PAŽYMA DĖL SEIMO KONTROLIERĖS INICIATYVA ATLIKTO TYRIMO DĖL GALIMAI PAŽEIDŽIAMOS UŽSIENIEČIŲ, ESANČIŲ NE LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE, TEISĖS PATEIKTI PRAŠYMĄ DĖL LEIDIMO LAIKINAI GYVENTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE

Dokumento numeris 4D-2023/1-467
Data 2023-07-14
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL SEIMO KONTROLIERĖS INICIATYVA ATLIKTO TYRIMO DĖL GALIMAI PAŽEIDŽIAMOS UŽSIENIEČIŲ, ESANČIŲ NE LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE, TEISĖS PATEIKTI PRAŠYMĄ DĖL LEIDIMO LAIKINAI GYVENTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE
Kontrolierius Erika Leonaitė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

1. Tyrimas pradėtas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės Erikos Leonaitės 2023 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 4D-2023/1-467.
1.1. Tyrimo tikslas. Nustatyti, kokia tvarka užsieniečiai, esantys ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – LLG), ir įvertinti, ar šioje tvarkoje yra įtvirtintas išorės paslaugų teikėjo kontrolės būdas / būdai, kuris / kurie užtikrintų, kad nebūtų pažeidžiamos pirmiau nurodytų asmenų teisės.
1.2. Tyrimo pagrindas. Pagrindas pradėti tyrimą savo iniciatyva yra Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad, jeigu skundas yra gautas žodžiu, telefonu arba Seimo kontrolierius nustatė pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeistų žmogaus teisių ir laisvių požymių iš visuomenės informavimo priemonių bei iš kitų šaltinių, Seimo kontrolierius gali pradėti tyrimą savo iniciatyva.
Šiuo atveju tyrimą savo iniciatyva Seimo kontrolierė pradėjo atsižvelgusi į darbo praktikoje (bylos Nr. 4D-2022/1-1316) pasitaikiusį atvejį, kai Sirijos Arabų Respublikos piliečiai negalėjo pasinaudoti savo teise kreiptis dėl LLG, nes išorės paslaugų teikėjo („VFS Global“) administruojama sistema susidūrė su techninėmis kliūtimis.
1.3. Tyrimo objektas. Užsieniečių, esančių ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, kreipimosi dėl LLG tvarkos įvertinimas.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

2. Seimo kontrolierė 2023 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 4D-2023/1-467/3D-1042 kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) prašydama suteikti tyrimui reikšmingą informaciją. 2023 m. birželio 9 d. Seimo kontrolierė gavo Migracijos departamento 2023 m. birželio 9 d. raštą Nr. 10K-6769. Šiame rašte rašoma:
2.1. „Migracijos departamentas 2022 m. spalio 21 d. su X (toliau – Išorės paslaugų teikėjas) sudarė Paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) […]. Pagal šią Sutartį Išorės paslaugų teikėjas įsipareigoja Sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis pagal Migracijos departamento faktinį poreikį teikti klientų aptarnavimo užsienyje paslaugas. Šioje Sutartyje ir Sutarties techninėje specifikacijoje numatyta, kokia tvarka užsieniečiai, esantys ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sutarties techninės specifikacijos 1.4.1 papunktyje numatyta, kad išorės paslaugos, susijusios su leidimų laikinai gyventi išdavimu, klientams turi būti teikiamos nuo 2023 m. sausio 1 d.“.
2.2. „Užsienietis, esantis ne Lietuvoje, turintis įmonės ar mokymo įstaigos tarpininkavimo raštą ar atitinkantis kitas atvykimo į Lietuvos Respublikos atvykimo sąlygas, pildo prašymą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS), užsiregistruoja vizitą viename iš išorės paslaugų teikėjo padalinių ir atvyksta pateikti biometrinius duomenis […]. Biometriniai duomenys nuskaitomi užsieniečiui atvykus į jo pasirinktą išorės paslaugų teikėjo padalinį, pateikiant dokumentų originalus ir biometrinius duomenis: parašą, dviejų pirštų atspaudus, veido atvaizdą“.
2.3. „Sutarties techninės specifikacijos 7 dalies „Išorės paslaugų teikėjo vykdomos veiklos kontrolė“ 7.1.3 papunktyje nustatyta, kad Migracijos departamentas, siekdamas įsitikinti, kad išorės paslaugų teikėjas laikosi sutartyje nustatytų sąlygų ir reikalavimų, „gali organizuoti planinius ir neplaninius išorės paslaugų teikėjo klientų aptarnavimo padalinių patikrinimus“. Be to, Migracijos departamento įgalioti darbuotojai MIGRIS gali stebėti, kaip išorės paslaugų teikėjo atstovai vykdo funkcijas, susijusias su leidimo laikinai gyventi išdavimu. Migracijos departamentas yra susipažinęs su problemomis, su kuriomis tenka susidurti užsieniečiams, kai jie kreipiasi dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo kai kuriose valstybėse, tarpininkaujant išorės paslaugų teikėjui, išdavimo. Problemos aptariamos su „VFS Global“ biuru ir šalinamos“.

