aA PAŽYMA DĖL SEIMO KONTROLIERĖS INICIATYVA ATLIKTO TYRIMO NR. 5D-2025/2.1-856 DĖL NUTEISTOJO, ESANČIO ATVIRO TIPO BAUSMĖS ATLIKIMO VIETOJE IR UŽSIIMANČIO INDIVIDUALIA VEIKLA (PRILYGINTA DARBINEI VEIKLAI), TEISĖS KASMETINIŲ ATOSTOGŲ METU PARVYKTI Į NAMUS RIBOJIMO

SKUNDO ESMĖ

 

1. Seimo kontrolierė pradėjo tyrimą savo praktikoje susidūrusi su atveju, kai Lietuvos kalėjimo tarnybos (toliau – LKT) Kauno kalėjimo viršininkas, vadovaudamasis galiojančiu teisiniu reguliavimu, atsisakė nuteistajam, esančiam atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir užsiimančiam individualia veikla (prilyginta darbinei veiklai), suteikti kasmetines atostogas ir jų metu parvykti į namus, motyvuodamas tuo, kad, vadovaujantis darbo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, kasmetinės atostogos jam negali būti suteikiamos (jas suteikia darbdavys pagal darbo sutartį dirbantiems darbuotojams; 1 priedas). Tyrimu siekiama nustatyti, ar pagrįstai yra ribojama nuteistųjų, esančių atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir užsiimančių individualia veikla (prilyginta darbinei veiklai), teisė kasmetinių atostogų metu parvykti į namus ir aplankyti artimuosius, taip pat ar toks teisinis reguliavimas, kuriame yra įtvirtintas šis ribojimas, padeda siekti bausmių vykdymo tikslų ir atitinka tarptautinius žmogaus teisių apsaugos standartus.

 

TYRIMO IŠVADOS

 

2. Seimo kontrolierė 2025 m. liepos 21 d. raštu Nr. SE-1442 kreipėsi į LKT prašydama paaiškinti tyrimui reikšmingas aplinkybes. Seimo kontrolierė gavo LKT 2025 m. liepos 30 d. raštą Nr. 1S-5550 (1 priedas).

 

3. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Europos kalėjimų taisyklėse, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Nr. R(82)16 valstybėms narėms dėl kalinių atostogų, Bausmių vykdymo kodekse, Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse, pateikiamas 2 priede, o tyrimui reikšminga teismų praktika pateikiama 3 priede.

 

4. Bausmių vykdymo kodekso 35 straipsnio 3 dalies 7 punkte yra nustatyta, kad atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui leidus, jeigu nuteistasis neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių, kasmetinių atostogų metu parvykti į namus ir (ar) aplankyti artimuosius.

 

Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinta, kad bausmę atliekantiems nuteistiesiems šio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaromos galimybės užsiimti prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla. Viena nuteistųjų užimtumo formų yra individuali veikla. Laivės atėmimo vietoje individualia veikla nuteistieji paprastai užsiima laisvalaikiu. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas nuteistojo vykdomą individualią veiklą prilygina darbinei veiklai, jeigu laisvės atėmimo vietų įstaiga turi galimybes nuteistajam sudaryti sąlygas užsiimti jo pageidaujama individualia veikla, ši veikla neprieštarauja nuteistojo resocializacijos tikslams, nuteistojo individualios veiklos pobūdis nesusijęs su komandiruotėmis ar kitomis išvykomis už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, individualią veiklą nuteistasis yra įregistravęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka, iš šios veiklos gaunamų pajamų dydis atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir nuteistasis įsipareigoja, kad visos gautos pajamos bus pervedamos į laisvės atėmimo vietų įstaigos administruojamą nuteistojo asmeninę sąskaitą. Nuteistojo individualią veiklą prilyginus darbinei veiklai, laikoma, kad nuteistasis dirba ne bausmės atlikimo vietoje Bausmių vykdymo kodekso 61 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką.

Bausmių vykdymo kodekso 64 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta ne bausmės atlikimo vietoje savarankiškai dirbančių nuteistųjų teisė teisingumo ministro nustatyta tvarka ir terminais jų kasmetinių atostogų metu parvykti į namus ir (ar) pasimatyti su artimaisiais. Šio straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad ne bausmės atlikimo vietoje savarankiškai dirbančių nuteistųjų darbo santykiai, jų valstybinio socialinio draudimo ir jo stažo klausimai reglamentuojami Darbo kodekse, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, Valstybinio socialinio draudimo įstatyme ir kituose darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Laisvės atėmimo vietų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse yra nustatyta, kad atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantiems nuteistiesiems jų kasmetinių atostogų metu gali būti leidžiama ne ilgiau kaip iki 30 dienų parvykti į savo namus arba pas artimuosius. Dėl šio leidimo nuteistasis į laisvės atėmimo vietų įstaigą paprastai turi kreiptis ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki pageidaujamos išvykimo datos. Prašyme nuteistasis turi nurodyti pageidaujamą išvykos į namus ar pas artimuosius datą, gyvenamosios vietos, į kurią vyksta, adresą, telefono, kuriuo išvykos metu galima susisiekti su juo, numerį, gyvenamoje vietoje, į kurią vykstama, nuolat gyvenančių asmenų vardus, pavardes, šiuos asmenis ir nuteistąjį siejantį ryšį (nurodoma, kai vykstama pas artimuosius). Prie šio prašymo turi būti pridėti Laisvės atėmimo vietų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodyti dokumentai, įskaitant ir nuteistojo darbdavio išduotą dokumentą apie jam suteiktas kasmetines atostogas ir jų trukmę.

