aA PAŽYMA DĖL MB „PELĖDNAGIŲ SERVISAS“ SKUNDO Nr. 5D-2026/2.1-223 PRIEŠ VALSTYBINĘ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Seimo kontrolierė 2026 m. vasario 9 d. gavo MB „Pelėdnagių servisas“ (toliau – ir Pareiškėja) skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant vartojimo ginčą dėl MB „Pelėdnagių servisas“ suteiktų paslaugų (toliau – Skundas).

 

2. Skunde, pažymint, kad kreipiamasi dėl „netinkamo, aplaidžiai ir galimai piktybiškai atlikto VVTAT specialistės darbo, nagrinėjant vartotojos skundą ir priimant sprendimą Nr. VTIS-S-2025/8-597 [VVTAT komisijos 2025 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. VTIS-S-2025/8-597; toliau – VVTAT 2025-11-20 nutarimas], kuriuo buvo pažeistos mano, kaip paslaugų teikėjo, procesinės ir teisėtos interesų apsaugos teisės“, be kita ko, nurodyta:

2.1. VVTAT 2025-11-20 nutarime „yra akivaizdžiai supainioti juridinių asmenų duomenys (pavadinimai, kodai, adresai)“, o tai, Pareiškėjos nuomone, rodo: „akivaizdų aplaidumą“, „nepakankamą bylos aplinkybių patikrinimą“, „galimą formalaus sprendimo priėmimą, realiai neįsigiIinus į situaciją.“ VVTAT specialistė „nesikreipė į Pareiškėją dėl paaiškinimų“, „nesudarė galimybės pateikti įrodymų“, „neinformavo apie bylos nagrinėjimą, taip pažeisdama teisę būti išklausytam ir rungimosi principą.“ „Automobilis, dėl kurio kilo ginčas, nebuvo pateiktas Pareiškėjai apžiūrėti“. VVTAT 2025-11-20 nutarimas „buvo paimtas nesant jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių vartotojos patirtas išlaidas“ (nebuvo pateiktos sąskaitos faktūros, kvitai, kito autoserviso remonto aktas).

2.2. „Pareiškėjai nebuvo tinkamai įteiktas VVTAT 2025-11-20 nutarimas, nors institucija turėjo visus mano kontaktinius duomenis. Apie VVTAT 2025-11-20 nutarimo egzistavimą sužinojau tik gavęs antstolio raginimą 2026-01-13, o patį VVTAT 2025-11-20 nutarimą – 2026-01-29. Tai laikytina šiurkščiu administravimo principų pažeidimu.“

 

TYRIMO IŠVADOS

 

3. 3. Seimo kontrolierė, vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymu jai suteikta kompetencija, priėmė nagrinėti Skundo dalį dėl VVTAT veiklos (neveikimo) viešojo administravimo klausimais, nurodytais šios pažymos 2.2 papunktyje (dėl nepateiktos informacijos apie priimtą VVTAT nutarimą).

Seimo kontrolierė, įvertinusi Skundo aplinkybes ir atsižvelgusi į Seimo kontrolierių įstatymo bei Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatas, priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti Skundo dalį, nurodytą pažymos 2.1 papunktyje, nes aplinkybių, susijusių su vartojimo ginčo nagrinėjimu, tyrimas nėra priskirtas Seimo kontrolierių kompetencijai. VVTAT, spręsdama vartojimo ginčus, veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip ikiteisminė ginčų sprendimo institucija.

 

4. Tyrimo metu Seimo kontrolierė 2026 m. vasario 25 d. raštu Nr. SE-486 kreipėsi į VVTAT, prašydama paaiškinti tiriamoje Skundo dalyje nurodytas aplinkybes (2 priedo 1 punktas).

 

5. VVTAT 2026 m. kovo 19 d. raštu Nr. 4E-779 pateikė informaciją ir paaiškinimus Seimo kontrolierei (2 priedo 2 punktas).

 

6. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Seimo kontrolierių įstatyme (toliau – ir SKĮ), Vartotojų teisių apsaugos įstatyme (toliau – ir Įstatymas), Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ), ir teismų praktika, suformuota Konstitucinio Teismo (toliau ir – KT) nutarimuose, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) jurisprudencijoje, pateikiami 3 ir 4 prieduose.

 

7. Vadovaujantis SKĮ, Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. Seimo kontrolierių vienas veiklos tikslų – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms (3 priedo 2 punktas).

Vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu (3 priedo 3 punktas), VVTAT ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir pardavėjų bei paslaugų teikėjų ginčus.

