probacijos tarnybos prižiūrimiems asmenims ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje laikomiems nuteistiesiems įgyvendinti resocializacijos tikslus; 2) gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves; 3) saugoti asmenis nuo gresiančio pavojaus jų sveikatai ir (ar) gyvybei; […] 5) elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą;“.

 

4. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – Taisyklės):

50 punktas – “Drabužių, avalynės, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), akinius, akinių dėklą, kontaktinių lęšių, jiems skirtų dėtuvių ir kontaktinių lęšių priežiūros priemonių, informacijos laikmenų, laikrodžių, knygų, reikmenų, skirtų užsiimti individualia veikla, elektros prietaisų ir medicinos priemonių suimtieji ir nuteistieji (išskyrus atliekančius Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 3 punkte ir Bausmių vykdymo kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytas drausmines nuobaudas) taip pat gali gauti pašto ar perduodamu siuntiniu. Nėščios ir krūtimi maitinančios suimtosios ir nuteistosios, pagal gydytojo išvadą, kartą per mėnesį pašto ar perduodamu siuntiniu taip pat gali gauti ne daugiau kaip 15 kg maisto produktų.”

51 punktas – „Suimtiesiems ir nuteistiesiems, išskyrus atliekantiems arešto bausmę ar bausmę atliekantiems atviro tipo bausmės atlikimo vietose, leidžiamų turėti laisvės atėmimo vietų įstaigoje asmeninių daiktų bendra masė neturi viršyti 30 kg, o nuteistiesiems laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos – 50 kg. Į šiame punkte nustatytą bendrą masę neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga, gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai bei medicinos priemonės, vaikų, gyvenančių laisvės atėmimo vietų įstaigoje su nuteistosiomis motinomis, daiktai ir reikmenys.“

287 punktas – „Suimtieji ir nuteistieji turi teisę laisvalaikio metu užsiimti kūrybine, menine ir kitokios formos individualia veikla. Leidimas užsiimti individualia veikla, išskyrus amatų veikloms priskirtas sritis ir rankų darbo veiklas, suimtajam ar nuteistajam suteikiamas, jei suimtojo ar nuteistojo planuojama vykdyti individuali veikla atitinka jo turimą kvalifikaciją ir (ar) darbo patirtį, taip pat jei suimtajam ar nuteistajam yra išduoti kompetentingų institucijų leidimai, licencijos ir (ar) kiti veiklos vykdymą leidžiantys dokumentai, jei teisės aktų nustatyta, kad tokie dokumentai turi būti gauti prieš pradedant vykdyti atitinkamą individualią veiklą. Suimtojo ar nuteistojo individuali veikla taip pat turi būti suderinama su laisvės atėmimo vietų įstaigoje taikomais saugumo valdymo ir suimtajam ar nuteistajam taikomų suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo sąlygų reikalavimais, netrukdyti kitiems suimtiesiems ar nuteistiesiems ir neprieštarauti šią veiklą vykdančio nuteistojo resocializacijos tikslams. Suimtojo ar nuteistojo prašymu ir esant galimybėms laisvės atėmimo vietų įstaiga suteikia jam atskiras individualiai veiklai vykdyti tinkamas patalpas, padeda įsigyti šiai veiklai vykdyti reikalingų priemonių, tarpininkauja realizuojant šios veiklos vykdymo metu sukurtus gaminius (organizuoja aukcionus, sukuria internetinę parduotuvę). Jei iš vykdomos individualios veiklos suimtieji ir nuteistieji gauna (planuoja gauti) pajamų, tokia veikla teisės aktų nustatyta tvarka turi būti įregistruota Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija). Jei nustatoma, kad suimtojo ar nuteistojo vykdoma individuali veikla nebeatitinka šiame punkte nustatytų kriterijų arba laisvės atėmimo vietų įstaiga neturi galimybių sudaryti tinkamų sąlygų užsiimti šia veikla, suimtajam ar nuteistajam suteiktas leidimas užsiimti individualia veikla panaikinamas.“