Taigi Bausmių vykdymo kodekse yra įtvirtinta tiek nuteistųjų, atliekančių bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir vykdančių individualią veiklą (prilygintą darbinei veiklai), tiek nuteistųjų, užsiimančių darbine veikla ne bausmės atlikimo vietoje, teisė kasmetinių atostogų metu parvykti į namus ir (ar) aplankyti artimuosius, tačiau tik pastarieji gali pasinaudoti Laisvės atėmimo vietų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka ir šią teisę įgyvendinti. LKT pareigūnai patvirtino, kad ir šio teisinio reguliavimo taikymo praktikoje nuteistieji, esantys atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir užsiimantys individualia veikla (prilyginta darbinei veiklai), negali pasinaudoti teise kasmetinių atostogų metu parvykti į namus ir aplankyti artimuosius, nes jie negali atsakingiems bausmės atlikimo vietos pareigūnams pateikti darbdavio išduoto dokumento apie jiems suteiktas kasmetines atostogas ir jų trukmę. Be to, šie pareigūnai nurodė, kad ir vadovaujantis darbo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, asmenims, užsiimantiems individualia veikla, kasmetinės atostogos nėra suteikiamos (jas suteikia darbdavys pagal darbo sutartį dirbantiems darbuotojams).

Seimo kontrolierė vertina, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, kuriuo yra užkertamas kelias nuteistiesiems, esantiems atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir užsiimantiems individualia veikla (prilyginta darbinei veiklai), įgyvendinti teisę kasmetinių atostogų metu parvykti į namus ir (ar) aplankyti artimuosius, nepadeda siekti bausmių vykdymo tikslo, neatitinka tarptautinių žmogaus teisių apsaugos standartų ir pažeidžia asmenų (nuteistųjų) lygybės principą.

4.1. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose bausmių vykdymo tikslas yra siejamas su nuteistojo resocializacija. Resocializacija apima kryptingą ir sistemingą poveikį nuteistajam, siekiant pakeisti jo elgesį, formuoti vertybines nuostatas ir socialinius įgūdžius taip, kad jis gebėtų savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymėtina, kad šį poveikį nuteistajam dažniausiai turi švietimas, profesinis mokymas, darbas, psichologinė pagalba ir socialinių ryšių palaikymas. Dėl šios priežasties bausmių vykdymą reglamentuojantys teisės aktai turi nustatyti tokią bausmių vykdymo tvarką, kuri sudarytų sąlygas efektyviam šių nuteistojo resocializacijos priemonių taikymui.

4.1.1. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje yra nustatyta, jog kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Šio straipsnio turinį papildo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Pagal EŽTT praktiką, asmens sulaikymas ar įkalinimas savo prigimtimi yra privataus ir šeimos gyvenimo ribojimas, tačiau toks ribojimas negali paneigti pačios teisės esmės. Dėl šios priežasties kalinčio asmens teisės į šeimos gerbimą būtina dalis yra tai, kad įkalinimo įstaigos administracija padėtų palaikyti veiksmingą bendravimą su artimais šeimos nariais.

Europos kalėjimų taisyklėse yra nustatyta, kad kaliniams turi būti leidžiama kiek galima dažniau bendrauti telefonu ar kitokiomis ryšio priemonėmis su giminėmis ir kitais asmenimis bei pasimatyti su jais. Kalėjimo valdžia turėtų padėti kaliniams palaikyti tinkamus kontaktus su išoriniu pasauliu ir suteikti jiems tinkamą paramą šiems kontaktams palaikyti.

Seimo kontrolierė ne kartą savo darbo praktikoje yra pažymėjusi, kad įkalintų asmenų ryšiai su artimaisiais (tėvais, sutuoktiniais, gyvenimo partneriais, vaikais ir kt.) yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių pasiruošti išėjimui į laisvę ir sulaikančių nuo nusikalstamo elgesio. Artimųjų emocinis palaikymas ir jų teikiama parama yra nepaprastai svarbūs tiek laisvės atėmimo bausmę atliekantiems, tiek ir į laisvę išėjusiems asmenims integruojantis į visuomenę bei priimant laisvėje laukiančius iššūkius.

Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad bausmių vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose turi būti įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuris užtikrintų kuo didesnes nuteistųjų galimybes bendrauti su artimaisiais, juos aplankyti ir stiprinti jų tarpusavio ryšius. Šie ryšiai padeda nuteistiesiems pasirengti sugrįžti į laisvę, mažina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir prisideda prie tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose nustatyto bausmių vykdymo tikslo – nuteistųjų resocializacijos.