Pagal LVAT ir LAT praktiką, pacituotą pažymos 3 priedo 2 ir 3 punktuose, viešuoju administravimu nelaikytinos tokios veiklos kaip ginčų nagrinėjimas ikiteismine tvarka, o VVTAT „pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija“, „nagrinėdama vartotojų ir pardavėjų ar paslaugų teikėjų ginčus, atlieka vartotojų teisių gynimo ir ginčo sprendimo tarpininko funkciją, tačiau šioje srityje neturi viešojo administravimo subjekto įgaliojimų“, „yra vartotojų ginčų sprendimo ikiteisminė institucija“. LVAT yra išaiškinta, kad VVTAT, išankstine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka priimdama nutarimą dėl vartotojo skundo, iš esmės sprendžia civilinį teisinį ginčą. Taigi, VVTAT pagal vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti kaip viešojo administravimo institucija, tačiau tais atvejais, kai ji nagrinėja vartotojų ir pardavėjų ar paslaugų teikėjų ginčus, ji veikia kaip ikiteisminio nagrinėjimo institucija ir tokia veikla nelaikytina viešuoju administravimu.

Dėl šios priežasties VVTAT galimai netinkama veikla ar galimas neveikimas, sprendžiant vartotojos ir Pareiškėjos ginčą, priimant VVTAT 2025-11-20 nutarimą, kaip nurodyta pažymos 3 punkte, šioje pažymoje nevertinami, nes jie nepriskiriami Seimo kontrolieriaus kompetencijai.

 

8. Tačiau šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad Seimo kontrolieriai prižiūri, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (3 priedo 1 punktas). KT yra ne kartą konstatavęs (4 priedo 1 punktas), kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kita ko, suponuoja, kad turi būti užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės institucijos ir visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise, taip pat kad neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Valstybės tarnybos sistemos ir valdžios įstaigų darbas turi būti organizuotas taip, kad į valdžios įstaigas ir valstybės tarnautojus kreipęsi žmonės nepatirtų savivalės, piktnaudžiavimo, biurokratizmo.

Iš konstitucinio imperatyvo, kad „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, kildinamas atsakingo valdymo (gero administravimo) principas. Šis principas yra teisinės sistemos pamatinis principas, viešojo sektoriaus subjektai yra saistomi jo reikalavimų. Gero administravimo principas labai platus ir, be kita ko, reiškia, kad valdžios įstaigos turi pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti asmenims, reikalus tvarkyti teisingai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką, elgtis atidžiai, apdairiai, rūpestingai ir pan. Kaip yra pažymėjęs LAT, vertinant, ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti atsižvelgiama į tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų (4 priedo 2 punktas).

Taigi, viešosios teisės subjektai yra saistomi konstitucinių teisės principų – teisinės valstybės, teisės viršenybės, valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms ir kt., taip pat gero administravimo ir atsakingo valdymo principų. Teismų jurisprudencijoje pabrėžiama valdžios įstaigų pareiga laikytis konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms, teisės viršenybės) ir gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).

 

9. Seimo kontrolierė, turėdama SKĮ (3 priedo 2 punktas) nustatytą pareigą prižiūrėti, ar valdžios įstaigos tinkamai vykdo pareigą tarnauti žmonėms, tirti pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitų žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų viešojo administravimo srityje, atsižvelgusi į tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir į teisės aktų nuostatas, pacituotas šioje pažymoje, taip pat turėdama teisę teikti siūlymus ar pastabas atitinkamoms institucijoms dėl administravimo gerinimo, vertins, ar VVTAT veikla, nurodyta priimtoje nagrinėti Skundo dalyje, dera su gero administravimo principais.

Atsižvelgus į pažymos 6 punkte ir 3 priede nurodytą teisinį reglamentavimą ir išanalizavus Pareiškėjos Skunde nurodytas ir šio tyrimo metu nagrinėjamas faktines aplinkybes bei VVTAT Seimo kontrolierei pateiktus paaiškinimus (2 priedo 2 punktas), darytinos toliau nurodytos išvados.

Nagrinėjamu atveju dėl Skunde nurodyto vartotojos ir Pareiškėjos ginčo VVTAT, kaip ikiteisminio nagrinėjimo institucija, priėmė 2025-11-20 nutarimą (pažymos 2 punktas).

Vadovaujantis Įstatymo (3 priedo 2 punktas) 28 straipsnio 1 dalimi, vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teismui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės.

Vadovaujantis Įstatymo 46 straipsnio 3 dalimi, VVTAT nutarimas per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo registruotu laišku išsiunčiamas pareiškėjui ir asmeniui, dėl kurio šis nutarimas priimtas. Taigi, Pareiškėjai VVTAT 2025-11-20 nutarimas turėjo būti išsiųstas registruotu paštu ne vėliau kaip 2025 m. lapkričio 25 d.

