aA PAŽYMA DĖL SEIMO KONTROLIERĖS INICIATYVA ATLIKTO TYRIMO NR. 5D-2025/2.1-389 DĖL PRIEGLOBSČIO PROCEDŪROS PRIEINAMUMO LIETUVOS RESPUBLIKOS PASIENIO KONTROLĖS PUNKTUOSE

TYRIMO PAGRINDAS

 

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė pradėjo tyrimą savo iniciatyva pagal visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą informaciją, kad 2025 m. kovo 30 d. vakarą pasienio su Baltarusijos Respublika kontrolės punkte dirbantys pareigūnai atsisakė priimti penkių Kenijos Respublikos ir Sudano Respublikos piliečių prašymus dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Tyrimu siekiama nustatyti, ar pasienio kontrolės punktuose nėra sudaromos nepagrįstos kliūtys pasinaudoti teise kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

 

2. Tyrimo metu buvo gauta informacija apie tris atvejus, kai 2025 m. pasienio kontrolės punktuose dirbantys pareigūnai atsisakė priimti asmenų prieglobsčio prašymus:

2.1. 2025 m. vasario 19 d. Kybartų pasienio kontrolės punkte iš Rusijos Federacijos pilietės buvo atsisakyta priimti prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo;

2.2. 2025 m. kovo 30, 31 dienomis Šalčininkų pasienio kontrolės punkte iš Kenijos Respublikos ir Sudano Respublikos piliečių buvo atsisakyta priimti prašymus dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo; Seimo kontrolierei buvo pateikti du garso įrašai, susiję su šiuo atveju:

2.2.1. viename iš garso įrašų girdima, kad moteris nurodo: „we are seeking asylum“ (reng. past. anglų kalba sakoma: „mes prašome prieglobsčio“), vyriškas balsas lietuviškai atsako: „kas tai yra? kas? ko?“, moteris toliau sako: „we talked to Red Cross“ (reng. past. anglų kalba sakoma: „mes kalbėjome su Raudonuoju Kryžiumi“), vyras atsako: „o kas tai yra?“, kitas vyriškas balsas nurodo: „I don‘t understand“ (reng. past. anglų kalba sakoma: „aš nesuprantu“), vyras sako lietuviškai: „aš nesuprantu, ką sakai“, moteris atsako: „we don‘t understand, we are seeking asylum“ (reng. past. anglų kalba sakoma: „mes nesuprantame, mes prašome prieglobsčio“);

2.2.2. antrame garso įraše girdima, kad moteris nurodo: „but we can seek asylum“ (reng. past. anglų kalba sakoma: „bet mes galime (turime teisę) prašyti prieglobsčio“), vyras lietuviškai atsako: „kas čia yra?“, moteris sako: „talk to us in English“ (reng. past. anglų kalba sakoma: „kalbėkite su mumis anglų kalba“), vyras lietuviškai atsako: „eikit tenais ir kažką tai darykit“, moteris atsako: „the Red Cross said stay here and talk to them, they said they called you“ (reng. past. anglų kalba sakoma: „Raudonasis Kryžius sakė likti čia ir kalbėti su jais (pareigūnais), jie (Raudonasis Kryžius) sakė, kad jie jums skambino“), vyras lietuviškai atsako: „aš nesuprantu, ką jūs sakot“;

2.3. 2025 m. balandžio 1 d. Šalčininkų pasienio kontrolės punkte iš Somalio Respublikos piliečių buvo atsisakyta priimti prašymus dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo; Seimo kontrolierei buvo pateikti su šiuo atveju susiję duomenys:

2.3.1. 2025 m. balandžio 1 d. Somalio Respublikos piliečiai (moteris ir vyras), sutikę Šalčininkų PKP dirbusius VSAT pareigūnus, žodžiu ir raštu, t. y. šie piliečiai turėjo parašytus prieglobsčio prašymus ir lapą, kuriame didžiosiomis raidėmis parašyta: „I ask for international protection in Lithuania“ (reng. past. anglų kalba rašoma, kad „aš prašau tarptautinės apsaugos Lietuvoje“), išreiškė poreikį pateikti prieglobsčio prašymą;

2.3.2. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai reagavo tuo metu, kai Somalio Respublikos piliečiai buvo Šalčininkų PKP, t. y. elektroniniu paštu išsiuntė laišką Tribonių pasienio užkardai, Šalčininkų PKP budėtojui ir VSAT Migracijos skyriaus viršininkui ir paprašė atkreipti dėmesį į Šalčininkų PKP esančių asmenų poreikį prašytis prieglobsčio.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

3. Seimo kontrolierė 2025 m. balandžio 18 d. raštu Nr. SE-653 kreipėsi į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) prašydama paaiškinti tyrimui reikšmingas aplinkybes.

VSAT 2025 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 21-14-1007 Seimo kontrolierę informavo:

3.1. „Kadangi 2025 m. vasario 19 d. Rusijos Federacijos pilietė VSAT pareigūnams nepateikė prašymo suteikti prieglobstį, nebuvo priimtas sprendimas atsisakyti jį priimti ir atitinkamai neužfiksuotas dokumentuose ar duomenų kaupimo bazėse.

Pažymėtina, kad užsienietė atvyko pėsčiomis iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities per Kybartų KPKP, neturėdama galiojančios vizos ar leidimo gyventi, tai yra neatitiko 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/399 „Dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso“ (toliau – Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų atvykimo sąlygų. Be to, užsienietė nesugebėjo pagrįsti atvykimo tikslo, vis keisdama parodymus: […]. Vadovaudamiesi Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalimi, VSAT pareigūnai priėmė sprendimą Nr. 25S51205 atsisakyti leisti atvykti į Lietuvos Respubliką (atsisakymo atvykti kertant sieną kopija Nr. 25S51205 pridedama).