Kaip minėta, pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas nuteistieji, atliekantys bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir vykdantys individualią veiklą (prilygintą darbinei veiklai), turi teisę kasmetinių atostogų metu parvykti į namus ir (ar) aplankyti artimuosius, tačiau negali jos įgyvendinti dėl Laisvės atėmimo vietų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyto reikalavimo pateikti darbdavio išduotą dokumentą apie suteiktas kasmetines atostogas ir jų trukmę. Pažymėtina, kad nuteistieji objektyviai neturi galimybės pateikti tokio dokumento, nes, vykdydami individualią veiklą (prilygintą darbinei veiklai) jie neturi darbdavio – šiuo atveju patys laikomi savo darbdaviais.

Šios aplinkybės leidžia teigti, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas iš esmės paneigia nuteistųjų, esančių atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir užsiimančių individualia veikla (prilyginta darbinei veiklai), teisę gauti kasmetines atostogas ir jų metu parvykti į namus ir (ar) aplankyti artimuosius. Taip pat jis apsunkina galimybę siekti tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose nustatyto bausmių vykdymo tikslo – nuteistųjų resocializacijos.

4.1.2. Seimo kontrolierių praktikoje ne kartą pažymėta, kad darbas yra viena iš nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, pataisos priemonių. Pagrindinis šios priemonės tikslas – parengti asmenį integracijai į visuomenę ir išmokyti jį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistųjų darbas yra esminis jų resocializacijos laisvės atėmimo sąlygomis elementas ir turi didelę reikšmę jų pataisos procese.

Pažymėtina, jog nuteistųjų užimtumo tikslas yra mažinti neigiamą kalinimo įtaką, suteikti galimybę nuteistiesiems įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikacijų, kurios padėtų jiems lengviau integruotis į visuomenę išėjus iš pataisos įstaigos.

Seimo kontrolierių įstaigai vykdant kankinimų prevencijos funkcijas 2025 m. gruodžio 30 d. buvo paskelbta „Ataskaita dėl smurto Lietuvos kalėjimuose: priežastys, atsakas ir prevencija“. Rengiant ją buvo atlikti patikrinimai LKT Alytaus, Marijampolės ir Vilniaus kalėjimuose, kurių metu buvo tikrinamos ir nuteistųjų galimybės užsiimti darbine veikla.

Patikrinimo metu LKT Alytaus kalėjime terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliko 719 asmenų, iš jų 129 užsiėmė darbine veikla, o 84 vykdė individualią veiklą, kuri 48 atvejais buvo prilyginta darbinei veiklai. LKT Marijampolės kalėjime bausmę atliko 732 nuteistieji; darbine veikla užsiėmė 287 asmenys, o 42 vykdė individualią veiklą, iš kurių 12 atvejų ji buvo prilyginta darbinei veiklai. LKT Vilniaus kalėjime terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliko 349 asmenys; darbine veikla užsiėmė 62, o 92 – individualia veikla, kuri 51 atveju buvo prilyginta darbinei veiklai.

Kaip nurodoma minėtoje ataskaitoje, visų tikrintų kalėjimų administracijos, pareigūnai ir kiti darbuotojai pripažino, kad neturi galimybių pasiūlyti darbinės veiklos visiems ja užsiimti pageidaujantiems nuteistiesiems – darbine ir individualia veikla užsiimantys asmenys sudarė mažiau nei pusę nuteistųjų.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bausmių vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris skatintų nuteistuosius dirbti, palaikytų jų iniciatyvas užsiimti individualia veikla ir padėtų siekti tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose nustatyto bausmių vykdymo tikslo – nuteistųjų resocializacijos.

Kaip minėta, nuteistųjų bendravimas su artimaisiais šiuolaikinėje bausmių vykdymo sistemoje laikomas reikšminga resocializacijos ir elgesio korekcijos priemone. Ši teisė taip pat atlieka skatinamąją funkciją, nes jos apimtis ir įgyvendinimo sąlygos dažnai siejamos su nuteistojo elgesiu. Pozityvus nuteistojo elgesys, drausmės laikymasis ir aktyvus dalyvavimas resocializacijos programose gali lemti platesnes bendravimo su artimaisiais galimybes. Taip ryšiai su artimaisiais tampa svarbiu motyvaciniu veiksniu, skatinančiu laikytis nustatytų taisyklių ir siekti teigiamų elgesio pokyčių. Bendravimas su artimaisiais laikytinas kompleksine skatinamąja priemone, turinčia tiek psichologinį, tiek socialinį poveikį: jis stiprina nuteistojo motyvaciją keistis, mažina pakartotinio nusikalstamumo riziką ir prisideda prie pozityvaus savęs vertinimo formavimo. Taigi nuteistųjų bendravimas su artimaisiais yra ne tik jų teisė, bet ir veiksminga skatinamoji priemonė, integruota į bausmių vykdymo sistemą, padedanti užtikrinti drausmę, skatinti resocializaciją ir sudaryti prielaidas sėkmingai reintegracijai į visuomenę.

Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai pagal galiojantį teisinį reguliavimą nuteistieji, atliekantys bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir vykdantys individualią veiklą (prilygintą darbinei veiklai), negali pasinaudoti Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinta skatinamąja priemone – teise kasmetinių atostogų metu parvykti į namus ir (ar) aplankyti artimuosius (t. y. papildoma galimybe susitikti ir bendrauti su artimaisiais). Šios teisės jie negali įgyvendinti dėl Laisvės atėmimo vietų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyto, tačiau objektyviai neįgyvendinamo reikalavimo pateikti darbdavio išduotą dokumentą apie suteiktas kasmetines atostogas ir jų trukmę, kadangi individualią veiklą vykdantys nuteistieji neturi darbdavio. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas sudaro kliūtis skatinti nuteistųjų iniciatyvas užsiimti individualia veikla (prilyginta darbinei veiklai) ir taip trukdo siekti tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinto bausmių vykdymo tikslo – nuteistųjų resocializacijos.