288 punktas – „Jei yra galimybė, suimtojo ar nuteistojo individualiai veiklai vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos teritorijoje parenkama vieta, kurioje kiti asmenys negalėtų naudotis suimtojo ar nuteistojo individualiai veiklai vykdyti reikalingomis priemonėmis. Suimtojo ar nuteistojo prašymu laisvės atėmimo vietų įstaiga padeda jam įsigyti individualiai veiklai vykdyti reikalingas priemones (išskyrus tokias priemones, kurių turėjimas nesuderinamas su suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietoje taikomais saugumo valdymo reikalavimais).

Jei suimtasis ar nuteistasis pageidauja, kad jo sukurtus gaminius realizuotų laisvės atėmimo vietų įstaiga, ir sutinka, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta pajamų, gautų realizavus jo sukurtus gaminius, dalis būtų pervesta į fondą, šių gaminių realizavimą už suimtojo ar nuteistojo nurodytą kainą organizuoja užimtumo organizatorius. Suimtųjų ar nuteistųjų, vykdančių individualią veiklą laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pagamintų dirbinių realizavimas paprastai organizuojamas paskelbiant apie pardavimą skelbimų svetainėse, mugėse ar kitose elektroninės prekybos sistemose. Individualią veiklą laisvės atėmimo vietų įstaigoje vykdančio suimtojo ar nuteistojo prašymu jo pagaminti dirbiniai gali būti perduodami pasimatymų metu arba siunčiami paštu jo nurodytam asmeniui (siuntimo išlaidas apmoka patys suimtieji ar nuteistieji). Atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomi nuteistieji individualios veiklos metu sukurtų gaminių realizavimu paprastai rūpinasi patys.“

 

5. Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2025 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – Nuostatai):

8 punktas – „Tarnybos veiklos tikslai:

8.1. įgyvendinti Teisingumo ministerijos formuojamą valstybės politiką bausmių vykdymo sistemos srityje;

[…]

8.3. organizuoti ir užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto ir laisvės atėmimo bausmes, užimtumą“.

10 punktas – „Tarnyba, siekdama šių nuostatų 8.3 papunktyje nurodyto veiklos tikslo, atlieka šias funkcijas:

10.1. užima suimtuosius ir nuteistuosius darbine veikla, ieško fizinių ir juridinių asmenų, galinčių nuteistuosius (suimtuosius) užimti darbine veikla arba juos įdarbinti laisvės atėmimo vietose ar už jų teritorijų ribų, teikia praktinę pagalbą (tarpininkauja) nuteistiesiems įsidarbinant savarankiškai;

10.2. sudaro sąlygas ir kitaip skatina suimtuosius ir nuteistuosius užsiimti individualia veikla laisvės atėmimo vietose, padeda jiems įsigyti priemonių individualiai veiklai vykdyti ir realizuoti vykdant šią veiklą sukurtus gaminius“.

 

6. Nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. V-368, redakcija, galiojusi iki 2026 m. sausio 13 d. (toliau – Aprašas):

39 punktas – „Nuteistojo apmokestinamoji individuali veikla apima paties nuteistojo inicijuotą veiklą, apimančią įvairių dirbinių gamybą, taip pat kūrybinę, meninę ir kitokią apmokestinamąją individualią veiklą teigiamai prisidedant prie šia veikla užsiimančio asmens resocializacijos, kuria versdamasis nuteistasis siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį, ir kurią galima vykdyti nuteistiems įregistravus individualią veiklą pagal pažymą ar verslo liudijimą.“

40 punktas – „Individuali veikla, susijusi su apmokestinamų pajamų gavimu, registruojama Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija).“

41 punktas – „Laisvės atėmimo vietų įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens pritarimas užsiimti individualia veikla išduodamas, jei nuteistojo planuojama vykdyti individuali veikla atitinka visas šias sąlygas:

41.1. nuteistojo planuojama vykdyti individuali veikla atitinka jo turimą kvalifikaciją ir (ar) darbo patirtį;

41.2. nuteistasis turi reikalingus numatomai individualiai veiklai vykdyti leidimus, licencijas ar kitus numatomai veiklai vykdyti reikalingus dokumentus;

41.3. nuteistojo planuojama vykdyti individuali veikla yra suderinama su laisvės atėmimo vietų įstaigoje taikomais saugumo reikalavimais.“

51 punktas – „Visas išlaidas, susijusias su įregistravimu individualiai veiklai vykdyti, jos vykdymui reikalingų priemonių įsigijimu ir išlaidas, susijusias su pagamintų dirbinių pardavimu, apmoka šią veiklą vykdantis nuteistasis iš savo asmeninės sąskaitos.“

52 punktas – „Individualią veiklą vykdančiam nuteistajam prireikus įstaigos administracijos pagalbos dėl šiai veiklai vykdyti reikalingų priemonių įsigijimo, nuteistasis gali kreiptis su atitinkamu prašymu į įstaigos administraciją, nurodydamas priemonių sąrašą. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vadovo paskirtas asmuo užregistruoja prašymą ir, įvertinęs prašyme nurodytų priemonių įsigijimą laisvės atėmimo vietų įstaigoje taikomų saugumo reikalavimų aspektu, organizuoja šių priemonių pirkimą bei perdavimą individualią veiklą vykdančiam nuteistajam, kartu su pirkimo faktą patvirtinančiais dokumentais. Nustačius, kad prašyme nurodytų priemonių įsigijimas yra nesuderinamas su laisvės atėmimo vietų įstaigoje taikomais saugumo reikalavimais, organizuojamas tik tų prašyme nurodytų priemonių pirkimas, kurių įsigijimas neprieštarauja laisvės atėmimo vietų įstaigoje taikomiems saugumo reikalavimams.“

53 punktas – „Nuteistųjų individualiai veiklai reikalingų priemonių įsigijimas gali būti vykdomas per įstaigoje veikiančią parduotuvę.“

 

7. 7. Suimtųjų ir arešto ar laisvės atėmimo bausmėmis nuteistų asmenų įtraukimo į darbą ir darbinę veiklą organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2026 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. V-39, (toliau – Aprašo nauja redakcija):

71 punktas – „Visas išlaidas, susijusias su individualios veiklos įregistravimu, reikalingų priemonių įsigijimu ir pagamintų dirbinių pardavimu, apmoka šią veiklą vykdantis nuteistasis iš asmeninių lėšų.“

72 punktas – „Jei individualią veiklą vykdančiam kalinamajam prireikia kalėjimo administracijos pagalbos dėl veiklai reikalingų priemonių įsigijimo, jis gali kalėjimo administracijai teikti prašymą su reikiamų priemonių sąrašu. Kalėjimo viršininko paskirtas asmuo užregistruoja prašymą ir, patikrinęs jame nurodytų priemonių atitiktį laisvės atėmimo vietų įstaigoje taikomiems saugumo reikalavimams, ne dažniau kaip kartą per mėnesį organizuoja jų pirkimą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose el. parduotuvėse, kurios pateikia išankstines sąskaitas. Kalėjimo viršininko sprendimu, nuteistajam pateikus argumentuotą prašymą, gali būti daromos išimtys dėl medžiagų įsigijimo dažnumo. Įsigytos priemonės, kartu su pirkimą patvirtinančiais dokumentais, perduodamos individualią veiklą vykdančiam nuteistajam. Nustačius, kad kai kurių prašyme nurodytų priemonių įsigijimas yra nesuderinamas su laisvės atėmimo vietų įstaigai keliamais saugumo reikalavimais, organizuojamas tik tokius reikalavimus atitinkančių prašyme nurodytų priemonių pirkimas.“