Rusijos Federacijos pilietė, pasinaudodama įstatymų suteikta teise, kreipėsi į Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus (toliau – Teismas) ir apskundė VSAT pareigūnų veiksmus. […]. Artimiausiu metu bus priimtas teismo sprendimas, kuris patvirtins arba paneigs VSAT pareigūnų veiksmų teisėtumą“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta). 2025 m. birželio 20 d. VSAT elektroniniu paštu Seimo kontrolierę informavo, kad 2025 m. gegužės 21 d. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies tenkino Rusijos federacijos pilietės skundą ir panaikino VSAT 2025 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 25S51205.

3.2. „2025 m. kovo 30 ir 31 d. Kenijos Respublikos ir Sudano Respublikos piliečiai VSAT pareigūnams nepateikė prašymo suteikti prieglobstį. […]. Pažymėtina, kad 2025 m. kovo 31 d. apie 22.00 val. Šalčininkų pasienio kontrolės punkte (toliau – Šalčininkų PKP) asmenų ir transporto priemonių, atvykstančių į PKP teritoriją iš Baltarusijos Respublikos pusės, profiliavimo prie pat valstybės linijos metu buvo nustatytas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respubliką įvažiuojantis lengvasis automobilis, kuriame, be vairuotojos, kaip keleiviai vyko 5 asmenys, iš jų vienas pateikė Sudano Respublikos piliečio pasą, kuriame nebuvo galiojančios vizos ar leidimo gyventi, suteikiančių teisę atvykti į Šengeno erdvę. VSAT pareigūnui paklausus, ar visi keleiviai yra tos pačios šalies piliečiai, neturintys dokumentų, suteikiančių teisę atvykti į Šengeno erdvę, užsienietis atsakė teigiamai. VSAT pareigūnas užsieniečius žodžiu informavo, kad jie neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo į Lietuvos Respubliką sąlygų, bei nurodė automobilio vairuotojai apsisukti ir su keleiviais grįžti į Baltarusijos Respublikos teritoriją.

2025 m. kovo 30 ir 31 d. Šalčininkų PKP tarnybą vykdė 7 pareigūnai, kurie su užsieniečiais galėjo susikalbėti anglų ir rusų kalbomis ne žemesniu kaip pradedančiojo vartotojo A2 lygiu. Pareigūnų, bendravusių su užsieniete, anglų kalbos mokėjimo lygis svyravo nuo A2 iki B2, o rusų kalbos – nuo B1 iki C1.

Šalčininkų PKP tarnybą vykdantys pareigūnai naudoja vaizdo ir (ar) garso įrašymo priemones. Vadovaujantis VSAT vado įsakymu, vaizdo stebėjimo duomenys saugomi iki 30 kalendorinių dienų.“

3.3. „2025 m. balandžio 1 d. Somalio Respublikos piliečiai VSAT pareigūnams nepateikė prašymo suteikti prieglobstį. Pažymėtina, kad 2025 m. balandžio 1 d. apie 16.45 val. Šalčininkų PKP asmenų ir transporto priemonių, atvykstančių į PKP teritoriją iš Baltarusijos Respublikos pusės, profiliavimo prie pat valstybės linijos metu buvo nustatytas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respubliką įvažiuojantis lengvasis automobilis, kuriame, be vairuotojos, kaip keleiviai vyko 2 asmenys. Automobilio vairuotojas pateikė pareigūnams užsieniečių (Somalio Respublikos piliečių) kelionės dokumentus, kuriuose nebuvo galiojančių vizų ar leidimų gyventi, suteikiančių teisę atvykti į Šengeno erdvę. VSAT pareigūnas užsieniečius žodžiu informavo, kad jie neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo į Lietuvos Respubliką sąlygų, bei nurodė automobilio vairuotojui apsisukti ir su keleiviais grįžti į Baltarusijos Respublikos teritoriją.

2025 m. balandžio 1 d. Šalčininkų PKP tarnybą vykdė 7 pareigūnai, kurie su užsieniečiais galėjo susikalbėti anglų ir rusų kalbomis ne žemesniu kaip pradedančiojo vartotojo A2 lygiu. Pareigūnų, bendravusių su užsieniečiu, anglų kalbos mokėjimo lygis buvo A2, o rusų kalbos – nuo B2 iki C1.

Šalčininkų PKP tarnybą vykdantys pareigūnai naudoja vaizdo ir (ar) garso įrašymo priemones. Vadovaujantis VSAT vado įsakymu, vaizdo stebėjimo duomenys saugomi iki 30 kalendorinių dienų.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

4. 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 „Dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso“ (toliau – Šengeno sienų kodeksas)14 straipsnio „Atsisakymas leisti atvykti“:

1 dalis – „Trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka […] nustatytų atvykimo sąlygų […], neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas.“

2 dalis – „Atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija. Jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą.“

3 dalis – „Asmenys, kuriems buvo atsisakyta leisti atvykti, turi teisę apskųsti sprendimą.“

 

5. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo (toliau – SKĮ):

2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 4 dalis – „Piktnaudžiavimas – tokie pareigūno veiksmai ar neveikimas, kai jam suteikti įgaliojimai naudojami ne pagal įstatymus bei kitus teisės aktus arba savanaudiškais tikslais ar dėl kitokių asmeninių paskatų (naudojimosi tarnybine padėtimi, keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat tokie pareigūno veiksmai, kai viršijami suteikti įgaliojimai ar savavaliaujama.“