4.2. Europos kalėjimų taisyklių 103.6 punkte nustatyta, kad kalinių atostogų suteikimo tvarka turėtų būti įtraukta į bendrą nuteistų asmenų režimą.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Nr. R.(82) 16 dėl kalinių atostogų valstybių narių vyriausybėms rekomenduojama imtis priemonių, kad nuteistiesiems kuo dažniau būtų suteikiamas leidimas išvykti iš bausmės atlikimo vietos dėl medicininių, mokymosi, profesinių, šeimyninių ir kitų socialinių priežasčių, ir sutelkti visus išteklius, kad toks leidimas būtų atsisakomas išduoti tik tuo atveju, kai nuteistasis nesilaiko jam nustatytų pareigų ir draudimų.

Kaip minėta, kalinių atostogos yra svarbus veiksnys, palengvinantis jų socialinę reintegraciją. Kartu su pasimatymais, atostogos kaliniams suteikia galimybę palaikyti ryšius su šeima ir draugais, be to, padeda išvengti socialinės izoliacijos. Dėl šios priežasties, remiantis moksliniais tyrimais, idealiu atveju kaliniams turėtų būti leidžiama kiekvienais metais bent dvylika dienų praleisti laisvėje. Trijų dienų kasmetinės kalinių atostogos laikomos minimaliu standartu, kurio turėtų laikytis visos įkalinimo įstaigos, kartu išsaugant galimybę nesuteikti atostogų kaip drausminės priemonės už kalėjimo taisyklių ar kitų nustatytų pareigų pažeidimus.

4.2.1. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai pagal galiojantį teisinį reguliavimą nuteistiesiems, esantiems atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir užsiimantiems individualia veikla (prilyginta darbinei veiklai), yra suteikta teisė kasmetinių atostogų metu parvykti į namus ir (ar) aplankyti artimuosius. Vis dėlto jie šia teise pasinaudoti negali ne dėl to, kad nesilaiko nustatytų pareigų ir taisyklių, o dėl Laisvės atėmimo vietų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse įtvirtinto objektyviai neįgyvendinamo reikalavimo pateikti darbdavio išduotą dokumentą apie suteiktas kasmetines atostogas ir jų trukmę. Kadangi nuteistieji, vykdantys individualią veiklą (prilygintą darbinei veiklai), darbdavio neturi, jie neturi ir galimybės pateikti šio dokumento. Tai reiškia, kad šiuo metu nuteistiesiems, esantiems atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir užsiimantiems individualia veikla (prilyginta darbinei veiklai), nėra užtikrinama reali galimybė pasinaudoti net minimaliomis kasmetinėmis atostogomis, kurios turėtų būti suteikiamos nuteistiesiems visose bausmės atlikimo vietose.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, kuriuo yra užkertamas kelias nuteistiesiems, esantiems atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir užsiimantiems individualia veikla (prilyginta darbinei veiklai), įgyvendinti teisę kasmetinių atostogų metu parvykti į namus ir (ar) aplankyti artimuosius, neatitinka tarptautinių žmogaus teisių apsaugos standartų.

4.2.2. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad LKT pareigūnai, atsisakydami nuteistiesiems, esantiems atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir užsiimantiems individualia veikla (prilyginta darbinei veiklai), suteikti kasmetines atostogas, vadovaujasi ne tik Laisvės atėmimo vietų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse įtvirtintu teisiniu reguliavimu, bet ir darbo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais. Jie nurodo, kad pagal šiuose teisės aktuose nustatytą teisinį reguliavimą nuteistiesiems, esantiems atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir užsiimantiems individualia veikla (prilyginta darbinei veiklai), kasmetinės atostogos negali būti suteikiamos, nes jas suteikia darbdavys pagal darbo sutartį dirbantiems darbuotojams.

Seimo kontrolierė pažymi, kad dirbantys nuteistieji negali būti prilyginami laisvėje dirbantiems asmenims dėl jų teisinės padėties skirtumų. Nuteistieji dirba ribotos laisvės sąlygomis: jie negali laisvai pasirinkti darbo ar darbdavio, darbo ir poilsio laiko, jų darbo apmokėjimas ir socialinės garantijos skiriasi nuo laisvėje dirbančių asmenų. Be to, jų darbas yra orientuotas į resocializaciją, o ne į ekonominės naudos siekimą. Tai patvirtina ir EŽTT praktika byloje Stummer prieš Austriją, kurioje yra pabrėžta, kad nuteistųjų padėtis skiriasi nuo laisvėje dirbančių asmenų, todėl šios grupės negali būti tapatinamos.