Vadovaujantis Įstatymo 47 straipsniu, VVTAT, konstatavusi, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas padarė vartotojų teisių pažeidimą, apie tai skelbia viešai savo interneto svetainėje praėjus 30 kalendorinių dienų po nutarimo priėmimo. Jeigu per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo pardavėjas ar paslaugų teikėjas, dėl kurio veiksmų nutarimas priimtas, jį apskundžia teismui, VVTAT apie vartotojų teisių pažeidimą viešai savo interneto svetainėje skelbia pasibaigus teismo procesui.

Nagrinėjamu atveju VVTAT nesilaikė pirmiau nurodytų Įstatymo reikalavimų ir Pareiškėjai registruotu laišku neišsiuntė VVTAT 2025-11-20 nutarimo nei per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo, nei vėliau (2 priedo 2.1 papunktis). Pareiškėja VVTAT 2025-11-20 nutarimą gavo praėjus daugiau nei 2 mėnesiams (pažymos 2.2 papunktis). Tuo tarpu, VVTAT apie šį nutarimą paskelbė viešai VVTAT interneto svetainėje praėjus 30 kalendorinių dienų po jo priėmimo (2 priedo 2.2 papunktis).

Pastebėtina, kad VVTAT šio tyrimo metu informavusi, kad Pareiškėjai el. pašto adresu <…> buvo išsiųstas VVTAT 2025-11-20 nutarimas, Seimo kontrolierei nepateikė šias aplinkybes patvirtinančio dokumento, nenurodė, kada tai galimai buvo atlikta, ir nepaaiškino, kodėl būtent šiuo el. pašto adresu, o ne registruotu paštu, kaip reikalaujama pagal Įstatymą, Pareiškėjai galimai buvo siųstas nutarimas (2 priedo 2.1 papunktis).

Vadovaujantis Įstatymo 28 straipsnio 4 dalimi, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija gali savo iniciatyva ar ginčo šalių prašymu ištaisyti savo sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Šiais atvejais dėl sprendimo taisymo sprendžiama rašytinės procedūros tvarka.

VVTAT šio tyrimo metu informavo Seimo kontrolierę, kad priėmė nutarimą „Dėl techninės klaidos ištaisymo“, kuriuo galimai ištaisė Pareiškėjos Skunde nurodytas juridinių asmenų pavadinimų, kodų ir adresų klaidas (pažymos 2.1 papunktis), tačiau Seimo kontrolierei nepateikė nutarimo, kuriuo galimai buvo ištaisytos techninės VVTAT 2025-11-20 nutarimo klaidos, nenurodė jo priėmimo datos. Pažymėtina, kad VVTAT šio tyrimo metu pripažino, kad ir šio nutarimo neišsiuntė Pareiškėjai registruotu laišku per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo (2 priedo 2.1 papunktis).

Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad VVTAT neįteikė Pareiškėjai dėl jos priimto VVTAT 2025-11-20 nutarimo Įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir terminais (ir nutarimo dėl techninių klaidų ištaisymo), todėl nesilaikė gero administravimo ir Konstitucijoje įtvirtinto valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principų. Pažymėtina, jog Pareiškėjai neturint duomenų apie dėl jos priimtą VVTAT nutarimą, galintį sukelti jai teisines pasekmes, buvo apribotos Pareiškėjos galimybės pasinaudoti teise per 30 dienų nuo šio nutarimo dėl ginčo esmės priėmimo pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašant nagrinėti ginčą iš esmės, taip pat dėl šių aplinkybių sustabdyti VVTAT 2025-11-20 nutarimo viešą paskelbimą VVTAT interneto svetainėje. Taigi sudarytos prielaidos nepagrįstai apsunkinti ar net paneigti vienos pagrindinių asmens teisių gynybos garantijų – teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą.

 

10. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas išvadas ir vadovaujantis SKĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Pareiškėjos Skundas dėl VVTAT 2025-11-20 nutarimo neįteikimo Pareiškėjai Įstatyme nustatyta tvarka ir terminais pripažintinas pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

11. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia

MB „Pelėdnagių servisas“ skundą dėl VVTAT 2025-11-20 nutarimo neįteikimo Pareiškėjai Įstatyme nustatyta tvarka ir terminais pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

 

12. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu Seimo kontrolierė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorei rekomenduoja informuoti, kokių priemonių imtasi, kad ateityje VVTAT sprendimai suinteresuotiems asmenims būtų įteikiami Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatyta tvarka ir terminais.