17 straipsnio „Atsisakymas nagrinėti skundą“:

1 dalis – „Seimo kontrolierius ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją, jeigu: […] 4) skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas ar yra nagrinėjamas teisme.“

4 dalis – „Jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja šios straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tyrimas nutraukiamas.“

 

6. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ĮUTP):

1 straipsnio „Įstatymo paskirtis ir taikymas“ 1 dalis – „Šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.“

2 straipsnio „Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos“ 18⁴ punktas – „Prašymas suteikti prieglobstį – užsieniečio bet kokia forma išreikštas kreipimasis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.“

8 straipsnio „Užsieniečio neįleidimas į Lietuvos Respubliką“:

1 dalis – „Užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu.“

2 dalis – „Sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba.“

9 straipsnio „Atvykstančių į Lietuvos Respubliką užsieniečių kontrolė“ 2 dalis – „Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, įleisdami užsienietį į Lietuvos Respubliką, turi nustatyti, ar jis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, nustatytų Šengeno sienų kodekse, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką.“

65 straipsnis „Užsieniečio teisė kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje“ – „Užsienietis turi teisę kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu yra požymių, kad sulaikymo vietoje, pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje esantis užsienietis gali pageidauti kreiptis dėl prieglobsčio, tokiam užsieniečiui jam suprantama kalba pateikiama informacija apie šią teisę ir taikytinas procedūras.“

67 straipsnio „Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas“:

1 dalis – „Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas: 1) pasienio kontrolės punktuose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai; […].“

2 dalis – „Užsienietis asmeniškai pateikia prašymą suteikti prieglobstį. Nepilnamečių šeimos narių vardu prašymą gali pateikti vienas iš pilnamečių šeimos narių.“

5¹ dalis – „Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį pateikimą ir nagrinėjimą, sprendimų priėmimą ir jų vykdymą, nustato vidaus reikalų ministras.“

140¹² straipsnio „Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas“ 1 dalies 1 punktas – „Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose – Valstybės sienos apsaugos tarnybai; […].“

 

7. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – Aprašas):

22 punktas – „Prašymas suteikti prieglobstį laikomas pateiktu, kai užsienietis jį pateikia įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 67 straipsnio 1 dalyje nurodytai valstybės institucijai ar įstaigai, laikydamasis to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.“

25 punktas – „Prašymą suteikti prieglobstį priimančios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas atlieka šiuos veiksmus: 25.1. gerbdamas žmogaus orumą atlieka prieglobsčio prašytojo asmens ir jo daiktų apžiūrą; 25.2. nustato prieglobsčio prašytojo asmens tapatybę ir kelionės maršrutą, vadovaudamasis Asmens tapatybės ir kelionės maršruto nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 4nt „Dėl Asmens tapatybės ir kelionės maršruto nustatymo metodikos“. Jeigu prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje naudojama vienanarė asmenvardžių sistema arba dėl kitų istorinių, kultūrinių ar etninių priežasčių jis neturi antrojo asmenvardžio dėmens (pavardės, grupinio antroponimo ar kt.), atliekant Aprašo 25.3 ir 25.7 papunkčiuose nurodytus veiksmus laukelyje „Pavardė“ kartojamas prieglobsčio prašytojo vardas. Jeigu pagal šį papunktį laukelyje „Pavardė“ kartojamas prieglobsčio prašytojo vardas, tai nurodoma prieglobsčio prašytojo asmens bylos tarnybinėje žymoje; 25.3. sukuria MIGRIS prieglobsčio prašytojo asmens bylą, jeigu tokia nėra sukurta. Kiekvienam prieglobsčio prašytojui, neatsižvelgiant į jo amžių, sudaroma atskira byla; 25.4. nufotografuoja prieglobsčio prašytoją (padaroma skaitmeninė veido nuotrauka) ir įkelia prieglobsčio prašytojo nuotrauką į asmens bylą; 25.5. užpildo MIGRIS nustatytos formos prašymą suteikti prieglobstį. Prašymą suteikti prieglobstį priimančios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas, pildydamas nustatytos formos prašymą suteikti prieglobstį: 25.5.1. jeigu laisvos formos prašymas suteikti prieglobstį buvo pateiktas raštu – prideda laisvos formos prašymo skaitmeninę kopiją prie nustatytos formos prašymo suteikti prieglobstį; 25.5.2. pilnamečiam prieglobsčio prašytojui pateikia informaciją, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 4 straipsnio 1 dalyje ir parengtą pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais X priedo A dalį. Nelydimam nepilnamečiam prieglobsčio prašytojui pateikiama informacija, nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 4 straipsnio 1 dalyje ir parengta pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais XI priedą. Šiame papunktyje nurodyta informacija pateikiama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka; 25.5.3. atlieka pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą ir įrašo Aprašo 2 priede nurodytus duomenis nustatytos formos prašyme suteikti prieglobstį. Pirminės apklausos tikslas – surinkti duomenis apie prieglobsčio prašytoją bei kartu atvykusius prieglobsčio prašytojo šeimos narius, atvykimo į Lietuvos Respubliką maršrutą, duomenis, susijusius su ES valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymu, taip pat išsiaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus bei prieglobsčio prašytojo padėtį trečiosiose valstybėse. Pirminės apklausos metu taip pat atliekamas prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo pirminis vertinimas; 25.5.4. paima prieglobsčio prašytojo, kuriam sukako 14 metų, parašo pavyzdį (skaitmeninį) ir prideda jį prie nustatytos formos prašymo suteikti prieglobstį; 25.5.5. paima visus prieglobsčio prašytojo turimus asmens dokumentus bei kelionės bilietus, vizualiai įvertina, ar dokumentuose nėra klastojimo požymių, padaro jų skaitmenines kopijas ir prideda jas prie nustatytos formos prašymo suteikti prieglobstį. Taip pat pridedami dokumentai apie užsieniečio traukimą administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, jeigu tai buvo taikoma; 25.6. paima prieglobsčio prašytojo, sulaukusio 14 metų amžiaus, pirštų atspaudus. Eurodac duomenų kortelė (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013 1 priedas) siunčiama iš daktiloskopavimo darbo vietos elektroninio ryšio priemonėmis arba popierinė kortelė pristatoma paštu ar tiesiogiai į nacionalinę Eurodac sistemos duomenų perdavimo įstaigą; 25.7. Migracijos departamentui atlikus Aprašo 36, 37, 43 ir 128 punktuose nurodytus veiksmus, išspausdina iš MIGRIS sprendimą (-us), priimtą (-us) atlikus veiksmus šiame papunktyje nurodytuose punktuose, ir jį (juos) įteikia prieglobsčio prašytojui.“