Atkreiptinas dėmesys, kad šie skirtumai yra itin ryškūs tarp nuteistųjų, vykdančių individualią veiklą, ir tapačia veikla užsiimančių laisvėje esančių asmenų. Priešingai nei individualią veiklą laisvėje vykdantiems asmenims, nuteistiesiems nėra suteikta veiklos organizavimo laisvė: jie negali laisvai pasirinkti darbo vietos, veiklai naudojamų priemonių bei savarankiškai nustatyti vykimo į darbo vietą maršruto, aplankant šeimos narius. Šie ribojimai lemia iš esmės skirtingas nuteistųjų ir laisvėje esančių asmenų individualios veiklos vykdymo sąlygas.

Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad LKT pareigūnai, spręsdami klausimą dėl kasmetinių atostogų suteikimo (nesuteikimo) nuteistiesiems, esantiems atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir užsiimantiems individualia veikla (prilyginta darbinei veiklai), neturėtų jų tapatinti su asmenimis, kurie individualią veiklą vykdo laisvėje. Kalėjimo administracija privalo darbo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus taikyti taip, kad jie nepaneigtų Bausmių vykdymo kodekso 35 straipsnio 3 dalies 7 punkte ir 64 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuteistųjų teisės kasmetinių atostogų metu parvykti į namus ir (ar) aplankyti artimuosius, taip pat nepakenktų bausmių vykdymo tikslui – nuteistųjų resocializacijai. Tai reiškia, kad turi būti sudarytos realios prielaidos šiems nuteistiesiems papildomai bendrauti su artimaisiais ir skatinama jų iniciatyva užsiimti (tęsti) individualia veikla (individualią veiklą), prilyginama (prilyginamą) darbinei veiklai.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolierė vertina, kad LKT pareigūnai, atsisakydami nuteistiesiems, esantiems atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir užsiimantiems individualia veikla (prilyginta darbinei veiklai), suteikti kasmetines atostogas, motyvuodami tuo, kad jiems šios atostogos negali būti suteikiamos, nes pagal darbo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus jas suteikia darbdavys pagal darbo sutartį dirbantiems darbuotojams, netinkamai taiko Bausmių vykdymo kodekso 64 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisės aktus. Toks teisinio reguliavimo taikymas paneigia nuteistiesiems šio kodekso 35 straipsnio 3 dalies 7 punkte ir 64 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisę kasmetinių atostogų metu parvykti į namus ir (ar) aplankyti artimuosius bei neužtikrina bausmių vykdymo tikslo – nuteistųjų resocializacijos.

4.3. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta formali visų asmenų lygybė. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vienodos situacijos turi būti vertinamos vienodai, o iš esmės tapačios situacijos negali būti vertinamos skirtingai. Asmenų lygybės principo turinį Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) kontekste yra aptaręs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Savo praktikoje šis teismas yra pažymėjęs, kad Konvencija saugo nuo nepagrįstai skirtingo asmenų, esančių panašioje padėtyje, vertinimo ar skirtingo elgesio su jais, jiems naudojantis Konvencijoje įtvirtintomis laisvėmis ir teisėmis. Kad būtų galima konstatuoti galimą asmenų lygybės principo pažeidimą, būtina nustatyti, kad asmenys, esantys analogiškoje ar panašioje padėtyje, yra traktuojami skirtingai, taip pat įrodyti, kad konkretus asmuo, atsižvelgiant į jo skundo esmę, yra panašioje padėtyje kaip ir tie, su kuriais elgiamasi kitaip. Apibendrinant pirmiau išdėstytą Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, darytina išvada, kad asmenų lygybės principo pažeidimas pasireiškia tuo, jog iš esmės tokioje pačioje situacijoje esantys asmenys yra traktuojami skirtingai.

Atkreiptinas dėmesys, kad lygiateisiškumo principas įtvirtintas ir Bausmių vykdymo kodekse. Taigi bausmių vykdymas grindžiamas nuteistųjų lygybės principu, kuris reiškia, kad taikant bausmių vykdymo įstatymus visi nuteistieji yra lygūs, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ir kitų aplinkybių.

Kaip minėta, pagal Bausmių vykdymo kodekse nustatytą teisinį reguliavimą, nuteistojo, atliekančio bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir užsiimančio individualia veikla (prilyginta darbinei veiklai), ir nuteistojo, vykdančio darbinę veiklą ne bausmės atlikimo vietoje, teisinė padėtis laikoma tapačia. Tačiau tik pastarajam sudaryta reali galimybė įgyvendinti teisę kasmetinių atostogų metu parvykti į namus ar aplankyti artimuosius. Toks teisinis reguliavimas neatitinka asmenų (nuteistųjų) lygybės principo.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

5. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia, kad tyrimo metu pasitvirtino prielaidos, kad yra nepagrįstai ribojama nuteistųjų, esančių atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir užsiimančių individualia veikla (prilyginta darbinei veiklai), teisė kasmetinių atostogų metu parvykti į namus ir aplankyti artimuosius ir kad toks teisinis reguliavimas, kuriame yra įtvirtintas šis ribojimas, nepadeda siekti bausmių vykdymo tikslų ir neatitinka tarptautinių žmogaus teisių apsaugos standartų.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

 

6. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Seimo kontrolierė teisingumo ministrei rekomenduoja papildyti nustatytą teisinį reguliavimą taip, kad nuteistieji, bausmę atliekantys atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir užsiimantys individualia veikla (prilyginta darbinei veiklai), galėtų įgyvendinti Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintą teisę kasmetinių atostogų metu parvykti į namus ir aplankyti artimuosius.