 

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti el. p. [email protected] arba per E. pristatymo informacinę sistemą).

 

 

 

Seimo kontrolierę Eriką Leonaitę pavaduojanti

Seimo kontrolierė                                                                                       Jolita Miliuvienė

 

 

 

 

 

1 priedas

 

SKUNDE PATEIKTA INFORMACIJA

 

Kartu su Skundu pateiktame VVTAT 2025-11-20 nutarime, be kita ko, nurodyta:

„Komisija vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 27 straipsnio 3 dalies 11 punkto bei 28 straipsnio nuostatomis, nutaria:

Patenkinti vartotojos X […] keliamą reikalavimą paslaugos teikėjo MB „Pelėdnagių autoservisas“ (į. k. 305224927, buveinės adresas: Bausko g. 7-49E, Ventą Akmenės r. sav.) atžvilgiu, t. y. pripažinti pagristu vartotojos reikalavimą atlyginti 120 EUR.

Įpareigoti MB „Pelėdnagių autoservisas“ (j. k 305224927, buveinės adresas: Bauske g 7-49E, Venta, Akmenės r. sav.) vykdyti VVTAT nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos.

Įpareigoti MB „Pelėdnagių autoservisas“ […] VVTAT per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos pranešti apie nutarimo įvykdymą arba neįvykdymą.

Įpareigoti ginčo Šalis pranešti VVTAT, jeigu bus pareikštas ieškinys bendrosios kompetencijos teisme nagrinėti ginčą iš esmės.

VVTAT nutarimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo VVTAT nutarimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmes.

Įsigaliojęs VVTAT nutarimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis VVTAT nutarimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“

 

 

 

 

2 priedas

 

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

1. Tyrimo metu Seimo kontrolierė 2026 m. vasario 25 d. raštu Nr. SE-486 kreipėsi į VVTAT, prašydama paaiškinti tiriamoje Skundo dalyje nurodytas aplinkybes: ar VVTAT
   2025-11-20 nutarimas per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo registruotu laišku buvo išsiųstas Pareiškėjai, kokiu adresu (iš kur gauta informacija apie jos buveinės adresą), jeigu ne – nurodyti priežastis, jeigu taip – pateikti VVTAT nutarimo išsiuntimo registruotu paštu ir įteikimo Pareiškėjai patvirtinančius dokumentus; ar apie VVTAT nutarimą buvo paskelbta viešai VVTAT interneto svetainėje praėjus 30 kalendorinių dienų po nutarimo priėmimo; ar Pareiškėja per 30 dienų nuo VVTAT 2025-11-20 nutarimo priėmimo dienos pranešė VVTAT apie jos nutarimo įvykdymą arba neįvykdymą. Jeigu Pareiškėja laiku nepateikė pirmiau nurodytos informacijos, ar VVTAT ėmėsi priemonių, kad įsitinkintų, jog Pareiškėjai buvo įteiktas ir kada įteiktas VVTAT 2025-11-20 nutarimas (jeigu nesiėmė – nurodyti priežastis); pateikti VVTAT turimą informaciją apie tai, ar Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl pirmiau nurodyto vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės ir dėl VVTAT veiklos (neveikimo) Skunde nurodytais klausimais ir kt.

 

2. VVTAT 2026 m. kovo 19 d. raštu Nr. 4E-779 pateikė informaciją ir paaiškinimus Seimo kontrolierei:

2.1. „dėl žmogiškosios klaidos Pareiškėjai VVTAT nutarimai („DĖL X PRAŠYMO“ ir „DĖL TECHNINĖS KLAIDOS IŠTAISYMO“) per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo registruotu laišku nebuvo išsiųsti. VVTAT nutarimai Pareiškėjai buvo pateikti el. paštu <…>“;

2.2. „apie VVTAT 2025-11-20 nutarimą buvo paskelbta viešai VVTAT interneto svetainėje praėjus 30 kalendorinių dienų po nutarimo priėmimo. Pridedame nurodą: https://vvtat.lrv.lt/lt/valstybines-vartotoju-teisiu-apsaugos-tarnybos-komisijos-nutarimai/gincu-sprendimas-ne-eismo-tvarka/2025/gincai-del-paslaugu-2025/“;

2.3. VVTAT 2025-11-20 nutarime nurodyta, kad jis „įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo VVTAT nutarimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės“. Šis punktas nurodytas remiantis Įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, jog „Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės“.