 

8. Vaizdo stebėjimo techninėmis priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto VSAT vado 2024 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4-479 (toliau – VSAT vado įsakymas):

9 punktas – „Vaizdo duomenys tvarkomi siekiant užtikrinti: 9.1. valstybės sienos apsaugą; 9.2. asmenų teisių ir laisvių apsaugą, visuomenės saugumą; 9.3. nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevenciją, atskleidimą bei tyrimą; 9.4. tarnybos pastatų (patalpų), teritorijų ir jose esančio materialiojo turto, įslaptintos informacijos fizinę apsaugą; 9.5. darbuotojų darbo funkcijų tinkamą įgyvendinimą ir pareigų vykdymą bei tarnybos (darbo) drausmės pažeidimų prevenciją, nustatymą, tyrimą (tarnybinių nusižengimų ir drausmės pažeidimų prevencija ir tyrimas); 9.6. visuomenės informavimą (konferencijų, renginių metu); 9.7. mokymų vykdymą (nuasmeninti asmens duomenys); 9.8. tinkamų skundų, prašymų, pateiktų reikalavimų nagrinėjimą.“

27 punktas – „Asmens registratorius privalo būti pritvirtintas prie tarnybinės uniformos krūtinės aukštyje taip, kad jo objektyvas būtų nukreiptas priekinei kūno pusei priešinga kryptimi, apie 90 laipsnių kampu nuo žemės, nesisukinėtų ir, esant šio aprašo 28 punkte nustatytiems atvejams, fiksuotų priešais esantį vaizdą bei garsą aplink įrenginį. Prie uniformos pritvirtintą asmens registratorių būtina nešioti visą tarnybos laiką, o įjungti prieš atsirandant šio aprašo 28 punkte nurodytoms sąlygoms.“

28 punktas – „Asmens registratorių būtina įjungti, kai tarnybos darbuotojas, vykdydamas tiesiogines funkcijas: 28.1. dirba / bendrauja su trečiaisiais asmenimis (tretieji asmenys – fiziniai asmenys, kurių atžvilgiu tarnybos darbuotojas atlieka patikrinimus: tikrina dokumentus, vykdo pokalbius ar pan.); 28.2. vykdo asmens ar transporto priemonių patikrinimus pasienio kontrolės punktuose; 28.3. privalo apsaugoti save ir (ar) kitus asmenis nuo gresiančio realaus pavojaus gyvybei ar sveikatai; 28.4. siekia užkirsti kelią administraciniam nusižengimui ar nusikalstamai veikai; 28.5. ketina panaudoti / naudoja šaunamąjį ginklą ar specialiąsias priemones; 28.6. kai asmenys vengia vykdyti tarnybos darbuotojų teisėtus nurodymus ar reikalavimus; 28.7. vykdo sulaikymą ar konvojavimo metu; 28.8. vykdo persekiojimą; 28.9. vykdo teisės pažeidimo vietos apžiūrą; 28.10. dalyvauja bendroje operacijoje ar priemonėje pagal patvirtintus planus; 28.11. fiksuoja gretimos valstybės teritorijoje esančių asmenų provokuojančius ar nedraugiškus (arba priešiškus) Lietuvos Respublikai veiksmus arba siekia užkardyti kitokį galimą pasienio incidentą; 28.12. pagal esamą susiklosčiusią situaciją numato, kad gali įvykti konfliktas ir tikslinga turėti vaizdo įrašą.“

90 punktas – „Vaizdo duomenys saugomi šiose vietose ir tokiais terminais: 90.1. asmens registratoriais užfiksuoti vaizdo įrašai saugomi tarnybos struktūrinio padalinio duomenų saugyklose 30 kalendorinių dienų; […].“

91 punktas – „Pasibaigus terminams, nurodytiems šio aprašo 90 punkte, visi surinkti asmens duomenys (vaizdo įrašai) automatiniu būdu (nesant automatinės ištrynimo galimybės – rankiniu būdu) sunaikinami, išskyrus atvejus, kai esama pagrindo manyti, kad yra užfiksuotas nusižengimas, tarnybos (darbo) drausmės pažeidimas, daroma nusikalstama veika ar kiti neteisėti veiksmai (iki atitinkamo tyrimo ir (ar) bylos nagrinėjimo pabaigos).“