 

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Seimo kontrolierę (rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti el. p. [email protected] arba per E. pristatymo informacinę sistemą).

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                            Erika Leonaitė

 

 

1 priedas

 

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

1. LKT Kauno kalėjimo viršininko 2025 m. gegužės 22 d. rašte Nr. SN-19-408 nurodyta:

„Vadovaujantis LR DK nuostatomis, kasmetinės atostogos suteikiamos tik darbo sutarties pagrindu dirbantiems darbuotojams […]. […]. Jūsų prašymų nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti esminiai darbo teisinių santykių požymiai, kadangi vykdote individualią veiklą. Pabrėžiame, kad individuali – savarankiška veikla nėra prilyginama darbo santykiams, todėl darbo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai, įskaitant ir kasmetinių atostogų suteikimą, tokiais atvejais netaikytini.“

 

2. Seimo kontrolierė gavo LKT 2025 m. liepos 30 d. raštą Nr. 1S-5550. Rašte pateikta ši informacija:

„Informuojame, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 35 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyta, jog laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui leidus, jeigu nuteistasis neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių, jam galima kasmetinių atostogų metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius.

BVK 64 str. 4 d. nurodyta, kad ne bausmės atlikimo vietoje savarankiškai dirbantiems nuteistiesiems jų kasmetinių atostogų metu teisingumo ministro nustatyta tvarka ir terminais gali būti leista parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad ne bausmės atlikimo vietoje savarankiškai dirbančių nuteistųjų darbo santykiai, jų valstybinio socialinio draudimo ir jo stažo klausimai reglamentuojami Darbo kodekse, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme ir kituose darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 134 punkte nurodyta, kad atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantiems nuteistiesiems jų kasmetinių atostogų metu gali būti leidžiama ne ilgiau kaip iki 30 dienų parvykti į savo namus arba pas artimuosius. Taisyklių 138 punktas numato sąlygas, kas turi būti nurodyta prašyme, dėl kasmetinių atostogų metu pavykti į namus ar aplankyti artimuosius. Prie šio prašymo, be kita ko, turi būti pridėtas nuteistojo darbdavio išduotas dokumentas apie jam suteiktas kasmetines atostogas ir jų laiką. Taigi svarstant, ar asmuo gali išvykti į namus ar aplankyti artimuosius kasmetinių atostogų metu, turi būti nustatyta, ar asmeniui darbdavys yra suteikęs kasmetines atostogas (šį dokumentą nuteistasis turi būti pridėjęs prie prašymo pagal Taisyklių 138 p.). Atsižvelgiant į tai, tiems asmenims, kurie vykdo individualią veiklą, kasmetinės atostogos nėra suteikiamos.“

 

 

2 priedas

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

 

1. Tarptautiniai teisės aktai:

1.1. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis: „1. Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. 2. Valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti“.

1.2. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalėjimų taisyklių:

5 punktas: „Gyvenimas kalinimo įstaigoje turėtų kiek įmanoma labiau priartėti prie pozityvių gyvenimo visuomenėje aspektų.“

6 punktas: „Visas kalinimas turėtų vykti taip, kad asmenys, kuriems buvo apribota laisvė, galėtų lengviau integruotis į laisvą visuomenę.“

24.5 punktas: „Kalėjimo valdžia turėtų padėti kaliniams palaikyti adekvačius kontaktus su išoriniu pasauliu ir suteikti jiems tinkama paramą šiems kontaktams palaikyti.“

102.1 punktas: „Papildomai prie taisyklių, kurios taikomos visiems kaliniams, nuteistų kalinių režimas turi būti sukurtas toks, kad skatintų kalinius gyventi atsakingai ir nedaryti nusikaltimų.“

103.6 punktas: „Paleidimo iš kalėjimo sistema turi būti sudedamoji nuteistų kalinių režimo dalimi.“

105.1 punktas: „Sisteminė darbo programa turi padėti pasiekti režimo nuteistiems kaliniams tikslą.“

1.3. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. R.(82) 16 valstybėms narėms dėl kalinių atostogų:

„Europos Tarybos Ministrų Komitetas […] valstybių narių vyriausybėms rekomenduoja:

1. kaip įmanoma dažniau suteikti leidimą išvykti iš bausmės atlikimo vietos dėl medicininių, mokymosi, profesinių, šeimyninių ir kitų socialinių priežasčių; […]; 8. atsisakyti suteikti leidimą išvykti iš bausmės atlikimo vietos tik tuomet, kai kalinys nepaiso jam nustatytų pareigų ir draudimų; 9. kuo išsamiau informuoti kalinį apie atsisakymo leisti išeiti iš kalėjimo priežastis; […]; 13. suteikti išteklius, reikalingus sistemai efektyviai veikti; […].“
2. Nacionalinės teisės aktai:

2.1. Bausmių vykdymo kodekso:

1 straipsnio „Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso paskirtis“ 2 dalis: „Šio kodekso paskirtis – nustatyti tokią bausmių vykdymo tvarką, kad atlikę bausmę nuteistieji savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.“