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

3. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 28 straipsnis – „2. Užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją“.

Tyrimo išvados

4. Pagal Įstatyme nustatytą teisinį reglamentavimą užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti LLG pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją. Tyrimo metu nustatyta, kad Migracijos departamentas, įgyvendindamas šią Įstatymo nuostatą, 2022 m. spalio 21 d. su išorės paslaugų teikėju („X“) sudarė paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal šią sutartį išorės paslaugų teikėjas įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis pagal Migracijos departamento faktinį poreikį teikti klientų aptarnavimo užsienyje paslaugas. Šioje sutartyje ir jos techninėje specifikacijoje įtvirtinta, kad užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, atitinkantis atvykimo į Lietuvos Respubliką sąlygas, pildo prašymą per MIGRIS, užsiregistruoja vizitui, atvyksta pateikti biometrinius duomenis į vieną iš išorės paslaugų teikėjo padalinių. Išorės paslaugos, susijusios su LLG, pradėtos teikti nuo 2023 m. sausio 1 d. Pagal pirmiau nurodytą paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Migracijos departamentas, siekdamas įsitikinti, kad išorės paslaugų teikėjas laikosi sutartyje nustatytų sąlygų ir reikalavimų, turi teisę organizuoti planinius ir neplaninius išorės paslaugų teikėjo klientų aptarnavimo padalinių patikrinimus. Be to, Migracijos departamento įgalioti darbuotojai MIGRIS gali stebėti, kaip išorės paslaugų teikėjo atstovai vykdo funkcijas, susijusias su LLG. Migracijos departamento pareigūnai Seimo kontrolierei paaiškino, kad jiems yra žinomos problemos, su kuriomis tenka susidurti užsieniečiams, kai jie per išorės paslaugų teikėją kreipiasi dėl LLG, todėl jos yra sprendžiamos bendradarbiaujant su išorės paslaugų teikėjo biuru.
Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad teisės aktuose ir juos papildančiuose dokumentuose yra nustatyta tiek užsieniečių, esančių ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisės kreiptis dėl LLG įgyvendinimo tvarka, t. y. jie gali užpildyti prašymą per MIGRIS, o biometrinius duomenis pateikti viename iš išorės paslaugų teikėjo padalinių, tiek yra įtvirtintos pirmiau nurodytos užsieniečių teisės pažeidimų prevencijos / pažeidimų šalinimo priemonės, t. y. Migracijos departamento darbuotojai atlieka planinius ir neplaninius išorės paslaugų teikėjo klientų aptarnavimo padalinių patikrinimus, per MIGRIS stebi, kaip išorės paslaugų teikėjo atstovai vykdo funkcijas, iškilusias problemas sprendžia bendradarbiaudami su išorės paslaugų teikėjo biuro darbuotojais.

5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad aplinkybės dėl galimai pažeidžiamos užsieniečių, esančių ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisės pateikti prašymą dėl LLG nepasitvirtino.
Nepaisant to, Seimo kontrolierei kelia susirūpinimą situacija, susiklosčiusi byloje Nr. 4D-2022/1-1316, kai Sirijos Arabų Respublikos piliečiai negalėjo pasinaudoti savo teise kreiptis dėl LLG, nes išorės paslaugų tiekėjo administruojama sistema susidūrė su techninėmis kliūtimis ir dėl šios priežasties pirmiau nurodyti asmenys negalėjo užsiregistruoti vizitui, kurio metu ketino pateikti LLG išdavimui būtinus biometrinius duomenis. Todėl Migracijos departamento direktorei yra rekomenduotina atlikti patikrinimą, nustatyti, kokios konkrečios kliūtys lėmė pirmiau nurodytų užsieniečių teisės kreiptis dėl LLG įgyvendinimo sunkumus, ir imtis priemonių šioms kliūtims pašalinti.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

6. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia, kad aplinkybės dėl galimai pažeidžiamos užsieniečių, esančių ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisės pateikti prašymą dėl LLG nepasitvirtino.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

7. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Migracijos departamento direktorei rekomenduoja atlikti patikrinimą, nustatyti, kokios konkrečios kliūtys lėmė Sirijos Arabų Respublikos piliečių teisės kreiptis dėl LLG įgyvendinimo sunkumus, ir imtis priemonių šioms kliūtims pašalinti.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

Seimo kontrolierė Erika Leonaitė