94 punktas – „Tarnybos struktūrinio padalinio vadovo motyvuotu sprendimu (ilgai trunkantis tyrimas, ginčas, skundo nagrinėjimas ir kita) šio aprašo 90 punkte nustatyti vaizdo duomenų saugojimo terminai gali būti pratęsti, tačiau ne ilgiau kaip iki aplinkybių, dėl kurių jie buvo pratęsti, pabaigos. Pratęsimų skaičius neribojamas.“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

9. LVAT administracinėje byloje Nr. A-1091-822/2022 išplėstinės kolegijos 2022 m. liepos 28 d. priimtame sprendimo 17 punkte nurodyta: „Direktyvos 2013/32/ES 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta valstybių narių pareiga užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos paprašę asmenys turėtų veiksmingą galimybę prašymą pateikti kuo greičiau. Prašant tarptautinės apsaugos, įregistruojant prašymą ir jį pateikiant turi būti paisoma Direktyvos 2013/32/ES tikslo užtikrinti galimybę veiksmingai, t. y. kuo paprasčiau, pasinaudoti tarptautinės apsaugos suteikimo procedūra.“

 

Tyrimo išvados

 

10. Tyrimo metu buvo gauta informacija apie atvejį, kai 2025 m. vasario 19 d. Kybartų pasienio kontrolės punkte iš Rusijos Federacijos pilietės buvo atsisakyta priimti prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. VSAT Seimo kontrolierę informavo, kad 2025 m. vasario 19 d. Rusijos Federacijos pilietė VSAT pareigūnams nepateikė prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Paaiškino, kad užsienietė atvyko pėsčiomis iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities per Kybartų pasienio kontrolės punktą, neturėdama galiojančios vizos ar leidimo gyventi. Kadangi tai neatitiko Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų atvykimo sąlygų ir užsienietė negalėjo pagrįsti atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo, VSAT pareigūnai priėmė sprendimą Nr. 25S51205 atsisakyti leisti jai atvykti į Lietuvos Respubliką. Rusijos Federacijos pilietė, pasinaudodama įstatymų suteikta teise, kreipėsi į Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus ir apskundė VSAT pareigūnų veiksmus. 2025 m. gegužės 21 d. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies tenkino Rusijos Federacijos pilietės skundą ir panaikino VSAT 2025 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 25S51205. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, kur nustatyta, kad tyrimas nutraukiamas, jei paaiškėja, jog skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas teisme, Seimo kontrolierės iniciatyva pradėto tyrimo dalis dėl atvejo, kai 2025 m. vasario 19 d. Kybartų pasienio kontrolės punkte iš Rusijos Federacijos pilietės buvo atsisakyta priimti prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, nutrauktina.

 

11. ĮUTP, kuris reglamentuoja užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, nustatyta, kad užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu, o sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima VSAT. VSAT pareigūnai, įleisdami užsienietį į Lietuvos Respubliką, turi nustatyti, ar jis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, nustatytų Šengeno sienų kodekse, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką.

Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka nustatytų atvykimo sąlygų, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas. Atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija (šiuo atveju – VSAT). Jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą.

11.1. VSAT Seimo kontrolierę informavo:

11.1.1. 2025 m. kovo 31 d. apie 22.00 val. Šalčininkų pasienio kontrolės punkte (toliau – Šalčininkų PKP) asmenų ir transporto priemonių, atvykstančių į PKP teritoriją iš Baltarusijos Respublikos pusės, profiliavimo prie pat valstybės linijos metu buvo nustatytas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respubliką įvažiuojantis lengvasis automobilis, kuriame, be vairuotojos, vyko 5 asmenys, iš jų vienas pateikė Sudano Respublikos piliečio pasą, kuriame nebuvo galiojančios vizos ar leidimo gyventi, suteikiančių teisę atvykti į Šengeno erdvę. VSAT pareigūnui paklausus, ar visi keleiviai yra tos pačios šalies piliečiai, neturintys dokumentų, suteikiančių teisę atvykti į Šengeno erdvę, užsienietis atsakė teigiamai. VSAT pareigūnas užsieniečius žodžiu informavo, kad jie neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo į Lietuvos Respubliką sąlygų, bei nurodė automobilio vairuotojai apsisukti ir su keleiviais grįžti į Baltarusijos Respublikos teritoriją.

11.1.2 2025 m. balandžio 1 d. apie 16.45 val. Šalčininkų PKP asmenų ir transporto priemonių, atvykstančių į PKP teritoriją iš Baltarusijos Respublikos pusės, profiliavimo prie pat valstybės linijos metu buvo nustatytas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respubliką įvažiuojantis lengvasis automobilis, kuriame, be vairuotojos, vyko 2 asmenys. Automobilio vairuotojas pateikė pareigūnams užsieniečių kelionės dokumentus, kuriuose nebuvo galiojančių vizų ar leidimų gyventi, suteikiančių teisę atvykti į Šengeno erdvę. VSAT pareigūnas užsieniečius žodžiu informavo, kad jie neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo į Lietuvos Respubliką sąlygų, bei nurodė automobilio vairuotojui apsisukti ir su keleiviais grįžti į Baltarusijos Respublikos teritoriją.

11.2. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad abiem atvejais VSAT pareigūnai nustatė, kad atvykstantys asmenys neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo į Lietuvos Respubliką sąlygų, todėl, pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą, turėjo pareigą kiekvieno asmens atveju priimti motyvuotą sprendimą, nurodant aiškias atsisakymo leisti atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją priežastis, užpildyti Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytą standartinį blanką ir jį įteikti visiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie tame blanke patvirtintų sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą, tačiau tai nebuvo padaryta, t. y. pirmiau nurodyti piliečiai apie tai, kad jie neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo į Lietuvos Respubliką sąlygų, buvo informuoti tik žodžiu. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad abiem atvejais, nurodytais šios pažymos 11.1.1. ir 11.1.2 papunkčiuose, VSAT pareigūnai pažeidė Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus.