4 straipsnio „Bausmių vykdymo principai“ 1 dalis: „Bausmių vykdymas grindžiamas šiais principais: […]; 2) nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus. Šio principo esmė ta, kad taikant bausmių vykdymo įstatymus visi nuteistieji yra lygūs, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ir kitų aplinkybių; […]; 5) humanizmo. Šio principo esmė ta, kad vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina; […].“

35 straipsnio „Atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomi nuteistieji ir jiems taikomos bausmės atlikimo sąlygos“ 3 dalies 7 punktas: „Atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui leidus, jeigu nuteistasis neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių, kasmetinių atostogų metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius.“

54 straipsnis „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumo tikslas“: „Nuteistųjų užimtumo tikslas – mažinti neigiamą kalinimo įtaką, suteikti galimybę nuteistiesiems įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, padedančių lengviau integruotis į visuomenę, kai jie bus paleisti iš bausmės atlikimo vietos.“

55 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumo formos“:

1 dalis: „Bausmę atliekantiems nuteistiesiems šio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaromos galimybės užsiimti prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla.“

2 dalis: „Nuteistųjų užimtumo prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla formos: […]; 2) nuteistųjų darbas ne bausmės atlikimo vietoje; […]; 4) individuali veikla; […].“

4 dalis: „Individualia veikla nuteistieji paprastai užsiima laisvalaikio metu. Leidimo bausmės atlikimo vietoje nuteistiesiems užsiimti individualia veikla suteikimo ir individualios veiklos tvarką nustato teisingumo ministras.“

5 dalis: „Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas nuteistojo vykdomą individualią veiklą prilygina darbinei veiklai (darbui ne bausmės atlikimo vietoje), jeigu: 1) laisvės atėmimo vietų įstaiga turi galimybes nuteistajam sudaryti sąlygas užsiimti jo pageidaujama individualia veikla, ši veikla neprieštarauja nuteistojo resocializacijos tikslams ir nuteistojo individualios veiklos pobūdis nesusijęs su komandiruotėmis ar kitomis išvykomis už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų; 2) individualią veiklą nuteistasis yra įregistravęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka; 3) nuteistasis gali įrodyti, kad iš individualios veiklos gauna pajamų, kurių paskutinių trijų mėnesių vidurkis yra ne mažesnis už teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotos piniginės išmokos, kuri mokama nuteistiesiems, užsiimantiems darbine veikla šio kodekso 61 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką, minimalų mėnesinį dydį; 4) nuteistasis įsipareigoja, kad visos iš jo individualios veiklos gautos pajamos bus pervedamos į laisvės atėmimo vietų įstaigos administruojamą nuteistojo asmeninę sąskaitą.“

56 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumo organizavimas“:

1 dalis: „Organizuodama nuteistųjų užimtumą, laisvės atėmimo vietų įstaiga privalo siekti, kad kiekvienas nuteistasis, […], ne mažiau kaip penkias valandas per parą užsiimtų šio kodekso 55 straipsnio 2 dalyje nurodytų užimtumo formų veiklomis.“

2 dalis: „Laisvės atėmimo vietų įstaiga, organizuodama nuteistųjų užimtumą: 1) privalo siekti, kad visiems darbine veikla galintiems užsiimti nuteistiesiems būtų pasiūlyta įsitraukti, kiek tai yra įmanoma, į jų įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją atitinkančią veiklą; 2) bendradarbiauja su fiziniais ar juridiniais asmenimis ir sudaro su jais sutartis dėl nuteistųjų užimtumo darbine veikla ar kurios nors kitos iš šio kodekso 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos užimtumo formos veikla bausmės atlikimo vietoje ar už jos ribų; 3) motyvuoja nuteistuosius įsidarbinti ne bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje, pradėti ar tęsti mokymąsi pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ar studijų programas; […]; 5) padeda nuteistiesiems įsigyti jų individualiai veiklai reikalingų priemonių ir realizuoti vykdant šią veiklą sukurtus gaminius; […].“

8 dalis: „Nuteistojo individualią veiklą prilyginus jo darbinei veiklai, laikoma, kad nuteistasis užsiima darbine veikla (dirba ne bausmės atlikimo vietoje) šio kodekso 61 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką.“

61 straipsnio „Minimali laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbinės veiklos trukmė ir atsisakymo dalyvauti darbinėje veikloje pasekmės“ 1 dalies 1 punktas: „Laisvės atėmimo vietų įstaiga, sudarydama nuteistųjų užimtumo darbine veikla grafikus, užtikrina, kad kiekvienas nuteistasis, […], darbine veikla užsiimtų ne mažiau kaip aštuoniasdešimt valandų per mėnesį.“

64 straipsnis „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbo ne bausmės atlikimo vietoje ypatumai“:

1 dalis: „Ne bausmės atlikimo vietoje savarankiškai dirbančių nuteistųjų darbo santykiai, jų valstybinio socialinio draudimo ir jo stažo klausimai reglamentuojami Darbo kodekse, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme ir kituose darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose.“

4 dalis: „Ne bausmės atlikimo vietoje savarankiškai dirbantiems nuteistiesiems jų kasmetinių atostogų metu teisingumo ministro nustatyta tvarka ir terminais gali būti leista parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais.“

2.2. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444:

134 punktas: „Atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantiems nuteistiesiems jų kasmetinių atostogų metu gali būti leidžiama ne ilgiau kaip iki 30 dienų parvykti į savo namus arba pas artimuosius.“