2.4. „Pareiškėja per 30 dienų nuo VVTAT 2025-11-20 nutarimo priėmimo dienos nepranešė VVTAT apie nutarimo įvykdymą arba neįvykdymą. VVTAT apie priežastis informuota nebuvo. VVTAT nesiėmė priemonių, kad įsitinkintų, jog Pareiškėjai buvo įteiktas ir kada įteiktas VVTAT 2025-11-20 nutarimas, nes ši funkcija VVTAT įstatymiškai nėra priskirta“;

2.5. „iš el. paslaugų portalo duomenų matyti, kad Pareiškėja 2026-02-09 pateikė Regionų administracinio teismo Kauno rūmams skundą dėl VVTAT 2025-11-20 nutarimo dėl vartotojos pretenzijos nagrinėjimo, kuriuo Pareiškėja pripažinta kalta ir kuriuo Pareiškėja įpareigota sumokėti vartotojai. Pareiškėja skunde kėlė reikalavimą VVTAT atžvilgiu panaikinti VVTAT 2025-11-20 nutarimą, pripažįstant, kad priimtas pažeidžiant Pareiškėjos teises bei priteisti patirtas išlaidas. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2026-02-12 nutartimi atsisakė priimti Pareiškėjos skundą, nes šis nepatenka į viešojo administravimo sritį, todėl ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.“

 

 

 

3 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

 

Nacionalinės teisės aktai:

1. Konstitucijos 5 straipsnis: „[…]. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“
2. Seimo kontrolierių įstatymo (SKĮ) 12 straipsnio „Seimo kontrolierių tiriami skundai“ 1 dalis: „Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje, taip pat skundus dėl pažeidimų, padarytų teikiant viešąsias paslaugas smulkiajam ir vidutiniam verslui.“
3. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (Įstatymas):

12 straipsnio „VVTAT funkcijos ir teisės“ 1 dalis: „VVTAT atlieka šias funkcijas: […] 5) ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus […].“

28 straipsnis „Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo įsigaliojimas ir vykdymas“: „1. Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. […] 4. Vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija gali savo iniciatyva ar ginčo šalių prašymu ištaisyti savo sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Šiais atvejais dėl sprendimo taisymo sprendžiama rašytinės procedūros tvarka.“

46 straipsnio „Nutarimas atlikus vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą“ 3 dalis: „Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo registruotu laišku išsiunčiamas pareiškėjui ir asmeniui, dėl kurio šis nutarimas priimtas.“

47 straipsnis „Viešas skelbimas“: „Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, konstatavusi, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas padarė vartotojų teisių pažeidimą, apie tai skelbia viešai savo interneto svetainėje praėjus 30 kalendorinių dienų po nutarimo priėmimo. Jeigu per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo pardavėjas, paslaugų teikėjas, dėl kurio veiksmų nutarimas priimtas, apskundžia jį teismui, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba apie vartotojų teisių pažeidimą viešai savo interneto svetainėje skelbia pasibaigus teismo procesui.“

 

 

 

4 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGA TEISMŲ PRAKTIKA

 

1. Konstitucinio Teismo (KT) praktika:

2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas: „Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise […]. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. […]. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. […]. „Valstybės tarnybos sistemos, valdžios įstaigų darbas turi būti organizuotas taip, kad į valdžios įstaigas, valstybės tarnautojus kreipęsi žmonės nepatirtų savivalės, piktnaudžiavimo, biurokratizmo, kad jų reikalai būtų nagrinėjami ir sprendžiami nevilkinant.“

2018 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. KT6-N4/2018: „Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, taip pat turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (inter alia 2015 m. lapkričio 19 d., 2016 m. liepos 8 d., 2018 m. kovo 2 d. nutarimai). Pažymėtina, kad konstitucinis atsakingo valdymo principas, aiškinamas kartu su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms imperatyvu […] (2016 m. liepos 8 d. nutarimas).“

 

2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika: 

Taikant Viešojo administravimo įstatymo normas, LVAT biuletenis Nr. 30: „Atsižvelgęs į Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, LVAT yra pripažinęs, kad viešuoju administravimu nelaikytinos tokios veiklos, kaip: […] Ginčų nagrinėjimas ikiteismine tvarka“; „Tarnyba pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip teisės aktuose nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo institucija.“

2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-1605/2012: „Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-05-11, 2004-12-13 nutarimai, 2004-11-05 išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A¹⁰-655/2005). […] kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“

 

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika:

2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2013: „Pažymėtina, kad VVTAT, nagrinėdama vartotojų ir pardavėjų ar paslaugų teikėjų ginčus, atlieka vartotojų teisių gynimo ir ginčo sprendimo tarpininko funkciją, tačiau šioje srityje neturi viešojo administravimo subjekto įgaliojimų […].“