11.3. Pagal Šengeno sienų kodekso nuostatas, asmenys, kuriems buvo atsisakyta leisti atvykti, turi teisę apskųsti tokį sprendimą jame nurodyta tvarka. Kadangi šios pažymos 11.1.1. ir 11.1.2 papunkčiuose aprašytais atvejais pirmiau nurodytas sprendimas nebuvo priimtas, t. y. trečiųjų šalių piliečiams nebuvo įteiktas standartinės formos blankas, kuriame aiškiai būtų išdėstytos atsisakymo leisti jiems atvykti į Lietuvos Respubliką priežastys ir priimto sprendimo apskundimo tvarka, šie asmenys nebuvo tinkamai informuoti apie Šengeno sienų kodekse įtvirtintą galimybę šį sprendimą apskųsti. Seimo kontrolierė pažymi, kad sprendimo, kuriuo atsisakoma trečiosios šalies pilietį (piliečius) įleisti į Lietuvos Respubliką, nepriėmimas ir nepateikimas, taip pat apskundimo tvarkos neišaiškinimas nedera su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, bei nepagrįstai varžo pirmiau nurodytų asmenų teisę kreiptis į teismą. Taigi nagrinėjamais atvejais VSAT pareigūnai ne tik neįvykdė teisės aktuose įtvirtintos pareigos priimti sprendimą, kuriuo atsisakoma trečiosios šalies pilietį (piliečius) įleisti į Lietuvos Respubliką, bet ir nepagrįstai suvaržė jų teisę tokį sprendimą apskųsti teismui.

 

12. Europos Sąjungos teisės aktuose yra įtvirtinta valstybių narių pareiga užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos paprašę asmenys turėtų veiksmingą galimybę prašymą pateikti kuo greičiau. Prašant tarptautinės apsaugos, įregistruojant prašymą ir jį pateikiant turi būti paisoma Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyto tikslo užtikrinti galimybę veiksmingai, t. y. kuo paprasčiau, pasinaudoti tarptautinės apsaugos suteikimo procedūra (šios pažymos 9 punktas).

Pirmiau nurodytos privalomos Europos Sąjungos teisės nuostatos yra perkeltos į Lietuvos Respublikos teisės aktus. ĮUTP 65 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno užsieniečio teisė kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje šio įstatymo nustatyta tvarka. Užsieniečiui, norinčiam tinkamai įgyvendinti šią teisę, yra keliami du reikalavimai: užsienietis turi išreikšti savo prieglobsčio prašymą ir jį pateikti kompetentingoje institucijoje.

Pagal ĮUTP 2 straipsnio 18⁴ punkto nuostatas, kreipimasis dėl prieglobsčio gali būti išreikštas bet kokia forma. Pagal ĮUTP 67 ir 140¹² straipsnių nuostatas, užsieniečio, esančio pasienio kontrolės punkte, prašymas suteikti prieglobstį yra teikiamas VSAT.

Atkreiptinas dėmesys, kad ĮUTP 65 straipsnio nuostatose yra nustatyta VSAT pareiga imtis aktyvių veiksmų, siekiant užtikrinti prieglobsčio procedūros prieinamumą, t. y., jeigu yra požymių, kad sulaikymo vietoje, pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje esantis užsienietis gali pageidauti kreiptis dėl prieglobsčio, tokiam užsieniečiui jam suprantama kalba pateikiama informacija apie šią teisę ir taikytinas procedūras. Taigi net ir tais atvejais, kai kreipimasis dėl prieglobsčio nėra aiškiai išreikštas, tačiau yra požymių, kad pasienio kontrolės punkte esantis užsienietis galimai atvyko siekdamas pasinaudoti teise į prieglobstį, VSAT galioja pareiga išsiaiškinti individualias aplinkybes bei suteikti tokiam asmeniui informaciją apie teisę kreiptis dėl prieglobsčio bei prašymo pateikimo tvarką.

Šios ĮUTP nuostatos yra detalizuojamos Apraše. Aprašo 22 punkte įtvirtinta, jog prašymas suteikti prieglobstį laikomas pateiktu, kai užsienietis jį pateikia kompetentingai valstybės institucijai ar įstaigai (šiuo atveju – VSAT), laikydamasis to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų (šiuo atveju – bet kokia forma asmeniškai ir (ar) nepilnamečio asmens vardu išreiškia prieglobsčio prašymą). Aprašo 25 punkte yra nurodomi konkretūs veiksmai, kuriuos turi atlikti prašymą suteikti prieglobstį priimančios institucijos pareigūnas (šiuo atveju – VSAT), t. y. gerbdamas žmogaus orumą atlieka prieglobsčio prašytojo asmens ir jo daiktų apžiūrą, nustato prieglobsčio prašytojo asmens tapatybę ir kelionės maršrutą, sukuria MIGRIS prieglobsčio prašytojo asmens bylą ir kt.