137 punktas: „Nuteistajam jo kasmetinių atostogų metu gali būti leidžiama parvykti į savo namus arba pas artimuosius tik tada, kai kasmetinės atostogos jam suteiktos išdirbus ne mažiau kaip pusę darbo metams tenkančių darbo dienų. Dėl leidimo kasmetinių atostogų metu parvykti į namus ar aplankyti artimuosius nuteistasis į laisvės atėmimo vietų įstaigą paprastai turi kreiptis ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki pageidaujamos išvykimo datos.“

138 punktas: „Taisyklių 137 punkte nurodytame prašyme nuteistasis turi nurodyti pageidaujamą išvykos į namus ar pas artimuosius datą, gyvenamosios vietos, į kurią vyksta, adresą, telefono, kuriuo išvykos metu galima susisiekti su nuteistuoju, numerį, gyvenamoje vietoje, į kurią vykstama, nuolat gyvenančių asmenų vardus, pavardes, šiuos asmenis ir nuteistąjį siejantį ryšį (nurodoma, kai vykstama pas artimuosius). Prie šio prašymo turi būti pridedama: 138.1. nuteistojo darbdavio išduotas dokumentas apie jam suteiktas kasmetines atostogas ir jų laiką; 138.2. dokumento, patvirtinančio nuteistojo nuosavybės teisę į gyvenamąją vietą ar joje deklaruotą nuteistojo gyvenamąją vietą (pateikiama, jei šių asmenų duomenys nėra tvarkomi Gyventojų registre), kopija (pateikiama, kai vykstama į savo namus); 138.3. Taisyklių 88 punkte nurodytų dokumentų, patvirtinančių nuteistojo ryšį su artimuoju, pas kurį ketinama vykti, kopijos (pateikiama, jei šių asmenų duomenys nėra tvarkomi Gyventojų registre); 138.4. nuteistojo artimojo, pas kurį ketinama vykti, sutikimas priimti nuteistąjį (pateikiama, kai vykstama pas artimuosius).“

140 punktas: „Įsitikinus, kad nuteistojo prašyme ir pridedamuose dokumentuose pateikta informacija yra teisinga, įvertinus visas galinčias kilti rizikas ir nustačius, kad nuteistajam gali būti leidžiama kasmetinių atostogų metu parvykti į savo namus (aplankyti artimuosius), laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas nustato tokios išvykos trukmę (laisvės atėmimo bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje atliekančiam nuteistajam), išsprendžia išvykusio nuteistojo stebėjimo elektroninio stebėjimo priemonėmis klausimą ir pasirašytinai supažindina nuteistąjį su išvykimo ir parvykimo į bausmės atlikimo vietą laiku, maršrutu arba jam nustatytomis teritorijomis, kuriose išvykus iš bausmės atlikimo vietos nuteistajam leidžiama (draudžiama) lankytis, taip pat atsakomybe, kuri gresia už negrįžimą į bausmės atlikimo vietą nustatytu laiku ir elektroninio stebėjimo priemonių sugadinimą ar praradimą.“

141 punktas: „Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto darbuotojo atsisakymas leisti nuteistajam jo kasmetinių atostogų metu parvykti į savo namus ar aplankyti artimųjų turi būti motyvuotas.“

3 priedas

TYRIMUI REIKŠMINGA TEISMŲ PRAKTIKA

 

1. Europos Žmogaus Teisių Teismo:

1.1. 2011 m. liepos 7 d. byloje Stummer prieš Austriją (peticijos Nr. 37452/02) nurodyta:

„93. Teismas pastebi, kad darbas kalėjime daugeliu aspektų skiriasi nuo paprastų darbuotojų atliekamo darbo. Jis pirmiausia skirtas reabilitacijai ir resocializacijai. Darbo valandos, atlyginimas ir dalies to atlyginimo panaudojimas išlaikymo įmokoms atspindi konkretų kalėjimo kontekstą.“

1.2. 2013 m. liepos 9 d. byloje Varnas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 42615/06) nurodyta:

„Teismas dar kartą pažymi, kad Konvencijos 14 straipsnis saugo nuo nepagrįstai skirtingo asmenų, esančių panašioje padėtyje, vertinimo ar skirtingo elgesio su jais, jiems naudojantis Konvencijos numatytomis laisvėmis ir teisėmis. […].

Tam, kad šis klausimas būtų nagrinėjamas pagal 14 straipsnį, turi būti skirtingai traktuojami asmenys, esantys analogiškoje arba palyginti panašioje padėtyje […]. Reikalavimas įrodyti „analogišką padėtį“ nereiškia, kad lyginamos grupės turi būti identiškos. Tai, kad pareiškėjo [suimtasis] padėtis nėra visiškai analogiška nuteistųjų padėčiai bei tai, kad įvairios grupės skiriasi pagal tai, kokiu tikslu atimta jų laisvė, netrukdo taikyti 14 straipsnio. Turi būti įrodyta, kad, atsižvelgiant į jo skundo esmę, pareiškėjas atsidūrė palyginti panašioje padėtyje kaip ir tie, su kuriais elgiamasi kitaip […].“

 

2. Konstitucinio Teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutarime nurodyta:

„Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas; diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu; vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.“