Tyrimo metu nustatyta:

12.1. 2025 m. kovo 31 d. Kenijos Respublikos ir Sudano Respublikos piliečiai aiškiai ir nedviprasmiškai tuo metu Šalčininkų PKP dirbusiems VSAT pareigūnams nurodė, kad siekia pateikti prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje (sakė: „we are seeking asylum“ (reng. past. anglų kalba sakoma: „mes prašome prieglobsčio“), „we don‘t understand, we are seeking asylum“ (reng. past. anglų kalba sakoma: „mes nesuprantame, mes prašome prieglobsčio“), „but we can seek asylum“ (reng. past. anglų kalba sakoma: „bet mes galime (turime teisę) prašyti prieglobsčio“)). Šios aplinkybės leidžia teigti, kad pirmiau nurodyti piliečiai įvykdė visus teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus (išreiškė prieglobsčio prašymą kompetentingos institucijos pareigūnams) ir Aprašo 22 punkte nustatyta tvarka pateikė prašymus dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, o tai reiškia, kad 2025 m. kovo 31 d. Šalčininkų PKP dirbusiems VSAT pareigūnams kilo pareiga atlikti Aprašo 25 punkte nurodytus veiksmus, tačiau tai nebuvo padaryta. Priešingai, pirmiau nurodyti VSAT pareigūnai nekreipė dėmesio į Kenijos Respublikos ir Sudano Respublikos piliečių siekį pateikti prašymus dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, elgėsi taip, tarsi nesuprastų, kas jiems yra sakoma, t. y. į pirmiau nurodytų piliečių teiginius, jog jie siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, atsakė: „kas tai yra? kas? ko?“, „o kas tai yra?“, „I don‘t understand“ (reng. past. anglų kalba sakoma: „aš nesuprantu“), „kas čia yra?“, „eikit tenais ir kažką tai darykit“, „aš nesuprantu, ką jūs sakot“. Pasak VSAT, 2025 m. kovo 30 ir 31 d. Šalčininkų PKP tarnybą vykdę ir su užsieniečiais bendravę pareigūnai turėjo galėti nesunkiai su jais susikalbėti, nes jų anglų kalbos mokėjimo lygis svyravo nuo A2 iki B2. VSAT pareigūnai nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad užtikrintų prieglobsčio procedūros prieinamumą į juos besikreipusiems Kenijos Respublikos ir Sudano Respublikos piliečiams taip, kaip tai nustatyta ĮUTP 65 straipsnio nuostatose. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad 2025 m. kovo 31 d. Šalčininkų PKP Kenijos Respublikos ir Sudano Respublikos piliečiams buvo sudarytos nepagrįstos kliūtys pasinaudoti teise kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, o tuo metu dirbę VSAT pareigūnai piktnaudžiavo jiems suteiktais įgaliojimais, juos naudojo ne pagal įstatymus.

12.2. 2025 m. balandžio 1 d. Somalio Respublikos piliečiai (moteris ir vyras), sutikę Šalčininkų PKP dirbusius VSAT pareigūnus, žodžiu ir raštu, t. y. šie piliečiai turėjo parašytus prieglobsčio prašymus ir lapą, kuriame didžiosiomis raidėmis parašyta „I ask for international protection in Lithuania“ (reng. past. anglų kalba rašoma: „aš prašau tarptautinės apsaugos Lietuvoje“), išreiškė poreikį pateikti prieglobsčio prašymą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai reagavo tuo metu, kai Somalio Respublikos piliečiai buvo Šalčininkų PKP, t. y. elektroniniu paštu išsiuntė laišką Tribonių pasienio užkardai, Šalčininkų PKP budėtojui ir VSAT Migracijos skyriaus viršininkui ir paprašė atkreipti dėmesį į Šalčininkų PKP esančių asmenų poreikį prašytis prieglobsčio. Taigi VSAT pareigūnams tiek iš pačių Somalio Respublikos piliečių veiksmų, tiek iš Lietuvos Raudonojo Kryžiaus gautos informacijos buvo žinoma, kad pirmiau nurodyti asmenys siekia pateikti prašymus dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Tai reiškia, kad 2025 m. balandžio 1 d. Šalčininkų PKP dirbusiems VSAT pareigūnams kilo pareiga atlikti Aprašo 25 punkte nurodytus veiksmus arba bent jau imtis aktyvių veiksmų, siekiant užtikrinti prieglobsčio procedūros prieinamumą, t. y. Somalio Respublikos piliečiams suprantama kalba pateikti informaciją apie šią teisę kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje ir taikytinas procedūras taip, kaip tai yra nustatyta ĮUTP 65 straipsnio nuostatose, tačiau tai nebuvo padaryta. Priešingai, pirmiau nurodyti VSAT pareigūnai nekreipė dėmesio į Somalio Respublikos piliečių žodžiu išreikštą siekį pateikti prašymus dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, į jų teikiamus dokumentus, kurių turinį arba bent jau tarptautines frazes, susijusias su tarptautinės apsaugos siekiu, jie privalėjo suprasti, nes, pasak VSAT, pareigūnų, bendravusių su užsieniečiais, anglų kalbos mokėjimo lygis buvo A2, ir į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pateiktą informaciją apie jų žinioje esančius asmenis, siekiančius pateikti prašymus dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad 2025 m. balandžio 1 d. Šalčininkų PKP Somalio Respublikos piliečiams buvo sudarytos nepagrįstos kliūtys pasinaudoti teise kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

12.3. Pažymėtina, kad VSAT vado įsakymo 27 punkto nuostatose nurodoma, kad asmens registratorius privalo būti pritvirtintas prie tarnybinės uniformos krūtinės aukštyje taip, kad jo objektyvas būtų nukreiptas priekinei kūno pusei priešinga kryptimi, apie 90 laipsnių kampu nuo žemės, nesisukinėtų ir, esant VSAT vado įsakymo 28 punkte nustatytiems atvejams, fiksuotų priešais esantį vaizdą bei garsą aplink įrenginį. Prie uniformos pritvirtintą asmens registratorių būtina nešioti visą tarnybos laiką, o įjungti prieš atsirandant VSAT vado įsakymo 28 punkte nurodytoms sąlygoms. VSAT vado įsakymo 28 punkto nuostatose nurodoma, kad asmens registratorių būtina įjungti, kai tarnybos darbuotojas, vykdydamas tiesiogines funkcijas, dirba, bendrauja su trečiaisiais asmenimis (tretieji asmenys – fiziniai asmenys, kurių atžvilgiu tarnybos darbuotojas atlieka patikrinimus: tikrina dokumentus, vykdo pokalbius ar pan.), pagal esamą susiklosčiusią situaciją numato, kad gali įvykti konfliktas ir tikslinga turėti vaizdo įrašą.

Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad VSAT pareigūnai, bendraudami tiek su Kenijos Respublikos ir Sudano Respublikos, tiek su Somalio Respublikos piliečiais ir atsisakydami juos įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją (toks atsisakymas neabejotinai galėjo sukelti VSAT pareigūnų ir į Lietuvos Respublikos teritoriją norinčių patekti užsieniečių konfliktą (ypač atsižvelgiant į tai, kad pažeidžiant Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus jiems nebuvo įteiktas sprendimas dėl atsisakymo įleisti į Lietuvos Respubliką)), jie turėjo būti įsijungę registratorius ir fiksuoti situaciją bei pirmiau nurodytų piliečių veiksmus ir žodžius. Nepaisant to, Seimo kontrolierei šie vaizdo įrašai, kurie galėtų patvirtinti (paneigti), kad 2025 m. kovo 31 d. ir 2025 m. balandžio 1 d. į Šalčininkų PKP atvykę piliečiai nesikreipė dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje ir kad VSAT pareigūnai atliko savo pareigas taip, kaip tai įtvirtinta teisės aktuose, nebuvo pateikti.

Pasak VSAT pareigūnų, pirmiau nurodyti vaizdo įrašai Seimo kontrolierei negalėjo būti pateikti, nes, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, vaizdo stebėjimo duomenys saugomi iki 30 kalendorinių dienų. Pažymėtina, kad Seimo kontrolierė 2025 m. balandžio 18 d. raštu Nr. SE-653 kreipėsi į VSAT prašydama paaiškinti tyrimui reikšmingas aplinkybes ir pateikti sėkmingam tyrimo atlikimui reikalingus vaizdo įrašus, t. y. šio kreipimosi dieną vaizdo stebėjimo duomenų saugojimo terminas nebuvo pasibaigęs ir, pagal VSAT įsakymo nuostatas, tarnybos struktūrinio padalinio vadovo motyvuotu sprendimu vaizdo duomenų saugojimo terminas galėjo būti pratęstas, o pirmiau nurodyti vaizdo įrašai galėjo būti pateikti Seimo kontrolierei, užtikrinant sklandų tyrimo atlikimą, Kenijos, Sudano, Somalio Respublikų piliečių teises ir VSAT pareigūnų apsaugą nuo galimai nepagrįstų kaltinimų.

Taigi aplinkybė, kad VSAT galėjo pateikti sėkmingam tyrimo atlikimui reikšmingus vaizdo įrašus, tačiau to nepadarė, tik sustiprina Seimo kontrolierės abejones dėl Šalčininkų PKP užtikrinamo prieglobsčio procedūrų prieinamumo ir pagrindžia šios pažymos 12.1 ir 12.2 papunkčiuose nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas.

12.4. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tyrimo metu prielaidos, kad Šalčininkų PKP yra sudaromos nepagrįstos kliūtys pasinaudoti teise kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, pasitvirtino.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

13. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia tyrimo dalį dėl atvejo, kai 2025 m. vasario 19 d. Kybartų pasienio kontrolės punkte iš Rusijos Federacijos pilietės buvo atsisakyta priimti prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, nutraukti.

 

14. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia, kad prielaidos, jog Šalčininkų PKP yra sudaromos nepagrįstos kliūtys pasinaudoti teise kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, tyrimo metu pasitvirtino.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

15. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė VSAT vadui rekomenduoja:

15.1. informuoti Seimo kontrolierę apie priemones, kurių buvo imtasi, siekiant užtikrinti, kad ateityje pažymoje nustatyti atvejai, kai pasienio kontrolės punktuose yra sudaromos nepagrįstos kliūtys pasinaudoti teise kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, nesikartotų;

15.2. imtis priemonių, kad ateityje visais atvejais, kai yra nustatoma, jog į pasienio kontrolės punktą atvykęs užsienietis neatitinka nustatytų atvykimo į Lietuvos Respubliką sąlygų, būtų priimamas sprendimas taip, kaip tai yra įtvirtinta Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio nuostatose;

15.3. imtis priemonių, kad ateityje Šalčininkų PKP ir kituose Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punktuose būtų užtikrinamas prieglobsčio procedūros prieinamumas;

15.4. imtis priemonių, kad ateityje į Šalčininkų PKP ir į kitus Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punktus atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams būtų suprantama kalba teikiama informacija apie teisę kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir taikytinas procedūras taip, kaip tai yra nustatyta ĮUTP 65 straipsnio nuostatose;

15.5. imtis priemonių, kad ateityje tarnybos struktūrinio padalinio vadovas laiku priimtų motyvuotą sprendimą pratęsti vaizdo duomenų saugojimo terminą ir pirmiau nurodytus duomenis pateiktų Seimo kontrolierei, siekiant užtikrinti sklandų tyrimo atlikimą.

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti  Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p. [email protected]).

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                     Erika Leonaitė